Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo Onutė A. K. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. 10 MGL (1300,00 Lt) bauda.

Skundžiamu nuosprendžiu Onutė A. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d. išteisinta nesant jos veiksmuose nusikaltimo sudėties.

Civilinis ieškinys dėl 39 908,78 litų turtinės žalos atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Onutė A. K. pagal LR BK 223 str. 1 d. nuteista už tai, kad būdama R. lopšelio-darželio „L.“ direktore, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d., Nr. IX-574) 21 straipsnio nuostatas būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, 2010 metais aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, t. y. savo veikloje pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d., Nr. IX-574) 6 str. 2 d. (į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu), 12 str. 1 d. (visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais), 12 str. 4 d. (apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti), 13 str. 3 d. (įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų), 16 str. 3 d. (apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka) ir dėl šių jos padarytų buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų iš dalies negalima nustatyti R. lopšelio-darželio „L.“ 2010 veiklos metų turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Onutė A. K. pagal LR BK 184 str. 2 d. išteisinta nesant jos veiksmuose nusikaltimo sudėties dėl to, kad būdama R. lopšelio-darželio „L.“ direktore, iššvaistė jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, o būtent, būdama materialiai atsakinga už lopšelio-darželio „L.“ turtą ir būdama atsakinga už žiniaraščių „Valgiaraštis-reikalavimas maisto produktams išduoti“ tvirtinimą, nuo 2010 m. sausio 11 d. iki 2010 m. gruodžio 30 d., patvirtindama 167 žiniaraščius, kuriuose užfiksuoti 296 pareikalavimai iš maisto atsargų sandėlio išduoti iš viso 44702,5 kg daržovių, t. y. 40409,9 kg daugiau daržovių nei reikėjo pagal gaminamiems patiekalams sudarytus aprašus „Receptūra ir gamybos technologijos aprašymas“ lopšelį-darželį „L.“ nuo 2010-01-11 iki 2010-12-30 laikotarpiu lankiusių vaikų maitinimui, padarydama lopšeliui-darželiui „L.“ 39 908,78 litų turtinę žalą ir taip dėl neatsargumo iššvaistydama jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas apeliaciniu skundu prašo Raseinių rajono apylinkės teismo 2013-06-14 nuosprendžio dalįš dėl išteisinimo pagal BK 184 str. 2 d. panaikinti ir priimti naują nuosprendį pripažįstant Onutę A. K. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 184 str. 2 d., ir nuteisti ją 2 metų laisvės atėmimo bausme. Taip pat prašo Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti ir Onutei A. K. už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 223 str. 1 d., padarymą paskirti 30 MGL (3900 Lt) baudą.

Vadovaujantis LR BK 63 str., prašo paskirtas bausmes subendrinti jas sudedant ir paskirti Onutei A. K. 30 MGL (3900 Lt) baudą ir 2 metų laisvės atėmimo bausmę, o pritaikius LR BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Prašo civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu ir perduodant civilinio ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka. Kitą nuosprendžio dalį prašo palikti nepakeistą.

Skunde nurodo, kad nuosprendis keistinas dėl per švelnios paskirtos bausmės pagal BK 223 str. 1 d. ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo išteisinant O. A. K. pagal BK 184 str. 2 d.

Nurodo, kad teismas, išteisindamas O.A. K. pagal BK 184 str. 2d., šį sprendimą motyvavo tuo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr:8 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose“ 9 punktą, jog iššvaistytas gali būti tik kaltininkui patikėtas arba jo žinioje esantis turtas, o turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai ar neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims, nesilaikant įstatymais nustatytos perleidimo tvarkos. Teigia, kad BK 184 str. 2 d. prasme, atsakomybė už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio turto ar turtinės teisės iššvaistymą atsiranda tada, kai jis neteisėtai pasinaudoja jam suteiktais įgaliojimais minėtam turtui. Turto iššvaistymas yra tyčinis nusikaltimas, todėl šio nusikaltimo subjektyvinės pusės požymiui- kaltei būdinga tyčia arba tiesioginė, arba netiesioginė. Nurodo, kad teismas, išnagrinėjęs bylą, padarė išvadą, jog byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių, kad O. A. K. padarė veiką, numatytą LR BK 184 str. 2 d. Pažymi, kad teismas savo išvadas motyvavo tuo, jog materialinės vertybės buvo patikėtos materialiai atsakingiems asmenims – sandėlininkei Z. R. ir dietologei E. J., visos prekės iš sandėlio buvo išduodamos pagal dietologės sudarytą valgiaraštį reikalavimą ir nors valgiarašti reikalavimą vizuodavo direktorė, jos pareiginiuose nuostatuose tai nenumatyta ir šie veiksmai buvo pertekliniai, valgiaraščiui reikalavimui sudaryti reikalingos specialios žinios, todėl dietologė buvo materialiai atsakinga ir tik jos nurodymu buvo sprendžiamas produktų išdavimas iš sandėlio, direktorė O. A. K. specialių žinių neturėjo ir dėl to negalėjo patikrinti valgiaraščio reikalavimo teisingumo, todėl teismas padarė išvadą, kad O. A. K. negalėjo iššvaistyti sandėlininkės ir dietologės žinioje esantį didelės vertės turtą.

Prokuroras pažymi, kad LR BK 184 str. 4 d., nurodyta, jog LR BK 184 str. 1 ir 2 d. numatytos veikos yra nusikalstamos ir tais atvejais, kai jos padarytos dėl neatsargumo ir kaltinamoji buvo kaltinama ne tyčia, o dėl neatsargumo iššvaisčiusi jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą. Nurodo, kad kaltinamoji dėl nusikalstamo nerūpestingumo patvirtino 167 žiniaraščius „Valgiaraštis-reikalavimas“ maisto produktams išduot, kuriuose užfiksuoti 296 pareikalavimai iš maisto atsargų sandėlio išduoti viso 44702,5 kg daržovių, t. y. kuriuose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos kiekybinę išraišką – 40 409 kg didesnį daržovių poreikį maistui paruošti, nei reikėjo pagal gaminamiems patiekalams sudarytus aprašus „Receptūra ir gamybos technologijos aprašymas“. Tvirtina, kad O. A. K. pagal užimamas pareigas turėjo ir privalėjo numatyti, kad toks kiekis daržovių vaikų maitinimui nereikalingas ir perteklinis ir, nors direktorės pareiginiuose nuostatuose nėra atskirai išskirtas reikalavimas tvirtinti „Valgiaraštį reikalavimą“, tačiau, pagal pareigybės aprašymą, būdama atsakinga už įstaigos veiklą, ji nustatė tokią maisto produktų apskaitos tvarką ir atidavimo iš sandėlio maisto gaminimui tvarką. Prokuroro nuomone, O. A. K., būdama atsakinga už lopšelio-darželio turto saugojimą ir jo apskaitą, atsakinga už visą įstaigos veiklą, privalėjo kontroliuoti, tačiau nekontroliavo, kad nebūtų įsigytas perteklinis daržovių kiekis, nekontroliavo, kad toks perteklinis daržovių kiekis nebūtų sunaudotas. Nurodo, kad dėl tokios O. A. K. veikos (neveikimo) lopšelis-darželis išleido daržovėms įsigyti 39, 908,78 Lt daugiau, nei to reikėjo, ir patyrė 39 908,78 Lt žalą.

Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu negauta duomenų, jog perteklinis kiekis daržovių nebuvo įsigytas ir nebuvo sunaudotas, taip pat negauta duomenų, kad šie veiksmai atlikti tyčia, todėl veika kvalifikuota kaip turto iššvaistymas dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Teigia, kad dėl to, jog veika padaryta dėl neatsargumo, spręsti atskirai dietologės ir direktorės baudžiamosios atsakomybės klausimą nėra kliūčių, nes bendrininkavimas galimas tik darant nusikalstamą veiką, kuri priskiriama tyčinių nusikaltimų kategorijai. Nurodo, kad ikiteisminis tyrimas dėl dietologės E. J. galbūt padarytos nusikalstamos veikos atskirtas į atskirą tyrimą ir šis ikiteisminis tyrimas neužbaigtas, įtariamajai paskirta stacionarinė psichologinė- psichiatrinė ekspertizė ir jos išvada dar nėra gauta.

Prokuroras taip pat nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę O. A. K. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 223 str. 1 d., nemotyvavo, kodėl skiriamos bausmės – baudos – dydis yra akivaizdžiai mažesnis, nei numatytos bausmės vidurkis.

Dėl civilinio ieškinio klausimo sprendimo prokuroras nurodo, jog ikiteisminis tyrimas dėl E. J. veikos dar neužbaigtas, o neišsprendus dietologe dirbusios E. J. baudžiamosios atsakomybės klausimo nėra galimybės spręsti dėl kaltinamosios O. A. K. civilinės atsakomybės dydžio, jos subsidiarinės ar solidarinės civilinės atsakomybės. Atsižvelgdamas į tai, prokuroras mano, kad, vadovaujantis LR BPK 115 str. 2 d., civilinis ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtu perduodant jo dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Atsiliepime į prokuroro apeliacinį skundą nuteistoji O. A. K. nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka ir mano, kad Raseinių rajono apylinkės teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, priėmė teisingą nuosprendį, su juo ji sutinka, todėl prašo aukštesniojo teismo apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo, kad, nors prokuroras apeliaciniame skunde ir nurodo, kad, jo manymu, jai paskirta bausmė per švelni, tačiau, kodėl tokia bausmė negali būti paskirta, nemotyvuoja, o teismas, skirdamas bausmę, savo sprendimą motyvavo. Nurodo, kad dėl buhalterinės apskaitos organizavimo buvo kaltinama tik ji viena, o asmenys, kurie tiesiogiai tvarkė buhalterinę apskaitą ir ją vedė 2010 metais, ikiteisminio tyrimo metu net nebuvo apklausti. Teigia, jog ji teismo posėdyje pateikė 2009 m. gruodžio 30 d. centralizuotos buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį Nr.61, kurios 1 str. 1 p. nurodoma, kad R. lopšelio-darželio „L.“ buhalterinė apskaita tvarkoma centralizuotai, t. y. lopšelio-darželio „L.“ buhalterinę apskaitą nuo 2010 m. sausio mėnesio l d. tvarkė Raseinių rajono savivaldybės administracijos Viešojo sektoriaus įstaigų centralizuotos buhalterinės apskaitos tvarkymo skyrius. Pažymi, kad ji kalta pripažinta netinkamai tvarkiusi 2010 m. buhalterinę apskaitą, t.y. laikotarpiu, kai visą buhalterinę apskaitą pradėjo tvarkyti centralizuotai, o tai dariusios darbuotojos nebuvo apklaustos nei ikiteisminio, nei teisminio nagrinėjimo metu, ir šios aplinkybės nebuvo nustatinėjamas. Nurodo, kad ji (nuteistoji) šių klausimų nebekelia, nes pavargo nuo neobjektyvaus ir tendencingo požiūrio į šią situaciją. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, nuteistoji teigia, kad prokuroro skundas dėl per švelnios bausmės pagal LR BK 223 str. 1 d. atmestinas.

Nesutikdama su prokuroro teiginiu, jog ji išvaistė didelės vertės jos žinioje buvusį turtą, O. A. K. nurodo, kad prokuroras bando jos veiksmus pritempti bet kokiais būdais prie baudžiamosios atsakomybės, o tai, jos nuomone, neteisinga. Nurodo, jog teismas padarė pagrįstą išvadą, kad jos parašas valgiaraštyje neturėjo jokios galios maisto produktų kiekiui ir jo išdavimui, jis buvo nereikalingas, todėl teismas jį pagrįstai laikė pertekliniu. Teigia, kad prokuroras, prašydamas ją pripažinti kalta pagal LR BK 184 str. 2 d., nenurodo, kokiu būdu jai buvo patikėtos materialinės vertybės, kurias ji iššvaistė, nes tik už tokio turto iššvaistymą yra atsakomybė pagal šį straipsnį. Pažymi, kad byloje aiškiai nustatyta, jog produktai buvo sandėlininkės žinioje ir išduoti maisto produktus sandėlininkė galėjo tik nurodžius vieninteliam asmeniui – dietologei, todėl teismas pagrįstai padarė išvadą, kad ji negalėjo maisto produktų iššvaistyti, nes jie buvo ne jos žinioje. Nurodo, kad, nors prokuroras skunde tvirtina, jog ji nekontroliavo, kad nebūtų įsigytas perteklinis daržovių kiekis, ir nekontroliavo, kad toks perteklinis daržovių kiekis nebūtų sunaudotas, tačiau tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Pažymi, kad priešingai, nei teigia prokuroras, lopšelyje-darželyje buvo kontroliuojama materialinių vertybių apskaita, paskirti už tai atsakingi asmenys, kontrolę vykdė ir Raseinių rajono savivaldybės administracija. Nurodo, jog neaišku, kuo pasireiškė jos netinkami ar neteisėti veiksmai kontroliuojant materialinių vertybių apsaugą, nes prokuroras tik abstrakčiai nurodo jos, kaip vadovės, atsakomybę. Svarbiausia aplinkybė, O. A. K. manymu, yra tai, jog byloje nėra nustatyta, kad perteklinis daržovių kiekis iš viso buvo įsigytas. Teigia, kad prokuroras kaltina ją už perteklinį maisto produktų iššvaistymą, tačiau sandėlininkės, tiesiogiai išdavinėjusios šiuos maisto produktus, kaltės nemato ir net nepradėjo ikiteisminio tyrimo prieš sandėlininkę, nes jos veiksmuose neįžvelgė nieko nusikalstamo. Pažymi, kad sandėlininkė tiesiogiai turėjo savo žinioje maisto produktus, ji juos priimdavo ir išduodavo, todėl jos veiksmai turėjo turėti tiesioginį ryšį galimam maisto produktų pertekliniam išdavimui.

Dėl LR BK 75 str. taikymo nuteistoji nurodo, kad šis straipsnis jos atžvilgiu negali būti taikomas, kadangi veika, numatyta LR BK 184 str. 2 d., priskiriama prie sunkių (LR BK 11 straipsnio 5 dalis), o BK 75 straipsnis tokioms nusikalstamoms veikoms netaikomas.

Dėl civilinio ieškinio nuteistoji nurodo, kad teismas pagrįstai ieškinį atmetė, nes byloje nėra įrodymų, kad pertekliniai maisto produktai buvo, kad jie iš viso buvo išlaiduoti, taip pat nėra jokių įrodymų, kad lopšeliui-darželiui „L.“ yra padaryta 39908,78 Lt turtinė žala. Pažymi, kad 2011 m. kovo 8 d. finansinio audito išvadoje nurodoma, jog audito metu nustatyta, kad lopšelyje-darželyje sunaudotų maisto produktų vertė 2010 metais neviršijo piniginių išlaidų normų, išskyrus globos grupės vaikus, o finansinio audito išvadų rekomendacijos 2.1 punkte nurodoma sugrąžinti rajono savivaldybės biudžetui 2010 metais neteisingai nurašytų maisto produktų vertę – 31874,98 Lt. Nuteistajai neaišku, kodėl civiliniame ieškinyje ši suma padidėjo, ar tai tikrai turtinė žala, kurią patyrė lopšelis-darželis „L.“, ir iš ko ši žala susidarė. Dėl visų šių motyvų, nuteistosios teigimu, teismas pagrįstai ieškinį atmetė ir dėl to prokuroras nepagrįstai prašo jį palikti nenagrinėtu.

Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo, nes byla išnagrinėta pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 225 str. nustatytas teismingumo taisykles (BPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Apygardos teismui teismingos baudžiamosios bylos, kuriose asmenys kaltinami padarę sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, išskyrus bylas, kuriose asmenys kaltinami padarę nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 150 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 178 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 182 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 1 ir 2 dalyse, taip pat bylos, kuriose kaltinamieji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo Respublikos Prezidentu, Seimo ar Vyriausybės nariais, Konstitucinio Teismo teisėjais, teisėjais ar prokurorais (BPK 225 str. 1 d.).

Šiuo atveju baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti Raseinių rajono apylinkės teismui dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje (4 t. 43 b. l.). Šią bylą Raseinių rajono apylinkės teismas 2013-04-09 nutartimi perdavė nagrinėti teisiamajame posėdyje (4 t. 53 b. l.) ir išnagrinėjęs 2013-06-14 priėmė nuosprendį (4 t. 106–110 b. l.).

BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, nes sankcija numato bausmę iki septynerių metų laisvės atėmimo (BK 11 str. 5 d.), todėl ši baudžiamoji byla teisminga apygardos teismui. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą dėl sunkaus nusikaltimo, pažeidė teismingumo taisykles, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir baudžiamoji byla perduotina nagrinėti iš naujo apygardos teismui.

Nustačiusi besąlyginį pagrindą nuosprendžiui panaikinti teisėjų kolegija, vengdama iš anksto nustatyti išvadas, kurias gali padaryti bylą iš naujo nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas, atskirai nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais ginčijamos teismo padarytos išvados nuteistosios kaltės ir bausmės skyrimo klausimais.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Šiaulių apygardos teismui pirmąja instancija.