- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-10-06
- Bylos Nr.
- 1-110-446/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-82-1-00167-2011-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Kaltinamasis
- Č. V., Z. R., E. J., O. A. K.
- Advokatai
- Danutė Činčiuvienė, Linas Blažulionis
kaltinamųjų gynėjams advokatams Danutei Činčiuvienei, Audrai Betai Rekštienei, Donatui Dauniui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
Č. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Raseinių rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, vedęs, vykdantis individualią veiklą pagal verslo liudijimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 1 dalį, 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį,
Z. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini) Raseinių rajone, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 1 dalį, 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį;
E. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini) Raseinių rajone, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti aukštesnįjį išsilavinimą, ištekėjusi, neįgali, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 1 dalį, 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį;
O. A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini) Jurbarko rajone, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti aukštąjį išsilavinimą, ištekėjusi, dirbanti VšĮ Raseinių lopšelio-darželio „Spinduliukas“ direktore, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 229 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamieji Č. V., užsiimdamas privačia veikla pagal patentą ir žinodamas, kad neturi teisės tiekti žemės ūkio produkcijos juridiniams asmenims, E. J., dirbdama Raseinių lopšelio-darželio „Liepaitė“ dietiste, Z. R., dirbdama Raseinių lopšelio-darželio „Liepaitė“ sandėlininke, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 11 d. iki 2010 m. gruodžio 30 d., apgaule Č. V. naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: Č. V. tiekiant žemės ūkio produkciją (vaisius ir daržoves) juridiniam asmeniui Raseinių lopšeliui-darželiui „Liepaitė“ ir jam patiekus apie 40409,9 kg. daržovių mažiau nei buvo parodyta jo ir sandėlininkės Z. R. tuo tikslu tyčia suklastotuose dokumentuose, t. y. Z. R. surašytose ikiteisminio tyrimo metu nenustatytame skaičiuje sutarčių dėl daržovių tiekimo tarp Raseinių lopšelio-darželio „Liepaitė“ ir tiekėjo Č. V., nurodant šiose sutartyse tikrovės neatitinkančius duomenis apie Raseinių lopšeliui-darželiui „Liepaitė“ Č. V. patiektą daržovių kiekį, dirbtinai jį padidinant 40409,9 kg, ir Č. V. patvirtinus minėtuose dokumentuose nurodytus tikrovės neatitinkančius duomenis, kartu su Z. R. šiuose suklastotuose dokumentuose pasirašant, E. J. sudarė 167 žiniaraščius „Valgiaraštis-reikalavimas maisto produktams išduoti“, su juose nurodytais tikrovės neatitinkančiais duomenimis, kuriuose užfiksuoti 296 pareikalavimai iš maisto atsargų sandėlio išduoti viso 44702,5 kg daržovių, t. y. 40409,9 kg daugiau daržovių nei normatyvais nustatytas 4292,6 kg daržovių kiekis, kuris buvo reikalingas pagal gaminamiems patiekalams sudarytus aprašus „Receptūra ir gamybos technologijos aprašymas“ laikotarpyje nuo 2010 sausio 11 d. iki 2010 m. gruodžio 30 d. lopšelį–darželį „Liepaitė“ lankiusių vaikų maitinimui, ir šiuos žiniaraščius pateikė Z. R., o pastaroji remdamasi šiais žiniaraščiuose nurodytais žinomai suklastotais duomenimis, suklastojo įrašus sandėlio apskaitos knygose apie neva iš lopšelio-darželio „Liepaitė“ maisto atsargų sandėlio išduotą tikrovės neatitinkantį minėtą 40409,9 kg daržovių kiekį, tame tarpe nurodydama 30095,18 kg daugiau išduotų daržovių ir obuolių už tuo metu sandėlyje buvusius jų likučius, nors faktiškai toks daržovių kiekis į sandėlį pristatytas ir iš jo išduotas nebuvo, o E. J. sudarytuose žiniaraščiuose ir Z. R. pildytose sandėlio apskaitos knygose buvo tik atvaizduotos ūkinės operacijos apie daržovių pareikalavimą ir išdavimą, kurios realiai nevyko, tačiau už lopšeliui-darželiui „Liepaitė“ neva patiektą 40409,9 kg daržovių kiekį iš lopšelio-darželio „Liepaitė“ sąskaitos į AB „Swedbank“ esančią Č. V. sąskaitą (duomenys neskelbtini) buvo nepagrįstai pervesta 39908,78 lito (11558,38 euro) suma, t. y. tokiu būdu Č. V. apgaule užvaldė lopšeliui-darželiui „Liepaitė“ priklausantį didelės vertės turtą, kadangi į minėtą sąskaitą apgaule gautas pinigines lėšas Č. V. išgrynino bankomatuose bei jas pasisavino, tuo padarydami lopšeliui–darželiui „Liepaitė“ 11558,38 Eur (39908,78 lito) turtinę žalą.
Kaltinamoji O. A. K. buvo kaltinama tuo, kad, būdama valstybės tarnautoja, t. y. dirbdama Raseinių rajono savivaldybės biudžetinės įstaigos Raseinių lopšelio–darželio „Liepaitė“ direktore, turinčia atitinkamus administracinius įgaliojimus, ir būdama pasirašytinai susipažinusi su jos pareigybės aprašymo (patvirtinto Raseinių rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo 2004 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 66) II skyriaus (Direktoriaus pareigos) 3.4 punkto reikalavimu stebėti, analizuoti, vertinti ikimokyklinio ugdymo įstaigos veiklą bei 3.5 punkto reikalavimu analizuoti įstaigos veiklos ir valdymo išteklių būklę, inicijuoti įstaigos vidaus audito vykdymą ir atsakyti už ikimokyklinio ugdymo įstaigos veiklos rezultatus, o taip pat su šio pareigybės aprašymo IV skyriaus (Direktoriaus atsakomybė ir atskaitomybė) 5.1 punkto reikalavimu, kuriame numatyta, jog direktorius atsako už visą ikimokyklinio ugdymo įstaigos veiklą, dėl neatsargumo netinkamai atliko savo, kaip valstybės tarnautojo, pareigas, nusišalindama nuo jai pavaldžių ir materialiai atsakingų įstaigos darbuotojų - sandėlininkės Z. R. ir dietistės E. J. veiklos kontrolės, t. y. būdama atsakinga už lopšelio–darželio „Liepaitė“ dietisto sudarytų ir jai pateikiamų žiniaraščių „Valgiaraštis-reikalavimas maisto produktams išduoti“ tvirtinimą, laikotarpyje nuo 2010 m. sausio 11 d. iki 2010 m. gruodžio 30 d., dėl savo nusikalstamo nerūpestingumo, t. y. nenumatydama, kad dėl jos neveikimo gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėdama ir turėdama tai numatyti, ji visapusiškai ir išsamiai nesusipažinusi su jai pateiktais dokumentais, patvirtino šiuos dietisto sudarytus ir jai pateiktus 167 žiniaraščius, kuriuose užfiksuoti 296 pareikalavimai iš maisto atsargų sandėlio išduoti viso 44702,5 kg daržovių, t. y. 40409,9 kg daugiau daržovių nei normatyvais nustatytas 4 292,6 kg daržovių kiekis, kuris buvo reikalingas pagal gaminamiems patiekalams sudarytus aprašus „Receptūra ir gamybos technologijos aprašymas“ laikotarpyje nuo 2010 sausio 11 d. iki 2010 m. gruodžio 30 d. lopšelį–darželį „Liepaitė“ lankiusių vaikų maitinimui, dėl ko, remiantis minėtais jos patvirtintais žiniaraščiais, iš lopšelio-darželio „Liepaitė“ maisto atsargų sandėlio neva buvo išduotas, tačiau realiai lopšelio-darželio „Liepaitė“ reikmėms nepanaudotas 40 409,9 kg. daržovių kiekis iš viso už 39908,78 lito (11558,38 euro) ir tokiu būdu ji sudarė sąlygas Z. R., E. J. ir Č. V. apgaulės būdu užvaldyti didelės vertės svetimą turtą, dėl ko juridinis asmuo lopšelis–darželis „Liepaitė“ patyrė didelę 39908,78 lito (11558,38 euro) turtinę žalą.
Kaltinamasis Č. V. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jis dirba pagal verslo liudijimą, prekiauja daržovėmis turguose. Atsitiktinai sužinojęs, kad lopšelis-darželis „Liepaitė“ ieško daržovių tiekėjo, nuvyko į minėtą darželį ir susitarė su sandėlininke Z. R. dėl daržovių tiekimo. Daržoves veždavo savo transporto priemone pagal Z. R. pareikalavimą. 2010 m. jis tiekė daržoves lopšeliui-darželiui „Liepaitė, tačiau jokios apskaitos nevedė, kiek tiksliai daržovių atvežė, negali nurodyti. Jam pinigai už pristatytas daržoves buvo sumokomi pavedimais į jo asmeninę sąskaitą. Sutarties su darželio direktore jis nepasirašė, savo apskaitos dokumentų jis nevedė, pasirašydavo tuose dokumentuose, kuriuos pateikdavo jam sandėlininkė Z. R.. Atvežęs į lopšelį darželį „Liepaitė“ daržoves, jas pasverdavo, sandėlininkės surašytuose dokumentuose kiekiai maždaug atitiko, pinigų iš darželio jis gavo tiek, kiek buvo pristatęs daržovių. Kaip daželyje daržovės buvo naudojamos, jis nežino, pretenzijų dėl nekokybiškų, sugedusių daržovių, jis nėra gavęs. Nors tikslios apskaitos nevedė, tačiau nujautė ir matė, kad jam teisingai sumokama už pateiktas daržoves. Daržoves jis supirkinėdavo turguose, jokių šių prekių įsiginimą patvirtinančių dokumentų neturi, darželiui daržoves parduodavo brangiau. Ne po kiekvieno daržovių atvežimo, sandėlininkė jam pateikdavo pasirašyti dokumentus apie pristatytas daržoves, būdavo atvejų, kad daržoves atvežamos vieną dieną, o dokumentai pasirašomi vėliau. Pasitaikydavo, kad daržoves daželiui nuveždavo jo sūnus. Prisimena vieną atvejį, kai už jį sandėlininkės pateiktame dokumente, kurio pavadinimo nurodyti jis negali, pasirašė jo sūnus. Jis nežinojo, kad turėdamas verslo liudijimą, negali tiekti daržovių lopšeliui-darželiui.
Kaltinamoji E. J. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad ji turi sveikatos problemų, serga depresija, jai sutrikusi atmintis. Ji prisimena, kad dirbo vaikų lopšelyje-darželyje, skiepydavo vaikus, tikrindavo švarą. Jokių dokumentų, kurie susiję su vaikų maitinimu, ji netvarkiusi, vaikams meniu nesudarinėjusi, galėjo būti, kad dokumentuos pasirašiusi nesąmoningai, kieno nors paprašyta.
Kaltinamoji Z. R. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad ji lopšelyje-darželyje „Liepaitė“ dirbo nuo 1987 metų iki 2011 m. balandžio 1 d. Iš pradžių dirbo virėja, po trijų mėnesių buvo pervesta į sandėlininkės pareigas. Jai buvo pavesta tvarkyti sutartis su maisto tiekėjais. 2010 metais lopšeliui-darželiui daržoves ir vaisius tiekė Č. V., daržovių pirkimo kaina buvo derinama iš anksto, ji buvo mažesnė nei rinkos kaina, visų produktų pirkimo kainos buvo derinamos su direktore. Daržoves ji užsakydavo pagal dietistės sudarytus valgiaraščius. Daržovės į lopšelio darželio sandėlį buvo vežamos kas savaitę, užsakymus Č. V. ji pateikdavo telefonu. Būdavo atvejų, kad daržoves atveždavo ne pats Č. V., o jo sūnus. Ji paduodavo pasirašyti sutartis Č. V.. Sutartys buvo surašomos ne daržovių atvežimo, o kitą jai ir Č. V. tinkamą dieną. Savaitės bėgyje gautas daržoves surašydavau į vieną sutartį ir po to Č. V. pasirašydavo. Sutartis dėl daržovių pirkimo pasirašydavo dietistė, ūkio dalies vedėja ir ji, vizuodavo direktorė. Sutartis pasirašantys asmenys sutikrindavo atvežtų daržovių kiekius. Kiek sutartyse, sudarytose su Č. V., nurodyta, tiek ir buvo atvežta daržovių ir vaisių į darželio sandėlį, visos prekės tinkamai užpajamuotos, už jas sumokėta tiekėjui. Iš Č. V. nupirktas daržoves sunaudojo patiekalų vaikams ir darbuotojams gaminimui. Be to, darželyje vyko daug renginių - direktorių, metodininkų pasitarimų. Renginių dalyviai būdavo maitinami iš tų maisto produktų, tame tarpe ir daržovių, kuriuos nupirko darželis, kurie iš sandėlio buvo išduoti į virtuvę. Visus produktus nurašydavo per valgiaraštį. Daržovių poreikį nustatydavo dietologė, o ji rūpindavosi, kad netrūktų produktų. Ji nesidomėjo maitinimo normomis, išduodavau produktų tiek, kiek pareikalaudavo. Išduodama daržoves pasirašydavo valgiaraštyje, kur pasirašydavo virėjos ir dietistė, kas iš tų produktų buvo gaminama, ji nesidomėjo. Daržovės iš išorės atrodydavo kokybiškos, tačiau pradėjus jas valyti daug atsimesdavo. Pasikeitus vaikų skaičiui arba daug išmetus daržovių dėl sugedimo tekdavo taisyti valgiaraščius, tuo pačiu ji atlikdavo taisymus sandėlio knygoje, nes reikėdavo papildomai išduoti produktų, kurių trūkdavo maisto pagaminimui. Sugedusių daržovių nenurašydavo, nekokybiškos produkcijos aktų nesurašė, visas daržoves, tame tarpe ir atliekas, iš sandėlio nurašydavo per valgiaraščius. Jei būdavo daržovių atliekų, virėjos sakydavo dietologei, kuri valgiaraščiuose pasitaisydavo kiekius, o ji knygoje pasitaisydavau kiekius išduodama papildomai daržovių. Ji susitikrindavo sandėlio knygą su valgiaraščiuose nurodytais daržovių ir vaisių kiekiais, neatitikimus ištaisydavo. Jei buvo tokių atvejų, kad knygoje daugiau išduota produktų nei jų yra sandėlyje, tai tik todėl, kad produktai jau būdavo atvežti, tačiau sutartis dar nebūdavo pasirašyta, kadangi tai ji, tai tiekėjas skubėdavo. Ji dirbo sąžiningai.
Kaltinamoji O. A. K. pripažino, kad ji netinkamai vykdė direktorės pareigas, tačiau kaltės dėl jai pareikšto kaltinimo nepripažino, nes jos manymu, ji nepadarė veikos, kuri užtrauktų baudžiamąją atsakomybę, dėl darbo drausmės trūkumų jai galėjo būti taikomos drausminės nuobaudos. Ji paaiškino, kad Raseinių lopšelyje – darželyje „Liepaitė“ direktore dirbo nuo 1987 m. Darželyje dirbo vidutiniškai 70 darbuotojų ir lankė apie 280 vaikų. Savo darbe ji vadovavosi Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, lopšelio – darželio nuostatais, direktoriaus pareigybės aprašymu, higienos normomis ir kt. teisiniais dokumentais. Pagal įstatymus kai kurias funkcijas delegavo darželio darbuotojams. Darželis buvo atskaitingas Raseinių rajono savivaldybei. Trūkumų nebuvo nustatyta, jai, kaip darželio vadovei, priekaištų dėl sandėlininko ir dietisto darbo nei raštu, nei žodžiu neturėjo savivaldybės specialistai nei kontrolieriai. 2010 m. atlikto audito metu buvo rasti kai kurie neatitikimai, trūkumai ir klaidos. Audito ataskaitoje buvo pateiktos ir tų klaidų pašalinimo rekomendacijos, kuriose ir buvo atskirta ką reikėjo atlikti Raseinių rajono savivaldybės administracijai ir ką turėjo padaryti lopšelis – darželis „Liepaitė“. Visus rekomendacijos punktus ji, kaip lopšelio – darželio „Liepaitė“ vadovė, įvykdė, išskyrus 2.1 punktą, kuriame nurodoma, kad reikia sugrąžinti neteisingai nurašytų maisto produktų vertę. To padaryti ji negalėjusi, nes materialiai atsakingi asmenys neigia padarę žalos. Jai dirbant darželyje 2008-03-03 įsakymu Nr. 1-112-V vyr. buhalterė buvo paskirta buhalterinės apskaitos tvarkytoja, įsakymu Nr. 1-113-V vyr. buhalterė buvo paskirtas atsakinga už išankstinę ir einamąją finansų kontrolę. Nuo 2010 m. sausio mėnesio lopšelio-darželio „Liepaitė“ savarankiška buhalterija panaikinama, vyriausias buhalteris ir buhalteris atleidžiami, buhalterinės apskaitos tvarkymas ir finansinė kontrolė pavedama Raseinių rajono savivaldybės administracijos viešojo sektoriaus įstaigų centralizuotos buhalterijos apskaitos tvarkymo skyriui. Viešiesiems pirkimams atlikti buvo paskirta buhalterė D. A., įsakymu buvo nustatytos jos funkcijos, atsakomybė. Ji viešųjų pirkimų nekontroliavo. Jos įsakymu į darbą dietistės pareigoms buvo priimta E. J., tuo metu ji nesirgo, turėjo tinkamą išsilavinimą. Sandėlininkui išsilavinimo reikalavimai nebuvo keliami, Z. R. buvo darbšti, pradžioje dirbo virtuvėje, todėl ją priėmė sandėlininkės pareigoms. Vykdydama direktorės funkcijas įsakymais patvirtino sandėlininko, dietisto, virėjų pareigybės aprašymus, atsargų išdavimo naudoti tvarkos aprašą, maisto receptūrų ir gamybos technologijos aprašymus. Sandėlininko pareiginėje instrukcijoje buvo numatyta, kad jis turi surinkti iš tiekėjų deklaracijas. 2010 m. buvo vykdyta trijų tiekėjų apklausa, Č. V. nurodytos kainos buvo palankiausios. Su Č. V. ji nebendravo, su juo buvo pasirašomos pirkimo sutartys. Perkamų produktų poreikį nusimatydavo dietistė ir sandėlininkė. Kiekvieną rytą auklėtojos turėjo užrašyti vaikų skaičių, tada dietistė nuo žurnalo užsirašydavo vaikų skaičių ir tai surašydavo į valgiaraštį–reikalavimą. JI valgiaraščių teisingumo, paskaičiavimų netikrindavo, kiekvieną rytą jai atnešdavo po penkis valgiaraščius, kuriuos ji patvirtindavo. Maisto produktų kiekio neskaičiavo, normos būdavo surašytos į valgiaraštį-reikalavimą, jokių taisymų jai pateiktuose tvirtinti valgiaraščiuose nebūdavo. Ji niekada neskaičiavo, koks daržovių kiekis buvo perkamas iš Č. V. 2010 m. daržovių nurašymo aktų nebuvo, nes nebuvo poreikio, daržovės buvo užvežamos nuolat, jos neužsistovėdavo, dėl nekokybiškų daržovių nusiskundimų nei iš sandėlininkės, nei iš virėjų nebuvo gavusi. Vaikai buvo maitinami pagal perspektyvinius (planinius) valgiaraščius, sudarytus darželio dietisto, suderintus su Kauno visuomenės sveikatos priežiūros centro Raseinių skyriumi, kiekvieną suderintą valgiaraščio lapą pažymint minėto skyriaus įstaigos žyma ir tik po to patvirtintus lopšelio-darželio direktoriaus. Vaikų maitinimo valgiaraščiai buvo sudaromi atsižvelgiant į rekomenduojamas paros energijos ir maistinių medžiagų normas vaikams bei į vaikų buvimo trukmę darželyje. Valgiaraščiai sudaromi ne mažiau 10 dienų laikotarpiui. Higieninės normos buvo vieninteliai dokumentai, kurie ją įpareigojo patvirtinti 10 dienų planinį valgiaraštį, bet ne kiekvienos dienos valgiaraštį – reikalavimą maisto produktams išduoti. Nebuvo jokio dokumento, kuris ją įpareigotų tvirtinti kiekvienos dienos valgiaraštį – reikalavimą, juo labiau prieš tvirtinant perskaičiuoti jo teisingumą. Darželio darbuotojai buvo maitinami nuo darželio atidarymo iki 2009 m., 2010 metais ir 2011 m. iki jos atleidimo darbuotojai nebuvo maitinami. Valgiaraštyje–reikalavime maisto produktams išduoti yra grafa „Aptarnaujantis personalas“, tačiau 2010 m. valgiaraščiuose ši grafa nebuvo pildoma, vadinasi dietistė maisto produktų darbuotojų maitinimui neužsakė, sandėlininkė neišdavė, o virėjos jų nepriėmė. Be to, darbuotojų maitinimas atsispindėdavo ir tabelyje, kuriame kiekvieną dieną norintys darželyje valgyti atsižymėdavo, 2010 m. tokių tabelių nebuvo. 2010 m. darželyje nebuvo organizuojamos konferencijos ir seminarai, o jeigu jie ir vyksta, juos organizuoja Raseinių rajono švietimo centras. 2010 m. birželio 22 d. lankėsi darželyje geriausiai tvarkomų Lietuvos vaikų ikimokyklinių įstaigų teritorijų apžiūros – konkurso komisija (7 žmonės), nes darželis dalyvavo tame konkurse. Svečiai iš Vilniaus buvo pavaišinti arbata ir sausainukais iš jos šeimos biudžeto, jokių kitokių vaišių – sumuštinių ar kugelio – nebuvo. 2010 m. kovo mėnesį darželyje vyko atviros pedagogių R. D. ir A. K. veiklos pristatymas, kurį organizavo metodinių ratelių pirmininkai, kuriais 2010 m. buvo išrinktos darželio „Liepaitė“ pedagogės A. K. ir R. K.. Atviros veiklos būdavo aptariamos svečių kambaryje prie pačių ratelio pirmininkų pasirūpinto arbatos ir kavos puodelio. Kiek ir kokių vaišių atsinešdavo, ji nesidomėjo. Daugiau 2010 metais darželyje jokių veiklų, renginių nevyko. Dietistė ir sandėlininkė buvo pavaldžios jai, tačiau jos buvo materialiai atsakingos darbuotojos, todėl jai, kaip direktorei nepriklausė šių darbuotojų kontrolė. Ji jokios turtinės žalos nepadarė.
Sukčiavimo epizodas
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamųjų Č. V., Z. R. ir E. J. kaltė įrodyta.
Liudytoja L. M., 2010 metais dirbusi Raseinių rajono savivaldybės centralizuotos buhalterinės apskaitos tvarkymo skyriaus vedėja, parodė, kad jai kaip skyriaus vedėjai buvo pavesta atlikti įstaigos vyriausiojo buhalterio funkcijas, tačiau tai buvo tik formalumas, kadangi realiai vykdyti tokias funkcijas buvo neįmanoma dėl didelės darbų apimties. Kiekvienos įstaigos apskaitai tvarkyti buvo paskirta skyriaus specialistas, kuris ir buvo atsakingas už tinkamai tvarkomą tos įstaigos apskaitą. 2010 metais Raseinių lopšelio-darželio „Liepaitė“ buhalterinę apskaitą buvo pavesta tvarkyti dviem skyriaus darbuotojoms. D. A., kuri anksčiau dirbo buhaltere lopšelyje-darželyje „Liepaitė“, įkūrus centralizuotos buhalterinės apskaitos skyrių, toliau tvarkė šio lopšelio-darželio ūkinės dalies apskaitą. Kokie konkrečiai dokumentai buvo pateikiami centralizuotos buhalterijos skyriuje iš lopšelio darželio „Liepaitė“, ji nežino, jų niekada netikrino, jokių nusiskundimų iš D. A. dėl netinkamų buhalterinės apskaitos dokumentų nėra gavusi.
Liudytoja D. A. parodė, kad ji nuo 2008 m. dirbo Raseinių lopšelyje-darželyje „Liepaitė“ buhaltere, nuo 2010 m. sausio 31 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijoje centralizuotos buhalterijos skyriuje, kur jai buvo pavesta tvarkyti lopšelio-darželio „Liepaitė“ buhalterinę apskaitą. Į buhalteriją dokumentus, pagal kuriuos buvo nurašomi darželyje sunaudoti maisto produktai, pateikdavo sandėlininkė Z. R.. Kas mėnesį sandėlininkė buhalterijai pateikdavo sunaudotų produktų suvestinę, kurioje ir buvo nurodyti lopšelyje –darželyje sunaudoti maisto produktai, kuriuos reikėjo nurašyti. Buhalterė pagal gautą produktų nurašymo suvestinę nurašydavo produktus iš apskaitos. Valgiaraščiai taip pat patekdavo į buhalteriją, tačiau sandėlininkės pateiktos suvestinės su valgiaraščiais buhalterės nesutikrindavo. Į apskaitą duomenis apie gautus ir nurašomus maisto produktus suvesdavo kita darželyje dirbusi buhalterė. Sandėlininkė Z. R. pateikdavo gautų maisto produktų sąskaitas faktūras. Duomenis iš sąskaitų-faktūrų suvesdavo kita šiame lopšelyje-darželyje dirbusi buhalterė, pagal šiuos duomenis ji pavedimais apmokėdavo tiekėjams už pateiktus produktus. Viešųjų pirkimų dokumentai į buhalteriją nepatekdavo. Maisto produktų viešieji pirkimai darželyje buvo pavesti sandėlininkei. Daržoves lopšeliui darželiui tiekė Č. V., kuriam ji pervesdavusi pinigus už pateiktas darželiui daržoves pagal gautus iš sandėlininkės dokumentus. Visi buhalterijai pateikti dokumentai buvo tvarkingi, tinkamai užpildyti, su reikiamais rekvizitais ir atsakingų asmenų parašais.
Liudytoja R. Č. parodė, kad ji nuo 2007m. kovo 1 d. iki 2010 m. vasario mėnesio dirbo lopšelyje-darželyje „Liepaitė“ buhaltere, jai buvo pavesta tvarkyti trumpalaikio turto apskaitą, ji skaičiuodavo pinigus už vaikų lankymą ir maitinimą, nupirkus prekes, jas užpajamuoto, mėnesiui pasibaigus dokumentus, susijusius su maitinimu, suvesdavo į apskaitą. Sąskaitas, susijusias su maisto produktų pirkimu, į buhalteriją pristatydavo sandėlininkė, prie sąskaitų būdavo sutartys apie perkamas daržoves. Daržovės didžiąja dalimi buvo perkamos iš Č. V. Į buhalteriją sutartys buvo pristatomos pasirašytos atsakingų asmenų. Ji iš sandėlininkės pateiktų sąskaitų duomenis suvesdavo į buhalterinę apskaitą. Mėnesiui pasibaigus į buhalteriją buvo pristatomi ir valgiaraščiai, kuriuose buvo surašyti sunaudotų produktų kiekiai. Maisto produktus nurašydavo pagal suvestinėje nurodytus duomenis, kurie buvo sudaromi iš valgiaraščių. Ji sutikrindavo sunaudotų maisto produktų kiekius, nurodytus suvestinėje, su valgiaraščiais. Buhalterijai pristatytuose valgiaraščiuose jokių taisymų ranka nebūdavo. Nurašymo suvestinę darydavo dietistė, pasirašydavo sandėlininkė, virėjos, tvirtindavo direktorė. Darbuotojai už maitinimą mokėdavo grynais pinigais, juos pervesdami į darželio sąskaitą. Tabelyje, kuriame buvo pažymėta, kiek darbuotojas dienų valgė, pagal nustatytus įkainius ji paskaičiuodavo, kiek kiekvienam darbuotojui reikia sumokėti už maitinimą. Kelis kartus jai teko dalyvauti inventorizacijoje. Duomenis sandėlio apskaitos knygoje tikrindavo kas mėnesį, inventorizacija buvo atliekama kas ketvirtį. Būdavo atvejų, kad sandėlio apskaitos knygoje klaidingai buvo nurodyti produktų kiekiai, juos ištaisydavo - ranka perbraukdavo neteisingą skaičių, įrašydavo teisingą ir pasirašydavo.
Liudytoja B. V. parodė, kad ji nuo 2005 m. vasario 1 d. iki 2008 m. kovo1 d. dirbo lopšelyje-darželyje „Liepaitė“ buhaltere. Perkant darželiui įvairias prekes iš įmonių į buhalterinę apskaitą duomenys buvo suvedami iš sąskaitų-faktūrų, perkant daržoves ir vaisius iš ūkininkų buvo ruošiamos sutartys. Sutartyse su ūkininkais buvo numatytas kiekis perkamų daržovių, vaisių ir jų kaina, tokias sutartis pasirašydavo daržoves parduodantis ūkininkas ir darželio komisija, sutartys vizuojamos direktorės. Sutartis apie nupirktas daržoves ir vaisius į buhalteriją pristatydavo sandėlininkė, sunaudotų produktų suvestinę ir valgiaraščius - dietistė. Pagal sandėlininkės pateiktas sąskaitas ir sutartis buvo atliekami mokėjimai tiekėjams. Buvo vedama sandėlio knyga, kurioje duomenys – kiek faktiškai gauta produktų ir kiek sunaudota - buvo sutikrinami kas mėnesį su jos vedamu kaupiamuoju žiniaraščiu, pažeidimų ji nepastebėjusi.
Liudytoja V. G. parodė, kad ji lopšelyje darželyje „Liepaitė“ dirba virėja nuo 1995 metų, darželyje dirba keturios virėjos, kurios gamina vaikams ir darželio darbuotojams maistą pagal dietistės parengtus valgiaraščius, kuriuose buvo nurodytas asmenų, kuriems reikia pagaminti patiekalus, skaičius, išskirstant pagal amžiaus grupes, darbuotojų, kurie valgys pietus darželyje, skaičius, gaminami patiekalai, patiekalams pagaminti reikalingų maisto produktų kiekis, normos vienai porcijai. Maisto produktus virtuvei iš sandėlio išduodavo sandėlininkė, virėja, priėmusi maisto produktus iš sandėlininkės, pasirašydavo valgiaraštyje. Pusryčiams buvo gaminam tiek porcijų, kiek vakare būdavo vaikų grupėse, po pusryčių valgiaraštis buvo koreguojamas, tiksliai suskaičiavus tą dieną į darželį atėjusius vaikus. Jei ženkliai skirdavosi vaikų skaičius, būdavo, kad dietistė perrašydavo valgiaraštį, tačiau didelių taisymų, braukymų valgiaraščiuose ji nepastebėjo. Tai atvejais, kai nuvalius daržoves, dėl daržovių sugedimo ir netinkamo jų naudojimo, patiekalams pasvėrus nuvalytas daržoves jų pritrūkdavo papildomai daržovių iš sandėlio išduodavo sandėlininkė. Kaip daržovių išdavimas ir sunaudojimas ar nurašymas buvo tvarkomi buhalteriškai, ji nežino, iš virtuvės valgiaraščius paimdavo dietistė arba sandėlininkėj. Būdavo atvejų, kai direktorės nurodymu darželio virtuvėje buvo gaminami įvairūs patiekalai svečiams, įvairių darželyje vykusių renginių dalyviams. Maisto produktus tokių patiekalų gaminimui išduodavo sandėlininkė.
Liudytoja L. L. parodė, kad ji dirba virėja vaikų lopšelyje-rdarželyje „Liepaitė“ Raseiniuose. Mastą gamina pagal dietistės paruoštą valgiaraštį, kuriame virėjos pasirašo sandėlininkei atnešus maisto produktus, skirtus patiekalams gaminti. Darželio virtuvėja ryuošaimas maistas lopšelio-darželio vaikams, darbuotojams, kurie užsisakydavo pietus, kartais – darželio svečiams. Kokius patiekalus gaminti svečiams pasakydavo dietistė arba sandėlininkė, svečių maitinimui produktus į virtuvę pristatydavo sandėlininkė, valgiaraščiuose patiekalai svečiams nebuvo nurodyti.
Liudytoja R. Ž. parodė, kad ji nuo 2008 metų dirba Raseinių vaikų lopšelyje-darželyje „Liepaitė“ virėja. Maistą vaikams ruošia pagal dietistės sudarytą valgiaraštį, iš sandėlininkės išduotų maisto produktų. Ji svečiams yra ruošusi tik sumuštinius, kuriems produktus atnešdavo sandėlininkė, į valgiaraščius svečiams gaminami sumuštiniai nebuvo įtraukiami, tokių atvejų pasitaikydavo retai, iš kokių lėšų buvo perkami produktai svečiams vaišinti, ji nežino.
Liudytoja P. K. parodė, kad ji nuo 2007 m. rugsėjo iki 2015m. liepos 7 d. dirbo Rasienių lopelyje-darželyje „liepaitė“ virėja, ruošdavo maistą vaimas ir darželio darbuotojoms. Produktus patiekalams gaudavo iš sandėlio, patiekalus ruošdavo pagal valgiaraščius ir technologines patiekalų korteles, kuriuos ruošdavo darželio dietistė. Valgiaraščiai į virtuvę patekdavo tvarkingi, aiškūs. Už išduotas iš sandėlio daržoves pagal valgiaraščius pasirašydavo ta virėja, kuri daržoves paimdavo. Valant daržoves pasitaikydavo atvejų, kad dalis jų būdavo sugedusios, todėl daržovių iš sandėlio atnešdavo papildomai, tiek kiek reikėdavo pagaminti valgiaraščiuose nurodytiems produktams. Kaip buvo nurašinėjamos sugedusios daržovės, jai nežinoma. Darbuotojų, kurie valgydavo pietus darželyje, sąrašas buvo, jie buvo įtraukti į valgiaraščius, jiems buvo apskaičiuojamas mokestis už maitinimą. Patiekalų iš daržovių svečiams ji nėra gaminusi, yra dariusi tik sumuštinius.
Liudytojas D. V. parodė, kad jo tėvas Č. V. užsiima daržovių prekyba, jam žinoma, kad parduodavo daržoves Raseinių lopšeliui-darželiui „Liepaitė“. Sudarant sutartį su šiuo darželiu jis nedalyvavo, keletą kartą už tėvą jis yra vežęs daržoves į šį darželį, pristatęs daržoves jokiose dokumentuose nepasirašydavo. Vieną kartą už tėvą pasirašė kažkokiame dokumente, kurio pavadinimo įvardinti negali, prieš tai susiskambinęs su tėvu ir gavęs jo sutikimą, dokumentą jam pasirašyti padavė Z. R..
Liudytoja E. P. parodė, kad dirbdama Raseinių rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnyboje, vadovaudamasi Raseinių rajono savivaldybės kontrolieriaus 2010-09-14 įsakymu Nr. OV-05 nuo 2010-09-15 iki 2011-03-08 atliko Raseinių lopšelio- darželio „Liepaitė“ 2010 metų biudžeto vykdymo ir finansinių ataskaitų finansinį auditą. Audito tikslas- įvertinti įstaigos vidaus kontrolę ir pareikšti nuomonę dėl 2010 m. ataskaitų teisingumo, įstaigai skirtų savivaldybės biudžeto lėšų, savivaldybės turto bei kitų lėšų taupaus, teisėto ir efektyvaus naudojimo. Audito metu surinkti įrodymai nesuteikė pagrindo lopšelio- darželio „Liepaitė“ vidaus kontrolės sistemą įvertinti kaip veiksmingai aptikusią klaidas ir neatitikimus bei juos pašalinusią, nes įstaigos vadovas tinkamai nevykdė teisės aktų reikalavimų. LR biudžetinių įstaigų įstatymo 9 str. 2 d. nustatytos biudžetinių įstaigų vadovo pareigos, tarp kurių 5 p. nurodyta- garantuoti, kad pagal viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą teikiami ataskaitų rinkiniai būtų teisingi, 6 p.- užtikrinti racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą, veiksmingą biudžetinės įstaigos vidaus kontrolės sistemos sukūrimą, jos veikimą ir tobulinimą. LR Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 10 str. nustatyta, kad viešojo juridinio asmens vadovas yra atsakingas už efektyvios vidaus kontrolės, įskaitant finansų kontrolę, sukūrimą, jos veikimą ir tobulinimą. Preliminariai įvertinusi įstaigos vidaus kontrolės sistemą ji nustatė, kad Raseinių lopšelio- darželio „Liepaitė“ direktorė patvirtino kai kurias veiklos sritis reglamentuojančias tvarkas ir taisykles, tačiau nepatvirtino vaikų maitinimo tvarkos taisyklių, nenustatė maisto produktų priėmimo į įstaigą, jų sunaudojimo ir nurašymo apskaitos dokumentų bei dokumentų sudarymo tvarkos, nenustatė maisto produktų naudojimo vidaus kontrolės procedūrų, nepaskyrė už jų vykdymą atsakingų darbuotojų. Lopšelyje- darželyje „Liepaitė“ 2010 m. vaikų maitinimui skirtų maisto produktų įsigijimui patvirtinta 264300 Lt asignavimų, faktiškai už maisto produktus sumokėta 248600 Lt, todėl maisto produktus įstaiga privalėjo pirkti pagal mažos vertės viešųjų pirkimų taisykles. Lopšelio- darželio „Liepaitė“ direktoriaus patvirtintų supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 15 p. nustatyta, kad 20000 Lt vertę viršijančius pirkimus privalėjo organizuoti komisija, tačiau įstaigoje pagal šiuos reikalavimus 2010 m. įsigyti tik mėsos produktai už 60908 Lt, o 66147 Lt vertės daržovės ir 53059 Lt vertės kiti produktai pirkti ne pagal viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus. 2010 m. lopšelis- darželis daržoves ir obuolius pirko iš fizinių asmenų: iš Č. V. nupirkta 62130,28 kg už 65756,04 Lt, iš ūkvedės N. K.- 52 kg už 88,40 Lt, iš virėjos P. K.- 304 kg už 1074,20 Lt. Kiekvienu pirkimo atveju buvo sudarytos pirkimo sutartys, daržovių pirkimo sutartis sudarė sandėlininkė Z. R., tačiau tai neatitiko teisės aktų reikalavimų, nes Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2006-06-29 sprendimu patvirtintų ir iki 2010-12-16 galiojusių lopšelio- darželio „Liepaitė“ nuostatų 55.28 p. nustatyta, kad įstaigos direktorius sudaro ir nutraukia sutartis su tiekėjais. Tuo tarpu direktorė savo parašu ir įstaigos antspaudu patvirtino daržovių pirkimo sutartyse nurodytų sandorių teisingumą ir teisėtumą. Pavesdama sandėlininkei sudaryti daržovių pirkimo sutartis, lopšelio- darželio direktorė neužtikrino, kad būtų laikomasi patikimo finansų valdymo principų, reikalaujančių atskirti ūkinių operacijų administravimo, vykdymo ir apskaitos funkcijas. Sandėlininkė sudarė daržovių ir obuolių pirkimo sutartis, tvarkė daržovių atitikties deklaracijas, priėmė į sandėlį ir išdavė į virtuvę maisto produktus bei tvarkė jų kiekinę apskaitą, buvo materialiai atsakinga. Nors prekių pirkimo sutartys nėra apskaitos dokumentai, bet daržovių ir obuolių pirkimo ūkinės operacijos užregistruotos ne tik lopšelio- darželio „Liepaitė“ veiklos apskaitos registruose- sandėlio knygose, bet ir buhalterinės apskaitos registruose, kas neatitiko LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d. reikalavimo- ūkinius įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais ir 13 str. 3 d. reikalavimo- įrašus apskaitos registruose daryti tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius nustatytus rekvizitus. Daugelyje daržovių ir obuolių pirkimo sutarčių pardavėjo Č. V. parašai buvo skirtingi. Analizuojant daržovių ir obuolių pirkimo dokumentus, ji atkreipusi dėmesį į labai netolygius ir didelius pirktų daržovių kiekius, ko nerasta kitose audituotose rajono ikimokyklinio ugdymo įstaigose: nupirkus didelį daržovių kiekį netrukus pirkta jų mažiau, pvz., 2010-02-26 pirkta 356 kg kopūstų, 295 kg morkų, o kovo 2 d. jau pirkta 60 kg kopūstų, 17 kg morkų, kovo 3 d. -16 kg morkų, kovo 10 d.- 337 kg morkų, kovo 15 d. – 16 kg morkų, kovo 17 d.- 20 kg morkų ir pan. Tai sukėlė abejonių, kodėl įsigijus didelį daržovių kiekį tuoj pirkti jų mažesni kiekiai. Tuomet ji analizavo įsigytų daržovių kiekį ir galimą jų poreikį vaikų maitinimui ir nustatė, kad lopšelyje- darželyje „Liepaitė“ 2010 m. buvo 43185 vaikų maitinimo dienos, maitinimui įsigyta 63406,28 kg daržovių ir obuolių. Vidutiniškai vienam vaikui kasdien teko po 1,5 kg neapdorotų daržovių. Analizės tikslais šį kiekį ji palygino su Sveikatos apsaugos ministerijos rekomenduojamu skirti daržovių kiekiu socialinės globos įstaigose ugdomiems 5-6 m. vaikams pusryčių, pietų ir pavakarių patiekalų gamybai: iki 2010-10-09 rekomenduota skirti 165 g bulvių, 248 g daržovių ir 114 g vaisių, nuo 2010-10-10 rekomenduota skirti 200 g bulvių, 290 g daržovių ir 120 g vaisių. Lopšelyje- darželyje „Liepaitė“ naudota kelis kartus daugiau daržovių negu rekomenduojama. Nusprendė išsiaiškinti, kaip panaudoti tokie dideli įsigytų daržovių kiekiai. Tuo tikslu planavo patikrinti, ar kasdieniuose vaikų maitinimo valgiaraščiuose-reikalavimuose F-299 formos nurodyti pusryčių, pietų, pavakarių ir globojamų vaikų grupės vakarienės patiekalų gamybai sunaudotų maisto produktų kiekiai sutapo su lopšelio- darželio direktorės 2005-10-31 įsakymu Nr. 1-20-V patvirtintose maisto gaminių receptūrose ir technologijos aprašymuose nustatytais maisto produktų kiekiais vienos porcijos pagaminimui, padaugintais iš maitintų vaikų skaičiaus. Tačiau tuo būdu patikrinti maisto produktų naudojimo teisingumo nepavyko, nes kasdieniuose vaikų maitinimo valgiaraščiuose-reikalavimuose F-299 nenurodyti maisto gaminiai, o nurodyti tik maisto produktai ir tai neatitiko iki 2012-06-30 galiojusios higienos normos „Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 88 p. reikalavimų. Valgiaraščiuose turėjo būti nurodyti maisto gaminiai, kurių energijos ir maistinių medžiagų kiekiai nurodyti receptūrose. Peržiūrėjus visų maisto gaminių receptūras nebuvo galima sudaryti dienos meniu, kad maisto gaminių pagaminimui reikėtų sunaudoti 1,5 kg daržovių. Dažną dieną daržovių sunaudota daugiau nei 2 kg vidutiniškai vienam maitintam vaikui, o rugpjūčio 4 d.- 4,4 kg, rugpjūčio 6 d.- 4,2 kg. Lopšelio- darželio direktorė aiškino, kad tiek daug daržovių vaikų maitinimui naudojo gerindami jų maitinimą, kasdien vaikams pateikdavę 2-3 rūšių garnyrą, tačiau kasdienio vaikų maitinimo valgiaraščiuose- reikalavimuose nebūdavo nurodyta keleto rūšių garnyro gamybai reikalingų daržovių. Patikrinus, ar kasdienio vaikų maitinimo valgiaraščiuose- reikalavimuose F-299 nurodyti pusryčių, pietų, pavakarių ir vakarienės maisto gaminių gamybai nurodyti reikalingi maisto produktų kiekiai sutapo su bendrais per dieną sunaudotų atitinkamų maisto produktų kiekiais, nustatyti 247 atvejai, kai jų kiekiai nesutapo 2444,56 kg: daržovės 130, obuoliai 3, sultys 10, jogurtas 5, majonezas 2, duona 61, batonai 30 atvejų. Daugelyje valgiaraščių- reikalavimų produktų kiekiai taisyti, dažnai skirtingos spalvos rašikliu įrašyti padidinant produktų kiekį 100 kg. Valgiaraščiai-reikalavimai sudaryti ir pasirašyti dietistės E. J., jų sudarymo ir nurodytų duomenų teisingumą savo parašu ir įstaigos antspaudu patvirtino įstaigos direktorė. Ji patikrinusi, ar valgiaraščiuose-reikalavimuose F-299 nurodyti maisto gaminių pagaminimui per dieną reikalingi bendrieji maisto produktų kiekiai sutapo su jų kiekiais sandėlyje saugotų materialinių vertybių apskaitos knygose nurodytais kaip iš sandėlio sandėlininkės išduotais virtuvei bei maisto produktų sunaudojimo žiniaraščiuose, pagal kuriuos sunaudotų maisto produktų vertė užregistruota buhalterinės apskaitos registruose. Minėtuose dokumentuose užregistruoti duomenys skyrėsi: bulvių 521 kg, kopūstų 140 kg, morkų 483 kg, agurkų 27,5 kg, burokėlių 78 kg. Sandėlio apskaitos knygose rado įrašus, kad kai kuriomis dienomis iš sandėlio virtuvei daržovių ir duonos gaminių išduota daugiau už sandėlyje buvusius jų kiekius. Suskaičiavusi sandėlio knygose didesnius maisto produktų kiekių likučius už išduotų maisto produktų kiekius, padauginusi juos iš įsigijimo kainų, nustatė, kad 2010 m. sandėlininkė Z. R. užregistravo išduotų virtuvei maisto produktų daugiau nei jų sandėlyje buvo: 15742 kg bulvių 13868,90 Lt vertės, 3220 kg kopūstų 3718,70 Lt vertės, 5727,9 kg morkų 7084,85 Lt vertės, 3336,2 kg burokėlių 2916,20 Lt vertės, 165 kg agurkų 499,50 Lt vertės, 247,6 kg svogūnų 439,19 Lt vertės, 67,5 kg česnakų 745 Lt vertės, 31,4 kg pomidorų 94,20 Lt vertės, 1557,58 kg obuolių 3721,08 Lt vertės. Taip iš viso nurašyta 31087,62 Lt vertės daržovių ir obuolių bei 308 kg duonos ir pyrago gaminių 787,36 Lt vertės. Z. R. 2011-02-24 paaiškino, kad sandėlio knygose kai kuriomis dienomis minusiniai daržovių ir duonos, pyrago gaminių kiekiai apskaičiuoti dėl jos skaičiavimo klaidų arba dėl to, kad įsigytų prekių sąskaitas faktūras gavo vėliau negu tiekėjai pateikė įstaigai maisto produktus, o iki kiekvieno mėnesio pabaigos minusiniai likučiai panaikinti. Tuo paaiškinimu nebuvo galima pagrįsti iš sandėlio išduotų maisto produktų apskaitos neatitikimų dėl to, kad sandėlio knygose nebuvo apskaičiuotų minusinių maisto produktų likučių tais atvejais, kai produktų išduota iš sandėlio daugiau nei jų buvo. Kaip valgiaraščiuose- reikalavimuose maisto produktų kiekiai padidinti prirašius priekyje atitinkamą skaičių, taip sandėlio knygose padidinti išduotų produktų kiekiai. Pvz., 2010-01-06 sandėlio knygoje užregistruotas 347 kg bulvių likutis, sausio 7 d. išduota 330 kg bulvių ir dar liko 317 kg. Akivaizdu, kad galėjo būti išduota 30 kg ir prirašyti 300, ir taip nuolatos. Nebuvo priežasties sandėlio apskaitos registruose daržovių gavimo ūkinių operacijų užregistruoti vėliau negu iš tikrųjų jos gautos, nes sandėlininkė pati sudarė daržovių pirkimo sutartis kiekvieno pirkimo metu. Tad buvo galimybė jas ar kitus Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. nustatytus dokumentus sudaryti kiekvieno pirkimo metu. Duonos gaminiai turėjo būti užregistruoti pagal prekių gabenimo važtaraščius ar perdavimo- priėmimo aktus. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. ūkinės operacijos registruojamos veiklos apskaitos registruose jų atlikimo dieną. Nebuvo galima daržovių neteisingos apskaitos vertinti kaip sandėlininkės klaidų, nes kitų maisto produktų apskaitoje, kur mėsos ir pieno produktų kiekiai skaičiuoti tūkstantosios kilogramo tikslumu, klaidų nepastebėta. Atsižvelgiant į audito metu nustatytus faktus, kad maisto produktų apskaitos dokumentuose rasti akivaizdūs sunaudotų daržovių kiekių apskaitos netikslumai, taisyti ir prirašyti kiekiai, daržovės ir duonos gaminiai pirkti itin dideliais kiekiais, kokių nereikėjo pagaminti maisto gaminius pagal direktorės patvirtintas gaminių receptūras. Šią išvadą patvirtino ir 2011 m. lopšelyje- darželyje atlikto patikrinimo metu palyginti duomenys: 2010 m. rugsėjo mėn. buvo 4861 vaikų maitinimo diena, sunaudota 7491 kg daržovių, vidutiniškai po 1,54 kg vienam vaikui per dieną, o 2011 m. rugsėjo mėn. buvo 5856 vaikų maitinimo dienų, sunaudota 1635 kg daržovių, vidutiniškai 310 g vienam vaikui per dieną. Lopšelyje- darželyje „Liepaitė“ pirkimai buvo netolygūs, nupirkus didelį kiekį daržovių netrukus pirkta jų mažiau. Jos ir savivaldybės kontrolieriaus nuomone, Raseinių lopšelio- darželio „Liepaitė“ maisto produktų apskaitoje galėjo būti užregistruotos galimai realiai neįvykusios kai kurios daržovių, obuolių ir duonos gaminių pirkimo, sunaudojimo nei nurašymo ūkinės operacijos, dėl kurių vaikų maitinimui 2010 m. galėjo būti neteisėtai panaudota 31874,98 Lt savivaldybės biudžeto lėšų, todėl nuspręsta audito medžiagą perduoti teisėsaugos organams pagal vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnį.
FNTT Šiaulių apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyr. specialistė N. S. paaiškino, kad atlikusi tyrimą pagal Raseinių lopšelio-darželio „Liepaitė“ pateiktus dokumentus nustatė, kad į 167 žiniaraščius „Valgiaraštis-reikalavimas“ įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie 40409,9 kg daržovių sunaudojimą maistui paruošti ir negalima nustatyti apie šių daržovių už 39908,78 Lt panaudojimą. Tyrimas atliktas pagal žiniaraščius, receptūras, juos palyginus nustatyti tikrovės neatitinkantys duomenys. Sandėlio apskaitos knygoje užfiksuotos ūkinės operacijos atitinka 167 valgiaraščių įrašus.
Iš Raseinių lopšelio-darželio „Liepaitė“ finansinio audito ataskaitos (7-13 b. l. 1 t.), finansinio audito išvados (14-16 b. l. 1 t.) matyti, kad vykdydama Raseinių rajono savivaldybės kontrolieriaus 2010 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. OV-05 pavedimą, savivaldybės kontrolieriaus pavaduotoja E. P. atliko Raseinių lopšelio-darželio „Liepaitė“ 2010 metų finansinės atskaitomybės finansinį auditą. Išvadoje konstatuota, jog maisto produktų apskaitos dokumentuose užregistruota, kad vaikų maitinimui kai kurie produktai sunaudoti viršijus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos rekomenduotų patiekalų gamybai reikalingus produktų kiekius. Valgiaraščiuose – reikalavimuose pusryčių, pietų, pavakarių, vakarienės patiekalų gamybai nurodyti produktų kiekiai, iš viso 2444,56 kg, atitinkamomis dienomis 247 atvejais nesutapo su valgiaraščiuose nurodytomis dienomis išduotų produktų kiekiais iš viso. Daugelyje valgiaraščių-reikalavimų produktų kiekai taisyti, dažnai skirtingos spalvos rašikliu įrašyti šimtu kilogramų produktų kiekį padidinę skaičiai.
Finansinio audito metu kontrolierė E. P. atliko tyrimą dėl savivaldybės biudžeto asignavimų panaudojimo įsigyjant maisto produktus, tuo tikslu atliko daržovių įsigijimo, apskaitos ir panaudojimo tyrimą. Iš darbo dokumento (100-119 b. l. 1 t.), kuriame užfiksuotos audito procedūros, matyti, kad suskaičiavus daržovių ir vaisių kiekius pagal pateiktas dokumentus, patvirtinančius daržovių ir vaisių pirkimą, nustatyta, jog lopšelis-darželis „Liepaitė“ 2010 metais iš Č. V. įsigijo 62130,28 kg daržovių ir obuolių, visos daržovės ir obuoliai pirkti pagal kiekvieno pirkimo metu sudarytas sutartis. Be to, iš darželio virėjos P. K. 2010 metais nupirkta 1224 kg daržovių (bulvių, morkų, svogūnų, burokėlių), iš ūkvedės N. K. 52 kg svogūnų. Iš viso 2010 metais lopšelyje-darželyje pirkta 63406,28 kg daržovių ir obuolių, įstaigoje vaikai maitinosi 43185 dienas, vidutiniškai kiekvienam vaikui kasdien maitinta apie 1,5 kg daržovių. Pagal patvirtintas darželio vaikų maitinimo receptūras daržovių gamybos išeiga patvirtinta tokia : bulvių vidutinė išeiga 72 proc., kitų daržovių 77 proc., apdorotų daržovių svorį (neto) perskaičiavus į neapdorotų daržovių (bruto), 2010 metais vaikų maitinimui pagal normas būtų sunaudota 106000 kg bulvių, kitų daržovių 14518 kg, o pirkta bulvių 38069 kg, t. y. 27469 kg daugiau; kitų daržovių 21543 kg, t. y. 7025,5 kg daugiau. Iš valgiaraščių-reikalavimų maisto produktams iš sandėlio išduoti surinkus duomenis apie 2010 metais pareikalautą daržovių kiekį maistui pagaminti, juo palyginus su sandėlio knygose ir sunaudotų maisto produktų žiniaraščiuose užregistruotu išduotu ir sunaudotu daržovių kiekiu, palyginus sandėlio knygoje užregistruotą daržovių kiekį ir likučius su valgiaraščiuose-reikalavimuose nurodytu vaikų maitinimui reikalingu daržovių kiekiu, sandėlio knygoje užregistruotą likutį palyginus su apskaičiuotu pagal valgiaraščius-reikalavimus likučiu, nustatyta, kad atskirais laikotarpiais iš sandėlio daržovių buvo išduota daugiau negu tuo metu sandėlyje jų buvo. Paskaičiavus daržovių įsigijimą, išdavimą iš sandėlio ir likučius sandėlyje, nustatyta, kad 2010 metais iš sandėlio išduota bulvių 15742 kg (13868,90 Lt vertės), kopūstų 3220 kg (3718,70 Lt vertės), morkų 5727,9 kg (7084,85Lt vertės), burokėlių 3336,2 kg (2916,20 Lt vertės) agurkų 165 kg (499,50 Lt vertės), svogūnų 247,6 kg (439,19 Lt vertės), česnakų 67,5 kg (745 Lt vertės), pomidorų 31,4 kg (94,20 Lt vertės), obuolių 1557,58 kg (1721,08Lt vertės) daugiau negu kiekvieną dieną šių daržovių buvo sandėlyje; virš likučių 2010 metais iš viso nurašyta 31087,62 Lt vertės daržovių ir obuolių. Pagal 2010 m. spalio 8 d. sutartį Nr. 90 iš Č. V. darželis pirko 1000 kg bulvių po 0,9 Lt už kilogramą, iš viso už 900 Lt, tačiau sandėlio knygoje užregistruotas 900 kg bulvių įsigijimas, neužregistruojant 100 kg 90 Lt vertės bulvių. Nustatyta, kad rugsėjo 8-17, 20, 23 dienomis sandėlio knygoje skirtingu rašalu prirašyta po 10 kg svogūnų išlaidų, iš viso 90 kg, rugsėjo mėnesį svogūnų išlaidos padidintos 90 kg už 153 Lt. Nustatyta, kad valgiaraščiuose-reikalavimuose nurodyti maisto gaminimui sunaudoti ypač dideli daržovių kiekiai, suskaičiavus daržovių kiekį neto ir vaikų, valgiusių tomis dienomis, skaičių, nustatyta, kad, pvz., 2010 m. sausio 11 d. vieno vaiko maitinimui sunaudota 2,25 kg daržovių, sausio 12 d. – 2,2 kg, vasario 10 d. - 2,3 kg, kovo 8 d.- 2,4 kg, kovo 10 d. – 2,6 kg, kovo 23 d. – 2,5 kg, rugpjūčio 4 d. – 4,4 kg, rugpjūčio 6 d. – 4,2 kg, rugsėjo 20 d. - 2,8 kg ir t. t., kai dienos norma vienam vaikui sudaro 0,413 kg. daržovių.
Iš 2011 m. rugsėjo 29 d. specialisto išvados Nr. 5-4/91 „Dėl Raseinių lopšelio-darželio „Liepaitė“ ūkinės finansinės veikslo tyrimo“ (39-46 b. l. 2 t.) matyti, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdybos ūkinės finansinės veikslo tyrimo skyrius vyr. specialistė N. S. atliko Raseinių lopšelio-darželio „Liepaitė“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d.
Patikrinus lopšelio-darželio „Liepaitė“ maisto produktų įsigijimą nustatyta, kad įstaigos tvarkytoje buhalterinėje apskaitoje 2010 m. užfiksuotas 63885,28 kg daržovių ir vaisių įsigijimas pagal „Liepaitė“ nuo 2010 m. sausio 1 d. iki gruodžio 27 d. išrašytas 107 sutartis dėl prekių įsigijimo iš Č. V., P. K. ir N. K. ir pagal Č. V. 2010-12-30 išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. 108 iš viso už 66239,38 Lt, t. sk. iš fizinio asmens Č. V. užfiksuotas iš viso 62591,78 kg daržovių ir obuolių įsigijimas už 65 006,18 Lt. Daržovių ir vaisių pirkimo sutartyje užfiksuota, kad prekes sutartinėmis kainomis iš minėtų fizinių asmenų pirko lopšelio-darželio „Liepaitė“ sudaryta komisija, susidedanti iš sandėlininkės Z. R., dietologės E. J. ir ūkvedės N. K..
Raseinių lopšelio-darželio „Liepaitė“ direktoriaus 2010-04-27 įsakymu Nr.1-172-V patvirtintų Raseinių lopšelio-darželio „Liepaitė“ supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 91 punkto 1 papunktyje nurodyta, kad įsigyjant prekes apklausa žodžiu gali būti atliekama, jei sutarties vertė ne didesnė kaip 30000 Lt. Tiriamosios įstaigos sudarytų sutarčių duomenimis iš fizinio asmens Č. V. lopšelis-darželis „Liepaitė“ 2010 m. įsigijo iš viso 62591,78 kg daržovių ir obuolių už 65 006,18 Lt tai viršijo šiose Viešųjų pirkimų taisyklėse nurodytą 30000 Lt sumą, kai pirkimai gali būti atliekami žodinės apklausos būdu. Tarp tyrimui pateiktų dokumentų nerasta tiekėjų apklausos pažymų dėl daržovių ir obuolių tinkamiausio tiekėjo pripažinimo. Raseinių lopšelis-darželis „Liepaitė“, 2010 m. įsigydama iš Č. V. daržovių ir vaisių už 65 006,18 Lt, nesivadovavo Viešųjų pirkimų taisyklėse nustatytomis nuostatomis, nes nevykdė tiekėjų apklausos ir neparinko ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo dėl daržovių ir vaisių įsigijimo.
Be to, specialisto išvadoje nurodyta, kad patikrinus 2010 m. įsigytų daržovių užfiksavimą lopšelyje-darželyje „Liepaitė“ buhalterinėje apskaitoje nustatyta, kad tiriamoji įstaiga į žiniaraštį „Sandėlio apskaitos knyga“ neužregistravo 100 kg bulvių už 90 Lt, įsigytų pagal 2010-10-14 sutartį Nr.92 iš fizinio asmens Č. V. ir tuo nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 12 str. 4 dalies, kurioje nurodyta, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, reikalavimų.
Nustatyta, kad Raseinių lopšelio-darželio „Liepaitė“ direktorė O. A. K. 2005-10-31 įsakymu Nr.1-20-V „Dėl maisto receptūrų ir gamybos technologijos aprašo patvirtinimo“ patvirtino lopšelio-darželio sudarytų receptūrų ir gamybos technologijų aprašymus. Tyrimui pateikti Raseinių lopšelio-darželio „Liepaitė“ sudaryti vaikų maitinimui (pusryčių, pietų, sriubų, gėrimų ir pavakarių) gaminamų gaminių aprašai „Receptūra ir gamybos technologijos aprašymas“, kuriuose nurodytos žaliavos ir jų kiekis (bruto) reikalingas 1 porcijai pagaminti.
Tyrimui pateikti 2010 m. kiekvienai vaikų maitinimo dienai sudaryti žiniaraščiai „Valgiaraštis-reikalavimas maisto produktams išduoti“, kuriuos sudarė dietologė E. J. ir patvirtino direktorė O. A. K. ir kuriuose nurodytas maitinamų vaikų skaičius, užfiksuotas valgiaraštis, patiekalai ir jiems pagaminti reikalingų bei iš sandėlio pareikalautų produktų kiekis. Šie žiniaraščiai pasirašyti maisto produktus išdavusių ir priėmusių asmenų.
Raseinių lopšelio-darželio „Liepaitė“ 2010 m. tvarkytų žiniaraščių „Valgiaraštis-reikalavimas maisto produktams išduoti“ duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 11 d. iki gruodžio 30 d. 167 žiniaraščiuose užfiksuoti 296 pareikalavimai iš maisto atsargų sandėlio išduoti iš viso 44702,5 kg daržovių (bulvių, morkų, kopūstų, burokėlių, česnakų ir agurkų). Palyginus šiuos daržovių kiekius su daržovių kiekiu reikalingu maistui pagaminti, kuris užfiksuotas gaminamiems patiekalams sudarytuose aprašuose „Receptūra ir gamybos technologijos aprašymas“, nustatyta, kad žiniaraščiuose „Valgiaraštis-reikalavimas maisto produktams išduoti“ užfiksuoti 296 pareikalavimai išduoti iš viso 40409,9 (44702,5-4292,6) kg daržovių daugiau negu normatyvais nustatytas 4292,6 kg daržovių kiekis maistui pagaminti. Šis kiekis pagal normatyvus tyrimo metu nustatytas 1 porcijai pagaminti reikalingo produkto kiekį padauginus iš tą dieną maitinamų vaikų skaičiaus.
Tyrimo metu žiniaraščiuose „Valgiaraštis-reikalavimas maisto produktams išduoti“ užfiksuotas ūkines operacijas apie gautą produktų kiekį palyginus su ūkinėmis operacijomis, užfiksuotomis 2010 m. žiniaraščiuose „Sandėlio apskaitos knyga“ dėl reikalingo maistui pagaminti daržovių ir vaisių kiekio nurašymo, nustatyta, kad žiniaraščiuose „Sandėlio apskaitos knyga“ 2010 m. užfiksuotos ūkinės operacijos dėl 40409,9 kg daržovių nurašymo atitinka 167 žiniaraščių „Valgiaraštis-reikalavimas maisto produktams išduoti“ įrašus.
Kadangi nurašyta daržovių daugiau negu patvirtintas kiekis pagal normatyvus, kuris reikalingas gaminiui pagaminti, tai 40409,9 kg nurašytų daržovių tyrimo metu nepripažįstami kaip sunaudoti vaikų maitinimui reikalingo maisto pagaminimui ir tuo į Raseinių lopšelio-darželio „Liepaitė“ buhalterinę apskaitą įrašyti 167 žiniaraščiai „Valgiaraštis-reikalavimas maisto produktams išduoti“, kuriuose nuo 2010 m. sausio 11 d. iki gruodžio 30 d. užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys apie sunaudotą daržovių kiekį už 39908,78 Lt.
Išnagrinėjus įstaigos veiklos išlaidų apskaitą nustatyta, kad pagal Raseinių lopšelio-darželio „Liepaitė“ 2010 m. tvarkytus žiniaraščius „Valgiaraštis-reikalavimas maisto produktams išduoti“ ir „Sandėlio apskaitos knyga“ vaikų maitinimui 2010 m. nurašytos visos įsigytos daržovės, tarp tyrimui pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų nerasta saviems poreikiams sunaudotų ar maistui netinkamų naudoti daržovių nurašymo aktų ir tuo tyrimo metu negalima nustatyti 40409,90 kg daržovių už 39908,78 Lt panaudojimo ir dėl to negalima iš dalies nustatyti Raseinių lopšelio-darželio „Liepaitė“ įsipareigojimų ir struktūros už 2010 metus.
Priede Nr. 5 pateiktoje lentelėje (56-66 b. l. 2 t.) patekti duomenys apie produktų kiekio maistui pagaminti skirtumą tarp normatyvais nustatyto kiekio ir nurašyto kiekio.
Iš Raseinių rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos vaikų lopšelio-darželio „Liepaitė“ 2010 m. ataskaitų finansinio audito darbo dokumento (70-73 b. l. 1 t.) matyti, kad lopšelio-darželio darbuotojai 2010 metais už maitinimąsi įstaigoje nemokėjo.
Iš AB „Swedbank“ pateiktų Č. V. sąskaitų išrašų (133-136 b. l. 7 t.) matyti, kad 2010 metais lopšelis-darželis „Liepaitė“ į Č. V. sąskaitą pervedė 65756,04 Lt, pinigai dažniausiai buvo išgryninami bankomatuose.
Iš lopšelio-darželio „Liepaitė“ pateiktos informacijos apie daržovių ir vaisių įsigijimo ir sunaudojimo kiekius 2008 m., 2011 m. ir 2012 m. (139 b. l. 7 t.), ūkinės finansinės revizijos akto duomenų apie daržovių ir vaisių įsigijimą 2009 m. ir 2010 m. (41 b. l. 2 t.) matyti, kad 2008 m. įstaiga įsigijo ir sunaudojo 80705,74 kg. daržovių ir vaisių, 2009 m. - 77386,48 kg, 2010 m. - 63885,28 kg, 2011 m. - 17561,35 kg, 2012 m. - 18764,18 kg.
Iš daiktų apžiūros protokolo (119-123 b. l. 7 t.) matyti, kad apžiūrint lopšelio-darželio „Liepaitė“ 2010 metų „Sandėlio apskaitos knygas“ nustatyta, kad prie produktų kiekių esantys skaičiai, padidinantys kiekius nuo dešimčių iki šimtų, atskirais atvejais yra ryškesni nei kiti greta esantys skaičiai. Taip pat, atskirais atvejais, dienos produktų likučiai yra mažesni nei parodytos tos dienos produktų išlaidos. Skaičiuojant aritmetiškai, iš nurodytų dienos likučių atėmus dienos išlaidas be galimai prirašytų kiekius nuo dešimčių iki šimtų padidinančių skaičių, prekių likučiai gaunami aritmetiškai teisingi. Atimant kiekius su prirašytais juos padidinančiais skaičiais, prekių likučiai gaunami aritmetiškai neteisingi.
Iš daiktų apžiūros protokolo (124-129 b. l. 7 t.) matyti, kad apžiūrint lopšelio-darželio „Liepaitė“ 2010 metų žiniaraščius „Valgiaraštis-reikalavimas maisto produktams išduoti“, daugeliu atvejų, skirtingi tų pačių produktų kiekiai tos dienos žiniaraštyje įrašyti per du kartus (pirmiau nurodytas mažesnis, po to didesnis produktų kiekiai), kai kuriais atvejais, pirmas 1 (vieną), 2 (du) ar 3 (tris) šimtus kilogramų nurodantis skaičius yra ryškesnis nei kiti greta esantys skaičiai, atskirais atvejais, akivaizdžiai matomi dešimčių kilogramų gale prirašyti 0 (nuliai), padidinantys kiekį iki šimtų.
E. J. į darbą bendrosios praktikos slaugytojos pareigoms lopšelyje-darželyje „Liepaitė“ priimta 2004 m. gegužės 26 d., nuo 2005 m. spalio 17 d. perkelta dietistės pareigoms (115-118 b. l. 2 t., 193 b. l. 6 t.), iš darbo atleista nuo 2011 m. birželio 30 d. (107 b. l. 2 t.).
Sandėlininkė Z. R. Raseinių lopšelyje-darželyje sandėlininke dirbo nuo 1996 m. balandžio 1 d. (160-161 b. l. 1 t.), iš darbo atleista nuo 2011 m. kovo 31 d. (98 b. l. 2 t.).
Raseinių lopšelio-darželio „Liepaitė“ finansinio audito ataskaita, specialisto išvada, liudytojos E. P., atlikusios lopšelio-darželio „Liepaitė“ biudžeto vykdymo ir finansinių ataskaitų finansinį auditą, FNTT specialistės N. S. parodymais teismas neturi pagrindo abejoti.
Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar turtinės teisės įgijimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012).
Aptartų įrodymų visuma suponuoja išvadą, kad lopšelio-darželio „Liepaitė“ darbuotojos - dietistė E. J., sandėlininkė Z. R. - ir asmuo, tiekiantis šiai įstaigai daržoves, - Č. V. padarė nusikalstamą veiką – sukčiavimą. Jų bendrų, neteisėtų veiksmų, panaudojant apgaulę pasekoje buvo užvaldytos lopšelio-darželio „Liepaitė“ lėšos sumoje 39908,78 Lt, kas sudaro 11558,38 Eur. Kaltinamųjų Č. V., Z. R. ir E. J. veikla yra glaudžiai susijusi, kiekvieno iš jų svarbi siekiant neteisėto pinigų užvaldymo, būtent dėl visų kaltinamųjų veiksmų visumos buvo padaryta nusikalstama veika, pasiektas jų bendro sumanymo rezultatas. Kaltinamosios E. J. ir Z. R. veikė joms suteiktų įgaliojimų ribose. Z. R., dirbdama sandėlininke, surašydavo sutartis dėl daržovių pirkimo iš Č. V., pateiktas daržoves apskaitydavo sandėlio knygoje ir pagal E. J. sudarytus valgiaraščius-reikalavimus išduodavo daržoves iš sandėlio į virtuvę. Dietistės ir sandėlininkės pasirašytų valgiaraščių-reikalavimų pagrindu daržovės buvo nurašomos iš apskaitos kaip sunaudotos lopšelio-darželio vaikų maitinimui. Pagal darželyje patvirtintas receptūrą ir gamybos technologijų aprašymus 2010 metais 167 valgiaraščiuose-reikalavimuose nurodytiems patiekalams vaikų maitinimui pagaminti buvo reikalinga 4292,60 kg daržovių kiekis, tačiau pareikalauta ir iš sandėlio išduota 44702,5 kg daržovių, t. y. 40409,9 kg, 9,4 karto daugiau nei faktiškai buvo reikalinga vaikų maitinimui. Nei apskaitos dokumentais, nei kaltinamųjų paaiškinimais nėra pagrįstas toks itin didelis, ženkliai viršijantis vaikų maitinimo normas daržovių pirkimas, 40409,90 kg daržovių už 39908,78 Lt panaudojimas darželyje-lopšelyje nenustatytas, kas leidžia daryti išvadą, kad 40409,90 kg daržovių iš Č. V. aplamai nebuvo patiekta į darželio sandėlį. Dietistės, sandėlininkės, tiekėjo suklastotų dokumentų pagrindu daržovių pirkimas buvo apskaitytas darželio buhalterinėje apskaitoje, nurašytas kaip sunaudotas maisto gamyboje, už 40409,90 kg neteisėtai į apskaitą įtrauktų daržovių sumokėta Č. V.. Tokiu būdu kaltinamųjų apgaulė sąlygojo lopšelio-darželio „Liepaitė“ neteisėtą lėšų užvaldymą. Kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia, nes jie suprato, kad į apskaitos dokumentus (daržovių pirkimo sutartis, valgiaraščius-reikalavimus, įrašus sandėlio knygoje) įrašydami suklastotus duomenis ir juos pateikus lopšelio-darželio „Liepaitė“ buhalteriją tvarkiusiems darbuotojams, apgauna šią įstaigą, numatė, kad dėl šių jų veiksmų bus be pagrindo išmokėti pinigai, kaltinamasis Č. V. įgis svetimą turtą – pinigų sumą dėl tariamo prekių pristatymo, o „Liepaitė“ patirs žalą ir šių padarinių jie norėjo. Nors byloje nėra nustatyta, kokią naudą dėl neteisėtos veikos turėjo dietistė ir sandėlininkė, kokiu būdu joms buvo atsilyginama, ar kaip paskirstomi neteisėtai įgyti pinigai, tačiau veikos – sukčiavimo – kvalifikavimui reikšmės neturi, kurio iš bendrininkų nuosavybėn yra įgytas svetimas turtas. Tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymas sutartyse, valgiaraščiuose-reikalavimuose, sandėlio knygose yra apskaitos dokumentų klastojimas. Kadangi Č. V. realiai tiekė lopšeliui-darželiui „Liepaitė“ daržoves ir vaisius, todėl nustatyti konkrečiai kokiomis dienomis jo pateiktų daržovių kiekis buvo mažesnis ir kiek mažesnis nei faktiškai pateiktas ar nurodytas konkrečios dienos sutartyje ir įrašytas sandėlio knygoje, nėra galimybių.
Taigi, lopšelio-darželio „Liepaitė“ piniginės lėšos, kurios buvo pervestos į kaltinamojo Č. V. asmeninę banko sąskaitą, neteisėtai buvo užvaldytos pateikiant darželio buhalterinę apskaitą tvarkančioms darbuotojoms suklastotas sutartis dėl daržovių tiekimo, valgiaraščius-reikalavimus maisto produktams išduoti, klastojant įrašus sandėlio apskaitos knygoje, t. y. dėl kaltinamųjų panaudotos apgaulės, žinomai neteisingų duomenų įrašymo jų sudarytose sutartyse ir apskaitos dokumentuose, Č. V. neteisėtai įgijo svetimą turtą – pinigus.
Pagal Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių, patvirtintų 2002 m. lapkričio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1797 (galiojo iki 2011-12-31) 2.4 punktą - išduotas prekybos verslo liudijimas suteikia teisę parduoti prekes gyventojams, taip ir gyventojams, įsigijusiems verslo liudijimus. Kaltinamojo Č. V. įgytas prekybos verslo liudijimas, kurio pagrindu jis vykdė prekybą daržovėmis ir vaisias, nesuteikė teisės parduoti prekes juridiniam asmeniui. Tokiu būdu kaltinamasis Č. V., parduodamas daržoves ir vaisius juridiniam asmeniui lopšeliui-darželiui „Liepaitė“, vykdė neteisėtą veiklą. Taisymai sandėlio knygose, valgiaraščiuose-reikalavimuose patvirtina, kad lopšelio-darželio darbuotojos Z. R. ir E. J., būdamos atsakingos už šių dokumentų tvarkymą, veikė vieningai ir neteisėtai – siekė dokumentuose atspindėti pirkimo sutartyse, sudarytose su Č. V., nurodytų daržovių sunaudojimą.
Faktinių bylos aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamieji Č. V., Z. R. ir E. J. metų bėgyje, tokiomis pačiomis aplinkybėmis, iš vieno šaltinio, padarydami turtinę žalą vienam savininkui, apgaule įgijo Č. V. naudai pinigus ir veikė vieninga tyčia, todėl jų veika teisingai kvalifikuota kaip viena tęstinė nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį, apgaule įgyjant svetimą didelės vertės turtą. Jie visi buvo nusikalstamos veikos vykdytojai, todėl jų veika papildomai pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnį nekvalifikuojama.
Dėl BK 229 straipsnio
Lietuvos Respublikos BK 229 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą dėl neatsargumo, jeigu dėl to valstybė, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos. Tarnybos pareigų neatlikimo, numatyto BK 229 straipsnyje, objektyvieji požymiai pasireiškia: 1) priešinga valstybės tarnybai veika, neatlikimu savo pareigų ar jų netinkamu atlikimu; 2) pavojingais padariniais didelės žalos valstybei, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Tarnybos pareigų neatlikimo subjektyvioji pusė pasireiškia neatsargumu. Taigi, baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį galėtų būti konstatuojama nustačius, kad dėl valstybės tarnautojo ar jam prilyginamo asmens poelgio (nusikalstamo pasitikėjimo ar nusikalstamo nerūpestingumo) padaryta didelė žala – sutriko normali veikla, buvo sudarytos sąlygos kitiems asmenims atlikti neteisėtus veiksmus ir pan.
Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti. Nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrindo teigti, kad dėl lopšelio-darželio „Liepaitė“ direktorės O. A. K. elgesio padaryta šiam juridiniam asmeniui didelė žala. Žala atsirado dėl neteisėtų lopšelio-darželio darbuotojų – sandėlininkės ir dietistės bei daržovių tiekėjo veiksmų. Byloje nėra duomenų, kad O. A. K. būtų žinojusi apie jai pavaldžių darbuotojų ir tiekėjo neteisėtus veiksmus, daromą nusikalstamą veiką.
Lopšelio-darželio direktorė O. A. K. 2005 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1-20-V patvirtino lopšelio-darželio sudarytų patiekalų receptūrų ir gamybos technologijų aprašymus, pavedė dietistei kontroliuoti šio įsakymo vykdymą (131 b. l. 1 t.). 2006 m. sausio 3 d. direktorės įsakymu Nr. 1-42-V maitinimo organizatoriumi buvo paskirta dietistė E. J., kuri įpareigota užtikrinti maisto gamybą pagal patvirtintas receptūras (130 b. l. 1 t.). 2009 m. rugpjūčio 31 d. direktorės o. A. K. sakymu Nr. 1-179-V patvirtintos dietistės pareigybės aprašymas, pagal kurį darželio dietistas privalo stebėti vaikų maitinimo organizavimą, prižiūrėti, kad būtų laikomasi maisto produktų realizavimo terminų ir maisto normų, sudaryti valgiaraščius (222-224 b. l. 2 t.). Lopšelio-darželio „Liepaitė“ direktorės O. A. K. 2009 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 1-181-V patvirtintas sandėlininko pareigybės aprašas, pagal kurį sandėlininkui pavesta rūpintis maisto produktų apskaita bei apsauga, maisto produktų išdavimas iš sandėlio, pirkimo sutarčių sudarymas su tiekėjais (132 b. l. 1 t.). Su dietiste E. J. (123 b. l. 1 t.) ir sandėlininke Z. R. (124 b. l. 1 t.) buvo sudarytos visiškos materialinės atsakomybės sutartys, pagal kurias jos buvo atsakingos už maisto produktų saugojimą. Taigi, maisto produktai buvo Z. R. ir E. J. žinioje, t. y. direktorės, veikiančios savo kompetencijos ribose, įsakymais joms patikėta ir jos buvo materialiai atsakingos už maisto produktų teisingą apskaitą, panaudojimą, nurašymą. Lopšelio-darželio „Liepaitė“ buhalterinę apskaitą 2010 m. sausio mėnesį tvarkė vyriausioji buhalterė D. A., nuo 2010 m. vasario mėnesio buhalterinę apskaitą pagal sutartį tvarko Raseinių rajono savivaldybės administracijos viešojo sektoriaus įstaigų centralizuotos buhalterinės apskaitos tvarkymo skyrius. Direktorė O. A. K. informacijos iš buhalterinę apskaitą tvarkančių asmenų apie nepagrįstai didelius perkamų daržovių kiekius, taisymus apskaitos dokumentuose, nebuvo gavusi.
Aptartų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad O. A. K. baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 229 straipsnį patraukta nepagrįstai. Nėra pagrindo pripažinti, kad ji direktorės pareigas atliko nusikalstamai nerūpestingai. Esant tokioms aplinkybėms kaltinamoji Onutė A. K. dėl jai pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 229 straipsnį išteisintina, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
Dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų
Civiliniu ieškiniu Raseinių lopšelis-darželis „Liepaitė“ prašo priteisti iš kaltinamųjų neteisėtais veiksmais padarytų nuostolių atlyginimui 11558,38 Eur (39-43 b. l. 7 t.).
Civilinis ieškinys pagrįstas ir tenkintinas pilnumoje.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio nuostatas civilinė atsakomybė atsiranda atlikus neteisėtus veiksmus. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Padaryti nuostoliai turi būti atlyginami visiškai (CK 6.251 str. 1 d.). Bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai (CK 6.279 str. 1 d.).
Būtent dėl kaltinamųjų Č. V., Z. R., E. J. aktyvių veiksmų, o ne dėl kitų asmenų ar atsitiktinių aplinkybių atsirado nusikalstamų padarinių - didelė turtinė žala lopšeliui-darželiui „Liepaitė“, todėl jiems tenka pareiga atlyginti padarytus nuostolius.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.251 straipsnio 2 d. nuostatas teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Žala padaryta neteisėtais aktyviais kaltinamųjų veiksmais, tyčinio sunkaus nusikaltimo pasekoje, kaltės nei vienas iš jų nepripažino, todėl mažinti žalos atlyginimo dydį nėra pagrindo.
Baudžiamojoje byloje civilinį ieškovą – lopšelį-darželį „Liepaitė“ - atstovavo advokatas Linas Blažulionis, kuris dalyvavo teismo posėdžiuose (115-116 b. l. 9 t.). Iš sąskaitos už teisines paslaugas (39 b. l. 11 1 t.), mokėjimo nurodymo (40 b. l. 11 t.) matyti, kad advokatui už jo paslaugas lopšelis-darželis „Liepaitė“ sumokėjo 1050 Eur. Šios išlaidos advokato, kuris dalyvavo byloje kaip civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti laikytinos pagrįstomis rašytiniais įrodymais, todėl pilnumoje priteistinos iš kaltinamųjų (BPK 106 str. 2 d.).
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 105 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistųjų proceso išlaidas. Šioje byloje specialistės N. S., dalyvavusios teismo posėdyje 2015-11-18, kelionės išlaidos į teismą sudaro 6,28 Eur (3 b. l. 11 t.), kurios apmokėtos iš Kelmės rajono apylinkės teismo lėšų, laikytinos procesinėmis išlaidomis ir priteistinos valstybei iš kaltinamųjų.
Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį.
Kaltinamųjų Č. V., Z. R. ir E. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jie nusikalto veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).
Kaltinamieji Č. V., E. J. ir Z. R. įvykdė sunkų nusikaltimą, todėl jiems skirtina laisvės atėmimo bausmė.
Kaltinamasis Č. V. Raseinių rajono savivaldybės administracijos Nemakščių seniūnijoje, kurioje jis gyvena, charakterizuojamas kaip draugiškas, tvarkingas, aktyvus bendruomenės narys, nuolatinis bendruomenėje talkų organizatorius, nusiskundimų seniūnijoje jo elgesiu niekada nebuvo gauta. Jis gyvena šeimoje, užaugimo tris vaikus (13 b. l. 9 t.).
Kaltinamoji Z. R. šiuo metu niekur nedirba, tačiau kaip matyti, iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos Raseinių seniūnijos charakteristikos (12 b. l. 9 t.), ji prižiūri anūkus, pragyvenimui užsidirba iš auginamų gėlių ir šilauogių ūkio. Ji pasižyminti darbštumu, tvarkingumu, meile aplinkai ir jos puoselėjimu, jos namų aplinka žinoma kaip pavyzdingai tvarkoma sodyba. Z. R. gyvena šeimoje, užaugino dvi dukras. Iš pažymos, išduotos Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Raseinių rajono skyriaus (10 b. l. 9 t.), matyti, kad Z. R. yra viena aktyviausių, seniausiai dalyvaujančių savanoriškoje Raudonojo Kryžiaus veikloje, ji jau virš dešimt metų padeda rūpintis vargstančiais, talkina Raudojo Kryžiaus labdaros valgykloje.
Kaltinamoji E. J. niekur nedirba, jai nustatytas neįgalumas (109 b. l. 8 t.), kaip matyti iš teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akto (127-130 b. l. 6 t.), jai nuo 2010 metų stebėtos depresinės būsenos, vėliau diagnozuotas pasikartojantis depresinis sutrikimas, sunkios depresijos epizodas, dėl šio sutrikimo nustatytas invalidumas.
Visuma kaltinamuosius Č. V. ir Z. R. charakterizuojančių aplinkybių, kaltinamosios E. J. sveikatos būklė suteikia pagrindo manyti, kad jų nusikalstama veika, siekiant užvaldyti lopšelio-darželio „Liepaitė“ lėšas, buvo atsitiktinė, jie nelinkę daryti naujus nusikltimus. Nors kaltinamieji kaltais neprisipažino, nusikalstamais veiksmais padarytos žalos neatlygino, tačiau jie nusikalto ir teisiami pirmą kartą, Č. V. ir Z. R. charakterizuojami teigiamai, E. J. yra neįgali, todėl yra pagrindo manyti, kad kiekvienam iš jų paskyrus laisvės atėmimo bausmę mažesnę nei bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje, vidurkis ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjus ilgesnės nei vidutinės trukmės laikotarpiui, bausmės tikslai bus pasiekti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
Č. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 3 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų ir per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti šiuo nuosprendžiu priteistą turtinę žalą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
Z. R. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 3 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąją per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų ir per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti šiuo nuosprendžiu priteistą turtinę žalą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
E. J. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 3 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąją per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų ir per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti šiuo nuosprendžiu priteistą turtinę žalą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
O. A. K. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 229 straipsnį išteisinti, jai nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
Civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti solidariai iš Č. V., Z. R. ir E. J. Raseinių lopšeliui-darželiui „Liepaitė“ 11558,38 Eur (vienuolika tūkstančių penkis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 38 euro centus) turtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš Č. V., Z. R. ir E. J. po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) iš kiekvieno Raseinių lopšeliui-darželiui „Liepaitė“ advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Priteisti iš Č. V., Z. R. ir E. J. po 2,09 Eur (du eurus 9 euro centus) iš kiekvieno proceso išlaidų valstybei.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.