Šiaulių apygardos teismo nuosprendis, 1A-23-300/2017

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2017-01-26
Bylos Nr.: 1A-23-300/2017
Teisminio proceso Nr.: 1-82-1-00167-2011-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Vidmantas Mylė (pirm.), Ernesta Montvidienė, Zigmas Kavaliauskas
Nuteistasis: E. J., Č. V., Z. R.

Baudžiamoji byla Nr. 1A-23-300/2017Teisminio proceso Nr. 1-82-1-00167-2011-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.2.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.3.; 2.1.15.3.3.3.; 2.4.2.1.; 2.4.6.5.1.; 2.4.6.5.1.

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 26 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teisėjų Zigmo Kavaliausko, Ernestos Montvidienės,sekretoriaujant Vilmai Armalytei,dalyvaujant prokurorui Gintautui Vileikiui,civilinio ieškovo atstovui advokatui L. B.,gynėjams advokatams D. D., D. Č., A. B. R.,nuteistiesiems E. J., Č. V., Z. R.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų Č. V., Z. R. ir E. J. gynėjo advokato D. D. apeliacinius skundus dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nuosprendžio, kuriuo:

Č. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 182 straipsnio 2 dalį, ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 3 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų ir per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti šiuo nuosprendžiu priteistą turtinę žalą.

Z. R. pripažinta kalta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, ir nuteista laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 3 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąją per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų ir per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti šiuo nuosprendžiu priteistą turtinę žalą.

E. J. pripažinta kalta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, ir nuteista laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 3 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąją per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų ir per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti šiuo nuosprendžiu priteistą turtinę žalą.

Priteista solidariai iš Č. V., Z. R. ir E. J. (duomenys neskelbtini) 11558,38 Eur (vienuolika tūkstančių penki šimtai penkiasdešimt aštuoni eurai 38 euro ct) turtinei žalai atlyginti.

Priteista iš Č. V., Z. R. ir E. J. po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) iš kiekvieno (duomenys neskelbtini) advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Priteista iš Č. V., Z. R. ir E. J. po 2,09 Eur (du eurus 9 euro centus) iš kiekvieno proceso išlaidų valstybei.

Tuo pačiu nuosprendžiu Onutė A. K. dėl kaltinimo pagal BK 229 straipsnį išteisinta, jai nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Dėl jos nuosprendis neskundžiamas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Č. V., Z. R. ir E. J. nuteisti už tai, kad būdami iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, Č. V. užsiimant privačia veikla pagal patentą ir žinant, kad neturi teisės tiekti žemės ūkio produkcijos juridiniams asmenims, E. J. dirbant (duomenys neskelbtini) dietiste, Z. R., dirbant (duomenys neskelbtini) sandėlininke, per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 11 d. iki 2010 m. gruodžio 30 d., apgaule Č. V. naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

Č. V. tiekiant žemės ūkio produkciją (vaisius ir daržoves) juridiniam asmeniui (duomenys neskelbtini) ir jam patiekus apie 40409,9 kg daržovių mažiau nei buvo parodyta jo ir sandėlininkės Z. R. tuo tikslu tyčia suklastotuose dokumentuose, t. y. Z. R. surašytose ikiteisminio tyrimo metu nenustatytame skaičiuje sutarčių dėl daržovių tiekimo tarp (duomenys neskelbtini) ir tiekėjo Č. V., nurodant šiose sutartyse tikrovės neatitinkančius duomenis apie (duomenys neskelbtini) Č. V. patiektą daržovių kiekį, dirbtinai jį padidinant 40409,9 kg, ir Č. V. patvirtinus minėtuose dokumentuose nurodytus tikrovės neatitinkančius duomenis, kartu su Z. R. šiuose suklastotuose dokumentuose pasirašant, E. J. sudarė 167 žiniaraščius „Valgiaraštis – reikalavimas maisto produktams išduoti“, su juose nurodytais tikrovės neatitinkančiais duomenimis, kuriuose užfiksuoti 296 pareikalavimai iš maisto atsargų sandėlio išduoti viso 44702,5 kg daržovių, t. y. 40409,9 kg daugiau daržovių nei normatyvais nustatytas 4292,6 kg daržovių kiekis, kuris buvo reikalingas pagal gaminamiems patiekalams sudarytus aprašus „Receptūra ir gamybos technologijos aprašymas“, laikotarpiu nuo 2010 sausio 11 d. iki 2010 m. gruodžio 30 d. lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini) lankiusiems vaikams maitinti, ir šiuos žiniaraščius pateikė Z. R., o pastaroji remdamasi šiais žiniaraščiuose nurodytais žinomai suklastotais duomenimis, suklastojo įrašus (sandėlio apskaitos knygose apie neva iš lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) maisto atsargų sandėlio išduotą tikrovės neatitinkantį minėtą 40409,9 kg daržovių kiekį, tame tarpe nurodydama 30095,18 kg daugiau išduotų daržovių ir obuolių už tuo metu sandėlyje buvusius jų likučius, nors faktiškai toks daržovių kiekis į sandėlį pristatytas ir iš jo išduotas nebuvo, o E. J. sudarytuose žiniaraščiuose ir Z. R. pildytose sandėlio apskaitos knygose buvo tik nurodytos ūkinės operacijos apie daržovių pareikalavimą ir išdavimą, kurios realiai nevyko, tačiau už lopšeliui-darželiui (duomenys neskelbtini) neva patiektą 40409,9 kg daržovių kiekį iš lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) sąskaitos į AB (duomenys neskelbtini) esančią Č. V. sąskaitą (duomenys neskelbtini) buvo nepagrįstai pervesta 39908,78 lito (11558,38 euro) suma, taip Č. V. apgaule užvaldė lopšeliui-darželiui (duomenys neskelbtini) priklausantį didelės vertės turtą, kadangi į minėtą sąskaitą apgaule gautas pinigines lėšas Č. V. išgrynino bankomatuose bei jas pasisavino, tuo padarydami lopšeliui-darželiui (duomenys neskelbtini) 11558,38 Eur (39908,78 lito) turtinę žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistosios E. J. gynėjas advokatas D. D. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nuosprendį, kuriuo E. J. nuteista pagal BK 182 straipsnio 2 dalį bei priimti jos atžvilgiu naują išteisinamąjį nuosprendį.

Skunde nurodo, kad ikiteisminis tyrimas ir teisminis nagrinėjimas šioje byloje vyksta nepateisinamai ilgai – šešerius metus. Advokato teigimu, prokuroras per tą laiką byloje vykdė keistus manevrus. Pirmiausiai į teismą buvo perduota tik viena kaltinamoji – darželio-lopšelio vedėja O. A. K.. Po vykusio teisminio nagrinėjimo galutinėje išvadoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino nuosprendį jos atžvilgiu ir bylą gražino prokurorui, nes buvo pažeistos teismingumo taisyklės. Po to kaltinimai buvo išplėsti ir E. J. pateikti įtarimai dėl svetimo turto iššvaistymo. 2014-01-06 nutarimu ikiteisminis tyrimas E. J. atžvilgiu nutrauktas, o vėliau atnaujintas ir įtarimai pareikšti jau dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo. Dėl šių nusikaltimų baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota nagrinėti Kelmės rajono apylinkės teismui. Po ilgo nagrinėjimo, Kelmės rajono apylinkės teismas 2016-02-04 nutartimi, vadovaudamasis BPK 234 str. 2 d., 254 str. 3 d. baudžiamąją bylą perdavė Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūrai, nurodant, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Kaltinamajame akte dėl Č. V., Z. R., E. J. nusikalstamų veikų nenurodyti konkretūs dokumentai, kurių suklastojimu jie kaltinami. Nėra nurodytos konkrečios sutartys, kurių suklastojimu kaltinami Z. R. ir Č. V., nenurodyti konkretūs valgiaraščiai-reikalavimai, kurių klastojimu kaltinama E. J., nenurodyta, kokie konkrečiai įrašai sandėlio knygoje, kurių suklastojimu kaltinama Z. R., neatitinka tikrovės. Nenurodyta suklastotų dokumentų data, nenurodyta, kuri dokumente įrašyta informacija, kokie duomenys neatitinka tikrovės, yra suklastota. Kaltinimas, kad kaltinamieji Č. V. ir Z. R. laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 11 d. iki 2010 m. gruodžio 30 d. suklastojo pirkimo sutartis, o E. J. 167 valgiaraščius-reikalavimus, Z. R. ir įrašus sandėlio knygoje, yra abstraktus, neatspindintis nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio požymių. 2016-03-08 Šiaulių apygardos teismas atmetė Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo S. K. skundą dėl šios teismo nutarties ir bylą gražino prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.

Toliau dėstydamas savo teiginius advokatas nurodo, kad prokuroras juos „pašalino“, pašalindamas iš kaltinimo tik nusikaltimo kvalifikavimą pagal BK 300 straipsnį, paties klastojimo fakto ir aplinkybių visiškai netirdamas, kas byloje yra labai svarbu. Gynėjo teigimu, byloje buvo nustatyta, kad sandėlio knygoje, kurią vedė Z. R., ir valgiaraščiuose-reikalavimuose, kuriuos sudarė E. J., yra klastojimo požymių – prirašymų ir taisymų ir šie taisymai yra sinchronizuoti, t. y. taip suderinti, kad atitiktų vieni kitus. Ištaisymai ir prirašymai, pasak gynėjo, logiškai galvojant reiškia, kad pradiniai įrašai sandėlio knygose ir valgiaraščiuose-reikalavimuose pradiniu jų sudarymo momentu buvo teisingi ir tik vėliau kažkieno buvo taisyti, o kieno, prokuroras netyrė. Iš kaltinamojo akto advokatas daro išvadą, kad pirma E. J. suklastojo valgiaraščius-reikalavimus, o po to sandėlininkė pagal juos klastojo sandėlio knygą. Pasak apelianto, toks prokuroro įsivaizduojamas nusikaltimo paveikslas niekuo daugiau kaip prielaidomis byloje nepagrįstas.

Taip pat nurodo, kad nėra nustatyta, kad E. J. veikė iš anksto susitarusi ir veikdama bendrininkų grupėje su Z. R. ir Č. V.. Pasak advokato, šių asmenų nesieja nei pavaldumo, nei giminystės, nei draugystės ar kiti artimi santykiai, bei nėra nustatyta, kokią naudą E. J. turėjo iš bendrų nusikalstamų veikų, t. y. nuosprendis grindžiamas tik prielaidomis apie bendrininkų grupę, o byloje nėra jokių įrodymų, kad E. J. dalyvavo padarant jai inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Nuteistasis Č. V. apeliaciniu skundo prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir priimti naują nuosprendį – jį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Šalies argumentai

Skunde nurodo, kad nesutinka su skundžiamu sprendimu, kadangi jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra priimtas remiantis prielaidomis ir spėjimais, nepašalinus abejonių dėl bylos aplinkybių ir nesant nenuginčijamų įrodymų dėl kaltinime nurodytos veikos įvykdymo.

Apelianto įsitikinimu, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu teismas nukrypo nuo teismų praktikos, formuojamos baudžiamosiose bylose, o būtent dėl abejonių aiškinamo kaltinamojo naudai. Nurodo, kad teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą nustatė, kad yra abejonių dėl jam pareikštų kaltinimų įrodytumo ir nuosprendyje nurodė: „kadangi Č. V. realiai tiekė lopšeliui-darželiui (duomenys neskelbtini) daržoves ir vaisius, todėl nustatyti konkrečiai kokiomis dienomis jo patiektų daržovių kiekis buvo mažesnis ir kiek mažesnis nei faktiškai pateiktas, ar nurodytas konkrečios dienos sutartyje ir įrašytas sandėlio knygoje, nėra galimybių“. Taigi teigia, kad nesant neginčijamų įrodymų, patvirtinančių kaltinimą, teismas nepašalinęs abejonių, vis tiek priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Taip pat nurodo, kad teismas apkaltinamąjį nuosprendį pagrindė spėjimais. Nuosprendyje teismas nurodė: „nei apskaitos dokumentais, nei kaltinamųjų paaiškinimais nėra pagrįstas toks itin didelis, ženkliai viršijantis vaikų maitinimo normas daržovių pirkimas, 40409,90 kg daržovių už 39908,78 Lt panaudojimas darželyje-lopšelyje nenustatytas, kas leidžia daryti išvadą, kad 40409,90 kg daržovių iš Č. V. aplamai nebuvo patiekta į darželio sandėlį“. Pasak apelianto, tokias teismo išvadas paneigia visų kaltinamųjų, t. y. tiek jo, tiek Z. R., tiek ir išteisintosios direktorės O. A. K., parodymai. Nuteistojo teigimu, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo įrodymų, kurie patvirtintų, kad toks daržovių kiekis nebuvo atvežtas į lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini) Apeliantas mano, kad teismo išvados yra paremtos spėjimais, o jais grįsti apkaltinamąjį nuosprendį įstatymo leidėjas draudžia.

Nuteistojo teigimu, jis jokios nusikalstamos veikos nepadarė, dirbo sąžiningai, pateikdavo lopšeliui-darželiui (duomenys neskelbtini) daržoves ir vaisius tokiais kiekiais, kokius jam nurodydavo. Už patiektas daržoves ir vaisius gavo atlygį, kurį panaudojo daržovėms ir vaisiams pirkti bei šeimos reikmėms. Taip pat nurodo, kad jokio nusikalstamo susitarimo su sandėlininke Z. R. nebuvo, o dietistės E. J. jis nepažinojo ir su ja iš viso nebendravo. Pasak apelianto, to, kaip tvarkoma apskaita ir kokios maitinimo darželyje normos, jis nežino ir jam tai nerūpi, ar daržovių tiekimo sutartis su juo buvo sudaryta laikantis įstatymų, jis nesidomėjo, nes yra paprastas turgaus prekeivis ir daržovėmis prekiauja seniai. Pasak nuteistojo, jis buvo įsitikinęs, kad jokių įstatymų tiekdamas daržoves lopšeliui-darželiui nepažeidžia. Kadangi jis nepadarė jokios nusikalstamos veikos, civilinis ieškinys jam pareikštas nepagrįstai.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistoji Z. R. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nuosprendžio dalį, kuria ji pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį – ją pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių ir neįrodyta, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Civilinį ieškinį atmesti.

Skunde nurodo, kad vykusiame baudžiamajame procese dėl galbūt padarytos nusikalstamos veikos tyrimo, kvalifikavimo ir vertinimo nebuvo laikomasi teisingo (sąžiningo) proceso reikalavimo. Grįsdama tokį teiginį apeliantė pažymi, jog nenustačius kliūčių nagrinėti baudžiamąją bylą teisme, 2015-09-20 priimta pirmosios instancijos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje Č. V. buvo kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, Z. R. buvo kaltinama pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, E. J. buvo kaltinama pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį ir O. A. K. buvo kaltinama pagal BK 229 straipsnį, pirmosios instancijos teismas perdavė baudžiamąją bylą nagrinėti teismui. Viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, pirmosios instancijos teismas 2016-02-04 nutartimi bylą perdavė Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių prokuratūrai, nurodydamas, jog kaltinamasis aktas nesudaro prielaidų vykdyti teisingumui, ir nustatydamas dviejų mėnesių terminą nutartyje nurodytiems kaltinamojo akto trūkumams pašalinti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog kaltinamajame akte dėl Č. V., Z. R., E. J. nusikalstamų veikų nenurodyti konkretūs dokumentai, kurių suklastojimu jie kaltinami, nėra nurodytos konkrečios sutartys, kurių suklastojimu kaltinami Z. R. ir Č. V., nenurodyti konkretūs valgiaraščiai-žiniaraščiai, kurių suklastojimu kaltinama E. J., kokie konkrečiai įrašai sandėlio knygoje, kurių suklastojimu kaltinama R. R., neatitinka tikrovės. Nenurodyta suklastotų dokumentų data, nenurodyta, kuri dokumente įrašyta informacija, kokie duomenys neatitinka tikrovės, yra suklastota. Kaltinimas, kad kaltinamieji Č. V. ir Z. R. laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 11 d. iki 2010 m. gruodžio 30 d. suklastojo pirkimo sutartis, E. J. 167 valgiaraščius-reikalavimus, Z. R. ir įrašus sandėlio knygoje yra abstraktūs, ne atspindintys nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnyje, požymių. Nesutinkant su 2016-02-04 nutartimi bylą perduoti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių prokuratūrai, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas pateikė skundą Šiaulių apygardos teismui. 2016-03-08 Šiaulių apygardos teismas, baudžiamojoje byloje Nr. 1S-107-332/2016 išnagrinėjęs prokuroro skundą, nutartimi skundą atmetė ir paliko galioti 2016-02-04 pirmosios instancijos teismo nutartį. Pažymi, jog prokuroro 2016-03-17 prašyme pratęsti ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje terminą dviem mėnesiams nuo 2016-03-17 iki 2016-05-17 termino pratęsimo priežastimi buvo nurodoma tai, jog su bylos medžiaga turi susipažinti tyrėjas, bylos apimtis 11 tomų, būtina tikslinti įtarimus dėl galimo sukčiavimo, atlikti papildomus procesinius veiksmus, spręsti Z. R., Č. V., E. J. procesinės padėties klausimą, tinkamai kvalifikuoti jų veiksmus pagal BK 182 str. 2 d. Per tą laiką buvo atlikti tik keli veiksmai: 2016-03-29 išsiųstas raštas (duomenys neskelbtini) Dėl informacijos pateikimo, atsakymas gautas 2016-04-12 ir atlikta įtariamųjų apklausa: 2016-04-20 apklausta įtariamoji E. J., o 2016-04-22 apklausti įtariamieji Z. R. ir Č. V.. Atsižvelgdama į tai, nuteistoji mano, kad toks ikiteisminio tyrimo termino pratęsimas, kai atliekamais veiksmais nesiekiama baudžiamojo proceso paskirties, laikytinas neteisingu. Apeliantė pažymi ir tai, kad prokuroras 2016-02-04 pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytų kaltinamojo akto trūkumų neištaisė, tačiau surašė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir naują kaltinamąjį aktą, t. y. 2016-04-26 prokuroro nutarimu ikiteisminio tyrimo įtariamųjų Č. V., Z. R. ir E. J. atžvilgiu dalis dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, buvo nutraukta vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, t. y. jiems nepadarius šios nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 2016-05-12 kaltinamuoju aktu buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 24 straipsnio 1 ir 3 dalis ir BK 182 straipsnio 2 dalį, nurodant identiškas faktines aplinkybes, buvusias 2015-06-29 kaltinamajame akte. Pažymi, jog, nors 2016-04-26 prokuroro nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo nurodoma, jog dokumentų suklastojimo veikos kaltinamieji nepadarė, 2015-06-29 kaltinime dėl dokumentų suklastojimo buvęs turinys pažodžiui buvo perkeltas į 2016-05-12 kaltinimus, kur kaltinamasis Č. V. buvo kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nurodant, jog apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o kaltinamosios Z. R. ir E. J. buvo kaltinamos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nurodant jog kitų naudai (šiuo atveju kaltinamojo Č. V. naudai) padėjo įgyti didelės vertės svetimą turtą, nurodant, jog sukčiavimas apgaule šiuo atveju pasireiškė nukentėjusiojo suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, kuriuos tyčia suklastojo visi kaltinamieji. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, nors faktinės aplinkybės nesikeitė, naujame 2016-05-12 kaltinamajame akte kaltinamųjų Z. R. bei E. J. veiksmai buvo nurodyti kaip veikimas bendrininkų grupėje vykdytojų vaidmenyse, kai senajame kaltinamajame akte Z. R. ir E. J. veiksmai bendrininkų grupėje buvo nurodyti kaip veikimas padėjėjomis, o Č. V. – kaip organizatoriaus. Nuteistoji teigia, kad toks prokuroro elgesys, kai yra keičiamas bendrininkavimo teisinis kvalifikavimas, nesikeičiant faktinėms aplinkybėms, gynybos požiūriu vertintinas ne tik kaip neetiškas, bet ir neatitinkantis baudžiamojo proceso nuostatų bei bendrųjų, o taip pat baudžiamojo proceso principų. Todėl teigia, kad vertinant 2016-05-12 kaltinimo turinį yra akivaizdu, jog faktinės aplinkybės, dėl kurių vyksta procesas, nepasikeitė, ji buvo kaltinama sukčiavimu kito naudai panaudojant apgaulę, kuri pasireiškė dokumentų suklastojimu, nors 2016-04-26 prokuroro nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo nurodoma, jog dokumentų suklastojimo veikos kaltinamieji nepadarė. Todėl mano, kad ji, kaip ir kiti kaltinamieji antrą kartą už identiškus veiksmus buvo traukiami baudžiamojon atsakomybėn, nors ji, kaip ir kiti kaltinamieji, įsiteisėjusiu prokuroro nutarimu buvo pripažinti kaip dokumentų neklastoję, vadovaujantis tokiu kaltinimu buvo priimtas ir apkaltinamasis nuosprendis, taip pažeidžiant non bis in idem principą, kuris draudžia asmenį antrą kartą bausti (traukti baudžiamojon atsakomybėn) už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį). Apeliantės nuomone, toks procesas, kai pirmosios instancijos teismas bylą perduoda prokurorui, nurodant, jog kaltinamasis aktas nesudaro prielaidų vykdyti teisingumą ir kaltinamojo akto defektai pažeidžia kaltinamųjų teisę į gynybą, nes pastarieji negali tinkamai pasiruošti efektyviai gintis teisiamajame posėdyje ir tai patvirtinama aukštesniajame teisme, o prokuroras praėjus teismo nustatytam terminui pateikia naują kaltinamąjį aktą su iš esmės tokiomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis ir vadovaujantis tokiu kaltinamuoju aktu pirmosios instancijos teismui jokių abejonių dėl teisingumo vykdymo ir kaltinamųjų teisės į gynybą nekyla ir pirmosios instancijos teismas priima apkaltinamąjį nuosprendį, vertintinas kaip neteisingas, o kartu neteisėtas ir neaiškus. Taip pat apeliantei neteisingą, o drauge neteisėtą ir neaiškų procesą rodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas pagal apeliantės prašymą įsiteisėjusia 2016-07-26 teismo nutartimi panaikinęs taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį palieka kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo nurodo, kad apylinkės teismo atliktas įrodymų vertinimas, leidęs konstatuoti sukčiavimo faktus, neatitinka BPK 20 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Grįsdama tokį teiginį apeliantė nurodo, kad jai buvo pateiktas kaltinimas dėl sukčiavimo veikiant bendrininkų grupėje, nurodant, kad ji, kaip nusikalstamos veikos sukčiavimo bendrininkė padėjo kaltinamajam Č. V., apgaule užvaldyti lopšeliui-darželiui (duomenys neskelbtini) priklausantį didelės vertės turtą (39908,78 litų (11558,38 Eur)) ir tai padarė suklastodama daržovių pirkimo sutartis, sudarytas su Č. V. bei suklastodama sandėlio knygą. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl suklastotų daržovių pirkimo sutarčių, sudarytų su Č. V., bei suklastotos sandėlio knygos dėl neva realiai lopšeliui-darželiui (duomenys neskelbtini) neatvežto 40409,9 kg daržovių ir vaisių kiekio yra grindžiama 2011-09-29 Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo 5 lentelėje atliktais skaičiavimais ir šią išvadą parengusios specialistės paaiškinimais. Išvada dėl 30095,18 kg daugiau išduotų daržovių ir obuolių už tuo metu sandėlyje buvusius jų likučius grindžiama 2011-03-07 Raseinių rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos pateiktoje (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) finansinio audito ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 3 lentelėje nurodytais duomenimis, kurie nustatyti maisto produktų apskaitos sandėlio knygose patikrinus gautų ir išduotų daržovių, obuolių, duonos ir pyrago gaminių apskaitą, ir šią ataskaitą parengusios auditorės, šioje byloje apklaustos kaip liudytojos parodymais. Apeliantės nuomone, tokia teismo išvada, kuri padaroma neįsigilinus į specialisto išvados ir audito turinį, šiuose dokumentuose esamus prieštaravimus, į bylos nagrinėjimo metu gynybos pateiktus įrodymus, kaltinamosios paaiškinimus ir visus byloje esančius duomenis, yra neteisinga. Nuteistosios teigimu, specialistui pateiktos medžiagos neišsamumas, specialisto nesivadovavimas lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) inventorizacijos aprašais (šį faktą patvirtino specialistė, teikdama paaiškinimus dėl specialisto išvados), specialistui pateikta medžiaga lėmė negalėjimą atlikti visapusiško ir teisingo tyrimo. Pasak apeliantės, atliktas tyrimas kelia pagrįstų abejonių dėl panaudotų metodikų legitimumo, gautų tyrimo duomenų teisėtumo, pagrįstumo ir patikimumo, pavyzdžiui, bylos duomenys rodo, kad specialistui buvo pateikti įvairių receptūrų segtuvai – pietų, sriubų, pavakarių, pusryčių, gėrimų, tačiau atlikdamas skaičiavimus 5 priedo lentelėje specialistas nurodė, kad vaikai konkrečiomis dienomis valgė tik antrą pietų patiekalą arba pietų garnyrą, kai yra akivaizdu, kad per dieną yra valgomi pusryčiai, pietūs, pavakariai, vakarienė, kurių meniu sudaro keli patiekalai ir gėrimai. Bylos duomenys rodo, kad lopšelyje-darželyje buvo vedamas lankymo apskaitos žiniaraštis apie vaikų lankytas dienas, tačiau specialistui šis žiniaraštis nebuvo pateiktas. Atlikdamas skaičiavimus specialistas 5 priedo lentelės 6 stulpelyje atskiromis dienomis visai nenurodė įstaigoje buvusių vaikų skaičiaus, pvz., vasario 18, gegužės 4, 5 dienomis. Atlikdamas skaičiavimus specialistas 5 priedo lentelės 2 stulpelyje dalies kalendorinių dienų visai nenurodė, nors iš bylos duomenų matyti, kad įstaiga dirba nepertraukiamai. Specialisto išvados 5 priedo lentelės 7 stulpelyje apskaičiuojama, kad reikalingas produkto kiekis maistui pagaminti per laikotarpį nuo 2010-01-11 iki 2010-12-30 yra 4292,6 kg. Šis kiekis gaunamas vaikų skaičių padauginus iš kiekio vienai porcijai (bruto). Byloje esantys duomenys rodo, kad (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) darbuotojai nustatydami vaikų maitinimo normas vadovaujasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl pusryčių, pietų ir pavakarių patiekalų gamybai reikalingų produktų rinkinių sąrašo pagal mokinių amžiaus grupes patvirtinimo“. Šiame įsakyme nustatomas bulvių, daržovių, vaisių ir sulčių bei šviežių vaisių vidutinis kiekis g (neto) vienam vaikui per parą yra 0,806 kg, vidutinis bulvių, daržovių kiekis g (neto) vienam vaikui per parą yra 0,490 kg. 5 lentelės duomenys rodo, kad reikalingą produkto kiekį maistui pagaminti per laikotarpį nuo 2010-01-11 iki 2010-12-30, t. y. 4292,6 kg (žr. 5 lentelės 7 stulpelis), padalijus iš 5 lentelės 6 stulpelyje pateikiamo vaikų skaičiaus (iš viso suskaičiavus 35540 vaikų) išeitų, kad vienam vaikui per parą vidutinis kiekis g (bruto) yra 0,121 kg. Akivaizdu, kad toks kiekis net kelis kartus mažesnis nei rekomenduojamos normos. Pagal specialisto skaičiavimą paėmus gautą išduotų daržovių kiekį, t. y. 44702,5 kg (bruto), ir padalijus iš 35540 vaikų skaičiaus, išeitų, kad vidutinis kiekis g (bruto) vienam vaikui per parą yra 1,258 kg (bruto). Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Dėl Rekomenduojamų maisto produktų atšildymo, pirminio ir šiluminio apdorojimo nuostolių sąrašo patvirtinimo (2010 m. liepos 19 d. Nr. V-640; Valstybės žinios, 2010-07-27, Nr. 89- 4733) ) pateiktus konkrečių maisto produktų svorio (g) nuostolius po konkretaus jų apdorojimo ir kaip vidurkį imant 25 procentus, išeina, kad 1,258 kg (bruto) yra 0,944 kg (neto). Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakyme „Dėl pusryčių, pietų ir pavakarių patiekalų gamybai reikalingų produktų rinkinių sąrašo pagal mokinių amžiaus grupes patvirtinimo“ nurodomos normos yra rekomendacinio pobūdžio, o taip pat į tai, kad tiek ji, tiek liudytojai pateikė paaiškinimus dėl įstaigoje valgiusių darbuotojų ir vaišinamų svečių, ir įstaigoje sugedusios daržovės realiai nebuvo nurašomos, pasak apeliantės, vertintina, kad jokios apgaulės nebuvo ir apgaulės faktas byloje nėra nustatytas.

Pažymi ir tai, kad tiek kaltinime formuluojama žala, tiek apkaltinamuoju nusprendžiu nustatyta žala turi būti reali, o ne teorinė, tiek kaltinimas, tiek apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiami prielaidomis. Apeliantės teigimu, objektyvūs duomenys, patvirtinantys galimos žalos buvimą ar nebuvimą, yra gaunami atliekant inventorizaciją – įmonės ilgalaikio turto, žaliavų, medžiagų, prekių, pagamintos produkcijos, nebaigtos gamybos bei kitų atsargų, skolų, pinigų, vertybinių popierių ir kito turto patikrinimą ir faktiškai rastų likučių palyginimą su apskaitos duomenimis. Tuo atveju, kai atsargos apskaitomos vadinamuoju periodiniu atsargų apskaitos metodu inventorizavimas tampa vieninteliu duomenų apie faktinį atsargų kiekį šaltiniu (žr. 2015-12-17 UAB (duomenys neskelbtini) raštą atsakymą į 2015-12-17 advokatės prašymą). Minėta, kad lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) inventorizacijos aprašai specialistei buvo pateikti, tačiau ji šiais dokumentais nesivadovavo (žr. 2011-09-30 Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus Dokumentų perdavimo aktą. Šio dokumento turinys rodo, kad 2011-10-28 tyrėjui buvo perduoti 79 dokumentų perdavimo akte nurodyti dokumentai, tarp jų ir inventorizacijos aprašai (243 l.), akte pažymėti 67 numeriu). Pagal Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos specialistų atliekamų ūkinės finansinės veiklos tyrimų nuostatų[i] 4.5. punktą specialistas turi teisę informuoti pareigūną apie būtinybę išsiaiškinti tyrimui atlikti reikalingas aplinkybes ir surinkti duomenis (apklausiant asmenis, atliekant priešpriešinius patikrinimus, pinigų ir materialinių vertybių inventorizacijas, kitus faktinius darbų ir paslaugų patikrinimus ir kt.), susijusius su tyrimo dalyku ir objektu.).

Apeliantė laiko nepagrįstu kaltinimą, bei neva nustatytą aplinkybę dėl 30095,18 kg daugiau išduotų daržovių ir obuolių už tuo metu sandėlyje buvusius jų likučius, nes audito metu nebuvo vertintas faktinis atsargų buvimas ir jų būklė, o taip pat nesivadovauta metinės inventorizacijos aprašu, 3 lentelėje pateikti duomenys laikytini nepagrįstais, neobjektyviais ir nepatikimais. Pažymi, kad auditorius negali parengti objektyvios finansinio audito ataskaitos ir išvados, jeigu nesivadovauta 8 ir 20 Nacionaliniais audito standartais (NAS) (reglamentuojančiais audito įrodymų surinkimo metodus ir tvarką), galiojusiais tuo laikotarpiu, kai buvo rengiama finansinio audito išvada ir ataskaita, jeigu auditorius neatliko tinkamų procedūrų, kurios pateiktų tinkamus ir pakankamus audito įrodymus dėl faktinio atsargų buvimo: nedalyvavo metinėje inventorizacijoje, kai buvo inventorizuojamos atsargos ar kitas turtas, nestebėjo ir neįsitikino dėl atsargų ar kito turto buvimo (Nepateiktas inventorizacijos aprašas). 8-asis NAS (duomenys neskelbtini) nustato, kad auditorius turi surinkti pakankamus ir tinkamus audito įrodymus, kad galėtų padaryti pagrįstas išvadas, kuriomis grindžiama jo nuomonė. Svarbus 8-ajame standarte nurodytas tvirtinimas yra buvimas, tai įrodymas, kad turtas, įsipareigojimai ir nuosavybės interesai egzistuoja (žr. 2015-12-18 UAB (duomenys neskelbtini) raštas atsakymas į 2015-12-18 advokatės prašymą).

Taip pat nurodo, kad 2015-11-18 teisiamajame posėdyje liudytoja (auditorė) patvirtino, kad

2010 metais lopšeliui-darželiui (duomenys neskelbtini) vaikų maitinimui skirtiems produktams įsigyti buvo patvirtinta 264300 litų asignavimų, faktiškai už maisto produktus sumokėta 248600 litų, audito metu nustatyta, kad lopšelis-darželis 2010 metais neviršijo piniginių išlaidų normų; paaiškino, kad ji nustatė, jog 2010 metais lopšelyje darželyje buvo 43185 vaikų maitinimo dienos, vaikų maitinimui įsigyta 63406,28 daržovių ir obuolių. Vidutiniškai vienam vaikui kasdien teko 1,5 kg neapdorotų daržovių, o apdorotų vidutiniškai apie 800 g, t. y. 72 proc. Taip pat paaiškino, kad šiame lopšelyje-darželyje receptūrose apdorotų ir neapdorotų kiekiai nebuvo nurodyti. Analizės tikslais šis kiekis buvo palygintas su Sveikatos apsaugos ministerijos rekomenduojamais dydžiais. Liudytoja patvirtino, kad rekomendacijos nėra privalomos. Pažymi, jog lopšelis-darželis (duomenys neskelbtini) tyrimui yra pateikęs pažymą, kurioje nurodyta, kiek konkrečiai vaikų lankė lopšelį-darželį atskirais laikotarpiais; nurodoma, kad pateiktuose valgiaraščiuose nurodomi atskiri patiekalai, tačiau pateiktuose (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) receptūrų ir gamybos technologijų aprašymuose daugelio patiekalų receptūros ir reikalingo maisto produktų kiekio, kurie yra nurodyti valgiaraščiuose, nėra, todėl teigia, kad neįmanoma nustatyti tikslaus būtino daržovių ir vaisių kiekio. Taip pat nurodo, kad atsakydamas į 2012-10-10 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ (duomenys neskelbtini) lopšelis-darželis (duomenys neskelbtini) nurodo, kad nustatant vaikų maitinimo normas vadovaujasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pusryčių, pietų ir pavakarių patiekalų gamybai reikalingų produktų rinkinių sąrašo pagal mokinių amžiaus grupes patvirtinimo“ (žr. 2012-10-19 (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio raštas Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl papildomų duomenų pateikimo). Taigi nurodo, kad šiame įsakyme nustatomas bulvių, daržovių, vaisių ir sulčių bei šviežių vaisių vidutinis kiekis g (neto) vienam vaikui per parą yra 0,806 kg, vidutinis bulvių, daržovių kiekis g (neto) vienam vaikui per parą yra 0,490 kg, todėl nuteistajai akivaizdu, kad rekomenduojamos vaikų maitinimo normos nebuvo viršytos; paaiškino, kad audito ataskaitos 2.1.punkte nurodytą sumą sudaro tos visos daržovės, kur viršija likučius, buvusius sandėlyje. Patvirtino, jog įsigyjant daržoves nedalyvavo, žino tik iš dokumentų. Teigė, jog sandėlyje nebuvo vietos dideliam daržovių kiekiui laikyti, nors byloje pateikti duomenys apie sandėlio plotą neleidžia daryti tokios išvados. Paaiškino, jog audito metu nebuvo nustatyta trūkumų ir pertekliaus, nes tiek netikrino, faktiškai inventorizacijos įstaigoje nedarė, neatliko įstaigos revizijos ir galėjo kai ko nežiūrėti. Nurodė, jog įstaigoje nebuvo inventorizacijos aktų, o ir pati įstaiga inventorizacijos nedarė. Pasak apeliantės, byloje esantys inventorizacijos aprašai patvirtina, jog inventorizacija įstaigoje buvo atliekama, realūs daržovių trūkumai nenustatyti, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti, kad iš sandėlio buvo išduota daugiau daržovių ir obuolių už tuo metu sandėlyje buvusius jų likučius. Pažymi, jog pati liudytoja patvirtino, kad inventorizacija yra patikimiausias šaltinis trūkumams nustatyti, ir trūkumas nebuvo nustatytas. Dėl minėtų priežasčių apeliantė teigia, kad auditorius negali parengti objektyvios finansinio audito ataskaitos ir išvados, jeigu nesivadovauta 8 ir 20 Nacionaliniais audito standartais (NAS) (reglamentuojančiais audito įrodymų surinkimo metodus ir tvarką), galiojusiais tuo laikotarpiu, kai buvo rengiama finansinio audito išvada ir ataskaita, jeigu auditorius neatliko tinkamų procedūrų, kurios pateiktų tinkamus ir pakankamus audito įrodymus dėl faktinio atsargų buvimo: nedalyvavo metinėje inventorizacijoje, kai buvo inventorizuojamos atsargos ar kitas turtas, nestebėjo ir neįsitikino dėl atsargų ar kito turto buvimo (Nepateiktas inventorizacijos aprašas).

Taip pat nurodo, kad atsakydama į Z. R. gynėjos klausimą dėl byloje esančių vaikų lankomumo žurnaluose pateikiamų vaikų skaičiaus ((duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) 2009 m. ir 2010 m. vaikų lankomumas (žr. 3 tomas 39-57 b. l.) ir audito ataskaitoje nurodomo vaikų skaičiaus neatitikimo auditorė paaiškino, jog vaikų lankytinas dienas ėmė iš lankymo apskaitos žiniaraščių, kad ataskaitos lentelėje ir žiniaraščiuose kai kurie skaičiai skiriasi, nes auditas yra ne ištisinis dokumentų tikrinimas, tai ne dokumentų revizija, ir sutinka, kad galėjo skirtis skaičiai, nes jų visų nesutikrino, produktų viršijimo normą apskaičiavo vaikų skaičių padauginusi iš rekomendacijose nurodomų daržovių normų. Iš to apeliantei akivaizdu, kad atlikus skaičiavimus, vadovaujantis nesutikrintais duomenimis, gaunamas rezultatas neatitinka objektyvios tiesos ir yra neteisingas.

Pažymi, kad šiuo atveju nėra BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos būtino sudėties požymio – kaltės, o taip pat objektyviosios pusės požymio veikos, nes kaltinamieji neteisėtai neįgijo jokio svetimo turto. Pasak apeliantės, bylos duomenys rodo, kad Č. V. pinigus lopšelis-darželis (duomenys neskelbtini) pervedė teisėtai pagal lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) ir Č. V. sudarytas sutartis ir atvežtas daržoves bei vaisius. Nuteistosios teigimu, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad Č. V. savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, t. y. sutartų daržovių ar vaisių neatvežė. Taigi mano, kad byloje nėra neteisėto turto užvaldymo požymio, nes lopšelis-darželis (duomenys neskelbtini), vykdydamas sutartinius įsipareigojimus Č. V. už tolygų ekvivalentą – lopšeliui-darželiui pateiktas daržoves ir vaisius – sumokėjo sutartą kainą. Pažymi, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie įstaigos realiai netektą turtą ir dėl to patirtą žalą. Taip pat pažymi ir tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad civilines teises ir pareigas nustatę dokumentai – pirkimo sutartys – yra suklastoti ir dar suklastoti tyčia, kaltininkams veikiant tikslingai ir sąmoningai, suprantant tiek savo veiksmų neteisėtumą, tiek suvokiant ir siekiant žalingų teisinių padarinių, kuriuos šie dokumentai gali sukelti. Mano, kad šalių veiksmai pagal pavojingumą nesudaro teisinio pagrindo taikyti baudžiamąją atsakomybę, nurodant, kad sukčiavimas pasireiškė suklastojus dokumentus, kadangi pateikdami teismui paaiškinimus dėl kaltinamiesiems inkriminuojamos veikos, kaltinamieji teismui paaiškino, kaip ir kada buvo sudaromos pirkimo sutartys, kokie duomenys būdavo įrašomi, kas sutartis pasirašydavo. Kaltinamieji bylos nagrinėjimo metu taip pat paaiškino, kad juos siejo dalykiniai santykiai – Č. V. kaip tiekėjas atveždavo užsakytą daržovių kiekį, o ji atvežtą daržovių kiekį priimdavo. Bylos nagrinėjimo metu ji teismui paaiškino, kad sandėlio apskaitos knygose įrašai buvo taisomi atsižvelgiant į objektyvių aplinkybių nulemtą produktų išdavimo poreikį, o ne tyčią klastoti įrašus. Šiuos jos paaiškinimus, pasak nuteistosios, patvirtino ir byloje kaip liudytojos apklaustos lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) darbuotojos. Pažymi ir tai, kad sandėlio apskaitos knyga nėra griežtos atskaitomybės dokumentas. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 2 punktą – apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius, todėl klaidos apskaitos registruose, gali būti taisomos perbraukiant klaidingą tekstą ir skaičių taip, kad būtų galima juos perskaityti, ir įrašant teisingą skaičių ar tekstą (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 18 straipsnio 4 punktas. Žin., 2001, Nr. 99-3515 (Aktuali redakcija 2009-12-28 - 2010-12-31) (žr. 2015-12-17 UAB (duomenys neskelbtini) raštas atsakymas į 2015-12-17 advokatės prašymą). Pažymi, kad 2015-11-18 teisiamajame posėdyje liudytoja (auditorė) patvirtino, kad sandėlio apskaitos registras nėra griežtos atsakomybės dokumentas, kad sandėlio knyga ir sandėlio apskaita buhalterinėse apskaitose yra skirtingi dokumentai.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ir sunkinančią aplinkybę dėl jos, kaip vykdytojos veikimo bendrininkų grupėje, nes byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad taip šių asmenų būta išankstinio ar vėlesnio susitarimo daryti nusikalstamą veiką. Nuteistosios manymu, pagal sutartus Č. V. į lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini) atvežtos daržovės ir vaisiai ir už tai gautas apmokėjimas, taip pat jos vykdytos darbo funkcijos pasirašant sutartis ir priimant atvežtas daržoves ir vaisius jokiu būdu negali būti traktuojamos kaip kelių asmenų nusikalstamos veikos bendrumas. Teigia, kad nėra pagrindo netikėti nuosekliais ir neprieštaringais kaltinamųjų paaiškinimais, todėl mano, kad teismas nepagrįstai nustatė sunkinančią aplinkybę dėl jos kaip vykdytojos veikimo bendrininkų grupėje, nes kaltės principas (lot. nullum crimen, nulla poena sine culpa) neleidžia bausti neatsižvelgus į asmens psichinį santykį su veika.

Apibendrindama tai, kas paminėta, nurodo, kad neįrodyta, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, ir nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Dėl įpareigojimo nuteistajai per visą bausmes vykdymo atidėjimo laikotarpį be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų nemotyvavimo nurodo, kad iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad ji yra neteista, charakterizuojama teigiamai, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, vaikus, anūkus, daugiau kaip dešimt metų savanoriauja Raseinių Raudonojo kryžiaus draugijoje, kurioje rūpinasi senais, ligotais ir vienišais žmonėmis, jos sveikatos būklė nėra gera. Taigi, apeliantės vertinimu, nuosprendžio priėmimo metu nebuvo pagrindo ir motyvų tokiam įpareigojimui skirti.

Dėl civilinio ieškinio nurodo, jog nustačius, kad jai inkriminuojama veika neturi nusikaltimo požymių, reikia ieškinį atmesti. Taip pat nurodo, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti, neatsižvelgė į jos turtinę padėtį.

Atsiliepimu į nuteistųjų Č. V., E. J., Z. R. apeliacinius skundus civilinio ieškovo Raseinių lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas L. B. mano, jog įvertinus teismo nustatytas aplinkybes ir apeliantų apeliacinių skundų motyvus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas surinktais įrodymais, ir prašo visų apeliantų apeliacinius skundus atmesti.

Atsiliepimas

Nurodo, kad teismas nenustatė konkrečių datų, kuriomis Č. V. faktiškai pateiktas daržovių ir obuolių kiekis neatitiko sutartyje ir sandėlio dokumentuose nurodyto kiekio, atkreipia dėmesį į tai, kad nusikalstama veika buvo tęstinė, ir kiekiai buvo vertinami per visą 2010 m. laikotarpį. Dėl teismo išvados, jog nei apskaitos dokumentais, nei kaltinamųjų paaiškinimais nėra pagrįstas 40409,90 kg daržovių pirkimas bei daržovių už 39908,78 Lt panaudojimas darželyje-lopšelyje nenustatytas, atstovas mano, kad 40409,90 kg daržovių iš Č. V. apskritai nebuvo patiekta į darželio sandėlį. Teigia, kad FNTT Šiaulių apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyr. specialistė N. S. atlikusi tyrimą pagal (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) pateiktus dokumentus nustatė, kad į 167 žiniaraščius „Valgiaraštis-reikalavimas“ įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie 40409,9 kg daržovių sunaudojimą maistui paruošti ir negalima nustatyti apie šių daržovių už 39908,78 Lt panaudojimą. Tyrimas atliktas pagal žiniaraščius, receptūras, juos palyginus nustatyti tikrovės neatitinkantys duomenys. Sandėlio apskaitos knygoje užfiksuotos ūkinės operacijos atitinka 167 valgiaraščių įrašus. Atstovo teigimu, iš esmės tapačios aplinkybės nustatytos (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) finansinio audito ataskaitoje. Be to, minėtas aplinkybes netiesiogiai patvirtina daiktų apžiūros protokolas (7 t. 119–123 b. 1.). Jame užfiksuotos aplinkybės, kad apžiūrint lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) 2010 metų „Sandėlio apskaitos knygas“ nustatyta, jog prie produktų kiekių esantys skaičiai, padidinantys kiekius nuo dešimčių iki šimtų, atskirais atvejais yra ryškesni nei kiti greta esantys skaičiai. Taip pat atskirais atvejais dienos produktų likučiai yra mažesni nei parodytos tos dienos produktų išlaidos. Skaičiuojant aritmetiškai, iš nurodytų dienos likučių atėmus dienos išlaidas be galbūt prirašytų kiekius nuo dešimčių iki šimtų padidinančių skaičių, prekių likučiai gaunami aritmetiškai teisingi. Atimant kiekius su prirašytais juos padidinančiais skaičiais, prekių likučiai gaunami aritmetiškai neteisingi. Papildomai pažymi ir tai, jog O. A. K. savo parodymais nepaneigė šių teismo nustatytų aplinkybių, priešingai, ji patvirtino, kad Z. R. pasitikėjo ir daržovių bei vaisių tiekimo nekontroliavo, be to, paneigė kitus Z. R. išsakytus teiginius tiek dėl svečių maitinimo, tiek dėl tariamo sugedusių daržovių nurašymo tvarkos („per meniukus“).

Atstovo nuomone, apelianto Č. V. dėstoma pozicija vertintina kaip gynybinė, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės yra paneigtos rašytiniais įrodymais bei liudytojų paaiškinimais, todėl apeliacinis skundas atmestinas ir skundžiamas nuosprendis paliktinas nepakeistu.

Teigia, kad Z. R. duodama parodymus teismo posėdyje prisipažino, kad ji atliko taisymus sandėlio knygoje, bei patvirtino aplinkybę, jog E. J. „taisydavo“ valgiaraščius. Pažymi, kad po 2010 m. E. J. susirgo sunkia psichikos liga, t. y. nusikalstamos veikos darymo momentu E. J. jokia psichikos liga nesirgo, t. y. suprato savo atliekamų veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti.

Nurodo, kad BK 182 straipsnio sudėtis nereikalauja, jog vykdytojas turėtų tiesioginės naudos išimtinai sau. BK 182 straipsnyje numatyta veika gali pasireikšti svetimo turto įgijimu savo arba kitų naudai. Šiuo atveju byloje nustatyta ir nėra ginčijama, jog dėl nusikalstamos veikos nepagrįstai turtą – pinigus gavo Č. V..

Taip pat nurodo, kad E. J. nėra nuteista ir jos veika nebuvo kvalifikuota pagal BK 22 straipsnį. Kita vertus, pasak atstovo, veikimą iš anksto susitarus patvirtina aplinkybė, jog tiek valgiaraščiuose, tiek sandėlio dokumentuose padaryti taisymai atitinka.

Atstovas nesutinka su Z. R. apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog ji ir kiti kaltininkai suvokė veikos pavojingumo pobūdžio ribas taip, kaip jos aprašytos nusikalstamos veikos sudėtyje, todėl jiems negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamą veiką. Pažymi, kad ši apeliantės pozicija prieštarauja byloje nustatytiems objektyviesiems požymiams. Visų pirma svarbu tai, jog apeliantė Z. R. pripažino, jog atliko taisymus sandėlio knygoje, ir kad atitinkamai buvo taisomi kiti dokumentai (valgiaraščiai) apie daržovių ir vaisių išdavimą iš sandėlio, kad atitiktų tariamai iš Č. V. įsigytus kiekius. Be to, apeliantė pateikdavo Č. V. sutartis apmokėti, taigi apeliantei buvo žinomas tariamai įgytų prekių kiekis, jų vertė ir Č. V. gautinas sumas. Kita vertus, apeliantės kaltės turinį atskleidžia aplinkybė, kad pastaroji pirkimus iš Č. V. vykdė neteisėtai, t. y. pažeidžiant viešųjų pirkimų reikalavimus, produkcija pirkta iš asmens neturinčio teisės tiekti darželiui vaisius ir daržoves.

Nesutinka su Z. R. versija, kad sandėlio apskaitos knygose įrašai buvo taisomi atsižvelgiant į objektyvių aplinkybių nulemtą produktų išdavimo poreikį, o ne dėl tyčios klastoti įrašus. Atstovo nuomone, tokia pozicija neatitinka ne tik nustatytų aplinkybių, bet ir logikos. Daiktų apžiūros protokolas (7 t. 119–123 b. 1.) patvirtina, kad lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) 2010 metų „Sandėlio apskaitos knygose“ prie produktų kiekių prirašyti skaičiai, padidinantys kiekius nuo dešimčių iki šimtų.

Taip pat atstovas nesutinka su Z. R. apeliacinio skundo argumentais, jog tam, kad būtų galima konstatuoti esant sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką, reikia nustatyti suklaidinimą dėl ketinimų, be to, suklaidinimas dėl ketinimų turi būti su apgaulės elementais, kurie pasunkintų asmens identifikavimą ar sandorio fakto įrodinėjimą. Pažymi, kad vienas iš apgaulės sukčiaujant būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu nėra savarankiškas sukčiavimo požymis, o tik vienas iš apgaulės būdų, naudojamų siekiant įgyti turtą.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, nuteistieji ir jų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, civilinio ieškovo atstovas prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti ir priteisti 839,98 Eur atstovavimo išlaidų civiliniam ieškovui.

Nuteistųjų Č. V., Z. R. ir E. J. apeliaciniai skundai tenkintini

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog remiantis ištirtais įrodymais buvo galima konstatuoti Č. V., Z. R. ir E. J. kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje. Kolegijos nuomone, teismas netinkamai įvertino surinktus įrodymus, aprašomoji skundžiamo nuosprendžio dalis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose keliamų reikalavimų, tai sutrukdė priimti teisingą sprendimą. Apkaltinamasis nuosprendis dėl Č. V., Z. R. ir E. J. pripažinimo kaltais pagal BK 182 straipsnio 2 dalį naikintinas, priimtinas išteisinamasis nuosprendis, nes neįrodyta, kad nuteistieji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p.).

Iš apylinkės teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad Č. V., Z. R. ir E. J. inkriminuotas nusikaltimas – didelės vertės svetimo turto įgijimas apgaule (BK 182 straipsnio 2 dalis) pasireiškė tuo, jog jie iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, Č. V. tiekiant žemės ūkio produkciją (vaisius ir daržoves) juridiniam asmeniui (duomenys neskelbtini) lopšeliui-darželiui (duomenys neskelbtini) ir jam patiekus apie 40409,9 kg daržovių mažiau nei buvo parodyta jo ir sandėlininkės Z. R. tuo tikslu tyčia suklastotuose dokumentuose, t. y. Z. R. surašytose ikiteisminio tyrimo metu nenustatytame skaičiuje sutarčių dėl daržovių tiekimo tarp (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) ir tiekėjo Č. V.. Šiose sutartyse nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie (duomenys neskelbtini) lopšeliui-darželiui (duomenys neskelbtini) Č. V. patiektą daržovių kiekį, dirbtinai jį padidinant 40409,9 kg, ir Č. V. patvirtinus minėtuose dokumentuose nurodytus tikrovės neatitinkančius duomenis, kartu su Z. R. šiuose suklastotuose dokumentuose pasirašant, E. J. sudarė 167 žiniaraščius „Valgiaraštis – reikalavimas maisto produktams išduoti“ su juose nurodytais tikrovės neatitinkančiais duomenimis. Užfiksuoti 296 pareikalavimai iš maisto atsargų sandėlio išduoti iš viso 44702,5 kg daržovių, t. y. 40409,9 kg daugiau daržovių, nei normatyvais nustatytas 4292,6 kg daržovių kiekis, kuris buvo reikalingas pagal gaminamiems patiekalams sudarytus aprašus „Receptūra ir gamybos technologijos aprašymas“, laikotarpiu nuo 2010 sausio 11 d. iki 2010 m. gruodžio 30 d. lopšelį–darželį (duomenys neskelbtini) lankiusių vaikų maitinimui. Šiuos žiniaraščius pateikė Z. R., o pastaroji remdamasi šiais žiniaraščiuose nurodytais žinomai suklastotais duomenimis, suklastojo įrašus – sandėlio apskaitos knygose apie neva iš lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) maisto atsargų sandėlio išduotą tikrovės neatitinkantį minėtą 40409,9 kg daržovių kiekį, tarp jų nurodydama 30095,18 kg daugiau išduotų daržovių ir obuolių už tuo metu sandėlyje buvusius jų likučius, nors faktiškai toks daržovių kiekis į sandėlį pristatytas ir iš jo išduotas nebuvo. E. J. sudarytuose žiniaraščiuose ir Z. R. pildytose sandėlio apskaitos knygose buvo tik atvaizduotos ūkinės operacijos apie daržovių pareikalavimą ir išdavimą, kurios realiai nevyko, tačiau už lopšeliui-darželiui (duomenys neskelbtini) neva patiektą 40409,9 kg daržovių kiekį iš lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) sąskaitos į AB (duomenys neskelbtini) esančią Č. V. sąskaitą (duomenys neskelbtini) buvo nepagrįstai pervesta 39908,78 lito (11558,38 euro) suma ir taip Č. V. apgaule užvaldė lopšeliui-darželiui (duomenys neskelbtini) priklausantį didelės vertės turtą.

Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios ir motyvuojamosios dalių, kuriose dėstomi Č. V., Z. R. ir E. J. kaip kaltės įrodymai, matyti, kad teismo sprendimą pripažinti apeliantus kaltais dėl šios veikos lėmė: (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) finansinio audito ataskaita (1 t. 7–13 b. l.), Finansinio audito išvada (1 t. 14–16 b. l.), kuriose nurodyta, jog maisto produktų apskaitos dokumentuose užregistruota, kad vaikų maitinimui kai kurie produktai sunaudoti viršijus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos rekomenduotų patiekalų gamybai reikalingus produktų kiekius, jog valgiaraščiuose-reikalavimuose pusryčių, pietų, pavakarių, vakarienės patiekalų gamybai nurodyti produktų kiekiai, iš viso 2444,56 kg, atitinkamomis dienomis 247 atvejais nesutapo su valgiaraščiuose nurodytomis dienomis išduotų produktų kiekiais iš viso. Daugelyje valgiaraščių-reikalavimų produktų kiekiai taisyti, dažnai skirtingos spalvos rašikliu įrašyti šimtu kilogramų produktų kiekį padidinę skaičiai. Specialisto išvadoje (2 t. 39–46 b. l.) konstatuota, kad lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) įstaigos tvarkytoje buhalterinėje apskaitoje 2010 m. užfiksuotas 63885,28 kg daržovių ir vaisių įsigijimas pagal (duomenys neskelbtini) nuo 2010 m. sausio 1 d. iki gruodžio 27 d. išrašytas 107 sutartis dėl prekių įsigijimo iš Č. V., P. K. ir N. K. ir pagal Č. V. 2010-12-30 išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. 108 iš viso už 66239,38 Lt, tarp jų iš fizinio asmens Č. V. užfiksuotas iš viso 62591,78 kg daržovių ir obuolių įsigijimas už 65 006,18 Lt. Daržovių ir vaisių pirkimo sutartyje užfiksuota, kad prekes sutartinėmis kainomis iš minėtų fizinių asmenų pirko lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) sudaryta komisija, susidedanti iš sandėlininkės Z. R., dietologės E. J. ir ūkvedės N. K.. (duomenys neskelbtini) lopšelis-darželis (duomenys neskelbtini), 2010 m. įsigydamas iš Č. V. daržovių ir vaisių už 65006,18 Lt, nesivadovavo Viešųjų pirkimų taisyklėse nustatytomis nuostatomis, nes nevykdė tiekėjų apklausos ir neparinko ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo dėl daržovių ir vaisių įsigijimo. Į žiniaraštį „Sandėlio apskaitos knyga“ neužregistravo 100 kg bulvių už 90 Lt, įsigytų pagal 2010-10-14 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš fizinio asmens Č. V.. Lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) 2010 m. tvarkytų žiniaraščių „Valgiaraštis-reikalavimas maisto produktams išduoti“ duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 11 d. iki gruodžio 30 d. 167 žiniaraščiuose užfiksuoti 296 pareikalavimai iš maisto atsargų sandėlio išduoti iš viso 44702,5 kg daržovių (bulvių, morkų, kopūstų, burokėlių, česnakų ir agurkų), ir palyginus šiuos daržovių kiekius su daržovių kiekiu reikalingu maistui pagaminti, kuris užfiksuotas gaminamiems patiekalams sudarytuose aprašuose „Receptūra ir gamybos technologijos aprašymas“, nustatyta, kad žiniaraščiuose „Valgiaraštis-reikalavimas maisto produktams išduoti“ užfiksuoti 296 pareikalavimai išduoti iš viso 40409,9 (44702,5-4292,6) kg daržovių daugiau, negu normatyvais nustatytas 4292,6 kg daržovių kiekis maistui pagaminti. Šis kiekis pagal normatyvus tyrimo metu nustatytas vienai porcijai pagaminti reikalingo produkto kiekį padauginus iš tą dieną maitinamų vaikų skaičiaus. Tai patvirtina ir liudytojos E. P., atlikusios lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) biudžeto vykdymo ir finansinių ataskaitų finansinį auditą, FNTT specialistės N. S. parodymai teisme.

Kolegijos nuomone, apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytos aplinkybės nereiškia, jog Č. V., Z. R. ir E. J. kaltė įrodyta. Minėti pirmosios instancijos teismo įvertinti įrodymai, teisėjų kolegijos nuomone, patvirtina tik tą faktą, kad iš sandėlio buvo išduota 40409,9 (44702,5-4292,6) kg daržovių daugiau, negu normatyvais nustatytas 4292,6 kg daržovių kiekis maistui pagaminti, tačiau tai nepaneigia nuteistųjų Č. V., Z. R. ir E. J. parodymų, kad iš sandėlio pagal dietistės sudarytus žiniaraščius „Valgiaraštis-reikalavimas maisto produktams išduoti“ buvo išduotas toks daržovių kiekis, kokį Č. V. buvo patiekęs lopšeliui-darželiui (duomenys neskelbtini).

Nuteistasis Č. V. duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme (12 t. 121–122 b. l.) paaiškino, jog kiekius, kiek reikia atvežti daržovių, nurodydavo sandėlininkė Z. R.. Atvežtas daržoves sandėlininkė Z. R. pasverdavo, pasirašydavo sutartis. Stebėjo sveriamų daržovių, vaisių svorį, kiekį ir už ką pasirašo. Pinigus už atvežtas daržoves gaudavo. Taip pat paaiškino, kad negali tiksliai nurodyti, kiek daržovių atvežė, nes nevedė jokios apskaitos. Už atvežtas daržoves pervestais pinigais su niekuo nesidalijo. Tai, kad Č. V. dėl daržovių ir vaisių tiekimo lopšeliui-darželiui (duomenys neskelbtini) tarėsi su šio darželio sandėlininke Z. R., kad jis tiekė minėtai įstaigai daržoves ir vaisius, ir kiekvieną kartą jam atvežus daržoves, jos buvo sveriamos, kiekiai parašomi daržovių tiekimo sutartyse, patvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklausta nuteistoji Z. R. (12 t. 122–123 b. l.). Ji taip pat paaiškino, kad sutartys kartais buvo surašomos ne daržovių atvežimo, o kitą, jai ir Č. V. tinkamą dieną. Per savaitę gautas daržoves surašydavo į vieną sutartį ir po to Č. V. pasirašydavo. Sutartis dėl daržovių pirkimo pasirašydavo dietistė, ūkio dalies vedėja ir ji, vizuodavo direktorė. Sutartis pasirašantys asmenys sutikrindavo atvežtų daržovių kiekius. Kiek sutartyse, sudarytose su Č. V., nurodyta, tiek ir buvo atvežta daržovių ir vaisių į darželio sandėlį, visos prekės tinkamai užpajamuotos, už jas sumokėta tiekėjui. Tai, kad Č. V. tiekdavo daržoves, pirkimo sutartyse būdavo užrašyta data, kiekiai, kainos ir 3 asmenų parašai, jog tos prekės yra atvežtos, parodė pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja D. A. (9 t. 58–59 b. l.). Nuteistųjų, liudytojos nurodytas aplinkybes patvirtina prie bylos pridėtos sutartys (1 t. 183–207 b. l.), iš kurių turinio matyti, kad A. V. pasirašydavo, jog atvežė daržoves, nurodant kiekius, o komisija, sudaryta iš sandėlininkės Z. R., dietistės E. J., ūkvedės N. K., pasirašydavo, kad sutartinėmis kainomis nupirko daržoves, sutartys patvirtintos direktorės O. K.. Pirmosios instancijos teisme apklausta O. K. (12 t. 124 b. l.) teigė, jog sutartis su Č. V. ji tvirtindavo. Liudytojos L. M., V. G., R. Č., D. V., P. K. taip pat nurodė, jog lopšeliui-darželiui (duomenys neskelbtini) daržoves tiekė Č. V.. Aptarti įrodymai patvirtina, kad Č. V. realiai tiekė lopšeliui-darželiui (duomenys neskelbtini) daržoves ir vaisius, Č. V. atvežtos daržovės buvo sveriamos, jų kiekiai buvo įrašomi į sutartis, ir šios sutartys buvo įtraukiamos į sandėlio apskaitos knygą. Byloje nenustatyta jokių konkrečių aplinkybių, kad Č. V. pateiktų daržovių kiekis buvo mažesnis nei faktiškai pateiktas ir nurodytas konkrečios dienos sutartyje bei įrašytas sandėlio knygoje. Vertinant aptartus duomenis, kolegija sprendžia, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, remiantis kuriomis būtų galima daryti išvadą, kad Č. V. juridiniam asmeniui (duomenys neskelbtini) lopšeliui-darželiui (duomenys neskelbtini) pateikė apie 40409,9 kg daržovių mažiau, nei buvo parodyta jo ir sandėlininkės Z. R. užpildytuose dokumentuose, ir tai, kad pasirašydamas sutartyse, patvirtino juose nurodytus tikrovės neatitinkančius duomenis.

Kadangi nesurinkta duomenų, jog Č. V. lopšeliui-darželiui pateikė mažesnį kiekį daržovių, nei nurodyta daržovių pirkimo sutartyse, kuriose patvirtindamas pateiktų daržovių kiekį pasirašė, nėra pagrindo daryti išvadą, jog Z. R. minėtas sutartis įrašydama į sandėlio apskaitos knygą, kad faktiškai toks daržovių kiekis į sandėlį pristatytas, suklastojo įrašus sandėlio knygoje, o E. J. pateikdama sudarytuose 167 žiniaraščiuose „Valgiaraštis-reikalavimas maisto produktams išduoti“ nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kuriuose užfiksuoti 296 pareikalavimai iš maisto atsargų sandėlio išduoti iš viso 44702,5 kg daržovių.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinių skundų argumentais, kad, susipažinus su kaltinimais Č. V., Z. R. ir E. J. šioje baudžiamojoje byloje formuluote bei turiniu, matyti, jog nusikalstamos veikos aprašymas dėl dokumentų klastojimo yra identiškas kaltinime, dėl kurio 2016 m. balandžio 26 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu (12 t. 34–35 b. l.) nutrauktas ikiteisminis tyrimas kaltinamųjų Č. V., Z. R. ir E. J. atžvilgiu, jiems nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, nurodytos nusikalstamos veikos aprašymui: „Č. V. tyčia suklastojo dokumentus, t. y. Z. R. surašytuose ikiteisminio tyrimo metu nenustatytame skaičiuje sutarčių dėl daržovių tiekimo tarp (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) ir tiekėjo Č. V., nurodant šiose sutartyse tikrovės neatitinkančius duomenis apie (duomenys neskelbtini) lopšeliui-darželiui (duomenys neskelbtini) Č. V. patiektą daržovių kiekį, dirbtinai jį padidinant 40409,9 kg, ir Č. V. patvirtindamas minėtuose dokumentuose nurodytus tikrovės neatitinkančius duomenis, kartu su Z. R. šiuose dokumentuose pasirašė; Z. R. tyčia suklastojo dokumentus, t. y. E. J. sudarė 167 žiniaraščius „Valgiaraštis-reikalavimas maisto produktams išduoti“, juose nurodant tikrovės neatitinkančius duomenis, kuriuose užfiksuoti 296 pareikalavimai iš maisto atsargų sandėlio išduoti 40409,9 kg daugiau daržovių nei normatyvais nustatytas 4292,6 kg daržovių kiekis, ji remdamasi šiais žiniaraščiuose nurodytais žinomai suklastotais duomenimis, pildydama sandėlio apskaitos knygas, šiose knygose suklastojo įrašus apie neva iš (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) maisto atsargų sandėlio išduotus tikrovės neatitinkančius daržovių ir obuolių kiekius, t. y. išduotus 40409,9 kg daržovių ir obuolių, tame tarpe nurodydama 30095,18 kg daugiau išduotų daržovių ir obuolių už tuo metu sandėlyje buvusius jų likučius; E. J. tyčia suklastojo dokumentus, t. y. sudarė 167 žiniaraščius „Valgiaraštis-reikalavimas maisto produktams išduoti“, juose nurodydama tikrovės neatitinkančius duomenis, kuriuose užfiksuoti 296 pareikalavimai iš maisto atsargų sandėlio išduoti 40409,9 kg daugiau daržovių nei normatyvais nustatytas 4292,6 kg daržovių kiekis“.

Nutraukdamas ikiteisminį tyrimą dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos, inkriminuotos Č. V., Z. R. ir E. J., prokuroras tame pačiame nutarime suformulavo sprendimą dėl tos pačios veikos Č. V., Z. R. ir E. J. teikti naują kaltinimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje. Šis sprendimas buvo procesiškai įgyvendintas 2016 m. balandžio 20 d. pareiškus įtarimus Č. V., Z. R. ir E. J. (12 t. 22, 26, 30 b. l.), kuriuose veika buvo kitaip įvertinta teisiniu požiūriu, t. y. tie patys veiksmai, tos pačios faktinės aplinkybės (kaltinami patys suklastoję kaltinime nurodytus dokumentus), kvalifikuoti ne kaip atitinkantys BK 300 straipsnio 1 dalį, o kaip atitinkantys BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Toks procesinis sprendimas, vertinant jo tikrąjį turinį, laikytinas tokia teisine situacija, kuriai taikytina nutraukto proceso atnaujinimo tvarka (BPK 217 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad prokuroras, norėdamas teikti naują įtarimą Č. V., Z. R. ir E. J., remdamasis tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kvalifikuojant jų veiką pagal kitą BK straipsnį, privalėjo vadovautis BPK nustatyta atskira nutraukto proceso atnaujinimo tvarka ir priimti atitinkamą nutarimą (BPK 217 straipsnio 1 dalis), tačiau nagrinėjamu atveju tai nebuvo atlikta, todėl, remiantis kasacinio teismo praktika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-570/2010), šios tvarkos nesilaikymas, pradedant iš naujo vykdyti procesą dėl tos pačios veikos, yra pagrindas konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ikiteisminio tyrimo metu padarytus baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus, esant prieštaringiems procesiniams sprendimams, neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl Č. V., Z. R. ir E. J. atžvilgiu priėmė nepagrįstą bei neteisėtą apkaltinamąjį nuosprendį. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir Č. V., Z. R. ir E. J. atžvilgiu priimtinas naujas nuosprendis, kuriuo jie išteisintini. nustačius, jog neįrodyta, kad jie padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką, todėl civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys atmestinas.

Skundžiamu nuosprendžiu iš Č. V., Z. R. ir E. J. priteista po 350 Eur (duomenys neskelbtini) lopšeliui-darželiui (duomenys neskelbtini) advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti. Kadangi skundžiamas nuosprendis naikinamas ir Č. V., Z. R. ir E. J. išteisinami, prašymas priteisti civilinio ieškovo turėtas atstovavimo išlaidas atmestinas. Analogiškai vertinamas ir atmetamas civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) atstovo advokato L. B. prašymas priteisti civiliniam ieškovui 839,98 Eur patirtų išlaidų dėl advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme.

BPK 105 straipsnio 5 dalies nustatyta, kad, kai procesas kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Šiuo nuosprendžiu Č. V., Z. R. ir E. J. išteisintini, todėl specialistės N. S. patirtos 6,28 Eur kelionės išlaidos vykstant į teismą apmokėtinos iš valstybės lėšų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nuosprendžio dalį, kuria Č. V., Z. R. ir E. J. pripažinti kaltais pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

Č. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes neįrodyta, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką;

Z. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes neįrodyta, kad kaltinamoji padarė nusikalstamą veiką;

E. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes neįrodyta, kad kaltinamoji padarė nusikalstamą veiką.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį atmesti.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) atstovo prašymus priteisti civiliniam ieškovui 1050 Eur ir 839,98 Eur patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti, atmesti.

Nepriteisti iš Č. V., Z. R. ir E. J. po 2,09 Eur iš kiekvieno proceso išlaidų valstybei.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Vidmantas MylėTeisėjai Zigmas KavaliauskasErnesta Montvidienė[i]