- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-22
- Bylos Nr.
- e2A-943-730/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01700-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Kristina Domarkienė, Jolanta Gailevičienė
- Ieškovas
- V. V.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Baltic auto“
- Trečiasis asmuo
- ERGO Insurance SE Lietuvos filialas
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto V. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic auto“ dėl žalos atlyginimo už nekokybiškai atliktą paslaugą , trečiasis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo pripažinti, kad atsakovė atliko nekokybišką automobilio Audi Q7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remontą, priteisti iš atsakovės 7787 EUR žalos atlyginimą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šis automobilis buvo apgadintas 2019 m. sausio 14 d. eismo įvykio metu. Po eismo įvykio draudikas automobilį perdavė remonto darbams atsakovei. Automobilis grąžintas ieškovui 2019 m. liepos 18 d.. Pradėjus automobilio eksploatacija paaiškėjo, kad ne visi gedimai buvo ištaisyti, todėl kreiptasi su pretenzija į atsakovę dėl trūkumų šalinimo, tačiau atsakovė atsisakė juos pašalinti. Atlikus automobilio patikrinimą uždarojoje akcinėje bendrovėje „Klasera“ nustatyti trūkumai - įbrėžimai ant priekinio bamperio kairėje pusėje, nėra priekinio bamperio dešinės pusės apatinių grotelių dangtelio, kaina 9 EUR, po radiatoriaus grotelėmis kairėje pusėje netinkamai pritvirtinta apdaila, priekinėse kairės pusės duryse vidinėje pusėje nėra dangtelio, kaina 1 EUR, įlenkimas priekiniame kairės pusės tarpduryje, neįstatytas priekinių kairės pusės durų lango apvadas, įbrėžimas ant priekinių kairės pusės durų chromo apdailos – kaina 104 EUR, kairės pusės A statramsčio vidinėje apdailoje pažeistas paviršius, kaina 105 EUR, neįstatytas galinių kairės pusės lango apvadas, priekinių kairės pusės durų apdailos pažeidimas, per didelis tarpas tarp galinių kairės pusės durų ir arkos, įbrėžimai ant galinių kairės pusės durų, nepritvirtinta galinių kairės pusės durų vidinė apdaila, įbrėžimai ant priekinių kairės pusės durų, sulaužytas kairės pusės šoninio vaizdo veidrodėlis, kaina 403 EUR, įbrėžimai ant priekinio kairės pusės ratlankio, kaina 855 EUR, įbrėžimai ant galinių kairės pusės durų chromo apdailos, kaina 99 EUR, įbrėžimai ant galinio kairės pusės ratlankio, kaina 855 EUR, įdaužta galinės kairės pusės duryse, įbrėžimai ant galinio kairės pusės sparno, arkos ir galinio bamperio, pažeista dažų danga ant galinio dangčio kairėje pusėje, įbrėžimas galinio bamperio apatinėje dalyje, pažeista dažų danga galiniame kairės pusės tarpduryje, nepritvirtinta bagažinės vidinė dešinės pusės apdaila, nepritvirtinta bagažinės kairės pusės viršutinė apdaila, įbrėžimai galiniame dangtyje dešinėje pusėje, įbrėžimai galiniame dešinės pusės sparne, priekinių dešinės pusės durų apdailos pažeidimas, A statramsčių kairės ir dešinės pusės vidinėse apdailose pažeisti saugos oro pagalvių dangteliai, kaina 48 EUR, pažeista porankio danga galinėje dalyje, kaina 200 EUR, pažeistas stogo vidinės apdailos paviršius, kaina 994 EUR, automobilyje nėra automatinės pavarų dėžės avarinio išjungimo įrankio, kaina 14 EUR, pažeisti korozijos priekiniai stabdžių diskai, reikalingas keitimas priekinių stabdžių diskų, kaladėlių ir nusidėvėjimo indikatorių - kaina 473 EUR, 473 EUR, 322 EUR, 32 EUR ir 32 EUR, pažeista variklio apatinė apsauga, kaina 176 EUR, priekinės dešinės pusės apatinės tiesiosios svirties šarnyro apsauginės gumos pažeidimas, kaina 81 EUR, sukant vairą girdimas pašalinis garsas, reikia keisti vairo reduktorių – kaina 2 511 EUR. Turėdamas defektinį aktą dar kartą kreipėsi į atsakovę, tačiau atsakovė vis tiek atsisakė pašalinti automobilio trūkumus.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad po eismo įvykio transporto priemonės Audi Q7 naudojimas viešame eisme buvo sustabdytas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 6 dalies pagrindu. Atsakovė transporto priemonę suremontavo ir 2019 m. liepos 18 d. perdavė ieškovui. Priimdamas transporto priemonę, ieškovas pretenzijų dėl atliktų darbų nereiškė. 2019 m. liepos 16 d. buvo atlikta transporto priemonės ekspertizė, ekspertizės rezultatai sudarė technines prielaidas transporto priemonei patekti į viešąjį eismą. Ieškovas nurodo, kad po remonto naudojasi transporto priemone, taigi transporto priemonė po atkūrimo galėjo ir gali būti naudojama pagal jos tiesioginę paskirtį. Ieškovo pateiktas uždarosios akcinės bendrovės „Klasera“ defektinis aktas neįrodo atsakovės netinkamai atliktų darbų fakto. Atkūrimo darbai ir panaudotos medžiagos bei dalys yra fiksuotos remonto sąmatoje, už šiuos darbus išrašyta ir sąskaita, kurią apmokėjo ieškovas ir jo draudikas. Pasisakydama dėl defektiniame akte nurodytų išorės pažeidimų atsakovė pažymėjo, jog techninės ekspertizės metu buvo vaizdo fiksavimo priemonėmis fiksuota automobilio išorė ir ieškovo nurodyti defektai tuo metu neegzistavo. Be to, atkreipė dėmesį, kad automobilio remonto metu nebuvo keičiamos šios automobilio detalės: priekinės kairės pusės duryse vidinėje pusėje dangtelis, kairės pusės A statramsčio vidinė apdaila, statramsčių kairės ir dešinės pusės vidinėse apdailose saugos oro pagalvių dangteliai, porankio dangos galinė dalis, priekiniai stabdžių diskai, kaladėlės ir nusidėvėjimo indikatoriai, vairo reduktorius. Nurodytos detalės yra tokios, kokios buvo transporto priemonės avarijos metu. Nurodytų detalių keitimas išėjo už šalių susitarimo dėl transporto priemonės atkūrimo ribų. Tuo tarpu dėl per didelio tarpo tarp galinių kairės pusės durų ir arkos, pažeistos dangos galiniame kairės pusės tarpduryje, nepritvirtintos bagažinės vidinė dešinės pusės apdailos, nepritvirtintos bagažinės kairės pusės viršutinės apdailos, nepritvirtintos galinių kairės pusės durų vidinės apdailos, pažymėjo, kad darbų priėmimo metu tokių trūkumų nenustatyta, tai galima patikrinti priimant darbą, tačiau ieškovas perimdamas automobilį trūkumų nenurodė. Pažymėjo, kad automobiliui buvo sumontuota nauja variklio apatinės dalies apsauga, o automobilio automatinės pavarų dėžės avarinio išjungimo įrankis neturi įtakos transporto priemonės naudojimui pagal jos tiesioginę paskirtį. Įrankis paprastai būna transporto priemonės komplektacijoje ir reikalingas avariniam automatinės pavarų dėžės išjungimui. Įrankio nebuvimas nėra atsakovės netinkamo remonto pasekmė.
3. Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas atsiliepime nurodė, kad ieškovas su trečiuoju asmeniu 2018 m. spalio 23 d. sudarė savanorišką transporto priemonių draudimo sutartį, draudimo liudijimas, kuria apdraudė transporto priemonę Audi Q7. Apdrausta transporto priemonė buvo sugadinta 2019 m. sausio 14 d. eismo įvykio metu. 2019 m. balandžio 15 d. ieškovas trečiajam asmeniui pateikė pranešimą apie įvykį, kurio pagrindu trečiasis asmuo pradėjo žalos administravimą. Draudimo išmokos dydis nustatytas pateiktos PVM sąskaitos faktūros pagrindu. Ieškovo prašymu, draudimo išmoka už automobilio remontą pervesta į atsakovės sąskaitą. Patvirtina, kad trečiasis asmuo yra tinkamai įvykdęs pareigą ieškovui, kylančią iš sudarytos, šiuo atveju savanoriškos, draudimo sutarties ir nėra atsakingas bei nesprendžia iš rangos santykių kylančių reikalavimų tarp ieškovo ir atsakovės.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo 700 EUR bylinėjimosi išlaidų atsakovei. Pagrindiniai sprendimo motyvai:
4.1. Dėl faktinių aplinkybių nurodė, kad 2019 m. sausio 14 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta ieškovo transporto priemonė, kuri buvo apdrausta bendrovėje ERGO. Po eismo įvykio automobilis pristatytas atsakovei remonto darbams. Po automobilio remonto atlikta ekspertizė, kurios rezultatai sudaro technines prielaidas transporto priemonei patekti į viešąjį eismą Lietuvos Respublikoje. 2019 m. liepos 18 d. atsakovė grąžino ieškovui automobilį bei išrašė ieškovui PVM sąskaitą-faktūrą 27 262,08 EUR sumai, kurią apmokėjo draudikas, atskaičius 150 EUR išskaitą. Ieškovas kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę „Klastera“, kuri 2020 m. sausio 17 d. parengė automobilio defektinį aktą. Ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl akte nustatytų trūkumų šalinimo, tačiau atsakovė su ieškovo reikalavimais nesutinka.
4.2. Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių teismas nurodė, kad automobilio remonto darbai buvo atliekami ieškovui, fiziniam asmeniui, ieškovas automobiliu naudojosi savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, automobilio remonto darbus teikė verslininkas, todėl šiuo atveju tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo rangos sutartis dėl automobilio remonto. Nurodė, kad vartojimo rangos darbų pobūdžio atliktų darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismas turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį.
4.3. Dėl automobilio defektų teismas nurodė, kad šiuo atveju ieškovo pateiktas defektinis aktas parengtas praėjus 6 mėnesiams po automobilio grąžinimo, o ir be to, defektiniame akte nėra analizuojama atsakovės atliktų darbų kokybė. Pažymėjo, kad visą šį laikotarpį automobilis buvo eksploatuojamas, todėl gedimai galėjo atsirasti dėl automobilio nusidėvėjimo. Pažymėjo, kad po automobilio remonto jam buvo atlikta ekspertizė ir automobiliui buvo suteiktas leidimas dalyvauti viešajame eisme, o ekspertizės metu, jos rezultatai buvo fiksuoti vaizdine medžiaga, iš kurios matyti, kad dalies ieškovo nurodytų defektų nebuvo (nuskeltas veidrodėlis, kėbulo įbrėžimai). Teigia, kad ieškovas atsiimdamas automobilį galėjo jį apžiūrėti, įvertinti atliktus darbus, o ieškovas negali tiksliai nurodyti kada defektai atsirado. Teismas atsižvelgęs į šias aplinkybes, nusprendė, kad ieškovas neįrodė atsakovei nekokybiškai atliktus automobilio Audi Q7 remonto darbus, todėl ieškovo reikalavimų netenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
5. Apeliaciniu skundu apeliantė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės 7787 EUR žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
5.1. Dėl automobilio remonto aplinkybių nurodo, kad automobilio remontas vyko neprotingai ilgą laiko tarpą, o automobilį atsiėmus paaiškėjo jo trūkumai, tačiau teismas netinkamai juos įvertino. Nurodė, kad vaizdinėje medžiagoje trūkumų nesimato, kadangi automobilis buvo nuplautas, nuvaškuotas ar kitaip padengtas. Nurodo, kad pateiktame akte esantys trūkumai negalėjo atsirasti natūraliai po 7000 km, automobilio eksploatacijos, o šie trūkumai yra netinkamo surinkimo pasekmė po automobilio perdažymo.
5.2. Dėl automobilio eksploatacijos nurodo, kad atsakovė žinojo, jog apeliantas 2021 m. liepos 19 d. turi išvykti į (duomenys neskelbtini), todėl automobilį grąžino 2021 m. liepos 18 d. antros dienos pusėje tam, kad apeliantas nepastebėtų defektų. Nurodo, kad pradėjus eksploatuoti automobilį paaiškėjo ir stabdžių sistemos trūkumai, tačiau sistema nebuvo remontuojama. Mano, kad stabdžių defektai atsirado dėl ilgo stovėjimo ar stipraus stabdymo eismo įvykio metu.
5.3. Dėl sutarties aiškinimo nurodo, kad šiuo atveju teismas sutartį aiškino, kaip rangos sutartį, tačiau apeliantas yra fizinis asmuo, vartotojas, draudimo sutartis yra sudaryta draudimo kompanijos ir jos nuostatų apeliantas keisti negalėjo, todėl apeliantas yra vartotojas. Mano, kad jei šiuo atveju yra rangos sutartis, atsakovė yra aktyvioji pusė ir apeliantas negalėjo pakeisti, tačiau kreipėsi tiek į draudimo bendrovę, tiek į atsakovę.
Atsiliepimas
6. Atsakovė pateikė atsiliepimą į apelianto apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
6.1. Dėl automobilio defektų šalinimo nurodo, kad atsakovė atliko visus užsakytus darbus, o ginčas dėl draudimo teisnių santykių nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalyku, apeliantas nėra praradęs teisės reikšti reikalavimus savo draudikui, reikalauti ir įrodinėti, kad dėl eismo įvykio buvo būtina atlikti daugiau transporto priemonės remonto darbų. Teigia, kad po automobilio remonto buvo atlikta ekspertizė, leidžianti automobiliui dalyvauti eisme, apeliantas automobiliu naudojosi, priimdamas transporto priemonę pretenzijų nereiškė.
6.2. Dėl įrodymų vertinimo nurodo, kad vaizdinė medžiaga paneigia defektacijos akte nurodytas ir apelianto įrodinėjamas aplinkybes, jog automobilio išorės defektai (įbrėžimai, veidrodėlio įskėlimas, langų apvadų įstatymas) buvo nepašalinti. Teigia, jog išorės defektai galėjo atsirasti dėl automobilio tolimesnės eksploatacijos, pažymint tai, jog defektai nustatyti po 6 mėnesių.
6.3. Dėl sutarties vykdymo aplinkybių nurodo, kad atsakovė savo prievolę įvykdė tinkamai, transporto priemonę atkūrė taip, jog jai buvo atnaujintas dalyvavimas viešame eisme. Visi apelianto nurodomi trūkumai yra nulemti ne netinkamo atsakovės remonto, o transporto priemonės eksploatavimo ypatumų, tai yra transporto priemonė eksploatuojama intensyviai, dėl ko padaromi kėbulo pažeidimai, sulaužomos ir sugadinamos detalės ar mazgai. Atsakovės veiksmai negali būti laikomi neteisėtais, nes transporto priemonės trūkumai yra atsiradę po remonto, jie yra nulemti apelianto, todėl apeliantui neįrodžius neteisėtų atsakovės veiksmų, nebuvo vienos iš sąlygų civilinė atsakomybės taikymui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo.
9. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju į bylą buvo įtraukta (nurodyta) netinkama draudimo kompanija.
10. Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalyje išvardyti absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, kurie sudaro besąlyginį pagrindą panaikinti sprendimą, grąžinant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Jais pripažįstami esminių proceso teisės nuostatų (nustatančių teismo sudėtį, kompetenciją, pareigas, pagrindinius bylų nagrinėjimo civiliniame procese principus, užtikrinančius procesines asmenų teises ir t. t.) pažeidimai. Teismui nustačius bent vieną iš šių pagrindų teismo sprendimas turi būti naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-1075/2019).
11. CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti absoliutūs teismo sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindai yra tokie reikšmingi, kad kyla abejonių dėl paties teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo, todėl nėra būtina nustatyti, ar šių proceso teisės normų pažeidimas turėjo reikšmę teisingam bylos išsprendimui. Dėl šių proceso teisės normų pažeidimo reikšmingumo ir sukeliamų pasekmių sunkumo šių pagrindų sąrašas yra išimtinis ir negali būti aiškinamas plačiai. Tokį šios normos aiškinimą yra patvirtinęs ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010).
12. Įvertinus apeliacinio skundo argumentus nustatyta, kad apeliantas teikdamas apeliacinį skundą ir nurodydamas absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindą - jog byloje įtraukta (nurodyta) netinkama draudimo kompanija, nepateikia jokių papildomų argumentų, ar rašytinių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus nustatė, kad draudimo sutartis, dėl automobilio Audi Q7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio defektai byloje įrodinėjami, buvo sudaryta tarp apelianto (draudėjas) ir trečiojo asmens, ERGO Insurance SE Lietuvos filialo (draudikas), įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (draudimo liudijimai Nr. (duomenys neskelbtini)). Šis juridinis asmuo taip pat nurodytas ir 2019 m. liepos 18 d. prašyme išmokėti draudimo išmoką. Sudarytos draudimo sutartys, pagal jose nurodyta draudimo galiojimo terminą, galiojo ir eismo įvykio metu (2019 m. sausio 14 d.). Minėtuose įrodymuose nurodytas draudimo bendrovės kodas sutampa su Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis. Atsižvelgiant į tai, nesutinkama su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas turi absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo požymių, sprendė dėl į bylą neįtrauktos draudimo kompanijos teisių ir pareigų.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo.
13. Apeliantas pateiktu apeliaciniu skundu prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apklausti liudytoją A. E.. Nurodo, kad šis asmuo yra apelianto sugyventinė ir ji bendravo su atsakove dėl automobilio remonto. Taip pat prašo apklausti J. P., kuris parengė defektinį aktą ir galėtų paaiškinti kaip jis buvo sudarytas, paaiškinti, kad trūkumai yra atsakovės darbo brokas. Pažymi, kad apeliantas apie šiuos liudytojus pranešė savo atstovui, tačiau jam buvo pasakyta, kad jų apklausti nebūtina, todėl jis buvo suklaidintas.
14. CPK 321 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012).
15. Apeliantas prašymą nagrinėti bylą apeliacinėje instancijoje žodinio proceso tvarka motyvuoja tuo, kad apelianto atstovas suklaidino apeliantą dėl poreikio apklausti liudytojus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad priešingai nei teigia apeliantas, Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. parengiamojo teismo posėdžio metu, apelianto atstovas pateikė teismui prašymą apklausti liudytoją A. E.. Šis apelianto atstovo prašymas buvo patenkintas ir apelianto atstovas įpareigotas pasirūpinti jos dalyvavimu. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad liudytoja buvo atvykusi į 2021 m. kovo 3 d. teismo posėdį (Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. teismo posėdžio informacinė pažyma), tačiau atsižvelgiant į šalių paaiškinimus, teismas nutarė, kad liudytoja tos dienos posėdyje nebus apklausiama.
16. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad į teismo posėdžius 2021 m. balandžio 6 d. ir 2021 m. gegužės 19 d., liudytoja neatvyko. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tiek apeliantas, tiek apelianto atstovas dalyvavo 2021 m. balandžio 6 d. ir 2021 m. gegužės 19 d. teismo posėdžiuose, tačiau nei pats apeliantas, nei apelianto atstovas prašymo dėl liudytojų apklausos nebeteikė, liudytojos atvykimu į teismo posėdį nepasirūpino, neteikė prašymo dėl J. P. apklausos. Atsižvelgiant į tai, negalima sutikti su apelianto argumentais, jog nebuvo sudarytos galimybės pasirūpinti liudytoju dalyvavimu, ar tuo buvo pažeistos proceso teisės normos, lygiateisiškumo ir ar rungtyniškumo principai, pažymint ir tai, kad apeliantas nenurodė aplinkybių, dėl kurių nebuvo pateiktas prašymas pirmosios instancijos teisme dėl liudytojo J. P. apklausos. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, apelianto nurodytus argumentus, nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo bendrosios taisyklės ir šią bylą nagrinėti ne rašytinio, o žodinio proceso tvarka.
Dėl apeliacinio skundo argumentų.
17. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad teismas tinkamai neįvertino byloje esančių rašytinių įrodymų dėl automobilio defektų. Teigia, kad byloje pateiktose nuotraukose automobilis yra nuplautas ar nuvaškuotas dėl ko nesimato visų automobilio defektų. Teigia, kad automobilis taip pat turėjo stabdžių sistemos trūkumų dėl ilgo stovėjimo, o nurodyti trūkumai negalėjo atsirasti per trumpą, 7000 km, eksploatacijos laikotarpį. Pažymi, kad šiuo atveju apeliantas yra vartotojas, o keisti draudimo sutarties nuostatų neturėjo galimybių.
18. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus (nutarties 17 punktas), darytina išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, nustatė ir įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, taikė materialinės teisės normas spręsdamas klausimą, dėl apelianto reikalavimo, dėl žalos atlyginimo už nekokybiškai atliktą paslaugą, pagrįstumo.
19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2018 m. spalio 23 d. apeliantas apdraudė ERGO transporto priemonių kasko draudimu jam priklausančią transporto priemonę Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo laikotarpis: 2018 m. spalio 23 d. - 2019 m. spalio 23 d.. Draudimo sutarties galiojimo metu, tai yra 2019 m. sausio 14 d. įvyko eismo įvykis, dėl ko nuo 2019 m. sausio 14 d. buvo uždraustas šio automobilio dalyvavimas viešajame eisme. Po eismo įvykio automobilis buvo pristatytas atsakovei. Atsakovė parengė automobilio remonto sąmatos projektą. Remonto sąmatos projektas buvo pateiktas draudikui ir ieškovui. Patvirtinus sąmatą, atsakovė atlikto transporto priemonės remontą. 2019 m. liepos 16 d. buvo atlikta automobilio techninė ekspertizė (techninės ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame konstatuota, kad atliktos techninės ekspertizės rezultatai sudaro technines prielaidas transporto priemonei patekti į viešąjį eismą Lietuvos Respublikoje. 2019 m. liepos 18 d. atsakovė grąžino ieškovui automobilį bei išrašė ieškovui PVM sąskaitą-faktūrą 27 262,08 EUR sumai, kurią apmokėjo draudikas, atskaičius 150 EUR išskaitą.
20. Pirmiausia, įvertinus apeliacinio skundo argumentus, nesutinkama su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, neatsižvelgė į tai, kad apeliantas yra vartotojas.
21. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o kita šalis (užsakovas) įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.44 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. CK nenumato specialių reikalavimų sudaromos rangos sandorio formai, todėl šalys sutartį gali sudaryta bet kokia forma, raštu, žodžiu, konkliudentiniais veiksmais. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje pateiktą automobilio remonto sąmatą, aplinkybę, jog automobilio remonto sąmata buvo pateikta tiek draudimo bendrovei, tiek apeliantui, daro išvadą, jog šiuo atveju atsakovė įsipareigojo pašalinti sąmatoje nustatytus automobilio defektus už sąmatoje nurodytą kainą, o trečiasis asmuo, kaip draudimo bendrovė, įsipareigojo atlyginti remonto išlaidas. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp šalių susiklostė sutartiniai rangos santykiai ir šalių susitarimą dėl automobilio remonto, kainos, kvalifikavo kaip vartojimo rangos sutartį (CK 6.672 straipsnio 1 dalis).
22. Kai tarp šalių sudaryta rangos sutartis yra kilusi iš vartojimo teisinių santykių ir kvalifikuotina kaip vartojimo rangos sutartis (CK 6.672 straipsnio 1 dalis), todėl sprendžiant dėl šalių sutartinių prievolių vykdymo, visų pirma turi būti vadovaujamasi vartojimo rangą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.672–6.680 straipsniai), kurios laikytinos specialiosiomis bendrąsias rangos sutarties nuostatas (CK 6.644–6.671 straipsniai) reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu. CK 6.674 straipsnio 1 dalyje numatyta rangovo pareiga iki sutarties sudarymo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą, taip pat, jeigu užsakovas paprašo, – kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusių duomenis. Jei dėl rangovo pateiktos informacijos nepakankamumo ar netikslumo buvo sudaryta sutartis atlikti darbą, pagal savo savybes neatitinkantį to, ką užsakovas turėjo omenyje, užsakovas turi teisę nutraukti vartojimo rangos sutartį nesumokėdamas už atliktus darbus ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.674 straipsnio 2 dalis). Kilus ginčui dėl informacijos nepakankamumo, pareiga įrodyti priežastinį ryšį tarp informacijos nesuteikimo ir neigiamų padarinių tenka užsakovui, o pareiga įrodyti, kad buvo pateikta būtina ir teisinga informacija, – rangovui (CPK 178 straipsnis).
23. Bylos duomenimis nustatyta, kad po eismo įvykio pristačius automobilį atsakovei, atlikus automobilio apžiūrą, buvo parengta 2019 m. liepos 18 d. automobilio remonto sąmata, kurios turinys buvo žinomas tiek draudimo bendrovei, tiek apeliantui, o šalių automobilio remonto susitarimo tikslas buvo jį atkurti, sudarant galimybę dalyvauti viešame eisme. Dėl šios aplinkybės ginčo nėra. Įvertinus pateiktą automobilio remonto sąmatą nustatyta, kad sąmatoje aiškiai nurodytos darbų apimtys ir autodetalės, nurodytas detalus sąrašas su atliktinų darbų ir autodetalių kaina. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad šalys susitarė, kokie konkretūs automobilio defektai ir už kokią kainą bus šalinami, ir tiek apeliantui, tiek draudimo bendrovei buvo suteikta išsami atsakovės informacija apie atliekamus darbus. Pažymėtina, kad po automobilio remonto darbų, kurių tikslas buvo atkurti transporto priemonę eksploatavimui, buvo atlikta ekspertizė. Ekspertizę atliko uždaroji akcinė bendrovė „Transkona“. Techninės ekspertizės 2019 m. liepos 16 d. akte nustatyta, kad automobilis atitinka keliamus reikalavimus dalyvauti viešajame eisme ir padaryta išvada, kad atliktos techninės ekspertizės rezultatai sudaro techninės prielaidas transporto priemonei patekti į viešąjį eismą Lietuvos Respublikoje, tai yra buvo pasiektas šalių susitarimo tikslas. Suremontuotas automobilis apeliantui buvo grąžintas 2019 m. liepos 18 d. Apeliantas atsiimdamas automobilį nereiškė atsakovei pretenzijų nepareiškė.
24. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu nurodo, kad šiuo atveju atsakovė nepašalino visų automobilio trūkumų, o teismas rašytinius įrodymus įvertino netinkamai, neatsižvelgė į tai, kad stabdžių sistemos defektai atsirado dėl automobilio ilgo stovėjimo, o kėbulo pažeidimų ekspertizės akte nesimato dėl automobilio išorės būklės (nuplautas, vaškuotas ar kitaip apdirbtas).
25. Apeliantas, įrodinėdamas automobilio trūkumus pateikė uždarosios akcinės bendrovės „Klasera“ 2020 m. sausio 17 d. defektacijos aktą, kuriame nurodyti 36 automobilio defektai. Kartu su defektacijos aktu pateiktos ir foto fiksacijos, iš kurių matyti, jog automobilis turi kėbulo išorės pažeidimų - įbrėžtas bamperis, trūksta apdailos detalių, įskilusi automobilio veidrodėlio apdaila, įskilusi variklio apsauga, taip pat nuotraukose užfiksuoti automobilio stabdžių diskai ir ratlankiai. Apeliantas taip pat pateikė automobilio vidaus foto fiksacijas iš kurių matyti įvairūs įbrėžimai ir įlenkimai automobilio interjero medžiagoje (priekinė panelė, statramsčiai).
26. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, pirmiausia nesutinka su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė byloje esančių rašytinių įrodymų ir nenustatė bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, tuo padarydamas proceso teisės normos pažeidimus.
27. Įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018).
28. Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytą faktinę aplinkybę, jog tarp automobilio remonto pabaigos (ekspertizės 2019 m. liepos 16 d. atlikimo) ir apelianto pateikto defektinio akto (2020 m. sausio 17 d.) praėjo ilgas laiko tarpas, tai yra beveik pusę metų, per kurį apeliantas automobilį eksploatavo, jo naudojosi tiek pats apeliantas, tiek apelianto teigimu, jo sugyventinė, todėl šiuo atveju aplinkybę, jog pateiktame defektiniame akte nurodyti automobilio trūkumai yra atsakovės netinkamai atliktų remonto darbų pasekmė, o ne eksploatacijos metu atsiradę defektai ar natūralus automobilio susidėvėjimas, turi įrodyti apeliantas.
29. Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad jog transporto priemonės tinkamumo eksploatuoti ekspertizės atlikimo metu, transporto priemonės būklė buvo fiksuojama foto fiksacijomis. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje pateiktas foto fiksacijas nustatė, kad automobilis priešingai, nei nurodyta uždarosios akcinės bendrovės „Klasera“ 2020 m. sausio 17 d. defektacijos akte vizualiai neturi kėbulo įbrėžimų (priekinio bamperio kairė pusė, kairės pusės durys, ratlankiai), neturi veidrodėlio įskilimo, matyti visų langų apvadai). Pažymėtina, jog ekspertizės atlikimo metu nebuvo fiksuotas automobilio interjeras, tačiau apeliantas nepateikė įrodymų, jog reiškė pretenzijas atsakovei dėl apgadintos automobilio interjero (priekinė panelė, statramsčiai) medžiagos atsiimdamas automobilį, nors tokius akivaizdžius trūkumus, kaip interjero detalių pažeidimas turėjo pastebėti atsiimdamas ir naudodamas transporto priemonę.
30. Vertinant apelianto nurodytus automobilio interjero ir eksterjero (variklio apsaugos) defektus pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog automobilis laikotarpį, tarp 2019 m. liepos 16 d. - 2020 m. sausio 17 d. buvo eksploatuojamas, todėl šiuo atveju teismo vertinimu apeliantas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, jog automobilio defektai - apdailos ir variklio apsaugos pažeidimai, atsirado ne dėl automobilio eksploatavimo ir ar jo natūralaus dėvėjimosi, o yra atsakovės netinkamai atliktų remonto darbų pasekmė. Pažymėtina, kad defektiniame akte yra konstatuoti variklio apsaugos pažeidimai, tačiau iš remonto sąmatos ir PVM sąskaitos-faktūros matyti, kad automobiliui buvo sumontuota visiškai nauja variklio apatinė apsaugos dalis. Šios aplinkybės sudaro pagrindą abejoti apelianto argumentais, jog atsakovė netinkamai atliko remonto darbus, kadangi automobilio variklio apsauga galėjo būti pažeista ir jos tolimesnės eksploatacijos metu.
31. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apeliantas bylos nagrinėjimo metu taip pat neteikė prašymo skirti ekspertizę, nustatyti ar automobilio defektai yra netinkamai atliktų remonto darbų pasekmė. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, chronologinę įvykių seką, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, vertindamas byloje esančius rašytinius įrodymus, proceso nuostatų nepažeidė ir pagrįstai nusprendė, kad apeliantas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė netinkamai atliktų remonto darbų fakto. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, nutaria pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinio skundo netenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas)
Dėl procesinės bylos baigties.
32. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312-314, 320 straipsniai). Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu vertina, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apelianto apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, apeliantui patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsiliepimu į apeliacinį skundą, atsakovė prašo priteisti 300 EUR advokato pagalbos išlaidas. Atsižvelgiant į tai, jog apelianto apeliacinis skundas atmetamas, atsakovei iš apelianto priteisiama 300 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto V. V. 300 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic auto“.