Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic auto“ dėl žalos atlyginimo už nekokybiškai atliktą paslaugą, trečiasis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. spalio 23 d. ieškovas apdraudė Ergo transporto priemonių kasko draudimu (draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)) jam priklausančią transporto priemonę Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo laikotarpis: 2018-10-23 13 val. iki 2019-10-23 24 val. 2019 m. sausio 14 d., adresu (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, jo metu ieškovo vairuotas automobilis Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė su automobiliu Seat Altea, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. sausio 14 d. buvo uždraustas Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dalyvavimas viešajame eisme. 2019-04-15 ieškovas pranešė draudikui apie įvykusį eismo įvykį, kurio pagrindu draudikas pradėjo žalos administravimą. Po eismo įvykio automobilis Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pristatytas atsakovei. Atsakovė parengė automobilio remonto sąmatos projektą. Remonto sąmatos projektas buvo pateiktas draudikui ir ieškovui. Patvirtinus sąmatą, atsakovė atlikto transporto priemonės remontą. 2019 m. liepos 16 d. buvo atlikta automobilio Audi Q7, valst. Nr (duomenys neskelbtini) techninė ekspertizė (techninės ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini)). Ekspertizės akte konstatuota, kad atliktos techninės ekspertizės rezultatai sudaro technines prielaidas transporto priemonei patekti į viešąjį eismą Lietuvos Respublikoje. 2019 m. liepos 18 d. atsakovė grąžino ieškovui automobilį bei išrašė ieškovui PVM sąskaitą-faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) 27 262,08 Eur sumai, kurią apmokėjo draudikas, atskaičius 150 Eur išskaitą.

Iš 2021 m. sausio 21 atsakovės rašto ieškovui nustatyta, kad praėjus dviem savaitėms nuo automobilio grąžinimo, ieškovas kreipėsi į atsakovę su nusiskundimu dėl netinkamai veikiančių automobilio stabdžių. Atsakovė pasiūlė ieškovui kreiptis į automobilių Audi diagnostikos centrą, kad šis pateiktų išvadą, patvirtinančią, jog stabdžių gedimas yra įvykusio eismo įvykio pasekmė, kas suteiktų galimybę ieškovui kreiptis į draudiką dėl priekinių stabdžių diskų pakeitimo finansavimo. Bylos duomenimis nenustatyta, kad ieškovas būtų atsižvelgęs į atsakovės pasiūlymą. 2019 m. spalio mėn. ieškovas pakartotinai kreipėsi į atsakovę dėl priekinės keleivio sėdynės gedimo – priekinė keleivio sėdynė pilnai neatsitraukė. Automobilio patikrinimo metu, priekinės keleivio sėdynės bėgelyje buvo rastas varžtas, kurį išėmus gedimas savaime išnyko. 2021 m. spalio 21 d. atsakovė priėmė ieškovo automobilį salono valymui. Atliekant automobilio salono stoginės valymo darbus, automobilio stoginė buvo pažeista. 2021 m. lapkričio 29 d. ieškovas pristatė automobilį atsakovei, atsakovė pašalino automobilio stoginės defektus.

Byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad bendradarbiavimo sutarties tarp atsakovės ir trečiojo asmens ir draudimo sutarties tarp ieškovo ir trečiojo asmens pagrindu tarp byloje dalyvaujančių asmenų susiklostė trišaliai santykiai: draudimo sutarties pagrindu trečiajam asmeniui kilo pareiga išmokėti ieškovui draudimo išmoką, lygią automobilio sugadinimu padarytai žalai (ši žala ieškovui atlyginta jam išmokant automobilio remonto PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytą pinigų sumą, atskaičius išskaitą); bendradarbiavimo sutarties pagrindu atsakovė įsipareigojo suremontuoti ieškovo automobilį, atstatant automobilio būklę į buvusią iki eismo įvykio.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad sutartis dėl automobilio remonto atitinka rangos sutarties požymius – ja viena sutarties šalis rangovas įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą – savo rizika suremontuoti automobilį pagal kitos šalies užsakovo užduotį ir perduoti materialų šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Be to, tais atvejais, kai viena sutarties dėl automobilio remonto šalis rangovas yra verslininkas, o remontuojamas automobilis yra naudojamas kitos šalies užsakovo ar jo šeimos buitiniams ar asmeniniams poreikiams tenkinti, tokia sutartis laikoma vartojimo rangos sutartimi (Nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-469/2018, 23 punktas). Remiantis CK 6.672 straipsnio 2 dalimi, vartojimo rangos santykiams taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis. Vartojimo rangos teisės normomis (CK 6.672–6.680 straipsniai) reglamentuojami tie vartojimo rangos santykių ypatumai, kurie susiję su šių santykių, kaip vartojimo, pobūdžiu, t. y. vartotojo ir verslininko padėties nelygiavertiškumu. Vartojimo sutartinių santykių reglamentavimas, visų pirma, grindžiamas vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, doktrina; specialiuoju vartojimo sutartinių santykių reglamentavimu siekiama atkurti sutarties šalių interesų pusiausvyrą, suteikiant vartotojui papildomas teisių apsaugos garantijas, kompensuojančias jo padėties, esant sutartiniams santykiams, nelygiavertiškumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2014 ir joje nurodomą kasacinio teismo praktiką).

Nustatyta, kad automobilio remonto darbai buvo atliekami ieškovui, fiziniam asmeniui; ieškovas automobiliu naudojosi savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; automobilio remonto darbus teikė verslininkas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad tarp ieškovo (vartotojo) ir atsakovės (verslininkės) buvo sudaryta vartojimo rangos sutartis dėl automobilio remonto.

CK XXXIII skyriaus „Ranga“ pirmojo skirsnio „Bendrosios nuostatos“ normos įtvirtina, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą (CK 6.663 straipsnio 1 dalis). Koks terminas yra protingas, įstatyme neapibrėžta, tai yra vertinamojo pobūdžio aplinkybė, dėl kurios teismas turi spręsti konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste.

Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą reguliavimą apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus, užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Paprastai (jeigu ko kita nenumatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nurodyta taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme įtvirtintais teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismas turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

Nagrinėjamu atveju suremontuotas automobilis ieškovui buvo grąžintas 2019 m. liepos 18 d. Ieškovas atsiimdamas automobilį, nevertino atliktų darbų kokybė ir nereiškė pretenzijų atsakovei. Tačiau praėjus dviem savaitėms nuo automobilio atsiėmimo, ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl automobilio stabdžių trikdžių. Atsakovė atsisakė šalinti ieškovo nustatytą gedimą. Šioje vietoje pabrėžtina, kad po autoįvykio ieškovo automobilis iš karto buvo pristatytas atsakovei, kur buvo atsakovės apžiūrėtas, nustatyti jo defektai, apžiūros metu gautų rezultatų pagrindu parengta automobilio remonto sąmata. Automobilio remonto sąmatoje nėra užsimenama apie automobilio stabdžių sistemos trūkumus. Šių aplinkybių pagrindu spręstina, kad atsakovė automobilio apžiūros metu nenustatė tokio gedimo. Ieškovas į atsakovę dėl automobilio trūkumų buvo kreipęsis dar du kartus – 2019 m. spalio mėn. dėl automobilio priekinės keleivio sėdynės, ir 2019 m. spalio–lapkričio mėn. dėl automobilio salono stoginės. Atsakovės teigimu, šie trūkumai buvo pašalinti. Po to ieškovas kreipėsi į Audi automobilių diagnostikos centrą dėl automobilio patikros. 2020 m. sausio 17 d. buvo parengtas automobilio defektinis aktas. Vertinant defektinio akto duomenų aktualumą nagrinėjamos bylos kontekste, svarbu atkreipti dėmesį į du aspektus: 1) defektinis aktas parengtas praėjus 6 mėnesiams nuo automobilio ieškovui grąžinimo dienos, 2) defektiniame akte nėra analizuojama atsakovės atliktų darbų kokybė.

Teismo įsitikinimu, šešių mėnesių terminas nelaikytinas protingu reikšti pretenzijas dėl atliktų darbų kokybės, kadangi praėjus tiek laiko nuo remonto darbų užbaigimo neįmanoma nustatyti, ar defektiniame akte išvardinti automobilio trūkumai yra netinkamo atsakovės darbo rezultatas, ar automobilio trūkumai atsirado dėl automobilio eksploatacijos jau po jo grąžinimo. Be to, dėl eismo įvykio metu padarytų automobilio apgadinimų, nuo 2019 m. sausio 14 d. buvo uždraustas automobilio dalyvavimas viešajame eisme. Dėl ko, įvykdžius suplanuotus automobilio remonto darbus, buvo privaloma atlikti automobilio techninę ekspertizę bei neeilinę privalomąją techninę apžiūrą (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2014 m. liepos 21 d. įsakymas dėl motorinių transporto priemonių, priekabų, sugadintų eismo ar kitokio įvykio metu, uždraudimo dalyvauti viešajame eisme ir draudimo panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo 9 punktas). Iš techninės ekspertizės akto matyti, jog automobiliui buvo suteiktas leidimas dalyvauti viešajame eisme. Tuo tarpu rašytinių duomenų apie neeilinės privalomos techninės automobilio apžiūros rezultatus byloje nėra. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad automobilis nuo 2019 m. liepos 18 d. iki šiol yra nepertraukiamai eksploatuojamas, spręstina, jog automobilis atitiko techninės apžiūros metu jam keltus reikalavimus, tai yra patikros metu nebuvo nustatyti automobilio stabdžių sistemos ar kiti defektiniame akte nurodyti automobilio važiuoklės (priekinės dešinės pusės apatinės tiesiosios svirties šarnyro apsauginės gumos, vairo reduktoriaus) gedimai. Byloje, taip pat nėra duomenų, kad defektiniame akte nustatyti važiuoklės gedimai, atsiradę jau po automobilio grąžinimo ieškovui, yra tiesiogiai susiję su eismo įvykiu, o ne atsiradę dėl normalaus automobilio nusidėvėjimo.

Pažymėtina, kad atliekant automobilio techninę ekspertizę, techninės ekspertizės rezultatai buvo fiksuoti vaizdine medžiaga (darytos nuotraukos). Iš vaizdinės medžiagos aiškiai matyti, kad techninės ekspertizės metu kairės pusės veidrodėlis nebuvo įskeltas, taip pat nesimato įbrėžimų ant priekinio bamperio kairėje pusėje, kairės pusės durų, priekinio kairės pusės ratlankio, matyti, jog yra įstatytas automobilio priekinės kairės pusės lango apvadas, nenustatyta priekinių kairės pusės durų moldingo pažeidimų. Kitų defektiniame akte išvardintų trūkumų teismas negali patikrinti techninės ekspertizės vaizdine medžiaga tiek dėl vaizdinės medžiagos kokybės, tiek ir dėl to, kad nebuvo fiksuotas automobilio salonas, taip pat neužfiksuota visa automobilio išorė. Tačiau kartu pastebėtina, kad tokie trūkumai, kaip: priekinio bamperio dešinės pusės apatinių grotelių dangtelio trūkumas, priekinės kairės pusės duryse vidinėje pusėje dangtelio trūkumas, po radiatoriaus grotelėmis kairėje pusėje netinkamai pritvirtintas apdaila, įlenkimas priekiniame kairės pusės tarpduryje, įbrėžimas ant priekinių kairės pusės durų chromo apdailos, kairės pusės A statramsčio vidinės apdailos pažeistas paviršius, neįstatytas galinių kairės pusės lango apvadas; per didelis tarpas tarp galinių kairės pusės durų ir arkos, įbrėžimai ant galinių kairės pusės durų; nepritvirtinta galinių kairės pusės durų vidinė apdaila; įbrėžimai ant galinių kairės pusės durų chromo apdailos, įbrėžimai ant galinio kairės pusės ratlankio, įdauža galinėse kairės pusės duryse, įbrėžimai ant galinio kairės pusės sparno, arkos ir galinio bamperio; pažeista dažų danga ant galinio dangčio kairėje pusėje, įbrėžimas galinio bamperio apatinėje dalyje, pažeista dažų danga galiniame kairės pusės tarpduryje, nepritvirtinta bagažinės vidinė dešinės pusės apdaila, nepritvirtinta bagažinės kairės pusės viršutinė apdaila, įbrėžimai galiniame dangtyje dešinėje pusėje, įbrėžimai galiniame dešinės pusės sparne, priekinių dešinės pusės durų moldingo pažeidimas, A statramsčių kairės ir dešinės pusės vidinėse apdailose pažeisti saugos oro pagalvių dangteliai, pažeista porankio danga galinėje dalyje – yra vizualiai matomi. Ieškovas prieš atsiimdamas transporto priemonę ne tik kad turėjo galimybę, bet ir pareigą apžiūrėti automobilį, įvertinti darbų kokybę, kiek tai leidžia turimos kompetencijos, ir, nustačius trūkumus, reikšti atsakovei pretenzijas dėl nekokybiškai atlikto darbo. Ieškovas į atsakovę dėl darbų trūkumų, išskyrus aukščiau nurodytus atvejus, nesikreipė. Iš to spręstina, jog apie šiuos neatitikimus ieškovui tapo žinoma tik atlikus automobilio patikrinimą ir surašius 2020 m. sausio 17 d. defektinį aktą. Esant tokiai situacijai, manytina, ieškovas tiksliai ir negali įvardinti, kada, kokiomis aplinkybėmis šie defektai atsirado. Tokiai išvadai pagrindą teikia ir tai, jog ieškovas dirba užsienyje, o automobiliu daugiausia naudojasi Lietuvoje gyvenanti pastarojo draugė.

Taip pat matyti, kad defektiniame akte yra konstatuoti variklio apatinės apsaugos ir stogo vidinės apdailos pažeidimai. Iš remonto sąmatos, PVM sąskaitos-faktūros matyti, kad automobiliui buvo sumontuota nauja variklio apatinė apsaugos dalis. Byloje nėra duomenų, kad montuojama dalis buvo su trūkumais arba buvo pažeista jos montavimo metu. Taip pat iš atsakovės 2021 m. sausio 21 d. rašto ieškovui matyti, jog atsakovė 2019 m. lapkričio 29 d. sutvarkė automobilio salono stoginės vidinę apdailą. Laikotarpiu nuo 2019-11-29 – 2020-01-17 ieškovas nereiškė pretenzijų atsakovei dėl netinkamai atlikto darbo.

Taip pat pažymėtina, kad trečiasis asmuo (draudikas) draudimo sutartimi draudiminio įvykio atveju įsipareigojo atstatyti automobilį į padėtį buvusią iki eismo įvykio. Minėta, kad defektiniame akte nėra analizuojama atsakovės darbų kokybė, o tik išvardijami visi automobilio esami defektai, kurie iš esmės galėjo atsirasti iki autoįvykio, autoįvykio metu ar po autoįvykio. Iš remonto sąmatos ir PVM sąskaitos-faktūros matyti, jog dalis defektiniame akte nurodytų detalių atsakovės nebuvo keičiamos: priekinės kairės pusės duryse vidinėje pusės dangtelis, A statramsčių kairės ir dešinės pusės vidinės apdailos saugos oro pagalvių dangteliai, porankio danga galinėje dalyje – taip pat nebuvo įgytas automatinės pavarų dėžės avarinio išjungimo įrankis. Draudikas nėra atsakingas už bendrą transporto priemonės būklę, jos nusidėvėjimą, jam nekilo pareiga finansuoti visų ieškovo automobilio trūkumų pašalinimą, o tik tų, kurie tiesiogiai yra susiję su eismo įvykiu. Kaip teisingai pastebėta atsakovės, ieškovui nesutinkant su tam tikrų remonto darbų neįtraukimu į remonto sąmatą, galimai priskiriant juos prie normalaus automobilio nusidėvėjimo, pastarasis turėjo ginčyti remonto sąmatos projektą.

Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad ieškovas neįrodė atsakovei nekokybiškai atliktus automobilio Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontą, todėl reikalavimas dėl 7 787 Eur žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovei iš ieškovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos – 700 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 448 straipsniais,

Teismas nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Iš ieškovo V. V. priteisti 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic auto“.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.