Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (skolininko) G. S. skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Brigita Palavinskienė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (išieškotoja).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. pareiškėjas G. S. padavė antstolei Brigitai Palavinskienei 2025 m. kovo 27 d. skundą, kuriame reikalaujama grąžinti jam antstolės neteisėtai nuskaičiuotas lėšas į skolininko banko sąskaitą; panaikinti nepagrįstą banko sąskaitos areštą skolininko G. S. darbo užmokesčio likučiui; pateikti paaiškinimą dėl šių vykdymo veiksmų teisėtumo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas.

10. Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, kad antstolė Brigita Palavinskienė vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Panevėžio apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 17 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 12 725,12 Eur žalos atlyginimo išieškojimo iš skolininko G. S. išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

11. Antstolė Brigita Palavinskienė 2016 m. rugsėjo 8 d. nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas pakeitimu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė priverstinai nurašyti skolininkui G. S. priklausančias pinigines lėšas, esančias visose bankų sąskaitose, lėšų suma, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, nebuvo nustatyta.

12. Antstolė Brigita Palavinskienė 2021 m. gegužės 26 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė priverstinai nurašyti skolininkui G. S. priklausančias pinigines lėšas, esančias visose bankų sąskaitose, lėšų suma, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, nebuvo nustatyta. Šiame nurodyme skolininkui išaiškinta, kad jeigu šiuo nurodymu nurašytos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba nurašytos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, skolininkas turi teisę ne vėliau kaip per 14 dienų nuo piniginių lėšų priverstinio nurašymo dienos pateikti antstoliui nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui.

13. Antstolė Brigita Palavinskienė 2024 m. balandžio 23 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini) pareikalavo iš skolininko darbovietės UAB „Elnisa“ daryti išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio.

14. Antstolė Brigita Palavinskienė 2025 m. kovo 26 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė priverstinai nurašyti skolininkui G. S. priklausančias pinigines lėšas, esančias visose bankų sąskaitose, nustatyta lėšų suma, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį – 450 Eur.

15. Remiantis CPK 689 straipsnio 1 dalimi, išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), arba disponavimo tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomomis piniginėmis lėšomis apribojimą antstolis ir kitos institucijos ar pareigūnai, turintys teisę areštuoti ar duoti nurodymus priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas arba nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą šio Kodekso, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka.

16. Remiantis to paties straipsnio 2 dalimi, antstolis, vykdydamas išieškojimą, elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikia kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Šiame nurodyme turi būti nurodytas disponavimo piniginėmis lėšomis ribojimo ar priverstinio lėšų nurašymo pagrindas, piniginių lėšų, kuriomis disponavimas yra ribojamas ar kurios priverstinai nurašomos, suma ir reikalavimų patenkinimo eilė. Jei ši suma nenurodyta, apribojamas disponavimas visomis skolininko sąskaitoje (sąskaitose) esančiomis piniginėmis lėšomis.

17. Remiantis to paties straipsnio 6 dalimi, piniginių lėšų apribojimų informacinėje sistemoje gavus visus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytiems nurodymams vykdyti reikalingus duomenis, piniginės lėšos, viršijančios pagal Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą apskaičiuotą minimalių vartojimo poreikių dydį, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir šio Kodekso 754 straipsnyje nustatyta tvarka paskirstomos pagal reikalavimų patenkinimo eilę ir reikalaujamos sumos elektroninių ryšių priemonėmis išsiunčiamos į kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigas nurodymams vykdyti. Kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos, gavusios nurodymus dėl piniginių lėšų nurašymo, privalo nurodytas sumas ne vėliau kaip kitą darbo dieną pervesti į šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka pateiktuose nurodymuose nurodytą antstolio depozitinę ir (ar) institucijos, turinčios teisę duoti nurodymus nurašyti skolininko pinigines lėšas iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), sąskaitą.

18. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau ir – SVI) 14 punkte nustatyta, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje (toliau – kredito įstaiga) atidarytoje skolininko sąskaitoje, antstolis vykdo Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai pateikdamas nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Prieš pateikdamas šį nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas antstolis elektroniniu būdu Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje privalo patikrinti, ar asmeniui nėra skiriamos išmokos, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas. Nustatęs, kad tokios išmokos yra skiriamos, ir (ar) turėdamas kitų duomenų, kad kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje yra arba į sąskaitą bus pervedamos lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, antstolis nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas nurodo piniginių lėšų sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, lygią išmokų ir (ar) kitų lėšų, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, sumai.

19. SVI 15 punkte nustatyta, jog tuo atveju, jeigu Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje nėra duomenų apie asmeniui skiriamas išmokas ir antstolis neturi kitų duomenų, kad į kredito įstaigoje atidarytą asmens sąskaitą gali būti pervedamos lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, prieš Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai pateikdamas nurodymą priverstinai nurašyti lėšas, antstolis gali Turto arešto aktų registrui pateikti nurodymą laikinai areštuoti pinigines lėšas, neviršijančias išieškotinos sumos ir vykdymo išlaidų sumos. Antstolio nurodymas laikinai areštuoti pinigines lėšas į Turto arešto aktų registrą pateikiamas elektroniniu būdu, naudojant Duomenų teikimo Turto arešto aktų registrui programą, ir automatiniu būdu perduodamas į Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą.

20. SVI 100 punkte numatyta, kad jeigu išieškojimas buvo nukreiptas į kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančias lėšas, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Jeigu skolininkas Sprendimų vykdymo instrukcijos 100 punkte nurodytų dokumentų per nustatytą terminą nepateikia, antstolis areštuotas lėšas išmoka išieškotojams Sprendimų vykdymo instrukcijos 96–97 punktuose nustatyta tvarka (SVI 101 punktas).

21. 2025 m. kovo 25 d. antstolio kontoroje gautas skolininko prašymas, kuriame skolininkas (pareiškėjas) prašė: 1) grąžinti jam neteisėtai nuskaičiuotas lėšas į skolininko banko sąskaitą; 2) panaikinti nepagrįstą banko sąskaitos areštą skolininko G. S. darbo užmokesčio likučiui; 3) pateikti paaiškinimą dėl šių vykdymo veiksmų teisėtumo. Pažymėjo, kad skolininkas pastebėjo, kad po darbdavio išskaitų antstoliui likusi pareiškėjo darbo užmokesčio dalis, pervesta į jo AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat buvo areštuota nuo 2021 m. gegužės 27 d. ir papildomai nuskaičiuota. Skolininko teigimu, areštuojant banko sąskaitą negali būti areštuotos lėšos, kurios jau buvo išskaitytos darbdavio pagal vykdomąjį dokumentą.

22. Antstolė Brigita Palavinskienė 2025 m. kovo 26 d. patvarkymu dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini), atsakydama į šį skolininko prašymą, nurodė, kad skolininkas iki šiol nėra teikęs antstolei jokių dokumentų, pagal kuriuos yra nustatoma skolininkui laisvai disponuojama suma. Pažymėjo, kad iš skolininko pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad nuo 2015 m. iki 2025 m. kovo 21 d. į banko sąskaitą buvo gaunamas darbo užmokestis, tačiau kitų operacijų, t. y. nurašymų, atskaitymų, nebuvo. Pažymėjo, kad skolininko santaupos, susidariusios per tam tikrą laiką, nepatenka į sąrašą pinigų sumų, iš kurių išieškojimas nėra galimas. Todėl antstolė nutarė: 1) skolininko banko sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti laisvai disponuojamą sumą 450 Eur; 2) grąžinti kovo mėnesio nurašytą atlyginimo dalį, t. y. 17,64 Eur; 3) likusias lėšas paskirstyti skolininko skoloms dengti.

23. 2025 m. balandžio 2 d. antstolio kontoroje gautas skolininko G. S. skundas dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų. 2025 m. balandžio 10 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė nutarė atsisakyti patenkinti minėtą pareiškėjo skundą ir jį persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui.

24. Nagrinėjamu atveju susidarė tokia situacija, kad iš pareiškėjo darbo užmokesčio buvo išieškoma du kartus, t. y. darbdavė vykdė antstolės patvarkymą dėl išskaitų iš darbo užmokesčio atlikimo, taip pat per PLAIS buvo nurašomos pareiškėjo lėšos iš sąskaitos, į kurią darbdavė pervesdavo pareiškėjo darbo užmokestį jau po atliktų išskaitų. Pagal byloje skolininko pateiktą banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 23 d. iki 2025 m. kovo 23 d. nustatyta, kad iš banko sąskaitos areštuotos piniginės lėšos antstoliams ir kitoms institucijoms nebuvo nurašomos. Pirmą kartą per šį laikotarpį areštuotos lėšos buvo nurašytos 2025 m. kovo 21 d. ir antstolei Brigitai Palavinskienei pervesta 716,06 Eur, iš kurios antstolė grąžino skolininkui kovo mėnesio nurašytą atlyginimo dalį, t. y. 17,64 Eur, o likusias lėšas grąžinti atsisakė, vertindama jas ne kaip darbo užmokestį, o kaip santaupas.

25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas dėl tokių antstolio veiksmų, kai iš ieškovo darbo užmokesčio buvo faktiškai ieškoma du kartus, teisėtumo, nurodė, kad svarbus yra teisinis reguliavimas, taip pat vykdymo proceso dalyvių elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28-378/2021).

26. Teismas nagrinėjamu atveju neturi pagrindo sutikti su išieškotojos ir antstolės argumentu, jog skolininkas nebendradarbiavo su antstole, todėl turėtų prisiimti neigiamas tokio savo elgesio pasekmes. Pažymėtina, kad nurodymuose priverstinai nurašyti pinigines lėšas skolininkui buvo išaiškinta, jog tuo atveju, jeigu nurodymu nurašytos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba nurašytos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, skolininkas turi teisę ne vėliau kaip per 14 dienų nuo piniginių lėšų priverstinio nurašymo dienos pateikti antstoliui nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus. Nėra jokio teisėto pagrindo reikalauti, kad pareiškėjas atitinkamą informaciją turėjo pateikti anksčiau. Pažymėtina, kad pareiškėjas, laikydamasis SVI 100 punkto reikalavimų, 2025 m. kovo 25 d., t. y. per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos (2025 m. kovo 21 d.) pateikė antstolei Brigitai Palavinskienei dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, kurios liko po darbdavio atliktų išskaitų iš pareiškėjo darbo užmokesčio. Byloje nėra duomenų, kad areštuotų lėšų nurašymas būtų įvykęs anksčiau.

27. Teismų praktikoje yra pažymėta, jog atsakomybė už nepanaudotų lėšų pagal nustatytą laisvai disponuojamą sumą nurašymą tenka pačiam skolininkui (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1471-275/2021).

28. Tačiau, atsižvelgiant į nagrinėjamu atveju susiklosčiusią ypatingą situaciją, nėra pagrindo šioje byloje remtis paminėtais išaiškinimais, kadangi pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad iki ginčo lėšų nurašymo antstolė skolininkui nebuvo nustačiusi laisvai disponuojamos sumos (tas buvo padaryta 2025 m. kovo 26 d. patvarkymu dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini), atsakant į skolininko prašymą). Taigi nėra pagrindo sutikti su išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos argumentu, kad skolininkas priėmė sprendimą taupyti gautą darbo užmokestį banko sąskaitoje. Byloje esančių duomenų pagrindu darytina išvada, kad skolininkas jokia gauto darbo užmokesčio dalimi disponuoti negalėjo. Pareiškėjas pagrįstai atkreipia dėmesį, kad jo banko sąskaitoje esančios lėšos buvo areštuotos visa apimtimi, pareiškėjas neturėjo pasirinkimo, taupyti lėšas ar ne. Priešingas aiškinimas pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis).

29. Dėl nurodytų priežasčių teismas nesivadovauja ir Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. balandžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-5645-400/2025 pagal pareiškėjo G. S. skundą dėl antstolio Egidijaus Smagurausko veiksmų pateiktais išaiškinimais. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, šia nutartimi pareiškėjo skundas buvo atmestas, tačiau nutartis nėra įsiteisėjusi, pareiškėjui dėl jos pateikus atskirąjį skundą (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

30. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo skundas tenkintinas. Teismui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad ginčo lėšos būtų paskirstytos išieškotojams, todėl spręstina šiuo atveju nesant kliūčių jas sugrąžinti pareiškėjui.

31. Pareiškėjas skundą dėl antstolės veiksmų grindė ir tuo, jog, pareiškėjo vertinimu, nagrinėjamu atveju vykdomoji byla turėjo būti nutraukiama, kadangi nebuvo rasta skolininko turto ar pajamų, iš kurių galima būtų išieškoti skolą. Su šiuo argumentu teismas neturi pagrindo sutikti.

32. Vykdomojo dokumento, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, grąžinimo išieškotojui pagrindai nustatyti CPK 631 straipsnyje, kuriame, be kita ko, nustatyta, jog vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui, jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, išskyrus šio Kodekso 629 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytą atvejį (CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

33. CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai vykdomajam dokumentui grąžinti suteikia antstoliui diskrecijos teisę grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, surašius aktą apie išieškojimo negalimumą, tačiau nesukuria antstoliui pareigos skolininko prašymu užbaigti vykdomąją bylą CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu ir grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojai.

34. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad įstatyme nenustatyta pareiga antstoliui grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, esant CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams. Jeigu antstolis mano, kad yra tikslinga tęsti vykdomąją bylą ir, esant poreikiui, atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, skolininko turto paiešką, antstolis turi teisę išieškotojui negrąžinti vykdomojo dokumento. Tai atitinka vykdymo proceso tikslus – kiek galima greičiau ir efektyviau įvykdyti išieškotojo reikalavimą. Pasikeitus skolininko turtinei padėčiai – įgijus turto, atsiradus pajamų, – antstolis turėtų galimybę iš karto atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, areštuoti skolininko turtą, išieškotojui iš naujo nesikreipiant į antstolį ir nepradedant naujo vykdymo proceso. Tai jam būtų privalu atlikti, jei vykdomasis dokumentas būtų grąžintas, o vykdymo byla būtų užbaigta. Dėl tokių biurokratinio pobūdžio procedūrų gali nukentėti vykdymo operatyvumas arba išieškotojas gali neturėti galimybės turto pas skolininką atsiradimo momentu, kai reikia veikti neatidėliotinai, kreiptis dėl vykdymo atlikimo. Dėl šių ir kitų aplinkybių išieškotojas taip pat gali išlaikyti suinteresuotumą tęsti vykdymą. Jo valia dėl vykdymo tęsimo išreiškiama neteikiant prašymo sugrąžinti vykdomąjį dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2014; 2021 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-1075/2021).

35. Taigi remiantis nurodytu įstatyminiu reglamentavimu ir jį aiškinančia teismų praktika, darytina išvada, kad išieškojimo negalimumą teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę konstatuoti tik antstolis, vykdantis išieškojimą iš skolininko, prieš tai ėmęsis visų būtinų, teisės aktais nustatytų veiksmų, reikalingų teismo sprendimo, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, įvykdymui.

36. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nagrinėjamu atveju priverstinis vykdymas pradėtas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-843-218/2009 pagrindu, nurodytoje baudžiamojoje byloje patenkinus civilinį ieškinį ir priteisus iš G. S. 43 937,30 Lt žalos Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad skolininko nurodytas CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas, per kurį vykdomasis dokumentas gali būti pateikiamas vykdyti, šiuo atveju nebuvo praleistas. Remiantis iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusia šio straipsnio 2 dalies redakcija, vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per dešimt metų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Ginčo atveju išieškotoja vykdomąjį dokumentą dėl išieškojimo iš skolininko G. S. pateikė išieškojimą vykdančiai antstolei Brigitai Palavinskienei nepraleidusi minėto įstatymo nustatyto termino. O senaties termino vykdomojo dokumento dėl žalos atlyginimo išieškojimo vykdymui, t. y. vykdomosios bylos vykdymo trukmės, įstatymas nenumato.

37. Apibendrinant šioje nutartyje išdėstytus argumentus, antstolės Brigitos Palavinskienės 2025 m. kovo 26 d. patvarkyme dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini) išdėstyti sprendimai grąžinti kovo mėnesio nurašytą atlyginimo dalį, t. y. 17,64 Eur, ir likusias lėšas paskirstyti skolininko skoloms dengti panaikintini. Panaikinus šiuos sprendimus, antstolė klausimą turi išspręsti pakartotinai, atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytus motyvus, taip pat įvertinus aplinkybę, kad iš pareiškėjo banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad skolininkas yra gavęs piniginių lėšų ir iš trečiųjų asmenų (230,08 Eur permokos gražinimas bei 50,00 už balkono durų taisymą).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo G. S. skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų patenkinti.

Panaikinti antstolės Brigitos Palavinskienės 2025 m. kovo 26 d. patvarkyme dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini) išdėstytus sprendimus grąžinti kovo mėnesio nurašytą atlyginimo dalį, t. y. 17,64 Eur, ir likusias lėšas paskirstyti skolininko skoloms dengti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.