- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-23
- Bylos Nr.
- 2S-2488-794/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10595-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolės Brigitos Palavinskienės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-19491-1077/2025 pagal pareiškėjo (skolininko) G. S. skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Brigita Palavinskienė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (išieškotoja).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas G. S. padavė antstolei Brigitai Palavinskienei 2025 m. kovo 27 d. skundą, kuriame reikalaujama grąžinti jam antstolės neteisėtai nuskaičiuotas lėšas į skolininko banko sąskaitą; panaikinti nepagrįstą banko sąskaitos areštą skolininko G. S. darbo užmokesčio likučiui; pateikti paaiškinimą dėl šių vykdymo veiksmų teisėtumo.
2. Nurodo, kad antstolė neteisėtai nuskaičiavo nuo jo AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias lėšas, kurios buvo pervestos pareiškėjo darbdavio kaip likusi atlyginimo dalis po atskaitymų antstoliams. Paaiškina, kad ilgą laiką, esant kelių antstolių visiškai užblokuotai jo vienintelei turimai AB „Swedbank“ sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini), negalėjo naudotis gaunamomis lėšomis. Pabrėžė, kad tai nebuvo santaupos, o likusi atlyginimo dalis po atskaitymų antstoliams. Antstolė Brigita Palavinskienė nuskaičiavo 716,06 Eur. 2025 m. kovo 26 d. patvarkymu Nr. S-25-171-11888 antstolė atsisakė tenkinti jo skundą dėl neteisėto lėšų nuskaitymo. Minėtai banko sąskaitai antstolės ir kitų antstolių uždėtas areštas. Nurodo, kad antstolės į jo banko sąskaitą pervestas 17,64 Eur lėšas grąžino antstolei, kad atliktas kovo mėnesio atskaitymas būtų grąžintas visas. Sprendžia, kad antstolės 2025 m. kovo 26 d. patvarkyme dėl informacijos pateikimo esanti informacija neteisinga, nes jis neturi banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Prašo išsiaiškinti visą išieškojimo vykdymo procesą bei išaiškinti, ar nebuvo pažeistas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 632 straipsnis, kuris nustato, kad jeigu per penkerius metus nuo vykdomosios bylos pradžios nebuvo rasta skolininko turto ar pajamų, iš kurių galima būtų išieškoti skolą, vykdomoji byla yra nutraukiama.
3. Antstolė Brigita Palavinskienė 2025 m. balandžio 10 d. patvarkymu Nr. S-25-171-13927 atsisakė patenkinti pareiškėjo skundą. Antstolė nurodė, kad vykdo priverstinį išieškojimą iš skolininko vykdomojoje byloje Nr. 0171/10/01741 dėl 12 725,12 Eur išieškojimo pagal Panevėžio apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-843-218/2009. 2025 m. kovo 26 d. patvarkymu dėl informacijos pateikimo Nr. S-25-171-11888 išnagrinėjo skolininko prašymą/skundą dėl neteisėtų lėšų išskaitymo. Pažymėjo, kad skolininkas per įstatymo nustatytą terminą nepateikė antstolei dokumentų, kurių pagrindu būtų perskaičiuotos ir grąžintos nuskaičiuotos lėšos. Pastebėjo, kad antstoliai vykdydami priverstinį išieškojimą antstolių informacinėje sistemoje (toliau – AIS) gali matyti tik skolininko turimas banko sąskaitas, tačiau neturi galimybės stebėti piniginių lėšų judėjimo banko sąskaitose. Pabrėžė, kad skolininkas nebendradarbiavo su antstole. Pažymėjo, jog skolininko banko sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) yra nustatyta laisvai disponuojama suma 450,00 Eur. Nurodė, kad skolininko pateiktame AB „Swedbank“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išraše matyti, jog į banko sąskaitą buvo gaunamas darbo užmokestis, tačiau kitų operacijų – judėjimų/atsiskaitymų, nebuvo. 2025 m. kovo 1 d. banko sąskaitos pradžios likutis buvo 4 705,48 Eur. Akcentavo, kad CPK 739 straipsnis numato pinigų sumas, iš kurių išieškoti negalima. Pažymėjo, jog skolininko santaupos, susidariusios per tam tikrą laiką, į šį sąrašą nepatenka, todėl išieškojimas iš tokių lėšų galimas visa apimtimi. Pateikė skolininkui grąžintos 17,64 Eur sumos už 2025 m. kovo mėnesį apskaičiavimą.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo netenkinti pareiškėjo skundo. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas klaidina teismą. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (toliau – MAIS) duomenimis, 2018 m. balandžio 8 d. pareiškėjo vardu buvo atidaryta UAB „Paysera LT“ atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) ir iki šios dienos nėra uždaryta. Pažymėtina, kad pareiškėjas nei teismui, nei antstolei nepateikė UAB „Paysera LT“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo, iš kurio būtų matyti skolininko gautos pajamos, taikyti apribojimai bei atlikti kiti veiksmai. AB „Swedbank“ atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 23 d. iki 2025 m. kovo 17 d. skolininko sukaupto darbo užmokesčio likutis buvo 4 818,47 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjui daugiau nei dvejus metus nereikėjo gaunamo darbo užmokesčio pragyvenimui. Skolininkas nesprendė jo teisių pažeidimo klausimo dėl banko sąskaitai taikytų areštų ir negalimumo panaudoti gautą darbo užmokestį disponavimui. VMI atsiliepime pažymi, kad skolininkas savo teises pradėjo ginti tik antstoliams iš banko sąskaitos nurašius sukauptas pinigines lėšas vykdant priverstinį išieškojimą ir padengiant dalį kreditorių reikalavimų. Pareiškėjas skunde nurodo, kad iš sutaupyto darbo užmokesčio išieškoti negalima, nes jau buvo atliktos išskaitos iš darbo užmokesčio. CPK nėra imperatyviai uždrausta antstoliams vykdymo procese vykdyti kitą mėnesį išskaitymus iš skolininko nepanaudoto likusio darbo užmokesčio, iš kurio buvo atliktos išskaitos. Įstatymų leidėjas imperatyviai reglamentavo darbdavio pareigą daryti išskaitas iš skolininko gaunamo darbo užmokesčio, išskyrus išimtis, kiekvieną mėnesį ir pervesti antstoliui.
5. 2025 m. gegužės 19 d. teisme gautas pareiškėjo atsiliepimas, kuriame jis papildomai nurodė, kad teiginys, jog pareiškėjas nebendradarbiavo su antstole, yra nepagrįstas. Visą laiką nuo pareiškėjo atlyginimo buvo atliekamos išskaitos pagal vykdomuosius dokumentus. Be to, teismui teikiamas dokumentas pagrindžia, kad pareiškėjas pasižadėjo antstolei parduoti vienintelį savo turimą būstą. Paaiškino, kad kita antstolės nurodyta UAB „Paysera LT“ esanti sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) yra neveikianti ir apribota, joje jokių lėšų nėra. Remiantis CPK 606 straipsnio 2 dalimi, išieškojimo veiksmai privalo būti nutraukti, jei vykdomojo dokumento senaties terminas yra pasibaigęs.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 22 d. nutartimi pareiškėjo G. S. skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų tenkino ir panaikino antstolės Brigitos Palavinskienės 2025 m. kovo 26 d. patvarkyme dėl informacijos pateikimo Nr. S-25-171-11888 išdėstytus sprendimus grąžinti kovo mėnesio nurašytą atlyginimo dalį, t. y. 17,64 Eur, ir likusias lėšas paskirstyti skolininko skoloms dengti.
7. Teismas nustatė, jog susidarė tokia situacija, kad iš pareiškėjo darbo užmokesčio buvo išieškoma du kartus, t. y. darbdavė vykdė antstolės patvarkymą dėl išskaitų iš darbo užmokesčio atlikimo, taip pat per PLAIS buvo nurašomos pareiškėjo lėšos iš sąskaitos, į kurią darbdavė pervesdavo pareiškėjo darbo užmokestį jau po atliktų išskaitų.
8. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo sutikti su išieškotojos ir antstolės argumentu, jog skolininkas nebendradarbiavo su antstole, todėl turėtų prisiimti neigiamas tokio savo elgesio pasekmes.
9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, laikydamasis SVI 100 punkto reikalavimų, 2025 m. kovo 25 d., t. y. per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos (2025 m. kovo 21 d.) pateikė antstolei Brigitai Palavinskienei dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, kurios liko po darbdavio atliktų išskaitų iš pareiškėjo darbo užmokesčio. Byloje nėra duomenų, kad areštuotų lėšų nurašymas būtų įvykęs anksčiau, todėl nėra jokio teisėto pagrindo reikalauti, kad pareiškėjas atitinkamą informaciją turėjo pateikti anksčiau.
10. Teismas, pagal byloje esančius duomenis nustatęs, kad iki ginčo lėšų nurašymo antstolė skolininkui nebuvo nustačiusi laisvai disponuojamos sumos (tas buvo padaryta 2025 m. kovo 26 d. patvarkymu dėl informacijos pateikimo Nr. S-25-171-11888, atsakant į skolininko prašymą), padarė išvadą, kad skolininkas jokia gauto darbo užmokesčio dalimi disponuoti negalėjo.
11. Teismas nurodė, jog pareiškėjas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad jo banko sąskaitoje esančios lėšos buvo areštuotos visa apimtimi, todėl pareiškėjas neturėjo pasirinkimo, taupyti lėšas ar ne. Todėl teismas laikė, jog nėra pagrindo sutikti su išieškotojos VMI argumentu, kad skolininkas priėmė sprendimą taupyti gautą darbo užmokestį banko sąskaitoje, o iš skolininko nepanaudoto likusio darbo užmokesčio (santaupų), antstolė vėliau galėjo atlikti išskaitas.
12. Be to, teismas darė išvadą, kad išieškojimo negalimumą teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę konstatuoti tik antstolis, vykdantis išieškojimą iš skolininko, prieš tai ėmęsis visų būtinų, teisės aktais nustatytų veiksmų, reikalingų teismo sprendimo, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, įvykdymui.
13. Teismas pažymėjo, kad skolininko nurodytas CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas, per kurį vykdomasis dokumentas gali būti pateikiamas vykdyti, šiuo atveju nebuvo praleistas, o senaties termino vykdomojo dokumento dėl žalos atlyginimo išieškojimo vykdymui, t. y. vykdomosios bylos vykdymo trukmės, įstatymas nenumato.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
14. Suinteresuotas asmuo antstolė Brigita Palavinskienė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-05-22 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti skolininko G. S. 2025 m. balandžio 2 d. skundą. Atskirojo skundo argumentai:
14.1. Pažymi, kad antstoliai, vykdydami priverstinį išieškojimą, antstolių informacinėje sistemoje (toliau – AIS) gali matyti tik skolininko turimas banko sąskaitas, tačiau piniginių lėšų judėjimo banko sąskaitose stebėti galimybės neturi. Svarbu pažymėti, jog skolininkui buvo nustatyta laisvai disponuojama (toliau – LDS) 450 Eur suma, tačiau kitai jo banko sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini).
14.2. Antstolė neturėjo galimybės nustatyti, kuriai iš skolininkui priklausančių trijų banko sąskaitų taikyti LDS, nes antstoliai neturi tiesioginės prieigos prie skolininko sąskaitų ir negali identifikuoti į kurią būtent banko sąskaitą yra gaunamos skolininko pajamos, įskaitant darbo užmokestį.
14.3. Vykdomoji byla pradėta vykdyti 2010 m. kovo 23 d. Iki 2025 m. kovo 26 d. skolininkas nebuvo pateikęs jokių dokumentų ar duomenų (pvz., banko sąskaitų išrašų, pažymų iš darbovietės ir kt.) apie savo pajamas, kuriais remiantis būtų galima tinkamai nustatyti LDS atitinkamai banko sąskaitai.
14.4. Pažymi, kad nuo vykdomosios bylos pradžios visoms skolininko banko sąskaitoms buvo pritaikytas areštas. Vis dėl to, dėl antstolei nežinomų priežasčių ir aplinkybių, piniginės lėšos nuo skolininko sąskaitos buvo nuskaitytos tik 2025 m. kovo 21 d.
14.5. CPK 739 str. numato pinigų sumas, iš kurių išieškoti negalima. Pažymėtina, jog skolininko santaupos, susidariusios per tam tikrą laiką, į šį sąrašą nepatenka, todėl išieškojimas iš tokių lėšų galimas pilna apimtimi.
14.6. Iki mėnesio paskutinės dienos nepasinaudojus lėšomis, kuriomis skolininkui leidžiama disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, likusios nepanaudotos lėšos kitą mėnesį apskaitomos kaip santaupos ir į jas gali būti nukreipiamas išieškojimas.
14.7. Kaip ne kartą išaiškinta teismų praktikoje, laisvai disponuojama suma yra skirta apsaugoti tik tas lėšas, kurios faktiškai gaunamos kiekvieną kalendorinį mėnesį. Jeigu per mėnesį skolininkas šių lėšų neišnaudoja, nepanaudota jų dalis nėra perkeliama į kitą mėnesį kaip apsaugotina suma, o tampa bendrai išieškomu turtu (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1471-275/2021).
14.8. Antstolė, vykdydama išieškojimą, galėjo remtis tik prieinamais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (Sodros) duomenimis, esančiais Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre, taip pat informacija iš Socialinės paramos informacinės sistemos (SPIS).
15. Pareiškėjas G. S. pateikė atsiliepimą
į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą, kuriuo prašo: 1) konstatuoti, kad vykdymo proceso vykdymas daugiau nei dešimtmetį, antstoliui nepriėmus patvarkymo dėl išieškojimo negalimumo pagal CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktą, yra esminis procesinės teisės pažeidimas, 2) įpareigoti antstolį surašyti išieškojimo negalimumo aktą ir taikyti nuo tos datos, kada jis turėjo būti surašytas, priimti patvarkymą dėl vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui ir surašyti vykdymo veiksmų užbaigimo aktą, atsižvelgiant į tai, kad per ilgesnį (virš 10 metų) nebuvo nustatyta jokio pareiškėjo turto ar pajamų, į kuriuos galėtų būti nukreiptas išieškojimas, 3) pripažinti, kad visi po šio laikotarpio (kai turėjo būti konstatuotas išieškojimo negalimumas) atlikti vykdymo veiksmai yra neteisėti ir naikintini, įskaitant neteisėtus lėšų nurašymus, banko sąskaitos apribojimus bei kitus vykdymo veiksmus, 4) kelti klausimą dėl antstolio nušalinimo, 5) nustatyti būtinybę grąžinti vykdymo procesą į teisinę padėtį, kuri būtų buvusi taikoma tuo atveju, jei antstolis laiku ir tinkamai būtų įvykdęs Teisingumo ministro priimta sprendimų vykdymo instrukcija ir CPK 631, 632 straipsnio reikalavimus, 6) spręsti dėl vykdomosios bylos sustabdymo arba nutraukimo, kaip ekonomiškai ir teisiškai neefektyvios. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:
15.1. Antstolis, nevykdydamas realaus išieškojimo ir nesurašydamas išieškojimo negalimumo akto nuo 2015 m., pažeidė Teisingumo ministro patvirtintą Sprendimų vykdymo instrukcijos 2.12. punktą, be to, tai prieštarauja Antstolių įstatymo 21 straipsniui.
15.2. Antstolis, žinodamas apie skolininko gaunamą darbo užmokestį ar kitus periodinius mokėjimus, privalo pats imtis veiksmų, kad būtų taikoma neišieškoma suma, ypač kai skolininkas nėra teisininkas ir gali nežinoti apie tokią teisę.
15.3. Antstolės veiksmai laikytini procesiniu pažeidimu, nes buvo žinoma apie pareiškėjo egzistuojantį ryšį su vykdymo procesu, buvo žinomas galimas darbo užmokesčio pobūdis; nebuvo užtikrinta neišieškoma suma, nors buvo teisinis ir praktinis pagrindas tai padaryti.
15.4. Aplinkybė, kad į skolininko sąskaitą buvo pervestos lėšos, savaime nesuteikia pagrindo laikyti jas disponuojamomis pajamomis, jei skolininkas negalėjo jomis naudotis dėl sąskaitos apribojimo.
15.5. Pareiškėjas su antstole kontaktavo 2021 m., tačiau nebuvo keliamas klausimas dėl neišieškomos sumos taikymo tinkamai sąskaitai, todėl 450 Eur neišieškoma suma buvo pritaikyta vienai iš pareiškėjo neaktyvių sąskaitų, o ne tai, į kurią iš tiesų buvo pervedamos skolininko pajamos.
15.6. Pažymi, kad pareiškėjo skundai analogiškose situacijose patenkinti kitų antstolių: antstolės Virginijos Meškauskienės 2025-03-29 patvarkymas Nr. S-25-15-11442, antstolio Mariaus Alšausko 2025-04-15 patvarkymas Nr. S-25-89-8107, antstolės Jurgitos Bareikienės 2025-04-26 patvarkymas Nr. S-25-18-11804, antstolės Irenos Beliačic 2025-03-26 grąžintos nuskaitytos lėšos be patvarkymo. Pareiškėjas pateikdamas šiuos įrodymus nurodo, kad jie turi įrodomąją galią ir turėtų būti vertinamai kaip analogiškų situacijų sprendimo praktika šioje byloje.
15.7. Iš antstolio pateiktų dokumentų neįmanoma nustatyti, kokia bendra pinigų suma buvo realiai išieškota iki 2025-03-21.
15.8. Nuo 2015-11-27 iki 2023-02-24 buvo atlikta net 219 vykdymo veiksmų, dauguma jų iki 2021-05-21. Visgi, nuo 2021-05-21 iki 2023-02-24 nėra jokių duomenų apie vykdymo veiksmų atlikimą, vienintelė 2021-06-18 išieškota suma – 5,93 Eur. Taigi nuo 2015 m. vykdymas realiai buvo neefektyvus, o vykdymo veiksmai – formalūs, neveiksmingi.
15.9. Teismas neįvertino, kad daugiau nei dešimtmetį antstolio nepriimtas patvarkymas dėl išieškojimo negalimumo pažeidžia CPK 632 straipsnį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
18. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino pareiškėjo (skolininko) prašymą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų ir panaikino antstolės 2025 m. kovo 26 d. patvarkyme dėl informacijos pateikimo Nr. S-25-171-11888 išdėstytus sprendimus grąžinti kovo mėnesio nurašytą atlyginimo dalį, t. y. 17,64 Eur, ir likusias lėšas paskirstyti skolininko skoloms dengti.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
19. Suinteresuotas asmuo antstolė Brigita Palavinskienė kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-05-22 nutarties Nr. 2YT-19491-1077/2025 kopiją ir SPIS (Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos) duomenis apie fiziniam asmeniui paskirtas socialines išmokas.
20. Be to, pareiškėjas G. S. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė šiuos įrodymus: antstolės Brigitos Palavinskienės 2021-06-04 patvarkymą dėl informacijos pateikimo; antstolės Virginijos Meškauskienės 2025-03-29 patvarkymą Nr. S-25-15-11442; antstolio Mariaus Alšausko 2025-04-15 patvarkymas dėl skundas Nr. S-25-89-8107; antstolės Jurgitos Bareikienės 2025-04-26 patvarkymas Nr. S-25-18-11804; banko sąskaitos išrašas apie grąžintas lėšas iš antstolės Irenos Beliačic; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-07-08 nutartis; bei dalį dokumentų kopijų iš vykdomosios bylos Nr. 0171/10/01741.
21. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
22. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, suinteresuoto asmens ir pareiškėjo pateikti įrodymai neturės reikšmės sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo, be to, iš esmės didžioji dalis rašytinių įrodymų jau buvo pateikta bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui, su kuriais apeliacinės instancijos teismas turi galimybę susipažinti naudodamasis Lietuvos teismų informacine sistema LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl įrodymus atsisakytina priimti kaip perteklinius. Pažymėtina ir tai, kad šalys nesuformulavo prašymų priimti teikiamus naujus įrodymus bei nenurodė objektyvių argumentų, kodėl šie įrodymai turėtų būti priimami apeliacinės instancijos teisme.
24. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir naujų įrodymų į bylą nepriima. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad susipažinęs su bylos medžiaga, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma pakankama faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms teisingam ginčo išsprendimui, nustatyti.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
25. Byloje nustatyta, kad antstolė Brigita Palavinskienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0171/10/01741 pagal Panevėžio apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 17 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-843-218/2009 dėl 12 725,12 Eur žalos atlyginimo išieškojimo iš skolininko G. S. išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
26. Antstolė Brigita Palavinskienė 2016 m. rugsėjo 8 d. nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas pakeitimu Nr. S-16-171-14911 nurodė priverstinai nurašyti skolininkui G. S. priklausančias pinigines lėšas, esančias visose bankų sąskaitose, lėšų suma, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, nebuvo nustatyta.
27. Antstolė Brigita Palavinskienė 2021 m. gegužės 26 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-21-171-6391 nurodė priverstinai nurašyti skolininkui G. S. priklausančias pinigines lėšas, esančias visose bankų sąskaitose, lėšų suma, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, nebuvo nustatyta. Šiame nurodyme skolininkui išaiškinta, kad jeigu šiuo nurodymu nurašytos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba nurašytos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, skolininkas turi teisę ne vėliau kaip per 14 dienų nuo piniginių lėšų priverstinio nurašymo dienos pateikti antstoliui nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui.
28. Antstolė Brigita Palavinskienė 2024 m. balandžio 23 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo Nr. S-24-171-14243 pareikalavo iš skolininko darbovietės (duomenys neskelbtini) daryti išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio.
29. Antstolė Brigita Palavinskienė 2025 m. kovo 26 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-25-171-11887 nurodė priverstinai nurašyti skolininkui G. S. priklausančias pinigines lėšas, esančias visose bankų sąskaitose, nustatyta lėšų suma, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį – 450 Eur.
Dėl teismo nutarties (ne)teisėtumo
30. Suinteresuotas asmuo antstolė atskirajame skunde teigia, kad: 1) antstolė neturėjo galimybės nustatyti, kuriai iš skolininkui priklausančių trijų banko sąskaitų taikyti laisvai disponuojamą sumą, nes neturėjo galimybės identifikuoti į kurią būtent banko sąskaitą yra gaunamos skolininko pajamos, įskaitant darbo užmokestį, todėl nuo vykdomosios bylos pradžios visoms skolininko banko sąskaitoms buvo pritaikytas areštas, 2) skolininko santaupos, susidariusios per tam tikrą laiką, nepatenka į CPK 739 straipsnį, todėl išieškojimas iš tokių lėšų galimas pilna apimtimi, 3) jeigu per mėnesį skolininkas neišnaudoja nepanaudotų lėšų, tai nepanaudota lėšų dalis nėra perkeliama į kitą mėnesį kaip apsaugotina suma, o tampa bendrai išieškomu turtu.
31. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios 2025 m. kovo 21 d. nurašytos lėšos, neišieškomos sumos dydis nustatytas tik nuo 2025 m. kovo 26 d. Taigi, lėšų nurašymo metu neišieškomas dydis būtent sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas nebuvo.
32. Pagal byloje skolininko pateiktą banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 23 d. iki 2025 m. kovo 23 d. nustatyta, kad iš banko sąskaitos areštuotos piniginės lėšos antstoliams ir kitoms institucijoms nebuvo nurašomos. Pirmą kartą per šį laikotarpį areštuotos lėšos buvo nurašytos 2025 m. kovo 21 d. ir antstolei Brigitai Palavinskienei pervesta 716,06 Eur, iš kurios antstolė grąžino skolininkui kovo mėnesio nurašytą atlyginimo dalį, t. y. 17,64 Eur, o likusias lėšas grąžinti atsisakė, vertindama jas ne kaip darbo užmokestį, o kaip santaupas.
33. Pažymėtina, kad pareiškėjas, laikydamasis Sprendimų vykdymo instrukcijos 100 punkto reikalavimų, 2025 m. kovo 25 d., t. y. per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos (2025 m. kovo 21 d.) pateikė antstolei Brigitai Palavinskienei dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, kurios liko po darbdavio atliktų išskaitų iš pareiškėjo darbo užmokesčio.
34. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su antstolės argumentu, jog skolininko santaupos, susidariusios per tam tikrą laiką, nepatenka į CPK 739 straipsnį, todėl išieškojimas iš tokių lėšų galimas, įvertinus, jog nepanaudota lėšų dalis nėra perkeliama į kitą mėnesį kaip apsaugotina suma ir tampa bendrai išieškomu turtu. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturėjo galimybės disponuoti sąskaitoje esančiomis lėšomis, nes pareiškėjo banko sąskaitoje esančios lėšos buvo areštuotos visa apimtimi ir nebuvo nustatyta laisvai disponuojama suma (tas buvo padaryta tik 2025 m. kovo 26 d. patvarkymu dėl informacijos pateikimo Nr. S-25-171-11888, atsakant į skolininko prašymą), taigi pareiškėjas neturėjo pasirinkimo, taupyti lėšas ar ne, nes jos automatiškai kaupėsi ir persikeldavo į sekančius mėnesius, kaip nepanaudotos lėšos. Taigi šiuo atveju skolininko banko sąskaitoje susikaupusios lėšos, gautos kaip darbo užmokestis, iš esmės negali būti prilyginamos santaupoms, kadangi pareiškėjas jų nesukaupė sąmoningai taupymo tikslais, lėšos nebuvo atidėtos pareiškėjo nuožiūra, o dėl to, kad pareiškėjas negavo galimybės jomis disponuoti dėl taikyto sąskaitos arešto ir nenustatytos laisvai disponuojamos sumos.
35. Be to, aplinkybė, kad pareiškėjas savo iniciatyva neteikė antstolei duomenų į kurią būtent jo banko sąskaitą yra gaunamos pajamos, įskaitant darbo užmokestį, ir dėl to antstolė negalėjo nustatyti laisvai disponuojamos sumos per vieną kalendorinį mėnesį, nepaneigia pačios antstolės pareigų ir atsakomybės už tinkamą ir laikantis teisės aktų reikalavimų vykdymo proceso organizavimą bei koordinavimą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad antstolio pareiga užtikrinti, jog išieškojimas būtų vykdomas laikantis CPK 736–739 straipsnių, nėra sąlygota skolininko aktyvumu ar pareiškimu. Antstolis, veikdamas pagal įstatymą, privalo savarankiškai įvertinti gautą informaciją apie skolininko gaunamas pajamas ir taikyti teisės aktų nustatytus apribojimus.
36. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas G. S. antstolei Brigitai Palavinskienei 2025 m. kovo 27 d. datuotu skundu (kuris antstolės kontoroje gautas 2025 m. balandžio 2 d.), pareiškė reikalavimus: išaiškinti ar nebuvo pažeistas CPK 632 straipsnis, bei įvertinti antstolės veiksmus vykdant išieškojimą. Iš pateikto skundo turinio matyti, jog pareiškėjas prašė grąžinti visą nuskaitytą pinigų dalį.
37. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pasisakė dėl antstolės Brigitos Palavinskienės 2025 m. kovo 26 d. patvarkymo, dėl nurašytų lėšų grąžinimo, dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti termino, dėl vykdomosios bylos vykdymo trukmės, dėl antstolio teisės konstatuoti išieškojimo negalimumą teisės aktų nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
38. Atkreiptinas dėmesys, kad pateiktu atsiliepimu į antstolės atskirąjį skundą, jame be pozicijos dėl skundo pagrįstumo, yra pateikti ir nauji prašymai/reikalavimai – įpareigoti antstolį surašyti išieškojimo negalimumo aktą, pripažinti po tam tikros datos atliktus vykdymo veiksmus neteisėtais ir juos panaikinti, spręsti dėl antstolio nušalinimo, dėl vykdomosios bylos sustabdymo ar nutraukimo ir kt., tačiau pareiškėjas atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 22 d. nutarties nereiškė. Šiuo atveju pareiškėjas pateikė tik atsiliepimą į antstolės atskirąjį skundą, kuriame gali būti išdėstyti motyvai dėl skundo pagrįstumo, taip pat prašymai, susiję su skundo nagrinėjimu, tuo tarpu, nauji, savarankiški reikalavimai, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme ir nesusiję su skundžiamos nutarties dalyku, negali būti teikiami atsiliepimo forma ir apeliacinės instancijos teisme nenagrinėjami.
39. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pareiškėjo atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytus naujus prašymus ir/ar reikalavimus atmeta kaip nenagrinėtinus šioje proceso stadijoje, nes apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą tik tiek, kiek ji apskųsta.
40. Apibendrinant nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.
41. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra nesusiję su apeliacijos dalyku, teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K- 3- 252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
42. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, susijusias su antstolės Brigitos Palavinskienės 2025 m. kovo 26 d. priimtu patvarkymu, ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti ar keisti remiantis atskirojo skundo argumentais nėra jokio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o atskiruoju skundu skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
43. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.