Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančio Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rasai Piekienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. A. ieškinį atsakovui E. Ž., institucija, teikianti išvadą byloje, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, vaiko išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

– nustatyti nepilnamečio A. Ž. gyvenamąją vietą su jo motina G. A.;

priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui A. Ž., gim. 2016 m. sausio 10 d., po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki kol vaikas sulauks pilnametystės, išlaikymo lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti motinai ieškovei;

– nustatyti, kad G. A. ir E. Ž. bendru sutarimu, tėvui iš anksto pranešus motinai, tėvas bendraus su nepilnamečiu sūnumi A. Ž. abiejų tėvų sutartu laiku;

– priteisti iš atsakovo valstybei pagal pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

A. E. Ž. teismo posėdyje nedalyvavo. Atsakovui teismo procesiniai dokumentai buvo siunčiami ieškinyje nurodytu gyvenamosios vietos, remiantis SODROS duomenimis. Atsakovas nedirba, todėl procesiniai dokumentai jam neįteikti. Išnaudojus visas procesinių dokumentų įteikimo galimybes procesiniai dokumentai bei apie teismo posėdį atsakovui pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsnio nustatyta tvarka, atsiliepimo per nustatytą terminą atsakovas nepateikė.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Rasa Piekienė palaikė ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, vaiko išlaikymo priteisimo ir prašė jį tenkinti. Atstovė nurodė, kad ieškinyje prašomos sąlygos neprieštarauja vaiko interesams.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169, 3.174 straipsniai).

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad A. Ž., gim. 2016 m. sausio 10 d., yra ieškovės G. A. ir atsakovo E. Ž. sūnus. Byloje nėra duomenų, kurie leistų abejoti, kad nepilnamečio vaiko A. Ž. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovas neteikė prieštaravimų dėl šio ieškovės reikalavimo, taip pat atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, kad vaikas nuo gimimo gyvena su ieškove, ieškovės reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja tenkintinas.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos

CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – bendravimo tvarkos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria dėl bendravimo tvarkos (CK 3.170 straipsnis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, juo visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192–3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnis).

Spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui priteisimo, teismas analizuoja vaiko poreikus. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. Ieškovė nurodė, kad nepilnamečiam vaikui būtini drabužiai, maistas, tačiau išlaidas ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad ji dirba, gyvena pas mamą, jai priklausančiame bute. Mama padeda išlaikyti jos nepilanmetį sūnų, kuros yra sveikas..

Ieškovė prašo priteisti 150 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nurodydama, kad toks išlaikymo dydis užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba. Jos pajamas per mėnesį sudaro 360 Eur dydžio darbo užmokestis. Išlaikyti sūnų padeda mama, pas kurią kartu su nepilnamečiu sūnumi ir gyvena. Atsakovas prašomo priteisti išlaikymo dydžio neginčija, prieštaravimų dėl ieškovės šio reikalavimo nepareiškė, duomenų apie jo turtinę padėtį, gaunamas pajamas teismui nepateikė. Teismas pažymi, kad ieškovė su reikalavimu priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui kreipėsi į Lietuvos Respublikos teismą. Teismas, spręsdamas dėl reikalavimo pagrįstumo, vadovaujasi Lietuvos Respublikos teise ir įstatymais. Nors ieškovė prašomo priteisti išlaikymo dydžio nepagrindė rašytiniais įrodymais, tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis bei šiuo klausimu formuojama teismų praktika, vieno mėnesio išlaikymo vertė vaikui negali būti mažesnė už minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 380 Eur. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad jos pajamas sudaro darbo užmokestis , kurio dydis 360 Eur per mėnesį, vaikas specialių poreikių neturi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas – iš atsakovo E. Ž. nepilnamečiam vaikui A. Ž. priteistinas išlaikymas po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2017 m. balandžio 14 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.208 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnis, 3.201 straipsnis). Be to, svarbu įvertinti ir tai, kad vaikas gyvena tik su vienu iš tėvų, tai yra su ieškove, ir jai tenka didesnė atsakomybė už vaiką, nes tik jai tenka nuolatinė vaiko priežiūra ir kasdienis materialinis vaiko aprūpinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pasikeitus aplinkybėms šalys turi galimybę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė už reikalavimus priteisti išlaikymą nuo žyminio mokesčio atleista (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), už reikalavimą nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą mokėtinas 31 Eur žyminis mokestis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas), už reikalavimą nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką mokėtinas 31 Eur žyminis mokestis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 93, 96 straipsniai). Tokiu būdu, iš atsakovo priteistina 40,00 Eurai žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo bei 31 Eurų už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymą, 31 Eurų už reikalavimą nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, viso 102,00 Eurai į valstybės biudžetą. (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 206-02-04 sprendimu ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba, valstybei apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ieškinį patenkinus visiškai priteistina iš atsakovo Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų 92,64 Eur sumoje (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 80, 85, 88, 93, 96, 246, 259, 268, 270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui A. Ž., gim. 2016 m. sausio 10 d., išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. 2007 m. balandžio 14 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko A. Ž., gim. 2016 m. sausio 10 d., išlaikymui skirtas lėšas iki jos pilnametystės.

Nepilnamečio vaiko A. Ž., gim. 2016 m. sausio 10 d., gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove G. A., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio sūnaus A. Ž., gim. 2016 m. sausio 10 d., bendravimo tvarką:

tėvas E. Ž. bendraus su nepilnamečiu sūnumi A. Ž. abiejų tėvų sutartu laiku, tėvui iš anksto pranešus motinai G. A..

Priteisti iš atsakovo E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 102,00 (šimtą du eurus) Eur žyminio mokesčio valstybei.

Priteisti iš atsakovo E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 92,64 (devyniasdešimt du eurus 64 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų už Valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybės mokesčių inspekcijos sąskaitą, kodas – 188659752, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kretingos rajono apylinkės teismą.