Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1690-555/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-12-02
Bylos Nr.: e2A-1690-555/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-28-3-02570-2020-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Tamašauskas, Diana Labokaitė, Lina Žemaitienė
Atsakovas: K. K.
Ieškovas: žemės ūkio bendrovės „AUGA Želsvelė“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-1690-555/2021Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02570-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.1; 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.1.2; 2.1.2.6; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Linos Žemaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės K. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-140-301/2021 pagal ieškovės žemės ūkio bendrovės „AUGA Želsvelė“ patikslintą ieškinį atsakovei K. K. dėl mokėjimo pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. I., bankrutuojančio asmens V. I. bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė „Eksmokumas“, antstolis A. A., uždaroji akcinė bendrovė „DOJUS agro“, AUGA group, akcinė bendrovė, J. L..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ŽŪB „AUGA Želsvelė“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama pripažinti 2019 m. spalio 7 d. ieškovės 10 000,00 Eur mokėjimą atsakovei K. K. negaliojančiu ir taikyti restituciją – priteisti iš atsakovės 10 000,00 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 12 d. ji ir trečiasis asmuo V. I. sudarė organinių trąšų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurios 2.2.1 punktą 10 000,00 Eur mokėjimas V. I. turėjo būti atliktas iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. 2019 m. rugpjūčio 28 d. V. I. kartu su atsakove pateikė ieškovei prašymą, kuriuo paprašė ieškovės skolą V. I. pervesti į atsakovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ieškovė 2019 m. rugpjūčio 30 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 10 000,00 Eur į atsakovės sąskaitą. 2019 m. rugsėjo 16 d. V. I. išrašė ir pateikė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 36 421,00 Eur sumai. Pagal sutarties 2.2.2 punktą kitas 10 000,00 Eur mokėjimas V. I. turėjo būti atliktas iki 2019 m. rugsėjo 30 d. 2019 m. rugsėjo 23 d. V. I. kartu su atsakove pateikė ieškovei 2017 m. kovo 1 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir galutinį parduotų trąšų kiekį patikslintą prašymą, kuriuo paprašė ieškovės skolą V. I. pervesti į kitą atsakovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. spalio 4 d. AUGA group, AB, patronuojanti bendrovė ieškovės atžvilgiu Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 5 straipsnio 1 dalies prasme (jai nuosavybės teise priklauso 99,86 procentai ieškovės pajų), gavo antstolio A. A. 2019 m. spalio 1 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo areštuotos V. I. priklausančios išmokėti piniginės lėšos 45 055,74 Eur sumai. Antstolis patvarkyme klaidingai nurodė, kad patvarkymas adresuotas UAB „AUGA“, kadangi toks juridinis asmuo apskritai neegzistuoja. AUGA group, AB, pagal su ieškove 2018 m. gruodžio 6 d. sudarytą valdymo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) jai teikia buhalterinės apskaitos organizavimo paslaugas, į kurias įeina mokėjimų atlikimas. AUGA group, AB, gavusi antstolio patvarkymą, apie patvarkymu nustatytus apribojimus nedelsdama informavo ieškovę. 2019 m. spalio 7 d. ieškovė, vykdydama sutarties 2.2.2 punktą ir 2019 m. rugsėjo 23 d. prašymą, į atsakovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) lėšų pervedimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 10 000,00 Eur. Ieškovė, supratusi, kad pažeidė V. I. gautinoms lėšoms patvarkymu nustatytus apribojimus, 2019 m. spalio 14 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 10 000,00 Eur į antstolio A. A. depozitinę sąskaita, o 2019 m. spalio 25 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) į antstolio depozitinę sąskaita pervedė likusius 16 421,00 Eur. Iš viso ieškovė pervedė 46 421,00 Eur: 20 000,00 Eur atsakovei ir 26 421,00 Eur antstoliui, nors ieškovės prievolė V. I. siekė 36 421,00 Eur, taigi ieškovė atsakovei yra permokėjusi 10 000,00 Eur, kurias prašė grąžinti.

3. Atsakovė K. K. prašė ieškovės patikslintą ieškinį palikti nenagrinėtu, kaip neatitinkantį ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, o netenkinus šio prašymo, jį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad dėl akivaizdžiai netinkamo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo, jai visiškai neaiškus ieškovės reikalavimas. Nors ieškovė nurodo, jog 10 000,00 Eur mokėjimo pavedimas yra niekinis ir negalioja dėl jo prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, tačiau ieškinyje nenurodo absoliučiai jokių įstatymų ar poįstatyminių aktu, kuriems šis mokėjimo pavedimas prieštarautu, t. y. ieškinio pagrindo. Ieškovė ieškinyje aiškiai pripažįsta, jog pati atliko mokėjimo pavedimą, taigi atsakovė nėra šio vienašalio sandorio šalimi. Atsakovė visiškai nesuprato ieškinio reikalavimų – ieškinio dalyko, o būtent kokio materialinio teisinio rezultato ieškovė siekė šiuo ieškiniu. Atsakovė ginčo pavedimo neatliko ir nėra ginčo sandorio šalimi, dar daugiau – atsakovė apskritai neatliko jokių veiksmų, kuriais siektų sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Šiuo atveju ieškovė tiksliai ir aiškiai nesuformavo ieškinio dalyko bei pagrindo. Ieškovė, ginčydama pačios savo atliktą veiksmą, pasirinko teisiškai ydingą pažeistų teisių gynimo būdą, kuris vertintinas kaip jos piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, reiškiant aiškiai nepagrįstą ieškinį. Atsakovė taip pat nesutiko su ieškovės ieškinyje formuluojama pozicija, jog mokėjimo pavedimas laikytinas negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio pagrindu dėl to, jog negalimi asmenų susitarimai dėl areštuoto turto pardavimo, perdavimo kito asmens nuosavybėn. Tokia ieškovės pozicija visiškai nepagrįsta, o ieškovės cituojama Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika nėra aktuali nagrinėjam teisinių santykių kvalifikavimui. Mokėjimo pavedimą savanoriškai atliko pati ieškovė, vykdydama trečiojo asmens ūkininko V. I. prašymą atsiskaityti už jį su atsakove pagal ginčo paslaugų tiekimo sutartį. V. I. tuo metu buvo atsakovės skolininkas, todėl taikytinos CK 6.50 straipsnio nuostatos. Ieškovė mokėjimo pavedimą atliko laisva valia. Prievolė, pagal kurią atliktas mokėjimas už V. I., yra teisėta ir galiojanti. Nei atsakovė, nei ūkininkas V. I. prieštaravimų dėl atlikto mokėjimo nereiškė. Ieškovė taip pat nepagrįstai remiasi 2020 m. spalio 1 d. antstolio patvarkymu, kurį, be kita ko, gavo jau po ginčijamo pavedimo atlikimo, kadangi patvarkymu nei pavedimo atlikimo metu, nei dabar nėra ir nebuvo areštuotos pas ją esančios skolininko piniginės lėšos. Patvarkyme nėra nurodyta jokių ieškovės rekvizitų – nei pavadinimo, nei juridinio asmens kodo, nei buveinės adreso. Priešingai, iš patvarkymo yra visiškai aišku, kad šis patvarkymas yra adresuotas ir privalomas visiškai kitam juridiniam asmeniui. Atsakovei nėra žinomi tarp ūkininko V. I. ir ieškovės susiklostę teisiniai santykiai ir ji nėra šių santykių subjektu, todėl nėra aišku, kodėl ieškinys yra pareiškiamas jos atžvilgiu.

4. Trečiasis asmuo UAB „DOJUS agro“ prašė ieškovės ieškinį atsakovei spręsti teismo nuožiūra, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo nurodė, kad V. I. 2019 m. rugpjūčio 27 d. buvo skolingas jam 54 768,01 Eur, paskutinės skolos dalies mokėjimo terminas buvo suėjęs 2019 m. rugpjūčio 1 d. Kadangi skolininkas V. I. į jo reikalavimus įvykdyti prievolę nereagavo, skolos negrąžino, trečiasis asmuo kreipėsi į notarų biurą dėl vykdomųjų įrašų skolos sumos daliai išdavimo. Vykdomieji įrašai buvo išduoti 2019 m. rugpjūčio 27 d. ir pateikti antstoliui A. A., kuris 2019 m. rugsėjo 4 d. pateiktus vykdomuosius įrašus priėmė vykdyti. Antstolis 2019 m. spalio 1 d. patvarkymu areštavo pas ieškovę esančias ir V. I. priklausančias išmokėti pinigines lėšas. Ieškovės mokėtina suma V. I. antstolio patvarkymo gavimo dieną buvo 26 421,00 Eur. Antstolis A. A., išieškotojas trečiasis asmuo UAB „DOJUS agro“, ir trečiasis asmuo J. L., veikė sąžiningai, laikantis Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, todėl ieškovės teiginiai apie galimą išieškotojų nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą neturi nei teisinio nei faktinio pagrindo. Trečiasis asmuo teigia, kad ieškovė ginčo pinigų sumą pervedė savo rizika, nei antstolis, nei trečiasis asmuo tokio ieškovės sprendimo neįtakojo ir negalėjo įtakoti bei nėra už jį atsakingi. Būtent trečiasis asmuo V. I. ir atsakovė K. K. galimai veikė nesąžiningai, t. y. V. I., žinodamas apie trečiojo asmens ketinimą išieškoti skolą per antstolius, jis kartu su atsakove pateikė ieškovei prašymą, kuriuo paprašė ieškovės skolą V. I. pervesti į atsakovės sąskaitą, o antstoliui pradėjus vykdymo veiksmus, ieškovei pateikė patikslintą prašymą ieškovės skolą V. I. pervesti į kitą atsakovės sąskaitą. Tokiais savo veiksmais V. I. ir atsakovė siekė padengti savo tarpusavio įsipareigojimus, nuslepiant lėšas nuo kitų, išieškojimo procesus jau pradėjusių, kreditorių. Šiuo atveju permokėtas sumas ieškovė turi išsiieškoti ne iš išieškotojų UAB „DOJUS agro“ ar J. L., o iš trečiojo asmens V. I. ar iš atsakovės K. K..

5. Trečiasis asmuo bankrutuojančio asmens V. I. bankroto administratorė UAB „Eksmokumas“ prašė ieškovės patikslintą ieškinį spręsti teismo nuožiūra. Trečiasis asmuo nurodė, kad 2021 m. vasario 19 d. jis gavo ieškovės finansinį reikalavimą, kuriame ji nurodė, jog V. I. yra skolingas jai 10 000,00 Eur pagal Organinių trąšų pirkimo–pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini) ir pagal išankstinį mokėjimą pagal sutartį. Ieškovė paaiškino, kad mokėjimus pagal sutartį tarp jos ir V. I. turėjo atlikti į kitą atsiskaitomąją sąskaitą, mokėjimus atliko, bet sąskaitos pagal sutartį nebegavo, kaip ir paslaugos. Bankrutuojančio V. I. bankroto administratorė patikrinusi V. I. ūkio buhalterinės apskaitos duomenis nustatė, kad apskaitoje yra ieškovės 10 000,00 Eur permoka V. I. ūkiui. V. I. ūkio buhalterė paaiškino, kad permoka yra dėl to, kad ieškovė apsiriko ir per daug sumokėjo antstoliui. 2021 m. vasario 23 d. V. I. bankroto administratorė gavo ieškovės raštą, kuriame ji nurodė, kad kreditorinį reikalavimą pateikė per klaidą, jog V. I. nėra jos skolininkas, o jos skolininkas yra kitas asmuo, kuriam buvo pervestos V. I. gautinos sumos pagal V. I. ir to asmens prašymą. Iškovė prašė neteikti teismui tvirtinti 2021 m. vasario 19 d. raštu pateikto finansinio reikalavimo, dėl to jis nebuvo pateiktas teismui. Šiai dienai ieškovė nėra teismo nutartimi patvirtinta kreditorė V. I. bankroto byloje.

6. Tretieji asmenys AUGA group, AB, V. I., J. L. ir antstolis A. A. atsikirtimų į ieškovės pareikštus reikalavimus nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. birželio 22 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino visiškai: pripažino 2019 m. spalio 4 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) (įvykdytas 2019 m. spalio 7 d.) ieškovės 10 000,00 Eur mokėjimą atsakovei niekiniu ir negaliojančiu; taikė restituciją – priteisė iš atsakovės ieškovei 10 000,00 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. rugpjūčio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 925,00 Eur bylinėjimosi išlaidas; iš atsakovės trečiojo asmens UAB „DOJUS agro“ naudai priteisė 484,00 Eur bylinėjimosi išlaidas; iš atsakovės valstybės naudai priteisė 27,69 Eur bylinėjimosi išlaidas.

8. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra pasisakyta, jog atsiskaitymas pagal sutartį yra jos vykdymas, atsižvelgiant į tai, kad vykdant sutartį yra siekiama teisinių padarinių – užbaigti prievolinius teisinius santykius, jis atitinka sandorio požymius (CK 1.63 straipsnio 1 dalis) ir gali būti ginčijamas, esant atitinkamam sandorio negaliojimo pagrindui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2015; 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-248/2017). Tokie kasacinio teismo išaiškinimai suponuoja išvadą, kad mokėjimo veiksmas gali būti vertinamas kaip vienašalis atsiskaitymo sandoris, nes jį atlikusios šalies valia nukreipta užbaigti sutartį ir iš jos kylančius prievolinius teisinius santykius (CK 1.63 straipsnio 1 dalis ir 3 dalis). Todėl atliktas mokėjimo pavedimas atsakovei atitinka vienašalio sandorio sampratą, kuriuo siekiama konkrečių teisinių padarinių, t. y. prievolės atsiskaityti pasibaigimo, todėl gali būti ginčijamas sandorių negaliojimo pagrindais.

9. Teismas nustatė, kad ginčijamo mokėjimo atsakovei atlikimo metu (2019 m. spalio 7 d.) galiojo antstolio A. A. 2019 m. spalio 1 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pas trečiuosius asmenis esančių skolininko piniginių lėšų arešto, kuriuo buvo areštuotos skolininkui V. I. priklausančios išmokėti piniginės lėšos 45 055,74 Eur sumai, pritaikyti apribojimai. Dėl to teismas padarė išvadą, kad atliktas ginčo atsiskaitymas, kai 2019 m. spalio 4 d. (įvykdytas 2019 m. spalio 7 d.) mokėjimo pavedimu ieškovė sumokėjo atsakovei 10 000,00 Eur, pažeidė V. I. gautinoms lėšoms antstolio A. A. patvarkymu nustatytus apribojimus ir CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką. Supratusi, kad pažeidė V. I. gautinoms lėšoms patvarkymu nustatytus apribojimus, ieškovė antstoliui iš viso pervedė 26 421,00 Eur, o atsakovei jau buvo pervedusi 20 000,00 Eur, nors ieškovės prievolė V. I. buvo 36 421,00 Eur, t. y. teismas sprendė, kad ieškovė atsakovei yra permokėjusi 10 000,00 Eur.

10. Teismas sprendė, kad ginčo pavedimas yra niekinis ir negalioja. Konstatavęs, kad ginčo sandoris yra niekinis ir objektyviai negalėjo sukurti jokių teisėtų padarinių, teismas atmetė kaip nepagrįsti atsakovės argumentai, kad ieškovė pati atliko mokėjimo pavedimą, kad atsakovė pavedimo neatliko ir nėra sandorio šalimi, kad ji apskritai neatliko jokių veiksmų, kuriais siektų sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas, todėl ji neturi atsakyti pagal pareikštus reikalavimus. Ieškovės vienašalio sandorio teisinis įvertinimas, pripažinus jį niekiniu, negali pažeisti jokių atsakovės teisėtų lūkesčių, nes teisei bei jos tikslams prieštaraujančio rezultato siekimas negali sukurti teisėtų lūkesčių, kad tokie siekiai bus ginami įstatymo. Pripažinus ginčo pavedimą negaliojančiu dėl jo prieštaravimo imperatyviomis teisės normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), taikytina restitucija visa apimtimi. Kitus atsakovės argumentus teismas atmetė kaip teisiškai nereikšmingus ginčo situacijos išsprendimui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu atsakovė K. K. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės patikslintą ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Ginčijamas pavedimas buvo atliktas tarp ieškovės ir trečiojo asmens V. I. sudaryto sandorio pagrindu. Atsakovė nėra ir niekada nebuvo šio sandorio šalimi. Su ieškove atsakovės nesieja jokie sutartiniai santykiai. Ginčas byloje kilęs dėl to, jog ieškovė, su trečiuoju asmeniu V. I. sudaryto sandorio pagrindu, sumokėjo V. I. daugiau nei buvo nustatyta šalių sudarytoje organinių trąšų pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini). Sandorio šalis bei naudos gavėjas buvo būtent V. I., nepaisant to, kad jam skirtos piniginės lėšos buvo pervestos į atsakovės sąskaitą, tokiu būdu sumažinant jo įsipareigojimus 10 000,00 Eur suma.

1.2. Nagrinėjamu atveju byloje atsakovu turėjo būti patrauktas būtent V. I., kuris ir buvo su ieškove sudaryto sandorio šalimi bei kurio naudai buvo atliktas ginčo pavedimas, o ne atsakovė, kurios su ieškove nesiejo jokie sutartiniai santykiai, todėl pirmosios instancijos teismas ieškovė ieškinį turėjo atmesti kaip visiškai nepagrįstą, kadangi ieškinyje nurodytas netinkamas atsakovas.

Atsiliepimas

12. Ieškovė ŽŪB „AUGA Želsvelė“ pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Šalies argumentai

2.1. Ieškovei buvo pateiktas 2019 m. rugsėjo 23 d. bendras prašymas, pasirašytas trečiojo asmens V. I. ir atsakovės dėl V. I. priklausančių lėšų pervedimo į atsakovės sąskaitą. Nors pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl šio dokumento, tačiau iš esmės toks prašymas yra sandoris (CK 1.63 straipsnio 1 dalis), kadangi juo atsakovė ir trečiasis asmuo siekė pakeisti ieškovės ir trečiojo asmens atsiskaitymo tvarką pagal 2019 m. rugpjūčio 12 d. sudarytą organinių trąšų pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovė prašymą tenkino ir V. I. priklausančias lėšas į atsakovės sąskaitą pervedė 2019 m. spalio 4 d. lėšų pervedimo nurodymu (įvykdytas 2019 m. spalio 7 d.). Tokiu būdu dviem atskirais sandoriais (2019 m. rugsėjo 23 d. atsakovės ir trečiojo asmens prašymu bei 2019 m. spalio 4 d. ieškovės mokėjimo nurodymu) faktiškai buvo sudarytas trišalis susitarimas dėl mokėjimo tvarkos pakeitimo. Būtent šio susitarimo pagrindu atsakovė gavo lėšas, kurios, taikant restituciją, iš jos turi būti grąžinamos.

2.2. Atsakovės minima CK 6.50 straipsnio norma netaikytina byloje susiformavusių santykių kontekste. Ieškovė, tenkindama V. I. ir atsakovės prašymą, nesiekė perimti atsakovės teisių į V. I.. Ieškovės tikslas, atliekant ginčo mokėjimą, buvo galutinai atsiskaityti su savo kreditoriumi trečiuoju asmeniu V. I., t. y., ieškovė siekė eliminuoti savo kaip skolininkės statusą ir tinkamai įvykdyti prievolę, o ne tapti V. I. kreditore.

13. Trečiasis asmuo bankrutuojančio V. I. bankroto administratorė UAB „Eksmokumas“ prašo atsakovės apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Trečiasis asmuo nurodo, kad jis, patikrinęs V. I. ūkio buhalterinės apskaitos duomenis nustatė, jog apskaitoje yra ieškovės 10 000,00 Eur permoka V. I. ūkiui. V. I. ūkio buhalterė paaiškino, kad ši permoka yra dėl to, jog ieškovė apsiriko ir per daug sumokėjo antstoliui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

15. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl šalis siejusio teisinio santykio kvalifikavimo ir ieškovės atlikto atsakovei mokėjimo teisėtumo.

16. Iš byloje esančių duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad 2019 m. rugpjūčio 12 d. ieškovė ŽŪB „AUGA Želsvelė“ ir trečiasis asmuo V. I. sudarė organinių trąšų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurios 2.2.1 punktą 10 000,00 Eur mokėjimas V. I. turėjo būti atliktas iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. 2019 m. rugpjūčio 28 d. trečiasis asmuo V. I. kartu su atsakove (apeliante) K. K. pateikė ieškovei prašymą, kuriuo paprašė ieškovės skolą V. I. pervesti į atsakovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ieškovė 2019 m. rugpjūčio 29 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) (įvykdytas 2019 m. rugpjūčio 30 d.) pervedė 10 000,00 Eur į atsakovės sąskaitą. 2019 m. rugsėjo 16 d. V. I. išrašė ir pateikė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 36 421,00 Eur sumai. Pagal sutarties 2.2.2 punktą kitas 10 000,00 Eur mokėjimas V. I. turėjo būti atliktas iki 2019 m. rugsėjo 30 d. 2019 m. rugsėjo 23 d. trečiasis asmuo V. I. kartu su atsakove pateikė ieškovei 2017 m. kovo 1 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal galutinį parduotų trąšų kiekį patikslintą 2019 m. rugsėjo 23 d. prašymą, kuriuo paprašė ieškovės skolą V. I. pervesti į kitą atsakovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

17. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ginčijamo mokėjimo atsakovei (apeliantei) atlikimo metu (2019 m. spalio 7 d.) antstolis A. A. 2019 m. spalio 1 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pas trečiuosius asmenis esančių skolininko piniginių lėšų arešto, areštavo skolininkui V. I. priklausančias išmokėti pinigines lėšas 45 055,74 Eur sumai, sprendė, kad atliktu ginčo atsiskaitymu, kai 2019 m. spalio 4 d. (įvykdytas 2019 m. spalio 7 d.) mokėjimo pavedimu ieškovė sumokėjo atsakovei 10 000,00 Eur, buvo pažeisti V. I. gautinoms lėšoms antstolio A. A. patvarkymu nustatyti apribojimai ir pažeistas teisės gynė taikydamas sandorio negaliojimo institutą. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, ginčo pavedimas buvo atliktas tarp ieškovės ir trečiojo asmens V. I. sudaryto sandorio pagrindu. Kadangi apeliantė nėra ir niekada nebuvo šio sandorio šalimi, todėl jos atžvilgiu negalėjo būti taikomas sandorių negaliojimo institutas.

18. Sandoris – civilinėje apyvartoje dominuojantis civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindas (CK 1.136 straipsnio 2 dalis); sudarydami sandorius asmenys, veikdami civilinių teisinių santykių dalyvių autonomijos principo pagrindu, įgyvendina savo civilinį teisnumą. Civilinių teisinių santykių subjektų autonomijos principas nėra absoliutus – įgyvendindami civilines teises ir vykdydami pareigas, asmenys negali pažeisti imperatyviųjų įstatymo nuostatų ir kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų (CK 1.137 straipsnis).

19. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sandorio samprata yra platesnė nei sutarties, kuria laikomas dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Skirtingai nei sutartys, kurios yra dvišaliai arba daugiašaliai sandoriai (CK 1.63 straipsnio 2 dalis), sandoriai gali būti ir vienašaliai. Atsiskaitymas pagal sutartį yra sutarties įvykdymas. Prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Vykdant sutartį yra siekiama teisinių padarinių – užbaigti prievolinius teisinius santykius. Dėl šios priežasties sutarties vykdymo veiksmas atitinka sandorio požymius – juo siekiama panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis), t. y. užbaigti sutartį ir iš jos kylančius prievolinius teisinius santykius. Į tai yra nukreipta šalies valia, kuri yra esminis sandorio požymis. Civiliniame kodekse įtvirtinti sandorių negaliojimo pagrindai nėra siejami su tam tikra sandorių (pvz., tik dvišaliai sandoriai) rūšimi, todėl ir vienašaliai sandoriai, tarp jų ir sutarties vykdymo veiksmai, gali būti ginčijami, esant atitinkamam sandorio negaliojimo pagrindui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2015).

20. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo ginčo materialinius santykius. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad ieškovę ir trečiąjį asmenį siejo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu pirkėja (ieškovė) už įsigytas trąšas pardavėjo (trečiojo asmens) prašymu atsiskaitė su apeliante, pagrįstai spręsta, kad sutarties vykdymo veiksmas, kuriuo pirkėjas atsiskaitė pardavėjo nurodymu su apeliante, atitinka sandorio požymius. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai tyrė ir vertino faktines aplinkybes, reikšmingas šio sandorio niekinio pobūdžio konstatavimui – ar ieškovės atsiskaitymas su trečiojo asmens kreditoriumi (apeliante) nepažeidė antstolio patvarkymo dėl trečiajam asmeniui priklausančių lėšų arešto reikalavimų.

21. Teisėjų kolegija iš byloje esančių duomenų taip pat nustatė, kad 2019 m. spalio 1 d. antstolio A. A. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui V. I. priklausančioms lėšoms buvo taikyti apribojimai, lėšos areštuotos, nurodyta jas pervesti į antstolio sąskaitą. Akivaizdu, kad ginčo 2019 m. spalio 4 d. mokėjimo pavedimo atlikimo metu, kuriuo ieškovė sumokėjo atsakovei 10 000,00 Eur, buvo pažeisti V. I. gautinoms lėšoms antstolio A. A. patvarkymu nustatyti apribojimai.

22. Antstolio reikalavimai vykdyti teismo sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, duodami intra vires (neviršijant suteiktų įgaliojimų), yra privalomi visiems asmenims (CPK 585 straipsnis). Antstolio reikalavimų procesinė forma – antstolio patvarkymas (CPK 613 straipsnis). Atlikdamas vykdymo veiksmus antstolis, be kitų įgalinimų, turi teisę taikyti priverstinio vykdymo priemones, nustatytas CPK 624 straipsnyje ir kituose įstatymuose (išieškoti iš skolininko turto ir piniginių sumų, esančių pas kitus asmenis, uždrausti kitiems asmenims perduoti skolininkui pinigus, turtą ar vykdyti skolininkui kitas prievoles ir kt.).

23. Kai sandorio sudarymu pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai ar viešasis interesas, tokie pažeidimai šalinami ir pažeistos teisės ginamos taikant sandorio negaliojimo institutą, t. y. jį nuginčijant ar pripažįstant niekiniu (CK 1.78 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas ginčo sandorį pripažino niekiniu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu.

24. Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalies normą sandorio pripažinimas niekiniu ir negaliojančiu siejamas su jo prieštaravimu imperatyviosioms teisės normoms, t. y. su vienareikšmiškai įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, kuriomis siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką; įstatyme šių interesų apsaugai suteikiamas prioritetas civilinių teisinių santykių stabilumo ir privačių interesų atžvilgiu – imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja įstatymo pagrindu, jo negaliojimui neturi įtakos teismo sprendimas, šalys negali niekinio sandorio patvirtinti (CK 1.78 straipsnio 1 dalis) ir toks sandoris jokių teisinių padarinių, išskyrus jo negaliojimo padarinius, nesukelia ir negali sukelti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2008; 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2009). Taigi įstatymų leidėjas nustatė galimybę sandorį CK 1.80 straipsnio pagrindu traktuoti niekiniu ir negaliojančiu tik tuo atveju, kai jis prieštarauja imperatyviosioms normoms, yra pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to buvo pažeisti ne tik sutarties šalies, bet ir viešieji interesai. Teismai, pripažindami sandorius negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu, procesiniame sprendime turi nurodyti ne tik CK 1.80 straipsnį, bet ir konkrečią imperatyviąją įstatymo normą, kuriai sandoriai prieštarauja, nes, to nepadarius, teismų procesiniai sprendimai būtų nepakankamai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2012).

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas ginčo sandorį negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu, procesiniame sprendime nurodė tik CK 1.80 straipsnį, tačiau konkrečios imperatyviosios įstatymo normos, kuriai sandoris prieštarauja neįvardijo. Nors juridiniu ieškinio pagrindu imperatyvios teisės normos nenurodytos, tačiau teismo pareiga buvo ex officio nuspręsti, koks įstatymas turi būti taikomas, ir jo pagrindu įvertinti teisinį reiškiamų reikalavimų pagrįstumą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2009; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis Nr. 3K-3-215/2009 ir kt.).

26. CPK 675 straipsnio 2 dalyje nustatyta antstolio teisė areštuoti skolininkui priklausantį turtą. Skolininko turto areštas pagal CPK 675 straipsnio 1 dalyje, Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą yra įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų bei nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Kaip yra konstatuota kasacinio teismo praktikoje, areštas yra realaus ir rezultatyvaus priverstinio vykdymo proceso užtikrinimo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2010).

27. Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad disponavimo teisės apribojimas – tai teisės pakeisti turto teisinę padėtį, teisinį jo likimą – teisės turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti – priverstinis laikinas apribojimas. Tai reiškia, kad, areštavus turtą ir uždraudus juo disponuoti, yra negalimi jokie susitarimai dėl areštuoto turto pardavimo, o jei tokie sudaromi, – yra niekiniai ir negaliojantys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2013). Kadangi ginčo sandoriu, kuriuo pirkėjas (ieškovė) atsiskaitė pardavėjo (trečiojo asmens) nurodymu su apeliante, buvo pažeistas privalomas antstolio patvarkymas, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo sandorį pripažino niekiniu ir negaliojančiu CK 1. 80 straipsnio 1 dalies pagrindu.

28. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas ginčo sandorį niekiniu ir taikydamas restituciją, tinkamai kvalifikavo ginčo materialinius santykius ir pagrįstai ginčo sandorį pripažino niekiniu CK 1.80 straipsnio pagrindu, todėl apeliantės K. K. apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiamas Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies i punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantės K. K. apeliacinio skundo netenkinus, jai jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Ieškovė UAB „AUGA Želsvelė“ apeliacinės instancijos teisme turėjo 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas (reg. Nr. DOK-25152).

30. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintinomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), sprendžia, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos bei neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl, apeliacinio skundo netenkinus, ieškovės naudai iš apeliantės priteisiama 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

31. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 26 d. nutartimi apeliantei K. K. buvo atidėtas 225,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas už apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad jos apeliacinis skundas yra netenkinamas, valstybės naudai iš apeliantės yra priteisiama 225,00 Eur žyminis mokestis, kurį ji turėjo būti sumokėjusi teikiant apeliacinį skundą.

32. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovės K. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės žemės ūkio bendrovės „AUGA Želsvelė“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), naudai priteisti 400,00 Eur (keturis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Iš atsakovės K. K., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai priteisti 225,00 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus 00 ct) žyminio mokesčio (nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Diana LabokaitėEgidijus TamašauskasLina Žemaitienė