Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03549-2016-9 Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.4.11.; 3.5.1.15.; 3.3.2.4.

2016 m. gegužės 16 d.

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. K. skundą dėl antstolės B. P. veiksmų, suinteresuotieji asmenys – SĮ “Susisiekimo paslaugos”, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 policijos komisariatas, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariatas, Vilniaus miesto policijos komisariatas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas prašė panaikinti patvarkymus dėl skolos (baudos ir vykdymo išlaidų) išieškojimo vykdomosiose bylose Nr. 0171/11/07227, Nr. 0171/12/01168, Nr. 0171/12/00224, Nr. 0171/14/06213, Nr. 0171/12/04025, Nr. 0171/12/03336; Nr. 0171/12/05399, Nr. 0171/11/03386. Nurodė, kad nesutinka, kad būtų tęsiami vykdymo veiksmai pareiškėjo atžvilgiu. Minėtoms vykdomosioms byloms vykdyti yra suėję vykdymo senaties terminai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad vykdomųjų bylų vykdymas yra neteisėtas, kai yra suėję senaties terminai. Pareiškėjo atžvilgiu nebuvo atliekami jokie vykdymo veiksmai minėtose vykdomosiose bylose, todėl vykdomosios bylos nutrauktinos.

Antstolė nesutiko su skundu. Nurodė, kad vykdo aštuonias vykdomąsias bylas dėl skolų išieškojimo iš pareiškėjo. Nurodė, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, administracinės nuobaudos išieškojimo senaties terminas laikomas suėjusiu tik esant šių sąlygų visetui: 1) nustatyta, kad per du metus valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo; 2) asmuo per šį laikotarpį nevengė įvykdyti ar netrukdė vykdyti jam paskirtą baudą. Nuo vykdomųjų bylų užvedimo periodiškai buvo tikrinama, ar nepasikeitė skolininko turtinė padėtis – buvo užklausiami bankai bei vieši registrai (NTR, VSDFV, Regitra, Ginklų registras, Traktorių registras), todėl darytina išvada, kad antstolė ėmėsi aktyvių veiksmų, siekiant išieškoti skolas. Skolininkas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių paties, kaip skolininko, tinkamą pareigų vykdymą, t.y. domėjimąsi vykdymo proceso eiga, siekį išsiaiškinti skolos padengimo galimybes, informavimą apie savo buvimo vietos pasikeitimą ir kt. Baudos išieškojimas užsitęsė būtent dėl skolininko vengimo vykdytu paskirtą nuobaudą – skolininkas, žinodamas apie jam paskirtą baudą, jos nesumokėjo, nesidomėjo išieškojimu. Skolininko argumentai, kad turi būti nutrauktas vykdymo procesas pasibaigus vykdymo senaties terminui, yra nepagrįsti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 25 d. nutartimi atmetė pareiškėjo D. K. 2016 m. sausio 18 d. sunką dėl antstolės B. P. veiksmų kaip nepagrįstą.

Teismas pažymėjo, kada pagal CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra pasisakęs, kad pagal CPK 584 straipsnio 2 dalį institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje įtvirtintas taisykles. Tuo tarpu Civilinio proceso kodekse nenustatyta administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų; tokių terminų nenustatyta ir Administracinių teisės pažeidimų kodekse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant Administracinių teisės pažeidimo kodekso 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turi būti vykdomas vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 312-316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009). Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo. Be to, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y., ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007, 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Tiek Administracinių teisės pažeidimų kodekso redakcijoje, galiojusioje išieškotojams pateikiant vykdomuosius dokumentus vykdyti antstolei, tiek šiuo metu galiojančio Administracinių teisės pažeidimų kodekso 308 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo priėmimo dienos. Teismas nustatė, kad vykdomieji dokumentai: Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. nutarimas Nr. A2.2-11108-865/2011 buvo pateiktas antstoliui vykdyti 2011 m. gegužės 6 d. (v.b Nr. 0171/11/03386 l. 2); SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2012 m. birželio 27 d. nutarimas Nr. 1368438-7 – 2012 m. rugpjūčio 28 d. (v.b. Nr. 0171/12/05399 l. 1); SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2012 m. balandžio 16 d. nutarimas Nr. 1360603-4 – 2012 m. birželio 14 d. (v.b. Nr. 0171/12/04025 l. 1); Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 23 d. nutarimas Nr. A2.2-1143-111/2012 – 2012 m. gegužės 23 d. (v.b. Nr. 0171/12/03336 l. 2); Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 2011 m. lapkričio 23 d. nutarimas Nr. 12N-1257928-11 – 2012 m. vasario 10 d. (v.b. Nr. 0171/12/01168 l. 1); SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2011 m. lapkričio 12 d. nutarimas Nr. 1346370-5 – 2012 m. sausio 12 d. (v.b. Nr. 0171/12/00224 l. 1); SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2011 m. rugsėjo 25 d. nutarimas Nr. 1338042-4 – 2011 m. lapkričio 25 d. (v.b. Nr. 0171/11/07227 l. 1), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutarimas Nr. A2-1.-9296-716/2014 – 2014 m. spalio 27 d. (v.b. Nr. 0171/14-06213 l. 4), t.y. nepraleidus trijų mėnesių vykdomojo dokumento, kurio paskirta pareiškėjui bauda, perdavimo antstoliui termino. Teismas nustatė, kad antstolis vykdomosiose bylose Nr. 0171/11/07227, Nr. 0171/12/01168, Nr. 0171/12/00224, Nr. 0171/14/06213, Nr. 0171/12/04025, Nr. 0171/12/03336; Nr. 0171/12/05399, Nr. 0171/11/03386 atliko aktyvius veiksmus, siekdamas išieškoti paskirtas baudas iš pareiškėjo: nuolatos periodiškai tikrino ar nepasikeitė skolininko turtinė padėtis – teikė paklausimus kredito įstaigoms, viešiesiems registrams (Nekilnojamojo turto registrui, Ginklų registrui, Turto arešto aktų registrui, Gyventojų registrui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos registrui, VĮ Regitra registrui, Juridinių asmenų registrui), priiminėjo patvarkymus bei kitus antstolio procesinius dokumentus minėtose vykdomosiose bylose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad priverstinis turto išieškojimas reiškia ne tik turto realizavimą, bet ir apima kitas vykdymo veiksmų procedūras: turto paiešką, turto aprašo sudarymą, areštą, varžytynių paskelbimą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-637/2006). Todėl nėra pagrindo teigti, kad aukščiau nurodytų vykdomųjų dokumentų vykdymo laikotarpiu būtų buvęs dvejų metų laikotarpis, kai antstolė dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nevykdė išieškojimo, t.y. neatliko jokių veiksmų dėl nuobaudų išieškojimo minėtose vykdomosiose bylose. Kadangi antstolė vykdymo veiksmus aukščiau nurodytose vykdomosiose bylose atliko nepraėjus 2 metams nuo vykdomųjų dokumentų gavimo, bei vykdymo laikotarpiu nėra 2 metų laikotarpio, kai antstolė būtų neatlikusi vykdymo veiksmų, nagrinėjamu atveju taikyti senaties termino nėra teisinio pagrindo. Analogiškos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz. Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 14 d nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-188-436/2015, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1868-560/2014, Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-348-622/2012). Be to, bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjas būtų sumokėjęs bent dalį baudų, išieškomų vykdomosiose bylose Nr. 0171/11/07227, Nr. 0171/12/01168, Nr. 0171/12/00224, Nr. 0171/14/06213, Nr. 0171/12/04025, Nr. 0171/12/03336, Nr. 0171/12/05399, Nr. 0171/11/03386. Pareiškėjas su antstole nebendradarbiavo, nesidomėjo jo atžvilgiu vykdomais išieškojimais, nesiėmė jokių veiksmų siekiant sumokėti bent dalį minėtose vykdomosiose bylose išieškomų sumų. Teismas padarė išvadą, kad būtent dėl pareiškėjo, o ne dėl antstolės veiksmų baudų ir vykdymo išlaidų išieškojimai aukščiau nurodytose vykdomosiose bylose nėra baigti. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas D. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartį. Nurodo, jog vykdomųjų bylų terminai yra nustatyti CPK 607 straipsnyje, 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 631 straipsnyje, ATPK 308 straipsnyje, taip pat dėl jų taikymo pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010. Pareiškėjo atžvilgiu vykdomi išieškojimai yra neteisėti, nes yra suėję senaties terminai. Vykdomosiose bylose jokie veiksmai nebuvo atliekami.

Antstolis ir suinteresuotieji asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimu bei su CPK ir ATPK nustatytų senaties terminų vykdymo procese taikymu, tinkamai aiškino teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad antstolė vykdo aštuonias vykdomąsias bylas, kuriose iš pareiškėjo yra išieškomos baudos, paskirtos už administracinius teisės pažeidimus. Pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, kaip tik ir rėmėsi atskirajame skunde nurodyta teismų praktika, tai yra kasacinio teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009. Pirmos instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad pagal teismų praktiką, sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo. Be to, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y., ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007, 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis nurodytais kriterijais, detaliai ištyrė visų aštuonių vykdomųjų bylų duomenis, analizuodamas per kiek laiko buvo vykdomieji dokumentai pateikti antstolei vykdyti, kokie konrečiai vykdymo veiksmai buvo atlikti visose vykdomosiose bylose. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visose vykdomosiose bylose Nr. 0171/11/07227, Nr. 0171/12/01168, Nr. 0171/12/00224, Nr. 0171/14/06213, Nr. 0171/12/04025, Nr. 0171/12/03336 Nr. 0171/12/05399, Nr. 0171/11/03386 nutarimai dėl baudų skyrimo antstolei buvo pateikti vykdyti, nepraėjus 3 mėnesių terminui nuo šių nutarimų įsiteiėjimo. Taip pat minėtose bylose antstolė periodiškai atlikdavo vykdymo veiksmus, taigi, nepraleido dvejų metų termino nuo vykdomųjų dokumentų gavimo. Todėl pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai, jog baudų išieškojimo vykdymo senaties terminai yra suėję, yra nepagrįsti. Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė, kokios vykdymo procese nustatytos aplinkybės patvirtina skundžiamos teismo nutarties neteisėtumą, nenurodė jokių įrodymų bei teisinių argumentų, kurie galėtų patvirtinti, kad pirmos instancijos teismo padarytos išvados yra nepagrįstos.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 € sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.