- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-14
- Bylos Nr.
- 2S-188-436/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00939-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Rudzinskas
- Pareiškėjas
- V. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Šakių rajono policijos komisariatas, Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs antstolio A. B. atskirąjį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1184-670/2014 pagal pareiškėjo V. G. skundą dėl antstolio A. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje Šakių rajono policijos komisariatas, Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentas, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas pateikė skundą antstolio A. B. kontorai, prašydamas nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0087/02/02655, 0087/04/00440, 0087/04/00503, 0087/09/00145, 0087/09/00259, 0087/09/00320, 0087/09/00325 dėl administracinių baudų išieškojimo suėjus vykdymo senaties terminui.
Nurodė, kad kreipėsi į antstolį su prašymu nutraukti nutarimų, priimtų administracinėse bylose, vykdymą, kadangi yra suėjęs nutarimų dėl administracinių nuobaudų vykdymo senaties terminas. Tačiau antstolis nurodė, kad nutarimai, kuriais paskirtos administracinės nuobaudos, t.y., baudos, bus vykdomi toliau, kadangi tokių nutarimų vykdymui nėra taikoma išieškojimo senatis.
Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad antstolis negalėjo surašyti tokio turinio prašymo, nes Civilinio proceso kodekso nuostatos neleidžia antstoliui spręsti skolininko prašymus pasirinkta ir laisva forma, nesiremiant įstatymu. Pareiškėjas skunde pažymi, jog CPK 613 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. Kaip matyti pateikiamo antstolio rašto, antstolis prašymo netenkino, tačiau jokio patvarkymo dėl šio prašymo nepriėmė.
Žemesnės instancijos teismas
Skunde pažymima, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai - skolininkas, išieškotojas ir antstolis - privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 str.), garantuojant skolininko ir išieškotojo teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-2007). Tam, kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 str.).
Taigi, aukščiau nurodyti motyvai patvirtina, kad antstolis net nesurašė patvarkymo, kurį buvo būtina surašyti, sprendžiant pareiškėjo prašymą taikyti išieškojimo senatį ir nutraukti nutarimų, priimtų administracinėse bylose, vykdymą, todėl jau vien dėl to, antstolio veiksmai pripažintini neteisėtais. Tai reiškia, kad antstolis neteisėtai neįvykdė pareigos surašyti patvarkymą, kurio turinys atitiktų LR CPK 613 str. 2 d. reikalavimus ir, kuriame būtų nurodyta klausimo esmė, motyvai, kuo remiantis antstolis teigia, kad nutarimai administracinio teisės pažeidimo bylose, kuriais paskirta bauda, vykdomi netaikant išieškojimo senaties termino.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodė nesutinkąs, jog administracinėse bylose priimti nutarimai vykdomi neatsižvelgiant į tai, kad baudų, paskirtų administracinio teisės pažeidimo bylose, išieškojimui nėra senaties termino. CPK 629 straipsnyje reglamentuoti vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai. Nurodyto straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Tai reiškia, kad įstatymas numato atvejį, kad vykdomoji byla turi būti nutraukta suėjus išieškojimo senaties terminams. LR CPK 587 str. 6 punktas nustato, kad vykdomuoju dokumentu laikomi ir institucijų bei pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais.
Šiose vykdomosiose bylose antstolis pripažįsta, kad jis išieško baudas, paskirtas pagal priimtus nutarimus administracinio teisės pažeidimo bylose, todėl darytina išvada, kad antstolio minimose visose vykdomosiose bylose vykdomaisiais dokumentais laikytini administracinio teisės pažeidimo nutarimai.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina tai, kad pagal Administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau - ATPK) 312 straipsnio nuostatas nutarimą skirti baudą vykdo antstolis ATPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus (CPK 4 str.). Į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje paskelbtose nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus turi atsižvelgti teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus (Teismų įstatymo 23 str. 2 d. 1 p.). Dėl administracinės nuobaudos -baudos - vykdymo senaties terminų ir juos reglamentuojančių teisės normų aiškinimo bei taikymo pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas nurodė, jog dėl administracinės nuobaudos - baudos vykdymo senaties terminų taikymo būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kadangi šis teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus.
Teismai ne kartą yra išaiškinę, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. BK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. BK 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 12 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-904-04; 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009). Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą - baudą vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 str. 1 d.), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N(9)-l 105/2007).
Taigi, antstolis nemotyvuotai ir neteisėtai nurodė, kad pareiškėjo prašymas nutraukti vykdomąsias bylas yra neteisėtas, todėl tokie antstolio veiksmai pripažintini neteisėtais, kadangi antstoliui turėtų būti žinoma teisminė praktika dėl išieškojimo vykdymo tvarkos ir ieškojimui taikytinos senaties vykdant skirtingus dokumentus. Tai reiškia, kad antstolis privalėjo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, sprendžiant klausimą dėl išieškojimo senaties termino taikymo ir priimti atitinkamą patvarkymą.
Vykdomosiose bylose esantys administracinių teisės pažeidimų nutarimai patvirtina, kad jie buvo priimti laikotarpiu nuo 2002 metų iki 2004 mėtų. Be to, kai kurios administracinės bylos yra pradėtos 2009 ar net 2012 metais, ką liudiją atitinkami įrašai vykdomųjų bylų numeriuose, todėl antstolis privalėjo patikrinti ar nutarimai administracinio teisės pažeidimo bylose buvo perduoti per trijų mėnesių terminą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Jurbarko rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 10 d. nutartimi pareiškėjo (skolininko) skundą dėl antstolio A. B. veiksmų patenkino, nutraukė vykdomąsias bylas Nr. 0087/02/02655, 0087/04/00440, 0087/04/00503, 0087/09/00145, 0087/09/00259, 0087/09/00320, 0087/09/00325, suėjus išieškojimo senačiai.
Teismas nutartyje nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką, kad baudų išieškojimui yra taikomas dvejų metų senaties terminas, jei per jį valdžios institucijos neatliko veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo. Nustatė, kad antstolis užklausdavo dėl asmens įsidarbinimo SODRĄ, tačiau per 8 metus nesugebėjo nustatyti, kad asmuo atlikinėja laisvės atėmimo bausmę ir bausmės atlikimo laikotarpiu dirba. Todėl laikė, kad antstolis nevisiškai atliko vykdymo veiksmus, todėl bylas nutraukė suėjus senaties terminui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Antstolis A. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Jurbarko apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti pareiškėjo V. G. skundą.
Žemesnės instancijos teismas
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 629 straipsnyje nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurioms esant vykdomoji byla nutraukiama. 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Vykdomosios bylos vykdymo procese vykdomųjų dokumentų vykdymo ar įvykdymo terminai nenustatyti. Taip pat jokiame įstatyme nenustatytas terminas administracinių baudų išieškojimui, todėl antstolio nuomone suėjus išieškojimo senačiai nutraukti vykdomąsias byla nėra jokio teisinio pagrindo.skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad antstolis nesugebėjo per 8 metus nustatyti, kad skolininkas atlieka bausmę ir bausmės atlikimo vietoje dirba. Neaišku, kodėl teismas šį faktą laikė esminiu taikyti išieškojimo senatį. Teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad vykdomosiose bylose Sodra buvo užklausinėjama periodiškai ir jokių duomenų apie skolininko gaunamas pajamas iš Sodros negauta. Sodros atsakymas, kad asmuo nedirba, antstolio nuomone nereiškia, kad skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę. Taip pat teismas neatsižvelgė į skolininko nesąžiningumą. Gaudamas pajamas ir žinodamas, kad privalo mokėti administracines baudas, skolininkas baudų nemokėjo ir nuslėpė gaunamas pajamas. Skolininkas nevykdė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 644 straipsnyje nurodytos pareigos pranešti apie darbovietę.
Atsiliepimas
Pareiškėjas V. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad nesutinka antstolio argumentais, kadangi kasacinės instancijos teismas formuoja kitokią teisminę praktiką dėl administracinių nuobaudų išieškojimo.
Antstolis visų pirma neteisus, kadangi jis surašė pareiškėjui neteisėtą atsakymą, nes Civilinio proceso kodekso nuostatos neleidžia antstoliui spręsti skolininko prašymus pasirinkta ir laisva forma, nesiremiant įstatymu. CPK 613 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. Jau pradiniame skunde dėl antstolio veiksmų buvo nurodyta, kad antstolis raštu netenkino pareiškėjo prašymo dėl vykdomųjų bylų nutraukimo, tačiau jokio patvarkymo dėl šio pareiškėjo prašymo nepriėmė.
Žemesnės instancijos teismas
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai - skolininkas, išieškotojas ir antstolis - privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 str.), garantuojant skolininko ir išieškotojo teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-2007). Tam, kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 str.).
Taigi, aukščiau nurodyti motyvai patvirtina, kad antstolis net nesurašė patvarkymo, kurį buvo būtina surašyti, sprendžiant pareiškėjo prašymą taikyti išieškojimo senatį ir nutraukti nutarimų, priimtų administracinėse bylose, vykdymą, todėl jau vien dėl to, antstolio veiksmai pripažintini neteisėtais. Tai reiškia, kad antstolis neteisėtai neįvykdė pareigos surašyti patvarkymą, kurio turinys atitiktų LR CPK 613 str. 2 d. reikalavimus ir, kuriame būtų nurodyta klausimo esmė, motyvai, kuo remiantis antstolis teigia, kad nutarimai administracinio teisės pažeidimo bylose, kuriais paskirta bauda, vykdomi netaikant išieškojimo senaties termino.
CPK 629 straipsnyje reglamentuoti vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai. Nurodyto straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Tai reiškia, kad įstatymas numato atvejį, kad vykdomoji byla turi būti nutraukta suėjus išieškojimo senaties terminams. LR CPK 587 str. 6 punktas nustato, kad vykdomuoju dokumentu laikomi ir institucijų bei pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais. Antstolis nepagrįstai nenurodo, kad pagal Administracinių teisės pažeidimo kodekso (ATPK) 312 straipsnio nuostatas nutarimą skirti baudą vykdo antstolis ATPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus (CPK 4 str.). Į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje paskelbtose nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus turi atsižvelgti teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus (Teismų įstatymo 23 str. 2 d. 1 p.).
Dėl administracinės nuobaudos - baudos - vykdymo senaties terminų ir juos reglamentuojančių teisės normų aiškinimo bei taikymo pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas nurodė, jog dėl administracinės nuobaudos - baudos - vykdymo senaties terminų taikymo būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kadangi šis teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus.
Teismai ne kartą yra išaiškiną, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. BK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. BK 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 12 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-904-04; 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009). Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą - baudą -vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 str. 1 d.), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N(9)-l 105/2007).
Pareiškėjas mano, kad aukščiau išdėstyta teisminė praktika patvirtina, kad antstolis klaidingai aiškina procesines normas, reglamentuojančias vykdymo procesą. Šiuo atveju, pagal pateiktus dokumentus ir pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, antstolis turėjo realias galimybes išsiieškoti paskirtas administracines baudas.
Akivaizdu, kad vykdomosiose bylose esantys administracinių teisės pažeidimų nutarimai patvirtina, kad jie buvo priimti laikotarpiu nuo 2002 metų iki 2004 mėtų. Be to, kai kurios administracinės bylos yra pradėtos 2009 ar net 2012 metais, ką liudiją atitinkami įrašai vykdomųjų bylų numeriuose, todėl yra pagrindas teigti, kad nutarimai vykdomi, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą patenkinti, nes įstatymas nenumato nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose vykdymo senaties termino.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal Civilinio proceso kodekso 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas pareiškėjo V. G. skundas dėl antstolio A. B. veiksmų, yra pagrįsta ir teisėta.
Civilinės bylos ir prie jos pridėtų vykdomųjų bylų duomenimis, nustatyta, kad antstolio A. B. kontoroje vykdomi šeši Šakių rajono policijos komisariato ir vienas Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento – iš viso septyni nutarimai dėl baudų, kurių bendra suma 4923,54 Eur (17 000 Lt) išieškojimo iš skolininko V. G. valstybei. Vykdomieji dokumentai priimti vykdyti 2002-2004 metų laikotarpiu.
Antstolių įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.
Nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra vykdomasis dokumentas, turintis įstatymo nustatytą įvykdymo terminą. Antstoliui pateiktuose vykdyti nutarimuose yra nurodyti baudų sumokėjimo terminai. Pagal CPK 661 straipsnio nuostatas, jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Vykdomųjų bylų duomenimis, visus vykdomuosius dokumentus pareiškėjas V. G. pasirašė, sutiko su padarytais pažeidimais. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad pareiškėjas žinojo tiek apie priimtus nutarimus dėl baudų paskyrimo, tiek apie jų įvykdymo terminus. Baudų sumokėjimo terminai pasibaigė praėjus 15 dienų nuo nutarimų įteikimo pareiškėjui dienos. Nesat geranoriškai sumokėtoms baudoms, minėtos institucijos pateikė nutarimus vykdyti antstoliui. Antstolis visus vykdomuosius dokumentus priėmė vykdyti ir juose nurodytais skolininko gyvenamosios vietos adresais išsiuntė jam siūlymus sumokėti baudas ir vykdymo išlaidas. Kadangi pareiškėjas žinojo apie priimtus nutarimus dėl baudų paskyrimo ir jų įvykdymo terminus, todėl laikytina, kad antstolio veiksmai dėl siūlymų sumokėti baudas bei vykdymo išlaidas išsiuntimo laikytini teisėtais, neprieštaraujančiais įstatymo nuostatoms.
2014 m. rugpjūčio 12 d. pareiškėjas pateikė antstolio A. B. kontorai prašymą nutraukti visas vykdomąsias bylas dėl baudų išieškojimo, kadangi pareiškėjo nuomone suėjo vykdymo senatis. 2014 m. rugpjūčio 20 d. antstolis A. B. raštu informavo pareiškėją, kad nėra pagrindo nutraukti vykdomąsias bylas, nes įstatymai nenustato vykdomųjų bylų vykdymo terminų. Šį antstolio atsakymą pareiškėjas prašė pripažinti neteisėtu veiksmu, nes jis neatitinka CPK 613 str. reikalavimų. CPK 613 straipsnyje nustatyta, kad bet kokius vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu, o šis patvarkymas gali būti skundžiamas CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Patvarkyme antstolis nurodo patvarkymo surašymo datą, savo vardą ir pavardę, vykdomosios bylos numerį, bylos šalis, sprendžiamo klausimo esmę, motyvus, kodėl priimamas vienoks ar kitoks sprendimas (CPK 613 str. 2 d.). Galima sutikti su pareiškėju, jog ne visus CPK 613 str. nustatytus reikalavimus atitinka antstolio 2014-08-20 atsakymas pareiškėjui į prašymą nutraukti vykdomąsias bylas. Kita vertus, minėto atsakymo turinio ir formos trūkumai nėra esminiai ir nesutrukdė pareiškėjui pasinaudoti CPK 510 str. įtvirtinta teise paduoti skundą dėl antstolio veiksmų. Todėl šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti pagrindu antstolio atsisakymą nutraukti vykdomąsias bylas pripažinti neteisėtu veiksmu.
Kitu skundo dėl antstolio veiksmų neteisėtumo argumentu, pareiškėjas nurodė aplinkybę, kad antstolis praleido dvejų metų naikinamąjį administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminą, todėl, pareiškėjo teigimu, antstolio priverstinio vykdymo veiksmai laikytini neteisėtais.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad dėl administracinės nuobaudos, baudos vykdymo senaties terminų yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausias Teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010. Minimoje kasacinio teismo nutartyje nurodyta, kad nei CPK, nei ATPK nenustatyti administracinės nuobaudos, baudos vykdymo senaties terminai, todėl turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, pagal kurį taikytinas 2 metų administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminas. Kita vertus, buvo pažymėta, kad, sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas 3 mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra 2 metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Be kita ko, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Taigi jei per 2 metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo.
Nagrinėjamu atveju visose vykdomosiose bylose esantys duomenys patvirtina, kad 3 mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas, numatytas ATPK 308 straipsnio 1 dalyje pažeistas nebuvo, todėl antstolis pagrįstai vykdomuosius dokumentus priėmė vykdyti. Iš vykdomųjų bylų matyti, kad pareiškėjas tik kartą 2004-09-22 atvyko pas antstolį, daugiau vykdomųjų bylų eiga nesidomėjo, byloje nėra duomenų, kad baudos būtų sumokėtos gera valia. Aplinkybė, jog pareiškėjas atlikinėjo bausmę pataisos namuose, negali būti pripažinta pateisinančia jo pasyvumą. Kaip jau minėta, su nutarimais, kurių pagrindu užvestos vykdomosios bylos, pareiškėjas buvo susipažinęs, juos pasirašė, neginčijo, todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjas, žinodamas apie jam paskirtas baudas bei faktą, kad nėra jų sumokėjęs, privalėjo aktyviai domėtis tolimesniu baudų išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančiu antstoliu ir vykdyti kitas CPK 644 str. nustatytas skolininko pareigas, o ne siekti išvengti baudų sumokėjimo. Tuo labiau, jog pareiškėjas bausmės atlikimo metu dirbo ir gavo pajamas. Nagrinėjamu atveju, vertinant 2 metų senaties termino taikymą administracinių nuobaudų vykdymui išieškojimo veiksmų aspektu, teismas pažymi, kad vykdomosiose bylose esantys duomenys patvirtina, kad antstolis sistemingai atliko vykdymo veiksmus – teikė užklausas kredito įstaigoms, VSDFV, Nekilnojamojo turto ir Gyventojų registrams ir kt. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad baudų išieškojimas užsitęsė būtent dėl pareiškėjo vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą, t. y. pareiškėjas, žinodamas apie jam paskirtas baudas, jų nesumokėjo, nesidomėjo jų išieškojimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju būtent dėl antstolio aplaidumo ar neveikimo užsitęsė vykdymo laikotarpis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Antstolis vykdymo veiksmus atliko nepraėjus 2 metams nuo nutarimo gavimo, vykdymo laikotarpiu nėra 2 metų laikotarpio, kai antstolis neatliko vykdymo veiksmų, todėl nagrinėjamu atveju taikyti senaties terminą nėra pagrindo. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ne tik Kauno apygardos teismas, bet ir kiti apygardų teismai (Kauno apygardos teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2S-316-601/2014, 2S-2403-527/2014, 2S-2506-221/2014, Šiaulių apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-630-372/2014 ir kt.).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, pateiktą vykdomosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, pažeidė proceso teisės normas, padarė neteisingas išvadas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina. Atsižvelgiant į tai, Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis panaikintina, o pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu
nutaria:
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartį panaikinti.
Klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo V. G. skundą dėl antstolio A. B. veiksmų atmesti.