- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-17
- Bylos Nr.
- 2S-2403-527/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12316-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Pareiškėjas
- A. Š.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolės A. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-16489-451/2014 pagal pareiškėjo A. Š. skundą dėl antstolės A. A. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (suinteresuoti asmenys: antstolė A. A., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas A. Š. 2014-06-25 pateikė antstolei A. A. 2014-06-23 skundą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašė panaikinti 2014-05-20 patvarkymą „dėl skolos išieškojimo“ ir vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ne teismo išduoto vykdomojo dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti kaip neteisėtą (dėl nesuderinamumo su LR Konstitucijos 23, 109 str.) bei suėjus vykdymo senaties terminui. Pareiškėjas nurodė, kad antstolės A. A. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdant Kauno raj. PK Kelių policijos 2006-10-24 išduotą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-05-20 patvarkymas dėl skolos išieškojimo yra neteisėtas ir naikintinas, nes baudai pagal šį nutarimą yra suėjęs vykdymo senaties terminas. Laisvės atėmimo bausmę pareiškėjas atlieka nuo 2009-04-08, pataisos namuose yra nuo 2011-04-08d, antstolė į pataisos įstaigos administraciją kreipėsi tik 2014-05-26 (reg. Nr. 8-6098), o pareiškėjo apie išieškojimą neinformavo. Taigi per 2 metų vykdymo senaties terminą antstolė į pataisos namų administraciją dėl išieškojimo nesikreipė, kas reiškia, kad baudos vykdymo senaties terminas yra pasibaigęs. Per 2 metų vykdymo senaties terminą, pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę, valstybė neįvykdė savo pareigų, numatytų LR BVK 125 str. ir Europos Socialinėje Chartijoje – neaprūpino pareiškėjo darbu, kad iš darbo užmokesčio jis galėtų sumokėti baudą savanoriškai. Įkalinimo įstaigos veikia valstybės vardu, taigi ir savo pareigų neatlikęs asmuo, ir išieškotojas yra tas pats asmuo. Šioje situacijoje tiesiogiai taikytini bendrieji teisės principai, kad įstatymas nereikalauja to, kas neįmanoma (lex non cogit ad impossibilia), kad tai, kas neįmanoma, negali būti prievolės dalyku (impossibilium mulla oblisatio est). Kadangi neaprūpinimas darbu truko ilgiau kaip 2 metus, baudos vykdymo senaties terminas pasibaigęs. Lietuvos Respublikos teisinės sistemos yda, nesuderinama su LR Konstitucijos 23 ir 109 straipsniais, kuomet sprendimus dėl piliečio nuosavybės priima asmuo, neįgalintas -vykdyti teismo funkcijų. Vadovaudamasis LR Konstitucijos 6, 7, 23, 109 straipsniais, pareiškėjas nepripažįsta Kelių policijos pareigūno kompetencijos kėsintis į pareiškėjo nuosavybę (skirti baudą), nes toks asmuo nėra LR Konstitucijos 109 str. apibrėžtu teisingumą vykdančiu pareigūnu. Todėl baudos vykdymas pagal Kelių policijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio nėra patvirtinęs teismas, yra veika, priešinga Konstitucijai.
Antstolė A. A. 2014-07-02 patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir jį persiuntė teismui. Antstolė nurodė, kad 2006-07-24 priėmė vykdyti Kauno raj. PK Kelių policijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2006-06-01 dėl 5 000 Lt baudos išieškojimo iš A. Š. valstybės naudai; 2006-11-17 priėmė vykdyti Kauno raj. PK Kelių policijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2006-10-17, dėl 500 Lt baudos išieškojimo iš A. Š. valstybės naudai; 2006-11-22 priėmė vykdyti Kauno raj. PK Kelių policijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2006-10-24, dėl 500 Lt baudos išieškojimo iš A. Š. valstybės naudai. Skolininkas nuo 1991-03-19 yra deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Raginimai baudas sumokėti geruoju, siųsti 2006-07-24, 2006-11-17 ir 2006-11-22 deklaruotu adresu registruotais laiškais, grįžo neįteikti. Baudų nesumokėjus, imtasi priverstinio išieškojimo priemonių – siunčiami patvarkymai į skolininko darbovietes bei areštuotos bankų sąskaitos, iš ko skolininkas turėjo suprasti, jog iš jo yra vykdomas išieškojimas. Ne kartą siųsti šaukimai (2007-10-24; 2007-11-21; 2010-09-30; 2010-10-04), tačiau nei karto skolininkas į kontorą nebuvo atvykęs. Apie tai, jog baudos bus išieškomos priverstinai, skolininkas turėjo žinoti, nes visus kartus pareigūnams surašant nutarimus jis dalyvavo (tai pažymėta vykdomuosiuose dokumentuose), tačiau baudų nemokėjo. Senatis vykdomosiose bylose dėl baudų išieškojimo nėra taikoma tuo atveju, jeigu antstolis nuolat atlikinėjo vykdymo veiksmus bei tikrino skolininko turtinę padėtį. Vykdymo veiksmai vykdomosiose bylose buvo atliekami nuolatos. Tai įrodo bylose esantys dokumentai ir padarytos atžymos. Antstoliui nėra deleguota funkcija spręsti, ar valstybė turėjo pareigą asmenį aprūpinti darbu ir ar dėl to išnyko pagrindas sumokėti baudas valstybei. CPK 587 str. 6 punktas numato, jog institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, yra vykdomieji dokumentai. Nutarimai, surašyti policijos pareigūnų dėl administracinių teisės pažeidimų, už kuriuos buvo paskirtos piniginės baudos, yra vykdytini vykdomieji dokumentais.
Atsiliepimas
Pareiškėjas atsiliepime nurodė, jog antstolės 2014-07-02 patvarkymas neteisėtas ir naikintinas, nes baudų išieškojimui administracinių teisės pažeidimų bylose yra suėję senaties terminai. Vadovaujantis LR Teismų įstatymo 9 straipsniu, „įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje“. Teisės aiškinimo taisyklės, pateiktos įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose, antstoliui yra privalomos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-04-22 civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010 pateikė aktualų teisės aiškinimą dėl senaties baudos vykdymo procese: „jei per 2 metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo ATP byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas ATP byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo“. CPK 629str. l d. 4 punktas imperatyviai nustato: „Vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas“. Antstolė visiškai nepagrįstai teigia, kad „senatis vykdomosiose bylose dėl baudų išieškojimo nėra taikoma tuo atveju, jeigu antstolis nuolat atlikinėja vykdymo veiksmus bei tikrina skolininko turtiną padėtį“. Šie antstolės teiginiai prieštarauja aukščiau minėtam LAT 2010-04-22 byloje Nr. 3K-3-182/2010 pateiktam teisės aiškinimui. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) senaties terminas suėjo 2008-06-01. Senaties terminas suėjo 2008-10-17 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008-10-24 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis CPK 629 ir 630 straipsniais, suėjus senaties terminams antstolė privalėjo priimti patvarkymus dėl vykdomųjų bylų nutraukimo. Bet kokie vykdymo veiksmai, atlikti suėjus vykdymo senaties terminams, yra neteisėti. Neteisėtais veiksmais padaryta žala privalo būti atlyginta, todėl antstolė įpareigotina grąžinti sumas, neteisėtai nusavintas po vykdymo senaties terminų suėjimo.
Atsiliepimu į skundą Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko. Antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti ir atlikdamas vykdymo veiksmus, turi užtikrinti vykdymo teisėtumą. Pagal CPK 651 str. 1 dalį, gavęs (gauta 2006-11-22) vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolis patikrina, ar nėra minėto straipsnio 2 dalyje nurodytų akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti ir vykdymo veiksmams pradėti. Vykdymo veiksmai pradėti laikantis įstatyme numatytų terminų, o tai, kad pareiškėjas teisingu adresu ((duomenys neskelbtini)) siunčiamą korespondenciją nuo 2006-11-22 priėmė ar ne, susipažino su jos turiniu ar ne, yra tą korespondenciją gaunančio asmens reikalas (rizika), o neigiamos pasekmės dėl netinkamo procesinių pareigų vykdymo šiuo atveju gali kilti tik skolininkui. Vykdymo veiksmai pradėti laikantis įstatyme numatytų terminų. Dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė 2010-04-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010, nurodydamas, jog dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kadangi šis teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 str. 1 d.) bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009-12-22 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Būtina išsiaiškinti, ar vykdymo laikotarpiu nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi, t. y., ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, ar jis ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos sumokėjimo. Administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senatis taikytina tik esant abejoms aukščiau nurodytoms sąlygoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-10-04 nutartis administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007, 2007-05-31 nutartis administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007). Kadangi vykdymo veiksmai pradėti laikantis įstatyme numatytų terminų, taikyti pareiškėjui paskirtos baudos vykdymo senatį ir nutraukti baudos išieškojimą iš pareiškėjo nėra pagrindo. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad valstybė neaprūpino darbinėmis pajamomis, todėl kvestionuoti vengimo vykdyti teisėtą sprendimą negalima. LR Bausmių vykdymo kodekso 125 str. 8 dalyje numatyta, kad Pataisos įstaigų ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų gamybinė ūkinė veikla privalo tarnauti tik pagrindiniam tikslui – išmokyti nuteistąjį gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis (bet ne turėti ekonominės naudos).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimas
Kauno apylinkės teismas 2014 m. liepos 9 d. nutartimi (b. l. 15–18) pareiškėjo skundą tenkino ir nutraukė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl baudos išieškojimo iš A. Š. išieškotojui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.
Teismas nustatė, kad antstolės A. A. kontoroje vykdomas Kauno rajono PK 2006-10-24 nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 500 Lt baudos išieškojimo iš A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 9). 2006-11-20 buvo atliktos užklausos apie skolininko darbovietę (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 2). 2006-11-23 skolininkui išsiųstas siūlymas sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 4–5), tačiau grįžo su atžyma, kad skolininkas „persikraustė“. Taip pat skolininkui 2007-10-24 siųstas antstolės kontoros šaukimas, kuriame skolininkas kviečiamas atvykti į kontorą, tačiau šaukimas taip pat grąžintas su atžyma, kad skolininkas „persikraustė“. 2007-12-10 priimtas patvarkymas areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 10) ir 2014-05-20 priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo iš skolininko (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 11).
Dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė 2010-04-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010 nurodęs, jog dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kadangi šis teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 str. 1 d.), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009-12-22 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Būtina išsiaiškinti, ar vykdymo laikotarpiu nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi, t. y., ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, ar jis ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos sumokėjimo. Administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senatis taikytina tik esant abejoms aukščiau nurodytoms sąlygoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-10-04 nutartis administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007, 2007-05-31 nutartis administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007). Taigi, kaip matyti, teisminėje praktikoje pripažįstama, jog nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo senaties terminas laikomas nepraleistu ne tik tada, kai nepraleistas minėtas ATPK 308 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams, tačiau ir kai vykdymo laikotarpyje nėra 2 metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Tokios praktikos laikosi ir žemesnės instancijos teismai (2014-08-11 Šiaulių apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-630-372/2014; Kauno apygardos teismo 2014-01-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-316-601/2014).
Kadangi, kaip matyti iš civilinės ir vykdomosios bylos duomenų, Kauno rajono PK kelių policijos valdybos 2006-11-22 nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) antstolės kontoroje gautas 2006-11-22, teismas sprendė, kad trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas, numatytas LR ATPK 308 straipsnio 1 dalyje pažeistas nebuvo, todėl antstolė pagrįstai vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti.
Vykdomajame procese atlikdama išieškojimo veiksmus antstolė 2006-11-22 išsiuntė siūlymą skolininkui deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). susimokėti skolą ir vykdymo išlaidas, tačiau siūlymas grįžo neįteiktas su atžyma, kad skolininkas A. Š. „persikraustė.“ 2007-01-02 antstolės kontoroje atlikti užklausimai dėl skolininko turtinės padėties nustatymo (AB Ūkio banke, AB Sampo banke, AB Vilniaus banke, AB Parex banke, AB Šiaulių banke, Nordea bank Finalnd PLC Lietuvos skyriui, Vereins und Westbank AG Vilniaus Skyriui, AB bankui Snoras, UAB Medicinos bankui, AB DnB Nord bankui, AB bankui „Hansabankas“), 2007-10-24 papildomai užklausta SoDra ir AB Sampo bankas. 2007-09-04 priimtas patvarkymas išieškoti skolą iš skolininko darbo užmokesčio, 2007-10-25 išsiųstas antstolės kontoros šaukimas skolininkui deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) atvykti į antstolės kontorą, tačiau taip pat grįžo neįteiktas su atžyma, kad skolininkas „persikraustė“. 2007-12-10 priimtas patvarkymas areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Iš bylos duomenų matyti, kad kitas vykdomajame procese (vykd. b. Nr. (duomenys neskelbtini)) atliktas veiksmas – 2014-05-20 priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo ir 2014-05-22 išsiųstas paštu skolininkui į įkalinimo įstaigą. Byloje nėra duomenų, kad 2007 metais antstolė, neradusi skolininkui priklausančio turto ar pajamų, vykdomąjį dokumentą būtų grąžinusi išieškotojui, kas reiškia, kad vykdomasis dokumentas buvo antstolės žinioje, ir ji nuo 2007-12-10 iki 2014-05-20, t. y. beveik 7 metus, jokių užklausų institucijoms (VĮ Regitrai, bankams, SoDrai ir kt.) neteikė. Taip pat nėra duomenų, kad nurodytu laikotarpiu antstolė būtų atlikusi kitus vykdymo veiksmus, susijusius su baudos išieškojimu iš pareiškėjo (pvz., būtų ėmusi priemonių surasti kitą pareiškėjui priklausantį registruotiną nekilnojamąjį turtą). Teismas sprendė, kad tokiu būdu antstolė netinkamai įgyvendino CPK 634 straipsnio 2 dalies nuostatą, kurioje yra nustatyta antstolės pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Teismas padarė išvadą, kad laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio mėnesio iki 2014 m. gegužės mėnesio antstolė periodiškai neteikė užklausų kredito įstaigoms dėl pareiškėjo sąskaitų, VSDFV dėl pareiškėjo darbovietės ir nesiėmė jokių aktyvių veiksmų vykdomiesiems dokumentams įvykdyti, todėl yra pasibaigęs nuobaudos vykdymo senaties terminas. Antstolė nurodo, kad skolininkui buvo siųstas siūlymas susimokėti skolą ir šaukimas atvykti į antstolės kontorą, tačiau jie grįžo neįteikti, kas, teismo vertinimu, patvirtina tik siūlymo ir šaukimo atvykti į antstolės kontorą išsiuntimo, bet ne gavimo faktą ir leidžia daryti išvadą, kad nėra aišku, ar skolininkui iki procesinių dokumentų įkalinimo įstaigoje įteikimo dienos galėjo būti žinoma apie pradėtą vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir galimus priverstinius išieškojimo veiksmus. Iš bylos duomenų matyti, kad daugiau jokie antstolės veiksmai, adresuoti konkrečiai skolininkui ir iš kurių jis būtų galėjęs sužinoti apie vykdomąją bylą (siūlymai, raginimai sumokėti ir t. t.) nebuvo atlikti iki 2014-05-20 patvarkymo, kuris buvo išsiųstas skolininkui per įkalinimo įstaigą. Taigi bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjas, žinodamas apie jo atžvilgiu pradėtą vykdomąją bylą, būtų ėmęsis kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos sumokėjimo ar trukdęs išieškoti baudą.
Paaiškėjus aplinkybei, kad dėl netinkamo antstolio pareigų atlikimo vykdymo veiksmai išieškant paskirtą baudą iš pareiškėjo nebuvo atliekami daugiau kaip du metus ir nenustačius, kad pareiškėjas trukdė išieškoti jam paskirtą baudą, ar jis ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos sumokėjimo, teismas sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti pareiškėjui paskirtos baudos vykdymo senatį ir nutraukti baudos išieškojimą iš pareiškėjo (CPK 629 str. 1 d. 4 p.). Nustatęs CPK 629 straipsnio pagrindus, teismas dėl skundžiamo patvarkymo „dėl skolos išieškojimo“ teisėtumo nepasisakė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Suinteresuotas asmuo antstolė A. A. atskiruoju skundu (b. l. 26–27) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-08-27 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Antstolė su skundžiama teismo nutartimi nesutinka, nes antstolės kontoroje yra vykdomos trys vykdomosios bylos dėl baudų išieškojimo iš A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai. Vadovaujantis protingumo ir ekonomiškumo principais, užklausimai ir vykdymo veiksmai vienu metu buvo atliekami tik vienoje vykdomojoje byloje, o turimi duomenys turi prejudicinę reikšmę visose vykdomosiose bylose. Tai buvo daroma siekiant be reikalo nedidinti vykdymo išlaidų. Ji, atsakinėdama į skolininko pateiktus skundus, pateikė tris vykdomąsias bylas, iš kurių matyti, jog vykdymo veiksmai buvo atliekami nuolatos. Tai įrodo vykdomosiose bylose esantys dokumentai ir padarytos atžymos. Kauno apylinkės teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, neatkreipė dėmesio į vykdomosiose bylose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esančius duomenis ir nusprendė nutraukti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), nors visos trys vykdomosios bylos iš karto su 2014-07-02 patvarkymu buvo perduotos teismui.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas A. Š. (b. l. 31–32) prašo atskirąjį skundą atmesti. Atskirajame skunde nėra teisinių argumentų. Antstolė yra valstybės pareigūnė ir privalo turėti teisinį išsilavinimą, kas eliminuoja teisinių klaidų galimybę ir įrodo piktnaudžiavimą. Už neargumentuoto skundo pateikimą, t. y. piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teismas turi skirti antstolei baudą. Antstolė nurodo, kad vykdymo veiksmai buvo atliekami nuolatos, tačiau šis teiginys melagingas. Tik pats skolininkas gali atlikti tyčinius (aktyvius) veiksmus vykdomojoje byloje, sustabdančius arba nutraukiančius senaties eigą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų ir vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta, yra pagrįsta ir teisėta.
Civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, nustatyta, kad Kauno rajono PK kelių policijos valdybos 2006-10-24 nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjui paskirta 500 Lt bauda už tai, kad 2006-10-05 jis vairavo automobilį neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, antstolės kontoroje buvo gautas 2006-11-22, iš ko pirmosios instancijos teismas sprendė, kad trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas, numatytas LR ATPK 308 straipsnio 1 dalyje, pažeistas nebuvo, ir kad todėl, teismo nuomone, antstolė pagrįstai vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti.
Nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra vykdomasis dokumentas, turintis įstatymo nustatytą įvykdymo terminą. Pažymėtina, jog antstolei pateiktame vykdyti Kauno rajono PK 2006-10-24 nutarime yra nurodytas baudos sumokėjimo terminas – 15 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos. Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, 2006-10-24 nutarimo (vykdomojo dokumento) pareiškėjas nėra pasirašęs, be to, vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, kad šis nutarimas ir kiti antstolio šioje vykdomojoje byloje pareiškėjui siųsti dokumentai (išskyrus skundžiamą 2014-05-20 patvarkymą) pareiškėjui būtų įteikti, todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra jokio pagrindo išvadai, jog pareiškėjas žinojo apie priimtą nutarimą dėl baudos paskyrimo, apie jo įvykdymo terminus bei apie pagal šį nutarimą pradėtą išieškojimą, kas patvirtina pareiškėjo skundo argumentą, jog jis nebuvo informuotas apie išieškojimą pagal šį nutarimą. Vadinasi, šiuo atveju pagal vykdomojoje byloje ir civilinėje byloje esančius duomenis net nėra jokių galimybių nustatyti, kada pareiškėjui prasidėjo ir pasibaigė 15 dienų baudos sumokėjimo terminas, skaičiuotinas nuo nutarimo įteikimo pareiškėjui dienos.
CPK 586 straipsnis numato, kad antstolio vykdymo veiksmų pagrindas yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. CPK 651 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. CPK 651 straipsnio 2 dalyje (originali redakcija, galiojusi vykdomosios bylos užvedimo metu) buvo numatyta, jog sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama, ar vykdomojo dokumento turinys atitinka šio Kodekso 648 straipsnio reikalavimus (3 p.), taip pat, ar nėra kitokių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (7 p.). CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, jog vykdomoji byla nutraukiama, jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti.
Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju antstolė, 2006-11-22 gavusi vykdyti vykdomąjį dokumentą, visų pirma turėjo patikrinti, ar pateiktas vykdyti nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo pareiškėjui (skolininkui) yra įteiktas ir nuo kada jam atsirado pareiga sumokėti baudą per 15 dienų terminą, skaičiuotiną nuo nutarimo įteikimo dienos. Šiuo atveju pagal vykdomojoje byloje ir civilinėje byloje esančius duomenis nesant jokių galimybių nustatyti, kada pareiškėjui prasidėjo ir pasibaigė 15 dienų baudos sumokėjimo terminas, skaičiuotinas nuo nutarimo įteikimo pareiškėjui dienos, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog antstolė Kauno rajono PK 2006-10-24 nutarimą vykdyti priėmė neteisėtai, dėl ko vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo būti nutraukta CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
Šioje byloje keliamas klausimas dėl vykdomosios bylos nutraukimo kitu pagrindu, numatytu CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte – jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas (4 p.).
Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys patvirtina, jog antstolė, atlikdama išieškojimo veiksmus, 2006-11-22 išsiuntė siūlymą skolininkui deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) susimokėti skolą ir vykdymo išlaidas, tačiau siūlymas grįžo neįteiktas su atžyma, kad skolininkas „persikraustė.“ 2007-01-02 buvo atlikti užklausimai dėl skolininko turtinės padėties nustatymo (AB Ūkio banke, AB Sampo banke, AB Vilniaus banke, AB Parex banke, AB Šiaulių banke, Nordea bank Finalnd PLC Lietuvos skyriui, Vereins und Westbank AG Vilniaus Skyriui, AB bankui Snoras, UAB Medicinos bankui, AB DnB Nord bankui, AB bankui „Hansabankas“), 2007-10-24 papildomai užklausta SoDra ir AB Sampo bankas. 2007-09-04 priimtas patvarkymas išieškoti skolą iš skolininko darbo užmokesčio, 2007-10-25 išsiųstas šaukimas skolininkui deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) atvykti į antstolės kontorą, tačiau taip pat grįžo neįteiktas su atžyma, kad skolininkas „persikraustė“. 2007-12-10 priimtas patvarkymas areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Iš bylos duomenų matyti, kad kitas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atliktas veiksmas – tik 2014-05-20 priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo ir 2014-05-22 išsiųstas paštu skolininkui į įkalinimo įstaigą. Vykdomojoje byloje nesant duomenų, kad 2007 metais antstolė, neradusi skolininkui priklausančio turto ar pajamų, vykdomąjį dokumentą būtų grąžinusi išieškotojui, ar kad nurodytu laikotarpiu antstolė būtų atlikusi kitus vykdymo veiksmus, susijusius su baudos išieškojimu iš pareiškėjo (pvz., būtų ėmusi priemonių surasti kitą pareiškėjui priklausantį registruotiną nekilnojamąjį turtą), būtų periodiškai teikusi užklausas institucijoms (VĮ Regitrai, bankams, SoDrai ir kt.), pirmosios instancijos teismo nuomone, tai reiškia, kad vykdomasis dokumentas buvo antstolės žinioje, ir kad ji nuo 2007-12-10 iki 2014-05-20, t. y. beveik 7 metus, jokių veiksmų neatliko, tokiu būdu netinkamai įgyvendino CPK 634 straipsnio 2 dalies nuostatą, kurioje yra nustatyta antstolės pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Teismas padarė išvadą, kad laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio mėnesio iki 2014 m. gegužės mėnesio antstolė periodiškai neteikė užklausų kredito įstaigoms dėl pareiškėjo sąskaitų, VSDFV dėl pareiškėjo darbovietės ir nesiėmė jokių aktyvių veiksmų vykdomiesiems dokumentams įvykdyti, todėl yra pasibaigęs nuobaudos vykdymo senaties terminas.
Antstolė atskirajame skunde nurodo, jog, vadovaujantis protingumo ir ekonomiškumo principais, siekiant be reikalo nedidinti vykdymo išlaidų, užklausimai ir vykdymo veiksmai vienu metu buvo atliekami tik vienoje vykdomojoje byloje, o turimi duomenys turi prejudicinę reikšmę visose vykdomosiose bylose. Antstolė, atsakinėdama į skolininko pateiktus skundus, pateikė tris vykdomąsias bylas, iš kurių matyti, jog vykdymo veiksmai buvo atliekami nuolatos. Tai įrodo vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) esantys dokumentai ir padarytos atžymos.
Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus vertina kaip nepagrįstus. Susipažinus su Kauno apygardos teisme esančia vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini), prijungta prie atsiųstos apeliacine tvarka nagrinėti bylos Nr. 2S-2411-259/2014, kurioje skolininkas ir išieškotojas yra tie patys asmenys, būtent kurioje ir buvo daromos užklausos, nustatyta, jog antstolė 2008-04-16 užklausė Gyventojų registro tarnybą apie skolininko deklaruotą gyvenamąją vietą (v. b. lapas 20), 2008-04-16 siuntė užklausą dėl turtinės padėties nustatymo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) į Ūkio banką, 2008-04-30 gavo atsakymus iš VĮ Regitros ir iš Registrų centro (v. b. lapas 21), 2010-06-07 užklausė Gyventojų registro tarnybą apie skolininko deklaruotą gyvenamąją vietą (v. b. lapas 22), 2010-06-07 siuntė užklausas dėl turtinės padėties nustatymo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) į kredito įstaigas , 2010-09-29 gautas atsakymas iš Regitros ir 2010-09-30 – iš Registrų centro (v. b. lapas 23). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, netgi iš šių duomenų yra akivaizdu, jog tarp antstolės veiksmų, atliktų 2008–2010 metais vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo laikotarpis, ilgesnis nei dveji metai, kai nebuvo atliekami jokie vykdymo veiksmai, t. y. nuo 2008-04-30 iki 2010-06-07.
Dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė 2010-04-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010 nurodęs, jog dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kadangi šis teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 str. 1 d.), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009-12-22 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Būtina išsiaiškinti, ar vykdymo laikotarpiu nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi, t. y., ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, ar jis ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos sumokėjimo. Administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senatis taikytina tik esant abejoms aukščiau nurodytoms sąlygoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-10-04 nutartis administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007, 2007-05-31 nutartis administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007). Taigi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teisminėje praktikoje pripažįstama, jog nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo senaties terminas laikomas nepraleistu ne tik tada, kai nepraleistas minėtas ATPK 308 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams, tačiau ir kai vykdymo laikotarpyje nėra 2 metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Tokios praktikos laikosi ir žemesnės instancijos teismai (2014-08-11 Šiaulių apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-630-372/2014; Kauno apygardos teismo 2014-01-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-316-601/2014).
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju, paaiškėjus aplinkybei, kad dėl netinkamo antstolio pareigų atlikimo vykdymo veiksmai išieškant paskirtą 500 Lt baudą iš pareiškėjo nebuvo atliekami daugiau kaip du metus (laikotarpiu nuo 2008-04-30 iki 2010-06-07) ir nenustačius, kad pareiškėjas trukdė išieškoti jam paskirtą baudą ar ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti sumokėjimo baudos, tuo labiau nesant jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas buvo informuotas apie baudos paskyrimą 2006-10-24 nutarimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti pareiškėjui paskirtos baudos vykdymo senatį ir vykdomąją bylą nutraukti (CPK 629 str. 1 d. 4 p.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, visiškai nepagrįstas atskirasis skundas atmestinas, o teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.