Kauno apygardos teismo nutartis

2014-11-07 · Civilinė byla Nr. 2S-2506-221/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-07
Bylos Nr.
2S-2506-221/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-12282-2014-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Lozoraitytė
Pareiškėjas
A. S.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Civilinė byla Nr. 2S-2506-221/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12282-2014-2
Procesinio dokumento kategorijos:(S)128.11; 121.21; 122.4KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-16452-191/2014 pagal pareiškėjo A. S. skundą dėl antstolės Sonatos Vaicekauskienės veiksmų, suinteresuotas asmuo byloje Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas pateikė skundą antstolės S. Vaicekauskienės kontorai, prašydamas panaikinti 2014 m. gegužės 12 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0114/09/02224.

Nurodė, kad vykdymo procese nėra tiksliai apibrėžti išieškojimo senaties terminai, prašo taikyti CK 1.8 straipsnį – įstatymo ir teisės analogiją, mano, kad nagrinėjamu atveju vykdymo veiksmams turėtų būti skaičiuojamas 2 metų vykdymo senaties terminas, kuris yra pasibaigęs. Vykdomoji byla nutraukiama, kai išieškojimui pasibaigia įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas, bet kokie vykdymo veiksmai pasibaigus išieškojimo senaties terminui yra neteisėti. Antstolės 2014 m. gegužės 12 d. patvarkymas dėl skolos išieškojimo yra neteisėtas, nes priimtas pasibaigus vykdymo senaties terminui. Pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmes valstybė ne mažiau kaip 2 metus nevykdė savo pareigos – neaprūpino pareiškėjo darbinėmis pajamomis. Apie vykdytinus sprendimus pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas. Kauno rajono PK išduoto vykdomojo dokumento nėra patvirtinęs teismas, todėl tokio dokumento vykdymas prieštarauja Konstitucijai.

Antstolė S. Vaicekauskienė 2014 m. birželio 26 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino, skundą su vykdomąja byla perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, kad jos kontorai 2009 m. rugsėjo 2 d. pateiktas vykdyti Kauno rajono PK nutarimas Nr. M696487/2009 dėl 120 Lt skolos išieškojimo iš A. S. valstybei. Byloje buvo pradėti vykdymo veiksmai dėl skolos išieškojimo: skolininkui nutarime nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), išsiųstas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti bei siūlymas sumokėti vykdomajame dokumente nurodytą piniginę sumą ir vykdymo išlaidas per 5 dienas nuo dokumento gavimo. Skolininkas siūlymo neįvykdė, skolos gera valia nesumokėjo, į antstolės kontorą neatvyko, dokumentų, kurie įrodytų skolos apmokėjimą nepateikė. Kauno rajono PK nutarime skolininkas pasirašęs, kad padaryto pažeidimo neginčija, todėl žinojo apie pareigą sumokėti baudą. Skolininkas nevykdė CPK 644 straipsnyje nustatytų pareigų. Vadovaujantis CPK 664 straipsniu, išieškojimas nukreiptas į skolininkui priklausančias pinigines lėšas – buvo areštuotos skolininko sąskaitos. Kadangi jose piniginių lėšų nerasta, nuolat buvo užklausinėjamos kredito įstaigos ir Sodra apie skolininko galimas naujas sąskaitas ir įsidarbinimą. Nustačius, kad skolininkas yra Vilniaus pataisos namuose, buvo priimti patvarkymai (iš viso antstolės kontoroje vykdoma 20 vykdomųjų bylų iš šio skolininko) dėl skolų išieškojimų, kurie išsiųsti Vilniaus pataisos namams ir skolininkui. CPK 606 straipsnis numato terminus, per kuriuos vykdomieji dokumentai pateikiami vykdyti. Kai vykdomieji dokumentai dėl skolos ar žalos išieškojimo yra pateikti vykdyti antstoliui, senaties termino, per kiek laiko vykdomieji dokumentai turi būti įvykdyti, įstatymas nenumato. Todėl skolininko teiginys, kad pasibaigė vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti ir vykdymo terminas, yra neteisingas. Nutarimas priimtas vykdyti nepraėjus 3 mėnesiams nuo jo priėmimo, o išieškojimas buvo vykdomas nuolat, t. y. užklausinėjamos kredito įstaigos, Sodra, buvo ieškoma skolininko turto ar pajamų, į kurias būtų galima nukreipti išieškojimą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad sprendžiant, ar nebuvo pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą (baudą) vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas 3 mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams, bei ar vykdymo laikotarpiu nėra 2 metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo; būtina išsiaiškinti, ar vykdymo laikotarpiu nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi – ar administracinėm atsakomybėn patrauktas asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, ar jis ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos sumokėjimo. Vykdymo veiksmai pradėti laikantis įstatyme numatytų terminų, todėl taikyti pareiškėjui paskirtos baudos vykdymo senatį ir nutraukti baudos išieškojimą iš pareiškėjo nėra pagrindo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartimi pareiškėjo (skolininko) skundą dėl antstolės S. Vaicekauskienės veiksmų atmetė.

Teismas nustatė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0114/09/02224 vykdomas administracinės nuobaudos, t. y. piniginės baudos, išieškojimas iš skolininko A. S.. Teismas nurodė, kad baudos, paskirtos už administracinį teisės pažeidimą, vykdymas turi būti atliekamas laikantis ne tik CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos išieškojimo tvarkos, tačiau ir ATPK nustatytos administracinių nuobaudų vykdymo tvarkos. Siekiant nustatyti, ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti minėtą nuobaudos vykdymo senaties terminą, būtina išsiaiškinti, kokių veiksmų buvo imtasi siekiant išieškoti iš A. S. paskirtą baudą ir ar skolininkas nevengė jam paskirtos nuobaudos. Ar senaties terminas suėjo, yra administracinio teisės pažeidimo byloje nustatinėtina aplinkybė ir negali būti nagrinėjama civilinio proceso tvarka. Teismas nenustatė pagrindų taikyti nuobaudos vykdymo senaties terminą. Teismas sprendė, kad antstolė pagrįstai priėmė vykdyti Kauno rajono PK 2009 m. birželio 8 d. nutarimą Nr. M696487/2009 dėl 120 Lt baudos išieškojimo, kadangi nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje savaime yra vykdytinas dokumentas skolininkui, o tuo pačiu ir visoms kitoms institucijoms.

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir vykdomąją bylą nutraukti.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Tam, kad nebūtų piktnaudžiaujama civilinėmis teisėmis, kad teisinio neapibrėžtumo būsena tarp civilinių santykių šalių netruktų nepateisinamai ilgai, civiliniame kodekse yra numatytas senaties institutas. Nagrinėjamu atveju byloje išieškotoju yra valstybė, išieškoma suma – 120 Lt, kuri yra mažesnė už vykdymo išlaidas (135 Lt). Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad apeliantui buvo išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą, kad jis buvo kviečiamas pagal šaukimus, kadangi jis tokių dokumentų negavo. Pirmą kartą apie išieškojimą apeliantas sužinojo tik iš 2014 m. gegužės 12 d. antstolės patvarkymo, todėl akivaizdu, kad išieškojimas yra absoliučiai neteisėtas, ir grindžiamas melagingais, klaidinančiais teismą teiginiais. Tuo metu, kada antstolė priėmė vykdyti vykdomąjį raštą, apeliantas buvo laisvėje, dirbo, todėl antstolės teiginiai apie siųstus užklausimus į Sodrą, yra melagingi. Teigia, kad jam paskirtos baudos mokėjimo nevengė, tačiau apie išieškojimą nebuvo tinkamai informuotas. Apelianto teigimu, administracinių baudų išieškojimo teismų praktikoje yra nustatytas 2 metų vykdymo senaties terminas. Kadangi apeliantas apie išieškojimą pirmą kartą buvo informuotas tik 2014 m. gegužės 12 d. patvarkymu, o išieškotojas nagrinėjamu atveju yra valstybė, išieškojimas yra absoliučiai neteisėtas.

Atsiliepimas

Antstolė S. Vaicekauskienė atsiliepimu į atskirąjį skundą su pareiškėjo atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-16452-191/2014 palikti nepakeistą.

Nurodė, kad pareiškėjo atskirojo skundo teiginiai yra nepagrįsti jokiais įrodymais. Antstolė, priėmusi vykdyti Kauno rajono PK nutarimą, pradėjo baudos išieškojimo veiksmus: išsiuntė skolininkui siūlymą, tikrino jo turtinę padėtį. Nustačiusi skolininko buvimo vietą, antstolė priėmė 2014 m. gegužės 12 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo. Nurodo, kad baudos, paskirtos už administracinį teisės pažeidimą, vykdymas turi būti atliekamas laikantis ne tik CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos išieškojimo tvarkos, tačiau ir ATPK nustatytos administracinių nuobaudų vykdymo tvarkos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad antstolė turėjo teisę priimti vykdyti Kauno rajono PK 2009 m. birželio 8 d. išduotą nutarimą Nr. M696487/2009 dėl 120 Lt baudos išieškojimo. Pareiškėjas nevykdė pareigos bendradarbiauti su antstole, kviečiamas atvykti pas antstolę, aktyviai domėtis vykdymo eiga. Antstolės S. Vaicekauskienės kontoroje be šios vykdomosios bylos vykdoma dar devyniolika vykdomųjų bylų iš A. S. įvairių išieškotojų naudai, todėl vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcija bei siekiant nedidinti vykdymo išlaidų, vykdymo veiksmai buvo atliekami vienoje vykdomojoje byloje, t. y. buvo nuolat užklausinėjama Sodra apie skolininko įsidarbinimą, užklausinėjami bankai apie skolininko turimas sąskaitas juose, taip pat tikrinama turtinė padėtis. Antstolei nustačius, kad skolininkas atlieka bausmę Vilniaus pataisos namuose, priimti patvarkymai visose vykdomosiose bylose dėl skolos išieškojimo, kurie 2014 m. gegužės 13 d. išsiųsti skolininkui. Prieš tai pareiškėjui adresu (duomenys neskelbtini), registruota pašto siunta buvo išsiųstas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir siūlymas sumokėti vykdomajame dokumente nurodytą piniginę sumą bei vykdymo išlaidas, tačiau pareiškėjas siūlymo neįvykdė. Pareiškėjas apie jam paskirtą baudą žinojo, padaryto pažeidimo neginčijo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Civilinio proceso kodekso 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjo A. S. skundas dėl antstolės S. Vaicekauskienės veiksmų, yra pagrįsta ir teisėta.

Civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0114/09/02224 duomenimis, nustatyta, kad antstolės S. Vaicekauskienės kontoroje vykdomas Kauno rajono PK 2009 m. birželio 8 d. nutarimas Nr. M696487 dėl 120 Lt baudos išieškojimo iš skolininko A. S. valstybei. Vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti 2009 m. rugsėjo 2 d. ir tą pačią dieną pareiškėjui išsiųstas siūlymas sumokėti baudą ir vykdymo išlaidas. Skolininkas per antstolės nustatytą terminą skolos ir vykdymo išlaidų nepadengė, todėl antstolė ėmėsi priverstinių vykdymo veiksmų. Antstolė 2014 m. gegužės 12 d. paskaičiavo, kad vykdant vykdomąjį dokumentą, susidarė 255 Lt įsiskolinimas (120 Lt bauda ir 135 Lt vykdymo išlaidos) ir priėmė patvarkymą dėl šių sumų išieškojimo iš skolininko.

Antstolių įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. CPK 661 straipsnyje nustatyta, jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Sprendimų vykdymo instrukcijos 5 punkte nurodyta, kad jeigu raginimas įvykdyti vykdomąjį dokumentą skolininkui nesiunčiamas, antstolis išieškojimuose iki 200 Lt, išsiunčia skolininkui siūlymą sumokėti skolą (baudą) bei vykdymo išlaidas. Siūlymas skolininkui siunčiamas registruotu laišku, kuris pagal CPK 604 straipsnio nuostatas, laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo. Siūlymas sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas nėra prilyginamas raginimui įvykdyti sprendimą, t. y. jis yra siunčiamas CPK 604 straipsnyje nustatyta bendra procesinių dokumentų įteikimo vykdymo procese tvarka ir jokių išimčių siūlymo įteikimo tvarkai įstatymai nenumato.

Nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra vykdomasis dokumentas, turintis įstatymo nustatytą įvykdymo terminą. Antstolei pateiktame vykdyti Kauno rajono PK 2009 m. birželio 8 d. nutarime yra nurodytas baudos sumokėjimo terminas – 15 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos. Vykdomosios bylos duomenimis, 2009 m. birželio 8 d. vykdomąjį dokumentą pareiškėjas A. S. pasirašė, sutiko su padarytu pažeidimu. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad pareiškėjas žinojo apie priimtą nutarimą dėl baudos paskyrimo ir jo įvykdymo terminus. Kaip jau minėta, baudos sumokėjimo terminas pasibaigė praėjus 15 dienų nuo nutarimo įteikimo pareiškėjui dienos. Nesat geranoriškai sumokėtai baudai, Kauno rajono PK pateikė nutarimą vykdyti antstolei S. Vaicekauskienei. Antstolė 2009 m. rugsėjo 2 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir išsiuntė skolininkui siūlymą sumokėti 120 Lt baudą ir 63 Lt vykdymo išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdomajame dokumente nurodyta skolininko gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu antstolė 2009 m. rugsėjo 2 d. registruotą siuntą išsiuntė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir siūlymą sumokėti vykdomajame dokumente nurodytą piniginę sumą bei vykdymo išlaidas. 2009 m. rugsėjo 29 d. antstolė siuntė apeliantui šaukimą, į kurį apeliantas neatsiliepė, pas antstolę neatvyko. Kadangi pareiškėjas žinojo apie priimtą nutarimą dėl baudos paskyrimo ir jo įvykdymo terminus, todėl laikytina, kad antstolės veiksmai dėl siūlymo sumokėti baudą bei vykdymo išlaidas išsiuntimo laikytini teisėtais, neprieštaraujančiais įstatymo nuostatoms.

Vienu iš atskirojo skundo argumentu, apeliantas nurodo aplinkybę, kad antstolė praleido dviejų metų naikinamąjį administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminą, todėl, pareiškėjo teigimu, antstolės priverstinio vykdymo veiksmai laikytini neteisėtais.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad dėl administracinės nuobaudos, baudos vykdymo senaties terminų yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausias Teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010. Minimoje kasacinio teismo nutartyje nurodyta, kad nei CPK, nei ATPK nenustatyti administracinės nuobaudos, baudos vykdymo senaties terminai, todėl turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, pagal kurį taikytinas 2 metų administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminas. Kita vertus, buvo pažymėta, kad, sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas 3 mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra 2 metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Be kita ko, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Taigi jei per 2 metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo.

Nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje Nr. 0114/09/02224 esantys duomenys patvirtina, kad 3 mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas, numatytas ATPK 308 straipsnio 1 dalyje pažeistas nebuvo, todėl antstolė pagrįstai vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti. Iš vykdomosios bylos matyti, kad apeliantas nė karto nėra kreipęsis į antstolę, nėra domėjęsis vykdomosios bylos eiga, byloje nėra duomenų, kad skola būtų sumokėta gera valia. Šiuo metu apeliantas atlieka bausmę pataisos namuose. Kaip jau minėta, nutarimas dėl administracinės baudos, kurio pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. 0114/09/02224, surašytas apeliantui dar nesant įkalinimo įstaigoje, su nutarimu apeliantas buvo susipažinęs, jį pasirašė, neginčijo, todėl teismas daro išvadą, kad apeliantas, žinodamas apie jam paskirtą baudą bei faktą, kad nėra jos sumokėjęs, privalėjo aktyviai domėtis tolimesniu baudos išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančia antstole, o ne siekti išvengti baudos mokėjimo. Nagrinėjamu atveju, vertinant 2 metų senaties termino taikymą administracinių nuobaudų vykdymui išieškojimo veiksmų aspektu, teismas pažymi, kad vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad antstolė sistemingai atliko vykdymo veiksmus – 2009-2013 m. teikė užklausas kredito įstaigoms, VSDFV. Antstolei nustačius, kad apeliantas atlieka bausmę pataisos namuose, 2014 m. gegužės 12 d. antstolė priėmė patvarkymus dėl skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo ir juos išsiuntė skolininkui. Kaip nurodo antstolė, jos kontoroje be vykdomosios bylos Nr. 0114/09/02224, vykdoma dar devyniolika vykdomųjų bylų iš pareiškėjo A. S. įvairių išieškotojų naudai. Antstolė, siekdama nedidinti vykdymo išlaidų, vykdymo veiksmus atliko vienoje vykdomojoje byloje, t. y. nuolat klausė VSDFV apie pareiškėjo įsidarbinimus, teikė užklausas bankams apie skolininko turimas sąskaitas, tikrino jo turtinę padėtį, teikė užklausas VĮ „Regitra“, VĮ Registrų centrui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad baudos išieškojimas užsitęsė būtent dėl apelianto vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą, t. y. apeliantas, žinodamas apie jam paskirtą baudą, jos nesumokėjo, nesidomėjo jos išieškojimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju būtent dėl antstolės aplaidumo ar neveikimo užsitęsė vykdymo laikotarpis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Antstolė vykdymo veiksmus atliko nepraėjus 2 metams nuo nutarimo gavimo, todėl nagrinėjamu atveju taikyti senaties terminą nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, pateiktą vykdomosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis apelianto atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Virginija Lozoraitytė