Kauno apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Renatai Krasinskienei, Almai Veiverytei, Danguolei Muravjovienei, Justinai Nekrašaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovei UAB „Turto lizingas“, tretysis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų D. Z. dėl paskolos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, jos sąlygų pripažinimo nesąžiningomis ir negaliojančiomis, jos pakeitimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pripažinti 2015-08-04 Paskolos sutarties Nr. 2015080401 nutraukimą neteisėtu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas dalinai.

Dėl paskolos sutarties nutraukimo

Dėl paskolos sutarties sąlygų pripažinimo nesąžiningomis ir negaliojančiomis

Ieškiniu reiškiami reikalavimai pripažinti toliau aptariamų Paskolos sutarties sąlygų atitikimą CK 6.2284 straipsnyje įtvirtintoms sutarčių nesąžiningoms sąlygoms, t. y. pripažinti nesąžiningomis (ir atitinkamai negaliojančiomis). Paskolos sutarties pagrindu šalių susiklostę santykiai kvalifikuotini kaip paskolos teisiniai santykiai, o jų pasirašyta sutartis atitinka tokios sutarties formai bei turiniui keliamus reikalavimus (CK 6.870, 6.871 str.). Atsižvelgiant į sutarties šalis (verslininkas ir fizinis asmuo), analizuotina ar Paskolos sutartis kvalifikuotina vartojimo paskolos sutartimi (CK 1.39 str. 1 d.), nes tai svarbu siekiant vertinti tokios sutarties sąlygas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakydamas apie sutarties kvalifikavimą vartojimo sutartimi, išaiškino, kad „esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsisavina fizinis asmuo: antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės, komercinės ar profesines veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namu ūkio poreikiams tenkinti: trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais). Taigi kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių - vartotojas. Sprendžiant, ar sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, neturi reikšmės, kaip sutarties šalys įvardijo sutartį, ar sutarties tekste vartojamas terminas „vartojimo“. Konkrečios sutarties pripažinimą vartojimo sutartimi lemia jos atitiktis pirmiau nurodytiems požymiams, o ne sutarties šalių valia, laikyti ją tokia ar ne" (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2014).

Šiuo atveju Paskolos sutartį sudarė ieškovė (fizinis asmuo) ir atsakovas (verslo subjektas, kurio pagrindinė veikla - paskolų suteikimas) (t. 1, b. I. 59). Ieškovė Paskolos sutartį sudarė ne dėl savo ūkinės, komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams poreikiams. VVTAT komisijos 2018-01-12 nutarimu Nr. 10-56 dėl UAB „Turto lizingas“ paskolos sutarties (t. 1, b. I. 98-103) taip pat šią sutartį laiko vartojimo sutartimi. Atkreiptinas dėmesys, kad pats atsakovas neneigia, kad sudaryta Paskolos sutartis yra vartojimo sutartis (žr. 2017-11-22 atsakymą, t. 1, b. I. 49-54). Tarp šalių nėra ginčo, kad Paskolos sutartis yra vartojimo sutartis.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė duotais paaiškinimais sutiko su ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimais dėl 48 procentų dydžio palūkanų mažinimo iki 13 procentų CK 6.2284 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vartotojas turi teisę teismo tvarka reikalauti pripažinti negaliojančiomis vartojime sutarties nesąžiningas sąlygas. Šiame straipsnyje vartojimo sutartimi laikoma bet kuri verslininko ir vartotojo sudaryta sutartis. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtina, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai.

CK 6.2284 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal šio straipsnio 2 dalį individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kuriu parengimui negalėjo daryti ?takos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Jeigu iš anksto parengtoje standartinėje sutartyje tam tikros sąlygos buvo aptartos individualiai, šio straipsnio taisyklės taikomos kitoms tos sutarties sąlygoms. Pareiga Įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui.

1993 m. balandžio 5 d. Europos Bendrijos Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų vartojime sutartyse, kuri su visais pakeitimais įgyvendinta 2014-06-26 papildžius CK 181 skyriumi, t. y. 6.2281-6.22816 straipsniais, 3 straipsnio 2 dalyje nustatė, kad ..visada yra laikoma, kad dėl sąlygos nebuvo atskirai derėtasi, jeigu ii buvo parengta iš anksto, ir vartotojas dėl to negalėjo padaryti įtakos sąlygos esmei, ypač iš anksto suformuluotos tipinės sutarties atveju. Tuo atveju, kai bet kuris pardavėjas ar tiekėjas tvirtina, kad dėl tipinės sąlygos buvo atskirai derėtasi, jam tenka to įrodinėjimo pareiga.“ šiuo metu ši nuostata įgyvendinta CK 6.2284 straipsnio 4 dalyje, kuri iš esmės nustato analogiškas taisykles. Todėl preziumuoiama, kad sudaryta Paskolos sutartis buvo iš anksto paruošta ir dėl joje įtvirtintu sąlygų nebuvo individualiai tariamasi. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymą paneigti šią prezumpciją tenka verslininkui - UAB „Turto lizingas". Be to, teismų praktikoje pasisakoma, jog kai paslaugos tiekėjas yra verslininkas, įrodinėjimo našta negali būti perkeliama silpnesniajai šio santykio šaliai - vartotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2006; Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-536-440/2014; ir kt.).

Pažymėtina, kad ieškovė neturėjo realios galimybės individualiai aptarti Paskolos sutarties sąlygas, nes jos buvo iš anksto nustatytos atsakovo ir norint gauti paskolą turėjo būti priimamos be realių derybų ir galimybės keisti sąlygas. Ieškovei nebuvo leidžia derėtis ir ji negalėjo daryti įtakos Paskolos sutarties sąlygoms, o tai reiškia, jog individualaus aptarimo, kaip išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, nebuvo. Sudarant Paskolos sutartį, ieškovės pajamos buvo nedidelės (t. 1, b. I. 126), ieškovės išsilavinimas tik vidurinis (t. 1, b. I. 96, 104), ieškovė buvo bedarbė Paskolos sutarties pasirašymo dieną (2015-08-04) (t. 1, b. I. 124), tik 24 metų amžiaus, todėl dėl finansinių sunkumų, sunkios padėties, nepatyrimo, neapdairumo, derybų patirties stokos ir priklausomybės nuo atsakovo pasiūlytų sąlygų sudarė Paskolos sutartį iš anksto parengtomis sąlygomis be individualaus aptarimo.

Lietuvos teismų praktikoje išaiškinta, kad individualiai aptartos sąlygos yra tokios sąlygos, kurios įtraukiamos į sutartį aktyviai veikiant vartotojui, t. y. tokioms sąlygoms vartotojas gali daryti įtaką, pavyzdžiui, reikalauti kurią nors sąlygą, esančią sutartyje, išbraukti ar įrašyti į sutartį naują sąlygą, keisti tam tikras sutarties sąlygas ir pan. Sutarties sąlygų paaiškinimas vartotojui taip pat negali būti prilyginamas sutarties salvau aptarimui individualiai Civilinio kodekso prasme (Vilniaus apygardos teismo 2014-05-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-89-160/2014; ir kt.; 2009 m. kovo 24 d. Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga (Teismų praktika 30).

Lietuvos teismų praktikos apžvalgoje yra paaiškinta, kad „vartojimo sutartys dažniausiai sudaromos prisijungimo būdu, naudojant standartines sutarčių sąlygas, kurios nėra individualiai aptariamos, todėl vartotojas yra priverstas priimti jam primetamas stipraus kontrahento siūlomas sutarties sąlygas arba apskritai atsisakyti sutarties. Nurodytos aplinkybės lemia, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu - būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Dėl šių priežasčių šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą.“

Kadangi Paskolos sutarties sąlygos nebuvo individualiai aptartos, joms įtakos ieškovė negalėjo daryti, jos buvo iš anksto nustatytos verslininko (atsakovo), tai yra pagrindas apginti vartotojo interesus įvertinant Paskolos sutarties sąlygas ir pripažįstant jas nesąžiningomis ir negaliojančiomis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ir teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Todėl Paskolos sutartis yra laikytina vartojimo sutartimi ir ją yra pagrindas vertinti pagal CK 6.2284 straipsnio nuostatas.

Įvertinus Paskolos sutarties 2.3.3, 2.3.5, 2.3.6, 3.2 Ir 3.3 punktus matyti, jog jie iš esmės atitinka CK 6.2284 straipsnyje įtvirtintas vartojimo sutarčių nesąžiningas sąlygas, todėl atsakovo atstovei duotais paaiškinimais sutinkant su šiais patikslinto ieškinio reikalavimais, jos plačiau neanalizuotinos, bet jos pripažintinos negaliojančiomis.

Paskolos sutarties punktas „Šalių susitarimu už naudojimąsi Paskola nustatomos 26% (dvidešimt šešių procentų) dydžio metinės palūkanos bei 48% (keturiasdešimt aštuonių procentų) dydžio metinės padidintos palūkanos.“

Paskolos sutarties „Paskolos gavėjui laiku neatsiskaičius su paskolos davėju, pagal šią sutartį ar punktas: joje numatytus grafikus kasdien skaičiuojamos 0,5 (penkių dešimtųjų) procentų delspinigiai nuo visos paskolos sumos iki pilno atsiskaitymo.“

Paskolos sutarties „Paskolos gavėjui vėluojant sumokėti Mokėjimų grafike nustatytą periodinę įmoką ilgiau kaip 5 (penkias) kalendorines dienas, mokėti Paskolos davėjui šios Sutarties 3.2 punkte nustatyto dydžio padidintas palūkanas nuo negrąžintos Paskolos sumos. Padidintos palūkanos yra mokamos iki uždelstų mokėjimo visiško padengimo.“

Paskolos sutarties punktas „Laiku negrąžinus visos paskolos sumos ar vėluojant mokėti įmokas pagal nustatytą Mokėjimo grafiką, atlyginti visus Paskolos davėjui tokiu uždelsimu atsiradusius tiesioginius ir netiesioginius nuostolius.“

Paskolos sutarties punktas „mokėti Paskolos davėjui už Paskolos davėjo patelktą pirmąjį įspėjimą dėl įsipareigojimų pagal šią Sutartį nevykdymą 15 EUR (penkiolika eurų) mokestį, o už kiekvieną paskesnį įspėjimą po 20 EUR (dvidešimt eurų) mokestį per 5 (penkias) kalendorines dienas nuo tokio įspėjimo gavimo momento."

Dėl paskolos sutarties 2.3.3, 2.3.5, 2.3.6 ir 3.2 punktų nesąžiningumo

Paskolos sutarties 2.3.3, 2.3.5, 2.3.6 ir 3.2 punktai, esant 3.3 punktui, akivaizdžiai rodo, jog įtvirtintos dvigubos netesybos, nes vėluojant mokėti pagal Paskolos sutartį turi būti mokami ne tik 0,5 proc. delspinigiai, bet ir 48% (keturiasdešimt aštuonių procentų) dydžio metinės padidintos palūkanos. Tai reiškia dvigubas netesybas (dvigubą atsakomybę už vėlavimą atsiskaityti), o tokia sąlyga yra negalima civiliniuose teisiniuose santykiuose. Tokiu atveju mažesnioji suma įskaitoma į didesniąją. Ši sąlyga, įtvirtinta Paskolos sutarties 2.3.3 ir 3.2 punktuose, taip pat atitinka vartojimo sutarties nesąžiningą sąlygą, įtvirtintą CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punkte. Tai daro Sutarties 2.3.3 ir 3.2 punktuose įtvirtintą sąlygą dėl padidintų 48 proc. palūkanų negaliojančią nuo jos sudarymo momento (CK 6.2284 str. 8 d.).

Be to, tokia pati taisyklė apima Paskolos sutarties 2.3.5 ir 2.3.6 punktus, nes jais vėlgi taikomos papildomos netesybos (2.3.6 punkte - baudos, kurios negali būti taikomos papildomai) ir

punkte nuostoliai, kurie apima netesybas, nes kai pareiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, netesybos įskaitomos į nuostolius (žr. Klaipėdos apygardos teismo 2015-04-23 nutartj civilinėje byloje Nr. e2A-521-538/2015; Vilniaus apygardos teismo 2015-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1688-392/2015; ir kt.). Todėl Paskolos sutarties 2.3.5 ir 2.3.6 punktai taip pat yra nesąžiningos sąlygos ir negalioja nuo jos sudarymo momento (CK 6.2284 str. 8 d.).

Dėl paskolos sutarties 3.3 punkto (sąlygos dėl delspinigių) nesąžiningumo

Teismų praktikoje pripažįstama, jog netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016). Pažymėtina, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms - ir delspinigiams, ir baudoms. Norėdamas, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai, ieškovas privalo juos įrodyti. Ieškovas į bylą tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Dėl to darytina išvada, kad prašomos priteisti sutartinės palūkanos yra nepagrįstai didelės, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 0,05 procento už vieną dieną (CK 6.37 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad vartotojų teisių apsauga yra konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas (Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalis, CK 6.188 straipsnis), su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Kaip matyti pagal Lietuvos teismų praktiką minimalus vartotoju teisiu apsaugos standartas dėl netesybų dydžio yra 0,05 procento delspinigiai už viena pradelsta diena.

Alternatyviai ginant ieškovės pažeistas teises šiuo aspektu, delspinigių dydis mažintinas iki 0,05 proc. dydžio (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis), nes aptariamas 0,5 proc. dydis yra aiškiai nepagrįstas, neprotingas, nes juo ne kompensuojami minimalūs nuostoliai, o sutelkiama galimybė nepagrįstai pasipelnyti ieškovės sąskaita. Atsakovas pateikė lentelę (t. 1, b. I. 89), kurioje nurodyta, jog ieškovės atžvilgiu priskaičiuoti 3597,40 EUR delspinigiai tik už 6 mėn. Toks dydis aiškiai neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų ir siekia net 36 proc. paskolos sumos, kuri mokėtina per 60 mėn. Todėl ieškovės atžvilgiu turi būti priskaičiuoti delspinigiai (0,5 proc. arba sumažinti 0,05 proc.), ir taikytina ieškinio senatis delspinigiams ir leisti atsakovui juos skaičiuoti tik už 6 mėn. laikotarpį nuo prievolės vykdymo pažeidimo momento (2016 m. lapkričio mėn.) (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.).

Dėl paskolos 3.2 punkto pakeitimo

Pagal CK 6.223str. 3dalį ieškinį dėl sutarties pakeitimo gali pareikšti tik po to, kai kita šalis atsisako pakeisti sutartį ar per 30 dienų negautas atsakymas į pasiūlymą pakeisti sutartį, jei sutartis ar įstatymai nenustato kitokios sutarties pakeitimo tvarkos. Todėl šios normos pagrindu yra nustatyta ikiteisminė ginčų dėl sutarties pakeitimo nagrinėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-06-11 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-294/2014). Ieškovė šios ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarkos nesilaikė, nes nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, todėl pažeidė CK 6.233str.3d.numatytas nuostatas, todėl atsakovui prašant šis ieškovės reikalavimas negali būti paliktinas nenagrinėtu, nors ir ieškovė nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar gali pasinaudoti šia tvarka.

Sutarčių laisvės principas leidžia šalims ne tik sudaryti sutartį, bet ir pakeisti jau sudarytos sutarties sąlygas, kad jos atitiktų tikrąją sutarties šalių valią, neprieštarautų imperatyviosioms įstatymų normoms, gerai moralei, šalių lygiateisiškumo ir bendriesiems teisės principams, taip pat sudarytos sutarties esmei ir tikslui. Kadangi vėlesnis sutarties pakeitimas reiškia įsikišimą į jau tarp šalių egzistuojančią teisių ir pareigų pusiausvyrą, todėl šalių lygiateisiškumo principas (CK 1.2 straipsnis) reikalauja, kad sutartis būtų keičiama šalių susitarimu, kurio dydžio atsakovė teismo posėdyje neginčija (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Tačiau tam tikrais atvejais besąlygiškas reikalavimas vykdyti šalių susitarimą gali būti nepateisinamas kaip neatitinkantis protingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Dėl to teisinis reglamentavimas nustato sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principo išlygas.

Kai viena iš šalių atsisako pakeisti sutarties sąlygas, jos gali būti pakeistos teismo sprendimu.

CK 6.223 straipsnio 3 dalis nustato, jog ieškinį dėl sutarties pakeitimo galima pareikšti tik po to, kai kita šalis atsisako pakeisti sutartį ar per trisdešimt dienų iš jos negautas atsakymas į pasiūlymą pakeisti sutartį, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitokios sutarties pakeitimo tvarkos. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad CK 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų dėl sutarties pakeitimo nagrinėjimo tvarka. Suinteresuota pakeisti sutartį šalis pirmiausia su siūlymu keisti sutartį turi kreiptis į kitą šalį. Tik šiai atsisakius keisti sutartį ar neatsakius į tokį siūlymą, suinteresuota šalis įgyja teisę kreiptis į teismą ir pateikti ieškinį dėl sutarties pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 18/2011; 2012 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-39/2012).

Ieškovė pateikė atsakovui prašymą, jog palūkanos pagal Paskolos sutartį būtų pakeistos į 13 proc. (t. , b. I. 34-36), bet atsakovas 2017-11-22 atsakyme (t. 1, b. I. 49-54) nurodė, jog nesutinka, tačiau teismo posėdyje duotais paaiškinimais atsakovo atstovė sutiko pakeisti šią sąlygą, todėl Paskolos sutarties 3.2 punkte įtvirtintas 26 proc. palūkanų dydis pakeistinas į 13 proc. (CK 6.223, 6.228 str.).

Dėl paskolos sumos grąžinimo termino pratęsimo

Tai, kad ieškovė nuo 2017m. birželio siekė susitarti su atsakovu, nesuteikia teisės atsakovui nesutinkant, esant nutrauktai paskolos sutarčiai pratęsti paskolos grąžinimo terminą 44 mėnesiams, todėl šis reikalavimas atmestinas, nes neįrodytas.

Dėl įpareigojimo atsakovą perskaičiuoti mokėtiną sumą

Atsakovas sutiko teismo posėdžio metu perskaičiuoti visą bendrą mokėtiną sumą pagal paskolos sutartį, atsižvelgiant į tam tikrų paskolos sutarties sąlygų negaliojimą, todėl šis reikalavimas tenkintinas dalinai - atsakovas įpareigotinas paskaičiuoti visą bendrą mokėtiną sumą ieškovei pagal paskolos sutartį, kitoje dalyje dėl mokėjimo grafiko pateikimo– atmestinas, nes neįrodytas.

Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių atstovų duotus paaiškinimus, teismas pripažįsta jog ieškovė neįrodė, kad paskolos sutarties Nr. 2015080401 nutraukimas yra neteisėtas, bei, kad nėra pagrindo pripažinus nutraukimą neteisėtu, pratęsti paskolos sumos grąžinimo terminą, dėl senaties termino taikymo delspinigių skaičiavimui, dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo delspinigiams už 6 mėnesių laikotarpį nuo prievolės pažeidimo momento -2016-m. lapkričio mėn., todėl šie reikalavimai atmestini ( CPK 3straipsnio, 1, 7 dalys, 177,178,185straipsnai). Kiti pareikšti ieškovės reikalavimai tenkintini, nes įrodyti (CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 177, 178, 185 straipsniai).

Ieškinį tenkinus dalinai, proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos: ieškovei – už advokato padėjėjo paslaugas 1316,79 Eur, kurios laikytinos atitinkančiomis rekomendacijose numatyto rekomendacinio užmokesčio už advokato padėjėjo teisines paslaugas maksimalius dydžius; bei iš ieškovės -322,66Eur – atsakovei, daryti šių išlaidų įskaitymą bei priteisti iš atsakovės – ieškovei 993,53Eur už advokato padėjėjo teisines paslaugas bei patirtas išlaidas valstybei – 8,34 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 92, 93, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti dalinai.

1..Pripažinti Paskolos sutarties 2,3.3, 2.3.5, 2.3.6, 3.2 (dėl 48 proc, palūkanų) punktuose įtvirtintas sąlygas nesąžiningomis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento.

2. Pripažinti paskolos sutarties 2.2.1,2.4.4,4.1.1,4.1.2,4.3.1,4.4,4.5, 5.7 punktuose įtvirtintas sąlygas nesąžiningomis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento.

Pripažinti Paskolos sutarties 3.3 punkte įtvirtintą sąlygą nesąžininga ir negaliojančia nuo jo sudarymo momento ir sumažinti Paskolos sutarties 3.3 punkte įtvirtintą delspinigių dydį iki 0,05 proc.

Pakeisti Paskolos sutarties 3.2 punktą, išdėstant jį tokiu būdu: „šalių susitarimu už naudojimąsi Paskola nustatomos 13% (trylikos procentų) dydžio metinės palūkanos“

Ieškovės atžvilgiu priskaičiuoti delspinigiai 0,5 proc. sumažinti iki 0,05 proc.

Įpareigoti atsakovą perskaičiuoti visą bendrą mokėtiną Sumą pagal Paskolos sutartį, atsižvelgiant į tam tikrų Paskolos sutarties sąlygų negaliojimą .

Ieškinio reikalavimus dėl pripažinimo 2015-08-04 paskolos sutarties Nr. 2015080401 nutraukimą neteisėta, įpareigojimo pratęsti paskolos sumos grąžinimo terminą, įtvirtintą paskolos sutarties 3.1punkte, pagal paskolos sutartį 44 mėnesių terminui, tai yra pakeisti paskolos sutarties 3.1punkte įtvirtintą sąlygą tokiu būdu „3.1Paskolos suma turi būti grąžinta per 44 mėnesių terminą nuo priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo momento, dėl senaties termino taikymo delspinigių skaičiavimui, dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo delspinigiams už 6 mėnesių laikotarpį nuo prievolės pažeidimo momento -2016-m. lapkričio mėn. - atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones 2017-12-28 nutartimi civ. byloje Nr. e2-32480-429/2018, kuriomis uždrausta atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Turto lizingas" ir tretiesiems asmenims (notarams, antstoliams ir kt. – jeigu vykdymas jau yra pradėtas) imtis (tęsti) šių (-iuos) veiksmų (-us):

pradėti ir vykdyti (tęsti) vykdymo (išieškojimo) procedūrą pagal 2015-08-04 Paskolos sutarties Nr. 2015080401 iš ieškovės A. Š., trečiojo asmens D. Z. ar 2015-08-04 sutartinės hipotekos Nr. 1-4651 sandoryje išvardytų hipotekos daiktų (įkeičiamų daiktų);pradėti ir vykdyti (tęsti) vykdymo (išieškojimo) procedūrą 2015-08-04 laidavimo sutartį iš trečiojo asmens D. Z. ar 2015-08-04 sutartinės hipotekos Nr. 1-4651 sandoryje išvardytų hipotekos daiktų (įkeičiamų daiktų).

Priteisti ieškovei A. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Turto lizingas“, j.a.k. 303106378, - 993,53, Eur (devynių šimtų devyniasdešimt trijų eurų 53ct) išlaidas už advokato padėjėjo paslaugas.

Priteisti iš ieškovės A. Š. -8,34 Eur (aštuonių eurų 34 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.