- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-01
- Bylos Nr.
- eI3-779-983/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02098-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Asta Adamonytė-Šipkauskienė (pirm.), Fausta Vitkienė, Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- A. A., Arūno Andrijausko firma
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos geologijos tarnyba, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas
- Kategorijos
- 12.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.4.5Žemės gelmių išteklių naudojimas ir apsauga
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sauliaus Jakaičio ir Faustos Vitkienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. A. firmos skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo arba pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A. A. firma kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. AS-113 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjai A. A. firmai apskaičiuotas mokestis padidintu tarifu – 30 840 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų aštuoni šimtai keturiasdešimt) arba pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. AS-113 patvirtintą mokesčio didesniu tarifu 30 840 Eur sumą, ją sumažinant iki 3 084 Eur (trijų tūkstančių aštuoniasdešimt keturių eurų).
Pareiškėja skunde nurodo, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos apskaitos ir mokesčių kontrolės departamentas 2021 m. kovo 26 d. surašė patikrinimo aktą Nr. 8.25-876/15-2021 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame nurodė, jog Departamento Aplinkos kokybės departamento Taršos prevencijos ir cheminių medžiagų skyriaus vyr. specialistas patikrinimo metu (2020 m. spalio 20 d.) atliko 1,35 ha ploto už kasybos sklypo ribų ir 2017-2020 m. išgautų valstybinių gamtos išteklių (durpių) matavimus. Šis žemės sklypas priklauso pareiškėjai A. A. firmai, sklypo unikalus Nr. 4400-1076-0539. Matavimų metu buvo nustatyta, kad nuo markšreiderinio plano parengimo iki 2020 m. spalio 20 d., kai buvo atlikti matavimai, 1,35 ha teritorijoje išgauta 3772 kub. m. durpių. Nustatyta, kad pareiškėjai suteikta teisė naudoti durpių išteklius 55,1 ha Butkų durpyno kasybos sklype bei nurodyta, kad išteklių gavyba vykdoma už kasybos sklypo ribų (šiaurinėje dalyje) 1,35 ha plote yra vertintina kaip išteklių gavyba be leidimo, tuo pažeidžiant Žemės gelmių įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, 12 straipsnio 1, 4 dalis, 15 straipsnio 1 dalį, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Vadovaujantis Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – ir MVGIĮ) 6 straipsnio 2 ir 3 dalimis pareiškėjai apskaičiuotas mokestis didesniu tarifu 30 840 Eur sprendžiant, kad be leidimo buvo išgauta 3772 kub. m. naudingųjų iškasenų.
Aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir Departamentas) 2021 m. gegužės 20 d. priėmė sprendimą Nr. AS-113 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo nusprendė patvirtinti Aktą ir toje dalyje, kur pareiškėjai suskaičiuotas 30840 Eur mokestis didesniu tarifu.
Šalies argumentai
Pareiškėja pažymi, kad Sprendime nurodoma, jos pareiškėjai 2003 m. vasario 4 d. išduotas Leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 3p-03, atnaujintas 2020 m. vasario 21 d. Nr. KN-20-10p. Šiame leidime nėra nurodytas kasybos sklypo plotas. Taigi, daro išvadą, kad pareiškėja turėjo leidimą naudoti Butkų durpių telkinį, todėl pareiškėjai išgavus gamtos išteklius Butkų durpių telkinyje pramoninių išteklių išplitimo dalyje tik pažeidus kasybos sklypo kontūrą, Aplinkos apsaugos departamento neteisingai įvertinta kaip išteklių išgavimas be leidimo. Teigia, kad tokį pareiškėjos veikimą galima būtų vertinti tik kaip sutarties pažeidimą, bet ne situaciją, kuri reguliuojama MVGIĮ 6 straipsnio 2, 3 dalyse.
Pažymi, kad pats atsakovo darbuotojo S. R. skaičiavimas nėra teisingas ir teisėtas, kadangi pirmiausia atsakovas neturi leidimo tirti žemės gelmes. Antra, nėra nurodyta naudoto prietaiso aukščių matavimo paklaida, nenurodyta, kad šis prietaisas turėjo galiojančią metrologinę patikrą. Trečia, vidutinis matuoto paviršiaus pažemėjimas tiktai 28 cm. Bepiločių skraidyklių altitudžių nustatymo paklaida priklauso nuo skrydžio sąlygų, palydovų skaičiaus erdvėje, skrydžio aukščio ir gali sudaryti nuo ± 5 iki ± 10 cm. Norint apskaičiuoti iškastų išteklių kiekį reikia turėti duomenis apie durpyno altitudes iki kasybos pradžios ir matavimo dieną. Kokie duomenys buvo panaudoti nustatant buvusio iki kasybos pradžios teritorijos paviršiaus altitudes, atsakovas nenurodo. Matuojant iškastą durpių kiekį dviejų paviršių (prieš kasybos pradžią ir matavimų dieną) nepakanka, nes durpyno paviršiaus aukščiai stipriai įtakojami susikaupusio durpių klode vandens kiekio. Durpės, ypač mažaskaidės, sugeria iki 20 kartų daugiau vandens negu pačios sveria, todėl netgi nusausintų ir paruoštų naudojimui durpynų paviršiaus altitudės yra ženkliai įtakojamos vandens kiekių klode, t. y. durpių drėgmės. Esant drėgnam periodui durpyno paviršius yra pakilęs, o esant sausam periodui – pažemėjęs. Durpynų naudotojai ir projektuotojai žino, kad nusausinus durpyną arba gilinant durpyną sausinančius griovius, durpynų paviršius, priklausomai nuo durpių klodo storio, netgi jų nekasant, gali pažemėti iki 2-3 metrų. Matavimai atlikti po ilgai trukusios labai karštos ir sausos vasaros, todėl matuoto durpyno paviršius dėl minėto faktoriaus neabejotinai buvo pažemėjęs. Visos šios paklaidos ir faktoriai nebuvo įvertinti, todėl atsakovo atlikti matavimo skaičiavimai yra neteisingi.
Pažymi, kad net jeigu formaliai traktuoti, kad išgauti ištekliai laikytini kaip išgauti be leidimo, atsižvelgus į LVAT suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose, Sprendimu pritaikytas tarifas 10 aiškiai yra neteisingas. Todėl prašo, jeigu teismas laikys, kad pareiškėjos išgauti ištekliai vertintini kaip išgauti be leidimo, pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. AS-113 patvirtintą mokesčio didesniu tarifu 30 840 Eur sumą, ją sumažinant iki 3 084 Eur.
Nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. D1-444 „Dėl Naudingųjų iškasenų išteklių naudojimo kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ yra patvirtintas Naudingųjų iškasenų išteklių naudojimo kontrolės tvarkos aprašas. Minėtu įsakymu patvirtinto Naudingųjų iškasenų išteklių naudojimo kontrolės aprašo 8 punkte įtvirtinta, kad Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai tikrina: 1) žemės sklypo naudojimą įteisinančius dokumentus; 2) žemės sklypo riboženklių buvimą ir jų vietų atitiktį markšeiderinio plano duomenims; 3) informacinių stendų prie įvažiavimų į karjerą (durpyną) būklę. Informaciniame stende turi būti nurodytas naudotojo pavadinimas, buveinė, kontaktinis telefonas ir telkinio (kasybos sklypo) pavadinimas; 4) naudingųjų iškasenų išteklių apsaugos nuo grobstymo, taršos buitinėmis ir kitomis atliekomis priemonių įgyvendinimą (rakinamų įvažiavimo kelių užtvarų įrengimą, šalutinių privažiavimo prie karjero kelių panaikinimą aptveriant ar kt.); 5) derlingojo (humusinio) dirvožemio sluoksnio apsaugos priemonių įgyvendinimą; 6) kasybos atliekų susidarymo ir jų panaudojimo atitiktis žemės gelmių naudojimo plano sprendiniams; 7) išeksploatuotų plotų rekultivavimo darbų apimtis ir būklę; 8) mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos pateikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Tuo tarpu minėtu įsakymu patvirtinto Naudingųjų iškasenų išteklių naudojimo kontrolės aprašo 9 punkto redakcijoje, galiojusioje iki 2019 m. spalio 2 d., buvo numatyta, jog Lietuvos geologijos tarnyba: 1) vadovaudamasi Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes bei leidimų tirti žemės gelmes turėtojų veiklos patikrinimų tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2009 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 1-07 „Dėl Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes bei leidimų tirti žemės gelmes turėtojų veiklos patikrinimų tvarkos aprašo patvirtinimo“, naudingųjų iškasenų naudojimo vietose tikrina: a) privalomos geologinės, markšeiderinės, projektinės ir normatyvinės dokumentacijos, nurodytos teisės aktuose, reglamentuojančiuose naudingųjų iškasenų naudojimą, buvimą; b) telkinio (telkinio dalies) eksploatacijos atitiktį žemės gelmių naudojimo plano sprendiniams ir kasybos darbų sistemos elementų parametrų atitiktį, pateiktiems žemės gelmių naudojimo plane; 2) kontroliuoja išteklių naudojimo sutartyje nustatytų sąlygų vykdymą; 3) kontroliuoja telkinių markšeiderinių planų atitiktį Markšeiderinių darbų atlikimo kietųjų naudingųjų iškasenų telkiniuose laikinosioms taisyklėms, patvirtintoms Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2003 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 1-01 „Dėl Markšeiderinių darbų atlikimo kietųjų naudingųjų iškasenų telkiniuose laikinųjų taisyklių patvirtinimo“; 4) analizuoja statistines kasybos ataskaitas, parengtas vadovaujantis Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2000 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 23 „Dėl Žinybinių statistinių ataskaitų tvirtinimo“, ir markšeiderinių planų duomenis, kontroliuoja naudingųjų iškasenų išteklių naudojimo apskaitą ir išteklių naudojimo limitus (kai jie nustatyti). Nuo 2019 m. spalio 2 d. įsigaliojusioje Naudingųjų iškasenų išteklių naudojimo kontrolės aprašo 10 punkte nustatyta, kad Lietuvos geologijos tarnyba: 10.1. apie leidimo išdavimą, galiojimo sustabdymą ar galiojimo sustabdymo panaikinimą ir galiojimo panaikinimą praneša departamentui raštu per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo, nurodydama sprendimo priėmimo pagrindą; 10.2. raštu per 5 darbo dienas informuoja departamentą apie priimtus sprendimus dėl naudingųjų iškasenų telkinių ar jų dalių išbraukimo iš Žemės gelmių registro; 10.3. departamento prašymu, teikia metodinę pagalbą naudingųjų iškasenų išteklių naudojimo ir apsaugos klausimais; 10.4. vykdydama funkcijas, t. y. vertindama ir analizuodama išteklių naudojimo sutartyse nustatytų sąlygų vykdymą, telkinių markšeiderinius planus, naudingųjų iškasenų išteklių naudojimo apskaitą ir išteklių naudojimo limitus (kai jie nustatyti), ir, nustačiusi naudingųjų iškasenų išteklių naudojimo reikalavimų pažeidimus, raštu per 3 darbo dienas informuoja departamentą pateikdama pažeidimą pagrindžiančių dokumentų kopijas.
Taigi, konstatuoja, kad kaip matyti iš pirmiau minėto įsakymo nuostatų, išteklių naudojimo sutartyse nustatytų sąlygų vykdymas, telkinių markšreiderinius planų kontrolė yra ne Aplinkos apsaugos departamento pareigūnų kompetencija, o šios funkcijos priskirtos Lietuvos geologijos tarnybai. Todėl nors Patikrinimo akte nurodoma, kad patikrinimo tikslas ir rūšis yra planinis teminis mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimas, tačiau pats Patikrinimo akto turinys leidžia teigti, kad iš tikrųjų vertinta žemės sklypo eksploatacijos atitiktis žemės gelmių naudojimo plano sprendiniams, išteklių naudojimo sutartyje nustatytų sąlygų vykdymas, kas priskirta ne atsakovo kompetencijai. Todėl yra pagrindo tvirtinti, jog Patikrinimo akto bei Sprendimas surašyti veikiant neteisėtai, t. y. ultra vires (viršijant įgaliojimus).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas nurodė, kad gavus UAB G. J. atliktus Telšių rajono Butkų durpių telkinio markšreiderinius apmatavimus (apmatavimai atlikti 2021-11-22) ir aiškinamąjį raštą, pakeitė savo poziciją ir neginčija Patikrinimo akte ir Sprendime konstatuoto pažeidimo, t. y. kad pareiškėja vykdė išteklių gavybą už kasybos sklypo ribų (šiaurinėje dalyje) 1,35 ha plote. Taip pat sutinka, kad tokiais savo veiksmais vykdė išteklių gavyba be leidimo, tuo pažeisdama Žemės gelmių įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, 12 straipsnio 1, 4 dalis, 15 straipsnio 1 dalį. Tačiau prašo atsižvelgti į tai, kad įvertinus 2017-2020 m. III ketv. bendrovės pateiktas deklaracijas, nebuvo nustatytas nuslėptas išgautų išteklių kiekis, o įvertinus sunkią pareiškėjos finansinę padėtį, kurią patvirtina į bylą pateikti įrodymai, susiformavusią teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, Sprendimu patvirtintą mokestį didesniu tarifu 30 840 Eur sumažinti iki 3 084 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėja vadovaujasi Markšreiderinių darbų atlikimo kietųjų naudingųjų iškasenų telkiniuose laikinosiomis taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2003 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 1-01 (toliau – Markšeiderinių darbų taisyklės), tačiau Departamentas patikrinimo metu neatlikto markšeiderinių darbų, taip kai tai apibrėžta Markšeiderinių darbų taisyklių 5.1 p. bei nerengė markšeiderinio plano, todėl atliktiems matavimas netaikomas Markšreiderinių darbų taisyklės ir nėra jokio pagrindo abejoti Departamento atliktų matavimų, kurių metu nustatytas neteisėtai išgautas išteklių kiekis už kasybos sklypo ribų, teisingumu ar tinkamumu.
Departamentas nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2003 m. vasario 4 d. išduotas Leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 3p-03, atnaujintas 2020 m. vasario 21 d. Nr. KN-20-10p. ir šiame leidime nėra nurodytas kasybos sklypo plotas. Departamentas pažymi, kad Sprendime yra nurodytas telkinio (kasybos sklypo) plotas nurodytas Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2003 m. vasario 4 d. išduotu Leidimu bei kaip jis kito po Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. vasario 21 d. atnaujinto Leidimo Nr. KN-20-10p išdavimo:,Mokesčių mokėtojo atveju, suteikiama teisė naudoti durpių išteklius 55,1 ha Butkų durpyno kasybos sklype (iki leidimo atnaujinimo 55,5 ha plote). Išteklių gavyba vykdoma už kasybos sklypo ribų (šiaurinėje dalyje) 1,35 ha plote yra vertintina, kaip išteklių gavyba be leidimo.“ Pažymi, kad prie Leidimo taip yra pridėtas telkinio/kasybos sklypo planas su aiškiai pažymėtomis telkinio/kasybos sklypo ribomis.
Departamentas taip pat nesutinka su pareiškėjos skundo teiginiais, kad išteklių gavyba už telkinio/kasybos sklypo ribų yra sutarties sąlygų pažeidimas bei nesuteikia Departamentui teisės taikyti MUVGI įstatymo 6 str. 2 dalyje nurodytos sankcijos. Pažymi, kad šiuos pareiškėjo teiginius akivaizdžiai paneigia ŽGĮ 12 straipsnio 4 dalis, kuriame nurodyta, kad leidimas naudoti žemės gelmių išteklius bei ertmes suteikia teisę leidime nustatytą laikotarpį išteklių ar ertmių naudojimo sutartyje nurodytame plote arba suteiktame kasybos sklype ir nustatytomis sąlygomis naudoti nurodytų rūšių žemės gelmių išteklius ar ertmes (nuo 2020-07-01 galiojančioje ŽGĮ redakcijoje šios nuostatos perkeltos į 16 str. 4 d.) Analogiškos nuostatos yra suformuotos ir Leidimų išdavimo taisyklėse, kituose teisės aktuose bei tokios nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje.
Nurodo, kad Departamento Sprendime yra aiškiai nurodyta, kad 1,35 ha plotas, nepatenka į kasybos sklypo plotą ir šiuos teiginius neginčijamai patvirtina prie Leidimo pridėtas durpių telkinio planas su pažymėtu kasybos sklypu bei 2016 metais paties pareiškėjo užsakymu parengtas Markšeiderinis planas.
Nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad pareiškėjas turi leidimą kasti durpes Telšių rajone visame Butkų durpių telkinyje, tiktai pažeidė kasybos sklypo kontūrą. Šie teiginiai neatitinka esamo teisinio reglamentavimo (ŽGĮ 12 str. 4 d. redakcija iki 2020-06-30 bei analogiška nuostata 16 str. 4 d. nuo 2020-07-01 galiojančioje įstatymo redakcijoje), kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, kad leidimas naudoti žemės gelmių išteklius bei ertmes suteikia teisę leidime nustatytą laikotarpį išteklių ar ertmių naudojimo sutartyje nurodytame plote arba suteiktame kasybos sklype.
Pažymi, kad pareiškėja savavališkai, neatlikusi PAV procedūrų gavybą vykdė 1,35 ha teritorijoje už kasybos sklypo ribų, neapsaugojo nenaudojamus žemės gelmių išteklius, esančių tame pačiame telkinyje arba jo įtakos zonoje. Nurodo, kad Departamentas šiuo metu vykdo dar vieną analogišką, tik kitoje telkinio dalyje padaryto pažeidimo tyrimą, kai pareiškėja vėlgi savavališkai, neatlikęs privalomų PAV procedūrų išplėtė gavybos plotą, sunaikino miško paklotę, taip padarydamas žalą aplinkai. Vertinant tiek šioje byloje esančias, tiek kitas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjos elgesys pažeidžiant teisės normas, priešingai nei teigiama skunde, yra sistemingas ir tyčinis.
Pažymi, kad Departamento turima įranga ir įrenginiai (konkretūs įrenginiai bei matavimo metodai nurodyti Sprendime) yra skirti būtent tokio pobūdžio matavimas ir atitinka visus jiems keliamus teisės aktų reikalavimus. Taip pat pažymi, kad teisės normos nenumato šių įrenginių metrologinės patikros. Fotogrametriniai matavimai atlikti bepilote skraidykle DJI Phantom 4 RTK 1.4, reg. Nr. BO-475, plotų ir tūrių skaičiavimai atlikti Agisoft Metashape Professional 1.7.0 programa. Matavimo tikslumui ir kontrolei panaudotų kontrolinių taškų (16 kontūrženklių) koordinatės ir aukščiai nustatyti GPNS prietaisu South S82-V, LKS-94 koordinačių sistemoje, altitudės – Lietuvos aukščių sistemoje LAS07. GPS prietaisų patikra reglamentuota Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014-08-01 įsakymu Nr. 4-523 „Dėl teisinio metrologinio reglamentavimo sritims priskirtų matavimo priemonių grupių ir laiko intervalų tarp periodinių matavimo priemonių patikrų sąrašo patvirtinimo“ Matavimų atlikimo metu buvo giedra, nedebesuota. Departamente šiuo matavimus atlieka specialistas turintis reikiama kompetenciją, kvalifikaciją, išsilavinimą ir patirtį.
Nesutinka su pareiškėjos skundo teiginiais, kad Departamentas patikrinimo metu vertindamas ar išteklių gavyba nebuvo vykdoma už kasybos sklypo ribų bei už tai taikydamas MVGI įstatyme numatytą sankciją viršijo įgaliojimus. Pažymi, kad šie teiginiai neatitinka nei faktinių aplinkybių nei teisės normų nuostatų. Naudingųjų iškasenų išteklių naudojimo kontrolės tvarkos aprašo 8.6 p. Departamentą įpareigoja atlikti mokesčio už naudingąsias iškasenas apskaičiavimo teisingumo patikrinimą. MVGI įstatymo 6 str. 2 d. numato sankciją ne tik už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį nei išgautas deklaruotą išteklių kiekį, tačiau ir už be leidimo išgautą išteklių kiekį. Tad akivaizdu, kad mokestinio patikrinimo metu turi būti vertinama ne tik ar deklaruotas visas išgautų išteklių kiekis, bet ir ar ištekliai išgauti teisėta, t. y. turint Leidimą juos išgauti. Tai Departamentas ir atliko šio patikrinimo metu.
Šalies argumentai
Daro išvadą, kad pareiškėjos skunde išvardintos aplinkybės, dėl kurių ji prašo panaikinti Sprendimą arba sumažinti paskirtą baudą, nėra tos ypatingos aplinkybės, į kurias atsižvelgus teismas turėtų mažinti už be Leidimo išgautą durpių kiekį apskaičiuotą mokestį ar jį panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis administracinėje byloje eA-1305-525/2021).
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepime nurodytus argumentus, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad tokiais pareiškėjo veiksmais buvo padaryta žala gamtai, be to, apie daromą pažeidimą pareiškėja žinojo dar 2016 m. kai Geologijos tarnyba patikrinimo akte nurodė, kad pareiškėja turi kasybos darbus vykdyti tik tam skirtame išteklių gavybos sklype, tačiau ji ir toliau tęsė pažeidimą. Pažymėjo, kad šiuo metu atliekama administracinė procedūra, nustačius, kad pareiškėja išgavo išteklius be leidimo ir už pietinės sklypo dalies ribų.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Geologijos tarnyba atsiliepime į skundą prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.
Pažymėjo, kad šiame teisminiame ginče nagrinėjamas durpių gavybos iš Butkų telkinio apskaitos ir mokesčio už telkinyje išgautus valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo teisingumas apima 2017 – 2021 metų gavybos laikotarpį. Nagrinėjamu laikotarpiu papildomai išgautas durpių kiekis buvo apskaitomas ir deklaruojamas Tarnybai teikiamose durpių gavybos iš Butkų telkinio ataskaitose, neišskiriant jo iš bendro atskirais ataskaitiniais laikotarpiais išgauto durpių kiekio. Šiuo laikotarpiu vykdytos durpių gavybos eigą apibūdina UAB G. J. 2021-11-22 atliktame markšeideriniame matavime pateikti duomenys. Atlikus minėtą matavimą buvo patikslintas 2017 – 2021 metų laikotarpiu išgautas iš Butkų telkinio bendras durpių kiekis, kuris sudarė 245 tūkst. kub. m. Skirtumas tarp pareiškėjos iki 2021 m. III ketv. deklaruoto ir atlikus matavimą apskaičiuoto išgauto durpių kiekio (17 tūkst. kub. m) apskaitytas 2021 m. IV ketv. kasybos ataskaitoje. Atlikto matavimo duomenų pagrindu buvo atskirai apskaičiuoti durpių kiekiai, išgauti gavybai suplanuoto ploto ribose ir už šio ploto ribų. Nustatyta, kad dviejuose atitinkamai 1,4 ha ir 1,8 ha telkinio plotuose, besiribojančiuose su gavybai suplanuotu plotu, išgauta 15,7 tūkst. kub. m. durpių, kas sudaro 4,5 % nuo pareiškėjai skirtų naudoti durpių išteklių. Durpių kiekis, išgautas už gavybai suplanuoto ploto ribų, apskaitytas 2021 m. IV ketvirčio kasybos ataskaitoje, kaip Butkų durpių telkinio išgaunamųjų išteklių prieaugis. Papildomi durpių ištekliai buvo išgauti pareiškėjos įsigytuose žemės sklypuose, esančiuose Butkų telkinio parengtiniai išžvalgytų išteklių kontūro ribose. Butkų telkinyje durpės išgaunamos trupininiu gavybos būdu, kuomet gavybos procesas vyksta ne karjeru, o įrengiamais durpių gavybos laukais, kuriuose durpės išgaunamos 2 – 3 cm storio sluoksneliais, tolygiai žeminant gavybos laukų paviršių per visą eksploatuojamo telkinio plotą. Atsižvelgiant į Butkų telkinyje taikomą durpių gavybos technologinę schemą, durpių gavyba už naudojimo projekte suformuoto gavybos ploto buvo vykdoma aplink gavybos laukus suformuotoje priešgaisrinėje juostoje, tuo pažeidžiant ne tik išteklių naudojimo sutartyje įrašytą sąlygą dėl kasybos sklypo ribų, bet ir priešgaisrinės saugos reikalavimus, kurie itin aktualūs durpynų eksploatacijos darbuose.
Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuotojo asmens atstovas palaikė atsiliepime nurodytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. AS-113 „Dėl patikrinimo akto“, kuriuo pareiškėjai A. A. firmai už konstatuotą pažeidimą apskaičiuotas mokestis padidintu tarifu – 30 840 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų aštuoni šimtai keturiasdešimt), proporcingumo.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai Geologijos tarnyba 2003 m. vasario 4 d. išdavė Leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 3p-03, kuris atnaujintas 2020 m. vasario 21 d. Nr. KN-20-10p.
Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apskaitos ir mokesčių kontrolės departamentas 2021 m. kovo 26 d. surašė patikrinimo aktą Nr. 8.25-876/15-2021, kuriame nurodė, jog Departamento Aplinkos kokybės departamento Taršos prevencijos ir cheminių medžiagų skyriaus vyr. specialistas patikrinimo metu (2020 m. spalio 20 d.) atliko 1,35 ha ploto už kasybos sklypo ribų (šis žemės sklypas priklauso pareiškėjai A. A. firmai, sklypo unikalus Nr. 4400-1076-0539) ir 2017-2020 m. išgautų valstybinių gamtos išteklių (durpių) matavimus. Matavimų metu buvo nustatyta, kad nuo markšreiderinio plano parengimo iki 2020 m. spalio 20 d., kai buvo atlikti matavimai, 1,35 ha teritorijoje išgauta 3772 kub. m. durpių. Kadangi pareiškėjai suteikta teisė naudoti durpių išteklius 55,1 ha Butkų durpyno kasybos sklype, konstatuota, kad išteklių gavyba, vykdoma už kasybos sklypo ribų (šiaurinėje dalyje) 1,35 ha plote, yra vertintina kaip išteklių gavyba be leidimo, tuo pažeidžiant Žemės gelmių įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, 12 straipsnio 1, 4 dalis, 15 straipsnio 1 dalį, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Vadovaujantis Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalimis pareiškėjai apskaičiuotas mokestis didesniu tarifu 30 840 Eur sprendžiant, kad be leidimo buvo išgauta 3772 kub. m. naudingųjų iškasenų.
Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos 2021 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. AS-113 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, patvirtino Patikrinimo aktą.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Žemės gelmių įstatymas, MVGIĮ, MAĮ, Aprašas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 patvirtintos Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklės (galiojusios Sprendimo priėmimo metu).
Vadovaujantis MVGIĮ 4 straipsnio 1 dalimi, naudingosios iškasenos, nurodytos šio įstatymo 1 priede, taip pat ir kitas smėlis, žvyras yra valstybinių gamtos išteklių mokesčio objektas. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas (MVGIĮ 5 straipsnis). Už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas, o jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10 (MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalis)
Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus žemės gelmių šiluminę energiją, tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilius gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudarę su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį.
Žemės gelmių įstatymo 12 str. 4 d. nurodyta, kad leidimas naudoti žemės gelmių išteklius bei ertmes suteikia teisę leidime nustatytą laikotarpį išteklių ar ertmių naudojimo sutartyje nurodytame plote arba suteiktame kasybos sklype ir nustatytomis sąlygomis naudoti nurodytų rūšių žemės gelmių išteklius ar ertmes (nuo 2020 m. liepos 1 d. galiojančioje ŽGĮ redakcijoje šios nuostatos perkelta į 16 str. 4 d.)
Leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ar ertmes yra išduodami Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklių (toliau – Leidimų išdavimo taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 (galiojusių iki 2020-06-30), nustatyta tvarka. Leidimų išdavimo taisyklių 20 p. nustatyti kriterijai, kuriems esant turi būti išduodamas pakartotinis leidimas.
Nuo 2020 m. liepos 1 d. galioja nauja Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo tvarkos aprašo, pavirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m kovo 20 d. nutarimu Nr. 198, redakcija. Nuo 2020 m. liepos 1 d. pareiga tikslinti leidimo priedą yra įtvirtinta Žemės gelmių įstatymo 22 str. 7 d., kurioje numatyta, kad leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes priedas keičiamas pasikeitus jame nurodytiems duomenims.
Nagrinėjamu atveju iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjai Geologijos tarnyba 2003 m. vasario 4 d. išdavė Leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 3p-03, kuris atnaujintas 2020 m. vasario 21 d. Nr. KN-20-10p. Leidimu suteikta teisė naudoti durpių išteklius 55,1 ha Butkų durpyno kasybos sklype (iki leidimo atnaujinimo 55,5 ha plote). Patikrinimo akte konstatuota, kad matavimų metu buvo nustatyta, kad nuo markšreiderinio plano parengimo iki 2020 m. spalio 20 d., kai buvo atlikti matavimai, 1,35 ha teritorijoje pareiškėja išgavo 3772 kub. m. durpių. Kadangi pareiškėjai suteikta teisė naudoti durpių išteklius 55,1 ha Butkų durpyno kasybos sklype, konstatuota, kad išteklių gavyba, vykdoma už kasybos sklypo ribų (šiaurinėje dalyje) 1,35 ha plote, yra vertintina kaip išteklių gavyba be leidimo.
Pažymėtina, kad Žemės gelmių įstatymo 15 str. 1 d. nurodyta, kad išteklių gavyba gali būti vykdoma tik nustatyta tvarka juos ištyrus, aprobavus ir įvertinus jų gavybos poveikį aplinkai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir Planuojamos ūkinės veiklos PAV įstatymas) 7 str. 2 d. nurodyto 2 priedo 2.4 ir 14 papunkčių nuostatomis, naudingųjų iškasenų gavybai, kai kasybos sklypas plečiamas daugiau nei 0,5 ha, turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo. Tokios procedūros pareiškėja nėra atlikusi. Todėl pareiškėja vykdydama valstybinių gamtos išteklių gavybą už kasybos sklypo ribos, 1,35 ha plote, žemės sklype, kurio unikalus Nr. Nr. 4400-1076-0539, t. y. teritorijoje, kurioje neturi leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, pažeidė ne tik Žemės gelmių įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, 12 straipsnio 1 dalį ir 4 dalį, 15 straipsnio 1 dalį (redakcija iki 2020-06-30), bet ir PAV įstatymo 7 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Teismo vertinimu, atsižvelgus į paminėtą įstatyminį reglamentavimą, pareiškėjos išteklių gavyba vykdoma už kasybos sklypo ribų (šiaurinėje dalyje) 1,35 ha plote teisėtai ir pagrįstai Patikrinimo akte įvertintina, kaip išteklių gavyba be leidimo, tuo pažeidžiant Žemės gelmių įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, 12 straipsnio 1, 4 dalis, 15 straipsnio 1 dalį, PAV įstatymo 7 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
MVGIĮ 4 str. 1 d. 1 p ir 5 str. 1 d., yra mokesčio už išgaunamus valstybinius gamtos išteklius mokėtojas. Vadovaujantis MVGI įstatymo 7 str. 1 d., mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis. Vadovaujantis MVGI įstatymo 7 str. 2 d., mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotą šio įstatymo 1 ar 2 prieduose nustatytą tarifą, apskaičiuoja ir moka mokestį už visą per tą mokestinį laikotarpį išgautą gamtos išteklių kiekį. MVGI įstatymo 7 str. 4 d. nurodyta, kad mokesčio mokėtojai, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos. Vadovaujantis MVGIĮ 6 straipsnio 2 ir 3 dalimis pareiškėjai apskaičiuotas mokestis didesniu tarifu 30 840 Eur sprendžiant, kad be leidimo buvo išgauta 3772 kub. m. naudingųjų iškasenų.
Teismas pažymi, kad pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad gavus UAB „GJ Magma“ atliktus Telšių rajono Butkų durpių telkinio markšreiderinius apmatavimus (apmatavimai atlikti 2021-11-22) ir aiškinamąjį raštą, pakeitė savo poziciją ir neginčija Patikrinimo akte ir Sprendime konstatuoto pažeidimo, t. y. kad pareiškėja vykdė išteklių gavybą už kasybos sklypo ribų (šiaurinėje dalyje) 1,35 ha plote. Taip pat sutinka, kad tokiais savo veiksmais vykdė išteklių gavyba be leidimo, tuo pažeisdama Žemės gelmių įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, 12 straipsnio 1, 4 dalis, 15 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgęs į tai, teismas nevertins kitų pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, kuriais buvo ginčijamas Patikrinimo akte užfiksuotas pareiškėjos padarytas pažeidimas.
Kadangi teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas prašė įvertinus sunkią pareiškėjos finansinę padėtį, kurią patvirtina į bylą pateikti įrodymai, susiformavusią teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, Sprendimu patvirtintą mokestį didesniu tarifu 30 840 Eur sumažinti iki 3 084 Eur, teismas sprendime pasisakys šiuo aspektu.
Pažymėtina, kad sprendžiant dėl pareiškėjai taikytinos mokesčio sumos, svarbu atsižvelgti, be kita ko, į pažeidimo pobūdį ir jį lėmusias aplinkybes. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, jog institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Teismas, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas). LVAT laikosi nuostatos, jog teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu ir tais atvejais, kai pagal faktines bylos aplinkybes akivaizdu, jog konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu teismo sprendimas bus formalus, bet ne teisingas, pirmenybę būtina teikti teisingumui (LVAT 2015 m. vasario 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-896-662/2015).
Teismas taip pat pažymi, kad proporcingumo principo taikymas atsiskleidžia tuo, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą, todėl šis principas neatskiriamas nuo teisingumo principo. Įgyvendinant teisingumo principą, reikalaujama, kad asmeniui skiriama sankcija būtų proporcinga padarytam pažeidimui. Teisingumo principas taip pat įpareigoja, kad asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų atsakomybės, tačiau skiriant jam bausmę būtų atsižvelgiama į jo turtinę padėtį bei kitas aplinkybes. Konstitucinis Teismas 2001 m. spalio 2 d. nutarime yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Konstitucinis Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarime nurodyta, kad teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui.
Viešojo administravimo įstatymo 36⁸ straipsnio 6 dalis nustato, kad skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, dėl kurių tam tikra poveikio priemonė ūkio subjektui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti švelnesnę poveikio priemonę, negu numatyta įstatyme, arba jos neskirti.
Kaip jau minėta, MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas MVGIĮ 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Už nedeklaruotą gamtos išteklių kiekį pareiškėjai paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu –30 840 Eur. Pareiškėja teigia, kad taikoma sankcija yra neproporcinga padarytam pažeidimui. Pareiškėja pateikė įrodymus, jog bendrovėje dirba tik 11 darbuotojų, taip pat, kad pareiškėja yra paėmusi kreditą iš kredito unijos „Germanto lobis“, kurio likutis yra 235000 Eur, bei 2020-12-31 pelno (nuostolių) ataskaitą iš kurios matyti, kad pareiškėjos pelnas yra 14705 Eur.
LVAT praktikoje pripažįstama, kad tokiose situacijose ekonominės sankcijos sumažinimas, vietoje 10 kartų didesnio mokesčio tarifo taikant 50 ar 100 proc. didesnį mokestį, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr., pvz., LVAT 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje eA-2166-575/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje eA-3525-575/2016, 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2018). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų anksčiau bausta už analogiškus nusižengimus. Be to, Patikrinimo akte įvertinus 2017-2020 m. III ketv. bendrovės pateiktas deklaracijas, nebuvo nustatytas nuslėptas išgautų išteklių kiekis. Vertinant taikytino didesnio mokesčio tarifo dydį ir jo proporcingumą padarytam pažeidimui svarbi ir pareiškėjos turtinė padėtis. Byloje pareiškėja yra pateikusi įrodymus, kad ji yra paėmusi kreditą iš kredito unijos „Germanto lobis“, kurio likutis yra 235000 Eur, taip pat yra pateikusi 2021 m. metų ūkio pelno (nuostolių) ataskaitą, kuri pagrindžia pareiškėjos teiginius, kad pareiškėjai taikytinas didesnis mokesčio tarifas (30 840 Eur) būtų per didelė finansinė našta ir jos ūkio veikla dėl to galėtų iš esmės nukentėti. Tačiau teismas vertina ir tai, kad apie daromą pažeidimą pareiškėja žinojo dar 2016 m. kai Geologijos tarnyba patikrinimo akte nurodė, kad pareiškėja turi kasybos darbus vykdyti tik tam skirtame išteklių gavybos sklype, tačiau ji ir toliau tęsė pažeidimą. Nors atsakovo atstovas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad šiuo metu atliekama administracinė procedūra, nustačius, kad pareiškėja išgavo išteklius be leidimo ir už pietinės sklypo dalies ribų, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę į bylą nepateikė.
Nurodytos aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant dėl pareiškėjai apskaičiuoto mokesčio 10 kartų padidintu tarifu, kuris savo esme prilygsta sankcijai, sumažinimo. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju MVGIĮ numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti yra neproporcingos pareiškėjos padarytam pažeidimui, todėl, vadovaudamasis LVAT praktika, suformuota analogiško pobūdžio bylose, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas spręsti dėl apskaičiuoto mokesčio sumos sumažinimo (LVAT 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2018, 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016 ir kt.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tokiose situacijose ekonominės sankcijos sumažinimas, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr., pvz., LVAT 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3525-575/2016, 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2018, 2021 m. birželio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1033-822/2021 ir kt.).
Teismas, nagrinėjamu atveju įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į taikomą teisinį reglamentavimą bei teisminę praktiką, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžia, jog Sprendimu patvirtintas 30 840 Eur mokestis didesniu tarifu yra pernelyg griežta sankcija, o padarytam pažeidimui atlyginti bei MVGIĮ numatytoms ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti pakanka mokestį dėl išteklių gavybos, vykdomos už kasybos sklypo ribų (šiaurinėje dalyje) 1,35 ha plote padidinti 1,5 karto. Todėl pareiškėjai ginčijamu 2021-05-20 sprendimu „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. AS-113 apskaičiuotas 30 840 Eur mokestis didesniu tarifu mažinamas iki 4 626 Eur (3084 x 1,5).
Teismui nusprendus keisti Sprendimą ir sumažinus mokesčio sumą nuo 30 840 Eur iki 4 626 Eur konstatuotina, jog pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).
Nagrinėjamoje administracinėje byloje yra susiklosčiusi tokia teisinė situacija, kai pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies ne dėl to, kad atsakovo veiksmai, priimant Sprendimą ir juo patvirtinant mokestį didesniu tarifu, buvo pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais, o dėl to, jog teismas sprendžia sumažinti mokesčio didesniu tarifu dydį dėl aplinkybių, kurios yra nesusijusios su atsakovo neteisėtais veiksmais. Atsakovas, priimdamas Sprendimą ir patvirtinęs pareiškėjai mokestį didesniu tarifu, veikė savo įgaliojimų srityje. Atsižvelgus į tai kas nurodyta, darytina išvada, kad atsakovas negali būti laikomas atsakingu dėl pareiškėjos teismo išlaidų atsiradimo, todėl pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos A. A. firmos skundą patenkinti iš dalies.
Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2020 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. AS-113 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalį, kuria patvirtintas pareiškėjai apskaičiuotas 30 840 Eur mokestis didesniu tarifu, sumažinant pareiškėjai apskaičiuotą mokestį iki 4 626 Eur.
Likusią pareiškėjos A. A. firmos skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.