Telšių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. G. ir I. D. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“, J. Š. ir antstolė Gintarė Mankevičienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė R. Š. Mirusiojo R. Š. sūnus A. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Nepilnamečiai vaikai L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), E. Š., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. Š., gim. (duomenys neskelbtini) yra mirusio A. Š. vaikai ir taip pat mirusio R. Š. vaikaičiai. 2016 m. lapkričio 15 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi pareiškėja A. G. paskirta L. Š., E. Š. ir G. Š. globėja (rūpintoja) ir turto administratore. Telšių apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 11 d. nutartimi A. G. atleista nuo G. Š. rūpintojos pareigų ir pareiškėja I. D. paskirta nepilnametės globėja (rūpintoja) ir turto administratore. Į notarų biurą dėl mirusio R. Š. palikimo priėmimo kreipėsi jo dukra J. Š., kuriai neišduotas paveldėjimo teisės liudijimas, nes priimti palikimą pagal įstatymą turi teisę ir mirusiojo vaikaičiai. Pareiškėjos A. G. ir I. D., siekdamos apginti globojamų nepilnamečių vaikų L. Š., E. Š. ir G. Š. interesus, kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl praleisto įstatymo numatytą terminą palikimui priimti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Įstatymas numato du alternatyvius būdus palikimui priimti. Veiksmai, kuriais priimamas palikimas, turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CK 5.12 straipsniu palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą. Taigi CK 5.12 straipsnyje nustatyta vaikaičio ir provaikaičio teisė paveldėti atstovavimo teise, t. y. vaikaičiai ir provaikaičiai pagal įstatymą paveldėjimo santykiuose atstovauja mirusiam savo tėvui ar motinai. Nors vaikaičiai pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktą paveldi kaip antros eilės įpėdiniai, bet atstovavimo teise jie gali paveldėti kartu su pirmos eilės įpėdiniais, jeigu nėra gyvų jų tėvų, kurie būdami gyvi tokią teisę turėtų. Tai reiškia, kad vaikaičiui, paveldinčiam atstovavimo teise, trijų mėnesių terminas palikimui priimti skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo momento, t. y. senelio mirties (CK 5.3 straipsnio 1 dalis, 5.12 straipsnis, 5.50 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010.). Pažymėtina, kad praleistas terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas asmeniui, turėjusiam norą ir apsisprendimą palikimo atsiradimo metu palikimą priimti, tačiau neįgyvendinusiam tokios savo valios dėl svarbių priežasčių.

Pareiškėjų globotiniai yra įpėdiniai pagal įstatymą (CK 5.1 straipsnis, 5.12 straipsnis). Teismo manymu, pareiškėjos pasielgė aplaidžiai ir, žinodamos apie jų globojamų nepilnamečių vaikų senelio R. Š., mirtį nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Nepaisant globėjų neveikimo, jų globojami nepilnamečiai vaikai L. Š., E. Š. ir G. Š. yra teisėti įstatyminiai mirusio senelio R. Š. turto paveldėtojai ir teismui neatnaujinus praleisto įstatymo numatyto termino palikimui priimti būtų pažeisti jų teisėti interesai.

Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principu, pripažintina, kad yra pagrindas praleistą įstatymo nustatytą terminą atnaujinti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 576-578 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamiems globėjos (rūpintojos) ir turto administratorės A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamai globėjos (rūpintojos) ir turto administratorės I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą priimti R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą.

Nutartis per 7 dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.