- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-18
- Bylos Nr.
- e2A-1432-221/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18716-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. K. (toliau – ieškovas) prašė teismo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – atsakovė), 1 060 Eur žalai atlyginti, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teismo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. e2-1235-657/2015, pažeidė ieškovo konstitucinę teisę į nešališką teismą, tokiu būdu pažeidė ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) normas. Tai, kad teismai padarė procesinių teisės normų pažeidimą, neužtikrindami ieškovo teisės į nešališką teismą, yra konstatuota įsiteisėjusia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-469-313/2016. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui grąžinus bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, ieškovas patyrė žalą už suteiktas advokato paslaugas pirmą kartą nagrinėjant bylą Kauno apygardos teisme ir Lietuvos apeliaciniame teisme. Ieškovas advokatei už apeliacinio skundo parengimą sumokėjo 460 Eur, už kasacinio skundo parengimą sumokėjo 600 Eur. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino Kauno apygardos teismo sprendimą dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl atsakovei kilo atsakomybė atlyginti ieškovo patirtą žalą. Ieškovas teigė, jog yra visos sąlygos valstybės deliktinei atsakomybei kilti. Tai, kad teismo procesiniai sprendimai buvo panaikinti dėl absoliučių jų negaliojimo pagrindų pripažino ir Kauno apygardos teismas, 2018 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1399-413/2017 grąžindamas ieškovui jo sumokėtą žyminį mokestį už kasacinį skundą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė nesutinkanti su ieškiniu, prašė jį atmesti. Atsakovė teigė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. lapkričio 18 d. nutartyje, įvertinęs bylos aplinkybes ir teismo nešališkumo kriterijus, padarė išvadą, kad ieškovo, kuriam priimtas nepalankus teismo sprendimas, nurodytos aplinkybės sudaro ieškovui pagrįstų abejonių dėl bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo nešališkumo, ir bylą grąžino nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog buvo pažeistas CPK 21 straipsnis, tačiau sprendimai nebuvo panaikinti CPK 329 straipsnio pagrindu. CPK nėra įtvirtinta nuostata, kad jeigu sprendimai būtų panaikinti dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, proceso šaliai turėtų būti grąžinamos išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. lapkričio 18 d. nutartyje nurodė, kad, perdavus bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas teismui iš naujo išnagrinėjus bylą ir priėmus procesinį sprendimą dėl bylos baigties. Bylą išnagrinėjus iš naujo ir atmetus ieškovo reikalavimus, ieškovui nebuvo priteistos išlaidos už advokato pagalbą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 3 d. sprendimu atmetė ieškinį.
5. Teismas nustatė, kad ieškovas 2014 m. lapkričio 14 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu dėl privatizavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais. Civilinė byla buvo paskirta nagrinėti teisėjai Ž. B. Kadangi nagrinėjama civilinė byla buvo susijusi su kita byla, kurią apeliacine tvarka nagrinėjo ta pati teisėja ir ieškovui buvo priimtas nepalankus sprendimas, ieškovas 2015 m. sausio 13 d. kreipėsi į teismą dėl teisėjos nušalinimo. Ieškovo prašymas dėl teisėjos nušalinimo buvo atmestas. Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. kovo 3 d. nutartimi atmetė ieškovo apeliacinį skundą. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2016 m. lapkričio 18 d. nutartimi ieškovo kasacinį skundą tenkino iš dalies ir civilinę bylą grąžino nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kasacinis teismas nurodė, jog ieškovas pagal byloje susiklosčiusią situaciją galėjo turėti pagrįstų abejonių dėl bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo nešališkumo, šį proceso teisės pažeidimą (CPK 21 straipsnis) galima ištaisyti tik bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme. Bylą išnagrinėjus iš naujo pirmosios instancijos teisme, 2017 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškovo ieškinys buvo atmestas. 2017 m. birželio 27 d. apeliacinis procesas buvo nutrauktas ieškovui atsisakius apeliacinio skundo.
6. Teismas sprendė, kad ieškovas nenurodė, jog teisėjai, priimdami atitinkamus procesinius sprendimus civilinėje byloje Nr. e2-1235-657/2015 ir civilinėje byloje Nr. e2A-120-302/2016, būtų padarę akivaizdžias, šiurkščias klaidas, kurių kvalifikuotas teisėjas nebūtų daręs. Teismas pažymėjo, kad ieškovas išimtinai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartimi, nurodydamas, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nustatė, kad teismų sprendimai panaikinti dėl absoliučių jų negaliojimo pagrindų. Teismas vertino, kad šiuos ieškovo argumentus paneigia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje padarytos išvados, jog buvo pažeistas CPK 21 straipsnis, tačiau priimti sprendimai nebuvo panaikinti CPK 329 straipsnio pagrindu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nebuvo konstatuota absoliučių sprendimų negaliojimo pagrindų, byla perduota nagrinėti iš naujo CPK 360 straipsnio pagrindu, nurodant, jog CPK 21 straipsnio pažeidimą galima ištaisyti tik bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje konstatavo, jog byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų klausimas spręstinas teismui iš naujo išnagrinėjus bylą ir priėmus procesinį sprendimą dėl bylos baigties. Susipažinęs su LITEKO esančiu Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1399-413/2017, teismas nustatė, kad bylą išnagrinėjus iš naujo, ieškovo reikalavimai buvo atmesti, todėl ir bylinėjimosi išlaidos klausimas nebuvo sprendžiamas (CPK 93 straipsnis).
7. Susipažinęs su Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartimi, kai byla buvo nagrinėjama pirmą kartą, teismas nustatė, kad ieškovas, skųsdamas Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimą, nurodė devynis apeliacinio skundo pagrindus dėl materialinės teisės normų pažeidimo. Tik vienas iš apeliacinio skundo pagrindų buvo tas, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. kovo 3 d. nutartyje pasisakė dėl visų apeliacinio skundo argumentų ir pripažino juos nepagrįstais. Teismas sprendė, jog ieškovas, antrą kartą skųsdamas Kauno apygardos teismo sprendimą, pagrįstai nematė galimybės tikėtis jo reikalavimų patenkinimo, todėl ir atsisakė apeliacinio skundo. Teismas vertino, kad nurodytos aplinkybės pagrindžia, jog ieškovas patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurios buvo neišvengiamos nagrinėjant bylą pirmą kartą. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimas patvirtina, kad ieškovui negalėjo būti priteistos išlaidos už advokato teisinę pagalbą, kadangi ieškinys buvo atmestas. Teismas nustatė, jog ieškovas patyrė pagrįstas išlaidas bylos nagrinėjimo metu už advokato teisinę pagalbą ir tai negali būti laikoma ieškovo patirta žala. Ieškovui neįrodžius vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų (patirtos žalos), teismas nepasisakė dėl kitų deliktinės atsakomybės sąlygų.
8. Teismas nurodė, kad CPK 87 straipsnis nustato žyminio mokesčio grąžinimo atvejus ir tvarką, tačiau jis nereglamentuoja šalies turėtų išlaidų už suteiktą advokato pagalbą priteisimo, išlaidų advokatui ar advokato padėjėjui atlyginimo tvarką reglamentuoja CPK 98 staipsnis, bylinėjimosi išlaidos skirstomos į dvi rūšis: žyminį mokestį ir išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Teismas sprendė, kd ieškovo prašomos priteisti išlaidos už suteiktą advokato pagalbą priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, todėl atmetė ieškovo argumentą, jog, tenkinant ieškovo ieškinį, sistemiškai turi būti taikomas 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 3 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir patenkinti ieškinį, priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Nepagrįstas teismo argumentas, jog kasacinis teismas žemesnių instancijų teismų sprendimus panaikino ir bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo perdavė tik konstatavęs CPK 21 straipsnio pažeidimą, bet nenustatęs absoliučių sprendimų negaliojimo pagrindų. Kasacinis teismas 2016 m. lapkričio 18 d. nutartimi konstatavo CPK 21 straipsnio pažeidimą ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimus panaikino vadovaudamasis CPK 360 straipsniu. CPK 360 straipsnyje yra įtvirtinta, kad kasacinis teismas sprendimą ar nutartį visą arba iš dalies panaikina ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jeigu yra konstatuojami absoliutūs sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindai, nurodyti CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse.
1.2. Teismas, nurodydamas, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 3K-3-469-313/2016, nekonstatavo absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje teismo šališkumas laikomas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.
1.3. Nepagrįstai spręsta, kad ieškovas neįrodė buvus sąlygas valstybės deliktinei atsakomybei kilti dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469-313/2016 patvirtina, kad Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. e2-1235-657/2015, Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas ieškovo apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. e2A-120-302/2016, padarė teisės taikymo klaidą. Teismai pažeidė CPK 21 straipsnio reikalavimus, kadangi pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, o apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo apeliacinį skundą, neištaisė pirmosios instancijos teismo padaryto proceso teisės normų pažeidimo. Tai, kad žemesniųjų instancijų teismų sprendimai panaikinti dėl absoliučių jų negaliojimo pagrindų, patvirtina, jog teismo kaltė buvo akivaizdi ir šiurkšti, nes teismai neužtikrino ieškovui jo konstitucinės teisės į nešališką teismą. Dėl to kasacinis teismas panaikino žemesniųjų instancijų teismų sprendimus, nevertindamas kitų kasacinio skundo argumentų ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Taigi dėl teismo kaltės teismo procesas pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme vyko du kartus, todėl ieškovas patyrė didesnes bylinėjimosi išlaidas, nei būtų patyręs, jeigu byla būtų išnagrinėta tinkamai, nepažeidus esminių civilinio proceso principų. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai elgėsi neteisėtai, nes atitinkamomis sąlygomis kvalifikuotas teisėjas tokių teisės taikymo pažeidimų nebūtų padaręs, todėl žemesniųjų instancijų teismai, nagrinėdami bylą pirmą kartą ir priėmę atitinkamus procesinius sprendimus, padarė šiurkščias ir akivaizdžias klaidas.
1.4. Sprendžiant klausimą dėl žalos priteisimo, nepagrįstai vadovautasi CPK 93 straipsniu. 460 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 600 Eur už kasacinio skundo parengimą, bylą nagrinėjant pirmą kartą, ieškovas prašo atlyginti ne CPK 93 straipsnio pagrindu, o kaip žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teismo veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 2 dalis). Ieškovas bylinėjimosi išlaidas du kartus patyrė tik dėl teismo padarytos klaidos. Ieškovo kasacinis skundas buvo pripažintas pagrįstu, o tai taip pat suponuoja pagrindą ieškovui prašyti išlaidų kaip žalos atlyginimo už kasacinio skundo surašymą, kadangi ieškovo skundas buvo patenkintas.
1.5. Nepagrįstai nurodyta, jog ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo neišvengiamos, nes ieškovas neturėjo galimybės tikėtis savo reikalavimų patenkinimo nagrinėjant bylą antrą kartą. Apeliacinės instancijos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis buvo panaikinta kasacine tvarka, todėl ieškovas neturėjo remtis šia panaikinta teismo nutartimi, kuri neturi jokios teisinės galios. Be to, kasacinis teismas, nustatęs absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, nesvarstė kitų kasacinio skundo pagrindų.
Žemesnės instancijos teismas
1.6. Neteisingas teismo argumentas, kad ieškovui Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1399-413/2017 grąžinus sumokėtą žyminį mokestį CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, sistemiškai ši norma negali būti taikoma sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai kaip žalos priteisimo. CPK 98 straipsnis taikytinas tais atvejais, kai sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šaliai, kurios naudai buvo priimtas sprendimas. Ieškovas neprašo atlyginti jo išlaidų, kurias jis patyrė tą pačią bylą nagrinėjant antrą kartą, t. y. jis sutinka, jog ši bylinėjimosi našta jam tenka pagrįstai, tačiau ieškovas neturėtų patirti žalos dėl to, kad tą pačią bylą nagrinėjant pirmą kartą teismai pažeidė jo konstitucines teises į tinkamą procesą, dėl ko jo byla ne iš karto buvo išnagrinėta teisėtos sudėties teismo ir jis buvo priverstas dar kartą kreiptis pagalbos į advokatą, nagrinėjant tą pačią bylą antrą kartą. Bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą, nagrinėjant bylą pirmą kartą, ieškovas prašo priteisti CK 6.272 straipsnio 2 dalies pagrindu kaip žalą. Tokios žalos priteisimo pagrįstumą galėtų lemti faktas, jog CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas numato žyminio mokesčio grąžinimo galimybę tai atvejais, kai teismo sprendimas buvo panaikintas dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo atmesti apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
2.1. Ieškovas nesvarstė aplinkybės, nurodytos CPK 360 straipsnyje, kad byla gali būti perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui taip pat nustačius esminius proceso teisės normų pažeidimus, kurie negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš naujo įvertino bylos aplinkybes ir padarė išvadą, kad buvo pažeistas CPK 21 straipsnis, tačiau sprendimai nebuvo panaikinti CPK 329 straipsnio pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat nurodė, kad perdavus bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas teismui iš naujo išnagrinėjus bylą ir priėmus procesinį sprendimą dėl bylos baigties.
2.2. Galutinai bylinėjimosi išlaidų klausimas išsprendžiamas bylą išnagrinėjus iš esmės. Bylą išnagrinėjus iš naujo ir atmetus ieškovo reikalavimus, teismas neturėjo pagrindo priteisti išlaidų už advokato pagalbą.
2.3. Įvertinus Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartyje nurodytus motyvus ir pirmosios instancijos teismo motyvus, ieškovas nematė galimybės tikėtis jo reikalavimų patenkinimo. Taigi ieškovo patirtos išlaidos buvo neišvengiamos nagrinėjant civilinę bylą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
12. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
13. Byloje nustatyta, kad A. K. 2014 m. lapkričio 14 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu dėl privatizavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais. Civilinė byla buvo paskirta nagrinėti teisėjai Ž. B. Ieškovas 2015 m. sausio 13 d. kreipėsi į teismą dėl teisėjos nušalinimo, motyvuodamas tuo, kad minėta civilinė byla susijusi su kita byla, kurią apeliacine tvarka nagrinėjo ta pati teisėja ir ieškovui buvo priimtas nepalankus sprendimas. A. K. prašymas dėl teisėjos nušalinimo buvo atmestas. Teisėja Ž. B. išnagrinėjo bylą, 2015 m. balandžio 27 d. sprendimu A. K. ieškinį atmetė. 2016 m. kovo 3 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi sprendimas paliktas nepakeistas. A. K. pateikė kasacinį skundą. 2016 m. lapkričio 18 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausias teismas, pripažinęs, kad aplinkybės, jog ankstesnėje byloje teismas, kurio teisėjų kolegijoje buvo teisėja Ž. B., pasisakė dėl sandorio ir kartu dėl nagrinėjamoje byloje ieškovo pareikštų reikalavimų dalies teisinio vertinimo, todėl tos pačios teisėjos su ankstesne byla susijusios vėlesnės bylos nagrinėjimas galėjo sukurti prielaidas ieškovo manymui, kad teisėja ginčo santykių naujoje byloje kitaip negu juos vertino ankstesnėje byloje nevertins, sudaro pagrįstų abejonių dėl bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo nešališkumo, panaikino Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 3 d. nutartį ir perdavė Kauno apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui, bylą nagrinėti iš naujo. Bylą išnagrinėjus iš naujo, 2017 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškovo ieškinys buvo atmestas. A. K. padavė apeliacinį skundą, tačiau 2017 m. birželio 27 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi apeliacinis procesas buvo nutrauktas ieškovui atsisakius apeliacinio skundo.
14. 2018 m. spalio 30 d. A. K. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti žalą, kurią sudaro jo patirtos išlaidos pirmą kartą nagrinėjant civilinę bylą, t. y. advokato išlaidos – 460 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 600 Eur už kasacinio skundo parengimą.
15. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad neįrodytos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. bylinėjimosi metu turėtos išlaidos negali būti laikomos ieškovo patirta žala. Su sprendimu nesutinka ieškovas.
Dėl žalos atlyginimo
16. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino CPK 21, 329, 360 straipsnių, CK 6.272 straipsnio 2 dalies normas, nepagrįstai nenustatė absoliučių sprendimų negaliojimo pagrindų, nepagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė buvus sąlygas valstybės deliktinei atsakomybei kilti dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą. Apeliantas nurodo, jog aplinkybė, kad teismai padarė procesinių teisės normų pažeidimą, neužtikrindami ieškovo teisės į nešališką teismą yra konstatuota įsiteisėjusia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-469-313/2016, t. y. žemesnių instancijų sprendimai buvo panaikinti dėl absoliučių jų negaliojimo pagrindų ir tai patvirtina, jog teismo kaltė buvo akivaizdi ir šiurkšti. Apeliacinis teismas nesutinka su apelianto argumentais.
17. Valstybės civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, nustatyta CK 6.272 straipsnio 1–3 dalyse. Valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala (CK 6.249 straipsnis), neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir kaltė (CK 6.248 straipsnis). CK 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės atsakomybė atsiranda tik esant teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltei. Teisėjo (teismo) kaltė gali būti nustatyta tik tuo atveju, kai padaryta akivaizdžių ir šiurkščių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų, kurių kvalifikuotas teisėjas neturėtų daryti (CK 6.248 straipsnis); sprendžiant teisėjo kaltės klausimą, būtina nustatyti, kad teisėjas, priimdamas procesinį sprendimą, ne tik aiškiai pažeidė įstatymus, bet kad ir kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011).
18. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. lapkričio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-469-313/2016, įvertinęs bylos aplinkybes (aplinkybės nurodytos nutarties 13 punkte) ir teismo nešališkumo kriterijus, padarė išvadą, kad ieškovo, kuriam priimtas nepalankus teismo sprendimas, nurodytos aplinkybės sudaro ieškovui pagrįstų abejonių dėl bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo nešališkumo. Byloje nebuvo užtikrintos ieškovo teisės į nešališką teismą garantijos, nes sudarė prielaidas ieškovui abejoti teismo nešališkumu, kai ta pati teisėja nagrinėjo bylas, paremtas panašiomis faktinėmis aplinkybėmis. Šį proceso teisės (CPK 21 straipsnis) pažeidimą galima ištaisyti bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme. Todėl šioje byloje priimtus teismų sprendimus panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).
19. Apeliantas nurodo, kad CPK 360 straipsnio normoje įtvirtinta, jog kasacinis teismas sprendimą ar nutartį visą arba iš dalies panaikina ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jeigu konstatuojami absoliutūs sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindai, nurodyti CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, kad CPK 360 straipsnyje numatyta galimybė perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui taip pat ir nustačius esminius proceso teisės normų pažeidimus, kurie negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme.
20. Iš minėtos 2016 m. lapkričio 18 d kasacinio teismo nutarties matyti, kad teismas iš naujo įvertino bylos aplinkybes ir padarė išvadą, kad buvo pažeistas CPK 21 straipsnis, tačiau tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai nebuvo panaikinti CPK 329 straipsnio pagrindu. Taigi nagrinėjamu atveju Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nekonstatavo buvus absoliutiems sprendimų negaliojimo pagrindams. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad perdavus bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas teismui iš naujo išnagrinėjus bylą ir priėmus procesinį sprendimą dėl bylos baigties.
21. Iš Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutarties matyti, jog argumentas, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, buvo tik vienas iš apeliacinio skundo dėl 2015 m. balandžio 27 d. Kauno apygardos teismo sprendimo argumentų. Kiti argumentai buvo pagrįsti materialinės teisės normų pažeidimu. Minėta, kad apeliacinis skundas buvo atmestas ir paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl visų apeliacinio skundo argumentų ir pripažino juos nepagrįstais. Pastebėtina, kad kasacinis skundas taip pat buvo grindžiamas ir kitais argumentais (ne tik teismo šališkumu), tačiau teismas, nutaręs grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, dėl kitų kasacinio skundo argumentų nepasisakė.
22. Iš naujo išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme, Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1399-413/2017 ieškovo reikalavimai buvo visiškai atmesti, nepriteistos ir išlaidos už advokato pagalbą. Apeliantas apskundė apeliacine tvarka Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimą, tačiau vėliau skundo atsisakė. Sutiktina su atsakove, kad šios aplinkybės pagrindžia, jog ieškovo patirtos išlaidos buvo neišvengiamos nagrinėjant aukščiau nurodytą civilinę bylą. Bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia laimėjusiai bylą šaliai (CPK 93 straipsnis). Kadangi ieškovo reikalavimai buvo pilnai atmesti, todėl bylinėjimosi išlaidos negalėjo būti priteistos.
23. Apeliantas nurodo, jog tai, kad teismo procesiniai sprendimai buvo panaikinti dėl absoliučių jų negaliojimo pagrindų pripažino ir Kauno apygardos teismas 2018 m. gegužės 9 d. nutartimi grąžindamas ieškovui jo sumokėtą žyminį mokestį už kasacinį skundą.
24. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad CPK 87 straipsnis nustato žyminio mokesčio grąžinimo atvejus ir tvarką, tačiau jis nereglamentuoja šalies turėtų išlaidų už suteiktą advokato pagalbą, priteisimo. Išlaidas advokatui ar advokato padėjėjui atlyginimo tvarką reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Bylinėjimosi išlaidos skirstomos į dvi rūšis: žyminį mokestį ir išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Apelianto civilinėje byloje Nr. e2-1399-413/2017 prašomos priteisti išlaidos už suteiktą advokato pagalbą priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.
25. Pažymėtina, kad CPK nėra įtvirtintos nuostatos, jog panaikinus sprendimą dėl absoliučių negaliojimo pagrindų, proceso šaliai turėtų būti grąžinamos išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Todėl išlaidos už advokato teisinę pagalbą yra ieškovo patirta žala, kuri, kaip minėta nutarties 17 punkte, atlyginama, jeigu yra nustatomos visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos.
26. Apeliacinio teismo vertinimu, ieškovas neįrodė ne tik žalos, ką pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, bet ir kaltų neteisėtų teismo ir (ar) teisėjo veiksmų (CPK 178 straipsnis). Aplinkybės, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pripažinęs, jog ieškovui galėjo kilti abejonių dėl teismo nešališkumo, grąžino bylą nagrinėti iš naujo, negalima vertinti kaip teisėjo kaltų neteisėtų veiksmų, lėmusių žalos atsiradimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, civilinės atsakomybės valstybei taikymas pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį negalimas.
27. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams.
28. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, o ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.