Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-05-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-310-1121/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-05-19
Bylos Nr.
1A-310-1121/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36696-2021-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gintaras Dzedulionis, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Paulius Veršekys
Nuteistasis
I. T.
Advokatai
Danutė Kisinienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-310-1121/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36696-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.7.13; 1.1.8.11; 1.1.8.14; 1.1.10.1; 1.2.4.6.2.1; 2.1.14; 2.4.6.4.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Gretai Karmazienei,dalyvaujant prokurorei Ievai Danylienei,nuteistajam I. T. (I. T.), jo gynėjai advokatei Danutei Kisinienei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Ievos Danylienės (toliau – prokurorė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. vasario 14 d. nuosprendžio, kuriuo –

I. T. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirtas laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, I. T. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam skirtas laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta sumažinta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, prie 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies iš dalies pridedant skundžiamu nuosprendžiu skirtos bausmės dalį ir I. T. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5-7 punktais ir 6 dalimi, galutinės bausmės vykdymas I. T. atidėtas 2 (dvejiems) metams, per šį laiką paskiriant šias pareigas: 1) tęsti darbą ar mokytis arba registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi; 3) per 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Realaus galutinės laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsniu, I. T. į paskirtą galutinę bausmę įskaitytas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (pagal 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendį), 1 (vieną) laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

1. I. T., 2021 m. spalio 21 d., apie 17.09 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu panaudojo fizinį smurtą savo šeimos narės – sesers B. T. atžvilgiu, t. y. tyčia koja sudavė B. T. į kairę veido pusę, dėl ko ji nukrito ant žemės, jai iš nosies pradėjo bėgti kraujas, tokiu būdu B. T. sukėlė fizinį skausmą ir padarė kūno sužalojimus.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Prokurorė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. vasario 14 d. nuosprendį ir: 1) pripažinti nuteistojo I. T. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, t. y. recidyvistas; 2) panaikinti nuosprendžio dalį, kuria į paskirtą galutinę bausmę įskaitytas I. T. išbūtas laikas laikinajame sulaikyme (duomenys neskelbtini) pagal 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendį; 3) panaikinti nuosprendžio dalį, kuria I. T. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, ir bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje; 4) likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

3. Prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka, kad aplinkybė, jog nuteistasis I. T. nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas, nustatyta tik teisme nagrinėjant bylą. Iš ĮKNR duomenų, surinktų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad I. T. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 nusikalstamos veikos) ir 180 straipsnio 1 dalį terminuotu laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant metams. Taip pat (duomenys neskelbtini) surašytame kaltinamajame akte nurodyta, kad I. T. 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu nuteistas. Iš kaltinamajame akte nurodyto kaltinimo matyti, kad nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, I. T. padarė 2021 m. spalio 21 d., t. y. bausmės vykdymo atidėjimo metu, dėl ko ši veika yra recidyvas, o I. T. – recidyvistas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai nepripažino atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką I. T. padarė būdamas recidyvistas, todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas.

4. Pasak prokurorės, pirmosios instancijos teismas, netinkamai pritaikė BK 75 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai atidėjo I. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. BK 75 straipsnio nuostatos I. T. jau buvo taikytos ir jis nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Tai patvirtina, jog BK 75 straipsnio taikymas buvo neveiksmingas ir be realaus bausmės atlikimo nebuvo pasiekti bausmės tikslai. Nors baudžiamasis įstatymas nedraudžia BK 75 straipsnio taikyti pakartotinai, tačiau įvertinus byloje nagrinėjamo atvejo aplinkybes, bausmės vykdymo atidėjimas būtų aiškiai formalus, netikslingas ir prieštarautų šio instituto taikymo paskirčiai. Jokių išimtinių aplinkybių, kad pakartotinai taikomas bausmės vykdymo atidėjimo institutas bus veiksmingas, nėra. Tai, kad I. T. nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu; padarė nusikalstamą veiką, kuria kėsinamasi į žmogaus sveikatą; veika pasireiškė nuteistojo stipraus smūgio koja sudavimu į gyvybiškai svarbią žmogaus kūno vietą – galvą; I. T. teistas už keturių nusikalstamų veikų (vieno iš jų papildomas objektas yra žmogaus sveikata (BK 180 straipsnio 1 dalis)) padarymą, leidžia teigti, kad nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

5. Be to, (duomenys neskelbtini) I. T. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas jau yra įskaitytas į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, todėl laikytina, kad šią bausmės dalį nuteistasis jau yra atlikęs. BK 64 straipsnyje nenumatyta, kad į galutinę bausmę turėtų būti įskaityta bausmė, atlikta pagal ankstesnį nuosprendį, todėl pirmosios instancijos teismas, įskaitydamas I. T. (duomenys neskelbtini) laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

7. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėja – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

8. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

9. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti bei pagrįsti nebūtų naikinami ir (ar) keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas, laikantis baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų ir kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamos veikos, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, skiriamos bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų yra pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais bylos įrodymais bei duomenimis.

Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto

10. Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nepripažindamas I. T. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog nusikalstamą veiką padarė recidyvistas, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis turi būti pakeista. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, su šiuo apeliacinio skundo argumentu sutinka, kadangi jis pagrįstas.

11. Pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktą atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo yra recidyvistas. BK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, t. y. toks asmuo yra recidyvistas baudžiamojo įstatymo prasme. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalies prasmę nusikaltimų recidyvas konstatuojamas ir asmuo laikomas recidyvistas nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą. Nusikaltimų recidyvo atveju asmuo laikomas recidyvistu savaime, todėl teismas, skirtingai nei pavojingo recidyvo atveju (BK 27 straipsnio 3 dalis), šiuo klausimu atskiro sprendimo nepriima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-459/2012).

12. Nustatyta, kad I. T., būdamas pilnametis, iki byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už tyčinių nusikaltimų padarymą (b. l. 41-42, 54-68), jam paskirtos bausmės nėra atlikęs, todėl tai atitinka nusikaltimų recidyvo (kartu ir asmens buvimo recidyvistu) sąlygas, nustatytas BK 27 straipsnio 1 dalyje. Duomenys apie I. T. teistumą išdėstyti kaltinamajame akte (b. l. 75) ir yra nurodyti pirmosios instancijos teismo skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje (b. l. 87). Nors kaltinamajame akte nurodytas I. T. teistumas, tačiau kaip jo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai nenurodyta (b. l. 75). Kita vertus, prokuroro klaida kaltinamajame akte nenurodant BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatytos baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės negali užkirsti kelio šią aplinkybę konstatuoti, jeigu iš kaltinamajame akte nurodytų duomenų galima daryti išvadą, jog ši aplinkybė egzistuoja, kas ir nustatyta byloje bei pirmosios instancijos teismui buvo žinoma.

13. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis I. T. nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė kaip recidyvistas ir tai pripažįstama jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pirmosios instancijos teismas, netaikydamas I. T. BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto, netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas.

Dėl laikinajame sulaikyme išbūto laiko įskaitymo

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu I. T. paskyręs bausmę už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą bei ją sumažinęs trečdaliu, šią bausmę, vadovaudamasis BK 64 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrino su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi. Teisėjų kolegija, patikrinusi šią skundžiamo nuosprendžio dalį, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes teisės taikymo klaidos, pasirinkdamas BK 64 straipsnyje numatytas bausmių bendrinimo taisykles, nepadarė. Kita vertus, padaryta klaida, kadangi į skundžiamu nuosprendžiu paskirtą galutinę bausmę įskaitytas nuteistojo I. T. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas laikotarpiu (duomenys neskelbtini).

15. Šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas jau yra įskaitytas į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę bausmę, todėl, vadovaujantis BK 64 straipsnio taisyklėmis, nagrinėjamu atveju nebegali būti įskaitytas iš naujo skundžiamame nuosprendyje. Neatlikta 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendžio dalis laikytina ta, į kurią įskaitytas I. T. laikinajame sulaikyme laikotarpiu (duomenys neskelbtini) išbūtas laikas ir būtent su šia jau laikinajame sulaikyme išbūto laiko įskaityta dalimi, o ne visa bausme, vadovaujantis BK 64 straipsniu, pirmosios instancijos teismas turėjo bendrinti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje prokurorės apeliacinio skundo prašymas tenkinamas ir ši nuosprendžio dalis (dėl I. T. laikinajame sulaikyme (duomenys neskelbtini) išbūto laiko) panaikintina.

Dėl BK 75 straipsnio

16. Prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nuteistajam I. T. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti galutinės bausmės vykdymą, kadangi jam kartą jau taikytas šis institutas, o byloje nagrinėjama veika padaryta bausmės vykdymo atidėjimo metu, be to, turi būti atsižvelgta ir į padaryto nusikaltimo pavojingumą bei jo padarymo aplinkybes.

17. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią duomenų ir įrodymų visumą, nuteistąjį I. T. charakterizuojančius duomenis, nusikaltimo padarymo bei kitas svarbias aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai dar kartą taikė BK 75 straipsnio nuostatas nuteistojo atžvilgiu, todėl nėra pagrindo šioje dalyje tenkinti apeliacinį skundą.

18. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 (šešeriems) metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 (ketveriems) metams už vieną arba kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 (vienerių) iki 3 (trejų) metų.

19. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardinta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018).

20. Teismui, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, kad ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017).

21. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas arba atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti pačios baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir panašiai. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje turi sukurti teisines prielaidas tam, jog valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018).

22. Nustatyta, jog šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką nuteistasis I. T. padarė tuo metu, kai jam buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau ši aplinkybė negali būti ta, kuri uždraustų asmeniui dar kartą taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

23. I. T. nors ir kartą buvo teistas už vagysčių bei plėšimo padarymą, tačiau atsižvelgtina į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą padarė pirmą kartą. Iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad praeityje nuteistasis būtų naudojęs smurtą kitų asmenų atžvilgiu arba būtų linkęs į sistemingą smurtavimą. I. T. visas nusikalstamas veikas padarė būdamas labai jauno amžiaus (past. – atitinkamai (duomenys neskelbtini); o šiuo metu jam (duomenys neskelbtini)), t. y. nuteistojo asmenybė dar nėra pilnai susiformavusi ir subrendusi, todėl formalus baudžiamojo įstatymo taikymas ir sprendimas I. T. pasiųsti atlikti realios laisvės atėmimo bausmės tarp kriminalinę praeitį turinčių asmenų, gali turėti neatitaisomų pasekmių jauno žmogaus gyvenime bei koreguoti jo elgesį ypatingai neigiama linkme, todėl įvertinus šią riziką kartu su jo padarytos ir byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos pavojingumu bei padarymo aplinkybėmis, taip pat su nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis, toks procesinis sprendimas būtų neproporcingas ir pažeistų teisingumo principą.

24. Šioje byloje nagrinėjamą nusikaltimą I. T. iš esmės padarė išprovokuotas savo sesers B. T. veiksmų, t. y. nuteistasis smurtą panaudojo tik po to, kai nukentėjusioji jam trenkė į nugarą, ką pripažįsta ir pati B. T.. Nukentėjusioji nurodė ir tai, kad iki šio įvykio neturėjo su nuteistuoju jokių tokio pobūdžio konfliktų, kas tik patvirtina, jog I. T. nėra linkęs smurtauti ir byloje nagrinėjamas smurto proveržis labiau atsitiktinio pobūdžio, tinkamai nesugebėjus suvaldyti emocijų neturint pakankamos gyvenimiškos patirties, elgesys, o ne susiformavusi nuteistojo elgesio kultūra. Svarbu ir tai, kad nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu sutiko, jog nuteistasis toliau kartu gyventų su ja tame pačiame būste, t. y. nukentėjusioji neįžvelgė realaus pavojaus, kad nuteistasis prieš ją vėl smurtaus. Pasak I. T., jis atsiprašė nukentėjusiosios ir labai gailisi, jie susitaikė, ji pretenzijų jokių neturi, jų santykiai šiuo metu yra puikūs, be to, nukentėjusioji byloje nėra pareiškusi civilinio ieškinio, kas patvirtina nuteistojo neigiamą požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei siekį ateityje taip nebesielgti. Pažymėtina ir tai, kad I. T. viso proceso metu savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, davė išsamius paaiškinimus ir nemėgino klaidinti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismų. Nuteistasis apie metus laiko vykdo individualią veiklą (duomenys neskelbtini), t. y. turi legalias ir pastovias pajamas. Byloje negauta duomenų, kad nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo metu būtų padaręs kitus, ne šioje byloje nagrinėjamus, teisės pažeidimus arba sistemingai ir piktybiškai pažeidinėtų probacijos taisykles, kas suteikia pagrįstą pagrindą manyti, jog I. T. iš tiesų yra pasiryžęs keisti gyvenimo būdą, toliau dirbti ir nebedaryti ne tik naujų nusikalstamų veikų, tačiau ir kitų teisės pažeidimų, todėl nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

25. Akcentuotina ir tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas nėra atleidimas nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, t. y. I. T. nustatytas 2 metų terminas, per kurį jis turi elgtis pavyzdingai, preciziškai laikytis įstatymų ir nebedaryti naujų nusikalstamų veikų bei pateisinti jam parodytą pasitikėjimą. Kita vertus, dar kartą grubiai pažeidęs probacijos sąlygas, I. T. bus priverstas atlikti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

26. Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma iš nuteistojo, t. y. 105 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

27. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, turi dalyvauti gynėjas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), ir į tai, jog nuteistasis neturėjo gynėjo advokato, kreipėsi su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių dėl gynėjo parinkimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyrius nuteistajam I. T. parinko gynėją advokatę Danutę Kisinienę.

28. Byloje būtinybę skirti gynėją advokatą numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Esant tokioms aplinkybėms šių išlaidų priteisimas nėra galimas. Tokios pozicijos jau kurį laiką nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-462-873/2020, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-523-988/2020). Atsižvelgiant į tai, proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo iš nuteistojo I. T. nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Ievos Danylienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. vasario 14 d. nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punktu, pripažinti I. T. (I. T.) atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, realaus galutinės laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, I. T. į paskirtą galutinę bausmę įskaitytinas išbūtas laikas laikinajame sulaikyme (duomenys neskelbtini).

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo atlyginti proceso išlaidas, patirtas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, netenkinti.

Nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną.

Teisėjai Gintaras DzedulionisVirginija Pakalnytė-TamošiūnaitėPaulius Veršekys