Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2011-08-18 · Civilinė byla Nr. 2A-1413-460/2011

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-05-05Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-08-18Klaipėdos apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2012-02-20Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  4. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-01-07Klaipėdos apylinkės teismas
  5. ApeliacijaNutartis · 2013-05-13Klaipėdos apygardos teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2013-12-05Klaipėdos apygardos teismas
  7. KasacijaNutartis · 2014-02-07Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  8. ApeliacijaSprendimas · 2014-06-27Klaipėdos apygardos teismas
  9. Atskirasis skundasNutartis · 2014-10-29Klaipėdos apygardos teismas
  10. Atskirasis skundasNutartis · 2015-02-19Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-08-18
Bylos Nr.
2A-1413-460/2011
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-14220-2010-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Maškevičienė (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Albina Pupeikienė
Trečiasis asmuo
UAB „Western Baltic Engineering“
Ieškovas
N.
Advokatai
Arūnas Juodis, Asta Kaušikaitė

Įžanginė dalis

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1413-460/2011Teisėja Jolanta Gailevičienė (Proceso Nr. 2-06-3-14220-2010-3)Procesinio sprendimo kategorija11.9.10.6; 24.4; 27.8.2; 121.21(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. rugpjūčio 18 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Albinos Pupeikienės, sekretoriaujant Zitai Mockuvienei, dalyvaujant M. P., ieškovių atstovei advokatei Astai Kaušikaitei, likviduojamos UAB „BALTIC ENGINEERING CENTRE“ atstovui Artūrui Greičiui, trečiojo asmens UAB „Western Baltic Engineering“ atstovui advokatui Arūnui Juodžiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-264-777/2011 pagal ieškovių N. Ch., T. K., J. K., L. M., M. P. ir G. V. ieškinį atsakovei likviduojamai UAB „BALTIC ENGINEERING CENTRE“, trečiajam asmeniui UAB „Western Baltic Engineering“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bei ieškovių (apeliančių) N. Ch., T. K., J. K., L. M., M. P. ir G. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-05 sprendimo.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovės kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamos: pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir laikyti, jog darbo sutartis nutraukiama teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos DK 297 str. 4 d., atleidimo dieną laikant teismo sprendimo įsigaliojimo dieną; priteisti: vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos; vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; skirtumą tarp atleidimo iš darbo dieną išmokėtos išeitinės išmokos ir DK 140 str. 1 d. nustatyto dydžio išeitinės išmokos, atsižvelgiant į ieškovių nepertraukiamąjį darbo stažą pas atsakovą teismo sprendimo priėmimo dieną; 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą už neteisėtą atleidimą iš darbo; 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės pažymėjo, kad ieškiniu neginčija atsakovės vienintelio akcininko BLRT GRUUP AKTSIASELTS 2010-09-01 sprendimo „Dėl bendrovės likvidavimo ir likvidatoriaus paskyrimo, pats sprendimas likviduoti atsakovą ir paskirti likvidatorių nėra bylos nagrinėjimo dalykas.

Ieškovės nurodė, kad jų atleidimas iš darbo DK 136 str. 1 d. 6 p. pagrindu neteisėtas ir nepagrįstas, nes atsakovo teisės ir pareigos pagal darbo sutartis, civilines sutartis, kitos teisės ir pareigos de facto ne pasibaigė, o buvo išskaidytos AB VAKARŲ LAIVŲ GAMYKLA įmonių grupės, kuriai priklauso ir atsakovė viduje, perduodant jas kitoms dukterinėms įmonėms. Atsakovės teises ir pareigas pagal civilines ir darbo sutartis perėmė tretysis asmuo AB VAKARŲ LAIVŲ GAMYKLA įmonių grupei priklausanti UAB „Vakarų inžinerijos grupė“, kuri įvykdžiusi atsakovo integraciją į AB VAKARŲ LAIVŲ GAMYKLA įmonių grupę, pakeitė pavadinimą į UAB „Western Baltic Engineering“. Atsakovės turtas buvo parduotas (perduotas) koncerno motininei įmonei UAB „Vakarų turto grupė“ (AB VAKARŲ LAIVŲ GAMYKLA), o likviduojamos bendrovės dokumentai perduoti saugoti kitai koncerno įmonei UAB „Vakarų buitis“. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovių atleidimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Ieškovėms turėjo būti pasiūlytas kitas darbas, o joms atsisakius kito darbo ar tokio darbo nesant, ieškovės turėjo būti atleistos pagal DK 129 str., t.y. darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, įspėjant jas apie atleidimą prieš du ar keturis mėnesius ir laikantis DK 131–135 str. įtvirtintų apribojimų bei garantijų.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovių versija apie atsakovės reorganizavimą neturi pagrindo, nes ir de facto ir de jure atsakovas likviduojamas be teisių ir pareigų perėmimo kitam juridiniam asmeniui pagal įstatymus. Ieškiniu bandoma iškreipti kvalifikuotai su atsakovės likvidavimu susijusias faktines aplinkybes piktnaudžiaujant teisėmis savanaudiškais tikslais. Atsakovės likvidavimo „tarpinės“ procedūros vykdant vienintelio atsakovės akcininko sprendimą buvo atliktos teisės aktų nustatyta tvarka. Likvidavimo atveju bendrovės verslas ar kai kurie turto objektai gali būti parduodami ar perduodami kitiems asmenims, tačiau tai neprilygsta visų bendrovės teisių ir pareigų kaip visumos perdavimui reorganizavimo metu. Atsakovė jokių funkcijų trečiajam asmeniui ar kitam asmeniui neperdavė. Atsakovės dokumentai buvo perduoti UAB „Vakarų buitis“ tam, kad paruošti ir perduoti Klaipėdos miesto savivaldybės archyvui. Atsakovės atstovas paaiškino, kad būdamas likvidatoriumi negalėjo vykdyti reorganizavimo procedūros. Buvusiam atsakovo direktoriui A. Ž. jis po 2010-09-01 leido pasirašyti sutartis, vesti derybas su atsakovės darbuotojais, tam buvo duotas žodinis jo leidimas.

Tretysis asmuo su ieškiniu nesutiko. Prie ieškinio pridėtuose įsakymuose dėl darbo sutarčių nutraukimo su ieškovėmis nurodyta, kad jos buvo supažindintos su pranešimu spaudoje apie atsakovės likvidavimą. Šis pranešimas buvo skirtas atsakovės kreditoriams, įskaitant darbuotojams. Ieškinyje nėra duomenų apie tai, kad ieškovės po supažindinimo su minėtu pranešimu kreipėsi į atsakovę su reikalavimais, susijusiais su darbo santykiais. Todėl laikytina, kad atsakovė pilnai su ieškovėmis atsiskaitė nutraukusi darbo sutartį, išmokėjusi visas su darbo sutarčių nutraukimu susijusias išmokas. Pilnai atsiskaičius su pirmesnės eilės kreditoriais niekas netrukdė likvidatoriui toliau vykdyti savo pareigas ir atsiskaityti su kitais kreditoriais CK 2.113 str. nustatyta tvarka. Nurodė, kad teoriniai ieškovių atstovės pamastymai apie galimus juridinio asmens likvidavimo procedūros panašumus į įmonės reorganizavimą nepaneigia atsakovės teisės savarankiškai pasirinkti įstatymo leidėjo numatytus juridinio asmens veiklos nutraukimo ir pasibaigimo variantus savo sprendimu, nes nėra imperatyvios normos įsakmiai įpareigojančios juridinio asmens dalyvius vienais atvejais reorganizuoti, o kitais likviduoti juridinį asmenį. Tretysis asmuo nėra įpareigotas vykdyti atsakovės darbo prievoles (DK 136 str. 1 d. 6 p.), kadangi dalis atsakovės darbuotojų nutraukė su ja darbo santykius ir užmezgė naujus darbo santykius su trečiuoju asmeniu. Mano, kad bylos išsprendimas negali turėti įtakos trečiojo asmens teisėms ir pareigoms. Tretysis asmuo nepagrįstai įtrauktas į bylos nagrinėjimą, todėl prašė iš ieškovių priteisti visas trečiojo asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas. Be to, paaiškino, kad likvidavimas ir reorganizavimas yra skirtingi dalykai, skirtingos procedūros. Tretysis asmuo neturėjo jokių santykių su ieškovėmis, todėl negalėjo pažeisti jų interesų. Patvirtino, kad tretysis asmuo vykdo analogišką veiką, kokią vykdė ir atsakovė. Ieškant darbuotojų, prioritetas buvo teikiamas atsakovės atleistiems darbuotojams, tai yra socialiai atsakinga politika. Kalbant apie byloje nagrinėjamą etapą, tretysis asmuo siekė plėsti veiklą, gauti pelną, buvo toks plėtros modelis. Tretysis asmuo nebuvo reorganizuojamas. Paaiškino, kad atsakovės akcininkas yra BLRT GRUUP AKTSIASELTS, o trečiojo asmens – AB VAKARŲ LAIVŲ GAMYKLA.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-05-05 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, jog nepagrįsti yra ieškovių argumentai dėl to, kad atsakovės prievolės pagal sandorius pasibaigė ne dėl likvidavimo, o dėl to, kad tai pačiai koncerno įmonei – trečiajam asmeniui buvo neatlygintinai perkeltos (perleistos) atsakovės teisės ir pareigos pagal sandorius ir projektus. Didžiosios dalies atsakovės darbuotojų perėjimas dirbti pas trečiąjį asmenį nereiškia, kad atsakovė perdavė trečiajam asmeniui atsakovės darbdavio darbo prievoles pagal įstatymus. Ieškovių argumentai nebuvo pakankami padaryti išvadą, jog šiuo atveju atsakovės turto pardavimas prilygsta visų bendrovės teisių ir pareigų kaip visumos perdavimui reorganizavimo metu, t.y. kad atsakovė buvo reorganizuota, o ne likviduota. Teismas padarė išvadą, kad darbo sutarčių nutraukimas su ieškovėmis pagal DK 136 str. 1 d. 6 p. buvo pagrįstas ir teisėtas.

Apeliaciniu skundu ieškovės prašo:

1) panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-05 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovių ieškinį tenkinti visiškai: 1.1) pripažinti darbo sutarties tarp ieškovės N. Ch. ir atsakovės likviduojamos UAB „BALTIC ENGINEERING CENTRE“ nutraukimą 2010-09-22 įsakymu Nr. S2-044 neteisėtu ir laikyti, jog darbo sutartis nutraukiama teismo sprendimu pagal DK 297 str. 4 d., atleidimo diena laikant teismo sprendimo įsigaliojimo dieną; 1.2) pripažinti darbo sutarties tarp ieškovės T. K. ir atsakovės likviduojamos UAB „BALTIC ENGINEERING CENTRE“ nutraukimą 2010-09-22 įsakymu Nr. S2-043 neteisėtu ir laikyti, jog darbo sutartis nutraukiama teismo sprendimu pagal DK 297 str. 4 d., atleidimo diena laikant teismo sprendimo įsigaliojimo dieną; 1.3) pripažinti darbo sutarties tarp ieškovės L. M. ir atsakovės likviduojamos UAB „BALTIC ENGINEERING CENTRE“ nutraukimą 2010-09-29 įsakymu Nr. S2-049 neteisėtu ir laikyti, jog darbo sutartis nutraukiama teismo sprendimu pagal DK 297 str. 4 d., atleidimo diena laikant teismo sprendimo įsigaliojimo dieną; 1.4) pripažinti darbo sutarties tarp ieškovės M. P. ir atsakovės likviduojamos UAB „BALTIC ENGINEERING CENTRE“ nutraukimą 2010-09-29 įsakymu Nr. S2-051 neteisėtu ir laikyti, jog darbo sutartis nutraukiama teismo sprendimu pagal DK 297 str. 4 d., atleidimo diena laikant teismo sprendimo įsigaliojimo dieną; 1.5) pripažinti darbo sutarties tarp ieškovės G. V. ir atsakovės likviduojamos UAB „BALTIC ENGINEERING CENTRE“ nutraukimą 2010-09-22 įsakymu Nr. S2-041 neteisėtu ir laikyti, jog darbo sutartis nutraukiama teismo sprendimu pagal DK 297 str. 4 d., atleidimo diena laikant teismo sprendimo įsigaliojimo dieną;

2) priteisti ieškovei N. Ch. iš atsakovės likviduojamos UAB „BALTIC ENGINEERING CENTRE“: 2.1) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką (po 3 850,88 Lt už kiekvieną priverstinės pravaikštos mėnesį) nuo atleidimo iš darbo dienos (2010-09-23) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (imtinai) ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką (po 3 850,88 Lt už kiekvieną priverstinės pravaikštos mėnesį) nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 2.2) skirtumą tarp atleidimo iš darbo dieną išmokėtos išeitinės išmokos ir DK 140 str. 1 d. nustatyto dydžio išeitinės išmokos, atsižvelgiant į ieškovės nepertraukiamą darbo stažą pas atsakovę teismo sprendimo priėmimo dieną; 2.3) 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą už neteisėtą atleidimą iš darbo; 2.4) 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo dienos;

3) priteisti ieškovei T. K. iš atsakovės likviduojamos UAB „BALTIC ENGINEERING CENTRE“: 3.1) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką (po 4 195,12 Lt už kiekvieną priverstinės pravaikštos mėnesį) nuo atleidimo iš darbo dienos (2010-09-23) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (imtinai) ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką (po 4 195,12 Lt už kiekvieną priverstinės pravaikštos mėnesį) nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 3.2) skirtumą tarp atleidimo iš darbo dieną išmokėtos išeitinės išmokos ir DK 140 str. 1 d. nustatyto dydžio išeitinės išmokos, atsižvelgiant į ieškovės nepertraukiamą darbo stažą pas atsakovę teismo sprendimo priėmimo dieną; 3.3) 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą už neteisėtą atleidimą iš darbo; 3.4) 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo dienos;

4) priteisti ieškovei L. M. iš atsakovės likviduojamos UAB „BALTIC ENGINEERING CENTRE“: 4.1) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką (po 2 359,12 Lt už kiekvieną priverstinės pravaikštos mėnesį) nuo atleidimo iš darbo dienos (2010-10-01) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (imtinai) ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką (po 2 359,12 Lt už kiekvieną priverstinės pravaikštos mėnesį) nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 4.2) skirtumą tarp atleidimo iš darbo dieną išmokėtos išeitinės išmokos ir DK 140 str. 1 d. nustatyto dydžio išeitinės išmokos, atsižvelgiant į ieškovės nepertraukiamą darbo stažą pas atsakovę teismo sprendimo priėmimo dieną; 4.3) 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą už neteisėtą atleidimą iš darbo; 4.4) 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4.5) bylinėjimosi išlaidas;

5) priteisti ieškovei M. P. iš atsakovės likviduojamos UAB „BALTIC ENGINEERING CENTRE“: 5.1) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką (po 9 207 Lt už kiekvieną priverstinės pravaikštos mėnesį) nuo atleidimo iš darbo dienos (2010-10-08) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (imtinai) ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką (po 9 207 Lt už kiekvieną priverstinės pravaikštos mėnesį) nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 5.2) skirtumą tarp atleidimo iš darbo dieną išmokėtos išeitinės išmokos ir DK 140 str. 1 d. nustatyto dydžio išeitinės išmokos, atsižvelgiant į ieškovės nepertraukiamą darbo stažą pas atsakovę teismo sprendimo priėmimo dieną; 5.3) 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą už neteisėtą atleidimą iš darbo; 5.4) 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo dienos;

6) priteisti ieškovei G. V. (buvusiai Š.) iš atsakovės likviduojamos UAB „BALTIC ENGINEERING CENTRE“: 6.1) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką (po 2 813,06 Lt už kiekvieną priverstinės pravaikštos mėnesį) nuo atleidimo iš darbo dienos (2010-09-23) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (imtinai) ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką (po 2 813,06 Lt už kiekvieną priverstinės pravaikštos mėnesį) nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 6.2) skirtumą tarp atleidimo iš darbo dieną išmokėtos išeitinės išmokos ir DK 140 str. 1 d. nustatyto dydžio išeitinės išmokos, atsižvelgiant į ieškovės nepertraukiamą darbo stažą pas atsakovę teismo sprendimo priėmimo dieną; 6.3) 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą už neteisėtą atleidimą iš darbo; 6.4) 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo dienos;

7) priteisti ieškovei J. K. iš atsakovės likviduojamos UAB „BALTIC ENGINEERING CENTRE“: 7.1) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką (po 1 955 Lt už kiekvieną priverstinės pravaikštos mėnesį) nuo atleidimo iš darbo dienos (2010-09-23) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (imtinai) ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką (po 1 955 Lt už kiekvieną priverstinės pravaikštos mėnesį) nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 7.2) skirtumą tarp atleidimo iš darbo dieną išmokėtos išeitinės išmokos ir DK 140 str. 1 d. nustatyto dydžio išeitinės išmokos, atsižvelgiant į ieškovės nepertraukiamą darbo stažą pas atsakovę teismo sprendimo priėmimo dieną; 7.3) 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą už neteisėtą atleidimą iš darbo; 7.4) 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 7.5) bylinėjimosi išlaidas;

8) priteisti ieškovėms iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą.

Apeliantės nurodė, jog atsakovės teisė ir pareigos pagal darbo sutartis, civilines sutartis, atsakovės turtas, kitos teisės ir pareigos de facto nepasibaigė, o buvo išskaidytos AB VAKARŲ LAIVŲ GAMYKLA įmonių grupės, kuriai priklauso ir atsakovė, viduje, perduodant jas trečiajam asmeniui ir kitoms koncerno BLRT GRUUP AKTSIASELTS motininės įmonės AB VAKARŲ LAIVŲ GAMYKLA dukterinėms įmonėms, t. y. tai leidžia teigti, kad atsakovės likvidavimas yra de facto atsakovės reorganizavimas skaidymo būdu, išdalijant atsakovės teises ir pareigas. Ieškovės mano, kad dėl minėtų priežasčių joms turėjo būti pasiūlytas kitas darbas, o joms atsisakius kito darbo ar tokio darbo nesant, ieškovės turėjo būti atleistos pagal DK 129 str., įspėjant jas prieš du ar keturis mėnesius. Dėl tų pačių priežasčių darbo sutarčių su ieškovėmis nutraukimas pagal DK 136 str. 1 d. 6 p. neteisėtas ir nepagrįstas, nes pagal jį teisinį pagrindą nutraukti darbo sutartį su darbuotojais be įspėjimo sudaro būtent ne bet koks, o būtent toks darbdavio likvidavimas, kai darbdavio teisės ir pareigos įskaitant ir pareigas, kylančias iš darbo teisinių santykių, neperduodamos kitiems asmenims. Pažymi, kad tai buvo ne atsakovės likvidavimas, o reorganizavimas išdalijimo būdu jau veikiančioms UAB VAKARŲ LAIVŲ REMONTAS įmonių grupėms, po ko atsakovė buvo pradėta likviduoti ir likviduota. Nepaisant to, kad atsakovė buvo likviduota, jos teises ir pareigas pagal darbo ir civilines sutartis perėmė tretysis asmuo. Atsakovės veiksmai, kai nepaisant likviduojamos bendrovės statuso ir paskirto likvidatorius visus teisinius veiksmus , susijusius su sandorių sudarymu, turto perleidimu, darbuotojų perkėlimu, atliko ne bendrovės likvidatorius, o jos vadovas, patvirtina, kad faktiškai vyko bendrovės reorganizavimas, jos teises ir pareigas perkeliant į UAB „Western Baltic Engineering“, po ko atsakovė buvo likviduota. Iš atsakovės atleistų 42 darbuotojų 32 buvo perkelti į trečiąjį asmenį iš esmės į tą patį darbą. Sprendimo likviduoti įmonę priėmimo metu atsakovės įmonė turėjo 7 galiojančias sutartis su užsakovais, jos buvo neatlygintinai perleistos trečiajam asmeniui. Atsakovė visas pagrindines priemones – kompiuterius, serverius, programinę įrangą ir kt. pardavė koncerno motininei įmonei AB VAKARŲ LAIVŲ GAMYKLA ne rinkos kaina, o ženkliai mažesne.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovės likvidatorius prašė apeliančių skundą atmesti. Nurodė, jog atsakovės darbdaviai susitarė dėl daugumos darbuotojų įdarbinimo pas trečiąjį asmenį. Ieškovės savo nuomonę grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bylose, kuriuose sprendimai buvo priimti pagal kitokias faktines aplinkybes nei šioje byloje. Vienintelis atsakovės akcininkas priėmė sprendimą, kuriame aiškiai išreikšta valia likviduoti atsakovę. Buvo parduotos dvi reikalavimo teisės pagal sutartys, kitos sutartys arba buvo užbaigtos arba nepradėtos vykdyti ir faktiškai buvo nutrauktos. Likvidatorius mano, kad įrodymų apie ieškovėms atleidimu iš darbo padarytą neturtinę žąlą byloje nėra.

Trečiasis asmuo atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog ieškovės neginčijo 2010-09-01 sprendimo likviduoti atsakovės. Pažymi,kad buvo vykdomas įmonės likvidavimas, kai kurioms apeliantams buvo siūlomas darbas kitose įmonėse. Vykdant likvidavimo procedūrą, atsakovės likvidatorius susitarė su užsakovais dėl dalies sutarčių nutraukimo, kitos iš sutarčių kilusios prievolės buvo perduotos vykdyti trečiajam asmeniui pagal trišalius susitarimus. Atsakovės turto pardavimas yra į atsakovės likvidavimo procedūrą nukreiptas veiksmas. Teisės aktai likviduojant įmonę neįpareigoja darbdavį įdarbinti darbuotojus kitoje įmonėje. Nurodo, jog ieškovės nepateikė įrodymų dėl visų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, jog ieškovės dirbo pas atsakovę UAB „BALTIC ENGINEERING CENTRE“ (šiuo metu likviduojama UAB „BALTIC ENGINEERING CENTRE“), atsakovės bendrovės likvidatorius nutraukė darbo sutartis su ieškovėmis pagal DK 136 str. 1 d. 6 p., t.y. likvidavus darbdavį, jeigu pagal įstatymus jo darbo prievoles nebuvo įpareigotas įvykdyti kitas asmuo, išmokant kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir išeitinę išmoką, paskaičiuotą pagal DK 140 str. 1 d. nustatytas taisykles bei visiškai atsiskaitant su darbuotoju darbo sutarties nutraukimo dieną.

Ieškovės darbo sutarties nutraukimo neteisėtumą grindžia tuo, kad atsakovė buvo ne likviduota, o reorganizuota. Atsakovė, tretysis asmuo su tokia ieškovių pozicija nesutinka, teigia, kad atsakovė buvo likviduota.

Dėl įmonės likvidavimo

Nagrinėjant ginčą dėl to, ar atsakovė buvo likviduota ar reorganizuota, būtina nustatyti skirtumus tarp likvidavimo ir reorganizavimo.

Įstatymas suteikia teisę bendrovės dalyviams priimti sprendimą dėl bendrovės likvidavimo (CK 2.106 str. 1 p., Akcinių bendrovių įstatymo 73 str. 2 d.).

Vadovaujantis CK 2.108 str. 1 d., Akcinių bendrovių įstatymo 73 str. 2 d., sprendimą likviduoti bendrovę priima visuotinis akcininkų susirinkimas. Nagrinėjamu atveju vienintelė UAB „BALTIC ENGINEERING CENTRE“ akcininkė yra BLRT GRUUP AKTSIASELTS. Byloje nustatyta, kad atsakovės akcininkas priėmė sprendimą likviduoti bendrovę. Sprendimą likviduoti bendrovę priėmęs subjektas, vadovaujantis CK 2.108 str. 1 d., Akcinių bendrovių įstatymo 73 str. 5 d., privalo paskirti likvidatorių. Akcinių bendrovių įstatymo 73 str. 5 d. teisė priimti sprendimą dėl likvidatoriaus skyrimo suteikta visuotiniam akcininkų susirinkimui, juridinių asmenų registrų tvarkytojui ir teismui.

Pažymėtina, kad dalyvių sprendime dėl bendrovės likvidavimo nenumatomas likviduojamos bendrovės teisių ir pareigų perdavimas kitiems juridiniams asmenims ir nenustatoma tokios perdavimo tvarkos. Likvidavimo procese likviduojama bendrovė pirmiausia privalo atsiskaityti su bendrovės kreditoriais, laikantis CK nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės. Atsiskaičius su likviduojamos bendrovės kreditoriais, išmokamas sukauptas dividendas privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu savininkams. Likęs likviduojamos bendrovės turtas padalijamas akcininkams proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei (Akcinių bendrovių įstatymo 73 str. 13 d.). Likviduojamos bendrovės dokumentai perduodami saugoti Dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka, sudaromas bendrovės likvidavimo aktas ir pateikimas juridinių asmenų registro tvarkytojui su pašymu likviduotą bendrovę išregistruoti (Akcinių bendrovių įstatymo 73 str. 17 d., 74 str. 2d. 4, 5, 6 p.). Nagrinėjamu atveju vienintelis atsakovės akcininkas BLRT GRUUP AKTSIASELTS 2010-09-01 priėmė sprendimą likviduoti atsakovę (t. 1, b. l. 78). Sprendimo priėmimo metu atsakovė nebuvo nemoki, todėl atitiko Akcinių bendrovių įstatymo 73 str. 3 d. reikalavimą ir turėjo teisę priimti sprendimą dėl atsakovės likvidavimo. Pažymėtina, kad ieškovės neginčijo 2010-09-01 sprendimo dėl įmonės likvidavimo.

Bendrovės reorganizavimo atveju bendrovių valdybos (kai valdyba nesudaroma – vadovai), gavė reorganizuojamos ir reorganizavime dalyvaujančios bendrovės akcininkų pritarimą parengia reorganizavimo sąlygas, kurias paskelbia viešai ne mažiau kaip 30 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo dėl bendrovių reorganizavimo; reorganizuojamų bendrovių teisių ir pareigų bei turto paskirstymas – perdavimas tarp reorganizuojamų bendrovių vykdomas reorganizavimo sąlygų pagrindu; po reorganizavimo pasibaigsiančios bendrovės akcininkų turėtos akcijos keičiamos į po reorganizavimo veiklą tęsiančių bendrovių akcijas reorganizavimo sąlygose nustatytu santykiu (CK 2.96 str., CK 2.97 str., CK 2.99 str., Akcinių bendrovių įstatymo 62 str., 63 str., 68 str.).

Vadinasi esminiai skirtumai tarp likvidavimo ir reorganizavimo yra šie: 1) bendrovių likvidavimo atveju sprendimą dėl likvidavimo priima vienos bendrovės dalyviai, o bendrovių reorganizavimo atveju sprendimus dėl bendrovių reorganizavimo turi priimti tiek reorganizavime dalyvaujančios, tiek reorganizuojamos bendrovės dalyviai; 2) bendrovių likvidavimo atveju po atsiskaitymo su bendrovės kreditoriais likęs likviduojamos bendrovės turtas padalijamas akcininkams proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei, o bendrovių reorganizavimo atveju turtas nėra perduodamas akcininkams, šiuo atveju turtas perduodamas po reorganizavimo veiklą tęsiančioms bendrovėms reorganizavimo sąlygų pagrindu; 3) likviduotos bendrovės akcininkai netenka likviduotos bendrovės akcijų, o reorganizavimo pasėkoje pasibaigsiančios bendrovės akcininkų akcijos yra keičiamos į po reorganizavimo veiklą tęsiančios bendrovės akcijas reorganizavimo sąlygose nustatytu santykiu.

Nagrinėjamu atveju 2010-09-01 buvo priimtas vienintelio akcininko BLRT GRUUP AKTSIASELTS sprendimas likviduoti atsakovę, duomenų ar kitų sprendimų dėl atsakovės ar trečiojo asmens reorganizavimo byloje pateikta nebuvo. 2010-09-01 sprendimas nėra atšauktas, nuginčytas, todėl yra galiojantis. Priėmus sprendimą atsakovę likviduoti, atsakovė įmonės turtą pardavė (t. 3, b. l. 43–56, t. 3, b. l. 63–71), susitarimų pagrindu baigė sandorius (t. 1, b. l. 108–110, t. 2, b. l. 142–143), atsiskaitė su kreditoriais ir likusį turtą perdavė savo akcininkui BLRT GRUUP AKTSIASELTS (t. 2, b. l. 171–172), surašė likvidavimo aktą (t. 1, b. l. 111–119) ir pateikė prašymą juridinių asmenų registrui dėl likviduojamos įmonės išregistravimo. Teisėjų kolegija įvertinusi anksčiau nurodytas aplinkybes atmeta apeliančių argumentus dėl to, jog įmonė buvo reorganizuojama, sutinka su pirmosios teismo instancijos išvada, kad atsakovė buvo likviduojama.

Dėl iš darbo teisinių santykių kylančių teisių ir pareigų perėjimo trečiajam asmeniui

DK numato teisę darbdaviams susitarti dėl darbuotojų perkėlimo dėl darbuotojų perkėlimo iš vienos darbovietės į kitą, išsaugant nepertraukiamą darbuotojų darbo stažą (DK 30 str. 1 d. 4 p.) ir tai nėra siejama su bendrovės reorganizavimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad DK darbo stažo tęstinumą įmonės savininko, jų pavaldumo, steigėjo ar pavadinimo pasikeitimo, jų sujungimo, padalijimo, išdalijimo ar prijungimo prie kitos įmonės atveju reglamentuoja atskira norma – DK 30 str. 1 d. 3 p., kuriame nustatyta, jog šiais atvejais nereikalingas nei darbdavių susitarimas, nei kitas darbo santykių tęstinumo įforminimas, o aptarti pasikeitimai įtakos darbo stažo tęstinumui neturi. Tą patvirtina ir Akcinių bendrovių įstatymo 62 str., 63 str., 68 str., jog reorganizuojamų bendrovių teisės ir pareigos perduodamos reorganizavimo sąlygų pagrindu, o ne sutarčių pagrindu.

Nagrinėjamu atveju likvidatorius perkėlė 32 atsakovės darbuotojus tolimesniam darbui į UAB „Western Baltic Engineering“. Darbuotojų perkėlimas buvo įformintas atsakovės ir trečiojo asmens pasirašytais darbdavių susitarimais (t. 1, b. l. 103, t. 3, b. l. 98). Atsakovės ir trečiojo asmens tarpusavio įsipareigojimai dėl atsakovės darbuotojų perkėlimo dirbti trečiojo asmens bendrovėje apsiribojo darbdavių susitarimuose nurodytais atsakovės darbuotojais, tarp kurių atsakovių nebuvo (t. 3, b. l. 104–105). Vadinasi, iš pasirašytų darbdavio susitarimų trečiajam asmeniui nekilo jokių prievolių perimti atsakovės teises ir pareigas, kylančias iš atsakovės darbo santykių su ieškovėmis. Pažymėtina, kad atsakovės darbuotojų perkėlimo tolimesniam darbui galimybių buvo ieškoma ne tik trečiojo asmens bendrovėje, bet ir kitose bendrovėse, tačiau ieškovės pasiūlymų atsisakė. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas yra anksčiau išdėstyta, apeliančių motyvas, kad dalies atsakovių darbuotojų perkėlimas tolesniam darbui į trečiojo asmens bendrovę patvirtina atsakovių teisių ir pareigų, kylančių iį darbo santykių, išskaidymą kaip vieną iš atsakovės reorganizavimo požymių, yra nepagrįstas (DK 30 str. 1 d. 4 p., DK 30 str. 1 d. 3 p., CPK 178 str., CPK 185 str.).

Dėl teisių ir pareigų pagal civilines sutartis perėjimo

Byloje nustatyta, kad 2010-09-01 vienintelei atsakovės akcininkei BLRT GRUUP AKTSIASELTS priėmus sprendimą likviduoti įmonę, atsakovė turėjo keletą vykdytinų įsipareigojimų (t. 1, b. l. 82, 85). Vadovaujantis CK 6.256 str., kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Akcinių bendrovių įstatymas įpareigoja likviduojamą bendrovę atsiskaityti su visais kreditoriais (Akcinių bendrovių įstatymo 73 str. 13 d.). Nagrinėjamu atveju atsakovės likvidatorius susitarė su užsakovais dėl dalies atsakovės sutarčių nutraukimo šalių susitarimu , o iš kitų atsakovės sudarytų sutarčių kylančios prievolės buvo perduotos vykdyti trečiajam asmeniui pagal trišales sutartis (t. 1, b. l. 108–111). Teisėjų kolegija pažymi, kad nei atsakovės sutarčių nutraukimas šalių susitarimu, nei atsakovės teisių ir pareigų pagal sutartis perdavimas trečiajam asmeniui pagal trišalius susitarimus nėra atsakovės reorganizavimo požymis, reorganizavimo metu tokios teisės ir pareigos perduodamos ne sutarčių, o reorganizavimo sąlygų pagrindu. Apeliantės nepateikė įrodymų, jog trečiajam asmeniui buvo neatlygintinai perkleistos atsakovės teisės gauti apmokėjimą už atsakovės atliktus darbus (Akcinių bendrovių įstatymo 68 str. 1 d., CPK 178 str., CPK 185 str.).

Dėl atsakovės turto perleidimo, kitų atsakovės teisių ir pareigų perkėlimo

Nagrinėjamu atveju vykdant atsakovės likvidavimą, visas jos veikloje naudotas turtas buvo parduotas AB VAKARŲ LAIVŲ GAMYKLA pagal atsakovės ir AB VAKARŲ LAIVŲ GAMYKLA sudarytą pirkimo –pardavimo sutartį (t. 3, b. l. 43–55). Minėtoje sutartyje yra nurodyta kaina, nenustatyta, kad šalys šią sutartį būtų nutraukusios, ši sutartis nėra nuginčyta, todėl galiojanti. Apeliančių teiginys dėl per mažos kainos atmestinas, nes parduodamo daikto kaina nustatoma pinigais šalių susitarimu (CK 6.313 str., CPK 178 str., CPK 185 str.).

Dėl ieškovių atleidimo

Apeliantės buvo atleistos vadovaujantis DK 136 str. 1 d. 6 p., kuriame nustatyta, jog darbo sutartis be įspėjimo turi būti nutraukiama likvidavus darbdavį, jeigu pagal įstatymus jo darbo prievoles nebuvo įpareigotas vykdyti kitas asmuo ( t. 2., b. l. 29, 53, 66, 83, 105, 114). Nenustatyta, kad kitam asmeniui kilo pareiga vykdyti atsakovės darbo prievoles. DK 138 str. nustatytas apribojimas nutraukti darbo sutartis apeliančių atžvilgiu netaikytinas, nes atsakovė yra likviduojama, ir nei sutarčių pagrindu joks kitas asmuo nėra įpareigotas vykdyti atsakovės darbo prievoles apeliančių atžvilgiu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovės darbo sutarčių nutraukimas su ieškovėmis pagal DK 136 str. 1 d. 6 p. buvo pagrįstas ir teisėtas (DK 136 str. 1 d. 6 p., DK 138 str., CK 2.113 str.).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Nagrinėjamu atveju ieškovės patirtą neturtinę žalą grindžia praktiškai identiškais kriterijais: sutrikusia emocine ir dvasine būsena, širdies veikla ir nervine sistema. Ieškovės, pateikdamos ieškinį, tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, nors ieškinys buvo teismui pateiktas beveik po mėnesio nuo ginčijamo ieškovių atleidimo. Dvi ieškovės dėl sveikatos sutrikimų į gydymo įstaigas nesikreipė, viena ieškovė į gydymo įstaigą kreipėsi beveik po dviejų mėnesių nuo atleidimo iš darbo. Atsakovės jokių kitų priežasčių dėl sveikatos sutrikimų, išskyrus dėl atleidimo iš darbo, nenurodė.

Teismui nustačius, kad darbo sutarčių nutraukimas su ieškovėmis buvo pagrįstas ir teisėtas, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra išvestinis, todėl nenustatyta, kad būtų priežastinis ryšys tarp ieškovių atleidimo ir jų sveikatos sutrikimų buvimo, todėl reikalavimas atlyginti neturtinę žalą atmestinas (CPK 177 str., CPK 178 str., CPK 178 str.).

Teisėjų kolegija vadovaudamasi anksčiau išdėstytu, atsižvelgdama į tai, kad juridinio asmens likvidavimo pagrindas gali būti ir juridinio asmens dalyvių sprendimas nutraukti juridinio asmens veiklą, taip pat į tai, kad juridinio asmens dalyviai yra laisvi nuspręsti kaip ir kada nutraukti juridinio asmens veiklą ir nėra imperatyvios normos įsakmiai įpareigojančios juridinio asmens dalyvius vienais atvejais reorganizuoti, o kitais likviduoti juridinį asmenį, be to į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta aplinkybė, jog trečiasis asmuo turi pareigą vykdyti darbo prievoles (DK 136 str. 1 d. 6 p.), dar ir į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta kitų aplinkybių, leidžiančių konstatuoti, kad ieškovių atleidimas iš darbo yra neteisėtas, konstatuoja, kad įmonė buvo likviduojama ir darbo sutarčių nutraukimas su ieškovėmis pagal DK 136 str. 1 d. 6 p. buvo pagrįstas ir teisėtas (DK 30 str. 1 d. 4 p., DK 30 str. 1 d. 3 p., DK 136 str. 1 d. 6 p., Akcinių bendrovių įstatymo 62 str., 63 str., 68 str., 73 str., 74 str., CK 2.96 str., CK 2.97 str., CK 2.99 str., CK 2.106 str. 1 d. 1 p., CK 2.113 str., CPK 177 str., CPK 178 str., 185 str.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo ieškovių reikalavimus, padarė tinkamas ir teisėtas išvadas ir pagrįstai ieškinį atmetė.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutarties apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Tretysis asmuo apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimą į apeliacinį skundą ir atstovo advokato dalyvavimą teismo posėdyje patyrė 6 050 Lt (3 932,50 Lt už atsiliepimą į apeliacinį skundą, 2 117,išlaidų (t. 3, b. l. 183–186). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.11 p., už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojama maksimali 1.5 MMA suma, t. y. 1.5×800 Lt=1 200 Lt.

Pagal minėtos rekomendacijos 9 p., atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. 2011-08-18 Klaipėdos apygardos teisme posėdis vyko 35 minutes, šis laikas suapvalinamas iki valandos. Pagal minėtos rekomendacijos 8.18 p., 9 p., atstovavimo didžiausia suma sudaro 0.15 MMA, t. y. 0.15×800=120 Lt. Iš viso pagal rekomendaciją galima didžiausia suma už ieškovo patirtas teisines paslaugas yra 1 200+120=1 320 Lt. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje suteiktų teisinių paslaugų kiekį, t.y. atsiliepimo į apeliacinio skundo rengimą, atstovavimą teisme, atsižvelgdama į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas, atsižvelgiant į tai, kad teisinės paslaugos buvo suteiktos trečiajam asmeniui sprendžia, kad atstovavimo išlaidos yra per didelės, todėl mažintinos iki 1 320 Lt, jos priteistinos iš ieškovių solidariai.

Pažymėtina, kad Rekomendacijų 3 p. nustatyta, kad advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Nagrinėjamoje byloje minėtos aplinkybės nenustatytos, todėl nėra pagrindo atlyginti turėtas išlaidas už advokato A. Juodžio vykimą į teismo posėdį apeliacinės instancijos teisme (Vilnius – Klaipėda, Klaipėda – Vilnius).

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325–333 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą:

Iš ieškovių N. Ch., T. K., J. K., L. M., M. P. ir G. V. priteisti po 220 Lt (iš viso 1 320 Lt ) teisinės pagalbos išlaidų trečiajam asmeniui UAB „Western Baltic Engineering“, įmonės kodas 142174791, buveinės adresas Minijos g. 180, Klaipėda.

Kolegijos pirmininkė Aušra MaškevičienėKolegijos teisėjai Žydrūnas BertašiusAlbina Pupeikienė