Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, 2-978-613/2013

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2013-01-07
Bylos Nr.: 2-978-613/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-14220-2010-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Giedrė Seselskytė
Ieškovas: N. C., T. K., M. P., L. M., G. V.
Atsakovas: UAB „Western B. E.“
Trečiasis asmuo: BLRT GROUP AS, AB „Vakarų laivų gamykla“, BLRT GRUPP AS
Advokatai: Arūnas Juodis, Asta Kaušikaitė

Civilinė byla Nr.2-978-613/2013(Proceso Nr.2-06-3-14220-2010-3)Procesinio sprendimo kategorija: 11.9.10.6, (S) 24.4, 27.8, 99.5, 99.7, 99.9, 110.4, 116.1,

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 7 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Seselskytė, sekretoriaujant V. G., vertėjaujant Danutei Kontarienei, dalyvaujant ieškovėms N. C., T. K., M. P., ieškovių atstovei advokatei Astai Kaušikaitei, atsakovo UAB „Western B. E.“ ir trečiojo asmens BLRT GROUP AS atstovui advokatui Arūnui Juodžiui, trečiojo asmens AB „Vakarų laivų gamykla“ atstovui pagal įgaliojimą A. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų N. C., T. K., L. M., M. P., G. V. (Š.) ieškinį atsakovui UAB „Western B. E.“ UAB „(duomenys neskelbtini) tretiesiems asmenims BLRT GRUPP AS, AB „Vakarų laivų gamykla“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovės kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamos: pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir laikyti, jog darbo sutartis nutraukiama teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 297 str. 4 d., atleidimo dieną laikant teismo sprendimo įsigaliojimo dieną; priteisti: vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos; vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; skirtumą tarp atleidimo iš darbo dieną išmokėtos išeitinės išmokos ir DK 140 str. 1 d. nustatyto dydžio išeitinės išmokos, atsižvelgiant į ieškovių nepertraukiamąjį darbo stažą pas atsakovą teismo sprendimo priėmimo dieną; 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimą už neteisėtą atleidimą iš darbo; 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės pažymėjo, kad ieškiniu neginčija atsakovės vienintelio akcininko BLRT Grupp AS 2010-09-01 sprendimo „Dėl bendrovės likvidavimo ir likvidatoriaus paskyrimo, pats sprendimas likviduoti atsakovą ir paskirti likvidatorių nėra bylos nagrinėjimo dalykas.

Ieškovės nurodė, kad jų atleidimas iš darbo DK 136 str. 1 d. 6 p. pagrindu neteisėtas ir nepagrįstas, nes atsakovo teisės ir pareigos pagal darbo sutartis, civilines sutartis, kitos teisės ir pareigos de facto ne pasibaigė, o buvo išskaidytos AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupės, kuriai priklauso ir atsakovas viduje, perduodant jas kitoms dukterinėms įmonėms. Atsakovo teises ir pareigas pagal civilines ir darbo sutartis perėmė tretysis asmuo AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupei priklausanti UAB „Vakarų inžinerijos grupė“, kuri įvykdžiusi atsakovo integraciją į AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupę, pakeitė pavadinimą į UAB „(duomenys neskelbtini) Atsakovo turtas buvo parduotas (perduotas) koncerno motininei įmonei UAB „Vakarų turto grupė“ (AB „Vakarų laivų gamykla“), o likviduojamos bendrovės dokumentai perduoti saugoti kitai koncerno įmonei UAB „Vakarų buitis“. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovių atleidimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Ieškovėms turėjo būti pasiūlytas kitas darbas, o joms atsisakius kito darbo ar tokio darbo nesant, ieškovės turėjo būti atleistos pagal DK 129 str., t.y. darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, įspėjant jas apie atleidimą prieš du ar keturis mėnesius ir laikantis DK 131-135 str. įtvirtintų apribojimų bei garantijų.

Ieškovė M. P. paaiškino, kad nesutinka su atleidimo pagrindu. Dirbo vyriausiąja finansininke. Atsakovas buvo reorganizuotas, buvo teisių perėmimas, viskas buvo perimta, išskyrus darbuotojus, kurie netiko. Ieškovės buvo nustebintos ir įžeistos, kai buvo nutarta jas atleisti. Pažymėtina, kad pasirengimo bylos nagrinėjimo metu M. P. teigė, kad tikėjosi, jog bus neteisėtai atleista, todėl ir rinko dokumentus, kad galėtų ginčyti atleidimo procedūrą. Vieniems teisių perėmimas galioja, o kitiems ne. Nebuvo suteiktas terminas kreiptis į potencialius darbdavius. Patvirtino, kad jai iš UAB „Vakarų apskaitos grupės“ (kitos įmonės, ne trečiojo asmens) buvo pasiūlytas darbas, tačiau šis darbas keitė jos pareigas ir darbo užmokestį, buvo siūlomas 2,5 karto mažesnis darbo užmokestis, todėl ji šio pasiūlymo atsisakė.

Ieškovė T. K. paaiškino, kad nesutinka su atleidimo pagrindu. Dirbo konstruktore. Likus 4 mėnesiams iki pensijos ją atleido, jai buvo šokas, nes apie atleidimą sužinojo dieną prieš tai. Jokio pasiūlymo dėl darbo ji negavo. Dirbo su „Deltamarin“ ir „Baltijos laivų statykla“ sutartimis, kurių vykdymas iš jos buvo atimtas. Nurodė, kad nuo 2010-10-01 pradėjo dirbti UAB „Litana“, kur jos atlyginimas yra mažesnis.

Ieškovė N. C. paaiškino, kad nesutinka su atleidimo pagrindu. Dirbo konstruktore. Nurodė, kad jai buvo pasiūlyta eiti dirbti pas trečiąjį asmenį, pasiūlytas mažesnis atlyginimas, ji to pasiūlymo nepriėmė, nenorėjo eiti dirbti pas trečiąjį asmenį, sutiko, kad būtų atleista, tačiau su kompensacijomis už įspėjimo laikotarpį, bet to nebuvo. Nurodė, kad nuo 2010-10-01 pradėjo dirbti UAB „Litana“, kur jos atlyginimas yra ne daug, bet mažesnis.

Ieškovė L. M. paaiškino, kad nesutinka su atleidimo pagrindu. Dirbo biuro administratore, apie pertvarkymus, atleidimą sužinojo anksti, jos darbo sutartis vis būdavo pratęsta, nes reikėjo tvarkyti dokumentus. Tačiau jai nebuvo sumokėta už įspėjimo laikotarpį, nors ji yra vieniša mama. Mano, kad pelningai dirbanti įmonė negali būti likviduojama.

Ieškovė G. V. paaiškino, kad nesutinka su atleidimo pagrindu. Dirbo ekonomiste – planuotoja. Žinojo, kad kažkas vyksta ir vieną dieną buvo informuota, kad nuo rytojaus bus atleista. Jokių darbo pasiūlymų ji negavo.

Žemesnės instancijos teismas

Ieškovių atstovė advokatė A.Kaušikaitė bylos nagrinėjimo metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai. Nurodė, kad esminis argumentas – likviduojama įmonė atleido ieškoves be įspėjimo. Darbo prievoles turėjo perimti tretysis asmuo, jis perėmė atsakovo sutartis su užsakovais, darbuotojus, taip pat atsakovės turtą, kuri valdo motininė įmonė „Vakarų laivų gamykla“. Priklausomybė motininei įmonei nepaneigia turto perdavimo. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2012-02-20 nutartyje (8-9 lapai) išdėstė esminius kriterijus, kuriais remiantis galima konstatuoti, kad įvyko įmonės ar verslo perdavimas, patenkantis į 2001 m. kovo 12 d. ES Tarybos direktyvos 2001/23/EB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių, verslo arba įmonių ar verslo dalių perdavimo atveju suderinimo (toliau – Direktyva 2001/23/EB) taikymo sritį. Iš kitos pusės, kasacinis teismas pasisakė tik teisės taikymo aspektu, o nustatyti, ar šios konkrečios bylos faktinės aplinkybės patvirtina tokių kriterijų buvimą, pavedė pirmosios instancijos teismui. Pradiniame ieškinyje, apeliaciniame ir kasaciniame skunde ieškovės nurodė faktinių aplinkybių visumą, patvirtinančią, jog atsakovui WBE buvo perduotas šiuo metu jau likviduotos UAB B. E. Centre“ (toliau – BEC) verslas, t.y. dauguma (75 proc.) visų BEC darbuotojų (32 darbuotojai iš visų 43 buvusių); BEC teisės ir pareigos pagal laivų projektavimo, inžinerijos ir kitas civilines sutartis; BEC ūkinėje veikloje naudotas turtas. Tačiau atskirai pagal kasacinio teismo nurodytus kriterijus nebuvo pasisakoma bylos aplinkybių kontekste. Atsižvelgiant į tai, pareiškiame, visuma byloje nustatytų aplinkybių leidžia konstatuoti BEC verslo perleidimo WBE faktą, patenkantį į Direktyvos 2001/23/EB taikymo sritį, ir atitinkamai konstatuoti, jog ieškovės neteisėtai buvo atleistos iš darbo: Kasacinis teismas 2012-02-20 nutarties 8 lape akcentavo tai, kad lemiamas veiksnys yra faktas, kad naujasis darbdavys tęsia ar atnaujina ūkio subjekto valdymą, išsaugodamas jo tapatumą, kuris konkrečiai matyti iš fakto, kad naujasis darbdavys iš tikrųjų tęsia ar atnaujina įmonės valdymą, vykdydamas tokią pačią arba analogišką ekonominę veiklą. Ryšium su tuo, pažymėtina, kad byloje įrodyta, jog BEC ir WBE ūkinės veiklos tiek iki BEC verslo perdavimo, tiek po verslo perdavimo buvo analogiškos, t.y. susijusios su laivų projektavimu ir inžinerija. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – kartu su atsakovo WBE atstovo 2012-05-24 rašytiniais paaiškinimais pateiktos BEC ir WBE įstatų kopijos, iš kurių matyti, kad viena iš likviduotos BEC veiklų buvo architektūrinė ir inžinerinė veikla bei su ja susijusios techninės konsultacijos (74.2 klasė pagal EVRK2 klasifikatorių). WBE pagrindinis veiklos objektas taip pat yra inžinerinių paslaugų teikimas. Taigi, tiek BEC, tiek WBE pagrindinė veikla buvo ir yra inžinerinė veikla. Iš kitos pusės, nustatinėjant faktą, ar WBE toliau tęsia tą pačią arba analogišką veiklą, reikšminga ir tai, kad BEC verslo perdavimo metu BEC užsakovai likviduotos BEC ir atsakovės WBE bendrais pranešimais buvo informuojami apie BEC verslo perdavimą WBE bendrovei, nurodant, kad ta pati inžinerinė veikla bus atliekama ir prižiūrima daugiausia tų pačių BEC darbuotojų, kad visos pagrindinės procedūros ir vidaus taisyklės, taip pat kokybės užtikrinimo sistemos liks tokios pačios, t.y.: 1) 2010-09-17 BEC klientui AB „Baltijos“ laivų statyklai išsiųstas BEC ir WBE bendras pranešimas tema „Teisių ir pareigų perleidimas dėl 2010-05-14 ECO gaisro gesinimo vilkiko Svitzer A/S projektavimo ir inžinerijos tarp UAB „B. E. Centre“ ir AB „Baltijos“ laivų statyklos“. Šiame pranešime buvo nurodyta, kad BEC ketina perleisti savo veiklą WBE, kuri yra AB „Vakarų laivų gamykla“ dukterinė įmonė, BLRT Grupp AS dalis; dėl aukščiau įvardintų pasikeitimų BEC ketina perleisti sutartines teises ir pareigas WBE. Šiame pranešime taip pat buvo nurodyta, kad ta pati inžinerinė veikla bus atliekama ir prižiūrima daugiausia tų pačių BEC darbuotojų. Visos pagrindinės procedūros ir vidaus taisyklės, taip pat kokybės užtikrinimo sistemos liks tokios pačios. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių BEC prašė AB „Baltijos“ laivų statyklos sutikimo perleisti visas teises ir pareigas pagal šią sutartį atsakovui WBE. 2) 2010-09-21 BEC klientui „Odense S. S.“ išsiųstas BEC pranešimas tema „dėl SĄSKAITOS-(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodoma, kad dėl BEC likvidavimo visa atsakovo veikla perleidžiama WBE, sutartis Nr. 01.01.171 tarp BEC ir AB „Baltijos“ laivų statyklos yra nutraukiama, visi įsipareigojimai, susiję su šia sutartimi, perleidžiami WBE. Dėl nurodomų pasikeitimų BEC kliento buvo prašoma perrašyti BEC išrašytą sąskaitą-faktūrą Nr. 300 99009023 WBE vardu. 3) Tai WBE 2011 m. finansinės atskaitomybės aiškinamasis raštas patvirtina, kad pagrindinė šios bendrovės veiklos kryptis – naudojant CAD/CAM programinę įrangą teikia profesionalias laivų ir civilinės statybos inžinerijos paslaugas. Taigi, perėmus BEC verslą, WBE ekonominės veiklos pobūdis nepakito ir nenumatytas jo pasikeitimas. Taip pat, nustatinėjant veiklos panašumo kriterijaus buvimą, bylai svarbią teisinę reikšmę turi ir BEC verslo perleidimo priežastys bei aplinkybės. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2010-06-08 akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi tretysis asmuo Estijos koncernas BLRT GRUPP AKTIANSELTS (toliau - BLRT Grupp AS) (registruota Taline, Kopli 103, Estijos Respublika, reg. kodas 10068499) iš Danijos A.P. M.-M. G. priklausančios bendrovės Odense Steel S. L.. A/S (Odensės laivų statyklos) (registruota Lindoalleen 150, DK 5330 Munkebo, Danija) įsigijo 99, 18 proc. AB „Baltijos“ laivų statyklos ir 100 procentų BEC akcijų, dėl ko BEC tapo viena iš trečiojo asmens AB „Vakarų laivų gamykla“ (toliau – VLG) įmonių grupės dukterinių įmonių. VLG įmonių grupei priklauso 23 įmonės. Pagrindinės įmonių grupės veiklos sritys – laivų remontas, pertvarkymas, projektavimas, statyba ir kt. Tai patvirtina byloje esantys duomenys iš apie VLG įmonių grupę Be kitų įmonių šiai įmonių grupei taip pat priklausė atsakovas WBE senuoju pavadinimu UAB „Vakarų inžinerijos grupė“, kuris iki BEC įsigijimo vykdė analogišką veiklą kaip ir atsakovė, susijusią su laivų projektavimu ir statyba. Koncernui BLRT Grupp AS įsigijus 100 procentų BEC įmonės akcijų, ryšium su tuo, 2010-08-04 buvo pakeistas UAB „Vakarų inžinerijos grupė“ pavadinimas į UAB „Western B. E.“ (WBE), ką patvirtina byloje esantis Juridinių asmenų registro išrašas. Apie tai buvo nurodoma ir VLG įmonių grupės interneto svetainėje www.wsy.lt skiltyje „Grupės įmonės“/UAB „Western B. E.“: „Pranešame, jog įvykdžius UAB „B. E. Centre“ integraciją į AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupę UAB „Vakarų inžinerijos grupė“ pavadinimas pasikeitė į UAB „Western B. E.“. Taigi, koncernui BLRT Grupp AS įsigijus BEC 100 procentų akcijų, į VLG įmonių grupės sudėtį įėjo dvi analogišką veiklą vykdančios įmonės – BEC ir WBE. Todėl logiška ir protingai paaiškinama, kad tas pats abiejų įmonių akcininkas 2010-09-01 nusprendė optimizuoti jų abiejų veiklą, sujungti įmones, perduoti visą BEC verslą į WBE ir to pasėkoje likviduoti BEC kaip ekonomiškai netikslingą ūkio subjektą. Iš viso to, kas aukščiau išdėstyta, seka išvada, kad bylos duomenys leidžia konstatuoti faktą, jog WBE ir BEC tiek iki, tiek po verslo perdavimo vykdė analogišką veiklą, susijusią su laivų projektavimu ir inžinerija, ir BEC verslo perdavimas sudarė sąlygas WBE toliau plėtoti šią veiklą, vykdyti BEC sandorius bei iš to gauti didesnes pajamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-05-15 nutartyje, išnagrinėtoje analogišku klausimu, yra pažymėjęs, kad Direktyvoje 2001/23/EB įtvirtintų garantijų darbuotojams taikymas nesietinas su nuosavybės (turto) perdavimu įmonei, perimančiai verslą ar jo dalį. Direktyva 2001/23/EB taikoma tokiems atvejams, kai dėl teisinio perleidimo ar susiliejimo įvyksta juridinio ar fizinio asmens, atsakingo už veiklos vykdymą ir kuris, remiantis faktine situacija, turi darbdavio įsipareigojimus prieš darbuotojus, pasikeitimas, nepriklausomai nuo to, ar buvo perduota įmonės nuosavybė. Direktyvos 1 straipsnio 1 dalies apsauga ypač taikytina tais atvejais, kai perleidimas susijęs su verslu ar verslo dalimi, t. y. su įmonės dalimi. Tokiomis aplinkybėmis perleidimas siejamas su darbuotojais, priskirtais perleidžiamai įmonės daliai, nes pagal T. T. išaiškinimą, pateiktą 1985 m. vasario 7 d. sprendime Botzen ir kt., bylos Nr. 186/83, darbo santykiai iš esmės yra apibrėžiami darbuotojo ir įmonės ar verslo dalies, kuriai darbuotojas yra priskirtas pareigoms atlikti, sąsaja. Vadovaujantis šiais kasacinio teismo išaiškinimais, pažymėtina, kad iš 39 BEC darbuotojų – projektuotojų į WBE buvo perkelti 32 darbuotojai. Jie buvo perkelti pagal neterminuotas darbo sutartis, užtikrinant jiems nepertraukiamąjį darbo stažą ir su tuo susijusias teises, pareigas, papildomas garantijas dėl kasmetinių atostogų suteikimo, darbdavio mokamų išmokų, perkeliamiems darbuotojams paskirtų drausminių nuobaudų. Kartu su darbuotojais jų funkcijoms vykdyti buvo perkeltos ir jų darbo priemonės – kompiuteriai, monitoriai, pakeliami projektavimo stalai ir pan. Byloje nėra ginčo, jog visas BEC turtas nuosavybės teise priklauso patronuojančiai įmonei – VLG. Šią aplinkybę patvirtina ir atsakovės WBE 2011 m. finansinės atskaitomybės aiškinamojo rašto 1 pastaba „SANDORIAI SU SUSIJUSIOMIS ŠALIMIS“, kurioje nurodoma: „Susijusiomis šalimis yra laikomos BLRT Grupp AS ir VLG grupės įmonės, VLG – patronuojanti įmonė. 2011 metais pardavimai susijusioms šalims išaugo 2.6 karto, pirkimai iš susijusių šalių išaugo 2.4 karto. Susijusių šalių įsiskolinimas WBE metų pabaigoje sudarė beveik 50 % visų pirkėjų įsiskolinimo, arba 618 334 Lt.“. Šie duomenys patvirtina, kad WBE didžiąja dalimi teikia paslaugas ir vykdo pardavimus tik VLG įmonių grupės viduje, t.y. VLG ir kitoms dukterinėms VLG įmonių grupės įmonėms. VLG buvo perduotos visos pagrindinės priemonės (kompiuteriai, serveriai, visa kita IT technika), mažavertis turtas (stalai, spintos, baldai) ir eksploatuota programinė įranga. Visas nurodytas turtas parduotas ne rinkos kaina, o VLG nurodyta kaina (programinė įranga – po 1 Lt be PVM, materialusis turtas – po 10 Lt be PVM) ir balansine verte. Iš WBE 2011 m. Finansinės atskaitomybės matyti, kad WBE nuosavybėje apskritai neturi nei ilgalaikio, nei trumpalaikio turto. Tačiau WBE toliau naudoja tą patį turtą savo veikloje. Į bylą 2012-12-06 pateikti atsakovės WBE patalpų trečiojo aukšto baldų išdėstymo planas ir turto perdavimo iš likviduotos BEC atsakovei WBE sąrašai, pirma, paneigia atsakovės WBE argumentus apie tai, kad ji neperėmė ir savo veikloje nenaudojo likviduotos BEC turto. Šiuo aspektu svarbią teisinę reikšmę turi pateiktas Mechanikos grupės turto perdavimo sąrašas, kuriame aiškiai nurodyta, koks konkrečiai turtas iš likviduotos BEC buvo perduotas atsakovei WBE, iš jo matyti, kad esminė dalis atsakovės WBE Mechanikos grupės veikloje naudojamo turto sudaro būtent iš likviduotos BEC perimtas turtas. Antra, į bylą pateiktas Informacinių technologijų grupės turto perdavimo sąrašas patvirtina, kad kartu su kitu turtu (baldais ir pan.) atsakovei WBE buvo perduoti likviduotos bendrovės monitoriai, kompiuteriai, spausdintuvai, skaneriai ir kt. ir jais toliau naudojosi tie patys likviduotos BEC 75 proc. darbuotojų, kuriuos perėmė atsakovė (šią aplinkybę patvirtina šalia kiekvieno monitoriaus, kompiuterio ir pan. nurodyta darbuotojo pavardė). Trečia, pateiktas atsakovės WBE trečiojo aukšto baldų išdėstymo planas patvirtina, kokioje konkrečioje vietoje atsakovės WBE patalpose stovėjo iš likviduotos BEC perimtas turtas. Be to, pagal LAT 2012-02-20 nutartį, priimtą šioje byloje, 2001-03-12 ES Tarybos direktyvos 2001/23/EB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių, verslo arba įmonių ar verslo dalių perdavimo atveju suderinimo 1 straipsnio b punkte nustatytas perdavimas yra perdavimas išlaikant ūkio subjekto tapatybę, t. y. išlaikant organizuotą išteklių grupę, kurios tikslas yra ūkinė veikla, nepriklausomai nuo to, ar ta veikla yra pagrindinė ar pagalbinė, ir tam jokios įtakos neturi nuosavybės teisės į tam tikrą turtą perdavimas ar neperdavimas. Atsižvelgiant į tokią LAT išreikštą poziciją, aplinkybė, kad atsakovei WBE faktiškai buvo perduotas likviduotos BEC turtas ir kad toks perdavimas sudarė visas galimybes atsakovei tęsti veiklą, yra visiškai įrodyta, o tai, kad teisiškai šis turtas nuosavybės teise galėjo priklausyti ar priklausė atsakovės patronuojančiai (motininei) įmonei to paties koncerno BLRT Grupp AS viduje, t.y. trečiajam asmeniui AB „Vakarų laivų gamykla“, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamos bylos kontekste ir nesudaro pagrindo nepripažinti likviduotos BEC veiklos perėmimo. 2012-09-10 teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos S. B. ir N. K. teismui patvirtino, kad visa jų darbo vieta (jų kompiuteris, monitorius, pakeliamas projektavimo stalas) buvo pervežta į WBE buveinę ir jos toliau dirbo su savo priemonėmis. Liudytoja S. B. nurodė, kad pusė WBE Korpuso grupėje dirbančių buvusių BEC darbuotojų buvo perkelti į WBE kartu su senosiomis darbo vietomis, t.y. su jų kompiuteriais, monitoriais, pakeliamuoju projektavimo stalu ir kt. Taigi, liudytojų parodymai patvirtina, kad perduodant BEC verslą buvo išlikusios sąsajos tarp darbuotojų ir turto, būtinos BEC perduotam verslui laivų projektavimo srityje tęsti. Atsakovas pateikė Teismui 2012-06-14 VLG pažymą „Dėl programinės įrangos Tribon naudojimo“, kurioje teigiama, kad WBE savo veikloje nenaudoja „Tribon“ programinės įrangos, kurią VLG 2010-09-08 nupirko iš BEC už 920 Lt. Teigiama, jog WBE nuomojasi „Tribon“ programinę įrangą iš VLG, kurią VLG naudoją pagal licencinį susitarimą su šios programinės įrangos savininku AVEVA Gmbh. Tačiau, manytume, ši pažyma nepaneigia aplinkybės apie tai, kad sudėtinga ir speciali laivų projektavimo programa „Tribon“ nebenaudojama WBE veikloje, nes BEC veikloje buvo naudojamos 92 „Tribon“ licencijos, kurių įsigijimo savikaina viršija 317 000 litų ir kurios yra skirtos tik laivų projektavimo darbams, t.y. jas negalima panaudoti kitose VLG įmonių grupės veiklos srityse, bei kad naudojant būtent šias licencijas galima buvo tikėtis sėkmingai ir laiku atlikti projektavimo darbus pagal WBE perimtas iš BEC sutartis. Kitos VLG grupės įmonės neužsiima laivų projektavimu, todėl ši programinė įranga joms nereikalinga. Taip pat VLG pažymoje nenurodoma, kokia įmonių grupei priklausanti kita jos dukterinė įmonė dar gali naudoti/naudoja šią tik laivų projektavimui skirtą kompiuterinę programą. Be to, į bylą nebuvo pateikta „Tribon“ programinės įrangos naudojimo licencinio susitarimo tarp VLG ir AVEVA Gmbh kopija, iš kurios galima būtų, kokios įmonės naudai iš tikrųjų buvo pasirašyta ši sutartis, kas yra tiesioginiai šios programinės įrangos naudotojai ir pan. Pažymi, kad atsakovas Teismui teikia ne pirminių dokumentų (nuomos sutarčių, licencinio susitarimo ir t.t.) kopijas, bet tam tikrus rašytinius paaiškinimus bei dokumentų fragmentus, kurie yra paruošti ir pateikti taip, kaip tai yra naudinga WBE bei kurie klaidina Teismą. Visa tai, kas aukščiau išdėstyta, patvirtina, jog BEC verslas buvo perduotas WBE, dėl šios priežasties ieškovės negalėjo būti atleistos iš darbo DK 136 str. 1 d. 6 p. pagrindu, o, nesant galimybės perkelti jas į kitą darbą WBE ar VLG įmonių grupės viduje arba joms nesutinkant būti perkeltoms, - ieškovės turėjo būti atleistos DK 129 str. (darbdavio iniciatyva) pagrindu, kaip tai numato Direktyvos 2001/23/EB 4 straipsnio 1, 2 dalys. To nepadarius, ieškovių atleidimas iš darbo neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas teismo tvarka, taikant Darbo kodekse numatytas teisines pasekmes ir sankcijas WBE. DK 138 straipsnyje, Direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje, 4 straipsnio 1 dalyje nustatytas savaiminis darbo santykių tęstinumo perdavimo atveju principo taikymas: įmonės, įstaigos ar organizacijos, verslo ar jo dalies perdavimas negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo santykius (DK 138 straipsnis); perdavėjo (šiuo atveju – BEC) teisės ir pareigos, kylančios iš darbo sutarties ar darbo santykių, galiojančių perdavimo dieną, ryšium su perdavimu yra perduodami perėmėjui (šiuo atveju – WBE) (Direktyvos 3 straipsnio 1 dalis); įmonės, verslo arba įmonės ar verslo dalies perdavimas savaime nėra pagrindas, kuriuo remdamasis perdavėjas (šiuo atveju – BEC) arba perėmėjas (šiuo atveju – WBE) gali atleisti iš darbo (Direktyvos 4 straipsnio 1 dalis). T. T. konstatavus BEC verslo perdavimo atsakovui WBE faktą, patenkantį į Direktyvos 2001/23/EB taikymo sritį, kartu – pripažinus ieškovių atleidimą iš darbo dėl BEC likvidavimo neteisėtu, jų kaip darbuotojų teisės turi būti apgintos pagal DK 138 straipsnį.

Atsiliepimas

Atsakovas likviduota UAB „Baltic engineering centre“ byloje pateikė atsiliepimą, nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kad ieškovių versija apie atsakovo reorganizavimą neturi pagrindo, nes ir de facto ir de jure atsakovas likviduojamas be teisių ir pareigų perėmimo kitam juridiniam asmeniui pagal įstatymus. Ieškiniu bandoma iškreipti kvalifikuotai su atsakovo likvidavimu susijusias faktines aplinkybes piktnaudžiaujant teisėmis savanaudiškais tikslais. Atsakovo likvidavimo „tarpinės“ procedūros vykdant vienintelio atsakovo akcininko sprendimą buvo atliktos teisės aktų nustatyta tvarka. Likvidavimo atveju bendrovės verslas ar kai kurie turto objektai gali būti parduodami ar perduodami kitiems asmenims, tačiau tai neprilygsta visų bendrovės teisių ir pareigų kaip visumos perdavimui reorganizavimo metu. Atsakovas jokių funkcijų trečiajam asmeniui ar kitam asmeniui neperdavė. Atsakovo dokumentai buvo perduoti UAB „Vakarų buitis“ tam, kad paruošti ir perduoti Klaipėdos miesto savivaldybės archyvui. Atsakovo atstovas paaiškino, kad būdamas likvidatoriumi negalėjo vykdyti reorganizavimo procedūros. Buvusiam atsakovo direktoriui A. Ž. jis po 2010-09-01 leido pasirašyti sutartis, vesti derybas su atsakovo darbuotojais, tam buvo duotas žodinis jo leidimas.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Western B. E.“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. vasario 20 d. nutartyje Nr. 3K-3-40/2012 pasisakė, kad žemesnės instancijos teismai, nagrinėdami šią civilinę bylą neištyrė ir neįvertino visų svarbių bylos aplinkybių (pvz., ieškovių nurodytų aplinkybių, susijusių su įmonių priklausymu tam pačiam koncernui, UAB „Baltic engineering centre“ materialaus kilnojamojo turto perdavimu ir naudojimu, klientų informavimu apie atsakovo teisių ir pareigų perdavimą trečiajam asmeniui, taip pat darbuotojų atliekamų funkcijų iki ir po perdavimo ir pan.). Kasacinio teismo teisėjų kolegija akcentavo tai, kad šiuo atveju, siekiant nustatyti, ar buvo perduotas verslas, ypač svarbu išsiaiškinti atsakovo ir trečiojo asmens ūkinės veiklos pobūdį ir atsižvelgiant į tai įvertinti visų nustatytų reikšmingų bylos aplinkybių visetą, t. y. išvadas padaryti ne iš pavienių faktų, bet iš jų visumos, nustačius konkrečių daugiaplanėje įmonės ūkinėje veikloje susiformavusių santykių ypatumus, išsiaiškinus konstatuotų faktų tarpusavio sąsajas ir panaikinus galimus prieštaringumus. Europos S. T. Teismas (toliau – ESTT) nurodė, kad vien įmonės, verslo ar verslo dalies veiklai naudojamo turto perdavimas negali būti laikomas įmonės, verslo ar verslo dalies perdavimu; įmonės, verslo ar verslo dalies perdavimą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu įmonė, verslas ar verslo dalis perleidžiami kaip veikiantis ekonominis subjektas. Faktą, kad perėmėjas perėmė įmonę, verslą ar jų dalį kaip veikiantį ekonominį subjektą, anot Teismo, įrodytų tai, kad perėmėjui sudarytos visos galimybės toliau tęsti tą pačią įmonės, verslo ar verslo dalies veiklą, kuri buvo vykdoma iki perdavimo. ESTT taip pat yra pripažinęs, kad tam tikrose srityse veikla iš esmės grindžiama darbo jėga. Tokiu atveju darbuotojų grupė, kuri nuolat vykdo bendrą veiklą, gali prilygti ūkio subjektui, toks perduotas subjektas gali išlaikyti savo tapatybę, kai naujasis darbdavys apsiriboja tolesniu nagrinėjamos veiklos vykdymu, tačiau taip pat perima didžiąją dalį darbuotojų, kuriems jo pirmtakas buvo pavedęs būtent šią užduotį, turėdamas omenyje jų skaičių ir kompetenciją; šiuo atveju naujasis darbdavys iš tiesų įgyja organizuotą elementų visumą, kuri jam leis toliau stabiliai vykdyti perduodančiosios įmonės veiklą arba tam tikrą jos dalį (2002 m. sausio 24 d. sprendimo Temco, C-51/00, Rink. p. I-969, 33 punktas; kt.). Atsakovas UAB „Western B. E.“ (toliau – WBE), atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus ir nurodytą ESTT praktiką, pateikia savo paaiškinimus ir papildomus įrodymus, kurie, jo manymu, įrodo, kad, likvidavus atsakovą UAB „B. E. Centre“ (toliau – BEC), šios bendrovės verslas nebuvo perduotas WBE DK 138 straipsnio (aiškinant jį Direktyvos 2001/23/EB ir ESTT praktikos kontekste) nuostatų prasme. Dėl BEC ir WBE ūkinės veiklos pobūdžio.BEC ir WBE vykdomos ūkinės veiklos pobūdis yra nustatytas įstatuose. BEC iki jo likvidavimo vykdė sekančias veiklas: 45.25 Kiti statybos darbai, įskaitant specialiuosius profesinius darbus; elektros instaliacijos; 45.31 Elektros instaliacijos ir kitų įtaisų įrengimas; 45.32 Izoliacijos įrengimas; 45.34 Kitokių pastatų ir statinių įrengimas; 45.45 Kiti baigiamieji statybos darbai; 51.19 Įvairių prekių pardavimo agentų veikla; 51.87 Kitų mašinų ir įrangos, naudojamos pramonėje, prekyboje ir navigacijoje, didmeninė prekyba; 71.32 Statybos ir inžinerinių statybos darbų mašinų ir įrenginių nuoma; 71.34 Kitų, niekur kitur nepriskirtų, mašinų ir įrenginių nuoma; 72.1 Techninės įrangos naudojimo konsultacijos; 72.21 Programinės įrangos leidyba; 72.22 Kitos programinės įrangos naudojimo konsultacijos ir tiekimas; 72.3 Duomenų apdorojimas; 72.4 Veikla, susijusi su duomenų bazėmis; 72.6. Kita su kompiuteriais susijusi veikla; 73.1 Gamtos mokslų ir inžinerijos moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla; 73.2 Socialinių ir humanitarinių mokslų moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla; 74.2 Architektūrinė ir inžinerinė veikla bei su ja susijusios techninės konsultacijos; 74.3 Techninis tikrinimas ir analizė; 74.7 Pramoninis valymas (įstatų 2.1 punktas). Tuo tarpu, WBE pagrindinis veiklos objektas yra inžinerinių paslaugų teikimas (įstatų 2.2 punktas).Taigi, BEC vykdytos veiklos buvo daug platesnės ir įvairesnės, ir iš esmės skiriasi nuo WBE vykdomos veiklos, nes WBE nevykdo visos eilės atsakovo vykdytų veiklų. Be to, WBE po BEC likvidavimo nepradėjo jokios naujos veiklos, kurią būtų iki to nevykdęs ir pradėjęs naujai vykdyti po BEC likvidavimo, kaip iš BEC perimtą veiklą. Dėl BEC materialinės – techninės bazės perėmimo.BEC materialinė – techninė bazė, kurioje atsakovas vykdė veiklą, buvo įsikūrusi patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), o WBE savo veiklą vykdo (duomenys neskelbtini). WBE neįsigijo ir kitu būdu neperėmė iš BEC jokio BEC turto, kurį BEC naudojo savo veiklai vykdyti. Vykdant BEC likvidavimą, visas BEC veikloje naudotas ir tapęs nebereikalingu turtas buvo parduotas AB „Vakarų laivų gamykla“ pagal BEC ir AB „Vakarų laivų gamykla“ sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį (pateikta teismui). AB „Vakarų laivų gamykla“ didžiąją dalį iš BEC įsigyto ilgalaikio turto naudoja tiesiogiai savo veiklos poreikiams tenkinti, o dalį nuomoja kitiems juridiniams asmenims (AB „Vakarų laivų gamykla“ pažyma apie iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigyto turto naudojimą pridedama).Taigi, WBE neperėmė iš BEC nei vieno turto vieneto, o savo veikloje nuomos pagrindais šiuo metu naudoja tik 23 turto vienetus, iš virš 500 turto vienetų, kuriuos iš BEC nupirko AB „Vakarų laivų gamykla“. Dėl klientų perdavimo.2010-09-01 priėmus BLRT GRUPP AS sprendimą dėl BEC likvidavimo, pagrindinis likvidatoriaus uždavinys buvo per įmanomai trumpiausią laiką nutraukti BEC veiklą. Sprendimo dėl BEC likvidavimo priėmimo dienai atsakovas turėjo visą eilę vykdytinų įsipareigojimų pagal sudarytas civilines sutartis. CK 256 str. nustato, kad kiekvienas asmuo privalo laiku ir tinkamai vykdyti savo sutartines prievoles, o asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutartis gali būti nutraukta tik įstatymų ir sutartyje numatytais atvejais (CK 6.217 str.). Nei įstatyme, nei sutartyse nustatytų pagrindų BEC sudarytoms sutartims vienašališkai nutraukti neegzistavo. Pažymėtina, kad įstatymas nesuteikia teisės likviduojamai bendrovei vienašališkai nutraukti sudarytus sandorius, išskyrus atvejus kai bendrovės likvidavimas vykdomas LR įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Neteisėtas likviduojamos bendrovės sutarčių nutraukimas sukeltų prievolę likviduojamai bendrovei atlyginti kontrahento patirtus nuostolius. Tuo tarpu, Akcinių bendrovių įstatymas įpareigoja likviduojamą bendrovę atsiskaityti su visais kreditoriais (Akcinių bendrovių įstatymo 73 str. 13 d.). Taigi neteisėtas likviduojamos bendrovės sutarčių nutraukimas ne tik likviduojamai bendrovei sukeltų neigiamas materialines pasekmes, bet ir užvilkintų bendrovės likvidavimo procedūrą. Esant tokiai situacijai, atsakovo likvidatorius susitarė su kontrahentais dėl dalies BEC sudarytų sutarčių nutraukimo šalių susitarimu, o iš kitos dalies BEC sudarytų sutarčių kylančios prievolės atlikti sutartyse numatytus darbus buvo perduotos vykdyti WBE pagal trišalius susitarimus, kas leido užbaigti BEC prievoles atlikti sutartyse numatytus darbus savo kontrahentų atžvilgiu greitai ir be neigiamų materialinių pasekmių BEC. Visos šios sutartys šiai dienai yra įvykdytos ir pasibaigusios (WBE pažyma pridedama). Tad, pagal trišalius susitarimus buvo susitarta, kad WBE užbaigs atlikti BEC ir jo klientų sutartyse numatytus konkrečius darbus, bet ne perims ilgalaikį bendradarbiavimą su atsakovo klientais, t.y. BEC klientus. Pažymėtina, kad nei BEC sutarčių nutraukimas šalių susitarimu, nei BEC teisių ir pareigų pagal atskiras dėl konkrečių darbų atlikimo sudarytas sutartis perdavimas WBE pagal trišalius susitarimus nėra verslo perdavimo požymis. Kaip išaiškino ESTT, perdavimo faktą įrodančiu kriterijumi įvardijamas perduodamo objekto pripažinimas stabiliu ekonominiu vienetu, t. y. perdavimu nebus laikomi tokie atvejai, kai sudaromi vienkartiniai susitarimai dėl specifinių, konkrečių darbų atlikimo (2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimo M. J. ir kt., C-458-05, 25–27 punktai).Dėl darbuotojų perėmimo. BLRT GRUPP AS vykdydama socialiai atsakingą politiką BEC darbuotojų atžvilgiu 2010-09-01 sprendimu ne tik išsprendė tiesiogiai su BEC likvidavimu susijusius klausimus, bet ir nustatė papildomą uždavinį atsakovo likvidatoriui – atliekant atsakovo likvidavimo procedūrą paskirtam likvidatoriui ieškoti galimybių ir, esant atitinkamų BEC darbuotojų sutikimams, įdarbinti juos BLRT GRUPP AS koncerno įmonėse. Pažymėtina, kad 2010-09-01 sprendime nebuvo nurodyta, kiek darbuotojų ir į kurią bendrovę perkelti tolimesniam darbui, o buvo išreikštas bendras uždavinys likvidatoriui ieškoti galimybių surasti naujas darbo vietas likviduojamos bendrovės darbuotojus. Įvertinus BLRT GRUPP AS koncerno įmonių galimybes įdarbinti papildomus darbuotojus bei BEC darbuotojų poziciją dėl perkėlimo dirbti kitose BLRT GRUPP AS koncerno įmonėse, BEC likvidatorius rado galimybę perkelti 32 BEC darbuotojus tolimesniam darbui į WBE bendrovę. Darbuotojų perkėlimas buvo įformintas atsakovų UAB „B. E. Centre“ ir UAB „Western B. E.“ pasirašytais Darbdavių susitarimais. Pažymėtina, kad BEC darbuotojų perkėlimo tolimesniam darbui galimybių buvo ieškoma ne tik WBE bendrovėje, bet ir kitose bendrovėse. Šią aplinkybę konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, kurio sprendime nurodyta, jog pasiūlymus dėl darbo atsakovo darbuotojams teikė ne tik WBE, bet ir UAB „Vakarų apskaitos grupė“. Pažymėtina, kad daliai ieškovių taip pat buvo siūloma tęsti darbą kitose bendrovėse, tačiau jos tokių siūlymų atsisakė. Atsižvelgiant į tai, kas yra aukščiau išdėstyta, ieškovių motyvas, kad dalies BEC darbuotojų perkėlimas tolimesniam darbui į WBE bendrovę patvirtina atsakovo teisių ir pareigų, kylančių iš darbo santykių, išskaidymą kaip vieną iš BEC reorganizavimo požymių, yra nepagrįstas, ši aplinkybė taip pat nepatvirtina ir BEC verslo perdavimo WBE DK 138 straipsnio (aiškinant jį Direktyvos 2001/23/EB ir ESTT praktikos kontekste) nuostatų prasme. BEC veiksmai, ieškant galimybės suteikti likviduojamos bendrovės darbuotojams darbo vietas ir išvengti jų atleidimo bendrovės likvidavimo pagrindu, vertintinas kaip socialiai atsakingos politikos vykdymas, atitinkantis darbuotojų interesus. Jei teismas nuspręstų priešingai, tai būtų suformuota tokia teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika, kuri turėtų neigiamų pasekmių darbo rinkai, nes darbdaviai būtų ne skatinami ieškoti darbo vietų likviduojamų bendrovių darbuotojam, o priešingai – baudžiami už tokius veiksmus, dėl ko paprasčiausia išeitis darbdaviams bendrovių likvidavimo atveju liktų darbuotojus tiesiog atleisti. WBE neatliko jokių neteisėtų veiksmų, susijusių su ieškovių atleidimu iš BEC bendrovės. Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu (DK 93 str.). DK 95 str. 1 d. nustato, kad darbuotojo darbovietė (įmonė, įstaiga ar organizacija) yra viena iš būtinųjų darbo sutarties sąlygų dėl kurios yra privalo sulygti darbo sutartyje. DK 120 str. 2 d. nustato, kad DK 95 str. 1 ir 2 dalyse nustatytos darbo sutarties sąlygos gali būti keičiamos tik esant išankstiniam raštiškam darbuotojo sutikimui. Taigi, įstatymas vienareikšmiškai nustato, jog darbo sutartimi sulygta darbovietė gali būti pakeista tik esant išankstiniam darbuotojo sutikimui ir išimties, kad DK 138 str. atveju šis reikalavimas būtų netaikomas, įstatymas nenumato.Ieškovių sudarytose darbo sutartyse buvo sulygta, jog jų darbovietė yra BEC bendrovė. Tarp ieškovių ir WBE nebuvo sudarytos darbo sutartys, o tarp ieškovių ir BEC sudarytų darbo sutarčių sąlygos, kuria buvo sulygta, kad ieškovių darbovietė yra BEC bendrovė, WBE vienašališkai savo iniciatyva pakeisti negalėjo bei neturėjo pagrindo reikalauti, kad BEC pakeistų šią sąlygą, nustatant, kad ieškovių darbovietė pakeičiama į WBE bendrovę. Ieškovės niekada nebuvo išreiškusios savo sutikimo pakeisti darbovietę ir dirbti WBE bendrovėje. Pažymėtina, kad WBE niekaip nebuvo įtrauktas į BEC likvidavimo procedūrą ir nebuvo informuotas apie jos turinį ir eigą, todėl negalėjo žinoti ir įvertinti aplinkybių dėl DK 138 str. taikymo. Pažymėtina, kad byloje yra nustatyta, jog ieškovei N. C. buvo pasiūlyta pereiti dirbti pas atsakovą WBE, tačiau ji atsisakė šio pasiūlymo (N. C. teismo posėdžio metu šioje byloje apie šio pasiūlymo atmetimo priežastis pasakė „...kai mane perka kita įmonė, turi mokėti daugiau...“), o ieškovei M. P. buvo pasiūlyta pereiti dirbti į UAB „Vakarų apskaitos grupė“, tačiau ji taip pat atsisakė šio pasiūlymo. Kadangi tarp ieškovių ir atsakovo WBE nebuvo susiklostę darbo teisinių santykių, WBE negalėjo nei reikalauti iš ieškovių, kad jos vykdytų darbo funkcijas WBE, nei įtakoti jų darbo santykių su BEC pasibaigimo, t.y. neatliko jokių neteisėtų veiksmų ieškovių atžvilgiu. Todėl nėra pagrindo iš WBE ieškovių naudai priteisti DK 297 str. 4 d. numatytas išmokas.Aukščiau išdėstyti motyvai patvirtina, kad WBE negali būti laikomas perėmusiu BEC veiklą ir išsaugojusiu BEC tapatybę bei toliau vykdančiu BEC veiklą, tarp WBE ir ieškovių nebuvo susiklostę darbo teisinių santykių, o ieškovės nebuvo išreiškusios savo sutikimo pakeisti savo darbovietę ir dirbti WBE bendrovėje, todėl ieškovių reikalavimai WBE atžvilgiu atmestini. Atsižvelgiant į tai, kas yra išdėstyta aukščiau, atsakovas UAB „Western B. E.“ prašo teismo: ieškovių ieškinį atsakovo UAB „Western B. E.“ atžvilgiu atmesti; priteisti atsakovo UAB „Western B. E.“ naudai iš ieškovių trečiojo asmens pakartotinai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patirtas 6 125,63 Lt bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 4 000 Lt – rašytinių paaiškinimų rengimas, 2 125,63 Lt – atstovavimas 2012-05-24 teismo posėdyje.

Tretysis asmuo AB „Vakarų laivų gamykla“ su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad nagrinėjant bylą pirmą kartą Klaipėdos m. apylinkės teismas ir Klaipėdos apygardos teismas priėmė teisingus procesinius sprendimus, nors ir nevertino byloje nustatytų faktinių aplinkybių verslo ar jo dalies iš LUAB „B. E. Centre" (toliau gali būti vadinama - BEC) perdavimo UAB "Western B. E." (toliau gali būti vadinama - WBE) buvimo ar nebuvimo aspektu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) 2012-02-20 nutartimi (toliau - LAT nutartis) panaikinus Klaipėdos m. apylinkės teismo 2011-05-05 sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo 2011-08-18 nutarties dalis, nesusijusias su nedalyvavusios bylą nagrinėjant kasacine tvarka ieškovės J. K. ieškinio atmetimu, grąžino likusią bylos dalį nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo siekiant nustatyti ar buvo verslo perleidimo faktas DK 138 str. prasme iš BEC į WBE, patenkantis į Direktyvos 2001/23/EB taikymo sritį ir atitinkamai ar teisėtai ieškovės buvo atleistos dėl įmonės likvidavimo. LAT nutartyje konstatuota, kad DK nėra plačiai išdėstyta sąvokos „verslo ar jo dalies perdavimas" reikšmė kaip ji turėtų būti suprantama DK 138 str. nustatytų apribojimų nutraukti darbo sutartis kontekste bei kad Europos S. T. Teismo (toliau - ESTT) praktikoje nesuformuluota įmonės ar verslo perdavimo apibrėžties. Todėl LAT nutartyje iš ESTT praktikos taikant Direktyvas 2001/23/EB ir 77/87/EEB išskyrė pagrindinius kriterijus, kuriais remdamasis ESTT konkrečiais atvejais konstatuoja, kad įvyko įmonės ar verslo perdavimas, patenkantis į Direktyvos taikymo sritį. Pirmiausia lemiamu veiksniu nurodomas faktas, kad naujasis darbdavys tęsia ar atnaujina ūkio subjekto valdymą, išsaugodamas jo tapatumą. Antra, perdavimo faktą įrodančiu kriterijumi nurodomas perduodamo objekto pripažinimas stabiliu ekonominiu vienetu, t. y. perdavimu nebūtų laikomi tokie atvejai, kai sudaromi vienkartiniai susitarimai dėl specifinių, konkrečių darbų atlikimo. LAT nutartyje konstatuojama, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai apsiribojo bylos aplinkybių vertinimu tuo aspektu, ar aplinkybės kvalifikuotinos kaip įmonės reorganizavimas. Grąžinus bylą į pirmąją instanciją LAT nurodo panagrinėti bylos aplinkybes kitu DK 138 straipsnyje numatytu aspektu, t. y. siekiant įvertinti ar BEC veikla (verslas) nebuvo perduota WBE. Tuo tikslu LAT nutarties 11 psl. nurodyta: ištirti ir įvertinti visas svarbiais bylos aplinkybes, pvz., ieškovių nurodytų aplinkybių, susijusių su įmonių priklausymu tam pačiam koncernui, BEC materialaus kilnojamojo turto perdavimu ir naudojimu, klientų informavimu apie atsakovo teisių ir pareigų perdavimą trečiajam asmeniui, taip pat darbuotojų atliekamų funkcijų iki ir po perdavimo ir pan.; kad nustatytas bylos aplinkybes teismai vertino klaidingai, analizuodami tik tai, ar atsakovo darbuotojų įdarbinimas pas trečiąjį asmenį, turto pardavimas, teisių ir pareigų pagal civilines sutartis perleidimas bei kitos aplinkybės atitiko įmonių reorganizavimą reglamentuojančių teisės normų reikalavimus, tačiau neatsižvelgdami į tai, kad verslo perdavimas DK 138 straipsnio prasme gali būti atliktas ne tik dėl reorganizavimo, bet ir civilinių sandorių, ir kitais pagrindais, taigi neatlygintinio perleidimo sąlyga nėra būtina ir pan.; šiuo atveju, siekiant nustatyti, ar buvo perduotas verslas, ypač svarbu išsiaiškinti atsakovo ir trečiojo asmens ūkinės veiklos pobūdį ir atsižvelgiant į tai įvertinti visų nustatytų reikšmingų bylos aplinkybių visetą, t. y. išvadas padaryti ne iš pavienių faktų, bet iš jų visumos, nustačius konkrečių daugiaplanėje įmonės ūkinėje veikloje susiformavusių santykių ypatumus, išsiaiškinus konstatuotų faktų tarpusavio sąsajas ir panaikinus galimus prieštaringumus. Įmonių priklausymas tam pačiam koncernui ir veiklos pobūdis. 2010 metų birželio mėn. BLRT Grupp AŠ kartu su AB „Baltijos" laivų statyklos 99,18 procentų akcijų viena akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi nupirko 100 procentų BEC akcijų. Akcijų pardavėja buvo Danijos įmonė Odense S. S., kuri 2009 metais nusprendusi nutraukti laivų statybos veiklą pardavinėjo įvairiose šalyse turimas su laivų statyba susijusių įmonių akcijas. BEC pagrindinė veikla buvo laivų projektavimo paslaugos. Pagrindinis „daiktas", kurį nupirko BLRT Grupp AŠ buvo AB „Baltijos" laivų statyklos akcijos, kurios suteikė teisę kontroliuoti didelę laivų statybos įmonę. Akcijų pardavėja pardavinėjo AB „Baltijos" laivų statyklos akcijas tik kartu su BEC akcijomis, kurių BLRT Grupp AŠ faktiškai nereikėjo, nes VLG įmonių grupėje jau buvo laivų projektavimo paslaugas teikianti įmonė WBE. BLRT Grupp AŠ yra pagrindinė įmonė viso koncerno, į kurį taip pat įeina VLG įmonių grupė. VLG įmonių grupės pagrindinė įmonė yra VLG, kuri nuo 2003 metų tiesiogiai valdo 100 procentų WBE akcijų. WBE ūkinės veiklos pobūdis, t. y. pagrindinė veikla buvo tokia pat, kokia ir BEC - laivų projektavimo paslaugos. Tokiu būdu po to, kai BLRT Grupp AŠ nupirko BEC akcijas, BLRT Grupp AŠ koncerno dalyje, esančioje Lietuvoje, atsirado antra įmonė, kurios pagrindinė ūkinė veikla buvo laivų projektavimo paslaugos. T. y. nupirkus mažos laivų projektavimo įmonės akcijas BLRT Grupp AŠ koncernas naujo verslo neįsigijo, nes, kaip minėta, WBE jau turėjo identišką verslą. Kadangi BEC neturėjo skirto pajamų uždirbimui vertingo, turinčio paklausą rinkoje ilgalaikio turto ir ilgalaikių įsipareigojimų (ilgalaikių sutarčių su klientais), sujunginėti BEC su WBE arba prijunginėti BEC prie WBE atliekant įmonių reorganizavimą nebuvo prasmės. Todėl buvo nuspręsta likviduoti BEC. Naujas vienintelis BEC akcininkas 2010-07-28 įgaliojo VLG generalinį direktorių vienintelio BEC akcininko BLRT Grupp AŠ vardu priiminėti bet kokius akcininko kompetencijai priskirtus sprendimus (Priedas Nr. 2). Šiuo įgaliojimu iš esmės VLG buvo pavesta spręsti nereikalingos koncerne įmonės (BEC) likimą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, buvo nuspręsta realizuoti akcininko teisę BEC likviduoti, kas yra numatyta CK, ABI (Akcinių bendrovių įstatyme) ir net DK. BEC materialaus kilnojamojo turto pardavimas ir naudojimas. 2010-09-01 BEC vienintelio akcininko sprendimo (l t. b. 1. 78) likviduoti įmonę greitam ir efektyviam įvykdymui BEC likvidatorius sudarė atitinkamas sutartis (likvidatorius gali sudarinėti tik tokias sutartis, kurios skirtos nutraukti įmonės veiklą (CK 2.111 str.)). Buhalterinei apskaitai tvarkyti buvo sudaryta sutartis su VLG grupės įmone UAB „Vakarų apskaitos grupė" (Priedas Nr. 3), dokumentų perdavimui savivaldybės archyvui buvo sudaryta sutartis su VLG grupės įmone UAB „Vakarų buitis" (l t. b. 1. 120-121), konsultacijoms mokesčių klausimais buvo sudaryta sutartis su UAB „PricevvaterhouseCoopers" BEC nekilnojamojo turto neturėjo. Savo veiklai nuomos sutarties pagrindu BEC naudojo AB „Baltijos" laivų statyklai priklausančiame pastate, adresu Pilies g. 4 Klaipėda, esančias patalpas. Įmonės bankroto atveju įmonės kilnojamas turtas, kurį nepavyko parduoti arba kurį kreditoriai nepageidavo pasiimti, nurašomas kaip neturintis rinkos vertės ir panaudojamas arba sunaikinamas kreditorių nustatyta tvarka (Įmonių bankroto įstatymo 33 str.). Įmonės likvidavimo atveju turtas turi būti perduotas akcininkams (ABI 73 str.). BEC akcininkas BLRT Grupp AŠ, kuri yra Estijos Respublikoje registruota ir ten vykdanti veiklą bendrovė, nepageidavo perimti natūra BEC kilnojamojo turto, kuris buvo ilgą laiką naudotas BEC veikloje, beveik visiškai nusidėvėjęs, todėl jo transportavimo į Estijos Respubliką kaštai būtų atnešę nuostolių BEC akcininkui. Todėl BEC kilnojamas turtas buvo parduotas VLG už likutinę, kitaip tariant likvidacinę, vertę. Tai faktiškai padėvėti dar iki l Lt nesusiamortizavę daiktai, daugiausia tai naudoti baldai ir naudota kompiuterinė technika. Su 2011-02-14 BEC likvidatoriaus prašymu į bylą pateiktos iš Klaipėdos savivaldybės archyvo gautos BEC sąskaitos-faktūros, kuriose buvusi BEC vyr.buhalterė ieškovė M. P. apibūdina parduotą turtą kaip, pvz., „buvęs eksploatacijoje, nudėvėtas turtas". VLG rado kur dalį buvusio BEC turto pritaikyti (žiūr. š. m. gegužės mėn. į bylą kartu su WBE rašytiniais paaiškinimais pateiktą 2012-05-14 VLG pažymą apie iš BEC įsigyto turto naudojimą), kita dalis iš BEC nupirkto turto nebuvo niekaip panaudota VLG ar kitų BLRT grupės įmonių veikloje. Kas liečia ne kartą ieškovių minėtą BEC veikloje naudotą programą TRIBON, skirtą laivų projektavimui, ji buvo parduota VLG formaliai tik tam, kad įmonės išregistravimui Valstybinei mokesčių inspekcijai būtina pateikti „nulinį" įmonės balansą. Šios programos licencijos, kurias buvo įsigijusi BEC, galiojimas buvo pasibaigęs dar iki jos pardavimo VLG, o be to pagal licencinės sutarties sąlygas tretiesiems asmenims be programos savininko leidimo perdavinėti šią programą buvo draudžiama. VLG ir jos dukterinės bendrovės, įskaitant WBE, naudoja TRIBON programą įsigytą tiesiogiai iš šios programos savininko V. V. likvidūs turtas, kurį turėjo BEC, buvo automobilis Mazda 6, kurį už 19576,12 Lt nupirko VLG. Smarkiai padėvėto BEC turto ir automobilio pardavimą, turint tikslą išvengti įstatyme numatyto turto perdavimo akcininkui, kas sudarytų didesnius transportavimo kaštus nei paties perduodamo turto vertė ir būtų akivaizdžiai ekonomiškai nenaudinga akcininkui, negalima vertinti kaip verslo perleidimo požymį. BEC klientų informavimas apie su jais sudarytų sutarčių įvykdymo užbaigimo perdavimą WBE. Priimant sprendimą dėl BEC likvidavimo, kartu buvo siekiama kaip galima sušvelninti šio likvidavimo pasekmes BEC darbuotojams. Tuo tikslu BEC likvidatoriui sprendimu dėl BEC likvidavimo buvo nurodyta ieškoti galimybių įdarbinti likviduojamos bendrovės darbuotojus BLRT grupės įmonėse. BEC darbuotojams buvo siūlomos laisvos darbo vietos grupės įmonėse (WBE, Vakarų apskaitos grupė ir kt). Didžiąją dalį BEC darbuotojų, gavus jų sutikimus, 2010 m. rugsėjo pradžioje pavyko įdarbinti B. D. BEC darbuotojų gautų darbo pasiūlymų atsisakė, o daliai laisvų darbo vietų rasti nepavyko. BEC likvidavimo sprendimo priėmimo dienai turėjo penkias neužbaigtas įvykdyti sutartis, kurias vienašališkai nutraukti BEC teisinių galimybių neturėjo. Todėl 2010 m. rugsėjo viduryje BEC ir WBE atstovai klientams pagal neužbaigtas įvykdyti sutartis išsiuntinėjo pranešimus informuodami apie BEC ketinimus perleisti sutartines teises ir pareigas pagal konkrečias sutartis WBE. Pranešimų tikslas buvo gauti klientų sutikimus pakeisti sutarčių šalį iš BEC į WBE. Klientų sutikimų gavimui buvo būtina įtikinti klientus, kad, pasikeitus vykdytojui, jų užsakymai bus įvykdyti tinkamai ir laiku. Prie pranešimų buvo pridedami atitinkamų susitarimų projektai. Tokiu būdu BEC nutraukė sutartis su savo klientais, o WBE sudarė su jais vienkartinius susitarimus dėl konkrečių vienkartinių BEC pradėtų vykdyti darbų užbaigimo. Jei nebūtų gauti klientų sutikimai dėl sutarčių šalies pakeitimo iš BEC į WBE, sutartis reikėtų įvykdyti pačiai BEC. Tada BEC likvidavimas būtų užtrukęs kol būtų užbaigtos įvykdyti visos sutartys. WBE š. m. gegužės mėn. į bylą kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikė 2012-05-22 pažymą apie sutarčių vykdymo užbaigimą, iš kurios matyti, kad paskutinę iš penkių BEC neužbaigtų sutarčių WBE užbaigė 2011-12-30. WBE užbaigė penkias BEC pradėtas vykdyti sutartis su: Odense S. S., UAB „V. B. laivų statykla", Deltamarin ir Inter Global Shipping. Kaip nurodyta LAT nutarties 8 psl. perdavimu nebūtų laikomi tokie atvejai, kai sudaromi vienkartiniai susitarimai dėl specifinių, konkrečių darbų atlikimo. Darbai pagal buvusių BEC klientų užsakymus laikytini vienkartiniais, kadangi nei su vienu iš šių buvusių BEC klientų, išskyrus Deltamarin, WBE po BEC sutarčių užbaigimo toliau nebendradarbiauja ir jokių šių klientų užsakymų nevykdo. Su Deltamarin sutartinius santykius WBE turėjo dar iki susitarimo dėl BEC ir Deltamarin sutarties vykdymo užbaigimo pasirašymo. Deltamarin yra WBE klientas nuo 2009 m. balandžio mėn., t. y. daugiau kaip prieš 1,5 metų iki BEC likvidavimo pradžios ir bendradarbiauja iki šiol (Priedas Nr. 5). Taigi, WBE neperėmė BEC klientų. Darbuotojų atliekamos funkcijos BEC ir WBE. Teismo posėdyje apklausti liudytojai, buvę BEC darbuotojai, paaiškino, kad įdarbinti WBE atlikinėjo panašias funkcijas kaip BEC. Tai natūralu, nes teisme apklausti liudytojai yra laivų konstravimo specialistai, o įmonių veiklos pobūdis analogiškas. Liudytojai nurodė, kad, pradėjus darbą WBE, dirbo ne tik prie tų pačių projektų, kuriuos vykdė BEC, užbaigimo iki kol juos užbaigė, bet kartu vykdė ir naujas užduotis, kurios palaipsniui užėmė visą darbo laiką. Jei būtų pripažinta, kad buvusių BEC darbuotojų įdarbinimas WBE yra verslo perdavimo požymis, iššaukiantis savaiminį neįdarbintų WBE ar kitose VLG grupės įmonėse buvusių BEC darbuotojų darbo santykių perkėlimą į atitinkamas VLG grupės įmones, tektų apgailestauti, kad BEC likvidatorius įvykdė vienintelio akcininko sprendimą siekti surasti BEC darbuotojams darbo vietas ir pagal galimybes įdarbinti BEC darbuotojus kitose koncerno įmonėse. Teismui priėmus WBE nepalankų sprendimą už žmonių įdarbinimą pagal DK gresia neprotingos ir neproporcingos sankcijos, dėl kurių WBE atsiras nepataisomi finansiniai sunkumai, dėl kurių WBE vadovui arba akcininkui gali tekti inicijuoti darbo vietų mažinimo ar net bankroto procedūras, dėl kurių įdarbinti WBE buvę BEC ir kiti WBE darbuotojai bus priversti ieškotis kitą darbą patys.Verslo perdavimas DK 138 straipsnio prasme. AT nutarties 11 psl. nurodyta, kad verslas DK 138 straipsnio prasme gali būti perduotas ne tik dėl reorganizavimo, bet ir civilinių sandorių, ir kitais pagrindais. Tarp BEC ir WBE buvo sudaryti tik du sandoriai: sudaryti darbdavių susitarimai dėl sutinkančių dirbti WBE konkrečių BEC darbuotojų įdarbinimo bei vienkartiniai susitarimai su BEC klientų sutikimais dėl BEC teisių ir pareigų pagal konkrečias penkias sutartis dėl konkrečių darbų atlikimo perleidimo WBE. Šie sandoriai tarpusavyje nesusiję, kadangi buvusių BEC darbuotojų įdarbinimo WBE pagrindinis tikslas nebuvo tęsti darbą pagal BEC neužbaigtas sutartis, nes WBE buvę BEC darbuotojai atlikinėjo ir kitus darbus, o be to darbas BEC darbuotojams buvo ieškomas ir siūlomas ir kitose grupės įmonėse. Pagrindinis BEC darbuotojų įdarbinimo tikslas buvo pats įdarbinimas, t.y. darbo vietų likviduojamos bendrovės darbuotojams suradimas ir suteikimas. BEC turto pardavimo pagrindinis tikslas buvo įvykdyti ABI reikalavimą padalinti likusį turtą akcininkams, nevežant šio nepaklausaus ir mažos vertės BEC turto į Estijos Respubliką akcininkui BLRT Grupp AŠ. BEC nebaigtose vykdyti sutartyse vykdytojo pakeitimas į WBE buvo reikalingas tam, kad užbaigti vykdyti šias sutartis nevilkinant BEC likvidavimo proceso ir nepatiriant sankcijų iš užsakovų pusės. Naujų sutarčių su BEC klientais, su kuriais iki BEC likvidavimo WBE neturėjo sutarčių, WBE nesudarė ir bendradarbiavimo su jais netęsia. BEC likvidavimo tikslas buvo likviduoti įmonę visiškai nutraukiant jos veiklą (verslą). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta manome, kad BEC verslas DK 138 str. prasme nebuvo perleistas WBE, todėl ieškovės pagrįstai be įspėjimo buvo atleistos iš darbo dėl įmonės likvidavimo, kadangi DK 136 str. l d. 6 p. aiškiai numatyta, kad „darbo sutartis be įspėjimo turi būti nutraukiama likvidavus darbdavį, jeigu pagal įstatymus jo darbo prievoles nebuvo įpareigotas vykdyti kitas asmuo". Jeigu teismas nuspręs tenkinti ieškinį, turėtų būti įvertintas ilgas bylos nagrinėjimo laikas, atsižvelgta į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus bei į tai, jog darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų, todėl ieškovėms priteistinas vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką dydis turi būti mažintinas (DK 35 str., 297 str. 4 d.). Atsižvelgiant j tai, kas išdėstyta prašė ieškovių ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Faktinės bylos aplinkybės.

Ieškovės dirbo pas atsakovą UAB „B. E. Centre“ ( likviduota UAB „B. E. Centre“), atsakovo bendrovės likvidatorius nutraukė darbo sutartis su ieškovėmis pagal DK 136 str. 1 d. 6 p., t.y. likvidavus darbdavį, jeigu pagal įstatymus jo darbo prievoles nebuvo įpareigotas įvykdyti kitas asmuo, išmokant kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir išeitinę išmoką, paskaičiuotą pagal DK 140 str. 1 d. nustatytas taisykles bei visiškai atsiskaitant su darbuotoju darbo sutarties nutraukimo dieną. Atsakovo vienintelio akcininko 2010 m. rugsėjo 1 d. sprendimo „Dėl bendrovės likvidavimo ir likvidatoriaus paskyrimo“ 4 punkte buvo nurodyta, kad, atliekant atsakovo likvidavimo procedūrą, likvidatorius turi ieškoti galimybių ir esant atitinkamų atsakovo darbuotojų sutikimams įdarbinti juos BLRT GRUPP AKTSIASELTS (sutrumpintai – BLRT Grupp AS) koncerno įmonėse. 2010 m. rugsėjo 3 d. atsakovas ir trečiasis asmuo sudarė darbdavių susitarimą perkelti susitarimo priede nurodytus 32 (iš 43) atsakovo įmonės darbuotojus į trečiojo asmens bendrovę, užtikrinant jiems nepertraukiamą darbo stažą ir su tuo susijusias teises, pareigas, papildomas garantijas dėl kasmetinių atostogų suteikimo, darbdavio mokamų išmokų, perkeliamiems darbuotojams paskirtų nuobaudų. Darbdavių susitarime nurodyti 32 darbuotojai buvo perkelti šalių susitarimu nutraukus darbo sutartis su atsakovu ir kitą dieną sudarius naujas sutartis su trečiuoju asmeniu.

Dėl ieškinio senaties.

Atsakovas ieškinyje nurodė, kad N. C., T. K., J. K. ir G. V. praleido DK 297 str. 1 d. numatytą vieno mėnesio ieškininės senaties terminą, nes 2010-09-22 jos buvo supažindintos su įsakymais dėl darbo sutarčių nutraukimo, tačiau ieškinys teismui įteiktas 2010-10-25, t.y. praėjus daugiau nei vienam mėnesiui nuo informavimo apie darbo sutarčių nutraukimą ir faktiško jų nutraukimo. Tačiau jau baigiamosiose kalbose atsakovo atstovas šį klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra. Atsižvelgiant į tai, kad minėtos ieškovės buvo atleistos 2010-09-23, o 2010-10-23 buvo šeštadienis (CPK 74 str. 5 d.), teismas daro išvadą, kad atsakovo argumentas dėl to, jog nurodytos ieškovės praleido DK 297 str. 1 d. numatytą vieno mėnesio ieškininės senaties terminą yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Byloje nustatyta, kad šalių ginčas kilo dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo.

Ieškovės darbo sutarties nutraukimo neteisėtumą grindžia tuo, kad atsakovas buvo ne likviduotas, o reorganizuotas. Atsakovai, tretieji asmenys su tokia ieškovių pozicija nesutinka teigia, kad atsakovas UAB „B. E. Centre“ buvo likviduotas.

Taigi byloje keliama DK 138 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo problema. Šiuo klausimu kasacinio teismo teisėjų kolegija išaiškino, kad DK 138 straipsnyje nurodyta, kad įmonės, įstaigos, organizacijos savininko, jų pavaldumo, steigėjo ar pavadinimo pasikeitimas, įmonės, įstaigos ar organizacijos sujungimas, padalijimas, išdalijimas ar prijungimas prie kitos įmonės, įstaigos ar organizacijos, verslo ar jo dalies perdavimas negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo santykius. Ši nurodyto straipsnio redakcija įsigaliojo nuo 2005 m. gegužės 28 d., priėmus 2005 m. gegužės 12 d. įstatymą Nr. X-188. Redakcijos priežastis – poreikis perkelti į nacionalinę teisę 2001 m. kovo 12 d. ES Tarybos direktyvos 2001/23/EB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių, verslo arba įmonių ar verslo dalių perdavimo atveju suderinimo (toliau – Direktyva 2001/23/EB) nuostatas. 2005 m. gegužės 28 d. įsigaliojusios DK 138 straipsnio redakcijos esmė – iki tol galiojusių apribojimų nutraukti darbo santykius sąrašo išplėtimas, nurodant, kad teisėta priežastis nutraukti darbo santykius negali būti ne tik įmonės, įstaigos, organizacijos savininko, pavaldumo, steigėjo ar pavadinimo pasikeitimas bei įmonės reorganizavimas, bet ir verslo ar jo dalies perdavimas. DK nėra plačiau išdėstyta, ką reiškia sąvoka „verslo ar jo dalies perdavimas“ ir kaip ji turėtų būti suprantama DK 138 straipsnyje nustatytų apribojimų nutraukti darbo sutartis kontekste, todėl aiškinant šią sąvoką svarbios Direktyvos 2001/23/EB nuostatos bei Europos S. T. Teismo (toliau – T. T., ESTT) praktikoje suformuluoti kriterijai, kuriuos Teismas yra apibrėžęs kaip orientyrus vertinant, ar yra pagrindas konkrečios bylos aplinkybes įvertinti kaip verslo ar jo dalies perdavimą Direktyvos 2001/23/EB prasme, taikant teisinius tokio juridinio fakto konstatavimo padarinius. Pažymėtina, kad ESTT savo praktikoje ne kartą pabrėžė, jog valstybėms narėms iš direktyvos kylanti pareiga pasiekti joje numatytą rezultatą ir EB 10 straipsnyje įtvirtinta jų užduotis imtis visų bendrų ar specialių priemonių užtikrinti šios pareigos įvykdymą privalomos visoms valstybių narių valdžios institucijoms, įskaitant ir teismus pagal jų kompetenciją (1984 m. balandžio 10 d. sprendimo von Colson ir Kamann, 14/83, Rink. p. 1891, 15 punktas; kt.). Taigi nacionalinės teisės normas, įgyvendinančias ES direktyvų nuostatas, būtina aiškinti atsižvelgiant į konkrečių perkeltų direktyvos nuostatų prasmę ir T. T. formuojamą jų aiškinimo praktiką. Direktyvos 2001/23/EB 1 straipsnio a punkte nurodyta, kad ji taikoma teisinio perdavimo arba susijungimo atveju perduodant įmonę, verslą arba įmonės ar verslo dalį kitam darbdaviui. Pagal to paties straipsnio b punktą direktyvoje nustatytas perdavimas yra perdavimas išlaikant ūkio subjekto tapatybę, t. y. išlaikant organizuotą išteklių grupę, kurios tikslas yra ūkinė veikla, nepriklausomai nuo to, ar ta veikla yra pagrindinė ar pagalbinė. Pažymėtina, kad Direktyva 2001/23/EB buvo priimta siekiant susisteminti iki tol galiojusį teisinį reglamentavimą (pirmiau darbuotojų teisių apsaugos darbdavio teisių perėjimo atveju reglamentavo 1977 m. vasario 14 d. priimta Direktyva 77/187/EEB ir ją iš dalies pakeitusi 1998 m. birželio 29 d. Direktyva 98/50/EB), t. y. jos nuostatos nėra visiškai naujos, joje įtvirtintas aktualių teisinių santykių Europos Sąjungos erdvėje reglamentavimo tęstinumas. Atsižvelgiant į tai, Direktyvos 2001/23/EB preambulės 8 punkte nurodyta, kad, siekiant užtikrinti teisinę apsaugą ir skaidrumą, teisinę perdavimo sąvoką reikia paaiškinti atsižvelgiant į T. T. precedentų teisę; toks paaiškinimas nepakeitė T. T. paaiškintos Direktyvos 77/187/EEB taikymo srities. Taigi, aiškinant Direktyvos 2001/23/EB 1 straipsnyje įtvirtintą įmonės, verslo arba įmonės ar verslo dalies perdavimo kitam darbdaviui sąvoką, turi būti vadovaujamasi ESTT praktika, susijusia ne tik su šios Direktyvos, bet ir su atitinkamomis Direktyvos 77/187/EEB nuostatomis, kurios iš esmės nepakito priėmus Direktyvą 2001/23/EB. ESTT praktikoje nesuformuluota įmonės ar verslo perdavimo apibrėžties. Kita vertus, iš gausios ESTT praktikos taikant Direktyvas 2001/23/EB ir 177/87/EEB galima išskirti pagrindinius kriterijus, kuriais remdamasis T. T. konkrečiais atvejais konstatuoja, kad įvyko įmonės ar verslo perdavimas, patenkantis į Direktyvos taikymo sritį. Visų pirma akcentuotina tai, kad ESTT kaip lemiamą veiksnį nurodo įmonės veiklos pobūdį ir perimtos veiklos tapatumo išlaikymą, kuris konkrečiai matyti iš fakto, kad naujasis darbdavys iš tikrųjų tęsia ar atnaujina įmonės valdymą, vykdydamas tokią pačią arba analogišką ekonominę veiklą, t. y. lemiamas veiksnys yra faktas, kad naujasis darbdavys tęsia ar atnaujina ūkio subjekto valdymą, išsaugodamas jo tapatumą. Antra, perdavimo faktą įrodančiu kriterijumi įvardijamas perduodamo objekto pripažinimas stabiliu ekonominiu vienetu, t. y. perdavimu nebus laikomi tokie atvejai, kai sudaromi vienkartiniai susitarimai dėl specifinių, konkrečių darbų atlikimo. T. T. pabrėžia, kad Direktyvos 2001/23EB 1 straipsnio 1 dalies taikymo sritis negali būti vertinama remiantis tik teksto aiškinimu, ir formuoja gana lanksčią praktiką, orientuotą į direktyvos tikslą apsaugoti darbuotojus jų įmonės perdavimo atveju. Šis lankstus aiškinimas susijęs ir su „teisinio dokumento“, pagal kurį vykdomas perdavimas, forma. Anot ESTT, teisinio perdavimo sąvoka gali apimti, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, rašytinį ar žodinį perdavėjo ir perėmėjo susitarimą dėl asmens, atsakingo už atitinkamo ūkio subjekto veiklą, pasikeitimo arba nebylų jų susitarimą, sudarytą praktinio bendradarbiavimo, parodančio bendrą ketinimą įvykdyti tokį pakeitimą, pagrindu (šis aiškinimas pateiktas byloje, kurioje Teismas akcentavo faktines perduodančio ir perimančio darbdavio bendradarbiavimo aplinkybes, iš esmės tuos pačius jų vadovus, galimybes vykdyti tą pačią veiklą tų pačių klientų naudai naudojantis tais pačiais darbuotojais). ESTT nurodė, kad jo aiškinama teisinio perdavimo sąvoka nedraudžia pripažinti įmonės perdavimo net ir suinteresuotoms įmonėms nesudarius jokio rašytinio ar žodinio susitarimo (2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimo M. J. ir kt., C-458-05, 25–27 punktai). Iš ESTT praktikos matyti, kad Direktyvos 2001/23/EB nuostatos taikomos tais atvejais, kai perduodamas stabiliai veikiantis ekonominis subjektas, kurio veikla neapsiriboja vienos konkrečios darbo sutarties vykdymu (1995 m. rugsėjo 19 d. sprendimo Rygaard, C-48/94, Rink. p. I-2745, 20 punktas; kt.). Subjekto sąvoka reiškia asmenų ir išteklių bendrą organizavimą, leidžiantį vykdyti ekonominę veiklą, kuria siekiama savarankiško tikslo (1997 m. kovo 11 d. sprendimo Süzen, C-13/95, Rink. p. I-1259, 10 punktas; kt.). Siekiant konstatuoti įmonės ar verslo perdavimo faktą Direktyvos 2001/23/EB prasme, reikia atsižvelgti į visas nagrinėjamam atvejui reikšmingas aplinkybes, inter alia į įmonės ar verslo rūšį, materialių išteklių (kilnojamojo ir nekilnojamojo turto) perdavimą ar neperdavimą, nematerialių išteklių vertę perdavimo metu, pagrindinių darbuotojų perėjimą pas naują įmonės savininką, klientų perdavimą, veiklos panašumą iki ir po perdavimo ir pan.; kita vertus, visos šios aplinkybės yra tik atskiri visapusiško įvertinimo, kuris turi būti atliktas, aspektai, todėl jie negali būti vertinami izoliuotai (2005 m. gruodžio 15 d. sprendimo sujungtose bylose Nurten Güney-Görres, C-232/04, ir G. D., C-233/04, Rink. p. I-11269, 33 ir 34 punktai; kt.) Aiškindamas ūkio subjekto tapatumo apibrėžtį, ESTT nurodė, kad perduoto subjekto organizacinės struktūros pakeitimas netrukdo taikyti Direktyvos 2001/23/EB, nes joje akcentuojamas ne tik organizacinis perduoto subjekto aspektas, bet ir jo ekonominės veiklos tęstinumo aspektas. Taigi sąlygą, susijusią su ūkio subjekto tapatumo išsaugojimu Direktyvos 2001/23/EB prasme, reikia aiškinti atsižvelgiant į abu Direktyvos 1 straipsnio 1 dalies punkte nurodytus aspektus bei į joje numatytą darbuotojų apsaugos tikslą; tokio funkcinio ryšio tarp įvairių perduotų elementų išlaikymas leidžia perėmėjui juos naudoti, net jei perduoti jie integruojami į naują skirtingą organizacinę struktūrą turint tikslą tęsti tapačią ar panašią ekonominę veiklą. ESTT nurodė, kad Direktyvos 2001/23/EB 1 straipsnio 1 dalies a ir b punktai turi būti aiškinami taip, kad ši direktyva gali būti taikoma ir situacijai, kai perduota įmonės ar verslo dalis neišlaiko savo organizacinio savarankiškumo, su sąlyga, kad išsaugomas funkcinis įvairių perduotų elementų ryšys ir kad jis sudaro sąlygas perėmėjui juos naudoti tapačiai ar panašiai ekonominei veiklai tęsti; tai turi nustatyti nacionalinis teismas (2009 m. vasario 12 d. sprendimas byloje D. K., C-466/07).

Dėl darbdavio teisių ir pareigų perėjimo atsakovui UAB „Western B. E.“.

2010-09-01 sprendimo „Dėl bendrovės likvidavimo ir likvidatoriaus paskyrimo“ 4 punkte buvo nurodyta, kad atliekant atsakovo likvidavimo procedūrą, likvidatorius turi ieškoti galimybių ir esant atitinkamų atsakovo darbuotojų sutikimams įdarbinti juos BLRT Grupp AS koncerno įmonėse (1 t. b.l.78). Po sprendimo likviduoti atsakovą priėmimo 2010-09-03 tarp atsakovų likviduotos UAB „B. E. centre“ ir UAB „Western B. E.“ buvo sudarytas darbdavių susitarimas (3 t. b.l.98-105) perkelti susitarimo priede nurodytus 32 atsakovo įmonės darbuotojus (iš 43 darbuotojų) į UAB „Western B. E.“ bendrovę, užtikrinant jiems nepertraukiamąjį darbo stažą ir su tuo susijusias teises, pareigas, papildomas garantijas dėl kasmetinių atostogų suteikimo, darbdavio mokamų išmokų, perkeliamiems darbuotojams paskirtų nuobaudų. Minėto susitarimo pasekoje į atsakovo UAB „Western B. E.“ bendrovę buvo perkelti 32 atsakovo įmonės darbuotojai. Šie darbuotojai buvo perkelti šalių susitarimu nutraukus darbo sutartis su atsakovu likviduota UAB „B. E. centre“ ir kitą dieną sudarius naujas sutartis su atsakovu UAB „Western B. E.“ , išsaugant nepertraukiamojo darbo stažo ir su tuo susijusias kitas garantijas.

Ieškovės mano, kad šią darbuotojų perkėlimo aplinkybę analizuojant visumoje kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, yra pagrindas konstatuoti, jog įvyko atsakovo reorganizavimas, o ne likvidavimas, t.y. darbuotojai perkelti įmonių grupės viduje į kitą dukterinę įmonę – pas atsakovą UAB „Western B. E.“; atsakovas vykdo tą pačią veiklą kaip ir atsakovas likviduota UAB „Baltic engineering centre“; darbuotojai perkelti iš esmės į tas pačias pareigas, tam pačiam darbui, kurį dirbo pas atsakovą, kartu su tais pačiais kontraktais ir projektais, ties kuriais dirbo pas atsakovą, kas yra svarbu užsakovams ir ką atsakovai akcentavo užsakovams teisių ir pareigų pagal sutartis perleidimo – perėmimo metu; perkėlus 32 atsakovo darbuotojus pas kitą atsakovą UAB „Western B. E.“ , buvo atliktas reorganizavimas ir UAB „Western B. E.“ viduje. Nepaisant to, kad 2010-09-01 buvo priimtas sprendimas likviduoti atsakovą, 2010-09-03 darbdavių susitarimą dėl darbuotojų perkėlimo atsakovo vardu pasirašė ne likvidatorius, o atsakovo generalinis direktorius, susitarimas sudarytas ne likviduojamos bendrovės, o įprastinio teisinio statuso atsakovo įmonės vardu. Ieškovės padarė išvadą, kad atsakovo teisės ir pareigos pagal didžiąją daugumą darbo sutarčių pasibaigė ne atsakovo likvidavimo būdu, o jas perkėlus kitai koncerno dukterinei įmonei, vykdančiai analogišką ūkinę veiklą, t.y. UAB „Western B. E.“.

Atsakovai, tretieji asmenys su tokiu ieškovių minėtų aplinkybių vertinimu nesutiko.

Atsakovai nurodė, kad objektyvia darbo santykių nutraukimo priežastimi buvo įsakymuose dėl darbo sutarčių nutraukimo nurodyta priežastis, t.y. likvidavus darbdavį, jeigu pagal įstatymus jo darbo prievoles nebuvo įpareigotas vykdyti kitas asmuo, DK 136 str. 1 d. 6 p. Atsakovas nebuvo reorganizuotas, todėl jo darbdavio prievoles vykdyti neįpareigotas joks kitas juridinis asmuo, DK 138 str. nagrinėjamai situacijai negali būti taikomas. Ieškovės neginčija 2010-09-01 atsakovo vienintelio akcininko sprendimo, vadinasi, atsakovo reorganizavimo versija turi būti atmesta, o teisės normos, įpareigojančios kitą asmenį vykdyti likviduojamo atsakovo darbdavio prievoles nėra. Pastarąją išvadą padarė ir Valstybinė darbo inspekcija. Todėl atsakovo likvidatorius nebuvo saistomas pareiga įdarbinti visus atsakovo darbuotojus pas trečiuosius asmenis. Vienintelio akcininko sprendimu nebuvo numatyta atsakovo kaip darbdavio teisių ir pareigų perdavimo kitam atsakovui. Minėtame sprendime buvo numatytas papildomas likvidatoriaus uždavinys – atliekant atsakovo likvidavimo procedūrą paskirtam likvidatoriui ieškoti galimybių ir esant atitinkamų atsakovo darbuotojų sutikimams įdarbinti juos BLRT Grupp AS koncerno įmonėse. Didelę dalį atsakovo darbuotojų pavyko įdarbinti pas atsakovą UAB „W. B. engineering“ darbdaviams sudarius susitarimus taikant DK 30 str. 1 d. 4 p. Tam buvo gauti atsakovo darbuotojų sutikimai, kurių pagrindu dalis atsakovo darbuotojų nutraukė su juo darbo santykius šalių susitarimu ir nenutraukiant darbo stažo užmezgė naujus darbo santykius su UAB „W. B. engineering“. Dalies atsakovo darbuotojų perėjimas dirbti pas atsakovą nereiškia, kad atsakovas perdavė UAB „W. B. engineering“ atsakovo darbdavio darbo prievoles pagal įstatymus. Dalis atsakovo darbuotojų buvo įdarbinta pas UAB „W. B. engineering“ ne pagal įstatymus, o sutartiniu pagrindu, t.y. laisva civilinių santykių dalyvių valia DK nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad UAB „B. E. Centre“ darbuotojų perkėlimo tolimesniam darbui galimybių buvo ieškoma ne tik UAB „Western B. E.“ bendrovėje, bet ir kitose bendrovėse. Pažymėtina, kad daliai ieškovių taip pat buvo siūloma tęsti darbą kitose bendrovėse, tačiau jos tokių siūlymų atsisakė. Atsižvelgiant į tai, kas yra aukščiau išdėstyta, ieškovių motyvas, kad dalies BEC darbuotojų perkėlimas tolimesniam darbui į WBE bendrovę patvirtina atsakovo teisių ir pareigų, kylančių iš darbo santykių, išskaidymą kaip vieną iš BEC reorganizavimo požymių, yra nepagrįstas, ši aplinkybė taip pat nepatvirtina ir BEC verslo perdavimo WBE DK 138 straipsnio (aiškinant jį Direktyvos 2001/23/EB ir ESTT praktikos kontekste) nuostatų prasme. BEC veiksmai, ieškant galimybės suteikti likviduojamos bendrovės darbuotojams darbo vietas ir išvengti jų atleidimo bendrovės likvidavimo pagrindu, vertintinas kaip socialiai atsakingos politikos vykdymas, atitinkantis darbuotojų interesus.

Įvertinus rašytinę bylos medžiagą, šalių ir liudytojo paaiškinimus, atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai juridinio asmens likvidavimo atveju nedraudžia, darbo santykius nutraukti šalių susitarimu bei neįpareigoja likviduojamo darbdavio įdarbinti buvusius darbuotojus kitose įmonėse, į tai, kad vienintelio akcininko sprendimu nebuvo numatyta atsakovo kaip darbdavio teisių ir pareigų perdavimo atsakovui UAB „W. B. engineering“ , taip pat į tai, kad atsakovas su aukščiau nurodytais 32 darbuotojais darbo sutartis nutraukė (o ne perkėlė, kas vyksta reorganizavimo atveju), be to, į tai, kad buvo gauti tų darbuotojų sutikimai dėl darbo sutarties nutraukimo ir jų perėjimo 2010-09-03 darbdavių susitarimo pagrindu dirbti į UAB „W. B. engineering“ įmonę (reorganizavimo atveju darbuotojų sutikimas nereikalingas), dar atsižvelgiant ir į tai, kad atsakovo darbuotojų – konstruktorių specialybė yra specifinė, nes pastarieji dirba su specifinėmis programomis, tokio pobūdžio darbuotojų nėra daug, o ta aplinkybė, jog atsakovo likvidatorius (akcininkas) vykdė socialiai atsakingą politiką – ieškojo, kur įdarbinti likviduojamos įmonės darbuotojus, bylos nagrinėjimo metu yra nepaneigta, taip pat į tai, kad pasiūlymus dėl darbo atsakovo darbuotojams teikė ne tik UAB „W. B. engineering“, bet ir kita įmonė - UAB „Vakarų apskaitos grupė“, dar atsižvelgiant ir į tai, kad vien tos aplinkybės, jog 2010-09-03 darbdavių susitarimą dėl darbuotojų perkėlimo atsakovo vardu pasirašė ne likvidatorius, o atsakovo generalinis direktorius, susitarimas sudarytas ne likviduojamos bendrovės, o įprastinio teisinio statuso įmonės vardu, bylos nagrinėjimo metu atsakovo likvidatoriui patvirtinus, kad tam atsakovo generaliniam direktoriui buvo duotas žodinis leidimas bei neginčijant ir pripažįstant minėtas aplinkybes, nepakanka daryti priešingą išvadą, teismas daro išvadą, kad didžiosios dalies atsakovo darbuotojų perėjimas dirbti pas kitą atsakovą UAB „W. B. engineering“ nereiškia, kad atsakovas perdavė UAB „W. B. engineering“ atsakovo darbdavio darbo prievoles pagal įstatymus, todėl šis ieškovių argumentas kaip nepagrįstas atmestinas.

Dėl atsakovo teisių ir pareigų pagal civilines sutartis perėjimo.

Ieškovės nurodė, kad atsakovo prievolės pagal sandorius pasibaigė ne dėl likvidavimo, o dėl to, kad tai pačiai koncerno įmonei – trečiajam asmeniui buvo neatlygintinai perkeltos (perleistos) atsakovo teisės ir pareigos pagal sandorius ir projektus, ties kuriais dirbo perkeltieji atsakovo darbuotojai. Ieškovių duomenimis, sprendimo likviduoti atsakovą priėmimo metu atsakovo įmonė turėjo 7 galiojančias sutartis su užsakovais: „Ghenova Ingenieria“, „O. S. Shipyard“ (2 sutartys), „A.S.SMaritime S.A.“, AB „Baltijos laivų statykla“, „Deltamarin“ ir „Inter Global S. L.“.

Tuo tarpu atsakovas, nurodė, kad pagrindinis likvidatoriaus uždavinys – veiksmingai per kiek įmanomą trumpesnį laiką nutraukti juridinio asmens veiklą. Siekiant išvengti reikalavimų dėl galimų nuostolių atlyginimo, taip pat siekiant eliminuoti riziką sužlugdyti atsakovo likvidavimą įprastine tvarka, sutartys, kurių neįmanoma buvo greitai nutraukti, trišaliais susitarimais buvo pakeistas jos vykdytojas. Pagal sutartis su „ADS Maritime SA“ ir „Deltamarin“ atsakovas savo pareigas buvo įvykdęs, bet šie užsakovai nebuvo įvykdę piniginių prievolių. Atsakovas 2010-10-05 sutartimis perleido už atlyginimą, kuris lygus piniginėms prievolėms, reikalavimo teises į „ADS Maritime SA“ ir „Deltamarin“ trečiajam asmeniui. Su kitais užsakovais sutartys buvo arba visiškai užbaigtos ar nutrauktos užsakovams atsiskaičius už faktiškai atsakovo atliktus darbus. Pvz., dalis sutarties su AB „Baltijos laivų statykla“ buvo įvykdyta atsakovo, kitoje dalyje vykdytojas iš atsakovo su užsakovo raštišku pritarimu buvo pakeistas į trečiąjį asmenį. Susitarimas dėl sutarties šalies pakeitimo būtinas užsakovų valios išreiškimas sutikimo forma. 2010-09-01 priėmus BLRT GRUPP AS sprendimą dėl BEC likvidavimo, pagrindinis likvidatoriaus uždavinys buvo per įmanomai trumpiausią laiką nutraukti BEC veiklą. Sprendimo dėl BEC likvidavimo priėmimo dienai atsakovas turėjo visą eilę vykdytinų įsipareigojimų pagal sudarytas civilines sutartis. CK 256 str. nustato, kad kiekvienas asmuo privalo laiku ir tinkamai vykdyti savo sutartines prievoles, o asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutartis gali būti nutraukta tik įstatymų ir sutartyje numatytais atvejais (CK 6.217 str.). Nei įstatyme, nei sutartyse nustatytų pagrindų BEC sudarytoms sutartims vienašališkai nutraukti neegzistavo. Pažymėtina, kad įstatymas nesuteikia teisės likviduojamai bendrovei vienašališkai nutraukti sudarytus sandorius, išskyrus atvejus kai bendrovės likvidavimas vykdomas LR įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Neteisėtas likviduojamos bendrovės sutarčių nutraukimas sukeltų prievolę likviduojamai bendrovei atlyginti kontrahento patirtus nuostolius. Tuo tarpu, Akcinių bendrovių įstatymas įpareigoja likviduojamą bendrovę atsiskaityti su visais kreditoriais (Akcinių bendrovių įstatymo 73 str. 13 d.). Taigi neteisėtas likviduojamos bendrovės sutarčių nutraukimas ne tik likviduojamai bendrovei sukeltų neigiamas materialines pasekmes, bet ir užvilkintų bendrovės likvidavimo procedūrą. Esant tokiai situacijai, atsakovo likvidatorius susitarė su kontrahentais dėl dalies BEC sudarytų sutarčių nutraukimo šalių susitarimu, o iš kitos dalies BEC sudarytų sutarčių kylančios prievolės atlikti sutartyse numatytus darbus buvo perduotos vykdyti WBE pagal trišalius susitarimus, kas leido užbaigti BEC prievoles atlikti sutartyse numatytus darbus savo kontrahentų atžvilgiu greitai ir be neigiamų materialinių pasekmių BEC. Visos šios sutartys šiai dienai yra įvykdytos ir pasibaigusios (WBE pažyma pridedama). Užsakovams nesutikus, sutartis vykdyti tektų likviduojamam atsakovui. Įstatymas nenumato likviduojamo juridinio asmens kreditorių teisių gynimo ir prievolių pagal sandorius perėjimo kitiems juridiniams asmenims. Įstatymas numato tik likviduojamo juridinio asmens pareigą informuoti kreditorius apie priimtą sprendimą likviduoti juridinį asmenį ir pareigą atsiskaityti su kreditoriais. Tam, kad greičiau nutraukti bendrovės veiklą ir pradėti atsiskaitymą su kreditoriais, reikėjo greičiau užbaigti sandorius. Faktiškai buvo perleistos užbaigti kelios sutartys atsakovui gavus apmokėjimą už faktiškai atliktus darbus. Atsakovas yra privatus juridinis asmuo, jo tikslas buvo pelno uždirbimas juridinio asmens dalyviams, kurie yra laisvi nuspręsti kaip ir kada nutraukti juridinio asmens veiklą. Darbai pagal buvusių BEC klientų užsakymus laikytini vienkartiniais, kadangi nei su vienu iš šių buvusių BEC klientų, išskyrus Deltamarin, WBE po BEC sutarčių užbaigimo toliau nebendradarbiauja ir jokių šių klientų užsakymų nevykdo. Su Deltamarin sutartinius santykius WBE turėjo dar iki susitarimo dėl BEC ir Deltamarin sutarties vykdymo užbaigimo pasirašymo. Deltamarin yra WBE klientas nuo 2009 m. balandžio mėn., t. y. daugiau kaip prieš 1,5 metų iki BEC likvidavimo pradžios ir bendradarbiauja iki šiol. Todėl darytina išvada, WBE neperėmė BEC klientų.

Įvertinus rašytinę bylos medžiagą, šalių ir liudytojo paaiškinimus, atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai nenumato, prievolių pagal sandorius pasibaigimo dėl juridinio asmens likvidavimo paties akcininko sprendimu, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad buvo atsakovo sandorių neatlygintinis perleidimas kitam atsakovui, į tai, kad atsakovo neatlikti darbai pagal sutartis buvo įvertinti ir sutartys toje dalyje nutrauktos, už atliktus darbus atsakovas gavo apmokėjimą, išskyrus dvi sutartis, t.y. „Deltamarin“ ir „Inter Global S. L.“, kuriuose atsakovas nebuvo atlikęs nei 1 procento darbų ir atsakovo direktoriui nepavyko įtikinti užsakovų, fiksuoti tam tikrą atliktų darbų baigtumą ir gauti apmokėjimą už tai, į tai, kad atsakovas UAB „W. B. engineering“ negavo apmokėjimo už atsakovo atliktus darbus, dar atsižvelgiant į atsakovo akcininko valią – likviduoti atsakovą, likvidatoriaus tikslus ir uždavinius - veiksmingai per kiek įmanomą trumpesnį laiką nutraukti juridinio asmens veiklą, likvidavimo procedūros ypatybes, kad likviduojama įmonė turi atsiskaityti su visais kreditoriais, jei to nepadaro likviduotis negali, be to, ir į tai, kad likviduojamas asmuo gali sudaryti tik tuos sandorius, kurie yra susiję su juridinio asmens veiklos nutraukimu, teismas daro išvadą, kad nepagrįsti yra ieškovių argumentai dėl to, kad atsakovo prievolės pagal sandorius pasibaigė ne dėl likvidavimo, o dėl to, kad tai pačiai koncerno įmonei –kitam atsakovui buvo neatlygintinai perkeltos (perleistos) atsakovo teisės ir pareigos pagal sandorius ir projektus. Todėl šie ieškovių argumentai atmestini.

Dėl atsakovo turto perleidimo, kitų atsakovo teisių ir pareigų perkėlimo.

Ieškovės teigia, kad atsakovas pardavė savo motininei koncerno įmonei AB „Vakarų laivų gamykla“ visas pagrindines priemones (kompiuteriai, serveriai, visa kita IT technika), mažavertį turtą (stalai, spintos, baldai) ir eksploatuojamą programinę įrangą. Visas nurodytas turtas parduotas ne rinkos kaina, o AB „Vakarų laivų gamykla“ nurodyta kaina, programinė įranga – po 1 Lt be PVM, materialusis turtas – po 10 Lt be PVM ir balansine verte. Šis turtas toliau naudojamas trečiojo asmens, perėmusio atsakovo darbuotojus ir sutartis veikloje.

Atsakovas teigia, kad atsakovas turėjo turto, kurio vertė apie 50000 Lt, už šią sumą turtas ir buvo parduotas.

Įvertinus rašytinę bylos medžiagą, tame tarpe ir turto pirkimo – pardavimo aktus, pirkimo – pardavimo sutartį (3 t. b.l.43-46, 49-51, 52, 63-71), nesant duomenų, kad minėti pirkimo – pardavimo aktai ir sutartis būtų nuginčytos, šalių ir liudytojo paaiškinimus, be to, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo turtą nusipirko AB „Vakarų laivų gamykla“, kuri savo nuožiūra turi teisę šį turtą įvairių sandorių pagrindu perleisti kitiems asmenims, tame tarpe ir nuomos sutarties pagrindu trečiajam asmeniui (šią aplinkybę patvirtino byloje apklaustas liudytojas), teismas daro išvadą, kad minėti ieškovių argumentai nėra pakankami daryti išvadą, jog šiuo atveju atsakovo turto pardavimas prilygsta visų bendrovės teisių ir pareigų kaip visumos perdavimui reorganizavimo metu, t.y. kad atsakovas buvo reorganizuotas, o ne likviduotas.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgiant į tai, kad juridinio asmens likvidavimo pagrindas gali būti ir juridinio asmens dalyvių sprendimas nutraukti juridinio asmens veiklą (LR CK 2.106 str. 1 d. 1 p.), taip pat į tai, kad juridinio asmens dalyviai yra laisvi nuspręsti kaip ir kada nutraukti juridinio asmens veiklą ir nėra imperatyvios normos įsakmiai įpareigojančios juridinio asmens dalyvius vienais atvejais reorganizuoti, o kitais likviduoti juridinį asmenį, be to į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta aplinkybė, jog atsakovas UAB „W. B. engineering“yra įpareigotas vykdyti darbo prievoles (DK 136 str. 1 d. 6 p.), dar ir į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta kitų aplinkybių, leidžiančių konstatuoti, kad ieškovių atleidimas iš darbo yra neteisėtas, teismas daro išvadą, kad darbo sutarčių nutraukimas su ieškovėmis pagal DK 136 str. 1 d. 6 p. buvo pagrįstas ir teisėtas.

Todėl ieškovių reikalavimai dėl pripažinimo darbo sutarties nutraukimo neteisėtu kaip nepagrįsti atmestini.

Dėl kitų ieškovių reikalavimų.

Pripažįstant ieškovių atleidimą iš darbą teisėtu bei atsižvelgiant į tai, kad visi kiti ieškovių reikalavimai yra išvestiniai, galėtų būti tenkinami tik jų atleidimą pripažinus neteisėtu, visi kiti ieškovių reikalavimai atsakovui laikytini nepagrįstais ir atmestini.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą (LR CPK 5 str.). Ieškovės nagrinėjamoje byloje įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, įvertinus faktines aplinkybes, kad didžioji dalis darbuotojų po atleidimo pas atsakovą pradėjo dirbti pas kitą atsakovą, net ir atmetus ieškinį, teismas mano, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad ieškovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis.

Vadinasi, ieškinį atmetus, iš ieškovių N. C., T. K., L. M., M. P., G. V. (Š.) priteistina 7638,13 Lt advokato pagalbos išlaidų, iš kiekvienos ieškovės po 1527,62 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atsakovui UAB „Western B. E.“ (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 , 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Atsakovui UAB „Western B. E.“ iš ieškovių N. C., T. K., L. M., M. P. ir G. V. priteisti po 1527,62 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Seselskytė