Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2011-05-05 · Civilinė byla Nr. 2-264-777/2011

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-05-05Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-08-18Klaipėdos apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2012-02-20Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  4. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-01-07Klaipėdos apylinkės teismas
  5. ApeliacijaNutartis · 2013-05-13Klaipėdos apygardos teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2013-12-05Klaipėdos apygardos teismas
  7. KasacijaNutartis · 2014-02-07Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  8. ApeliacijaSprendimas · 2014-06-27Klaipėdos apygardos teismas
  9. Atskirasis skundasNutartis · 2014-10-29Klaipėdos apygardos teismas
  10. Atskirasis skundasNutartis · 2015-02-19Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-05-05
Bylos Nr.
2-264-777/2011
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-14220-2010-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Gailevičienė
Ieškovas
M. P., N. C., T. K., J. K., L. M., G. V.
Trečiasis asmuo
UAB „Western Baltic Engineering“
Advokatai
Arūnas Juodis, Asta Kaušikaitė
Civilinė byla Nr.2-264-777/2011(Proceso Nr.2-06-3-14220-2010-3)Procesinio sprendimo kategorija: 11.9.10.6, (S) 24.4, 27.8, 99.5, 99.7, 99.9, 110.4, 116.1,
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 5 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Gailevičienė, sekretoriaujant Renatai Garuolienei, vertėjaujant Danutei Kontarienei, dalyvaujant ieškovėms: M. P., N. C. (atvyko pavėlavusi į teismo posėdį), T. K. (atvyko pavėlavusi į teismo posėdį), J. K. (atvyko pavėlavusi į teismo posėdį), L. M. (atvyko pavėlavusi į teismo posėdį), G. V. (buvusi – (duomenys neskelbtini); atvyko pavėlavusi į teismo posėdį), jų atstovei advokatei Astai Kaušikaitei, atsakovo atstovui likvidatoriui A. G., trečiojo asmens atstovui advokatui Arūnui Juodžiui viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovių: N. C., T. K., J. K., L. M., M. P. ir G. V. ieškinį atsakovui likviduojamai UAB „Baltic Engineering Centre“, tretysis asmuo UAB „Western Baltic Engineering“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovės kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamos: pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir laikyti, jog darbo sutartis nutraukiama teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 297 str. 4 d., atleidimo dieną laikant teismo sprendimo įsigaliojimo dieną; priteisti: vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos; vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; skirtumą tarp atleidimo iš darbo dieną išmokėtos išeitinės išmokos ir DK 140 str. 1 d. nustatyto dydžio išeitinės išmokos, atsižvelgiant į ieškovių nepertraukiamąjį darbo stažą pas atsakovą teismo sprendimo priėmimo dieną; 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimą už neteisėtą atleidimą iš darbo; 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės pažymėjo, kad ieškiniu neginčija atsakovės vienintelio akcininko BLRT Grupp AS 2010-09-01 sprendimo „Dėl bendrovės likvidavimo ir likvidatoriaus paskyrimo, pats sprendimas likviduoti atsakovą ir paskirti likvidatorių nėra bylos nagrinėjimo dalykas.

Ieškovės nurodė, kad jų atleidimas iš darbo DK 136 str. 1 d. 6 p. pagrindu neteisėtas ir nepagrįstas, nes atsakovo teisės ir pareigos pagal darbo sutartis, civilines sutartis, kitos teisės ir pareigos de facto ne pasibaigė, o buvo išskaidytos AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupės, kuriai priklauso ir atsakovas viduje, perduodant jas kitoms dukterinėms įmonėms. Atsakovo teises ir pareigas pagal civilines ir darbo sutartis perėmė tretysis asmuo AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupei priklausanti UAB „Vakarų inžinerijos grupė“, kuri įvykdžiusi atsakovo integraciją į AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupę, pakeitė pavadinimą į UAB „Western Baltic Engineering“. Atsakovo turtas buvo parduotas (perduotas) koncerno motininei įmonei UAB „Vakarų turto grupė“ (AB „Vakarų laivų gamykla“), o likviduojamos bendrovės dokumentai perduoti saugoti kitai koncerno įmonei UAB „Vakarų buitis“. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovių atleidimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Ieškovėms turėjo būti pasiūlytas kitas darbas, o joms atsisakius kito darbo ar tokio darbo nesant, ieškovės turėjo būti atleistos pagal DK 129 str., t.y. darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, įspėjant jas apie atleidimą prieš du ar keturis mėnesius ir laikantis DK 131-135 str. įtvirtintų apribojimų bei garantijų.

Ieškovė M. P. paaiškino, kad nesutinka su atleidimo pagrindu. Dirbo vyriausiąja finansininke. Atsakovas buvo reorganizuotas, buvo teisių perėmimas, viskas buvo perimta, išskyrus darbuotojus, kurie netiko. Ieškovės buvo nustebintos ir įžeistos, kai buvo nutarta jas atleisti. Pažymėtina, kad pasirengimo bylos nagrinėjimo metu M. P. teigė, kad tikėjosi, jog bus neteisėtai atleista, todėl ir rinko dokumentus, kad galėtų ginčyti atleidimo procedūrą. Vieniems teisių perėmimas galioja, o kitiems ne. Nebuvo suteiktas terminas kreiptis į potencialius darbdavius. Patvirtino, kad jai iš UAB „Vakarų apskaitos grupės“ (kitos įmonės, ne trečiojo asmens) buvo pasiūlytas darbas, tačiau šis darbas keitė jos pareigas ir darbo užmokestį, buvo siūlomas 2,5 karto mažesnis darbo užmokestis, todėl ji šio pasiūlymo atsisakė. Be to, nurodė, kad liudytojas A. Ž. patvirtino, kad įvyko abiejų įmonių restruktūrizavimas, dvi įmonės susiliejo į vieną.

Ieškovė T. K. paaiškino, kad nesutinka su atleidimo pagrindu. Dirbo konstruktore. Likus 4 mėnesiams iki pensijos ją atleido, jai buvo šokas, nes apie atleidimą sužinojo dieną prieš tai. Jokio pasiūlymo dėl darbo ji negavo. Dirbo su „Deltamarin“ ir „Baltijos laivų statykla“ sutartimis, kurių vykdymas iš jos buvo atimtas. Nurodė, kad nuo 2010-10-01 pradėjo dirbti UAB „Litana“, kur jos atlyginimas yra mažesnis.

Ieškovė N. C. paaiškino, kad nesutinka su atleidimo pagrindu. Dirbo konstruktore. Nurodė, kad jai buvo pasiūlyta eiti dirbti pas trečiąjį asmenį, pasiūlytas mažesnis atlyginimas, ji to pasiūlymo nepriėmė, nenorėjo eiti dirbti pas trečiąjį asmenį, sutiko, kad būtų atleista, tačiau su kompensacijomis už įspėjimo laikotarpį, bet to nebuvo. Nurodė, kad nuo 2010-10-01 pradėjo dirbti UAB „Litana“, kur jos atlyginimas yra ne daug, bet mažesnis.

Ieškovė L. M. paaiškino, kad nesutinka su atleidimo pagrindu. Dirbo biuro administratore, apie pertvarkymus, atleidimą sužinojo anksti, jos darbo sutartis vis būdavo pratęsta, nes reikėjo tvarkyti dokumentus. Tačiau jai nebuvo sumokėta už įspėjimo laikotarpį, nors ji yra vieniša mama. Mano, kad pelningai dirbanti įmonė negali būti likviduojama.

Ieškovė J. K. paaiškino, kad nesutinka su atleidimo pagrindu. Dirbo konstruktore. Nurodė, kad yra vaiko priežiūros atostogose, buvo iškviesta į darbą ir informuota, kad bus atleista. Liko be darbo, su mažamečiu vaiku ir skolomis. Jokių derybų, pasiūlymų dėl darbo ji negavo. Turėjo būti įspėjimo laikotarpis, tačiau to nebuvo.

Ieškovė G. V. paaiškino, kad nesutinka su atleidimo pagrindu. Dirbo ekonomiste – planuotoja. Žinojo, kad kažkas vyksta ir vieną dieną buvo informuota, kad nuo rytojaus bus atleista. Jokių darbo pasiūlymų ji negavo. Iki šios dienos nedirba. Turėjo būti įspėjimo laikotarpis, tačiau to nebuvo.

Ieškovių atstovė advokatė A.Kaušikaitė bylos nagrinėjimo metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai. Nurodė, kad esminis argumentas – likviduojama įmonė atleido ieškoves be įspėjimo. Darbo prievoles turėjo perimti tretysis asmuo, jis perėmė atsakovo sutartis su užsakovais, darbuotojus, taip pat atsakovės turtą, kuri valdo motininė įmonė „Vakarų laivų gamykla“. Priklausomybė motininei įmonei nepaneigia turto perdavimo. Pažymėjo, kad trečiojo asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos yra labai didelės ir neatitinka rekomendacijų nustatytų dydžių, todėl jos turėtų būti mažintinos.

Šalies argumentai

Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovių versija apie atsakovo reorganizavimą neturi pagrindo, nes ir de facto ir de jure atsakovas likviduojamas be teisių ir pareigų perėmimo kitam juridiniam asmeniui pagal įstatymus. Ieškiniu bandoma iškreipti kvalifikuotai su atsakovo likvidavimu susijusias faktines aplinkybes piktnaudžiaujant teisėmis savanaudiškais tikslais. Atsakovo likvidavimo „tarpinės“ procedūros vykdant vienintelio atsakovo akcininko sprendimą buvo atliktos teisės aktų nustatyta tvarka. Likvidavimo atveju bendrovės verslas ar kai kurie turto objektai gali būti parduodami ar perduodami kitiems asmenims, tačiau tai neprilygsta visų bendrovės teisių ir pareigų kaip visumos perdavimui reorganizavimo metu. Atsakovas jokių funkcijų trečiajam asmeniui ar kitam asmeniui neperdavė. Atsakovo dokumentai buvo perduoti UAB „Vakarų buitis“ tam, kad paruošti ir perduoti Klaipėdos miesto savivaldybės archyvui. Atsakovo atstovas paaiškino, kad būdamas likvidatoriumi negalėjo vykdyti reorganizavimo procedūros. Buvusiam atsakovo direktoriui A. Ž. jis po 2010-09-01 leido pasirašyti sutartis, vesti derybas su atsakovo darbuotojais, tam buvo duotas žodinis jo leidimas.

Tretysis asmuo su ieškiniu nesutiko. Prie ieškinio pridėtuose įsakymuose dėl darbo sutarčių nutraukimo su ieškovėmis nurodyta, kad jos buvo supažindintos su pranešimu spaudoje apie atsakovo likvidavimą. Šis pranešimas buvo skirtas atsakovo kreditoriams, įskaitant darbuotojams. Ieškinyje nėra duomenų apie tai, kad ieškovės po supažindinimo su minėtu pranešimu kreipėsi į atsakovą su reikalavimais, susijusiais su darbo santykiais. Todėl laikytina, kad atsakovas pilnai su ieškovėmis atsiskaitė nutraukęs darbo sutartį, išmokėjęs visas su darbo sutarčių nutraukimu susijusias išmokas. Pilnai atsiskaičius su pirmesnės eilės kreditoriais niekas netrukdė likvidatoriui toliau vykdyti savo pareigas ir atsiskaityti su kitais kreditoriais CK 2.113 str. nustatyta tvarka. Nurodė, kad teoriniai ieškovių atstovės pamastymai apie galimus juridinio asmens likvidavimo procedūros panašumus į įmonės reorganizavimą nepaneigia atsakovo teisės savarankiškai pasirinkti įstatymo leidėjo numatytus juridinio asmens veiklos nutraukimo ir pasibaigimo variantus savo sprendimu, nes nėra imperatyvios normos įsakmiai įpareigojančios juridinio asmens dalyvius vienais atvejais reorganizuoti, o kitais likviduoti juridinį asmenį. Tretysis asmuo nėra įpareigotas vykdyti atsakovo darbo prievoles (DK 136 str. 1 d. 6 p.), kadangi dalis atsakovo darbuotojų nutraukė su juo darbo santykius ir užmezgė naujus darbo santykius su trečiuoju asmeniu. Mano, kad bylos išsprendimas negali turėti įtakos trečiojo asmens teisėms ir pareigoms. Tretysis asmuo nepagrįstai įtrauktas į bylos nagrinėjimą, todėl prašė iš ieškovių priteisti visas trečiojo asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas. Be to, paaiškino, kad likvidavimas ir reorganizavimas yra skirtingi dalykai, skirtingos procedūros. Tretysis asmuo neturėjo jokių santykių su ieškovėmis, todėl negalėjo pažeisti jų interesų. Patvirtino, kad tretysis asmuo vykdo analogišką veiką, kokią vykdė ir atsakovas. Ieškant darbuotojų, prioritetas buvo teikiamas atsakovo atleistiems darbuotojams, tai yra socialiai atsakinga politika. Kalbant apie byloje nagrinėjamą etapą, tretysis asmuo siekė plėsti veiklą, gauti pelną, buvo toks plėtros modelis. Tretysis asmuo nebuvo reorganizuojamas. Paaiškino, kad atsakovo akcininkas yra BLRT Grupp“, o trečiojo asmens – AB „Vakarų laivų gamykla“.

Liudytojas A. Ž. (A. Ž.) paaiškino, kad buvo atsakovo generalinis direktorius. Atsakovo likvidavimo procesas buvo pradėtas nuo 2010-09-01. Visi darbuotojai apie tai žinojo, buvo ir skelbimas. Jis gavo pasiūlymą iš trečiojo asmens, su juo sutiko ir dabar ten dirba. Jam buvo pavesta atlikti inventorizaciją, sutvarkyti finansinius klausimus. Atsakovė turėjo 6 sutartis (projektus), iš jų 4 sutartys nekėlė problemų, pavyko susitarti dėl jų su užsakovais. Tačiau dėl 2 sutarčių, kurios buvo ką tik pradėtos, jam nepavyko įtikinti užsakovų, jog atliktas bent 1 proc. darbų pagal minėtas sutartis, todėl atsakovas jokių apmokėjimų pagal pastarąsias sutartis negavo. Nurodė, kad atsakovas gavo pinigus už visus atliktus darbus pagal sutartis. Sutarčių perleidimo nebuvo, sena sutartis buvo baigta ir sudaryta nauja. Turtas buvo perduotas „Vakarų laivų gamykla“, tiksliai jis nežino, kas toliau naudojasi tuo turtu, dalis turto liko atsakovo buvusiose patalpose, dalį to turto „Vakarų laivų gamykla“ nuomos sutarties pagrindu perdavė trečiajam asmeniui. Į turto vertinimo procesą jis įtrauktas nebuvo, kodėl vienokia, ar kitokia turto pardavimo kaina nustatyta jis pasakyti negali, tačiau žino, kad atsakovė turėjo turto, kurio vertė buvo nulinė. Nurodė, kad turto pirkimo aktai egzistavo, jis juos pasirašė, ar buvo pirkimo – pardavimo sutartys tiksliai pasakyti negali. Negali patvirtinti to fakto, kad iš atsakovo perėję darbuotojai dirba su tais pačiais užsakymais, su kuriais dirbo pas atsakovą, yra daug pasikeitimų, naujų užsakymų. Patvirtino ieškovių byloje pateikta sutarčių sąrašą, nurodė, kad šį sąrašą jam padarė G. V. deryboms su užsakovais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Faktinės bylos aplinkybės.

Ieškovės dirbo pas atsakovą UAB „Baltic Engineering Centre“ (šiuo metu likviduojama UAB „Baltic Engineering Centre“), atsakovo bendrovės likvidatorius nutraukė darbo sutartis su ieškovėmis pagal DK 136 str. 1 d. 6 p., t.y. likvidavus darbdavį, jeigu pagal įstatymus jo darbo prievoles nebuvo įpareigotas įvykdyti kitas asmuo, išmokant kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir išeitinę išmoką, paskaičiuotą pagal DK 140 str. 1 d. nustatytas taisykles bei visiškai atsiskaitant su darbuotoju darbo sutarties nutraukimo dieną.

Dėl ieškinio senaties.

Atsakovas ieškinyje nurodė, kad N. C., T. K., J. K. ir G. V. praleido DK 297 str. 1 d. numatytą vieno mėnesio ieškininės senaties terminą, nes 2010-09-22 jos buvo supažindintos su įsakymais dėl darbo sutarčių nutraukimo, tačiau ieškinys teismui įteiktas 2010-10-25, t.y. praėjus daugiau nei vienam mėnesiui nuo informavimo apie darbo sutarčių nutraukimą ir faktiško jų nutraukimo. Tačiau jau baigiamosiose kalbose atsakovo atstovas šį klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra. Atsižvelgiant į tai, kad minėtos ieškovės buvo atleistos 2010-09-23, o 2010-10-23 buvo šeštadienis (CPK 74 str. 5 d.), teismas daro išvadą, kad atsakovo argumentas dėl to, jog nurodytos ieškovės praleido DK 297 str. 1 d. numatytą vieno mėnesio ieškininės senaties terminą yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Byloje nustatyta, kad šalių ginčas kilo dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo.

Ieškovės darbo sutarties nutraukimo neteisėtumą grindžia tuo, kad atsakovas buvo ne likviduotas, o reorganizuotas.

Atsakovas, tretysis asmuo su tokia ieškovių pozicija nesutinka teigia, kad atsakovas buvo likviduotas.

Dėl darbdavio teisių ir pareigų perėjimo trečiajam asmeniui.

2010-09-01 sprendimo „Dėl bendrovės likvidavimo ir likvidatoriaus paskyrimo“ 4 punkte buvo nurodyta, kad atliekant atsakovo likvidavimo procedūrą, likvidatorius turi ieškoti galimybių ir esant atitinkamų atsakovo darbuotojų sutikimams įdarbinti juos BLRT Grupp AS koncerno įmonėse (1 t. b.l.78). Po sprendimo likviduoti atsakovą priėmimo 2010-09-03 tarp atsakovo ir trečiojo asmens buvo sudarytas darbdavių susitarimas (3 t. b.l.98-105) perkelti susitarimo priede nurodytus 32 atsakovo įmonės darbuotojus (iš 43 darbuotojų) į trečiojo asmens bendrovę, užtikrinant jiems nepertraukiamąjį darbo stažą ir su tuo susijusias teises, pareigas, papildomas garantijas dėl kasmetinių atostogų suteikimo, darbdavio mokamų išmokų, perkeliamiems darbuotojams paskirtų nuobaudų. Minėto susitarimo pasekoje į trečiojo asmens bendrovę buvo perkelti 32 atsakovo įmonės darbuotojai. Šie darbuotojai buvo perkelti šalių susitarimu nutraukus darbo sutartis su atsakovu ir kitą dieną sudarius naujas sutartis su trečiojo asmens bendrove, išsaugant nepertraukiamojo darbo stažo ir su tuo susijusias kitas garantijas.

Ieškovės mano, kad šią darbuotojų perkėlimo aplinkybę analizuojant visumoje kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, yra pagrindas konstatuoti, jog įvyko atsakovo reorganizavimas, o ne likvidavimas, t.y. darbuotojai perkelti įmonių grupės viduje į kitą dukterinę įmonę – trečiąjį asmenį; tretysis asmuo vykdo tą pačią veiklą kaip ir atsakovas; darbuotojai perkelti iš esmės į tas pačias pareigas, tam pačiam darbui, kurį dirbo pas atsakovą, kartu su tais pačiais kontraktais ir projektais, ties kuriais dirbo pas atsakovą, kas yra svarbu užsakovams ir ką atsakovas nei tretysis asmuo akcentavo užsakovams teisių ir pareigų pagal sutartis perleidimo – perėmimo metu; perkėlus 32 atsakovo darbuotojus į trečiąjį asmenį, buvo atliktas reorganizavimas ir trečiojo asmens viduje. Nepaisant to, kad 2010-09-01 buvo priimtas sprendimas likviduoti atsakovą, 2010-09-03 darbdavių susitarimą dėl darbuotojų perkėlimo atsakovo vardu pasirašė ne likvidatorius, o atsakovo generalinis direktorius, susitarimas sudarytas ne likviduojamos bendrovės, o įprastinio teisinio statuso atsakovo įmonės vardu. Ieškovės padarė išvadą, kad atsakovo teisės ir pareigos pagal didžiąją daugumą darbo sutarčių pasibaigė ne atsakovo likvidavimo būdu, o jas perkėlus kitai koncerno dukterinei įmonei, vykdančiai analogišką ūkinę veiklą, t.y. trečiajam asmeniui.

Atsakovas, tretysis asmuo su tokiu ieškovių minėtų aplinkybių vertinimu nesutiko.

Atsakovas nurodė, kad objektyvia darbo santykių nutraukimo priežastimi buvo įsakymuose dėl darbo sutarčių nutraukimo nurodyta priežastis, t.y. likvidavus darbdavį, jeigu pagal įstatymus jo darbo prievoles nebuvo įpareigotas vykdyti kitas asmuo, DK 136 str. 1 d. 6 p. Atsakovas nebuvo reorganizuotas, todėl jo darbdavio prievoles vykdyti neįpareigotas joks kitas juridinis asmuo, DK 138 str. nagrinėjamai situacijai negali būti taikomas. Atsakovės neginčija 2010-09-01 atsakovo vienintelio akcininko sprendimo, vadinasi, atsakovo reorganizavimo versija turi būti atmesta, o teisės normos, įpareigojančios kitą asmenį vykdyti likviduojamo atsakovo darbdavio prievoles nėra. Pastarąją išvadą padarė ir Valstybinė darbo inspekcija. Todėl atsakovo likvidatorius nebuvo saistomas pareiga įdarbinti visus atsakovo darbuotojus pas trečiuosius asmenis. Vienintelio akcininko sprendimu nebuvo numatyta atsakovo kaip darbdavio teisių ir pareigų perdavimo trečiajam asmeniui. Minėtame sprendime buvo numatytas papildomas likvidatoriaus uždavinys – atliekant atsakovo likvidavimo procedūrą paskirtam likvidatoriui ieškoti galimybių ir esant atitinkamų atsakovo darbuotojų sutikimams įdarbinti juos BLRT Grupp AS koncerno įmonėse. Didelę dalį atsakovo darbuotojų pavyko įdarbinti pas trečiąjį asmenį darbdaviams sudarius susitarimus taikant DK 30 str. 1 d. 4 p. Tam buvo gauti atsakovo darbuotojų sutikimai, kurių pagrindu dalis atsakovo darbuotojų nutraukė su juo darbo santykius šalių susitarimu ir nenutraukiant darbo stažo užmezgė naujus darbo santykius su trečiuoju asmeniu. Dalies atsakovo darbuotojų perėjimas dirbti pas trečiąjį asmenį nereiškia, kad atsakovas perdavė trečiajam asmeniui atsakovo darbdavio darbo prievoles pagal įstatymus. Dalis atsakovo darbuotojų buvo įdarbinta pas trečiąjį asmenį ne pagal įstatymus, o sutartiniu pagrindu, t.y. laisva civilinių santykių dalyvių valia DK nustatyta tvarka.

Įvertinus rašytinę bylos medžiagą, šalių ir liudytojo paaiškinimus, atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai juridinio asmens likvidavimo atveju nedraudžia, darbo santykius nutraukti šalių susitarimu bei neįpareigoja likviduojamo darbdavio įdarbinti buvusius darbuotojus kitose įmonėse, į tai, kad vienintelio akcininko sprendimu nebuvo numatyta atsakovo kaip darbdavio teisių ir pareigų perdavimo trečiajam asmeniui, taip pat į tai, kad atsakovas su aukščiau nurodytais 32 darbuotojais darbo sutartis nutraukė (o ne perkėlė, kas vyksta reorganizavimo atveju), be to, į tai, kad buvo gauti tų darbuotojų sutikimai dėl darbo sutarties nutraukimo ir jų perėjimo 2010-09-03 darbdavių susitarimo pagrindu dirbti į trečio asmens įmonę (reorganizavimo atveju darbuotojų sutikimas nereikalingas), dar atsižvelgiant ir į tai, kad atsakovo darbuotojų – konstruktorių specialybė yra specifinė, nes pastarieji dirba su specifinėmis programomis, tokio pobūdžio darbuotojų nėra daug, o ta aplinkybė, jog atsakovo likvidatorius (akcininkas) vykdė socialiai atsakingą politiką – ieškojo, kur įdarbinti likviduojamos įmonės darbuotojus, bylos nagrinėjimo metu yra nepaneigta, taip pat į tai, kad pasiūlymus dėl darbo atsakovo darbuotojams teikė ne tik tretysis asmuo, bet ir kita įmonė - UAB „Vakarų apskaitos grupė“, dar atsižvelgiant ir į tai, kad vien tos aplinkybės, jog 2010-09-03 darbdavių susitarimą dėl darbuotojų perkėlimo atsakovo vardu pasirašė ne likvidatorius, o atsakovo generalinis direktorius, susitarimas sudarytas ne likviduojamos bendrovės, o įprastinio teisinio statuso įmonės vardu, bylos nagrinėjimo metu atsakovo likvidatoriui patvirtinus, kad tam atsakovo generaliniam direktoriui buvo duotas žodinis leidimas bei neginčijant ir pripažįstant minėtas aplinkybes, nepakanka daryti priešingą išvadą, teismas daro išvadą, kad didžiosios dalies atsakovo darbuotojų perėjimas dirbti pas trečiąjį asmenį nereiškia, kad atsakovas perdavė trečiajam asmeniui atsakovo darbdavio darbo prievoles pagal įstatymus, todėl šis ieškovių argumentas kaip nepagrįstas atmestinas.

Dėl atsakovo teisių ir pareigų pagal civilines sutartis perėjimo.

Ieškovės nurodė, kad atsakovo prievolės pagal sandorius pasibaigė ne dėl likvidavimo, o dėl to, kad tai pačiai koncerno įmonei – trečiajam asmeniui buvo neatlygintinai perkeltos (perleistos) atsakovo teisės ir pareigos pagal sandorius ir projektus, ties kuriais dirbo perkeltieji atsakovo darbuotojai. Ieškovių duomenimis, sprendimo likviduoti atsakovą priėmimo metu atsakovo įmonė turėjo 7 galiojančias sutartis su užsakovais: „G. I.“, „Odense Stele Shipyard“ (2 sutartys), „A.S.SMaritime S.A.“, AB „Baltijos laivų statykla“, „Deltamarin“ ir „Inter G. S. Ltd“.

Tuo tarpu atsakovas, nurodė, kad pagrindinis likvidatoriaus uždavinys – veiksmingai per kiek įmanomą trumpesnį laiką nutraukti juridinio asmens veiklą. Siekiant išvengti reikalavimų dėl galimų nuostolių atlyginimo, taip pat siekiant eliminuoti riziką sužlugdyti atsakovo likvidavimą įprastine tvarka, sutartys, kurių neįmanoma buvo greitai nutraukti, trišaliais susitarimais buvo pakeistas jos vykdytojas. Pagal sutartis su „ADS Maritime SA“ ir „Deltamarin“ atsakovas savo pareigas buvo įvykdęs, bet šie užsakovai nebuvo įvykdę piniginių prievolių. Atsakovas 2010-10-05 sutartimis perleido už atlyginimą, kuris lygus piniginėms prievolėms, reikalavimo teises į „ADS Maritime SA“ ir „Deltamarin“ trečiajam asmeniui. Su kitais užsakovais sutartys buvo arba visiškai užbaigtos ar nutrauktos užsakovams atsiskaičius už faktiškai atsakovo atliktus darbus. Pvz., dalis sutarties su AB „Baltijos laivų statykla“ buvo įvykdyta atsakovo, kitoje dalyje vykdytojas iš atsakovo su užsakovo raštišku pritarimu buvo pakeistas į trečiąjį asmenį. Susitarimas dėl sutarties šalies pakeitimo būtinas užsakovų valios išreiškimas sutikimo forma. Užsakovams nesutikus, sutartis vykdyti tektų likviduojamam atsakovui. Įstatymas nenumato likviduojamo juridinio asmens kreditorių teisių gynimo ir prievolių pagal sandorius perėjimo kitiems juridiniams asmenims. Įstatymas numato tik likviduojamo juridinio asmens pareigą informuoti kreditorius apie priimtą sprendimą likviduoti juridinį asmenį ir pareigą atsiskaityti su kreditoriais. Tam, kad greičiau nutraukti bendrovės veiklą ir pradėti atsiskaitymą su kreditoriais, reikėjo greičiau užbaigti sandorius. Faktiškai buvo perleistos užbaigti kelios sutartys atsakovui gavus apmokėjimą už faktiškai atliktus darbus. Atsakovas yra privatus juridinis asmuo, jo tikslas buvo pelno uždirbimas juridinio asmens dalyviams, kurie yra laisvi nuspręsti kaip ir kada nutraukti juridinio asmens veiklą.

Įvertinus rašytinę bylos medžiagą, šalių ir liudytojo paaiškinimus, atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai nenumato, prievolių pagal sandorius pasibaigimo dėl juridinio asmens likvidavimo paties akcininko sprendimu, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad buvo atsakovo sandorių neatlygintinis perleidimas trečiajam asmeniui, į tai, kad atsakovo neatlikti darbai pagal sutartis buvo įvertinti it sutartys toje dalyje nutrauktos, už atliktus darbus atsakovas gavo apmokėjimą, išskyrus dvi sutartis, t.y. „Deltamarin“ ir „Inter G. S. Ltd“, kuriuose atsakovas nebuvo atlikęs nei 1 procento darbų ir atsakovo direktoriui nepavyko įtikinti užsakovų, fiksuoti tam tikrą atliktų darbų baigtumą ir gauti apmokėjimą už tai, į tai, kad tretysis asmuo negavo apmokėjimo už atsakovo atliktus darbus, dar atsižvelgiant į atsakovo akcininko valią – likviduoti atsakovą, likvidatoriaus tikslus ir uždavinius - veiksmingai per kiek įmanomą trumpesnį laiką nutraukti juridinio asmens veiklą, likvidavimo procedūros ypatybes, kad likviduojama įmonė turi atsiskaityti su visais kreditoriais, jei to nepadaro likviduotis negali, be to, ir į tai, kad likviduojamas asmuo gali sudaryti tik tuos sandorius, kurie yra susiję su juridinio asmens veiklos nutraukimu, teismas daro išvadą, kad nepagrįsti yra ieškovių argumentai dėl to, kad atsakovo prievolės pagal sandorius pasibaigė ne dėl likvidavimo, o dėl to, kad tai pačiai koncerno įmonei – trečiajam asmeniui buvo neatlygintinai perkeltos (perleistos) atsakovo teisės ir pareigos pagal sandorius ir projektus. Todėl šie ieškovių argumentai atmestini.

Dėl atsakovo turto perleidimo, kitų atsakovo teisių ir pareigų perkėlimo.

Ieškovės teigia, kad atsakovas pardavė savo motininei koncerno įmonei AB „Vakarų laivų gamykla“ visas pagrindines priemones (kompiuteriai, serveriai, visa kita IT technika), mažavertį turtą (stalai, spintos, baldai) ir eksploatuojamą programinę įrangą. Visas nurodytas turtas parduotas ne rinkos kaina, o AB „Vakarų laivų gamykla“ nurodyta kaina, programinė įranga – po 1 Lt be PVM, materialusis turtas – po 10 Lt be PVM ir balansine verte. Šis turtas toliau naudojamas trečiojo asmens, perėmusio atsakovo darbuotojus ir sutartis veikloje.

Atsakovas teigia, kad atsakovas turėjo turto, kurio vertė apie 50000 Lt, už šią sumą turtas ir buvo parduotas.

Įvertinus rašytinę bylos medžiagą, tame tarpe ir turto pirkimo – pardavimo aktus, pirkimo – pardavimo sutartį (3 t. b.l.43-46, 49-51, 52, 63-71), nesant duomenų, kad minėti pirkimo – pardavimo aktai ir sutartis būtų nuginčytos, šalių ir liudytojo paaiškinimus, be to, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo turtą nusipirko AB „Vakarų laivų gamykla“, kuri savo nuožiūra turi teisę šį turtą įvairių sandorių pagrindu perleisti kitiems asmenims, tame tarpe ir nuomos sutarties pagrindu trečiajam asmeniui (šią aplinkybę patvirtino byloje apklaustas liudytojas), teismas daro išvadą, kad minėti ieškovių argumentai nėra pakankami daryti išvadą, jog šiuo atveju atsakovo turto pardavimas prilygsta visų bendrovės teisių ir pareigų kaip visumos perdavimui reorganizavimo metu, t.y. kad atsakovas buvo reorganizuotas, o ne likviduotas.

Pažymėtina, kad ieškovės ieškinyje nurodė, kad atsakovo įmonės dokumentai perduoti saugoti kitai koncerno grupės įmonei UAB „Vakarų buitis“. Bylos nagrinėjimo metu, nustačius, kad atsakovės likvidatorius atsakovės dokumentus perdavė saugoti LR Dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka – Klaipėdos miesto savivaldybei, o UAB „Vakarų buitis“ tik padėjo atsakovei suruošti ir perduoti dokumentus Klaipėdos miesto savivaldybei (1 t. b.l.120 - 122), ieškovės minėta aplinkybe ieškinio nebegrindė, todėl teismas plačiau dėl šio ieškovių argumento nepasisako.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgiant į tai, kad juridinio asmens likvidavimo pagrindas gali būti ir juridinio asmens dalyvių sprendimas nutraukti juridinio asmens veiklą (LR CK 2.106 str. 1 d. 1 p.), taip pat į tai, kad juridinio asmens dalyviai yra laisvi nuspręsti kaip ir kada nutraukti juridinio asmens veiklą ir nėra imperatyvios normos įsakmiai įpareigojančios juridinio asmens dalyvius vienais atvejais reorganizuoti, o kitais likviduoti juridinį asmenį, be to į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta aplinkybė, jog tretysis asmuo yra įpareigotas vykdyti darbo prievoles (DK 136 str. 1 d. 6 p.), dar ir į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta kitų aplinkybių, leidžiančių konstatuoti, kad ieškovių atleidimas iš darbo yra neteisėtas, teismas daro išvadą, kad darbo sutarčių nutraukimas su ieškovėmis pagal DK 136 str. 1 d. 6 p. buvo pagrįstas ir teisėtas.

Todėl ieškovių reikalavimai dėl pripažinimo darbo sutarties nutraukimo neteisėtu kaip nepagrįsti atmestini.

Dėl kitų ieškovių reikalavimų.

Pripažįstant ieškovių atleidimą iš darbą teisėtu bei atsižvelgiant į tai, kad visi kiti ieškovių reikalavimai yra išvestiniai, galėtų būti tenkinami tik jų atleidimą pripažinus neteisėtu, visi kiti ieškovių reikalavimai atsakovui laikytini nepagrįstais ir atmestini.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė M. P. turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 473,76 Lt (2 t. b.l.129 - 130; 3 t. b.l.96-97; M. P.) už antstolio paslaugas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal nutartį; 350 Lt advokatės išlaidoms už atstovavimą 2011-02-07 parengiamajame teismo posėdyje (2 t. b.l.135 – 136); 350 Lt advokatės išlaidoms už atstovavimą 2011-04-11 teismo posėdyje (3 t. b.l.111 - 112); iš viso 1173,76 Lt. Ieškinį atmetus, ieškovei M. P. jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str.).

Duomenų apie atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Priteisiant šalies išlaidas, susijusias su advokato pagalba, įstatymo leidėjas suteikiam teismui diskreciją vertinti: ar byla, kurioje šaliai atstovauja advokatas, yra sudėtinga; kokios buvo advokato darbo sąnaudos; kiek laiko advokatas turėjo skirti konkrečiais bylai. Teismas atsižvelgia tik į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, t.y. tik į objektyvius kriterijus. Subjektyvūs kriterijai neturi reikšmės nustatant atlygintinų išlaidų dydį. Jos bet kokiu atveju neturi viršyti teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos) nustatyto dydžio (LR CPK 98 str. 2 d.). Nustatant priteisino užmokesčio už teikiamas teisines konsultacijas dydį rekomenduojama atsižvelgti ir į šiuos papildomus kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą; specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas). Tik išimtinais atvejais teismas gali nukrypti nuo Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, kai tai būtina vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybės (Rekomendacijų 11 punktas).

Tretysis asmuo: 3478,75 Lt už advokato paslaugas (2 t. b.l.137-138); 3327,50 Lt (3 t. b.l.113-114); iš viso 6806,25 Lt. Teismas atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą ir į tai, kad prašomų trečiojo asmens priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis advokato pagalbai apmokėti viršija rekomenduojamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (trečiojo asmens atstovas neruošė atsiliepimo į ieškinį, atstovavimo sutartis sudaryta tik 2011-01-06, trečiojo asmens atstovas dalyvavo 2 teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 7 valandos (suapvalinus nustatyta tvarka), t.y. 7 val. x 0,15 x 800 = 840 Lt, be to, trečiojo asmens atstovas pateikė: 1 dokumentą, susijusį su atstovavimu byloje (2 t. b.l.174-175), t.y. 0,12 x 800 = 96 Lt; atsiliepimą į atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (3 t. b.l.57-58), t.y. 0,5 x 800 = 400 Lt (rekomendacijų 8.15 p.)), mano, kad šios išlaidos yra pagrįstos tik iš dalies ir turėtų būti mažintinos iki 1336 Lt.

Pažymėtina, kad Rekomendacijų 3 p. nustatyta, kad advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Nagrinėjamoje minėtos aplinkybės nenustatytos, todėl nėra pagrindo atlyginti turėtas išlaidas už advokato A. J. vykimą į parengiamąjį ir teismo posėdžius (Vilnius – Klaipėda, Klaipėda – Vilnius).

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą (LR CPK 5 str.). Ieškovės nagrinėjamoje byloje įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, įvertinus faktines aplinkybes, kad didžioji dalis darbuotojų po atleidimo pas atsakovą pradėjo dirbti pas trečiąjį asmenį, net ir atmetus ieškinį, teismas mano, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad ieškovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis.

Vadinasi, ieškinį atmetus, trečiajam asmeniui iš ieškovių priteistina po 222,67 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 str.).

Valstybė turėjo 18,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 92 str.), tačiau atsižvelgiant į tai, kad šių išlaidų vykdymo išlaidos būtų didesnės už išieškomą sumą, ieškinį atmetus, minėtos išlaidos iš ieškovių valstybei nepriteistinos.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Ieškinį atmetus, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-11-23 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovo likviduojamos UAB „Baltic Engineering Centre“, į.k.111681316, Pilies g. 14, Klaipėda, likvidatoriui pateikti Juridinių asmenų registrui atsakovo likvidavimo aktą ir kitus dokumentus, reikalingus likviduotai bendrovei išregistruoti, bei išregistruoti atsakovą UAB „Baltic Engineering Centre“ iš Juridinių asmenų registro, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismo sprendimui įsiteisėjus, minėtas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti (CPK 150 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsnio 1, 5, 7 dalimis, 270, 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Trečiajam asmeniui UAB „Western Baltic Engineering“ iš ieškovių N. C., T. K., J. K., L. M., M. P. ir G. V. priteisti po 222,67 Lt (du šimtus dvidešimt du litus 67 ct.) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-11-23 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovo likviduojamos UAB „Baltic Engineering Centre“, į.k.111681316, Pilies g. 14, Klaipėda, likvidatoriui pateikti Juridinių asmenų registrui atsakovo likvidavimo aktą ir kitus dokumentus, reikalingus likviduotai bendrovei išregistruoti, bei išregistruoti atsakovą UAB „Baltic Engineering Centre“ iš Juridinių asmenų registro, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismo sprendimui įsiteisėjus, minėtas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jolanta Gailevičienė