Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Ieškovių atstovė advokatė A.Kaušikaitė bylos nagrinėjimo metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai. Nurodė, kad esminis argumentas – likviduojama įmonė atleido ieškoves be įspėjimo. Darbo prievoles turėjo perimti tretysis asmuo, jis perėmė atsakovo sutartis su užsakovais, darbuotojus, taip pat atsakovės turtą, kuri valdo motininė įmonė „Vakarų laivų gamykla“. Priklausomybė motininei įmonei nepaneigia turto perdavimo. Pažymėjo, kad trečiojo asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos yra labai didelės ir neatitinka rekomendacijų nustatytų dydžių, todėl jos turėtų būti mažintinos.

Tretysis asmuo su ieškiniu nesutiko. Prie ieškinio pridėtuose įsakymuose dėl darbo sutarčių nutraukimo su ieškovėmis nurodyta, kad jos buvo supažindintos su pranešimu spaudoje apie atsakovo likvidavimą. Šis pranešimas buvo skirtas atsakovo kreditoriams, įskaitant darbuotojams. Ieškinyje nėra duomenų apie tai, kad ieškovės po supažindinimo su minėtu pranešimu kreipėsi į atsakovą su reikalavimais, susijusiais su darbo santykiais. Todėl laikytina, kad atsakovas pilnai su ieškovėmis atsiskaitė nutraukęs darbo sutartį, išmokėjęs visas su darbo sutarčių nutraukimu susijusias išmokas. Pilnai atsiskaičius su pirmesnės eilės kreditoriais niekas netrukdė likvidatoriui toliau vykdyti savo pareigas ir atsiskaityti su kitais kreditoriais CK 2.113 str. nustatyta tvarka. Nurodė, kad teoriniai ieškovių atstovės pamastymai apie galimus juridinio asmens likvidavimo procedūros panašumus į įmonės reorganizavimą nepaneigia atsakovo teisės savarankiškai pasirinkti įstatymo leidėjo numatytus juridinio asmens veiklos nutraukimo ir pasibaigimo variantus savo sprendimu, nes nėra imperatyvios normos įsakmiai įpareigojančios juridinio asmens dalyvius vienais atvejais reorganizuoti, o kitais likviduoti juridinį asmenį. Tretysis asmuo nėra įpareigotas vykdyti atsakovo darbo prievoles (DK 136 str. 1 d. 6 p.), kadangi dalis atsakovo darbuotojų nutraukė su juo darbo santykius ir užmezgė naujus darbo santykius su trečiuoju asmeniu. Mano, kad bylos išsprendimas negali turėti įtakos trečiojo asmens teisėms ir pareigoms. Tretysis asmuo nepagrįstai įtrauktas į bylos nagrinėjimą, todėl prašė iš ieškovių priteisti visas trečiojo asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas. Be to, paaiškino, kad likvidavimas ir reorganizavimas yra skirtingi dalykai, skirtingos procedūros. Tretysis asmuo neturėjo jokių santykių su ieškovėmis, todėl negalėjo pažeisti jų interesų. Patvirtino, kad tretysis asmuo vykdo analogišką veiką, kokią vykdė ir atsakovas. Ieškant darbuotojų, prioritetas buvo teikiamas atsakovo atleistiems darbuotojams, tai yra socialiai atsakinga politika. Kalbant apie byloje nagrinėjamą etapą, tretysis asmuo siekė plėsti veiklą, gauti pelną, buvo toks plėtros modelis. Tretysis asmuo nebuvo reorganizuojamas. Paaiškino, kad atsakovo akcininkas yra BLRT Grupp“, o trečiojo asmens – AB „Vakarų laivų gamykla“.

Liudytojas A. Ž. (A. Ž.) paaiškino, kad buvo atsakovo generalinis direktorius. Atsakovo likvidavimo procesas buvo pradėtas nuo 2010-09-01. Visi darbuotojai apie tai žinojo, buvo ir skelbimas. Jis gavo pasiūlymą iš trečiojo asmens, su juo sutiko ir dabar ten dirba. Jam buvo pavesta atlikti inventorizaciją, sutvarkyti finansinius klausimus. Atsakovė turėjo 6 sutartis (projektus), iš jų 4 sutartys nekėlė problemų, pavyko susitarti dėl jų su užsakovais. Tačiau dėl 2 sutarčių, kurios buvo ką tik pradėtos, jam nepavyko įtikinti užsakovų, jog atliktas bent 1 proc. darbų pagal minėtas sutartis, todėl atsakovas jokių apmokėjimų pagal pastarąsias sutartis negavo. Nurodė, kad atsakovas gavo pinigus už visus atliktus darbus pagal sutartis. Sutarčių perleidimo nebuvo, sena sutartis buvo baigta ir sudaryta nauja. Turtas buvo perduotas „Vakarų laivų gamykla“, tiksliai jis nežino, kas toliau naudojasi tuo turtu, dalis turto liko atsakovo buvusiose patalpose, dalį to turto „Vakarų laivų gamykla“ nuomos sutarties pagrindu perdavė trečiajam asmeniui. Į turto vertinimo procesą jis įtrauktas nebuvo, kodėl vienokia, ar kitokia turto pardavimo kaina nustatyta jis pasakyti negali, tačiau žino, kad atsakovė turėjo turto, kurio vertė buvo nulinė. Nurodė, kad turto pirkimo aktai egzistavo, jis juos pasirašė, ar buvo pirkimo – pardavimo sutartys tiksliai pasakyti negali. Negali patvirtinti to fakto, kad iš atsakovo perėję darbuotojai dirba su tais pačiais užsakymais, su kuriais dirbo pas atsakovą, yra daug pasikeitimų, naujų užsakymų. Patvirtino ieškovių byloje pateikta sutarčių sąrašą, nurodė, kad šį sąrašą jam padarė G. V. deryboms su užsakovais.

Ieškovės dirbo pas atsakovą UAB „Baltic Engineering Centre“ (šiuo metu likviduojama UAB „Baltic Engineering Centre“), atsakovo bendrovės likvidatorius nutraukė darbo sutartis su ieškovėmis pagal DK 136 str. 1 d. 6 p., t.y. likvidavus darbdavį, jeigu pagal įstatymus jo darbo prievoles nebuvo įpareigotas įvykdyti kitas asmuo, išmokant kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir išeitinę išmoką, paskaičiuotą pagal DK 140 str. 1 d. nustatytas taisykles bei visiškai atsiskaitant su darbuotoju darbo sutarties nutraukimo dieną.

Dėl ieškinio senaties.

Atsakovas ieškinyje nurodė, kad N. C., T. K., J. K. ir G. V. praleido DK 297 str. 1 d. numatytą vieno mėnesio ieškininės senaties terminą, nes 2010-09-22 jos buvo supažindintos su įsakymais dėl darbo sutarčių nutraukimo, tačiau ieškinys teismui įteiktas 2010-10-25, t.y. praėjus daugiau nei vienam mėnesiui nuo informavimo apie darbo sutarčių nutraukimą ir faktiško jų nutraukimo. Tačiau jau baigiamosiose kalbose atsakovo atstovas šį klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra. Atsižvelgiant į tai, kad minėtos ieškovės buvo atleistos 2010-09-23, o 2010-10-23 buvo šeštadienis (CPK 74 str. 5 d.), teismas daro išvadą, kad atsakovo argumentas dėl to, jog nurodytos ieškovės praleido DK 297 str. 1 d. numatytą vieno mėnesio ieškininės senaties terminą yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Byloje nustatyta, kad šalių ginčas kilo dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo.

Ieškovės darbo sutarties nutraukimo neteisėtumą grindžia tuo, kad atsakovas buvo ne likviduotas, o reorganizuotas.

Atsakovas, tretysis asmuo su tokia ieškovių pozicija nesutinka teigia, kad atsakovas buvo likviduotas.

Dėl darbdavio teisių ir pareigų perėjimo trečiajam asmeniui.

2010-09-01 sprendimo „Dėl bendrovės likvidavimo ir likvidatoriaus paskyrimo“ 4 punkte buvo nurodyta, kad atliekant atsakovo likvidavimo procedūrą, likvidatorius turi ieškoti galimybių ir esant atitinkamų atsakovo darbuotojų sutikimams įdarbinti juos BLRT Grupp AS koncerno įmonėse (1 t. b.l.78). Po sprendimo likviduoti atsakovą priėmimo 2010-09-03 tarp atsakovo ir trečiojo asmens buvo sudarytas darbdavių susitarimas (3 t. b.l.98-105) perkelti susitarimo priede nurodytus 32 atsakovo įmonės darbuotojus (iš 43 darbuotojų) į trečiojo asmens bendrovę, užtikrinant jiems nepertraukiamąjį darbo stažą ir su tuo susijusias teises, pareigas, papildomas garantijas dėl kasmetinių atostogų suteikimo, darbdavio mokamų išmokų, perkeliamiems darbuotojams paskirtų nuobaudų. Minėto susitarimo pasekoje į trečiojo asmens bendrovę buvo perkelti 32 atsakovo įmonės darbuotojai. Šie darbuotojai buvo perkelti šalių susitarimu nutraukus darbo sutartis su atsakovu ir kitą dieną sudarius naujas sutartis su trečiojo asmens bendrove, išsaugant nepertraukiamojo darbo stažo ir su tuo susijusias kitas garantijas.

Ieškovės mano, kad šią darbuotojų perkėlimo aplinkybę analizuojant visumoje kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, yra pagrindas konstatuoti, jog įvyko atsakovo reorganizavimas, o ne likvidavimas, t.y. darbuotojai perkelti įmonių grupės viduje į kitą dukterinę įmonę – trečiąjį asmenį; tretysis asmuo vykdo tą pačią veiklą kaip ir atsakovas; darbuotojai perkelti iš esmės į tas pačias pareigas, tam pačiam darbui, kurį dirbo pas atsakovą, kartu su tais pačiais kontraktais ir projektais, ties kuriais dirbo pas atsakovą, kas yra svarbu užsakovams ir ką atsakovas nei tretysis asmuo akcentavo užsakovams teisių ir pareigų pagal sutartis perleidimo – perėmimo metu; perkėlus 32 atsakovo darbuotojus į trečiąjį asmenį, buvo atliktas reorganizavimas ir trečiojo asmens viduje. Nepaisant to, kad 2010-09-01 buvo priimtas sprendimas likviduoti atsakovą, 2010-09-03 darbdavių susitarimą dėl darbuotojų perkėlimo atsakovo vardu pasirašė ne likvidatorius, o atsakovo generalinis direktorius, susitarimas sudarytas ne likviduojamos bendrovės, o įprastinio teisinio statuso atsakovo įmonės vardu. Ieškovės padarė išvadą, kad atsakovo teisės ir pareigos pagal didžiąją daugumą darbo sutarčių pasibaigė ne atsakovo likvidavimo būdu, o jas perkėlus kitai koncerno dukterinei įmonei, vykdančiai analogišką ūkinę veiklą, t.y. trečiajam asmeniui.

Atsakovas, tretysis asmuo su tokiu ieškovių minėtų aplinkybių vertinimu nesutiko.

Atsakovas nurodė, kad objektyvia darbo santykių nutraukimo priežastimi buvo įsakymuose dėl darbo sutarčių nutraukimo nurodyta priežastis, t.y. likvidavus darbdavį, jeigu pagal įstatymus jo darbo prievoles nebuvo įpareigotas vykdyti kitas asmuo, DK 136 str. 1 d. 6 p. Atsakovas nebuvo reorganizuotas, todėl jo darbdavio prievoles vykdyti neįpareigotas joks kitas juridinis asmuo, DK 138 str. nagrinėjamai situacijai negali būti taikomas. Atsakovės neginčija 2010-09-01 atsakovo vienintelio akcininko sprendimo, vadinasi, atsakovo reorganizavimo versija turi būti atmesta, o teisės normos, įpareigojančios kitą asmenį vykdyti likviduojamo atsakovo darbdavio prievoles nėra. Pastarąją išvadą padarė ir Valstybinė darbo inspekcija. Todėl atsakovo likvidatorius nebuvo saistomas pareiga įdarbinti visus atsakovo darbuotojus pas trečiuosius asmenis. Vienintelio akcininko sprendimu nebuvo numatyta atsakovo kaip darbdavio teisių ir pareigų perdavimo trečiajam asmeniui. Minėtame sprendime buvo numatytas papildomas likvidatoriaus uždavinys – atliekant atsakovo likvidavimo procedūrą paskirtam likvidatoriui ieškoti galimybių ir esant atitinkamų atsakovo darbuotojų sutikimams įdarbinti juos BLRT Grupp AS koncerno įmonėse. Didelę dalį atsakovo darbuotojų pavyko įdarbinti pas trečiąjį asmenį darbdaviams sudarius susitarimus taikant DK 30 str. 1 d. 4 p. Tam buvo gauti atsakovo darbuotojų sutikimai, kurių pagrindu dalis atsakovo darbuotojų nutraukė su juo darbo santykius šalių susitarimu ir nenutraukiant darbo stažo užmezgė naujus darbo santykius su trečiuoju asmeniu. Dalies atsakovo darbuotojų perėjimas dirbti pas trečiąjį asmenį nereiškia, kad atsakovas perdavė trečiajam asmeniui atsakovo darbdavio darbo prievoles pagal įstatymus. Dalis atsakovo darbuotojų buvo įdarbinta pas trečiąjį asmenį ne pagal įstatymus, o sutartiniu pagrindu, t.y. laisva civilinių santykių dalyvių valia DK nustatyta tvarka.

Įvertinus rašytinę bylos medžiagą, šalių ir liudytojo paaiškinimus, atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai juridinio asmens likvidavimo atveju nedraudžia, darbo santykius nutraukti šalių susitarimu bei neįpareigoja likviduojamo darbdavio įdarbinti buvusius darbuotojus kitose įmonėse, į tai, kad vienintelio akcininko sprendimu nebuvo numatyta atsakovo kaip darbdavio teisių ir pareigų perdavimo trečiajam asmeniui, taip pat į tai, kad atsakovas su aukščiau nurodytais 32 darbuotojais darbo sutartis nutraukė (o ne perkėlė, kas vyksta reorganizavimo atveju), be to, į tai, kad buvo gauti tų darbuotojų sutikimai dėl darbo sutarties nutraukimo ir jų perėjimo 2010-09-03 darbdavių susitarimo pagrindu dirbti į trečio asmens įmonę (reorganizavimo atveju darbuotojų sutikimas nereikalingas), dar atsižvelgiant ir į tai, kad atsakovo darbuotojų – konstruktorių specialybė yra specifinė, nes pastarieji dirba su specifinėmis programomis, tokio pobūdžio darbuotojų nėra daug, o ta aplinkybė, jog atsakovo likvidatorius (akcininkas) vykdė socialiai atsakingą politiką – ieškojo, kur įdarbinti likviduojamos įmonės darbuotojus, bylos nagrinėjimo metu yra nepaneigta, taip pat į tai, kad pasiūlymus dėl darbo atsakovo darbuotojams teikė ne tik tretysis asmuo, bet ir kita įmonė - UAB „Vakarų apskaitos grupė“, dar atsižvelgiant ir į tai, kad vien tos aplinkybės, jog 2010-09-03 darbdavių susitarimą dėl darbuotojų perkėlimo atsakovo vardu pasirašė ne likvidatorius, o atsakovo generalinis direktorius, susitarimas sudarytas ne likviduojamos bendrovės, o įprastinio teisinio statuso įmonės vardu, bylos nagrinėjimo metu atsakovo likvidatoriui patvirtinus, kad tam atsakovo generaliniam direktoriui buvo duotas žodinis leidimas bei neginčijant ir pripažįstant minėtas aplinkybes, nepakanka daryti priešingą išvadą, teismas daro išvadą, kad didžiosios dalies atsakovo darbuotojų perėjimas dirbti pas trečiąjį asmenį nereiškia, kad atsakovas perdavė trečiajam asmeniui atsakovo darbdavio darbo prievoles pagal įstatymus, todėl šis ieškovių argumentas kaip nepagrįstas atmestinas.

Ieškovės nurodė, kad atsakovo prievolės pagal sandorius pasibaigė ne dėl likvidavimo, o dėl to, kad tai pačiai koncerno įmonei – trečiajam asmeniui buvo neatlygintinai perkeltos (perleistos) atsakovo teisės ir pareigos pagal sandorius ir projektus, ties kuriais dirbo perkeltieji atsakovo darbuotojai. Ieškovių duomenimis, sprendimo likviduoti atsakovą priėmimo metu atsakovo įmonė turėjo 7 galiojančias sutartis su užsakovais: „G. I.“, „Odense Stele Shipyard“ (2 sutartys), „A.S.SMaritime S.A.“, AB „Baltijos laivų statykla“, „Deltamarin“ ir „Inter G. S. Ltd“.

Tuo tarpu atsakovas, nurodė, kad pagrindinis likvidatoriaus uždavinys – veiksmingai per kiek įmanomą trumpesnį laiką nutraukti juridinio asmens veiklą. Siekiant išvengti reikalavimų dėl galimų nuostolių atlyginimo, taip pat siekiant eliminuoti riziką sužlugdyti atsakovo likvidavimą įprastine tvarka, sutartys, kurių neįmanoma buvo greitai nutraukti, trišaliais susitarimais buvo pakeistas jos vykdytojas. Pagal sutartis su „ADS Maritime SA“ ir „Deltamarin“ atsakovas savo pareigas buvo įvykdęs, bet šie užsakovai nebuvo įvykdę piniginių prievolių. Atsakovas 2010-10-05 sutartimis perleido už atlyginimą, kuris lygus piniginėms prievolėms, reikalavimo teises į „ADS Maritime SA“ ir „Deltamarin“ trečiajam asmeniui. Su kitais užsakovais sutartys buvo arba visiškai užbaigtos ar nutrauktos užsakovams atsiskaičius už faktiškai atsakovo atliktus darbus. Pvz., dalis sutarties su AB „Baltijos laivų statykla“ buvo įvykdyta atsakovo, kitoje dalyje vykdytojas iš atsakovo su užsakovo raštišku pritarimu buvo pakeistas į trečiąjį asmenį. Susitarimas dėl sutarties šalies pakeitimo būtinas užsakovų valios išreiškimas sutikimo forma. Užsakovams nesutikus, sutartis vykdyti tektų likviduojamam atsakovui. Įstatymas nenumato likviduojamo juridinio asmens kreditorių teisių gynimo ir prievolių pagal sandorius perėjimo kitiems juridiniams asmenims. Įstatymas numato tik likviduojamo juridinio asmens pareigą informuoti kreditorius apie priimtą sprendimą likviduoti juridinį asmenį ir pareigą atsiskaityti su kreditoriais. Tam, kad greičiau nutraukti bendrovės veiklą ir pradėti atsiskaitymą su kreditoriais, reikėjo greičiau užbaigti sandorius. Faktiškai buvo perleistos užbaigti kelios sutartys atsakovui gavus apmokėjimą už faktiškai atliktus darbus. Atsakovas yra privatus juridinis asmuo, jo tikslas buvo pelno uždirbimas juridinio asmens dalyviams, kurie yra laisvi nuspręsti kaip ir kada nutraukti juridinio asmens veiklą.

Įvertinus rašytinę bylos medžiagą, šalių ir liudytojo paaiškinimus, atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai nenumato, prievolių pagal sandorius pasibaigimo dėl juridinio asmens likvidavimo paties akcininko sprendimu, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad buvo atsakovo sandorių neatlygintinis perleidimas trečiajam asmeniui, į tai, kad atsakovo neatlikti darbai pagal sutartis buvo įvertinti it sutartys toje dalyje nutrauktos, už atliktus darbus atsakovas gavo apmokėjimą, išskyrus dvi sutartis, t.y. „Deltamarin“ ir „Inter G. S. Ltd“, kuriuose atsakovas nebuvo atlikęs nei 1 procento darbų ir atsakovo direktoriui nepavyko įtikinti užsakovų, fiksuoti tam tikrą atliktų darbų baigtumą ir gauti apmokėjimą už tai, į tai, kad tretysis asmuo negavo apmokėjimo už atsakovo atliktus darbus, dar atsižvelgiant į atsakovo akcininko valią – likviduoti atsakovą, likvidatoriaus tikslus ir uždavinius - veiksmingai per kiek įmanomą trumpesnį laiką nutraukti juridinio asmens veiklą, likvidavimo procedūros ypatybes, kad likviduojama įmonė turi atsiskaityti su visais kreditoriais, jei to nepadaro likviduotis negali, be to, ir į tai, kad likviduojamas asmuo gali sudaryti tik tuos sandorius, kurie yra susiję su juridinio asmens veiklos nutraukimu, teismas daro išvadą, kad nepagrįsti yra ieškovių argumentai dėl to, kad atsakovo prievolės pagal sandorius pasibaigė ne dėl likvidavimo, o dėl to, kad tai pačiai koncerno įmonei – trečiajam asmeniui buvo neatlygintinai perkeltos (perleistos) atsakovo teisės ir pareigos pagal sandorius ir projektus. Todėl šie ieškovių argumentai atmestini.

Atsakovas teigia, kad atsakovas turėjo turto, kurio vertė apie 50000 Lt, už šią sumą turtas ir buvo parduotas.