Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, teisėjų Almanto Padvelskio, Audriaus Saulėno, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-978-613/2013 pagal ieškovių N. C., T. K., L. M., M. P., G. V. (Š.) ieškinį atsakovams UAB „Western Baltic Engineering“, UAB „Baltic engineering centre“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys BLRT GRUPP AS, AB „Vakarų laivų gamykla“, bei ieškovių apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-01-07 sprendimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovės ieškiniu teismo prašė: 1) pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir nustatyti, kad darbo sutartis nutraukiama teismo sprendimu pagal DK 297 straipsnio 4 dalį, atleidimo diena laikant teismo sprendimo įsigaliojimo dieną; 2) priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, taip pat nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei skirtumą tarp atleidimo iš darbo dieną išmokėtos išeitinės išmokos ir DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinės išmokos, atsižvelgiant į ieškovių nepertraukiamąjį darbo stažą teismo sprendimo priėmimo dieną; 3) priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; 4) priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Ieškovės nurodė, kad jų atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes atsakovo UAB „Baltic engineering centre“ teisės ir pareigos pagal darbo sutartis, civilines sutartis, kitos teisės ir pareigos de facto ne pasibaigė, o buvo išskaidytos AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupės, kuriai priklauso ir atsakovas, viduje, perduodant jas kitoms antrinėms įmonėms. Atsakovo teises ir pareigas pagal civilines ir darbo sutartis perėmė AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupei priklausanti UAB „Western Baltic Engineering“. Ieškovių teigimu, 32 iš 43 atsakovo darbuotojų darbdavių susitarimu buvo perkelti dirbti į UAB „Western Baltic Engineering“. Šį darbuotojų perkėlimą analizuojant kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, yra pagrindas konstatuoti, jog įvyko atsakovo reorganizavimas, o ne likvidavimas, t. y. darbuotojai perkelti įmonių grupės viduje į kitą antrinę įmonę, kuri vykdo tą pačią veiklą kaip ir UAB „Baltic engineering centre“, darbuotojai perkelti iš esmės į tas pačias pareigas, tam pačiam darbui, kurį dirbo, kartu su tais pačiais kontraktais ir projektais, su kuriais dirbo, perkėlus 32 atsakovo darbuotojus į UAB „Western Baltic Engineering“, buvo atliktas reorganizavimas pastarosios įmonės viduje. Nepaisant to, kad 2010-09-01 buvo priimtas sprendimas likviduoti UAB „Baltic engineering centre“, 2010-09-03 darbdavių susitarimą dėl darbuotojų perkėlimo atsakovo vardu pasirašė ne likvidatorius, o atsakovo generalinis direktorius, susitarimas sudarytas ne likviduojamos bendrovės, o įprastinio teisinio statuso atsakovo įmonės vardu. Ieškovės taip pat nurodė, kad atsakovo prievolės pagal civilinius sandorius pasibaigė ne dėl likvidavimo, o dėl to, kad buvo perleistos UAB „Western Baltic Engineering“ (to paties koncerno įmonei), t. y. šiam neatlygintinai buvo perkeltos atsakovo teisės ir pareigos pagal sandorius ir projektus, su kuriais dirbo perkeltieji atsakovo darbuotojai. Ieškovių duomenimis, sprendimo likviduoti atsakovą priėmimo metu UAB „Baltic engineering centre“ turėjo 7 galiojančias sutartis su užsakovais: „Ghenova Ingenieria“, „Odense Stele Shipyard“ (2 sutartys), „A.D.S. Maritime S.A.“, AB „Baltijos laivų statykla“, „Deltamarin“ ir „Inter Global Shipping Ltd“. Ieškovių teigimu UAB „Baltic engineering centre“ pardavė savo pagrindinei koncerno įmonei AB „Vakarų laivų gamykla“ visas pagrindines priemones (kompiuterius, serverius ir kt. techniką), mažavertį turtą ir eksploatuojamą programinę įrangą. Visas nurodytas turtas parduotas ne rinkos, o AB „Vakarų laivų gamykla“ nurodyta kaina (programinė įranga – po 1 Lt be PVM, materialusis turtas – po 10 Lt be PVM). Šis turtas toliau naudojamas UAB „Western Baltic Engineering“, perėmusio atsakovo darbuotojus ir sutartis, veikloje.

Atsakovas likviduota UAB „Baltic engineering centre“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ieškovės neginčija 2010-09-01 atsakovo vienintelio akcininko sprendimo, taigi atsakovo reorganizavimo versija turi būti atmesta. Tokią išvadą padarė ir Valstybinė darbo inspekcija. Atsakovo likvidatorius nebuvo saistomas pareigos įdarbinti visus atsakovo darbuotojus pas trečiuosius asmenis. Dalies atsakovo darbuotojų perėjimas dirbti į UAB „Western Baltic Engineering“ nereiškia, kad atsakovas perdavė savo kaip darbdavio darbo prievoles pagal įstatymus. Dalis atsakovo darbuotojų buvo įdarbinta į UAB „Western Baltic Engineering“ ne pagal įstatymus, o sutarčių pagrindu, t. y. laisva civilinių santykių dalyvių valia Darbo kodekso nustatyta tvarka. Teisės ir pareigos iš civilinių sutarčių, kurių neįmanoma buvo greitai nutraukti, trišaliais susitarimais buvo perleistos kitam subjektui. Pagal sutartis su „A.D.S. Maritime S.A.“ ir „Deltamarin“ atsakovas savo pareigas buvo įvykdęs, bet šie užsakovai nebuvo įvykdę piniginių prievolių. Atsakovas 2010-10-05 sutartimis reikalavimo teises į „A.D.S. Maritime S.A.“ ir „Deltamarin“ perleido UAB „Western Baltic Engineering“ už atlyginimą, kuris lygus piniginėms prievolėms. Su kitais užsakovais sutartys buvo arba visiškai užbaigtos, arba nutrauktos užsakovams atsiskaičius už faktiškai atsakovo atliktus darbus (pvz., dalis sutarties su AB „Baltijos laivų statykla“ buvo įvykdyta atsakovo, kitos dalies vykdytojas užsakovo raštišku pritarimu buvo pakeistas į UAB „Western Baltic Engineering“). Įstatyme nustatyta likviduojamo juridinio asmens pareiga informuoti kreditorius apie priimtą sprendimą likviduoti juridinį asmenį ir atsiskaityti su kreditoriais. Sandorius reikėjo užbaigti tam, kad būtų galima atsiskaityti su kreditoriais. Faktiškai buvo perleistos užbaigti kelios sutartys, atsakovui gavus apmokėjimą už atliktus darbus. Atsakovas yra privatus juridinis asmuo, jo dalyviai turi teisę laisvai spręsti, kaip ir kada nutraukti juridinio asmens veiklą. Likvidatorius buvusiam direktoriui davė žodinį sutikimą pasirašyti sutartis, vesti derybas dėl darbuotojų.

Atsakovas UAB „Western Baltic Engineering“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad vien įmonės, verslo ar verslo dalies veiklai naudojamo turto perdavimas negali būti laikomas įmonės, verslo ar verslo dalies perdavimu; įmonės, verslo ar verslo dalies perdavimą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu įmonė, verslas ar verslo dalis perleidžiami kaip veikiantis ekonominis subjektas. Faktą, kad perėmėjas perėmė įmonę, verslą ar jų dalį kaip veikiantį ekonominį subjektą, įrodytų tai, kad perėmėjui sudarytos visos galimybės toliau tęsti tą pačią įmonės, verslo ar verslo dalies veiklą, kuri buvo vykdoma iki perdavimo. Likvidavus atsakovą UAB „Baltic Engineering Centre“, šios bendrovės verslas nebuvo perduotas UAB „Western Baltic Engineering“ DK 138 straipsnio nuostatų prasme. Abiejų įmonių veiklos pobūdis skiriasi: UAB „Baltic Engineering Centre“ vykdytos veiklos buvo daug platesnės ir įvairesnės, ir iš esmės skiriasi nuo UAB „Western Baltic Engineering“ vykdomos veiklos, nes pastaroji nevykdo visos eilės atsakovo vykdytų veiklų. Be to, UAB „Western Baltic Engineering“ po UAB „Baltic Engineering Centre“ likvidavimo nepradėjo jokios naujos veiklos, kurią būtų iki to nevykdęs ir pradėjęs naujai vykdyti po UAB „Baltic Engineering Centre“ likvidavimo, kaip iš pastarosios perimtą veiklą. UAB „Western Baltic Engineering“ neįsigijo ir kitu būdu neperėmė iš UAB „Baltic Engineering Centre“ jokio turto, kurį ši naudojo savo veiklai vykdyti. Vykdant likvidavimą, visas UAB „Baltic Engineering Centre“ veikloje naudotas ir tapęs nebereikalingu turtas buvo parduotas AB „Vakarų laivų gamykla“ pagal pirkimo–pardavimo sutartį. AB „Vakarų laivų gamykla“ didžiąją dalį minėto įsigyto ilgalaikio turto naudoja tiesiogiai savo veiklos poreikiams tenkinti, o dalį nuomoja kitiems juridiniams asmenims. Taigi, UAB „Western Baltic Engineering“ neperėmė iš likviduotos įmonės nei vieno turto vieneto, o savo veikloje nuomos pagrindais šiuo metu naudoja tik 23 turto vienetus, iš virš 500 turto vienetų, kuriuos iš UAB „Baltic Engineering Centre“ nupirko AB „Vakarų laivų gamykla“. 2010-09-01 priėmus BLRT GRUPP AS sprendimą dėl UAB „Baltic Engineering Centre“ likvidavimo, pagrindinis likvidatoriaus uždavinys buvo per įmanomai trumpiausią laiką nutraukti likviduojamos įmonės veiklą. Sprendimo dėl likvidavimo priėmimo dieną UAB „Baltic Engineering Centre“ turėjo visą eilę vykdytinų įsipareigojimų pagal sudarytas civilines sutartis, kurių vienašališkai nutraukti nebuvo nei įstatymuose, nei sutartyse nustatytų pagrindų. Esant tokiai situacijai, likvidatorius susitarė su kontrahentais dėl dalies UAB „Baltic Engineering Centre“ sudarytų sutarčių nutraukimo šalių susitarimu, o iš kitų sutarčių kylančios prievolės atlikti sutartyse numatytus darbus buvo perduotos vykdyti UAB „Western Baltic Engineering“ pagal trišalius susitarimus, kas leido užbaigti UAB „Baltic Engineering Centre“ prievoles atlikti sutartyse numatytus darbus savo kontrahentų atžvilgiu greitai ir be neigiamų materialinių pasekmių. Visos šios sutartys yra įvykdytos ir pasibaigusios. Trišaliais susitarimais buvo susitarta, kad UAB „Western Baltic Engineering“ užbaigs atlikti likviduojamos įmonės ir jos klientų sutartyse numatytus konkrečius darbus, bet ne perims ilgalaikį bendradarbiavimą su atsakovo klientais. BLRT GRUPP AS vykdydama socialiai atsakingą politiką darbuotojų atžvilgiu 2010-09-01 sprendimu ne tik išsprendė tiesiogiai su UAB „Baltic Engineering Centre“ likvidavimu susijusius klausimus, bet ir nustatė papildomą uždavinį atsakovo likvidatoriui – atliekant atsakovo likvidavimo procedūrą paskirtam likvidatoriui ieškoti galimybių ir, esant darbuotojų sutikimams, įdarbinti juos BLRT GRUPP AS koncerno įmonėse. 2010-09-01 sprendime nebuvo nurodyta, kiek darbuotojų ir į kurią bendrovę perkelti tolimesniam darbui, o buvo išreikštas bendras uždavinys likvidatoriui ieškoti galimybių surasti naujas darbo vietas likviduojamos bendrovės darbuotojus. Likvidatorius rado galimybę perkelti 32 darbuotojus tolimesniam darbui į UAB „Western Baltic Engineering“. Darbuotojų perkėlimo tolimesniam darbui galimybių buvo ieškoma ne tik UAB „Western Baltic Engineering“, bet ir kitose bendrovėse. Dalis darbuotojų siūlymu tęsti darbą kitose bendrovėse atsisakė. UAB „Western Baltic Engineering“ nebuvo įtrauktas į UAB „Baltic Engineering Centre“ likvidavimo procedūrą ir nebuvo informuotas apie jos turinį ir eigą, todėl negalėjo žinoti ir įvertinti aplinkybių dėl DK 138 str. taikymo. Ieškovei N. C. buvo pasiūlyta pereiti dirbti pas atsakovą UAB „Western Baltic Engineering“, o ieškovei M. P. – į UAB „Vakarų apskaitos grupė“, tačiau jos atsisakė pasiūlymų. Atsakovai neatliko jokių neteisėtų veiksmų todėl nėra pagrindo iš ieškovių naudai priteisti DK 297 str. 4 d. numatytas išmokas. Aukščiau išdėstyti motyvai patvirtina, kad UAB „Western Baltic Engineering“ negali būti laikomas perėmusiu, išsaugojusiu ir tęsiančiu UAB „Baltic Engineering Centre“ veiklą, tarp UAB „Western Baltic Engineering“ ir ieškovių nebuvo susiklostę darbo teisinių santykių, o ieškovės nebuvo išreiškusios savo sutikimo pakeisti savo darbovietę ir dirbti UAB „Western Baltic Engineering“ bendrovėje, todėl ieškovių reikalavimai atmestini.

Trečiasis asmuo AB „Vakarų laivų gamykla“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2010 metų birželio mėn. BLRT Grupp AS kartu su AB „Baltijos“ laivų statyklos 99,18 procentų akcijų viena akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi nupirko 100 procentų UAB „Baltic Engineering Centre“ akcijų. Akcijų pardavėja buvo Danijos įmonė Odense Steel Shipyard, kuri 2009 metais nusprendusi nutraukti laivų statybos veiklą pardavinėjo įvairiose šalyse turimas su laivų statyba susijusių įmonių akcijas. UAB „Baltic Engineering Centre“ pagrindinė veikla buvo laivų projektavimo paslaugos. Pagrindinis „daiktas“, kurį nupirko BLRT Grupp AS buvo AB „Baltijos“ laivų statyklos akcijos, kurios suteikė teisę kontroliuoti didelę laivų statybos įmonę. Akcijų pardavėja pardavinėjo AB „Baltijos“ laivų statyklos akcijas tik kartu su UAB „Baltic Engineering Centre“ akcijomis, kurių BLRT Grupp AS faktiškai nereikėjo, nes AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupėje jau buvo laivų projektavimo paslaugas teikianti įmonė UAB „Western Baltic Engineering“. BLRT Grupp AS yra pagrindinė įmonė viso koncerno, į kurį taip pat įeina AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupė. AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupės pagrindinė įmonė yra AB „Vakarų laivų gamykla“, kuri nuo 2003 metų tiesiogiai valdo 100 procentų UAB „Western Baltic Engineering“ akcijų. UAB „Western Baltic Engineering“ ūkinės veiklos pobūdis, t. y. pagrindinė veikla buvo tokia pat, kokia ir UAB „Baltic Engineering Centre“ – laivų projektavimo paslaugos. Tokiu būdu po to, kai BLRT Grupp AS nupirko UAB „Baltic Engineering Centre“ akcijas, BLRT Grupp AS koncerno dalyje, esančioje Lietuvoje, atsirado antra įmonė, kurios pagrindinė ūkinė veikla buvo laivų projektavimo paslaugos. T. y. nupirkus mažos laivų projektavimo įmonės akcijas BLRT Grupp AS koncernas naujo verslo neįsigijo, nes, kaip minėta, UAB „Western Baltic Engineering“ jau turėjo identišką verslą. Kadangi UAB „Baltic Engineering Centre“ neturėjo skirto pajamų uždirbimui vertingo, turinčio paklausą rinkoje ilgalaikio turto ir ilgalaikių įsipareigojimų (ilgalaikių sutarčių su klientais), jos sujunginėti su UAB „Western Baltic Engineering“ atliekant įmonių reorganizavimą nebuvo prasmės. Todėl buvo nuspręsta likviduoti UAB „Baltic Engineering Centre“. Įmonės likvidavimo atveju jos turtas turi būti perduotas akcininkams. UAB „Baltic Engineering Centre“ akcininkas BLRT Grupp AS, kuri yra Estijos Respublikoje registruota ir ten vykdanti veiklą bendrovė, nepageidavo perimti natūra likviduojamos įmonės kilnojamojo turto, kuris buvo ilgą laiką naudotas ir beveik visiškai nusidėvėjęs, todėl jo transportavimo į Estijos Respubliką kaštai būtų atnešę nuostolių akcininkui. Todėl kilnojamas turtas buvo parduotas AB „Vakarų laivų gamykla“ už likutinę, kitaip tariant, likvidacinę, vertę. Tai faktiškai padėvėti dar iki l Lt nesusiamortizavę daiktai, daugiausia tai naudoti baldai ir naudota kompiuterinė technika. Ieškovių minėta UAB „Baltic Engineering Centre“ veikloje naudota programa „Tribon“, skirta laivų projektavimui, buvo parduota AB „Vakarų laivų gamykla“ formaliai ir tik tam, kad įmonės išregistravimui Valstybinei mokesčių inspekcijai būtina pateikti „nulinį“ įmonės balansą. Šios programos licencijos galiojimas buvo pasibaigęs dar iki jos pardavimo AB „Vakarų laivų gamykla“, be to, pagal licencinės sutarties sąlygas tretiesiems asmenims be programos savininko leidimo perdavinėti šią programą buvo draudžiama. Vienintelis likvidus turtas, kurį turėjo UAB „Baltic Engineering Centre“, buvo automobilis Mazda 6, kurį už 19 576,12 Lt nupirko AB „Vakarų laivų gamykla“. UAB „Baltic Engineering Centre“ likvidavimo sprendimo priėmimo dienai turėjo penkias neužbaigtas įvykdyti sutartis, kurias vienašališkai nutraukti teisinių galimybių nebuvo, todėl dėl jų UAB „Western Baltic Engineering“ sudarė su klientais vienkartinius susitarimus dėl konkrečių vienkartinių UAB „Baltic Engineering Centre“ pradėtų vykdyti darbų užbaigimo. Darbai pagal buvusių BEC klientų užsakymus laikytini vienkartiniais, kadangi nei su vienu iš šių buvusių UAB „Baltic Engineering Centre“ klientų, išskyrus Deltamarin, UAB „Western Baltic Engineering“ toliau nebendradarbiauja ir jokių šių klientų užsakymų nevykdo. Su Deltamarin sutartinius santykius UAB „Western Baltic Engineering“ turėjo nuo 2009 m. balandžio mėn., t. y. dar iki sprendimo likviduoti UAB „Baltic Engineering Centre“.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-01-07 sprendimu ieškovių ieškinį atmetė, atsakovui UAB „Western Baltic Engineering“ iš ieškovių priteisė po 1 527,62 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, šalių ir liudytojų paaiškinimus, atsižvelgęs į tai, kad teisės aktai juridinio asmens likvidavimo atveju nedraudžia darbo santykius nutraukti šalių susitarimu bei neįpareigoja likviduojamo darbdavio įdarbinti buvusius darbuotojus kitose įmonėse, į tai, kad vienintelio akcininko sprendimu nebuvo numatyta atsakovo kaip darbdavio teisių ir pareigų perdavimo atsakovui UAB „Western Baltic engineering“, taip pat į tai, kad atsakovas su 32 darbuotojais darbo sutartis nutraukė (o ne perkėlė, kas vyksta reorganizavimo atveju), be to, į tai, kad buvo gauti tų darbuotojų sutikimai dėl darbo sutarties nutraukimo ir jų perėjimo 2010-09-03 darbdavių susitarimo pagrindu dirbti į UAB „Western Baltic engineering“ įmonę (reorganizavimo atveju darbuotojų sutikimas nereikalingas), atsižvelgęs ir į tai, kad atsakovo darbuotojų – konstruktorių – specialybė yra specifinė, nes pastarieji dirba su specifinėmis programomis, tokio pobūdžio darbuotojų nėra daug, o ta aplinkybė, jog atsakovo likvidatorius (akcininkas) vykdė socialiai atsakingą politiką – ieškojo, kur įdarbinti likviduojamos įmonės darbuotojus, bylos nagrinėjimo metu yra nepaneigta, taip pat į tai, kad pasiūlymus dėl darbo atsakovo darbuotojams teikė ne tik UAB „Western Baltic engineering“, bet ir kita įmonė – UAB „Vakarų apskaitos grupė“, atsižvelgęs į tai, kad vien tos aplinkybės, jog 2010-09-03 darbdavių susitarimą dėl darbuotojų perkėlimo atsakovo vardu pasirašė atsakovo generalinis direktorius likvidatoriaus žodiniu sutikimu, susitarimas sudarytas ne likviduojamos bendrovės, o įprastinio teisinio statuso įmonės vardu, teismas padarė išvadą, kad didžiosios dalies atsakovo UAB „Baltic Engineering Centre“ darbuotojų perėjimas dirbti pas kitą atsakovą UAB „Western Baltic engineering“ nereiškia, kad UAB „Baltic Engineering Centre“ perdavė UAB „Western Baltic engineering“ darbdavio darbo prievoles pagal įstatymus.

Taip pat teismas padarė išvadą, kad nepagrįsti yra ir ieškovių argumentai dėl to, kad atsakovo prievolės pagal sandorius pasibaigė ne dėl likvidavimo, o dėl to, kad tai pačiai koncerno įmonei – kitam atsakovui buvo neatlygintinai perkeltos (perleistos) atsakovo teisės ir pareigos pagal sandorius ir projektus. Teismo nuomone, ieškovių argumentus paneigia aplinkybės, kad dalis UAB „Baltic Engineering Centre“ sutarčių su klientais buvo nutrauktos, o UAB „Western Baltic engineering“ vykdė tik dalį UAB „Baltic Engineering Centre“ nebaigtų vykdyti sutarčių buvusiems klientams nesutikus jų nutraukti, buvo atliekami konkretūs darbai, o ne UAB „Baltic Engineering Centre“ klientų perėmimas ir verslo santykių su jais tęsimas, nuo sutarčių užbaigimo priklausė juridinio asmens veiklos nutraukimo likviduojantis galimybė.

Teismas konstatavo, kad UAB „Baltic Engineering Centre“ turto perleidimo sandoriai nėra nuginčyti, atsakovo turtą nusipirko AB „Vakarų laivų gamykla“, kuri savo nuožiūra turi teisę šį turtą įvairių sandorių pagrindu perleisti kitiems asmenims, tame tarpe ir nuomos sutarties pagrindu trečiajam asmeniui, todėl padarė išvadą, kad ieškovių argumentai, jog atsakovo turto pardavimas prilygsta visų bendrovės teisių ir pareigų kaip visumos perdavimui reorganizavimo metu. Teismas pažymėjo, jog juridinio asmens dalyviai yra laisvi nuspręsti kaip ir kada nutraukti juridinio asmens veiklą ir nėra imperatyvios normos įsakmiai įpareigojančios juridinio asmens dalyvius vienais atvejais reorganizuoti, o kitais likviduoti juridinį asmenį, bylos nagrinėjimo metu nebuvo nenustatyta aplinkybė, kad atsakovas UAB „Western Baltic engineering“ yra įpareigotas vykdyti UAB „Baltic Engineering Centre“ darbo prievoles. Taip pat teismas nenustatė ir kitų aplinkybių leidžiančių konstatuoti, kad ieškovių atleidimas iš darbo yra neteisėtas, todėl padarė išvadą, jog darbo sutarčių nutraukimas su ieškovėmis pagal DK 136 str. 1 d. 6 p. buvo pagrįstas ir teisėtas.

Apeliaciniu skundu ieškovės prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškovių ieškinį tenkinti pripažįstant, kad ieškovių darbo santykiai nuo 2010-09-04 tęsėsi pas atsakovą UAB „Western Baltic engineering“, priteisti ieškovėms vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, skirtumą tarp atleidimo iš darbo dieną išmokėtos išeitinės išmokos ir DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinės išmokos, neturtinės žalos atlyginimą. Nurodo, kad teismo išvados prieštarauja Direktyvos 77/187/EEB, Direktyvos 98/50/EB ir Direktyvos 2001/23/EB nuostatoms bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nuolatinei praktikai.

Teismo išvada, kad teisės aktai juridinio asmens likvidavimo atveju nedraudžia darbo santykius nutraukti šalių susitarimu bei neįpareigoja likviduojamo darbdavio įdarbinti buvusius darbuotojus kitose įmonėse, prieštarauja Teisingumo Teismo nuolatinei praktikai, pagal kurią Direktyvos 2001/23/EB nuostatos turi būti taikomos ir tais atvejais, kai įmonei taikoma procedūra, nesusijusi su jos turto panaikinimu (pavyzdžiui, bankroto procedūra) arba įmonė likviduojama ne dėl bankroto, kaip yra nagrinėjamu atveju. įmonės likvidavimo atveju nustačius, kad iš esmės buvo perimtas verslas ar jo dalis, įmone ar jos dali perėmęs subjektas kartu perima ir visus įsipareigojimus darbuotojams. Direktyvoje 2001/23/EB nustatytos garantijos darbuotojams yra taikomos visada, kai perimta įmonė ar jos dalis išlaiko savo identitetą ir toliau vykdo iki įmonės ar verslo (jų dalių) perdavimo vykdytas funkcijas. UAB „Western Baltic Engineering“ pagrindinė ūkinė veikla buvo laivų ir civilinės statybos inžinerijos paslaugos, taigi BLRT Grupp AS įsigijus 100 procentų UAB „Baltic Engineering Centre“ akcijų, jis tapo dviejų tapačia laivų projektavimo veikla užsiimančių bendrovių UAB „Western Baltic Engineering“ ir UAB „Baltic Engineering Centre“ savininku. UAB „Western Baltic Engineering“ vienintelis akcininkas yra trečiasis asmuo AB „Vakarų laivų gamykla“ (motininė įmonė), kurios akcijos priklauso trečiajam asmeniui BLRT Grupp AS. Šios įmonės yra susijusios, UAB „Western Baltic Engineering“ didžiąja dalimi teikia paslaugas AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupės viduje, taigi, tokią pačią veiklą vykdančios UAB „Baltic Engineering Centre“ palikimas tos pačios įmonių grupės sudėtyje ekonomiškai buvo netikslingas, todėl priimtas sprendimas šią įmonę likviduoti. UAB „Baltic Engineering centre“ likvidavimo atveju, kai toks likvidavimas nebuvo susijęs su įmonės bankrotu, ir kai tokios įmonės verslą perėmė kita įmonė – UAB “Western Baltic Engineering”, ieškovėms, kaip perimtos įmonės darbuotojos, turėjo būti taikomos Direktyvoje 2001/23/EB įtvirtintos garantijos.

Vertindamas, ar įvyko darbdavio teisių ir pareigų perėjimas, teismas privalėjo pasisakyti dėl atsakovo UAB „Western Baltic Engineering“ ir likviduotos UAB „Baltic Engineering Centre“ ūkinės veiklos pobūdžio, perkeltų darbuotojų darbinių funkcijų pobūdžio iki ir po verslo perdavimo, sąsajumo tarp ūkinės veiklos ir darbinių funkcijų, tačiau to nepadarė. Tokiu būdu buvo neįvykdyti šioje byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-02-20nutartyje (bylos Nr. 3K-3-410/2012) pateikti išaiškinimai, ką reikia papildomai ištirti grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui.

Sprendimo likviduoti UAB „Baltic Engineering Centre“ priėmimo metu ši bendrovė turėjo 7 galiojančius susitarimus dėl laivų projektavimo ir inžinerinės veiklos su užsakovais „Ghenova Ingenieria“, „Odense Steel Shipyard“ (2 sutartys), „A.S.S. Maritime S.A.“, AB „Baltijos“ laivų statykla, „Deltamarin“ ir „Inter Global Shipping Ltd.“ Į bylą pateiktas atsakovo 2012-11-20 „Išorinių klientų, kurių užsakymai vykdomi šiuo metu, sąrašas“ patvirtina, kad ir atsakovas UAB „Western Baltic Engineering“ šiuo metu turi 7 galiojančius susitarimus dėl laivų projektavimo su šiais užsakovais: „STF Finland“ (nuo 2012 m. vasario mėn.), „MultiMaritime“ (nuo 2009 m. gegužės mėn.), „Deltamarine“ (nuo 2009 m. balandžio mėn.), „Maersk Drilling“ (nuo 2011 m. kovo mėn.), „AnrusTrans“ (nuo 2009 m. spalio mėn.), „Kartensens“ (nuo 2011 m. balandžio mėn.), „P+S Werften“ (nuo 2011 m. gegužės mėn.). Įrodymų, kad šie užsakovai ar bent vienas iš jų nesusiję su laivų projektavimu, į bylą nepateikta. Iš to seka išvada, kad tiek pagal įstatus, tiek de facto abiejų bendrovių ūkinės veiklos objektas iki ir po verslo perdavimo buvo tas pats, t. y. laivu inžineriniu paslaugu teikimas.

Visi perkelti darbuotojai pagal einamas pareigas buvo inžinieriai-konstruktoriai, visi perkeltieji darbuotojai tęsė savo darbinių funkcijų, susijusių su laivų projektavimu, vykdymą jau kitą darbo dieną po jų atleidimo iš UAB „Baltic Engineering Centre“. Įvertinus bendrovių vykdytos ūkinės veiklos ir perkeltų darbuotoju darbinių funkcijų pobūdį (laivu projektavimas), galima daryti išvadą, kad tarp jų egzistuoja teisiškai reikšminga sąsaja, kuri sudarė pagrindą UAB „Western Baltic Engineering“ tęsti perimta verslą ir iš jo gauti didesnį pelną. Verslo perėmimo faktą patvirtina UAB „Western Baltic Engineering” ir UAB „Baltic Engineering Centre“ bendri rašytiniai pranešimai šios bendrovės užsakovams, kuriais pastarieji būdavo informuojami apie verslo perdavimą, nurodant, kad ta pati inžinerinė veikla bus atliekama ir prižiūrima daugiausia tų pačių UAB „Baltic Engineering Centre“ darbuotojų.

Teismo argumentavimas darbo sutarčių nutraukimu ir naujų sutarčių sudarymu perkėlus darbuotojus į kitą įmonę yra nepagrįstas, kadangi jeigu atsakovas būtų nepriėmęs perkeliamų darbuotojų, susitarimas liktų neįvykdytas ir taip būtų pažeistas DK 96 str., kurio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas draudimas atsisakyti priimti į darbą, jeigu yra raštiškas darbdavių susitarimas dėl darbuotojo perkėlimo į kitą darbovietę. Pagal DK 95 str. darbovietė yra būtinoji darbo sutarties sąlygų. Jai keičiantis, turi būti sudaroma nauja darbo sutartis. Be to, 2010-09-03 darbdavių susitarimą dėl darbuotojų perkėlimo pasirašė ne likvidatorius, o UAB „Baltic Engineering Centre“ generalinis direktorius, susitarimas sudarytas ne likviduojamos bendrovės, o įprastinio teisinio statuso atsakovo įmonės vardu. Civilinis kodeksas ir Akcinių bendrovių įstatymas nenumato bendrovės valdymo organų įgalinimų pratęsimo galimybės paskelbus apie bendrovės likvidavimą, byloje nėra jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad UAB „Baltic Engineering Centre“ generalinis direktorius darbdavių susitarimą dėl darbuotojų perkėlimo pasirašė ne kaip generalinis direktorius, t. y. ne kaip vienasmenis valdymo organas, o kaip likvidatoriaus įgaliotas asmuo, tokio likvidatoriaus įgaliojimo byloje nėra.

2011-12-31 UAB „Western Baltic Engineering“ dirbo 64 darbuotojai, 2010-12-31 – 62 darbuotojai, t. y. perimti darbuotojai sudarė 53 procentus visų darbuotojų, bendrovės pagrindinės veiklos pajamos 2011 m., lyginant su 2010 m., padidėjo 61 procentu (2011 m. buvo 6 914 250 Lt, atitinkamai 2010 m. – 4 271 131 Lt), per 2011 m. bendrovės pajamų didžiąją dalį sudarė pajamos už konstruktorių paslaugas, t.y. 6 895 503 Lt, darytina pagrįsta išvada, kad 34 UAB „Baltic Engineering Centre“ darbuotojų perkėlimas pas atsakovą sudarė jam visas sąlygas perimti ir plėtoti verslą. Tačiau šios ir kitos aplinkybės liko pirmosios instancijos teismo neištirtos ir neįvertintos.

Visos UAB „Baltic Engineering Centre“ prievolės pagal sandorius pasibaigė ne dėl likvidavimo, o dėl to, kad tai pačiai koncerno įmonei UAB „Western Baltic Engineering“ buvo perkeltos UAB „Baltic Engineering Centre“ teisės ir pareigos pagal sandorius ir projektus, ties kuriais dirbo perkelti atsakovės darbuotojai. Aplinkybė, kad kai kurios UAB „Baltic Engineering Centre“ sutartys su klientais per trejus bylos nagrinėjimo metus pasibaigė dėl jų įvykdymo, nesudaro pagrindo teigti, kad jie buvo vienkartinio pobūdžio, sudaryti dėl specifinių darbu atlikimo, nesusijusių su atsakovo UAB „Western Baltic Engineering“ vykdoma veikla. Perėmęs teises ir pareigas pagal sutartis UAB „Western Baltic Engineering“ ne tik užbaigė jas vykdyti, bet ir atliko papildomus darbus jų pagrindu, UAB „Western Baltic Engineering“ nepateikė teismui jokių įrodymų apie tai, kad negavo apmokėjimo. UAB „Western Baltic Engineering“ buvo perkeltos galiojančios 5 sutartys, 3 iš kurių buvo vos tik pradėtos vykdyti, t. y. turint realią galimybę jų atsisakyti dar nepradėjus, ko UAB „Western Baltic Engineering“ nepadarė. Ši aplinkybė liudija, kad UAB „Western Baltic Engineering“ buvo perduotas stabiliai veikiančios UAB „Baltic Engineering Centre“ verslas. Tačiau bylą nagrinėjęs teismas neatsižvelgė ir neįvertino šių verslo perdavimo ypatumų.

Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos atliktu likviduotos įmonės turto perleidimo aplinkybių įvertinimu. Likviduota UAB „Baltic Engineering Centre“ visas pagrindines priemones (kompiuterius, serverius, kitą IT techniką), mažavertį turtą (baldai ir kt.) ir eksploatuojamą programinę įrangą pardavė būtent koncerno įmonių grupės motininei įmonei AB „Vakarų laivų gamykla“. Nurodytas turtas buvo parduotas ne rinkos kaina, o ženkliai mažesne, t. y. itin brangi ir reta programinė įranga buvo parduota po 1 Lt be PVM, materialusis turtas – po 10 Lt be PVM ir balansine verte. Šis turtas toliau naudojamas atsakovo veikloje, tų pačių perkeltų darbuotojų, tačiau bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir neįvertino šios aplinkybės.

Atsakovo teismui pateikta 2012-06-14 pažyma „Dėl programinės įrangos „Tribon“ naudojimo“, kurioje teigiama, kad UAB „Western Baltic Engineering“ savo veikloje nenaudoja „Tribon“ programinės įrangos, kurią AB „Vakarų laivų gamykla“ 2010-09-08 nupirko iš likviduojamos įmonės už 920 Lt, vertintina kritiškai. AB „Vakarų laivų gamykla“ pažymoje nenurodoma, kokia įmonių grupei priklausanti kita jos dukterinė įmonė dar gali naudoti/naudoja šią tik laivų projektavimui skirtą kompiuterinę programą. Be to, į bylą nebuvo pateikta „Tribon“ programinės įrangos naudojimo licencinio susitarimo tarp AB „Vakarų laivų gamykla“ ir AVEVA Gmbh kopija, iš kurios galima būtų matyti, kokios įmonės naudai iš tikrųjų buvo pasirašyta ši sutartis, kas yra tiesioginiai šios programinės įrangos naudotojai ir pan.

Apeliančių nuomone, išdėstyti motyvai patvirtina, jog UAB „Baltic Engineering Centre“ verslas buvo perduotas UAB „Western Baltic Engineering“, dėl šios priežasties ieškovės negalėjo būti atleistos iš darbo DK 136 str. 1 d. 6 p. pagrindu, o, nesant galimybės perkelti jas į kitą darbą arba joms nesutinkant būti perkeltoms, – ieškovės turėjo būti atleistos DK 129 str., kaip tai numato Direktyvos 2001/23/EB 4 straipsnio 1, 2 dalys. To nepadarius, ieškovių atleidimas iš darbo yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas teismo tvarka, taikant Darbo kodekse numatytas teisines pasekmes ir sankcijas UAB „Western Baltic Engineering“ (DK 140 str. 1 d., 297 str. 3, 4 d.).

Atsakovas UAB „Western Baltic Engineering“, tretieji asmenys AB „Vakarų laivų gamykla“ ir BLRT GRUPP AS prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą bei tinkamai vadovavosi Direktyvos 77/187/EEB, Direktyvos 98/50/EB, Direktyvos 2001/23/EB nuostatomis, rėmėsi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartyje Nr. 3K-3-40/2012 pateiktas išaiškinimais. Iš esmės nurodo tuos pačius motyvus kaip ir pirmosios instancijos teisme. Pažymi, kad aplinkybę, jog UAB „Baltic engineering centre“ vykdytos veiklos buvo daug platesnės ir įvairesnės, ir iš esmės skiriasi nuo UAB „Western Baltic Engineering“ vykdomos veiklos, nes UAB „Western Baltic Engineering nevykdo visos eilės atsakovo vykdytų veiklų, be to, po UAB „Baltic engineering centre“ likvidavimo nepradėjo jokios naujos veiklos, kurią būtų iki to nevykdęs ir pradėjęs naujai vykdyti, pripažįsta ir apeliantės teismui pateiktame apeliaciniame skunde. Dėl vykdytų sutarčių papildomai nurodo, jog apeliančių teiginiai, kad UAB „Baltic engineering centre“ turėjo teisę nutraukti sudarytas sutartis be jokių pasekmių, yra nepagrįsti, o aplinkybė, kad buvo atlikta papildomų darbų, įgyvendinant tokio pobūdžio didelius projektus yra natūralus procesas, nes projekto pradinėje stadijoje neįmanoma numatyti visų atliktinų darbų baigtinio darbų sąrašo ir vykdymo eigoje paaiškėja konkrečios papildomos užduotys, be kurių pabaigti projektą neįmanoma, be to dalį papildomų darbų sudarė poreikis perdaryti jau atliktus darbus. Pačios apeliantės pripažįsta, kad atliktų papildomų darbų vertė yra santykinai labai maža lyginant su viso projekto verte. Aplinkybė, kad naujai įsidarbinę darbuotojai, atliko panašias funkcijas nereiškia, kad buvo perimtas verslas, nes darbuotojai turi tam tikrą kvalifikaciją ir specialybę, todėl natūralu, kad asmuo, turintis tam tikrą kvalifikaciją, siekia dirbti analogišką darbą, kuriame būtų panaudojamos jo turimos žinios, išsilavinimas ir įgūdžiai. Analogiškai tai atitinka darbdavio interesus priimti į darbą kvalifikuotus darbuotojus tam tikroms funkcijoms atlikti. Atsakovo vykdomai veiklai buvo reikalingi projektavimo inžinieriai, todėl būtent tokius specialistus atsakovas ir priėmė į darbą. Taigi ta aplinkybė, jog darbuotojai atliko panašias funkcijos, neturi jokios teisinės reikšmės vertinant, ar buvo perduotas verslas kaip aiškus ir apibrėžtas ekonominis vienetas. Priešingai, būtų visiškai nelogiška, jei projektavimo inžinieriai būtų priimti atlikti darbui ne pagal jų išsilavinimą ir turimą patirtį (pvz. suvirintojais ar valytojais). Apeliantės klaidina teismą interpretuodamos, jog auganti apyvarta reiškia pelną, o didesnis darbuotojų skaičius neva didina pelną. didesnis darbuotojų skaičius nereiškia didesnį pelną taip pat yra nepagrįsta ir nelogiška. Teismui yra pateiktos UAB „Western Baltic Engineering“ 2011 m. pelno (nuostolio) ataskaita bei su apeliaciniu skundu pateikiama pelno (nuostolio) ataskaita už 2012 m., iš kurių matyti, kad UAB „Western Baltic Engineering“ jau trečius metus iš eilės ne tik kad negauna pelno, bet ir patiria didelį nuostolį. Apeliančių teiginiai, jog UAB „Western Baltic Engineering“ nuostoliai yra suplanuoti siekiant paslėptų tikslų yra klaidinantys, niekuo nepagrįsti ir yra tik ieškovių spekuliacijos, nepateikiant jokių įrodymų. UAB „Baltic engineering centre“ veiksmai, ieškant galimybės suteikti likviduojamos bendrovės darbuotojams darbo vietas ir išvengti jų atleidimo bendrovės likvidavimo pagrindu, vertintinas kaip socialiai atsakingos politikos vykdymas, atitinkantis darbuotojų interesus. Jei teismas nuspręstų priešingai, tai būtų suformuota tokia teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika, kuri turėtų neigiamų pasekmių darbo rinkai, nes darbdaviai būtų ne skatinami ieškoti darbo vietų likviduojamų bendrovių darbuotojam, o priešingai – baudžiami už tokius veiksmus, dėl ko paprasčiausia išeitis darbdaviams bendrovių likvidavimo atveju liktų visus darbuotojus tiesiog atleisti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-02-20 nutartyje Nr. 3K-3-40/2012 išaiškino, jog aiškinant DK 138 str. šis reikalavimas dėl rašytinio darbuotojo sutikimo būtų netaikomas ir jokie papildomi veiksmai dėl darbovietės pakeitimo neturi būti atlikti – viskas įvyksta automatiškai. Apeliantės savo apeliaciniame skunde pripažįsta, kad naujos darbo sutartys su į UAB „Western Baltic Engineering“ įdarbintais likviduotos įmonės darbuotojais sudarė pagrįstai, nes pasikeitė viena iš būtinųjų darbo sutarties sąlygų – darbovietė. Tai, reiškia, kad apeliantės patvirtina, jog verslas nebuvo perimtas. Aplinkybė, kad tam tikrus dokumentus pasirašė UAB „Baltic engineering centre“ vadovas, teisiškai nereikšminga, nes likvidatorius buvo įgaliojęs buvusį vadovą atlikti tam tikrus veiksmus, o dokumento sudarymas nurodant senąsias pareigas nekeičia esmės ir neturi jokios teisinės galios ir reikšmės nagrinėjant verslo kaip vieneto perdavimo klausimus.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovės dirbo UAB „Baltic Engineering Centre“, kuriai akcininko BLRT Grupp AS 2010-09-01 sprendimu buvo pradėta likvidavimo ne teismo tvarka procedūra. Bendrovės likvidatorius nutraukė darbo sutartis su ieškovėmis pagal DK 136 str. 1 d. 6 p., t. y. likvidavus darbdavį, jeigu pagal įstatymus jo darbo prievoles nebuvo įpareigotas įvykdyti kitas asmuo, išmokant kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir išeitinę išmoką, paskaičiuotą pagal DK 140 str. 1 d. nustatytas taisykles bei visiškai atsiskaitant su darbuotoju darbo sutarties nutraukimo dieną. Sprendimo dėl bendrovės likvidavimo 4 punkte buvo nurodyta, kad, atliekant atsakovo likvidavimo procedūrą, likvidatorius turi ieškoti galimybių ir esant atitinkamų atsakovo darbuotojų sutikimams įdarbinti juos BLRT GRUPP AKTSIASELTS (sutrumpintai – BLRT Grupp AS) koncerno įmonėse. 2010-09-03 UAB „Baltic Engineering Centre“ ir UAB „Western Baltic engineering“ sudarė darbdavių susitarimą perkelti susitarimo priede nurodytus 32 (iš 43) UAB „Baltic Engineering Centre“ darbuotojus į UAB „Western Baltic engineering“, užtikrinant jiems nepertraukiamą darbo stažą ir su tuo susijusias teises, pareigas, papildomas garantijas dėl kasmetinių atostogų suteikimo, darbdavio mokamų išmokų, perkeliamiems darbuotojams paskirtų nuobaudų. Minėti darbuotojai buvo perkelti šalių susitarimu nutraukus darbo sutartis su UAB „Baltic Engineering Centre“ ir kitą dieną sudarius naujas sutartis su UAB „Western Baltic engineering“.

Darbo sutarčių nutraukimo neteisėtumą ieškovės grindė DK 138 straipsnyje įtvirtinto apribojimo nutraukti darbo santykius pažeidimu. Minėtame straipsnyje nustatyta, kad įmonės, įstaigos, organizacijos savininko, jų pavaldumo, steigėjo ar pavadinimo pasikeitimas, įmonės, įstaigos ar organizacijos sujungimas, padalijimas, išdalijimas ar prijungimas prie kitos įmonės, įstaigos ar organizacijos, verslo ar jo dalies perdavimas negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo santykius. Ieškovių nuomone, byloje nagrinėjamu atveju įvyko ne buvusio darbdavio UAB „Baltic Engineering Centre“ likvidavimas, o faktinis jo reorganizavimas, verslo perdavimas atsakovui UAB „Western Baltic engineering“. Todėl sprendžiant ginčą, visų pirma būtina nustatyti, ar minėtas ieškovių teiginys yra pagrįstas.

Šią bylą kasacine tvarka išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-02-20 nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-40/2012) nurodė, kad nagrinėjamai bylai aktuali ESTT praktika, kuriam remiantis turi būti tiriamos ir vertinamos bylos faktinės aplinkybės, siekiant atsakyti į klausimą, ar šalių santykiai patenka į Direktyvos 2001/23/EB taikymo sritį, t. y. ar nagrinėjamoje byloje įvyko verslo perdavimas tarp atsakovo UAB „Baltic engineering centre“ ir trečiojo asmens UAB „Western Baltic Engineering“ DK 138 straipsnio (aiškinant jį Direktyvos 2001/23/EB ir ESTT praktikos kontekste) nuostatų prasme. Kasacinis teismas išaiškino, kad iš ESTT praktikos taikant Direktyvas 2001/23/EB ir 177/87/EEB galima išskirti pagrindinius kriterijus, kuriais remdamasis Teisingumo Teismas konkrečiais atvejais konstatuoja, kad įvyko įmonės ar verslo perdavimas, patenkantis į Direktyvos taikymo sritį: 1) įmonės veiklos pobūdį ir perimtos veiklos tapatumo išlaikymą, kuris konkrečiai matyti iš fakto, kad naujasis darbdavys iš tikrųjų tęsia ar atnaujina įmonės valdymą, vykdydamas tokią pačią arba analogišką ekonominę veiklą, t. y. lemiamas veiksnys yra faktas, kad naujasis darbdavys tęsia ar atnaujina ūkio subjekto valdymą, išsaugodamas jo tapatumą; 2) perdavimo faktą įrodančiu kriterijumi įvardijamas perduodamo objekto pripažinimas stabiliu ekonominiu vienetu, t. y. perdavimu nebus laikomi tokie atvejai, kai sudaromi vienkartiniai susitarimai dėl specifinių, konkrečių darbų atlikimo. Siekiant konstatuoti įmonės ar verslo perdavimo faktą, reikia atsižvelgti į visas nagrinėjamam atvejui reikšmingas aplinkybes, inter alia į įmonės ar verslo rūšį, materialių išteklių (kilnojamojo ir nekilnojamojo turto) perdavimą ar neperdavimą, nematerialių išteklių vertę perdavimo metu, pagrindinių darbuotojų perėjimą pas naują įmonės savininką, klientų perdavimą, veiklos panašumą iki ir po perdavimo ir pan.; kita vertus, visos šios aplinkybės yra tik atskiri visapusiško įvertinimo, kuris turi būti atliktas, aspektai, todėl jie negali būti vertinami izoliuotai.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad UAB „Baltic engineering centre“ perdavė verslą atsakovui UAB „Western Baltic Engineering“. Pirmosios instancijos teismas visas apeliaciniame skunde išdėstytas bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus išsamiai išanalizavo, apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tik minėtų aplinkybių tik skirtingu apeliančių vertinimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs šią bylą kasacine tvarka nurodė, jog siekiant nustatyti, ar buvo perduotas verslas, ypač svarbu išsiaiškinti atsakovo ir trečiojo asmens ūkinės veiklos pobūdį ir atsižvelgiant į tai įvertinti visų nustatytų reikšmingų bylos aplinkybių visetą, t. y. išvadas padaryti ne iš pavienių faktų, bet iš jų visumos, nustačius konkrečių daugiaplanėje įmonės ūkinėje veikloje susiformavusių santykių ypatumus, išsiaiškinus konstatuotų faktų tarpusavio sąsajas ir panaikinus galimus prieštaringumus.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliančių argumentu, kad aplinkybė, jog su UAB „Baltic engineering centre“ 32 darbuotojais darbo sutartys buvo nutrauktos ir sudarytos naujos su UAB „Western Baltic Engineering“, pati savaime negali paneigti verslo perdavimo fakto. Kita vertus byloje ieškovės neginčijo aplinkybės, kad likviduojamos UAB „Baltic engineering centre“ darbuotojams buvo siūlytas darbas ir kitose įmonėse, o ne vien UAB „Western Baltic Engineering“, be to, kai kurie darbuotojai atsisakė ir pasiūlymų dirbti UAB „Western Baltic Engineering“. Taip pat apeliantės nepagrįstai kritikuoja pirmosios instancijos teismo argumentus dėl darbo sutarčių nutraukimo ir naujų sutarčių sudarymo remdamosi DK 96 str. 1 dalies 2 punkte įtvirtintu draudimu atsisakyti priimti į darbą, jeigu yra raštiškas darbdavių susitarimas dėl darbuotojo perkėlimo į kitą darbovietę, kadangi byloje nagrinėjamu atveju nebuvo vykdomas darbuotojų perkėlimas į kitą darbą be jų sutikimo. Apeliančių argumentai, kad 2010-09-03 darbdavių susitarimą dėl darbuotojų pasirašė ne likvidatorius, o UAB „Baltic Engineering Centre“ direktorius, kuris neįrodė savo įgalinimų, yra formalūs ir nepagrįsti, nes byloje likvidatorius patvirtino davęs direktoriui savo žodinį sutikimą, įstatymas numato galimybę įgaliotojui vėliau patvirtinti įgaliotinio įgalinimus, sudarytus sandorius (CK 1.79 str., 2.149 str., 6.229 str., 6.223 str., 6.235 str. ir kt.), dėl susitarimo galiojimo ir vykdymo ginčo nėra. Apeliančių akcentuojama aplinkybė, kad su UAB „Western Baltic Engineering“ darbo sutartis sudariusios darbuotojos iš esmės dirbo tą patį darbą kaip ir likviduotoje UAB „Baltic engineering centre“, su tais pačiais projektais, yra protingai paaiškinta – UAB „Western Baltic Engineering“ perėmė įsipareigojimus pagal kai kurias UAB „Baltic engineering centre“ nebaigtas vykdyti sutartis, kurių nebuvo galima be neadekvačių neigiamų pasekmių UAB „Baltic engineering centre“ nutraukti, todėl visiškai logiška, kad atitinkamos kvalifikacijos buvę UAB „Baltic engineering centre“ darbuotojai su šiomis sutartimis dirbo ir perėję į UAB „Western Baltic Engineering“. Aplinkybė, kad UAB „Western Baltic Engineering“ ir UAB „Baltic Engineering Centre“ bendrais pranešimais informavo klientus, jog UAB „Baltic Engineering Centre“ sutartis tęs tie patys darbuotojai, paaiškinama tuo, kad pranešimų siuntimo metu tie darbuotojai jau buvo priimti dirbti į UAB „Western Baltic Engineering“, taigi tai buvo papildoma garantija klientams, kad jie nenutrauktu sutarčių ir nereikalautų nuostolių atlyginimo.

Sutartinių įsipareigojimų perdavimo klausimu teisėjų kolegija, atmesdama apeliančių motyvais sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada bei atsakovų ir trečiųjų asmenų atsiliepimo motyvais –vien aplinkybė, kad UAB „Baltic engineering centre“ akcininkai nusprendė likviduoti bendrovę nesudaro besąlyginio teisėto pagrindo vienašališkai nutraukti su klientais sudarytas sutartis be neigiamų pasekmių, nepriklausomai nuo aplinkybės, kad, pavyzdžiui, pagal sutartį UAB „Baltic engineering centre“ nebuvo atlikęs nei 1 procento darbų. Priešingai – tinkamas savo prievolių kreditoriams įvykdymas yra bendrovės likvidavimo sąlyga (Akcinių bendrovių įstatymo 73 str. 3, 13 d.), kurios nešalina aplinkybė, kad prievolė yra palyginti nedidelė. Todėl apeliančių argumentas, kad UAB „Baltic engineering centre“ turėjo realią galimybę tiesiog sutarčių atsisakyti yra nepagrįstas, be to, toks atsisakymas, prieštarautų sąžiningai verslo praktikai, ypač esant galimybei kliento sutikimu sutarties vykdymą perkelti kitam asmeniui. Be to, sutarčių nutraukimas niekaip nepakeistų šioje byloje apeliančių ginamų savo teisių apimties. Byloje nekilo ginčo, kad UAB „Western Baltic Engineering“ perėmė vykdyti ne visas UAB „Baltic engineering centre“ sutartis. Atsakovas paaiškino, kad ne dėl visų UAB „Baltic engineering centre“ sutarčių nutraukimo pavyko susitarti su klientais. Todėl aplinkybė, kad kai kurios sutartys nebuvo nutrauktos ir jose UAB „Baltic engineering centre“ buvo pakeista UAB „Western Baltic Engineering“, nereiškia, kad buvo perleistas verslas Direktyvos 2001/23/EB prasme. Be to, sutarties šalis pakeista klientų sutikimu, sudarant trišales sutartis, t. y. nepriklausė vien nuo UAB „Baltic engineering centre“ valios (CK 6.101, 6.115 str.). Apeliantės nepateikė įrodymų, jog darbai pagal minėtas UAB „Baltic Engineering Centre“ sutartis nebuvo vienkartinio pobūdžio, dėl konkrečių darbų atlikimo, kad UAB „Western Baltic Engineering“ iš esmės perėmė buvusius UAB „Baltic Engineering Centre“ klientus ilgalaikei perspektyvai vykdyti UAB „Baltic Engineering Centre“ verslą. Kadangi sutartis baigė vykdyti UAB „Western Baltic Engineering“, akivaizdu, kad ši įmonė ir turėjo gauti apmokėjimą už savo atliktus darbus, todėl apeliančių argumentai, kad UAB „Western Baltic Engineering“ nepateikė teismui jokių įrodymų apie tai, kad pagal įvykdytas sutartis negavo apmokėjimo ar gavo jo mažiau, yra nesuprantami. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo ir trečiųjų asmenų atsiliepimo argumentu, jog apeliantės nepagrįstai UAB „Western Baltic Engineering“ pagal minėtas sutartis gautas pajamas sutapatina su jos gauta nauda, visiškai neįvertindama sąnaudų. Iš byloje pateiktų 2011 ir 2012 m. pelno (nuostolio) ataskaitų matyti, kad UAB „Western Baltic Engineering“ trejus metus dirba nuostolingai (t. 5, b. l. 23–26, t. 6, b. l. 42–44). Apeliančių versija, kad šie nuostoliai yra suplanuoti yra niekuo nepagrįsti (CPK 178 str.). Be to, netgi įrodyta aplinkybė, kad UAB „Western Baltic Engineering“ dėl naujų darbuotojų priėmimo gavo pelno, neturėtų lemiamos įtakos vertinant situaciją, kadangi protingai suprantama, kad pelno siekiantis juridinis asmuo savo veiklą organizuoja (taip pat ir priima sprendimus dėl naujų darbuotojų priėmimo) siekdamas gauti pelno.

Teisėjų kolegija sutinka ir su atsakovo bei trečiųjų asmenų atsiliepimo argumentu, kad įgyvendinant didelius projektus yra natūralu, kad gali kilti papildomų dabų poreikis, nes sutarties sudarymo metu neįmanoma numatyti visų sutarties vykdymo metu galinčių atsirasti aplinkybių. Šių su vykdytinomis sutartimis susijusių papildomų darbų, įvertinus jų palyginti nedidelę vertę, nėra protingo pagrindo laikyti UAB „Baltic Engineering Centre“ klientų ir verslo perėmimo įrodymu.

Apeliančių argumentas, kad dėl UAB „Baltic Engineering Centre“ ir UAB „Western Baltic Engineering“ veiklos panašumų įmonių grupės viduje šias dvi įmones palikti buvo netikslinga ir todėl priimtas sprendimas vieną jų likviduoti yra suprantamas ir patvirtintas trečiojo asmens AB „Vakarų laivų gamykla“ pirmosios instancijos teisme išdėstytoms UAB „Baltic Engineering Centre“ likvidavimo priežastims: UAB „Baltic Engineering Centre“ įmonę įsigijusiam BLRT Grupp AS koncernui buvo nereikalinga, kadangi jau turėjo tokį verslą UAB „Western Baltic Engineering“. Tačiau ši priežastis neįrodo apeliančių teiginio, kad UAB „Baltic Engineering Centre“ iš esmės buvo ne likviduota, o jos verslas perduotas UAB „Western Baltic Engineering“. Trečiasis asmuo nurodė, jog UAB „Baltic Engineering Centre“ neturėjo skirto pajamų uždirbimui vertingo, turinčio paklausą rinkoje ilgalaikio turto ir ilgalaikių įsipareigojimų (ilgalaikių sutarčių su klientais), jos sujunginėti su UAB „Western Baltic Engineering“ atliekant įmonių reorganizavimą nebuvo prasmės. Todėl buvo nuspręsta likviduoti UAB „Baltic Engineering Centre“.

Teisėjų kolegija atmeta apeliančių argumentus dėl neva pirmosios instancijos teismo netinkamai atlikto UAB „Baltic Engineering Centre“ turto perleidimo aplinkybių įvertinimo. Atsakovo ir trečiųjų asmenų pirmosios instancijos teisme išdėstyti ir atsiliepime į apeliacinį skundą atkartoti paaiškinimai, jog UAB „Baltic Engineering Centre“ turtas buvo parduotas AB „Vakarų laivų gamykla“ todėl, kad veiklą Estijoje vykdantis akcininkas BLRT Grupp AS nepageidavo perimti turto natūra, nes šis buvo beveik visiškai nusidėvėjęs, todėl jo transportavimo į Estiją kaštai būtų atnešę nuostolių akcininkui, yra įtikinantys. Apeliantės nepateikė įrodymų, jog turtas buvo perleistas už realios rinkos vertės neatitinkančią kainą. Turtą sudarė daugiausia naudoti baldai ir naudota kompiuterinė technika. AB „Vakarų laivų gamykla“ raštu patvirtino, jog programinė įranga „Tribon“ į sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį kaip parduodamas turtas buvo įtraukta tik formaliu buhalteriniu tikslu – UAB „Baltic Engineering Centre“ balansą padaryti nuliniu siekiant efektyvaus likvidavimo proceso. Norint savo veikloje naudoti programinę įrangą „Tribon“ buvo būtina sudaryti licencinę sutartį su programos savininku ar platintoju, ką ir padarė AB „Vakarų laivų gamykla“. Atsakovo teismui pateikta 2012-06-14 pažyma „Dėl programinės įrangos „Tribon“ naudojimo“, patvirtina, kad UAB „Western Baltic Engineering“ savo veikloje nenaudoja „Tribon“ programinės įrangos, kurią AB „Vakarų laivų gamykla“ 2010-09-08 nupirko iš likviduojamos įmonės. Apeliantės vertina šią pažymą kritiškai, tačiau atsakovo ir trečiųjų asmenų išdėstytas aplinkybes paneigiančių įrodymų nepateikia, o tik reikalauja išsklaidyti jos abejones: pateikti „Tribon“ programinės įrangos naudojimo licencinio susitarimo tarp AB „Vakarų laivų gamykla“ ir AVEVA Gmbh kopiją, iš kurios galima būtų matyti, kokios įmonės naudai iš tikrųjų buvo pasirašyta ši sutartis, kas yra tiesioginiai šios programinės įrangos naudotojai ir pan., t. y. įrodinėjimo pareigą perkelia atsakovui.

Reziumuojant, įvertinusi faktinių aplinkybių – kad UAB „Baltic Engineering Centre“ darbuotojams buvo siūlomas darbas ne UAB „Western Baltic Engineering“, bet ir kitose įmonėse, kad buvo gautas darbuotojų sutikimas pereiti dirbti į kitą įmonę, kad ne visi darbuotojai sutiko su darbovietės pakeitimu, kad ne visų sutarčių UAB „Baltic Engineering Centre“ vykdymą perėmė UAB „Western Baltic Engineering“, o tik tas, kurių be neadekvačių teisinių pasekmių nepavyko nutraukti, ir dėl kurių tęsimo buvo susitarta su UAB „Baltic Engineering Centre“ klientais sudarytomis trišalėmis sutartimis, kad nėra įrodymų, jog perimtos vykdyti sutartys yra ne vienkartiniai susitarimai dėl konkrečių darbų pagal perimtas užbaigti sutartis atlikimo, o likviduotos įmonės klientų perėmimas siekiant vykdyti likviduotos įmonės verslą, t. y. veiklos su šiais klientais tolesnis vystymas, išeinantis už perimtų sutarčių teisinių santykių ribų, kad UAB „Western Baltic Engineering“ nepradėjo vykdyti naujo pobūdžio veiklos, kurios nevykdė iki UAB „Baltic Engineering Centre“ likvidavimo, kad UAB „Western Baltic Engineering“ neperėmė UAB „Baltic Engineering Centre“ turto – visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo išvadai, jog UAB „Western Baltic Engineering“ perėmė UAB „Baltic Engineering Centre“ veiklą, kurios pati nevykdė anksčiau, tęsdama šios valdymą, išsaugodama šios, kaip stabilaus ekonominio vieneto, tapatumą.

Konstatavus, kad UAB „Western Baltic Engineering“ neperėmė UAB „Baltic Engineering Centre“ verslo bei, atitinkamai, nepažeidė DK 138 straipsnio, aiškinant jį Direktyvos 2001/23/EB ir ESTT praktikos kontekste, darytina išvada, kad su apeliantėmis darbo sutartys DK 136 str. 1 d. 6 punkto pagrindu nutrauktos pagrįstai, todėl dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su neteisėto darbo sutarties nutraukimo teisinėmis pasekmėmis, teisėjų kolegija nepasisako.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išanalizavo bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai įvertino jas patvirtinančius/paneigiančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, nenukrypo nuo byloje nagrinėjamu klausimu suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 326 str. 1 d. 1 p., 329 str., 330 str., 331 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.