Kauno apylinkės teismo sprendimas

Atsiliepimas

4. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2016-06-01 pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nesutinka dėl dalies kreditorinių reikalavimų pripažinimo asmeninėmis prievolėmis. VMI nurodė, kad pagal 2016-05-31 duomenis ieškovė skolinga VMI 130,06 Privalomojo sveikatos draudimo įmoką bei 10,70 Eur šio mokesčio delspinigių bei ieškovės įsiskolinimas valstybės biudžetui pagal vykdomąjį dokumentą antstolės R. G. vykdomojoje byloje Nr.0090/16/00373 yra 86 Eur, atsakovas VMI yra skolingas: 3 683,10 Eur Gyventojų pajamų mokesčio bei 198,09 Eur šio mokesčio delspinigių (už 2014 m.); 282 Eur Privalomojo sveikatos draudimo įmoką bei 0,21 Eur šio mokesčio delspinigių (už 2015 m.); 1 268,24 Eur Pridėtinės vertės mokesčio bei 153,31 Eur šio mokesčio delspinigių (už 2014 m. antrą pusmetį). Dėl dalies mokesčių įsiskolinimo antstolė A. A. vykdo priverstinį išieškojimą vykdomojoje byloje Nr.0036/15/03338. VMI nuomone, ieškovės ir atsakovo privalomojo sveikatos draudimo įmokų skolos bei ieškovės išieškoma bauda yra asmeninio pobūdžio ir laikytina asmeninėmis prievolėmis, tačiau Gyventojų pajamų mokesčio bei Pridėtinės vertės mokesčio skolos, kurios atsakovo deklaruotos ir 2016-05-31 VMI duomenimis sudaro 5 302,74 Eur, turi būti laikoma bendra sutuoktinių solidari prievole.

Atsiliepimas

7. Šalių santuoka, įregistruota 2004-08-28 Kauno rajono CMS, nutrauktina dėl atsakovo kaltės, konstatavus, kad jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 str.). Nutraukus santuoką ieškovei paliktina santuokoje įgyta pavardė ,,D“, atsakovui – pavardė ,,D“ (CK 3.69 str.). Nepilnametės dukros K. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, su kuria ji gyvena ir, kaip nurodė apklausta Vaikų teisių apsaugos skyriuje, norėtų gyventi (1 t., b. l. 103). Kadangi abi šalys gali išlaikyti save patys, išlaikymas iš vienas kito kitam nepriteistinas (CK 3.72 str.). Kadangi šalys, jų teigimu, patvirtintu rašytiniais įrodymais, santuokos metu jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįgijo, turto padalinimo tarp šalių klausimas nespręstinas (CK 3.59 str.).

Atsiliepimas

11. Atsakovas pateiktame atsiliepime nepilnametės dukros išlaikymui prašo priteisti tik po 38 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės. Atsakovo teigimu, jis pats šiuo metu jis gyvena pas tėvus, savo pastovaus būsto neturi, todėl negalėtų šiuo metu dukrai suteikti normalių gyvenimo sąlygų, tačiau su dukra bendrauti neatsisako ir nori tai daryti. Visus 2015-us metus jis niekur nedirbo, pajamų neturėjo, jį patį išlaikė jo senyvi tėvai, o jis gyveno iš to, ką uždirbdavo pas kaimynus, todėl mokėti išlaikymo neturėjo galimybės. Jokio kilnojamo ar nekilnojamo turto jis neturi. Šiuo metu jis niekur nedirba. Su ieškovės poreikių sąrašu nesutinka, tačiau išlaikyti dukrą nevengia, įsidirbęs teiks išlaikymą dukrai. Kadangi abu tėvai privalo rūpintis vaikų išlaikymu, o esant sunkiai vieno finansinei padėčiai, tuo metu tai atlieka kitas tėvas, todėl ieškovės reikalavimas išlaikymo už laikotarpį nuo 2014-04-11 iki 2016-04-11 nėra teisingas, nes tuo laikotarpiu jis neturėjo pajamų ir pats buvo bei yra išlaikomas tėvų. Be to, išlaikymas už 3 metus atgal (nuo kreipimosi į teismą dienos) šiuo atveju negali būti priteistas, nes ieškovė į teismą kreipėsi tik 2016 m. Ieškovė teigia, jog jos darbo užmokestis atskaičius mokesčius siekia 186 Eur, tai reiškia, jog ieškovė šiuo metu taip pat, kaip ir jis, negali užtikrinti dukters išlaikymo po 170 Eur, tačiau iš jo reikalauja tokios sumos bei išlaikymo įsiskolinimo. Jis šiuo metu niekur nedirba, todėl šiai dienai negali skirti jokių sumų dukters išlaikymui. Tačiau, suprasdamas, jog dukrai reikalingas išlaikymas, sutinka, jog iš jo, kaip niekur nedirbančio bei pačiam esant išlaikomam šiuo metu, būtų priteista po 38 Eur (t. y. bazinė socialinė išmoka) per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos. Pasikeitus jo turtinei padėčiai, ieškovei išlieka galimybė kreiptis į teismą dėl išlaikymo sumos padidinimo. Kadangi jis nedirba, jokio turto neturi, todėl mokėti 170 Eur išlaikymo neturi galimybės. Vadovaudamasis išdėstytu bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsakovas prašo tenkinti ieškinį, išskyrus reikalavimą dėl išlaikymo dukrai priteisimo, prašydamas priteisti iš jo tik po 38 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės.

12. Taigi byloje ginčas kilo dėl dukters išlaikymo dydžio, ieškovei prašant per mėnesį priteisti 150 Eur sumą, sumažintą nuo ieškiniu prašytos 170 Eur sumos, o atsakovui sutinkant mokėti tik 38 Eur per mėnesį, be to, visiškai nesutinkant mokėti ieškovės prašomo priteisti 2 702 Eur išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2014-04-11 iki 2016-04-11.

13. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje. Vykdydami šią prievolę tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (LAT 2009-04-27 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-189/2009; kt.). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (LAT 2005-11-30 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (LAT 2010-10-26 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011-04-05 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-154/2011; kt.). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (LAT 2004-04-26 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013-04-26 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-276/2013; kt.). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą. Tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr., pvz., 2010-02-08 nutartį civ. byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (LAT 2010-05-27 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (LAT 2009-11-10 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015-02-13 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.). Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 str.) (LAT 2006-02-01 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-79/2006; 2009-04-27 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2015-04-08 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

14. Byloje nėra ginčo dėl to, jog nepilnametė šalių dukra K, 2014 m. šalims pradėjus gyventi skyriumi, yra išlaikoma ir auklėjama iš esmės vien ieškovės pastangomis ir lėšomis, jog ieškovei vienai tenka šalių vaiko auklėjimo, dėmesio jai skyrimo bei vaiko sveikatos priežiūros rūpesčiai, atitinkamos yra ir sunkiai paskaičiuojamos ieškovės asmeninio laiko bei sveikatos sąnaudos, nuo kurių savo požiūriu ir elgesiu dukters atžvilgiu yra save atsileidęs atsakovas, su savo dukra nebendraudamas ir ja visiškai nesirūpindamas nei materialiai, nei dvasiškai. Pažymėtina, jog atsakovas šių ieškovės nurodytų aplinkybių neneigė, niekaip neargumentavo savo visiško nusišalinimo nuo dukters lankymo, auklėjimo ir priežiūros, vien dėl ko, teismo nuomone, šioje byloje egzistuoja pagrindas visas abejones tiek dėl vaiko išlaikymui būtinų materialinių sąnaudų, tiek dėl tikrosios atsakovo turtinės padėties, atsakovo gaunamų (galimų gauti) pajamų ir pan., vertinti nepilnametės dukters interesų naudai (LAT 2004-04-19 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-286/2004).

15. Tai, kad abi šalys neturi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei gyvena pas savo tėvus, gauna su darbo santykiais susijusias pajamas, rodo, kad jų turtinė padėtis iš esmės yra panaši. SoDros duomenys patvirtina, jog ieškovė, dirbdama virėja lopšelyje darželyje ,9duomenys neskelbtini)“, gauna darbo užmokestį, kuris per mėnesį nuo 2014-04-01 iki 2014-04-30 sudarė 1 000 Lt, nuo 2014-05-01 iki 2014-05-09 – 415,31 Lt, 2015-03-01 iki 2015-06-30 – po 300 Eur, nuo 2015-07-01 iki 2015-09-30 – po 325 Eur, 2015-10-01 iki 2015-10-31 – po 487,5 Eur, nuo 2015-11-01 iki 2015-11-30 – po 406,25 Eur, nuo 2015-12-01 iki 2015-12-31 – po 626,25 Eur, 2016-01-01 iki 2016-06-30 – po 437,5 Eur, nuo 2016-07-01 – po 475 Eur, o atsakovas, dirbdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuo 2014-01-01 iki 2014-01-03 uždirbo 337,7 Lt, nuo 2014-06-09 iki 2014-06-20 uždirbo 718,88 Lt, nuo 2016-07-05 iki 2016-07-31 – 334,08 Eur, nuo 2016-08-01 iki 2016-08-31 – 408,32 Eur, be to, dirbdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuo 2016-02-19 iki 2016-04-04 uždirbo tik 270,64 Eur (61,25 + 175 + 34,39). Be to, kaip matyti iš SoDros duomenų, atsakovo, kaip savarankiškai dirbančio asmens nuo 2009 m., 2014 metais per mėnesį užm. suma buvo 5 952 Lt. Kadangi atsakovas yra gimęs 1981 metais, jokie duomenys nei apie jo sveikatos problemas, nei apie nesėkmingas darbo paieškas per darbo biržą į bylą nepateikti, teismo nuomone, tai duoda pagrindą išvadai, jog pats atsakovas, būdamas jauno ir darbingo amžiaus, neturėdamas sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti, yra atsakingas dėl to, kad jis nuo 2015-01-01 iki 2016-02-19 negavo oficialių darbinių pajamų, iš kurių galėtų prisidėti prie dukters išlaikymo, tuo labiau, kad VMI pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovas 2014–2015 metais vykdė tam tikrą veiklą, kadangi jam už 2014 m. buvo priskaičiuota nesumokėto 3 683,10 Eur Gyventojų pajamų mokesčio bei 198,09 Eur šio mokesčio delspinigių, už 2014 m. antrą pusmetį – 1 268,24 Eur Pridėtinės vertės mokesčio bei 153,31 Eur šio mokesčio delspinigių bei už 2015 m. – 282 Eur Privalomojo sveikatos draudimo įmokų bei 0,21 Eur šio mokesčio delspinigių (1 t., b. l. 97). Atsakovo nuo 2015-01-01 iki 2016-02-19 negautos oficialios darbinės pajamos ir nekilnojamojo turto neturėjimas (kurio, beje, neturi ir ieškovė), teismo nuomone, negali būti priežastimi, pateisinančia nepilnametei dukrai būtino išlaikymo nemokėjimą. Atsakovui nepateikus jokių įrodymų, dėl kokių priežasčių jis negalėjo gauti oficialių darbinių pajamų, neįrodžius, kad jis dėjo maksimalias pastangas bent jau minimalioms pajamoms per tą laikotarpį gauti, darytina išvada, kad jis turėjo realias galimybes pasirūpinti tokių pajamų gavimu, kad galėtų tinkamai išlaikyti savo vienintelę išlaikytinę. LAT yra konstatavęs, kad pareigos išlaikyti savo vaiką nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeimyninių ryšių suformavimu, išvykimu ar kitomis priežastimis (LAT 2010-05-20 nutarimas civ. byloje Nr. 3K-P-186/2010).

16. Nors atsakovas atsiliepime nurodė, kad ieškovės nurodytos 344 Eur per mėnesį išlaidos dukters poreikiams patenkinti yra akivaizdžiai per didelės, kad nėra pateikti tas išlaidas pagrindžiantys įrodymai, pažymėtina, jog ieškovė, atsikirsdama į šį atsakovo argumentą, pateikė čekius, patvirtinančius ieškovės turėtas išlaidas dukros avalynei (9,95 + 4,2 + 8,7 +6,99 +4,99), drabužiams (5,49 + 5,49 +5,49), kuprinei 24,47 Eur, pramogoms (5,66 x 2), mokyklinėms prekėms. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad visos abejonės dėl vaiko išlaikymui būtinų materialinių sąnaudų vertinamos nepilnametės dukters interesų naudai, nors ir nesant į bylą pateiktų kiekvieną išlaidų poziciją pagrindžiančių įrodymų, iš ieškovės nurodytos 344 Eur sumos realiomis pripažįsta tik 280 Eur išlaidas per mėnesį dukros poreikių patenkinimui: maistui 80 Eur, drabužiams 25 Eur, avalynei 25 Eur, higienos ir švaros prekėms (dantų pasta, muilas, skalbimo priemonės, šampūnas, dušo želė ir kt.) – 16 Eur, laisvalaikiui (teatras, kinas, atostogos, gimtadieniai ir kt.) – 40 Eur, komunaliniams mokesčiams dėl buto (vanduo, elektra, šildymas, šiukšlės ir kt.) – 32 Eur; išlaidos mobiliam telefonui, internetui – 10 Eur; vaistams ir maisto papildams – 10 Eur; lavinimo ir mokyklinėms prekės – 22 Eur; netikėtoms išlaidos (batų, telefono taisymas, dantų taisymas, šventės ir kt.) – 10 Eur; transporto išlaidoms – 10 Eur.

17. Nustačius, kad šalių dukros būtiniems poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga 280 Eur suma, atsakovui šio poreikių dydžio argumentuotai nenuginčijus, laikant, kad ieškovės ir atsakovo galimybės teikti materialinį išlaikymą dukrai yra maždaug vienodos, nesant pagrindo nustatyti kitokių išlaikymo teikimo proporcijų tarp ieškovės ir atsakovo, teismas iš atsakovo nepilnametei dukrai K. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisia ½ dalį šios sumos – 140 eurų išlaikymą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos 2016-04-11 iki vaiko pilnametystės, lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti ieškovei, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teismo nuomone, 140 Eur per mėnesį išlaikymo dydis yra visiškai realus, atitinkantis protingumo kriterijus ir nepažeidžiantis tėvų turtinės padėties bei nepilnamečio vaiko poreikių proporcingumo.

18. Be to, ieškovei iš atsakovo priteistinas 2 422 Eur išlaikymo dukrai įsiskolinimas nuo 2014-04-11 iki 2016-04-11 (kreipimosi į teismą su ieškiniu diena), t. y. už dvejus metus iki kreipimosi į teismą, paskaičiuotas tokiu būdu: po 300 Lt (kas atitinka 86,89 Eur) už 2014 m. 9 mėnesius bei po 100 Eur už 2015 m. ir už 2016 m. 2 mėn. bei po 120 Eur už 2 paskutinius mėnesius, t. y. 86,89 x 9 mėn.+ 100 x 14 mėn. + 120 x 2 mėn. Teismo nuomone, asakovas be jokio pagrindo teigia, kad negali būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas, kadangi, vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kadangi šiuo atveju išlaikymo įsiskolinimą faktiškai prašoma priteisti net už trumpesnį laiką, už kurį išlaikymo įsiskolinimas gali būti išieškotas, teismo nuomone, nėra jokio pagrindo visiškai netenkinti ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Pažymėtinas, jog reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.) (LAT 2007-01-29 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-21/2007; 2009-04-27 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-189/2009). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas didesnę šio laikotarpio dalį oficialių darbo užmokesčio pajamų neturėjo, taip pat į tai, jog dukros poreikiai tuo metu buvo mažesni dėl amžiaus, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, priteistiną įsiskolinimo sumą mažina iki 2 422 Eur.