Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

2022-11-11 · Administracinė byla Nr. eI2-5856-283/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-11-11
Bylos Nr.
eI2-5856-283/2022
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00157-2022-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Dalytė Zlatkuvienė (pirm.), Irena Varžinskienė, Nijolė Čekanauskienė
Pareiškėjas
N. K.
Atsakovas
Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Administracinė byla Nr. eI2-5856-283/2022Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00157-2022-6
Procesinių sprendimų kategorijos: 36; 55.1.3(S)REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 11 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės, Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ingridai Petuškinienei,dalyvaujant per vaizdo konferencijų programą „ZOOM“:

pareiškėjui N. K. ir jo atstovui advokatui D. T.;

atsakovo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui I. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. K. skundą dėl administracinio sprendimo panaikinimo atsakovui Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Teismas:

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas N. K. (toliau – ir pareiškėjas, ir N. K.) 2022 m. gegužės 9 d. elektroninių ryšių priemonėmis administraciniam teismui pateikė skundą ir prašė panaikinti atsakovo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, ir Utenos AVPK) Veiklos skyriaus 2022 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. 22-IL-89-00260-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ (toliau – ir 2022 m. balandžio 25 d. sprendimas) ir 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 22-IL-89-00629-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjo 2022 m. gegužės 18 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti reikalavimą dėl Utenos AVPK 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. 22-IL-89-00629-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ panaikinimo. Nurodyta nutarties dalis atskiruoju skundu nebuvo skundžiama ir yra įsiteisėjusi.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Utenos AVPK Veiklos skyriaus vyresniosios specialistės V. S. 2022 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. 22-IL-89-00260-e, patvirtintu Utenos AVPK Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo I. Z., buvo nepatenkintas pareiškėjo 2022 m. balandžio 20 d. prašymas ir nuspręsta neišduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Nurodytas sprendimas buvo priimtas, atsakovui nustačius, kad Panevėžio apygardos teismo 2020 m. liepos 17 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-7-334/2020 pareiškėjas buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą ir kad atsirado Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – Ginklų kontrolės įstatymas) 18 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytos sąlygos, bei padarius išvadą, jog pareiškėjas įgijo teistumą ir tapo priekaištingos reputacijos asmeniu, dėl ko, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – Ginklų kontrolės įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu Utenos AVPK 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 20-IL-89-00629-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ (toliau – 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimas) buvo panaikintas N. K. išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. Ll-0003694. Pareiškėjas teigė, kad 2022 m. balandžio 25 d. sprendimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagristas, kadangi jame netinkamai įvertinti faktiniai duomenys ir netinkamai taikytas Ginklų kontrolės įstatymas.

N. K. paaiškino, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini), darbdavys jį teigiamai charakterizuoja, jis sėkmingai studijavo (duomenys neskelbtini) programos ketvirtame kurse, išlaiko nepilnametę dukrą S. K., turi pomėgį medžioti, duodantį naudos pareiškėjo šeimai; yra (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubo narys ir, nors ir negali medžioti, tačiau aktyviai dalyvauja klubo veikloje. N. K. tvirtino, kad jis nėra visuomenės narys, kurį reiktų auklėti įvairiais suvaržymais, todėl mano, jog dėl jo dabartinio elgesio visuomenė priekaištų jam neturi, ką patvirtina išduotos charakteristikos. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad jis buvo nuteistas vienintelį kartą už 2013 – 2014 metais įvykdytus nusikalstamus veiksmus, 2013 m. liepos 30 d. išduotas Leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0000187 buvo panaikintas 2014 metais, pareiškus jam įtarimus, o 2019 m. lapkričio 5 d. buvo išduotas naujas Leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. LI-0003694. N. K. pažymėjo, jog dėl 2013 – 2014 metais įvykdytų neteisėtų veiksmų jam du kartus bendram 6,5 metų laikotarpiui buvo panaikinti leidimai laikyti (nešiotis) ginklus. Mano, kad taip buvo pažeistas konstitucinis principas non bis in idem, įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 31 straipsnio 5 dalyje, o neišduodant leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, yra pažeidžiami proporcingumo, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai.

Teismo posėdyje N. K. ir jo atstovas advokatas D. T. (toliau – advokatas D. T.), iš esmės pakartoję skunde išdėstytus argumentus ir motyvus, prašė tenkinti skundą.

Teikdamas paaiškinimus, N. K. teigė, kad jis yra baudžiamas per griežtai, kadangi nusikalstama veika padaryta beveik prieš dešimt metų, visą šį laiką jis gyveno dorai ir gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, šiuo metu jo reputacija yra nepriekaištinga, prieš visuomenę jaučiasi bausmę atlikęs, nuosprendžiu paskirtą baudą sumokėjo. Tvirtino, kad yra socialus asmuo, todėl neturėdamas leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, jaučia didelį diskomfortą, kadangi negali bendrauti su savo draugais, dalyvauti sportiniame šaudyme, augina elnius, tačiau negali įsigyti injekcinio ginklo veterinariniais tikslais. Vertino, kad negalėjimas naudotis ginklu dėl prieš dešimtmetį padarytos nusikalstamos veikos yra neproporcinga pasekmė.

Žemesnės instancijos teismas

Teikdamas paaiškinimus, pareiškėjo atstovas advokatas D. T. tvirtino, kad, teismui panaikinus N. K. teistumą, išnyko sąlygos, dėl kurių buvo panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus. Nurodė, kad nuo N. K. nusikalstamos veikos padarymo yra praėjęs žymus laiko tarpas; pareiškėjo reputacija per visą šį laiką gerėjo: jis naujų nusikalstamų veikų nepadarė, baigė (duomenys neskelbtini) programą, išlaiko nepilnametę dukrą, charakterizuojamas teigiamai; dėl 2013 – 2014 metais padarytos nusikalstamos veikos beveik septynis metus negali naudotis ginklu, todėl dėl šios nusikalstamos veikos padarymo neišduodant leidimo laikyti (nešiotis) ginklą yra baudžiamas antrą kartą. Pareiškėjo atstovo nuomone, Ginklų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 13 punkte įtvirtintas reikalavimas yra išvestinis iš šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 6 punkto, todėl, teismui panaikinus teistumą, pareiškėjas tapo nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Pažymėjo, kad atsakovas vėlavo priimti 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimą, toks sprendimas turėjo būti priimtas nedelsiant po 2020 m. liepos 17 d. apkaltinamojo nuosprendžio N. K. paskelbimo. Pareiškėjo atstovas tvirtino, kad 2022 m. balandžio 25 d. sprendimu pažeisti konstituciniai teisingumo, protingumo ir proporcingumo principai.

Atsiliepimas

Atsakovas Utenos AVPK atsiliepimu prašė N. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Utenos AVPK nurodė, kad 2022 m. balandžio 20 d. buvo gautas N. K. prašymas, reg. Nr. 22-G-89-00598-e, išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei. Atlikus patikrinimus, vykdomus siekiant nustatyti priežastis, dėl kurių galėtų būti neišduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, buvo nustatyta, kad pareiškėjas Panevėžio apygardos teismo 2020 m. liepos 17 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-7-334/2020 buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą ir kad Utenos AVPK Veiklos skyriaus 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 20-IL-89-00629-e, vadovaujantis Ginklų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pareiškėjui, kaip įgijusiam teistumą ir dėl to netekusiam nepriekaištingos reputacijos asmeniui, buvo panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L10003694.

Atsakovas, nurodęs, kad 2020 m. lapkričio 26 d. buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, ir pacitavęs Ginklų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 12 punktą ir juo remdamasis, teigė, kad pareiškėjas nepriekaištingos reputacijos asmeniu galės būti laikomas nuo 2023 m. lapkričio 26 d. Nurodė, kad 2022 m. balandžio 25 d. sprendimas priimtas, vadovaujantis Ginklų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, numatančiu, kad ginklus, jų šaudmenis negali įsigyti ir turėti asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Be to, Utenos AVPK, pacitavęs Ginklų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei 18 straipsnio 2 dalies 13 punkte įtvirtintas nuostatas ir jomis remdamasis, nurodė, kad pareiškėjas trejus metus nėra nepriekaištingos reputacijos ir trejus metus tokiam asmeniui negali būti išduotas leidimas įsigyti ginklą. Atsakovas vertino, kad pareiškėjo teiginys, jog prašymo pateikimo dieną, t. y. 2022 m. balandžio 20 d., jis buvo nepriekaištingos reputacijos asmeniu, prieštarauja Ginklų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 13 punkto nuostatoms. Utenos AVPK, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-485-525/2015, 2018 m. balandžio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-505-602/2018 pateiktus išaiškinimus, tvirtino, kad, pagal Ginklų kontrolės įstatymo įtvirtintą reguliavimą, fizinio asmens nepriekaištinga reputacija nėra vertinamoji kategorija, suteikianti diskreciją specialiajam subjektui, kurį įstatymų leidėjas įgaliojo priimti sprendimus dėl leidimų laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, pačiam nuspręsti, kuriuo atveju pretendentas laikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu pagal Ginklų kontrolės įstatymą, o kuriuo nelaikytinas, kadangi šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas baigtinis atvejų, kuriais pagal šį įstatymą asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, sąrašas. Atsakovas nurodė, kad iš Ginklų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 13 punkte įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog per 3 metų terminą, skaičiuojamą nuo leidimo nešiotis, leidimo laikyti ginklą panaikinimo dienos, asmuo yra nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, nepriklausomai nuo aplinkybės, kad per šį 3 metų laikotarpį asmeniui panaikintas teistumas. Utenos AVPK savo pozicijai pagrįsti rėmėsi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2001 m. balandžio 12 d., 2013 m. sausio 25 d., 2020 m. birželio 5 d. ir 2016 vasario 2 d. nutarimuose teikiamais Ginklų kontrolės įstatymo išaiškinimais, kad pagal Konstituciją valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves; kad ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką; kad tiek, kiek būtina visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygos.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje Utenos AVPK atstovas I. Z., iš esmės pakartojęs skunde išdėstytus argumentus ir motyvus, prašė pareiškėjo skundą atmesti. Paaiškino, kad 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimas dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo buvo priimtas nedelsiant, kai tik duomenys apie pareiškėjo teistumą buvo pateikti Policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad N. K. 2022 m. balandžio 20 d. prašymu Nr. 22-G-89-00598-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus“ kreipėsi į Utenos AVPK ir prašė išduoti leidimą laikyti (nešiotis) medžioklei skirtus ginklus (lygiavamzdžius, graižtvinius ir kombinuotus šaunamuosius ginklus).

Utenos AVPK Veiklos skyriaus vyresnioji specialistė 2022 m. balandžio 25 d. priėmė sprendimą Nr. 22-IL-89-00260-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“, kuriuo nusprendė neišduoti N. K. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus; sprendimą 2022 m. balandžio 26 d. patvirtino Utenos AVPK Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas I. Z. (toliau – I. Z.).

Be to, nustatyta, kad Utenos AVPK Veiklos skyriaus vyresnioji specialistė 2020 m. lapkričio 26 d. priėmė sprendimą Nr. 20-IL-89-00629-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“, kuriuo nusprendė panaikinti N. K. išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0003694.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl policijos įstaigos sprendimo neišduoti asmeniui leidimo laikyti (nešiotis) ginklus teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (taikoma 2022 m. kovo 31 d. – 2022 m. liepos 1 d. laikotarpiu galiojusi suvestinė redakcija), Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintas Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas), išdėstytas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-649 (taikoma 2022 m. sausio 31 d. – 2022 m. liepos 2 d. laikotarpiu galiojusi suvestinė redakcija).

Įstatymų leidėjas, priimdamas Ginklų kontrolės įstatymą, turėjo tikslą reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą (Ginklų kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Ginklų kontrolės įstatymu įgyvendinama 1991 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 91/477/EEB dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės (Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo priedo 1 punktas). Direktyvos 91/477/EEB 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės narės leidžia įsigyti ir laikyti šaunamuosius ginklus tik tiems asmenims, kurie turi tam tinkamą priežastį ir kurie nekelia grėsmės sau arba kitiems, viešajai tvarkai arba visuomenės saugumui; teistumas už smurtinį tyčinį nusikaltimą yra laikomas tokia grėsme (1 dalies b punktas). Direktyvos 91/477/EEB 3 straipsnis nustato, kad valstybės narės, atsižvelgdamos į teises, kurios valstybių narių nuolatiniams gyventojams suteiktos pagal šios direktyvos 12 straipsnio 2 dalies nuostatas, savo teisės aktuose gali nustatyti griežtesnes nuostatas nei numatytos šioje direktyvoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, kad iš Ginklų kontrolės įstatymo 1 straipsnio nuostatų seka, jog vienas šio įstatymo tikslų yra užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, o remdamasis Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d., 2013 m. sausio 25 d. nutarimais, yra konstatavęs, jog iš šių nutarimų seka, kad visuomenės ir valstybės saugumas yra konstitucinė vertybė (žr., pvz., 2017 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-225-552/2017, 2016 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1848-575/2016, 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-669-815/2022 ir kt.)

Žemesnės instancijos teismas

Pagal Ginklų kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalį ir Tvarkos aprašo 5 punktą, leidimus laikyti ir nešiotis ginklus išduoda policijos įstaigos, gavusios asmenų prašymus. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2021 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 5-V-525 patvirtintų Utenos AVPK nuostatų 13.4 punktu atsakovui pavesta prižiūrėti, kad būtų laikomasi nustatytos tvarkos įgyjant, laikant, saugant, perduodant šaunamuosius ginklus, šaudmenis. Ginklų kontrolės įstatymo 12 straipsnio 3 dalis nustato, kad policijos įstaigos, gavusios prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, atlieka patikrinimus, siekdamos nustatyti, ar asmenims, pretenduojantiems gauti leidimus laikyti ar nešiotis A, B, C kategorijų ginklus, netaikomi šio įstatymo nustatyti apribojimai. To paties straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad leidimai laikyti ar leidimai nešiotis A, B, C kategorijų ginklus išduodami asmenims, turintiems teisę įsigyti tokių kategorijų ginklus.

Utenos AVPK priimtu Sprendimu atsisakė N. K. išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, vadovaudamasis Ginklų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 13 punktu ir Ginklų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei remdamasis aplinkybe, kad pareiškėjui išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0003694 Utenos AVPK 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 20-IL-89-00629-e buvo panaikintas ir nuo to momento nepraėję 3 metai, dėl ko pareiškėjas pateko į kategoriją asmenų, nesančių nepriekaištingos reputacijos.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismine tvarka ginčas dėl Utenos AVPK 2020 m. lapkričio 26 d. priimto sprendimo Nr. 20-IL-89-00629-e nebuvo nagrinėjamas. Pareiškėjas šią aplinkybę patvirtino teismo posėdyje, nurodęs, kad šio sprendimo neskundė dėl tuo metu turėto teistumo. Taigi, Utenos AVPK 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimas Nr. 20-IL-89-00629-e nepanaikintas ir galiojantis, dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjamoje byloje nėra ir negali būti sprendžiama.

Ginklų kontrolės įstatyme nustatyta, kad medžioklei B ir C kategorijų ilguosius graižtvinius, lygiavamzdžius, pneumatinius ginklus, jų šaudmenis gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 18 metų nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, turintys medžiotojo bilietą, ir subjektai, turintys licenciją nuomoti ginklus, gavę leidimą laikyti ginklus (13 straipsnio 2 dalis); Ginklų kontrolės įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos (17 straipsnio 1 dalies 2 punktas); nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuriam leidimo nešiotis ginklus, leidimo laikyti ginklus galiojimas buvo panaikintas ar nepratęstas šio straipsnio 2 dalyje, išskyrus šios dalies 9 punktą, ar kitų įstatymų nustatytais pagrindais, taip pat už kitus ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartos pažeidimus, ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai (18 straipsnio 2 dalies 13 punktas).

Atsižvelgus į nustatytą faktinę aplinkybę, kad N. K. turėtas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus buvo panaikintas kompetentingos policijos įstaigos sprendimu, bei nustačius, kad šis sprendimas nėra pakeistas ar panaikintas ir kad nuo jo priėmimo dienos nėra praėję treji metai, daroma išvada, jog nepriklausomai nuo to, kad per šį laikotarpį teismas nustatyta tvarka panaikino pareiškėjui teistumą, sprendžiama, kad Utenos AVPK, remdamasis Ginklų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 13 punktu ir 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagrįstai konstatavo, jog N. K. laikomas nesančiu nepriekaištingos reputacijos asmeniu, todėl jam negali būti išduodamas leidimas įsigyti, laikyti (nešioti) šaunamuosius ginklus. Darydamas nurodytą išvadą, teismas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismine praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-485-525/2015, 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-668-815/2022).

Pareiškėjas skunde ir teismo posėdyje tvirtino, kad, sprendžiant dėl leidimo išduoti laikyti (nešiotis) ginklus, atsižvelgtina į tai, jog veika, dėl kurios padarymo jam neišduotas leidimas turėti ginklus, yra padaryta 2013 – 2014 metais, teismo paskirtą baudą jis sumokėjo, per visą šį laiką gyveno dorai, jis charakterizuojamas teigiamai, o teismui panaikinus teistumą, jo reputacija tapo nepriekaištinga.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos duomenimis, Panevėžio apygardos teismo 2020 m. liepos 17 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-7-334/2020 N. K. buvo pripažintas kaltu, 2013 – 2014 metais padaręs nusikalstamą veiką, ir nuteistas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2022 m. kovo 24 d. nutartimi pareiškėjui panaikino teistumą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. liepos 17 d. nuosprendžio, konstatavęs, kad N. K. Panevėžio apygardos teismo 2020 m. liepos 17 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę atliko, yra teistas vieną kartą tik šiuo nuosprendžiu, naujų nusikalstamų veikų nepadarė, nuo 2020 m. liepos 7 d. dirba (duomenys neskelbtini), studijuoja (duomenys neskelbtini) ketvirtame kurse, materialiai išlaiko nepilnametę dukrą ir yra teigiamai charakterizuojamas. Pareiškėjas administracinės bylos nagrinėjimo metu pateikė (duomenys neskelbtini) 2022 m. liepos 1 d. išduotą diplomą, patvirtinantį, kad jis 2022 metais baigė (duomenys neskelbtini).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad Ginklų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje yra pateiktas baigtinis atvejų, kuriais pagal šį įstatymą asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, sąrašas (žr., pvz., 2018 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-505-602/2018); Ginklų kontrolės įstatyme įtvirtinto reguliavimo prasme, fizinio asmens nepriekaištinga reputacija nėra vertinamoji kategorija, suteikianti specialiajam subjektui, įstatymų leidėjo įgaliotam priimti sprendimus dėl leidimų laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, diskrecijos teisę nuspręsti, kuriuo atveju pretendentas laikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu pagal šį įstatymą, o kuriuo – nelaikytinas (žr., pvz., 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1909-502/2019, 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-658-556/2019, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2384-756/2019 ir kt.).

Įvertinus tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad Utenos AVPK, kaip įstatymų leidėjo įgaliotam subjektui, nesuteikta teisė, nustačius Ginklų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 13 punkte nurodytą atvejį, kuriam esant, leidimas laikyti (nešiotis) ginklus negali būti išduotas, vertinti, ar pareiškėjas gali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Teismas kaip pagrįstą vertina atsakovo argumentą, kad, nepriklausomai nuo teistumo pareiškėjui panaikinimo, per 3 metų laikotarpį nuo leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimo panaikinimo, asmuo netampa nepriekaištingos reputacijos asmeniu, ir atmeta pareiškėjo teiginį, jog, sprendžiant dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, buvo privaloma atsižvelgti į tai, jog nusikalstama veika, dėl kurios buvo panaikintas leidimas laikyti ginklus, padaryta beveik prieš dešimt metų, nuosprendžiu paskirta bauda sumokėta, asmuo charakterizuojamas teigiamai ir naujų nusikalstamų veikų nepadarė.

Pareiškėjas, pagrįsdamas Utenos AVPK 2022 m. balandžio 25 d. sprendimo neteisėtumą, teigė, kad atsakovas netinkamai taikė Ginklų kontrolės įstatymo nuostatas, kadangi šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 13 punktas yra išvestinis iš šio straipsnio 2 dalies 6 punkto, todėl, teismui panaikinus jo teistumą, jis tapo nepriekaištingos reputacijos asmeniu.

Ginklų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje išvardyti visi atvejai, kai asmenys nelaikomi nepriekaištingos reputacijos. Ginklų kontrolės įstatymą, nepriekaištingos reputacijos asmeniu, be kita ko, nelaikomas asmuo, turintis teistumą dėl BK nurodyto nusikaltimo ar dėl nusikaltimo pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus, kuris atitinka BK nurodyto nusikaltimo sudėties požymius (18 straipsnio 2 dalies 6 punktas), taip pat asmuo, kuriam leidimo nešiotis ginklus, leidimo laikyti ginklus galiojimas buvo panaikintas ar nepratęstas šio straipsnio 2 dalyje, išskyrus šios dalies 9 punktą, ar kitų įstatymų nustatytais pagrindais, taip pat už kitus ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartos pažeidimus, ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai (18 straipsnio 2 dalies 13 punktas). Iš šių įstatymo nuostatų matyti, kad Ginklų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 13 punktas nukreipia ne tik į šio straipsnio 2 dalyje išvardintus atvejus, bet ir kitų įstatymų nustatytus pagrindus, kai asmenys nelaikomi nepriekaištingos reputacijos, ir detalizuoja, kad, asmeniui panaikinus leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, jis 3 metus nuo leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimo panaikinimo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu.

Pagal ginčo teisiniams santykiams taikomą teisinį reglamentavimą, teisė turėti ir laikyti ginklus nėra asmens konstitucinė teisė, ši teisė nėra saugoma Žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos, teisė turėti ir laikyti ginklus įgyjama pagal įstatymų nuostatas. Ginklų kontrolės įstatyme įtvirtintos teisės normos asmenų, norinčių įsigyti arba turi ginklus ir šaudmenis, elgesiui keliami itin aukštus reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimus. Ginklų kontrolės įstatymo nuostatos aiškiai nustato, jog išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus galima tik tuo atveju, jeigu nuo leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo yra praėję 3 metai.

Konstitucinis Teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime yra nurodęs, jog teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes; teistumo pasibaigimas, t. y. kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu, negali būti suprantamas taip, kad esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitų teisinių santykių srityse į jį negali būti atsižvelgiama. Teismas sprendžia, jog ta aplinkybė, kad Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022 m. kovo 24 d. nutartimi pareiškėjui buvo panaikintas teistumas, neįtakojo Utenos AVPK ir nesudarė pagrindo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus anksčiau nei praėjus 3 metams nuo leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo.

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, kaip nepagrįsti atmetami pareiškėjo ir jo atstovo argumentai, kad asmeniui panaikinus teistumą, jis tampa nepriekaištingos reputacijos.

Bylos duomenimis, Panevėžio apygardos teismo 2020 m. liepos 17 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-7-334/2020 N. K. buvo paskirta 7 532 Eur bauda, pripažinus jį kaltu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį. Pareiškėjas nurodė, kad šiuo nuosprendžiu paskirtą baudą sumokėjo. Minėta, kad Utenos AVPK, priimdamas 2022 m. balandžio 25 d. sprendimą, rėmėsi 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimu, kuriuo, vadovaujantis Ginklų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, atsakovui nustačius duomenis apie jo atžvilgiu priimtą įsiteisėjusį apkaltinamąjį teismo nuosprendį.

Teisminėje praktikoje ir teisės moksle suformuotas nuoseklus aiškinimas, kad principas non bis in idem, t. y. niekas negali būti baudžiamas du kartus už tą patį teisės pažeidimą, yra vienas iš pamatinių teisės principų. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad konstitucinis principas non bis in idem nereiškia, jog už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn (2001 m. gegužės 7 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2010 m. gegužės 28 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad šis konstitucinis principas savaime nepaneigia galimybės taikyti asmeniui ne vieną, bet daugiau tos pačios rūšies, t. y. apibrėžiamų tos pačios teisės šakos normomis, sankcijų už tą patį pažeidimą, pavyzdžiui, pagrindinę ir papildomąją bausmę arba pagrindinę ir papildomąją administracinę nuobaudą (2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).

Teismas vertina, kad atsisakymas pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus skundžiamu 2022 m. balandžio 25 d. sprendimu yra ribojimas, nustatytas Ginklų kontrolės įstatyme, siekiant, kad tik nepriekaištingos reputacijos asmenys įsigytų ir turėtų ginklus. Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes ir į Ginklų kontrolės įstatymo taikymo sritį bei tikslus, sprendžiama, kad atsisakymas išduoti leidimą laikyti (nešioti) ginklus yra teisinė pasekmė, atsirandanti nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartos teisinių santykių srityje nepriklausomai nuo bausmių, kurios yra skiriamos už nusikalstamą veiką. Teismas daro išvadą, kad Utenos AVPK sprendimo neišduoti N. K. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus nėra pagrindo vertinti kaip dvigubo baudimo už tą patį teisės pažeidimą, tai yra papildomos poveikio priemonės taikymas, įgyvendinant Ginklų kontrolės įstatymo nuostatas.

Remiantis, tuo, kas nurodyta, teismas kaip nepagrįstą atmeta skunde ir teismo posėdyje pareiškėjo ir jo atstovo išsakytą argumentą, kad, Utenos AVPK priėmus 2022 m. balandžio 25 d. sprendimą, N. K. buvo baudžiamas antrą kartą.

Pareiškėjas ir jo atstovas teigė, kad atsakovas, 2022 m. balandžio 25 d. sprendimu atsisakydamas N. K. išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, pažeidė konstitucinio teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus.

Konstitucinio Teismo doktrinoje nurodyta, kad konstitucinis teisinės valstybės principas yra itin talpus ir apima daug tarpusavyje susijusių imperatyvų (2021 m. gegužės 28 d., 2020 m. rugsėjo 2 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai); konstitucinio teisinės valstybės principo turinys atskleistinas atsižvelgiant į įvairias Konstitucijos nuostatas, įvertinant visas Konstitucijoje įtvirtintas, jos ginamas ir saugomas vertybes ir atsižvelgiant į įvairių kitų konstitucinių principų – kaip antai teisingumo (apimančio inter alia prigimtinį teisingumą), socialinio solidarumo (derinamo su kiekvieno atsakomybe už savo likimą), asmenų lygybės įstatymui, teismui, valstybės įstaigoms ir pareigūnams bei kitų, ne mažiau reikšmingų, konstitucinių principų – turinį (2012 m. vasario 6 d., 2015 m. gegužės 14 d. nutarimai); konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams: nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus, privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, o jeigu šios teisinės priemonės yra susijusios su sankcijomis už teisės pažeidimą, tai minėtos sankcijos turi būti proporcingos padarytam teisės pažeidimui; teisiškai reguliuojant visuomeninius santykius privalu paisyti prigimtinio teisingumo reikalavimų, apimančių inter alia būtinumą užtikrinti asmenų lygybę įstatymui, teismui ir valstybės institucijoms ar pareigūnams, ir kt. (2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas); konstitucinis teisinės valstybės principas neatsiejamas nuo teisingumo principo, ir atvirkščiai (2010 m. lapkričio 29 d., 2015 m. gegužės 14 d. nutarimai); konstitucinis teisingumo principas yra neatskiriamas konstitucinio teisinės valstybės principo turinio elementas (2010 m. lapkričio 29 d., 2014 m. balandžio 14 d., 2021 m. balandžio 14 d. nutarimai); teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinių santykių reguliavimo priemonės, tikslų; jis yra vienas svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindų; jis gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (2010 m. lapkričio 29 d., 2015 m. gegužės 14 d. nutarimai); vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų yra proporcingumo principas, pagal kurį teisės aktais nustatytos ir taikomos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui, o asmens teisės negali būti ribojamos labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti (2014 m. balandžio 14 d., 2021 m. balandžio 14 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl Ginklų kontrolės įstatymo, savo doktrinoje yra nurodęs, kad, pagal Konstituciją, valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę ir sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves; ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką; ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti visuomenės narius nuo galimos grėsmės, užtikrinti viešąją tvarką; įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia nustatydamas įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, privalo paisyti proporcingumo principo (2020 m. birželio 5 d., 2016 m. vasario 2 d., 2013 m. sausio 25 d. nutarimai). Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2020 m. birželio 5 d. nutarime konstatavo, jog pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį teisinės valstybės principą, įstatymų leidėjas, vykdydamas pareigą nustatyti leidimų įsigyti ginklus ir šaudmenis išdavimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, gali nustatyti tokias įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, kurias taikant teistiems už nusikalstamos veikos padarymą asmenims tam tikrą įstatymų leidėjo nustatytą laiką leidimai įsigyti ginklus ir šaudmenis nebūtų išduodami, o išduotieji būtų panaikinami; tokiu teisiniu reguliavimu turi būti sudaryta galimybė kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, leidimo įsigyti ginklus ir šaudmenis neišduoti nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kuris net ir praėjus įstatymų leidėjo nustatytam laikui ir toliau kelia pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai; Konstituciją, inter alia konstitucinį proporcingumo principą, atitiktų ir toks teisinis reguliavimas, pagal kurį asmenims, padariusiems tam tikrus itin pavojingus nusikaltimus, už kuriuos numatytos pačios griežčiausios bausmės, leidimai įsigyti tam tikrus ginklus ir šaudmenis niekada nebūtų išduodami.

Teismas vertina, kad nagrinėjamo ginčo atveju taikomos Ginklų kontrolės įstatymo nuostatos, nustatančios teisės įsigyti ir turėti ginklus šaudmenis ribojimą, susijusį su asmens nepriekaištingos reputacijos neturėjimu, nėra pagrindo vertinti kaip neatitinkančių pareiškėjo nurodytų teisės principų. Teismo vertinimu, taikomo apribojimo trukmė yra apibrėžta terminu, kuris nėra pernelyg ilgas, pareiškėjas ne visam laikui neteko teisės įsigyti ir turėti (laikyti (nešiotis)) ginklų ir jų šaudmenų; pareiškėjo teisės nėra ribojamos labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti – užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą.

Teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir taikomu teisiniu reglamentavimu, atsižvelgęs į teisminę praktiką, daro išvadą, kad Utenos AVPK, vadovaudamasis Ginklų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 18 straipsnio 2 dalies 13 punktu, 2022 m. balandžio 25 d. sprendimu teisėtai ir pagrįstai nusprendė neišduoti N. K. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus; nurodytas viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis sprendimas pagrįstas objektyviai nustatytais faktiniais duomenimis bei tinkamomis teisės normomis ir atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus, todėl pagrindo jį naikinti nėra.

Atmetus pagrindinį skundo reikalavimą dėl administracinio sprendimo panaikinimo, atmetamas ir išvestinis reikalavimas dėl viešojo administravimo subjekto įpareigojimo atlikti veiksmus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo N. K. skundą atsakovui Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėjos Nijolė ČekanauskienėIrena VaržinskienėDalytė Zlatkuvienė