- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-17
- Bylos Nr.
- 1S-414-843/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19256-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Bielskė
- Kaltinamasis
- M. D.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Bielskė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės teismo prokuratūros ketvirtojo skyriaus prokurorės Jūratės Semėnienės (toliau – prokurorė) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria nutarta baudžiamąją bylą Nr. 1-3293-1053/2019, kurioje M. D. kaltinamas dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, perduoti prokurorui ikiteisminį tyrimą papildyti, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo perduota baudžiamoji byla, kurioje M. D. kaltinamas tuo, kad jis 2019 m. gegužės 9 d., apie 20.20 val., bute, esančiame V. V. g. (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia sugriebęs E. B. rankomis už kaklo ją smaugė, kišo savo rankos pirštus jai į burną, nukentėjusiajai ištrūkus ir išbėgus į laiptinę prie lauko durų ją sulaikė, laiptinės durimis jas uždarinėdamas ir užkirsdamas kelią E. B. išeiti į lauką, tyčia sužalojo E. B. dešinę ranką, prievarta partempęs į butą tampė ją už plaukų ir sudavė ne mažiau kaip du smūgius nukentėjusiajai į petį ir į nugarą, taip padarydamas nukentėjusiajai žaizdą gerklėje, kuri vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir dešinio alkūnkaulio distalinio galo lūžį, kuris vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 13 d. nutartimi bylą su kaltinamuoju aktu vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 232 straipsnio 3 punktu ir 234 straipsnio 2 dalimi nusprendė grąžinti prokurorui, nes nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, o būtent prokuroro surašytame kaltinamajame akte nėra nurodyti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, tai yra grafa „duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas“ yra tuščia. Dėl BPK 219 straipsnio pažeidimų, kurie yra esminiai ir trukdantys bylą nagrinėti teisme, baudžiamąją bylą Nr. 1-3293-1053/2019, kurioje M. D. kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nuspręsta perduoti prokurorui, nustatant vieno mėnesio terminą šiems trūkumams pašalinti.
II. Skundo argumentai ir prašymai
3. Skunde prokurorė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį ir priimti naują sprendimą perduoti bylą nagrinėti į teisiamąjį posėdį.
3.1. Skunde prokurorė nurodo, kad išvadas, jog kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, teismas padarė skubotai, neįvertinęs Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje (toliau – IBPS) esančios baudžiamosios bylos Nr. 01-1-19256-19-8 duomenų. Vadovaujantis BPK 8 ¹ straipsnio 2 dalimi elektroninėje byloje yra saugomi baudžiamojo proceso metu sudaryti ar gauti elektroniniai procesiniai dokumentai. Elektroniniai procesiniai dokumentai turi būti pasirašyti saugiu elektroniniu parašu. Skunde pažymima, kad kaltinamasis aktas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-19256-19-8 surašytas ir 2019 m. lapkričio 8 d. pasirašytas saugiu elektroniniu parašu – jis sistemoje matomas su visais jame nurodytais duomenimis (t. 1. b. l. 93–96). Tačiau IBPS atliekant veiksmą ,,Parsisiųsti su spaudu“ sistema kaltinamąjį aktą sugeneruoja, kur iš tiesų grafa ,,Duomenys, kuriais grindžiamas kaltinamas“ lieka tuščia (t. 1. b. l. 97–100). Todėl, anot prokurorės, šie prieštaringi duomenys yra akivaizdi sistemos klaida, kuri galimai įvyko diegiant sistemos atnaujinimus. Sistemoje matomas kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytus reikalavimus, tai yra grafa ,,Duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas“ yra užpildyta, joje nurodyti visi duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas (įtariamojo parodymai, tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, apžiūros protokolai), ir šis kaltinamasis aktas 2019 m. lapkričio 8 d. pasirašytas elektroniniu būdu.
Motyvuojamoji dalis
3.2. Atsižvelgiant į tai, kad nutartis, jog ikiteisminio tyrimo metu surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, grindžiama ne IBPS sistemoje saugiu elektroniniu parašu pasirašytu kaltinamuoju aktu, o tuo, kuris dėl sistemos klaidos sugeneruojamas spausdinimui, pateikiant tuščią grafą ,,Duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas“, ji yra nepagrįsta ir turi būti naikinama.
4. Atsiliepimų į skundą negauta.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išaiškinimai
Skundas atmetamas
5. Susipažinus su skundžiama apylinkės teismo nutartimi, bylos medžiaga ir prokurorės skundo argumentais, konstatuotina, kad baudžiamojoje byloje nustatytas bylos perdavimo prokurorui pagrindas nagrinėjamoje situacijoje yra pagrįstas, nes nustatyti kaltinamojo akto trūkumai trukdo bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista.
Žemesnės instancijos teismas
6. Apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo padarytas bylos nagrinėjimą trukdantis esminis baudžiamojo proceso pažeidimas – surašytas kaltinamasis aktas neatitiko BPK 219 straipsnio 4 punkte numatytų reikalavimų, nes jame nėra duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas, tai yra grafa „duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas“ apskritai yra tuščia. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kaltinamasis aktas tai svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, kuriame išreiškiama prokuroro pozicija dėl kaltinimo, šis dokumentas fiksuoja ikiteisminio tyrimo rezultatus bei lemia bylos nagrinėjimą teisme ribas. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas taip pat pagrįstai nurodė, jog kaltinamasis iš kaltinamojo akto turinio turi turėti galimybę suprasti prokuroro poziciją, suprasti kokiais duomenimis prokuroras grindžia savo kaltinimą, kad galėtų tinkamai pasiruošti gynybai. Patikrinus byloje esančius duomenis sutiktina su tuo, jog aptariamame kaltinamajame akte nėra duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas, ši kaltinamojo akto dalis iš tiesų visiškai tuščia, toks pats ydingas kaltinamasis aktas yra matomas ir teismų informacinėje sistemoje LITEKO, toks pats jis buvo įteiktas ir kaltinamajam. Toks minėto procesinio dokumento ydingumas rodo nepakankamai atsakingą prokuroro požiūrį į reikalavimus kaltinamajam aktui, o teismą verčia ieškoti duomenų, kuriais turėtų būti grindžiamas kaltinimas.
7. Teismų praktikoje pripažįstama, jog bylos nagrinėjimo trukdymo aspektas negali būti aiškinamas plečiamai, todėl bylos nagrinėjimo trukdžiai, kaip bylos perdavimo į pirmesnę proceso stadiją pagrindai, paprastai konstatuojami tik tokiose teisinėse situacijose, kai teismas atsiduria teisinėje aklavietėje ir net būdamas aktyvus, negali ištaisyti įžvelgiamų BPK pažeidimų, arba kai nustatomi tokie BPK pažeidimai, kurie iš esmės apsunkina bylos nagrinėjimą, o jų taisymas bylą perduodant prokurorui būtų greitesnis, efektyvesnis bei labiau atitiktų proceso dalyvių teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-111-677/2016 ir 2K-1-696/2016).
8. Nors skunde prokurorė teigia, kad IBPS sistemoje įkeltas kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytus reikalavimus, tai yra grafa „duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas“ yra užpildyta, joje nurodyti visi duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, ir kaltinamasis aktas pasirašytas elektroniniu parašu, tačiau apygardos teismo vertinimu, šis apeliacinio skundo argumentas nesudaro pagrindo naikinti apylinkės teismo nutartį. Pažymėtina, kad baudžiamąją bylą gavus pirmosios instancijos teisme paprastai teismas naudojasi duomenis, esančiais baudžiamojoje byloje, bei informacija, esančia teismų informacinėje LITEKO sistemoje, kurioje yra integruota ir IBPS sistema, o pastarojoje esantys duomenys teismui iš esmės yra matomi (atskirais atvejais reikalinga suformuoti užduotį prokurorams, kad tokia informacija būtų prieinama teismams). Šiuo atveju patikrinus IBPS sistemoje esančią informaciją nustatyta, jog teismas mato tą patį kaltinamojo akto variantą, kuris yra ir teismui pateiktoje popierinėje byloje, tai yra kaltinamajame akte nėra duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas, grafa „duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas“ yra neužpildyta. Svarbu pažymėti, kad prokurorė neneigia fakto, jog aptariamas ydingas kaltinamasis aktas pasirašytas elektroniniu jos parašu, be to, toks pats variantas išsiųstas ir kaltinamajam (apygardos teisme gautas kaltinamojo M. D. patvirtinimas ir jo gauto kaltinamojo akto kopija). Nagrinėjant prokurorės skundą apygardos teisme, siekiant detaliai išsiaiškinti galimybes naudotis IPBS sistemoje sukauptais duomenis bylą pasiekus teismą, buvo susisiekta su prokurore ir suformuota užduotis suteikti prieigą prisijungimui prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-19256-19-8, tačiau jokia papildoma informacija apygardos teismui suteikta nebuvo. Taigi akivaizdu, jog priešingai, nei skunde teigia prokurorė, bylą nagrinėjantis apylinkės teismas taip pat neturėjo galimybės pamatyti kaltinamąjį aktą, atitinkantį BPK 219 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytus reikalavimus, esantį IBPS sistemoje. Dėl to darytina išvada, kad apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 8 d. gavęs bylą galėjo vadovautis tik baudžiamosios bylos ir LITEKO sistemoje esančiais duomenimis, o ir prokurorė savo skunde sutinka su apylinkės teismo nustatytu faktu, jog kaltinamajame akte pateiktame teismui nėra duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas, tai yra grafa „duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas“ visiškai tuščia.
9. Įvertinus išdėstytą spręstina, kad kaltinamojo akto trūkumai, neatspindintys BPK 219 straipsnio 1 dalies 4 punkte keliamų reikalavimų, yra esminiai trūkumai, kurių apylinkės teismas neturėjo galimybės pašalinti, jie neabejotinai sudaro kliūtis išsamiai ir objektyviai išnagrinėti baudžiamąją bylą. Šiuo atveju svarbu yra tai, kad nustatyti kaltinamojo akto surašymo trūkumai suvaržo ir kaltinamojo teisę į gynybą, nes gavęs tokio kaltinamojo akto nuorašą kaltinamasis negali pasiruošti efektyviai gintis teisiamajame posėdyje. Be to, dėl paminėtų trūkumų kaltinamajame akte aprašant nusikalstamą veiką šiuo atveju pažeidžiama kaltinamojo teisė žinoti kuo jis yra kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis), taip pat teisė turėti pakankamai laiko bei galimybių pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnio 7 dalis).
10. Apygardos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų ir tai trukdytų teismui iš esmės nagrinėti bylą (BPK 234 straipsnio 2 dalis), todėl pilnai sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada bylą perduoti prokurorui. Sprendimas perduoti bylą prokurorui pagrįstinas ir bendraisiais teisės principais. Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarime nurodoma, kad nagrinėjant baudžiamąsias bylas turi būti paisoma teisingumo, sąžiningumo, protingumo, proporcingumo, teisėtumo, kitų bendrųjų teisės principų. Išvardinti principai įpareigoja, kad byloje prokuroro padarytos klaidos būtų taisomos paties prokuroro (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-337/2006).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės teismo prokuratūros ketvirtojo skyriaus prokurorės Jūratės Semėnienės skundą atmesti.
Vilniaus miesto teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.