- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-18
- Bylos Nr.
- e2-432-236/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01277-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas
- Ieškovas
- A. C.
- Atsakovas
- „Swedbank“
- Trečiasis asmuo
- Danske Bank A
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. C. ieškinį atsakovei „Swedbank“, akcinei bendrovei dėl kredito sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, dalyvaujant tretiesiems asmenims Danske Bank A/S, veikiančiam per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, V. G. (V. G.), G. V. C., išvadą teikiančioms institucijoms Lietuvos bankui ir Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. C. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei „Swedbank“, AB, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančia neteisėtai ir apgaulės būdu (panaudojus apgaulę ir nutylėjimą (suklaidinimą)) išduotą paskolos sutartį Nr. BS1133040103 (su priedais) nuo sutarties pasirašymo dienos (ab initio nuo jo sudarymo momento) pagal CK 1.90 straipsnio ir 1.91 straipsnio nuostatas; 2) pagal CPK 373 straipsnio nuostatas panaikinus (pripažinus negaliojančia) sutartį, ieškovo prašymu įpareigoti ginčo šalis grąžinti tai, ką jos yra gavusios sutartį vykdydamos, t. y. taikyti restituciją (ieškovas hipoteka įkeitė butą, adresu: Ulonų g. 1-120, Vilniuje, bankas paskolino jam 157 023,00 Eur, todėl ieškovas turi sugrąžinti bankui paskolintą sumą (likusią 113 154,13 Eur), o bankas turi panaikinti buto hipotekos įkeitimą ir jos pasekmes, t. y. grąžinti įkeistą turtą, panaikinti vykdomąjį dokumentą).
2. Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti išieškojimo veiksmus hipoteka įkeistam turtui – butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilių stovėjimo aikštelės daliai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (CPK 145 str. 1 d. 10 p.).
Atsiliepimas
3. Atsakovė „Swedbank“, AB pateikė atsiliepimą į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir prašė jį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2018-11-15 nutartimi nutarė atmesti ieškovo A. C. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
5. Teismas nurodė, kad ieškovas pateiktame teismui procesiniame dokumente išdėstė faktines aplinkybes, gindamas savo teisę (CPK 5 straipsnio 1 dalis).
6. Teismas pagal bylos duomenis sprendė, kad ieškovas savo reikalavimus atsakovei grindė kredito sutarties Nr. BS1133040103 pažeidimu. Ieškovas įrodinėjo, jog kredito sutartis Nr. BS1133040103 buvo sudaryta neteisėtai ir apgaulės būdu, todėl ji pripažintina negaliojančia ir taikytina restitucija tarp šalių. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė nurodytoms aplinkybėms pagrįsti skirtus įrodymus.
7. Teismas pažymėjo, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir neturėtų jų taikyti, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti. Siekdamas užtikrinti byloje pareikštų reikalavimų įvykdymą, teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir turi netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos. Teismas taiko konservacinės paskirties laikinąsias apsaugos priemones, kai byloje tikslinga užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą.
8. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovas prašė taikyti konservacinio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimo veiksmus hipoteka įkeistam turtui – butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilių stovėjimo aikštelės daliai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
9. Teismas nurodė, kad teismų praktikoje taip pat pažymėta, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kuriam jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, o vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų, juolab nepagrįstų konkrečiais įrodymais, pareiškimas automatiškai nesuteikia ieškovui pranašumo prieš kitą šalį ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-02-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-224-516/2017).
10. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju situacijos specifika pasireiškia tuo, kad ieškovas reikalavimais siekia sudarytą tarp šalių kredito sutartį Nr. BS1133040103 (su priedais) pripažinti negaliojančia nuo sutarties pasirašymo dienos ir taikyti restituciją.
11. Teismo vertinimu, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis nėra tikslingas ieškinio reikalavimų prasme. Ieškovas teisėtam nuosavybės teise nekilnojamojo turto (buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilių stovėjimo aikštelės dalies, unikalus Nr. v) įgijėjui ieškinyje jokių reikalavimų nereiškia.
12. Teismas pažymėjo, kad nekilnojamasis turtas vykdymo procese yra perleistas teisėtam įgijėjui, kuris nėra nagrinėjamos bylos šalimi, todėl ieškovo prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė su šios bylos ieškinio dalyku ir pagrindu neturi tiesioginio ryšio, viršija ieškinio reikalavimus, todėl ją taikyti šiuo atveju nėra pagrindo.
13. Teismas sprendė, kad ieškovas nurodė tik abstraktaus pobūdžio teiginius dėl to, kad galimai jam palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
14. Teismas, nenustatęs ieškinio prima facie pagrįstumo, sprendė, kad nėra pagrindo spręsti dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, kadangi nenustačius pirmosios sąlygos (ieškinio prima facie), laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos (CPK 144 straipsnis). Teismas nurodė, kad tokia aplinkybė nuosekliai plėtojama ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse, kuriose nurodyta, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-338/2013; 2014-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014).
15. Teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį bei ieškinio reikalavimais siekiamo tikslo sąsajumą su prašomomis taikyti laikinosiomis priemonėmis, vadovaudamasis išdėstytu, sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymą ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti išieškojimo veiksmus hipoteka įkeistam turtui – butui, unikalus Nr. 4400-0636-3311:3654, ir automobilių stovėjimo aikštelės daliai, unikalus Nr. 4400-0636-5293:3717 (CPK 12, 144, 178, 185 straipsniai).
III. Atskirojo skundo argumentai
16. Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018-11-15 nutartį, priimti ieškovo visus prašymus byloje ir patenkinti visų ieškinio prašymų reikalavimus visa apimtimi. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
16.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių byloje, t. y. leidus toliau vykdyti priverstinį išieškojimą iš jam priklausančio ir bankui įkeisto turto (turto perdavimą ir ieškovo iškeldinimą), ieškinio tenkinimo atveju, jam palankaus teismo sprendimo vykdymas gali žymiai pasunkėti arba pasidaryti visiškai neįmanomu.
16.3. Pirmosios instancijos teismas privalėjo, spręsdamas dėl konkrečios laikinųjų apsaugos priemonių rūšies taikymo ir jos taikymo masto, preliminariai (lot. prima facie) įvertinti ieškiniu pareikštus reikalavimus, pateiktus įrodymus ir patį teismo sprendimą, kuris būtų priimtas ieškinio tenkinimo atveju, vykdytinumo prasme.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Atskirasis skundas netenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2018-11-15 nutartis paliktina nepakeista.
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
19. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).
Dėl naujų įrodymų
20. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus (Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 12 ir 16 straipsnių pakeitimo projekto (reg. Nr. XIIIP-1712) kopiją ir Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 12 ir 16 straipsnių pakeitimo projekto (reg. Nr. XIIIP-1712) aiškinamojo rašto kopiją), kuriuos prašo priimti į bylą.
21. Apeliacinis teismas pažymi, kad minėti dokumentai yra viešai skelbiami, todėl atsisako juos priimti.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
22. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo įvykdymo privalomumą (CPK 18 str., 144 str. 1 d.). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialiosios teisės. Tokio procesinio veiksmo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
23. Apeliacinis teismas pažymi, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai prima facie (preliminariai) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, kad byloje galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Pažymėtina, kad preliminarus pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų įvertinimas reiškia, kad teismas iš ieškinio reikalavimo bei faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau netiria ir nevertina šio procesinio dokumento faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo. Pradinėje proceso stadijoje ieškinio (ne)pagrįstumas vertintinas tik tikėtinumo aspektu.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – reali grėsmė, kad ieškovui palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo įvykdymas pasunkės. Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 str.) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 str.) principai lemia tai, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą/poreikį tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, o priešinga proceso šalis, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdama išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų deklaruojamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. grėsmę, kad ieškovui palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas ar jo vykdymas apsunkintas. Tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia ir bendroji įrodinėjimo taisyklė, kad kiekviena šalis turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.).
25. Apeliacinio teismo vertinimu, apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių byloje, t. y. leidus toliau vykdyti priverstinį išieškojimą iš jam priklausančio ir bankui įkeisto turto (turto perdavimą ir ieškovo iškeldinimą), ieškinio tenkinimo atveju, jam palankaus teismo sprendimo vykdymas gali žymiai pasunkėti arba pasidaryti visiškai neįmanomu, laikytini deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, nepaneigiančiais pirmosios instancijos teismo išvadų dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nurodė tik abstraktaus pobūdžio teiginius dėl to, kad galimai jam palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
26. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo, spręsdamas dėl konkrečios laikinųjų apsaugos priemonių rūšies taikymo ir jos taikymo masto, preliminariai (lot. prima facie) įvertinti ieškiniu pareikštus reikalavimus, pateiktus įrodymus ir patį teismo sprendimą, kuris būtų priimtas ieškinio tenkinimo atveju, vykdytinumo prasme.
27. Kaip minėta, teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai prima facie (preliminariai) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, kad byloje galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Pažymėtina, kad preliminarus pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų įvertinimas reiškia, kad teismas iš ieškinio reikalavimo bei faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau netiria ir nevertina šio procesinio dokumento faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo. Pradinėje proceso stadijoje ieškinio (ne)pagrįstumas vertintinas tik tikėtinumo aspektu.
28. Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus apygardos teismas 2019-03-12 sprendimu nusprendė ieškovo A. C. ieškinį atmesti. Apeliacinio teismo vertinimu, nors minėtas sprendimas nėra įsiteisėjęs, bet preliminariai patvirtina prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumą.
29. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
30. Esant tokioms nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 263 str. 1 d.).
31. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo atskirasis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.