- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-25
- Bylos Nr.
- e2-1434-180/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01277-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Piškinaitė
- Pareiškėjas
- A. C.
- Trečiasis asmuo
- Danske Bank A
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 16 d. nutarties atsisakyti priimti ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-4300-803/2018 pagal pareiškėjo A. C. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei bankui „Swedbank“ dėl būsto kredito sutarties su priedais pripažinimo negaliojančia nuo pasirašymo dienos (lot. ab initio) ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo – Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. C. kreipėsi su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančia neteisėtai, apgaulės būdu (panaudojus apgaulę ir nutylėjimą (suklaidinimą)) išduotą paskolos sutartį Nr. BS1133040103 (su priedais) nuo sutarties pasirašymo dienos (ab initio) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90, 1.91 straipsnių nuostatas ir taikyti restituciją – įpareigoti ginčo šalis grąžinti tai, ką jos yra gavusios sutartį vykdydamos (ieškovas hipoteka įkeitė butą, esantį (duomenys neskelbtini), bankas paskolino jam 157 023,00 Eur, todėl ieškovas turi sugrąžinti bankui paskolintą sumą (likusią 113 154,13 Eur), o bankas turi panaikinti buto hipotekos įkeitimą ir jos pasekmes (grąžinti įkeistą turtą, panaikinti vykdomąjį dokumentą), sustabdyti neteisėtus išieškojimo veiksmus pagal hipoteka įkeistą turtą iki šios bylos išnagrinėjimo pabaigos, ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones hipoteka įkeistam turtui (butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilių stovėjimo aikštelės daliai pažymėtai G-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
2. Ieškovas nurodė, kad ieškinio reikalavimus sieja su atsakovo AB „Swedbank“ neteisėtu ir apgaulingu veikimu (neteisėto veikimo schemos panaudojimu), o banko neteisėtai jau 2 kartus paskaičiuoti delspinigiai yra vienas iš tai patvirtinančių įrodymų. Ieškovas siekia sugrąžinti ginčo šalis į padėtį buvusią iki neteisėto sandorio sudarymo dienos, t. y. iki sutarties sudarymo dienos ieškovas hipoteka įkeitė butą, o bankas pervedė jam 157 023,00 Eur buto pirkimui, todėl taikant restituciją ieškovas turi sugrąžinti tik pervestą jam 157 023,00 Eur bankui, o bankas turi panaikinti buto hipotekos įkeitimą, ir išspręsti iš to kylančius klausimus.
3. Ieškovas taip pat nurodė, kad Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, perdavė jo teisių perėmėjui AB„Swedbank“ neteisėtai paskaičiuotą 194 750,66 Eur ieškovo skolą bankui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 16 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti.
Šalies argumentai
5. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismas nustatė, kad pareiškėjas jau kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti (anuliuoti) hipoteka įkeisto turto (buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilių stovėjimo aikštelės daliai pažymėtai G-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio skolininkui (pareiškėjui) varžytines, įvykusias 2015 m. gruodžio 28 d. (varžytynių Nr. 112516) ir taikyti restituciją; 2) pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas sustabdyti visus priverstinio išieškojimo veiksmus (vykdymo, turto perdavimo) vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883 iki šios bylos išnagrinėjimo pabaigos hipoteka įkeistam turtui (butui, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilių stovėjimo aikštelės daliai pažymėtai G-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
6. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3460-864/2018 nustatė, kad varžytinės dėl hipoteka įkeisto turto jau yra įvykusios 2015 m. gruodžio 28 d. (varžytynių Nr. 112516), todėl pareiškėjas turėtų aiškiai suformuluoti šio ieškinio reikalavimus. Tačiau pareiškėjas šią nutartį apskundė atskiruoju skundu ir vėl kreipėsi į teismą dėl to paties hipoteka įkeisto turto. Taigi A. C. tiek civilinėje byloje e2-3460-864/2018, tiek byloje Nr. e2-4300-803/2018 ginčija daiktines teises į hipoteka įkeistą butą bei prašo taikyti tokias pačias laikinąsias apsaugos priemones ieškinių reikalavimams užtikrinti.
7. Įvertinęs, kad teismo žinioje yra byla Nr. e2-3460-864/2018 dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teismas atsisakė priimti pareiškėjo ieškinį pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 5 punktą.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Pareiškėjas A. C. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 16 d. nutartį, priimti ieškinį ir jį patenkinti.
9. Pareiškėjo nuomone, teismas netinkamai ir nepagrįstai nustatė teisines ir faktines ginčo bylos aplinkybes, kad ieškovas tiek civilinėje byloje Nr. e2-3460-864/2018, tiek civilinėje byloje Nr. e2-4300-803/2018 ginčija daiktines teises į hipoteka įkeistą turtą, bet pradėdamas naują teisminį procesą šalina trūkumus, nustatytus civilinėje byloje Nr. e2-3460-864/2018. Priešingai nei nustatė teismas, ieškovas civilinėje byloje Nr. e2-3460-864/2018 pateikė ieškinį panaikinti (anuliuoti) hipoteka įkeisto turto nuosavybės teise priklausančio skolininkui (pareiškėjui) antras pakartotines varžytines (pardavimo iš varžytinių aktą), įvykusias 2015 m. gruodžio 28 d. (varžytynių Nr. 112516), ir taikyti restituciją, o civilinėje byloje Nr. e2-4300-803/2018 pateikė ieškinį panaikinti (anuliuoti) neteisėtai ir apgaulės būdu sudarytą paskolos sutartį Nr. BS1133040103 (su priedais) nuo sutarties pasirašymo dienos ir taikyti restituciją, todėl šiose skirtingose bylose pareiškėjas ginčijo visiškai skirtingus sandorius (varžytines (aktą) ir paskolos sutartį) visiškai skirtingais pagrindais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Žemesnės instancijos teismas
9. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies pagrindais.
10. CPK 137 straipsnio 2 dalyje pateiktas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurias nustatęs teismas atsisako priimti ieškinį: 1) ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka; 2) ieškinys neteismingas tam teismui; 3) suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos; 4) yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį; 5) teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; 6) šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui; 7) pareiškimą padavė neveiksnus fizinis asmuo; 8) pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Taigi teismas turi teisę atsisakyti priimti ieškinį tik tokiu atveju, jeigu nustato vieną iš aukščiau nurodytų aplinkybių. Tais atvejais, kai teismas nenustato nei vienos iš CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, jis turi priimti ieškinį arba nustatyti terminą jo trūkumams pašalinti, jeigu trūkumai yra nustatyti (CPK 115 str. 2 d., 138 str.). Teismas, gavęs asmens ieškinį, proceso įstatymo nustatyta tvarka ieškinio priėmimo stadijoje negali spręsti, ar asmuo tinkamai pasirinko savo teisių gynimo būdą ir taip riboti asmens teisę į teisminę gynybą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1591-330/2017).
11. Remiantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Kasacinis teismas, aiškindamas proceso teisės nuostatas, susijusias su ieškinių tapatumo nustatymu, yra pažymėjęs, kad tapačiais ieškiniai gali būti pripažinti tik tais atvejais, kai sutampa trys elementai – šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013). Taigi teismas, atsisakydamas priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, turi nustatyti visų paminėtų elementų tapatumą.
12. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjas jau yra kreipęsis su ieškiniu į Vilniaus apygardos teismą tam pačiam atsakovui AB „Swedbank“, dėl to paties dalyko (hipoteka įkeisto turto) ir tuo pačiu pagrindu, atsisakė priimti ieškovo ieškinį nagrinėjamoje byloje. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.
13. Nors pareiškėjas A. C. tiek Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-3460-864/2018, tiek to paties teismo civilinėje byloje Nr. e2-4300-803/2018 yra pareiškęs du skirtingus ieškinius tam pačiam atsakovui AB „Swedbank“, abiejuose ieškiniuose remiamasi iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis ir ieškinių reikalavimams užtikrinti prašoma taikyti tokias pačias laikinąsias apsaugos priemones, tačiau akivaizdžiai skiriasi pareikštų ieškinių reikalavimai:
13.1. A. C. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-3460-864/2018 pareiškė ieškinį (kuris vėliau buvo tikslintas) atsakovui AB „Swedbank“, kuriame prašė pripažinti 2018 m. vasario 21 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. S-18-240-3223 (kuriuo buvo parduotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilių stovėjimo aikštelės 2484/317866 dalis, pažymėta numeriu G-1, esanti (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) negaliojančiu ir taikyti restituciją.
13.2. Nagrinėjamu atveju A. C. pirmosios instancijos teismo civilinėje byloje Nr. e2-4300-803/2018 pareiškė ieškinį (kuris vėliau buvo tikslintas) atsakovui AB „Swedbank“, kuriame prašo pagal CK 1.90 ir 1.91 straipsnių nuostatas pripažinti negaliojančia neteisėtai ir apgaulės būdu išduotą paskolos sutartį Nr. BS1133040103 (su priedais) nuo sutarties pasirašymo dienos ir taikyti restituciją.
14. Iš to, kas pasakyta, sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo ieškinį, konstatavęs, kad egzistuoja visos trys būtinosios sąlygos CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintam teisiniam pagrindui atsisakyti priimti ieškinį. Tiek Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-3460-864/2018, tiek to paties teismo civilinėje byloje Nr. e2-4300-803/2018 skiriasi pareiškėjo ieškinių dalykai (vienoje byloje ginčijamas pardavimo iš varžytinių aktas, kitoje – paskolos sutartis). Dėl to pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti pareiškėjo ieškinio CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.
15. Paminėta nutarties 10 punkte, kad tais atvejais, kai teismas nenustato nei vienos iš CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, jis turi priimti ieškinį arba nustatyti terminą jo trūkumams pašalinti, jeigu tokie trūkumai yra. Teismas taip pat gali pasinaudoti ir bylų sujungimo institutu (CPK 136 str. 4 d.).
16. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl pareiškėjo A. C. ieškinio priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl pareiškėjo A. C. ieškinio priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.