- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-17
- Bylos Nr.
- e2-4578-476/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00390-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Ieškovas
- Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone
- Atsakovas
- D. V., A. J.
- Trečiasis asmuo
- Raseinių pagalbos
- Advokatai
- Vytautė Linaburgienė
ieškovo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone atstovei Rimai Bardauskienei,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone ieškinį atsakovams D. V. ir A. J., tretieji asmenys Raseinių pagalbos šeimai namai, Raseinių socialinių paslaugų centras ir Kelmės rajono socialinių paslaugų centras, dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo vaikui priteisimo bei priteisto vaikui išlaikymo dydžio pakeitimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose gautas ieškovo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone ieškinys, kuriuo prašoma neterminuotai apriboti tėvų valdžią A. J. ir D. V. vaiko G. J. atžvilgiu. Priteisti iš D. V. materialinį išlaikymą nuo ieškinio pateikimo dienos G. J., po 180 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Padidinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2- 1184-476/2010 priteistą iš A. J. po 250 Lt (72,41 Eur) materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui G. J. iki 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją nuo ieškinio teismui pateikimo dienos. Patenkinus ieškinį, Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimu nustatytą nepilnametės G. J. gyvenamąją vietą su motina pakeisti ir iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo, nustatyti Globos centre, veikiančiam Raseinių pagalbos šeimai namuose. Patenkinus ieškinį, priteistą materialinį išlaikymą pavesti valdyti uzufrukto teisėmis Globos centrui, veikiančiam Raseinių pagalbos šeimai namuose, iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo.
Šalies argumentai
Ieškovas Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajone ieškinyje nurodė, kad D. V. ir A. J. turi nepilnametę dukrą G. J., gimusią (duomenys neskelbtini). Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimu vaiko G. J. gyvenamoji vieta nustatyta su motina D. V., iš tėvo A. J. priteistas išlaikymas. D. V. šeimoje auga dar du nepilnamečiai vaikai, kurių biologinis tėvas yra kitas asmuo. D. V. šeima nuo 2008 m. iki 2018 m. birželio 30 d. buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, šeimai buvo teikiamos socialinės paslaugos, nuo 2018 m. liepos mėnesio – toliau taikoma atvejo vadyba. Dėl D. V. smurto G. J. atžvilgiu, Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nuo 2015 m. lapkričio 20 d. iki 2016 m. kovo 7 d. G. J. buvo nustatyta laikinoji globa. 2020 m. gruodžio mėn. gautas pranešimas dėl galimų G. J. teisių pažeidimų (dėl G. J. nesutarimų su motina bei jos sugyventiniu, psichologinių konsultacijų vaikui neužtikrinimo), atliktas G. J. situacijos vertinimas bei nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. 2022 m. spalio 6 d. ieškovas gavo informaciją, kad G. J. yra (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, nes bijo eiti namo, bijo mamos, teigia, kad mama nuolat ant jos šaukia, gali panaudoti fizinį smurtą. Ieškovo darbuotojai, atsižvelgdami į nepilnametės išsakytą nuomonę, baimes, priėmė sprendimą perduoti G. J. Raseinių pagalbos šeimai namų Globos centro budinčios priežiūrai. Nepilnametė. G. J. 2022 m. spalio 6 d. laikinai apgyvendinta budinčios globotojos šeimoje ir jai nustatytas apsaugos poreikis. Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartimi išduotas leidimas paimti G. J. iš motinos D. V. ir tėvo A. J.. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. lapkričio 10 d. įsakymu pakeista G. J. rūpybos vieta budinčios globotojos V. J. šeimoje, kartu su rūpintoja jos gyvenamojoje vietoje. Atsakovas, mergaitės tėvas A. J. sutiko priimti siūlomą pagalbą, tačiau nuo 2022 m. spalio 13 d. iki 2022 m. spalio 31 d. su A. J. nepavyko susitikti, nes šis buvo išvykęs dirbti į užsienį. Vėliau vyras iniciatyvos bendradarbiauti nerodė, ne visada atsakydavo į specialistų skambučius, susitarus paskambinti, nepaskambindavo. Kelis kartus sutartu laiku nuvykus į šeimos namus, tėvo arba nebuvo arba jis negalėjo su specialistais bendrauti. A. J. rekomenduota dalyvauti pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo užsiėmimuose, lankyti psichologo ir/ar priklausomybių konsultanto konsultacijas, siekti atkurti ryšį su vaiku, prisidėti prie vaiko išlaikymo. Jau pirmo pokalbio metu tėvas teigė, jog nori, kad dukra gyventų su kartu su juo, tačiau pripažino, kad su dukra artimai nebendrauja. Visą šį laiką atsakovas vengė išlaikyti dukrą, neteikė jai išlaikymo. Nors A. J. išsakė norą pats auginti bei rūpintis dukra, tačiau jokių žingsnių siekiant to neatliko. Turima informacija, kad atsakovas turi priklausomybę alkoholiui. Atsakovė D. V. buvo nusiteikusi gynybiškai, teigė, jog specialistų pagalbos jai nereikia, nors ir pasirašė sutikimą priimti intensyvią mobiliosios komandos pagalbą, visuomet laikėsi susitarimų dėl numatytų konsultacijų laiko. Atsakovė su specialistėmis bendravo atvirai, tačiau emocionaliai. Viso intensyvaus darbo metu motina neigė pagalbos šeimai poreikį, teigė, jog pyksta ant dukters dėl jos neteisingų kaltinimų savo atžvilgiu ir netinkamo elgesio. Motina nurodė, kad nenori kurti pozityvių santykių ar bendrauti su dukra. Motina D. V. pasakojo, jog dukra jos neklauso, elgiasi netinkamai, nesilaiko namų taisyklių, nepagarbiai elgiasi su ja. Dukrą apibūdino labai negatyviais epitetais, teigė, jog emocinio ryšio su ja nėra, tačiau išsakė, jog ją myli. Motina teigė, jog ji pati nebežino kaip su dukra kalbėti, mano, jog dukra niekada nepasikeis. D. V. informavo, jog praeityje yra lankiusi pozityvios tėvystės mokymus, išklausė teorinius patarimus, kaip bendrauti su vaikais, tačiau teigė, jog įgytų žinių bendraujant su dukra negali pritaikyti. D. V. manymu, ji tinkamai vykdo savo, kaip motinos pareigą, išsako, jog keisti savo elgesį turi dukra. Apklausta specialistų mergaitė G. J. pasakojo, jog iš šeimos paimama ne pirmą kartą. Pasak mergaitė, ji šeimoje jaučiasi nesuprasta, teigė, jog motina neapsikabina, nerodo šiltų jausmų, nesveikina gimtadienių ar kitų švenčių proga. Mergaitė teigė, jog jai trūksta emocinio artumo, jaučiasi atstumta ir nemylima. Mergaitė paaiškino, jog nustačius jai laikinąją rūpybą, pas rūpintoją ji jaučiais puikiai. Per tą laikotarpį, kai ji gyvena pas rūpintoją, nei mama, nei tėvas su ja nebendravo, jai neskambino, nebandė susitikti per Globos centrą. Per pastaruosius metus su tėvu ji buvo susitikusi tik vieną kartą, kai vasarą ją per „prievartą“ nusivežė mama, nes vyko ji pas savo brolį, gyvenantį tame pačiame kaime kaip ir jos tėvas. Ji žino, kad tėvas geria, neturi kur gyventi (savo būsto). Tą kartąjį matė savo tėvą „visą girtą“. Mama liepė tėvui duoti jai pinigų, tėvas davė 20 Eur, tačiau įsėdus į automobilį važiuoti namo, juos atėmė mama. Mergaitė nurodė, jog su tėvu nenori gyventi, nes jo nepažįsta, žino, kad tėvas turi žalingų įpročių ir niekada ja nesidomėjo. Atsakovė D. V. kartu su dviem nepilnamečiais vaikais gyvena socialiniame būste. Butas yra trijų kambarių su visais patogumais, yra visi būtini namų apyvokos daiktai, baldai. Namų aplinka skurdi, bet tvarkinga. Šeima pragyvena iš gaunamų socialinių išmokų, alimentų ir netekto darbingumo pensijos. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės teritorinis skyrius D. V. nustatė penkiasdešimt procentų darbingumo lygį. Kitų pajamų šaltinių šeima neturi. Paslaugų gavėjai gauna maisto produktus iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo, piniginę socialinę paramą: būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas ir socialinę pašalpą.
Ieškovo atstovė Rima Bardauskienė teismo posėdžio metu nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir ieškinyje, tačiau atsižvelgiant į sunkią atsakovės materialinę padėtį, prašė iš atsakovės D. V. priteisti vaiko išlaikymui 130 Eur. Likusioje dalyje prašė ieškinį tenkinti visiškai.
Atsiliepimas
Atsakovė D. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad sutinka su ieškinio dalimi, kuria prašoma, kad jai būtų neterminuotai apribota jos valdžia dukters G. J. atžvilgiu. Su ieškinio reikalavimu, kad iš jo dukters naudai būtų priteistas 180 Eur išlaikymas, sutinka iš dalies ir prašo iš jos priteisti 80 Eur dydžio išlaikymą dukters naudai.
Teismo posėdžio metu atsakovė D. V. nurodė, kad dukters auginti nenori. Prašomo 180 Eur išlaikymo dukrai mokėti negali, nes jos pajamos nedidelės: kas mėnesį „už vaikus“ gauna 372 Eur, po 190-200 Eur išlaikymo vaikams ir jos neįgalumo išmoka – 200 Eur. Ji turi 50 procentų darbingumą ir susirasti darbo negali. Su kitais dviem vaikais sutaria puikiai, o dukra maištauja ir jos neklauso. Mergaitė nesupranta, kad nėra pinigų ir, kai negauna ko nori, skambina „socialinei“. Ji nežiūri kitų poreikių ir labai daug reikalauja. Dukra šeimoje negyvena jau 6 mėnesius ir ji nebandė su ja susiekti, nes nesinori bendrauti. Ji su mergaitės tėvu nebendrauja, o dukra kelis kartus yra tėvą mačiusi. Buvo kalbėję su atsakovu, kad dukra galėtų gyventi pas jį. Žino, kad atsakovas vartoja alkoholį, neturi pastovios gyvenamosios vietos, dirba užsienyje ir grįžęs pastoviai geria. Sutinka, kad jai būtų apribota valdžia dukters atžvilgiu. Atsakydama į atstovės klausimus nurodė, kad gauna 213 Eur neįgalumo išmoką, 34 Eur vienišo asmens išmoką, 272 Eur už vaikus bei vaikų išlaikymą. Atsakydama į ieškovo atstovės klausimus nurodė, kad jei nespėja „susitvarkyti“ kompensacijos, tenka mokėti mokesčius iki 200 Eur.
Atsakovas A. J. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apie posėdžio vietą ir laiką atsakovui pranešta tinkamai. Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Raseinių socialinių paslaugų centras pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka.
Trečiasis asmuo Raseinių pagalbos šeimai namai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Bylą prašė nagrinėti, įstaigos atstovui nedalyvaujant.
Trečiasis asmuo Kelmės rajono socialinių paslaugų centras pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad G. J., gimusios (duomenys neskelbtini), motina yra D. V., o tėvas A. J., tačiau nepilnametis vaikas nei su vienu iš tėvų negyvena. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. A1-1459, nepilnamečiui vaikui G. J. buvo nustatyta laikinoji rūpyba, rūpintoju paskirti Raseinių pagalbos šeimai namai. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. spalio 27 d. nutartimi leista paimti G. J. iš jos tėvų, t. y. motinos D. V. ir A. J..
Dėl tėvų valdžios apribojimo
Tėvų pareiga rūpintis ir auklėti savo vaikus yra privaloma, nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Kiekvienu atveju tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais vaikų interesams (CK 3.159 straipsnio 3 dalis). Vaiko interesais laikomas sudarymas tokių sąlygų, kurios užtikrintų vaiko sveikatą, fizinę ir psichinę raidą, parengtų savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008). Tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį pasirenkamas tėvų valdžios ribojimo būdas, t. y. taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios ribojimas. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šias teisės normas konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių; nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017.)
Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovams D. V. ir A. J.. Bylos aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovai vengia atlikti savo kaip tėvų pareigas, auklėti ir išlaikyti vaiką, nesirūpina vaiko priežiūra, ugdymu ir išlaikymu, yra visiškai nusišalinę nuo bendravimo su vaiku. Atsakovei teiktos socialinės paslaugos, tačiau tarp atsakovės ir jos dukters nėra jokio ryšio. Motina tiek ieškovo atstovams, tiek teismo posėdžio metu, nurodė, jog nenori bendrauti su dukterimi, nenori jos auklėti. Iš atsakovės paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad nuo vaiko paėmimo iš šeimos praėjo 6 mėnesiai ir per šį laiką vaiko motina nei karto su vaiku nebendravo, jam neskambino, juo nesidomėjo, neieškojo ryšių, o netgi priešingai, sutikusi dukrą viešoje vietoje apsimetė jos nematanti. Dukrai pamėginus su motina bendrauti „Messenger“ programėle, ši pokalbio su vaiku nepalaikė ir vėliau visai nebeatrašė. Visa tai, kas išdėstyta, leidžia daryti išvadą, jog atsakovė vengia atlikti savo pareigą dukrai ir ja visai nesirūpina. Savo poreikius bei ambicijas iškelia aukščiau nepilnamečio vaiko interesų.
Tuo tarpu atsakovas A. J. bylos eiga visai nesidomėjo, buvo pasyvus. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovas institucijoms yra pateikęs du raštus, kuriuose nurodė, jog dukros atsisako, nepageidauja, kad jam apie ją būtų teikiama informacija. Iš ieškovo atstovės ir atsakovės paaiškinimų, matyti, kad atsakovas ir iki ieškinio padavimo teismui nesidomėjo vaiku, jo neauklėjo, su juo nebendravo ir išlaikymo neteikė. Bylos šalys yra nurodę, kad atsakovas veda netinkamą gyvenimo būdą, neturi pastovios gyvenamosios vietos, piktnaudžiauja alkoholiu ir galimai net turi jam priklausomybę. Byloje yra pateiktas vaiko paaiškinimas, iš kurio matyti, jog mergaitė su tėvu jokių ryšių nepalaiko, jo beveik nepažįsta ir nenorėtų su juo kartu gyventi.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl atsakovai, siekdami išsaugoti tėvų valdžią, turėjo nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti tėvų pareigas ir rūpintis vaiku. Tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Jonavos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius v. S. K., V. K., bylos Nr. 3K-3-92/2014).
Iš pateiktos rašytinės informacijos matyti, kad atsakovai nesiėmė jokių realių aktyvių veiksmų, siekiant susigrąžinti vaiką į šeimą, yra visiškai nusišalinę nuo bendravimo su vaiku, neteikia vaikui materialinio išlaikymo ir nėra aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, kad tėvų požiūris į vaiką dar gali pasikeisti ir egzistuoja reali galimybė grąžinti vaiką tėvams (vienam iš jų), todėl vaiko interesus geriausiai atitiktų neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Todėl atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, ieškovo prašymas neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovams D. V. ir A. J. nepilnametės G. J. atžvilgiu tenkintinas visiškai (CK 3.180 straipsnis).
Atsakovams neterminuotai apribojus tėvų valdžią vaiko atžvilgiu, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams. (CK 3.180 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).
Dėl išlaikymo priteisimo ir išlaikymo lėšų tvarkytojo paskyrimo.
CK 3.195 straipsnyje numatyta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus kai vaikas įvaikinamas. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės D. V. 180 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo iki vaiko pilnametystės. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovo atstovė patikslino, kad prašomas išlaikymo dydis mažinamas iki 130 Eur. Atsakovė nei su ieškinyje nurodytų, nei su sumažintu išlaikymo dydžiu nesutiko, nes jos nuomone prašomo priteisti išlaikymo ji nesugebėtų mokėti dėl jos sunkios materialinės padėties.
Nors ieškovas ieškinyje ir nenurodė kokie nepilnametės G. J. poreikiai ir kokio dydžio išlaikymo jai reikia per mėnesį, tačiau konstatuotina, kad nereikia įrodinėti, jog vaikui būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Nustatant ir įvertinant vaiko poreikius atsižvelgtina į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, buitis, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai.
Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės vaiko naudai 130 Eur per mėnesį, atsakovo teikiamą išlaikymą padidinti iki 180 Eur, be to, G. J. pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, mokama išmoka, kuri sprendimo priėmimo dieną yra ne mažesnė nei 85,75 Eur. Teismo nuomone, 395,75 Eur dydžio suma yra pakankama minimaliems G. J. poreikiams patenkinti.
Kaip jau minėta atsakovė D. V. nurodė, kad ji nėra pajėgi mokėti 130 Eur dukters išlaikymui, be to, papildomai pajamų užsidirbti negalinti dėl jai nustatyto nedarbingumo. Iš byloje esančių duomenų, nustatyta, kad atsakovei nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, tai yra atsakovė iš dalies darbinga, yra jauno amžiaus, todėl tikėtina, kad gali susirasti darbą, kurį galėtų dirbti net ir būdama tik iš dalies darbinga. Be to, atsakovė nurodė, kad turi skolų, tačiau, kaip paaiškėjo teismo posėdžio metu, skolos atsirado ne tiek dėl sunkios atsakovės materialinės dalies, tačiau dėl to, kad atsakovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga ir laiku nesikreipė į institucijas dėl išmokos dukrai, kurios pati nebeaugino, sustabdymo bei kompensacijos gavimo. Būtent dėl tokio nerūpestingo atsakovės požiūrio ji šiuo metu turi skolų.
Teismas atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakovės darbingumo lygį, jos amžių, gaunamas pajamas, turimą išlaikytinių skaičių bei į tai, kad ieškovo atstovė jau atsižvelgdama į teismo aptartas aplinkybes sumažino priteistino vaikui išlaikymo dydį, daro išvadą, kad prašomas priteisti išlaikymas G. J. nėra per didelis ir atsakovė turi rasti galimybių dukrai teikti 130 Eur išlaikymą kas mėnesį.
Kitu ieškinio reikalavimu ieškovas prašo pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2- 1184-476/2010 G. J. iš atsakovo A. J. priteistą išlaikymą ir priteisti iš jo dukrai 180 Eur. Kaip jau minėta, atsakovas A. J. viso proceso metu buvo pasyvus, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, nors visi procesiniai dokumentai ir šaukimai jam buvo įteikti, t. y. prieštaravimo dėl ieškinio reikalavimo nepateikė. Teismas atsižvelgdamas į aukščiau aptartas aplinkybes, į tai, kad pagal byloje esančius duomenis atsakovas yra darbingo amžiaus, dirba ir užsidirba, teismas neturi duomenų apie jo neįgalumą, nėra duomenų, kad atsakovas turėtų kitų išlaikytinių, todėl yra pajėgus mokėti prašomo dydžio išlaikymą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstytas, teismas šį ieškinio reikalavimą tenkina ir G. J. priteistas išlaikymas didinamas iki 180 Eur per mėnesį.
Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios ribojimo ir išlaikymo priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).
Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo
CPK 496¹ straipsnis numato, kad teismas priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą.
CPK 406 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. Atsižvelgiant į tai, kad G. J. nuo 2022 m. lapkričio 11 d. nustatyta laikinoji rūpyba, ji jau kurį laiką gyvena Globos centre, Raseinių pagalbos šeimai namuose, duomenų, kad gyvenimas šioje įstaigoje pažeistų vaiko interesus ar daryti jam neigiamą įtaką, nenustatyta, todėl G. J. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl nuolatinės rūpybos jai nustatymo įsiteisėjimo, nustatytina Globos centre, Raseinių pagalbos šeimai namuose (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).
Ieškovas prašė Globos centrui, veikiančiam Raseinių pagalbos šeimai namuose, iki nuolatinės vaiko rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo pavesti uzufrukto teise valdyti G. J. priteistą išlaikymą, nenustačius duomenų, kad šis prašymas pažeistų vaiko interesus, ir šis ieškinio reikalavimas tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktas), todėl vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, patenkinus ieškinį visiškai, valstybei iš atsakovo A. J. priteistina 139 Eur žyminio mokesčio (29 Eur už išlaikymo padidinimą ((180 Eur – 72,41 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) ir 110 Eur už tėvų valdžios apribojimą).
Kadangi atsakovei D. V. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. (8.4 Mr)ATP-C-2023-02581 yra 100 procentų suteikta valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, todėl iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Teismas patyrė 26,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį patenkinus ir iš atsakovės nepriteisiant bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 13,28 Eur. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 – 265, 268 – 270, 402 ir 406 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Neterminuotai apriboti motinos valdžią D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiko G. J., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Neterminuotai apriboti tėvo valdžią A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiko G. J., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Priteisti iš D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2023 m. kovo 8 d.) iki vaiko pilnametystės ((duomenys neskelbtini)), po 130 eurų (vieną šimtą trisdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1184-476/2010 priteistą išlaikymo dydį ir priteisti iš A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 180 eurų (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2023 m. kovo 8 d.) iki vaiko pilnametystės ((duomenys neskelbtini)), indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nuo 2023-03-08 nutraukti materialinio išlaikymo išieškojimą po 72,41 Eur (250,00 litų).
Patenkinus ieškinį, iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo, G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti Globos centre, veikiančiame Raseinių pagalbos šeimai namuose.
Patenkinus ieškinį, priteistą materialinį išlaikymą pavesti valdyti uzufrukto teisėmis Globos centrui, veikiančiam Raseinių pagalbos šeimai namuose, adresu Kalnų g. 11, Raseiniai, juridinio asmens kodas 172427720, iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo.
Inicijuoti bylą dėl rūpybos nustatymo G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti valstybei iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 152,28 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt du eurus ir 28 ct) bylinėjimosi išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant bylinėjimosi išlaidų įmokos kodą 5662.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo ir neterminuoto tėvų valdžios apribojimo vykdyti skubiai. Kitą sprendimo dalį vykdyti, sprendimui įsiteisėjus.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.