Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. N. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. spalio 4 d. nutarimą Nr. 93-298 taikyti nuteistajam K. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. N. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 10 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistajam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 5 metai ir 4 mėnesiai laisvės atėmimo.

2. Bausmės pradžia – 2018 m. gruodžio 17 d., pabaiga – 2024 m. balandžio 17 d. Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dieną (2021 m. rugsėjo 30 d.) – 2 metai 6 mėnesiai 17 dienų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. N. skundas atmetamas

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, apylinkės teismo nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis K. N. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Apylinkės teismo motyvai dėl Komisijos nutarimo, kurį buvo atsisakyti tvirtinti, yra tinkami, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, todėl naikinti apylinkės teismo nutartį pagrindo nėra.

8. Nors apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas priešingą nutartį paverčia Komisijos nutarimą niekiniu bei taip parodo nepasitikėjimą Komisija, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu skundo argumentu sutikti negali. Visų pirma pažymėtina, kad priešingai nei nurodo skundo autorius, iš keturių Komisijos narių, priėmusių nutarimą, tik viena jų dirba pataisos įstaigoje, taip pat Komisijos nariams neprivalomas teisinių žinių ar teisinio išsilavinimo turėjimas. Be to, nagrinėjamu atveju Komisijos narių balsai pasiskirstė po lygiai (2 „už“, 2 „prieš“). Kaip numato BVK 157 straipsnio 7 dalis, šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 2 dalyje nurodytiems nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismas nutartimi, kuria patvirtinamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Taigi, įstatymas numato, kad Komisijos nutarimai yra revizuojami, t. y. jų teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas apylinkės teismo ir sprendimas dėl lygtinio paleidimo taikymo priklauso tik apylinkės teismo kompetencijai.

9. Apeliantas skunde taip pat nurodė ir tai, kad priimdamas nutartį, kuria nepatvirtintas Komisijos nutarimas, pirmosios instancijos teismas pažeidė Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijas Nr. (2003) 22, „Dėl lygtinio paleidimo“ bei Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo 2012 m. sausio 21 d. nutartį, kurioje konstatuotas Europos kalėjimų taisyklių ir Europos tarybos ministrų Komiteto rekomendacijų laikymosi privalomumas. Atsakydama į skundo argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad iš ES antrinių teisės šaltinių tiesiogiai taikomi yra tik reglamentai, direktyvos ir sprendimai, kurie yra privalomi visoms valstybėms narėms ir šiais atvejais yra taikomas teisės viršenybės principas (valstybių narių įstatymai gali būti netaikomi, kai prieštarauja ES teisei). Tačiau rekomendacijos ir nuomonės yra šalims neprivalomos. Be to, nei ši rekomendacija, nei jokie kiti tarptautiniu lygmeniu priimti teisės aktai nenumato, kokias sąlygas asmuo privalo atitikti, kad jam būtų taikomas lygtinis paleidimas. Taigi, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, Europos Tarybai priklausančios valstybės narės vadovaujasi konkrečioje valstybėje galiojančiais teisės aktais. Lietuvos atveju tokiais teisės aktais yra Bausmių vykdymo kodeksas ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, kuriuose aiškiai reglamentuoti tiek lygtinio paleidimo taikymo pagrindai ir sąlygos, tiek šio instituto taikymo tvarka, apibrėžti terminai, kada asmuo įgyja teisę į lygtinį paleidimą ir kada yra galimas pakartotinis svarstymas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijoje. Pagal šiuose kodeksuose įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui (ar Komisijai) kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti. Teismas (ar Komisija), įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima atitinkamą sprendimą. Taigi, skundžiamas teismo sprendimas yra neprieštaraujantis Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoms.

10. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. N. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nustatyta, kad lygtinio paleidimo metu neturės sunkumų dėl gyvenamosios vietos. Taip pat nustatyta, kad nuteistasis šiuo metu dirba pataisos įstaigoje, o paleistas lygtinai būtų įdarbintas MB „G“ pirkimų–pardavimų vadybininko pareigose, laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, penkis kartus skatintas, laisvės atėmimo bausmės metu mokėsi. Nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, vykdo nustatytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos rekomendacijas. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme. Tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui, vertinamu atveju, nepakanka.

11. Nors K. N. skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas plečiamai aiškina įstatymo nuostatas ir sąlygas lygtinio paleidimo taikymui, tačiau apeliacinės instancijos teismas pakartotinai pažymi, kad net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

12. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nekyla abejonių tam tikrais teigiamais K. N. asmenybės pokyčiais, kurie yra išvardinti šios nutarties 10 punkte. Pažymėtina, kad bylos duomenimis, laisvės atėmimo metu nuteistasis yra skatintas 5 kartus ir 4 kartus yra baustas drausmine tvarka, t. y. už pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių nesilaikymą bei paskutinį kartą – 2020 m. vasario 28 d. už alkoholio ir jų surogatų vartojimą. Nors paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau tai vis tiek neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kaip asmenį, linkusį nepaklusti nustatytai tvarkai ir taisyklėms net ir esant įkalinimo įstaigoje, bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, kas sudaro pagrindą abejoti jo gebėjimu laikytis įstatymų ir nebenusikalsti būnant laisvėje. Aukštesnysis teismas taip pat sutinka ir su pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, kad nors nuteistasis K. N. ir skatintas 5 kartus, tačiau jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis. Kaip matyti iš bylos medžiagos, K. N. atvykimo į pataisos įstaigą 2018 m. gruodžio 17 d. metu jam buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad pakartotinių vertinimų metu (2020 m. lapkričio 13 d. bei 2021 m. kovo 17 d.) nebuvo stebimas nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas, ir tik 2021 m. rugsėjo 20 d. atlikus pakartotinį nusikalstamos elgesio rizikos įvertinimą, K. N. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Teisėjų kolegijos vertinimu, per pusę metų padaryta pažanga dar nėra pakankama spręsti, kad nuteistasis būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.

13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad nuteistajam nekyla problemos dėl gyvenamosios vietos, jis palaiko tvirtus socialinius ryšius su artimaisiais. Tačiau teisėjų kolegijos manymu, negalima spręsti, kad šie duomenys gali būti laikomi apsauginiais veiksniais nuo pakartotinio nusikalstamumo, kadangi ir nusikalstamos veikos padarymo metu K. N. turėjo sugyventinę, palaikė ryšius su artimaisiais, tačiau visa tai jo nesulaikė nuo nusikalstamos veikos padarymo. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis paskirtos laisvės atėmimo bausmės metu mokėsi, baigė vienuoliktą klasę, mokėsi dvyliktoje, tačiau vidurinio išsilavinimo taip ir neįgijo, kadangi nelaikė brandos egzaminų. Taip pat iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad būdamas laisvėje iki įkalinimo jis buvo įgijęs 10 klasių išsilavinimą, sulaukęs 18 metų pradėjo dirbti, tačiau darbo laikotarpiai nebuvo ilgi. Bausmės vykdymo metu nuteistasis dirba VĮ „Mūsų amatai“ darbininko vienetininko–siuvėjo pareigose. MB „G“ yra pateikusi pažymą, kurioje nurodyta, jog lygtinio paleidimo atveju šis nuteistasis būtų įdarbintas šioje bendrovėje pirkimų–pardavimų vadybininko pareigose. Nustatyta, jog teigiama motyvacija į darbą yra vertinta kaip teigiamai charakterizuojanti aplinkybė apie nuteistąjį, tačiau nei aptarta pažyma dėl galimo jo įdarbinimo, nei teigiama motyvacija į darbą negali būti išskirtinai sureikšmintos aplinkybės. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog aptartos aplinkybės nesuteikia jokių garantijų dėl to, jog, išėjęs į laisvę, šis nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis, kadangi nusikalstama veika, dėl kurios šiuo metu atlieka paskirtą laisvės atėmimo bausmę, buvo padaryta siekiant finansinės naudos. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog laisvėje nuteistasis nusikalto iš savanaudiškų paskatų, neteisėtais būdais siekdamas kuo didesnės materialinės naudos.

14. Taip pat apylinkės teismas pagrįstai nurodė bei atsižvelgė į išlikusius nuteistojo nusikalstamam elgesiui įtaką darančius kriminogeninius veiksnius: kriminalinę istoriją, teistumus, būdingą nusikalstamų veikų sunkėjimą bei nusikalstamo elgesio modelį, gyvenimo stiliaus ypatumus, nuteistajam būdingą impulsyvumą, spontanišką elgesį, nepakankamus problemų sprendimo įgūdžius, nepakankamą gebėjimą įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes. Vien tai, kad K. N. dalyvavimas įkalinimo įstaigoje organizuojamose elgesio pataisos programose, aktyvus dalyvavimas įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse bei kitos anksčiau aptartos aplinkybės daro teigiamą įtaką jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, savaime nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką jau yra pakankama, kad būtų priimtas sprendimas taikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo institutą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad K. N. dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio rizikos ir būtent dėl šios išvados lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam dar negali būti taikomas.

15. Apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo tą aplinkybę, kad bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrų suvaržymų ir kitas neigiamas pasekmes. Apylinkės teismas vertino tą aplinkybę, kad K. N. neatliktos bausmės dalis 2 metai 6 mėnesiai ir 17 dienų neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo padaryta išvada, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę vis dar nėra pakankamos.

16. Nors nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai akcentuoja jo padarytas nusikalstamas veikas ir teistumus, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nors nusikalstamų veikų aplinkybės, egzistavusios iki nuteistojo nuteisimo, negali būti pripažįstama savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos pobūdis atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, didina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balus bei rodo jo neigiamą požiūrį į visuotinai nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl šių aplinkybių įvertinimas, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nei BVK normoms, nei formuojamai teismų praktikai neprieštarauja, jei jos vertinamos kitų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių kontekste.

17. Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad K. N. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Byloje nėra duomenų, kad svarstant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, būtų pažeistos jo procesinės teisės. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su pagrįsta ir teisinga apylinkės teismo padaryta išvada, jog teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

18. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis K. N. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

19. Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią K. N. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų.

20. Kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. lapkričio 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nėra pagrindo ją naikinti skunde nurodytais argumentais ar kitais motyvais, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo K. N. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo K. N. skundą ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.