Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam K. N. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. N. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalį, paskiriant 8 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 5 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2018 m. gruodžio 17 d., pabaiga – 2024 m. balandžio 17 d.

Anksčiau teismo du kartus teistas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje nutarimas taikyti nuteistajam K. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tvirtinamas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. N. yra atlikęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, keturis kartus skatintas, mokėsi, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dengia finansinius įsipareigojimus. Pažymėtina, jog teismas spręsdamas dėl nuteistojo K. N. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos patvirtinimo klausimą, iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos gauta informacija, jog nuteistasis iki 2021 m. lapkričio 11 d. vidaus tvarko taisyklių bei režimo reikalavimų nepažeidė, nebuvo baustas drausmine tvarka. Taip pat nuteistasis 2021 m. rugsėjo 28 d. buvo paskatintas už pavyzdingą elgesį ir gerą darbą Valstybės įmonėje. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, K. N. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, jog K. N. bausmės atlikimo metu keturis kartus nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos, už ką jam tris kartus skirtos drausminės nuobaudos. Nors drausminės nuobaudos nebegalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas pataisos priemones. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju, nors nuteistasis buvo ne kartą skatintas, tačiau kaip jau minėta, jis taip pat pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus ir visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Pagal „OASys“ metodiką K. N. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija; pirmas teistumas jauname amžiuje; būdingas nusikaltimų sunkėjimas bei nusikalstamo elgesio modelis; gyvenimo stiliaus ypatumai, kurie praeityje neskatino nuteistojo prosocialaus elgesio raiškos; būdingas impulsyvumas, spontaniškas elgesys, siekiant tiesioginio atlygio; nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai (būdingas nusikalstamos veikos įvykdymo metu); nepakankamas gebėjimas įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes (būdingas nusikalstamos veikos įvykdymo metu). Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek K. N. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Teismas įvertina ir tai, kad K. N. laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo, susijusio su labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu, padarymu, anksčiau teismo teistas, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistojo elgesiui tai įtakos nepadarė, nuteistasis ir vėl nusikalto, kas, teismo nuomone, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad analizuojant asmens nusikalstamo elgesio istoriją, stebima, jog jis nusikalto, nes tuo metu pernelyg pasitikėjo savo sėkme bei neapgalvojo visų savo elgesio pasekmių. Nors nuteistasis šiuo metu stengiasi savo elgesį keisti teigiama linkme, suvokia savo elgesio pasekmes, tačiau nuteistasis ne vieną kartą teistas. Pirmas dvi nusikalstamas veikas įvykdė dar būdamas nepilnametis, jam taikytis švelnesnės poveikio priemonės – įspėjimas, elgesio apribojimas. Tačiau nuteistasis nusikalto vėl ir padarė sunkesnį nusikaltimą, susijusį su labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu. Nuteistasis pateikdamas savo nuomonę apie nusikaltimą nurodo, kad didžiausia įtaką jo nusikalstamam elgesiui turėjo paties lengvabūdiškumas bei noras greitu ir lengvu būdu pasipelnyti. Taigi, nusikaltimas buvo įvykdytas dėl finansinės naudos. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis pripažįsta, kad gaunamų pajamų nors ir užtekdavo kasdieniniams poreikiams, tačiau trūkdavo finansiniams įsipareigojimas padengti. Pokalbio metu nuteistasis pripažino, kad praeityje netinkamai paskirstydavo turimas lėšas, dėl to ir susidūrė su finansiniais sunkumais, o tai privedė prie nusikalstamos veikos. Nuteistasis teigia, kad šiuo metu geba įvardinti kokias priemones ateityje naudotų tokiems patiems, ar panašiems sunkumams spręsti. Tačiau pažymėtina tai, kad nusikalstamos veikos padarymu metu nuteistasis buvo susidūręs su finansiniais sunkumais, stokojo lėšų paskirstymo kompetencijos, dėl ko pasiryžo nusikalsti, todėl teismui kyla abejonių, kad nuteistasis ateityje susidūręs su finansiniais sunkumais nepradės ieškoti būdų gauti „lengvų“ pinigų ir taip nusikalsti vėl. Pažymėtina ir tai, kad nuteistajam praeityje buvo būdingas piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis ir tai gali būti susiję su jo nusikalstama veika. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, K. N. neatliktos bausmės dalis (2 metai 6 mėnesiai 17 dienų), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad K. N. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis K. N. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2021 m. spalio 4 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2021 m. spalio 4 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam K. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.