- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-12
- Bylos Nr.
- e2S-1720-967/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27906-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Eurokorma“
- Skolininkas
- uždarajai akcinei bendrovei „Ylakių paukštynas“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Eurokorma“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės ,,Eurokorma“ pareiškimą skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Ylakių paukštynas“ dėl teismo įsakymo išdavimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kreditorė UAB „Eurokorma“ (toliau – kreditorė) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė: 1) priteisti iš skolininkės UAB „Ylakių paukštynas“ (toliau – skolininkė) 105 127,81 Eur skolą, 6,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 479,00 Eur žyminį mokestį; 2) taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti skolininkei nuosavybe?s teise priklausanti? nekilnojama?ji? turta? – z?eme?s sklypa?, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastata? – ferma?, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastata? – me?s?lidę-sande?li?, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastata? – administracini? – buitini? pastata?, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastata? – ferma?, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastata? – katiline?, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastata? – sande?li?, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastata? – transformatorinę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastata? – ferma?, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastata? – me?s?lide?-sande?li?, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastata? – pauks?c?iu? ferma?, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastata? – me?s?lide?, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastata? – vis?tide?, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastata? – kiaus?iniu? perdirbimo cecha?, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastata? – gamybini? pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitus inz?inerinius statinius, unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), – esantį adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Skuodo r. sav. ir kilnojama?ji? turta?, uz?draudz?iant skolininkei juo disponuoti, bei, atsiz?velgiant i? tai, jog pagrindine? skolininkės veikla yra pauks?c?iu? auginimas kiaus?iniu? gavybai, o kitas skolininkės kilnojamasis turtas – nez?inomas, – Valstybine?s maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipe?dos departamento Skuodo skyriaus pauks?c?iu? (vis?tu? dedekliu?) patvirtintame sa?ras?e skolininkės registruotus (ir deklaruotus) pauks?c?ius (vis?tas dedekles), kitas turtines skolininkės teises, pavedant turta? surasti, turtines teises nustatyti kreditorės pasirinktam antstoliui, o nesant pakankamai skolininkės turto – pinigines le?s?as skolininkės atsiskaitomojoje sa?skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB ,,Swedbank“ banke ir kitose kredito i?staigose.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas išdavė 2020 m. spalio 5 d. teismo įsakymą Nr. eL2-33741-1012/2020, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininkės 105 127,81 Eur skolą, 6,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 441,00 Eur žyminį mokestį.
3. 2020 m. spalio 23 d. teisme gauti skolininkės prieštaravimai dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. teismo įsakymo Nr. eL2-33741-1012/2020; kreditorei išsiųstas 2020 m. lapkričio 3 d. pranešimas dėl skolininkės 2020 m. spalio 23 d. prieštaravimų, kuriuo jai išaiškinta teisė per 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo pareikšti ieškinį, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio reikalavimus, ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį (CPK 439 straipsnio 3 dalis).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-33741-1012/2020 kreditorės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
5. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos teismų praktikoje pripažįstama, jog vien didelės ieškinio sumos kriterijus savaime nesudaro teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
6. Teismas nurodė, jog iš susitarimo prie pirkimo-pardavimo sutarties dėl skolos grąžinimo matyti, kad skolininkė pripažįsta, jog yra skolinga kreditorei, apie įmonės skolą žino tiek įmonės buhalterė, tiek direktorius, vadinasi, atsakomybės išvengti nesiekiama, tai galimai sąlygoja kitos priežastys. Teismas pažymėjo, jog, be to, kreditorė pateikė skolininkės pelno-nuostolių ataskaitą už praėjusius metus, t. y. nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., nors netrukus įmonė turės teikti finansinę ataskaitą už 2020 metus, todėl per šį laikotarpį įmonės įplaukos gali būti ženkliai pasikeitusios, o vien tas faktas, kad įmonės mokėtina suma viršija gautiną sumą, dar savaime nereiškia, kad skolininkė sieks paslėpti savo turtą, jį parduoti ar perleisti. Teismas pabrėžė, jog tokių įrodymų nepateikė ir kreditorė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Kreditorė atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eL2-33741-1012/2020 ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Kreditorė tikėtinai pagrindė savo reikalavimą, ką patvirtino pirmosios instancijos teismas, išduodamas 2020 m. spalio 5 d. teismo įsakymą Nr. eL2-33741-1012/2020.
7.2. Kreditorės pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo prašyta priteisti suma (105 127,81 Eur) skolininkei yra didelė. Pažymėjo, jog skolininkė nevykdo prisiimtų įsipareigojimų kreditorei ir jau ilgą laiką delsia apmokėti skolą, nesilaiko pačios pateikto mokėjimo grafiko dėl įsiskolinimo mažinimo, be to, turi kitų finansinių įsipareigojimų – visas skolininkei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Skuodo r. sav., įkeistas hipoteka, apie kitą skolininkės nekilnojamąjį turtą kreditorė neturi duomenų. Skolininkės elgesys – nesąžiningas, t. y. ji vengia pateikti bet kokias papildomas skolos grąžinimo užtikrinimo priemones, neatsiliepia į skambučius.
Žemesnės instancijos teismas
7.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje klaidingai nurodė, jog skolininkė netrukus turės pateikti finansinę ataskaitą už 2020 metus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 58 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 120, 123 ir 127 127 punktais 2020 metų finansinių ataskaitų rinkinys VĮ „Registrų centro“ Vilniaus filialui turi būti pateiktas iki 2021 m. birželio 1 d., o Lietuvos Respublikai sugriežtinus kovos su koronaviruso (COVID-19) priemones ir paskelbus karantiną, terminas gali būti pratęstas. Pažymėjo, jog per nurodytą laikotarpį skolininkės nuostoliai gali ženkliai padidėti, lyginant su 2019 metais, kada ji patyrė 141 479,00 Eur nuostolių. Pagal VĮ „Registrų centrui“ skolininkės pateiktus 2019 metų finansinės atskaitomybės duomenis, per vienerius metus mokėtina suma sudaro 996 271,00 Eur ir ženkliai viršija per vienerius metus gautiną sumą, t. y. 212 062,00 Eur. Tuo tarpu turimų atsargų vertė – tik 541 527,00 Eur, kurias pardavus skolininkei neužtektų piniginių lėšų atsiskaitymams su tiekėjais atlikti.
7.4. Skolininkei laiku negrąžinus skolos, kreditorė patiria nuostolių, negalėdama savo apyvartoje naudoti 105 127,81 Eur sumą.
Atsiliepimas
8. Skolininkė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eL2-33741-1012/2020 palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Skolininkė neginčija kreditorės reikalavimo pagrįstumo, siekdama tarp šalių kilusį ginčą išspręsti geranoriškai, suderinant skolos grąžinimo terminus.
8.2. Įsiskolinimas kreditorei atsirado dėl koronaviruso (COVID-19) sutrikdyto užsakymų vykdymo bei gautinų piniginių lėšų judėjimo srauto, lėmusio laikinus finansinius sunkumus.
8.3. Skolininkei susidariusi skolos suma kreditorei nėra didelė, ji – finansiškai pajėgi minėtą skolą grąžinti pagal šalių suderintą dalinį skolos grąžinimo grafiką, ką patvirtina aplinkybė, jog skolininkė laikėsi anksčiau su kreditore sudarytų skolos grąžinimo grafikų, mažindama skolos sumą.
8.4. Sprendžiant dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo vykdymui egzistavimo, teisinės reikšmės neturi kreditorės nurodyta aplinkybė, kad skolininkei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Skuodo r. sav., įkeistas hipoteka. Kreditorė nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad skolininkė turi kitų pradelstų finansinių įsipareigojimų, jos atžvilgiu pradėti (ne)teisminiai procesai.
8.5. Skola kreditorei susidarė 2020 metų liepos-rugsėjo mėnesiais, likus keliems mėnesiams iki kreditorės kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Ši aplinkybė paneigia atskirojo skundo argumentus, jog skolininkė neva ilgą laiką vengia grąžinti skolą.
8.6. Remiantis skolininkės balansu už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., jos turimo turto vertė – 5 809 255,00 Eur (materialusis turtas sudaro 5 075 185,0 Eur, tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 996 271,00 Eur. Taigi, skolininkės turimas turtas daugiau nei penkis kartus viršija per vienerius metus mokėtinas sumas ir kitus trumpalaikius įsipareigojimus, todėl kreditorės argumentai, jog skolininkė yra finansiškai nepajėgi atsiskaityti su tiekėjais, nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
10. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
11. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kreditorei nepateikus jokių duomenų, kad skolininkė sieks paslėpti savo turtą, jį parduoti ar perleisti.. Taigi, bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą byloje susiklosčiusios situacijos kontekste.
Dėl rašytinių paaiškinimų
12. Apeliacinės instancijos teismui ieškovė pateikė 2020 m. spalio 27 d. rašytinius paaiškinimus, išdėstydama savo argumentus, susijusius su skolininkės atsiliepimo į atskirąjį skundą pagrįstumo vertinimu.
13. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu ji realizuojama nepažeidžiant apeliacinį procesą reglamentuojančių teisės normų. Sprendžiant rašytinių paaiškinimų priėmimo klausimą svarbu dar ir tai, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, jį keisti ar papildyti naujais argumentais yra draudžiama (CPK 323 straipsnis). Taigi, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio skundo reikalavimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1085-236/2019).
14. Atkreiptinas dėmesys, jog kreditorės apeliacinės instancijos teismui pateikti 2020 m. spalio 27 d. rašytiniai paaiškinimai pagal savo esmę laikytini atsikirtimais, t. y. kreditorės atsiliepimu į skolininkės pareikštą atsiliepimą, tačiau civilinio proceso įstatyme toks pasirengimo bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka būdas nenumatytas. Pagal CPK 110, 112, 227 straipsnius dublikas gali būti teikiamas pirmosios instancijos teisme parengiamojoje civilinio proceso stadijoje, paskyrus nagrinėti bylą paruošiamųjų dokumentų būdu. Šių argumentų pagrindu kreditorės 2020 m. spalio 27 d. papildomus rašytinius paaiškinimus atsisakytina priimti.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
16. Kadangi kartu su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo pateikti rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, jog kreditorė preliminariai pagrindė pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo reikalavimus, o apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje šalių ginčo dėl to, jog kreditorės pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo – prima facie pagrįstas, nėra, be kita ko, skolininkei ir pačiai atsiliepime į atskirąjį skundą pažymėjus, jog kreditorės reikalavimo pagrįstumo ji neginčija, siekdama tarp šalių kilusį ginčą išspręsti geranoriškai (nors negalima būtų nepastebėti tokios skolininkės pozicijos prieštaringumo, šiai sekančią dieną po atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo, t. y. 2020 m. spalio 23 d. pareiškus prieštaravimus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. teismo įsakymo Nr. eL2-33741-1012/2020), apeliacinės instancijos teismas pasisako išimtinai tik dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
17. Kreditorės įsitikinimu, pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo prašyta priteisti suma (105 127,81 Eur) skolininkei yra didelė, nes ji prisiimtų įsipareigojimų kreditorei nevykdo jau ilgą laiką, vengia pateikti papildomas skolos grąžinimo priemones, neatsiliepia į skambučius, nesilaiko savo pačios pateikto mokėjimo grafiko dėl įsiskolinimo mažinimo, be to, turi kitų finansinių įsipareigojimų.
18. Skolininkė, nesutikdama su atskirojo skundo argumentais, nurodė, kad patiriami finansiniai sunkumai – laikini, ji – finansiškai pajėgi skolą grąžinti pagal suderintą skolos grąžinimo grafiką. Tuo tarpu kreditorės nurodyta aplinkybė, kad skolininkei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Skuodo r. sav., įkeistas hipoteka, neturi teisinės reikšmės, jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad skolininkė turi kitų pradelstų finansinių įsipareigojimų, jos atžvilgiu pradėti (ne)teisminiai procesai, kreditorei nepateikus.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju byloje nėra objektyvių duomenų išvadai daryti, kad egzistuoja reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
20. Kaip teisingai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne) sąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018).
21. Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018), turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-272-370/2019; 2018 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1462-516/2018; 2018 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018; 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; kt.), t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą.
22. Todėl, kaip pažymėta teismų praktikoje, svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019).
23. Nors kreditorė akcentuoja skolininkės turtinę padėtį, kuri, jos vertinimu, yra sudėtinga, skolininkei nevykdant 2019 m. lapkričio 25 d. prekių pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2019/11/25-01, 2020 m. gegužės 18 d. susitarimu prie 2019 m. lapkričio 25 d. prekių pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2019/11/25-01 dėl skolos grąžinimo, 2020 m. rugpjūčio 12 d. pranešimu Nr. 2020-88 dėl įsiskolinimo mažinimo grafiko prisiimtų įsipareigojimų, ši savaime nesudaro pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Jeigu būtų vertinama kitaip, teismai galėtų taikyti tokio pobūdžio ribojimus iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje yra pareikštas reikalavimas dėl didelės sumos priteisimo, o tai akivaizdžiai neatitiktų šio procesinio instituto paskirties bei jo taikymo išimtinumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2-748-553/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019). Be to, iš viešai prieinamų duomenų nustatyta, kad skolininkė yra realiai veiklą vykdantis juridinis asmuo, 2020 metų rugsėjo mėnesį turėjo 36 apdraustuosius darbuotojus, laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 23 d. iki 2020 m. lapkričio 10 d. socialinio draudimo įsiskolinimų nebuvo, VĮ „Registrų centrui“ yra pateikusi finansinių ataskaitų rinkinį už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., 2019 finansinių metų balanse jos nurodyto turto vertė siekia 5 809 255,00 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 996 271,00 Eur.
24. Pagal civiliniame procese taikomą rungimosi principą ir bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareigą įrodyti abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui privalomas sąlygas turi ta šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus – turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2019 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019).
25. Sutiktina su skolininke, jog šiuo atveju kreditorė į bylą nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie skolininkės ketinimą sumažinti savo turimą turtą ar atlikti kitus nesąžiningus veiksmus. Dėl to, įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis ir šalių nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad kreditorė nepagrindė skolininkės nesąžiningumo, jos ketinimo perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Neįrodžius grėsmės kreditorei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui (atsižvelgiant į tai, jog 2020 m. spalio 23 d. pirmosios instancijos teisme gavus skolininkės prieštaravimus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. teismo įsakymo Nr. eL2-33741-1012/2020, kreditorei išsiųstas 2020 m. lapkričio 3 d. pranešimas, kuriuo jai išaiškinta teisė per 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo pareikšti ieškinį, atitinkantį CPK 135 straipsnio reikalavimus, ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį), nėra ir teisėto pagrindo skolininkės turto areštui taikyti (CPK 178, 185 straipsniai). Priešingu atveju, pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam būsimo teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje pareikšti piniginiai reikalavimai.
26. Kiti kreditorės atskirojo skundo ir skolininkės atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, Lietuvos teismų praktikoje laikantis nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
27. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atmesti atskirąjį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eL2-33741-1012/2020 palikti nepakeistą.