Kauno apylinkės teismo nuosprendis

posėdyje žodinio ir pagreitinto procesų tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. Z., gimęs (duomenys neskelbtini) Uzbekistane, Ukrainos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Ukrainos Respublika, našlys, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

O. Z. 2022 m. spalio 16 d. apie 17.55 val., (duomenys neskelbtini)., ties pastatu pažymėtu Nr. 119, Kaune, vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. jam buvo nustatytas - 2,24 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis O. Z. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, dėl įvykio gailėjosi ir paaiškino, kad 2022 m. spalio 16 d. važiavo išgėręs su jam priklausančiu automobiliu „Opel Vectra“ ir jį sustabdė policija (duomenys neskelbtini)., ties pastatu pažymėtu Nr. 119. Automobilį įsigijo pirkimo pardavimo sutartimi, tačiau nespėjo jo įregistruoti Jam nustatė 2,2 promiles neblaivumo, sutinka su tokiu nustatytu neblaivumo laipsniu.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, sutinkant kaltintojai ir gynėjui, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, neapklausiant liudytojų. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka.

Liudytojas M. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. spalio 16 d. apie 17.30 val., adresu Palemono g., ties pastatu pažymėtu Nr. 30F, Kaunas, būdamas savo automobilyje Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priešais save pamatė pilkos spalvos automobilį Opel Vectra su trumpalaikiais valstybiniais numeriais, kurie buvo (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis važiavo link Ateities pl. Jis važiuodamas pradėjo trūkčioti, galimai užgeso. Dauguma kitų automobilių, kurie važiavo už minėtos Opel Vectros, apsilenkė, o jis sustojo ir palaukė už jos. Važiuodamas link Ateities pl. Opel Vectra vairuotojas išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, taip pat užkišo kitam vairuotojui kelią ir buvo sukėlęs avarinę situaciją. Vėliau jis išsitaisė, išsilygino ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). Važiuodamas jis dar kelis kartus užgeso. Buvo atvejų, kai jis išvažiuodavo į priešpriešinę eismo juostą, labai mėtėsi kelyje. Privažiavęs prie žiedinės sankryžos, kuri yra Ateities pl., (duomenys neskelbtini). ir T. Masiulio g., bandydamas išvažiuoti į (duomenys neskelbtini)., jis važiavo vidurį kelio, t. y., ant skiriamosios juostos. Jis išvažiavo į (duomenys neskelbtini). ir nuvažiavo iki pastato, kuris pažymėtas Nr. 119. Įsuko į dešinę pusę, o tiksliau, į motelio, kurio pavadinimo nežino, automobilių stovėjimo aikštelę. Automobilio Opel Vectra vairuotojas pasistatė automobilį, tai užtruko kelias minutes. Jis palaukė, kol jis pasistatė savo automobilį ir tuomet prie jo privažiavo. Vairuotojas jau buvo išlipęs iš savo automobilio. Jis jam atrodė neblaivus, nes eidamas svyravo, laikėsi įsikabinęs į automobilį. Privažiavo prie jo ir paklausė, ar nėra jis išgėręs. Opel Vectra vairuotojas jam atsakė rusiškai. Kadangi jis rusų kalbos nemoka, todėl paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Nuo to momento, kai pakalbėjo su vairuotoju, už poros minučių atvažiavo policijos ekipažas. Iki to laiko jis nuo Opel Vectra vairuotojo akių nebuvo atitraukęs. Jis nevartojo alkoholinių gėrimų. Tačiau kai atvažiavo policijos pareigūnų ekipažas, jie neiškart rado įvažiavimą į vidinį kiemą, kur stovėjo automobilis Opel Vectra. Todėl nuėjo pasitikti policijos pareigūnų. Tuo metu Opel Vectra vairuotojas įėjo į motelio vidų ir užlipo į antrą aukštą. Tačiau policijos pareigūnai minėtą vairuotoją surado per mažiau nei minutę laiko (b. l. 15-18).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2022 m. spalio 16 d. alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0363, patikros sertifikato Nr. 1710550, 17.59 val. O. Z. pirmu pūtimu nustatytas 2.24 promilių neblaivumas, o 18.16 val. antru pūtimu nustatytas 2.33 promilių neblaivumas (b. l.22).

Vyresniojo tyrėjo M. M. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, jog O. Z. 2022 m. spalio 16 d., apie 17.55 val., (duomenys neskelbtini)., ties pastatu pažymėtu Nr. 119, Kaunas, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso O. S., būdamas neblaivus, kai su alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0363, patikros sertifikato Nr. 1710550, 17.59 val. pirmu pūtimu policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2.24 promilių etilo alkoholio koncentracija, o 18.16 val. antru pūtimu nustatyta 2.33 promilių etilo alkoholio koncentracija. Automobilis „Opel Vectra", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privestinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę adresu Technikos g. 18A, Kaunas (b. l. 1-2).

Iš įvykio vietos apžiūros ir daiktų protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu R. Kalantos 119, Kaunas, ir joje stovinti transporto priemonė OPEL, valst Nr. (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, VIN kodas (DUOMENYS NESKELBTINI), iš automobilio paimti registracijos dokumentai ir supakuoti į voką Nr. 1 (b. l. 8-10).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Byloje pačio kaltinamojo O. Z. parodymais, kurie tiek teismo posėdžio tiek ikiteisminio tyrimo metu iš esmės sutapo, liudytojo apklausos protokolu, įvykio vietos apžiūros protokolu, alkotesterio rodmenimis ir kitais aukščiau ištirtais įrodymais neginčijamai įrodyta, kad kaltinamojo veiksmai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas konstatuoja, kad kaltinimas O. Z. dėl vairavimo transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatyta buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino, t. y. O. Z. 2022 m. spalio 16 d. apie 17.55 val., (duomenys neskelbtini)., ties pastatu pažymėtu Nr. 119, Kaune, vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. jam buvo nustatytas - 2,24 promilių neblaivumas. O. Z. veikė tiesiogine tyčia, jis dirbdamas vairuotoju neabejotinai žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis, sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims reikalavimus, tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai ar turtui. Tokiu būdu, konstatuotina, kad kaltinamojo veika atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininkės asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas kaltinamajam O. Z. bausmę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas vienas nesunkus tyčinis, baigtas nusikaltimas. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – anksčiau neteistas, duomenų apie administracinius nusižengimus nenustatyta, dirbantis. Neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų byloje nenustatyta, todėl nelaikytina, jog jis linkęs sistemingai pažeisti visuomenėje nustatytas normas ir elgesio reikalavimus.

BK 55 straipsnis numato, kad asmeniui pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Be to pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, tačiau jis laikytinas šiurkščiu, nes galėjo sukelti labai skaudžias pasekmes, susijusias su asmenų gyvybe, sveikata, turtu. Byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę švelninanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš byloje pateiktų duomenų, charakterizuojančių kaltinamąjį, matyti, kad jis yra dirbantis, pareigos – vairuotojas. Kaip nurodė kaltinamasis teismo posėdžio metu jis baudą sumokėtų iš turėtų paimtų 1600 Eur. Be to, duomenų apie sveikatos problemas, trukdančias dirbti, byloje nėra, taip pat nėra duomenų apie kaltinamajam nustatytą ribotą darbingumą ar nedarbingumą. Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, duomenų apie baustumus administracine tvarka nenustatyta, todėl įvertinus kitas aukščiau aptartas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, neigiamai jį charakterizuojančių duomenų iki nusikalstamos veikos padarymo nebuvimą, atsakomybę lengvinančios atsakomybės buvimą ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas sprendžia, kad kaltinamasis nėra linkęs pažeisti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas, o siekiant tinkamai nubausti tokį asmenį bei sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo (BK 41 straipsnio 2 dalis), įgyvendinti teisingumo principą ir bausmės paskirtį, gali būti skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – bauda, jos dydį nustatant, įvertinus ir kaltinamajam skirtinų baudžiamojo poveikių priemonių kontekste, kadangi bausmės paskirtis (BK 41straipsnis) įgyvendinama paskyrus tiek bausmę, tiek ir baudžiamojo poveikio priemonę(es) (BK 47 straipsnio 1, 2 dalys, 3 dalies 5 punktas, 5 dalis, 54, 55, 59, 60, 61 straipsniai).

Kadangi kaltinamasis prisipažino dėl nusikalstamos veikos įvykdymo, o baudžiamoji byla buvo užbaigta joje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos O. Z. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymo motyvai

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.).

O. Z., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaiviu, kai nustatytas vidutinio neblaivumo (2,24 promilių) laipsnis. Taip jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairavo esant net vidutiniam girtumo laipsniui, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, tikslinga uždrausti kaltinamajam naudotis ir įgyti BK 68 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą teisę ateityje per nuosprendyje nustatytą laiką. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę tikslinga taikyti siekiant apriboti kaltinamojo galimybę daryti naujus teisės pažeidimus ir tuo pačiu užtikrinti visuomenės saugumą. Kaltinamasis anksčiau nebuvo teistas, nebaustas administracine tvarka, dėl kaltinamojo padaryto šios bylos KET pažeidimo niekas nenukentėjo, duomenų apie padarytą žalą byloje nėra, tačiau neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačio kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei. Įvertintina ir tai, kad asmuo dirba, darbas tiesiogiai susijęs su teise vairuoti. Pats šios veikos KET pažeidimas laikytinas šiurkščiu, nes padarytas vidutinio neblaivumo būsenos asmens, kai nustatyta 2,24 promilės etilo alkoholio, veika padaryta tyčine kaltės forma, veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas ir įvertintas teisiškai reikšmingas aplinkybes, į padaryto nusikaltimo pobūdį, į kaltinamojo asmenybę, nenukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis (įgyti) specialia (- ią) teise (- ę) vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumui ir, teismo manymu, atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnyje (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Toks terminas nustatomas siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, vairavo jam pačiam priklausantį automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nebuvo kaip nors specialiai pritaikyta nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės kaltinamasis objektyviai nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, dėl ko vairuotas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis, minėtas automobilis anksčiau nuosavybės teise priklausė O. S., kurio vardu minėtas automobilis yra registruotas ir dabar, tačiau pirkimo pardavimo sutartimi jis parduotas kaltinamajam O. Z., kuris kaip nurodė teismo posėdžio metu nespėjo automobilio įregistruoti savo vardu, tačiau būtent kaltinamasis yra laikytinas minėto automobilio savininku pirkimo pardavimo santykių pagrindu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam O. Z. nusikalstamumui, transporto priemonė – automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).

VII. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas (du pasai) bei specialios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, klausimas išspręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Dokumentai, susiję su konfiskuotinu automobiliu – registracijos pažymėjimas, konfiskuotini ir perduotini automobilio konfiskavimą vykdysiančiai institucijai. Vairuotojo pažymėjimas, vairuotojo kvalifikacinė kortelė, saugomi voke byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, siųstini Ukrainos Respublikos ambasadai Lietuvoje.

Į paskirtą bausmę – baudą, įskaitytinas laikas, kaltinamojo praleistas laikiname sulaikyme, t. y. nuo 2022 m. spalio 16 d. 18:16 val. iki 2022 m. spalio 17 d. 11:25 val. (BK 66 straipsnio 1, 2 dalys).

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas tuomet, kai ši procesinė prievartos priemonė tampa nebereikalinga (BPK 151 straipsnio 8 dalis). Ši procesinė prievartos priemonė gali būti taikoma esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų. Baudžiamojo proceso įstatymas nenustato jokių išlygų ar papildomų sąlygų šiam apribojimui taikyti. Laikinai apribojant nuosavybės teisę pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas, o baigus baudžiamąjį procesą šiuo turtu atlyginti nukentėjusiesiems kaltu pripažinto asmens padarytą žalą ar konfiskuoti nusikalstamu būdų gautą turtą (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-298-654/2021). Tuo pačiu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamybės principas nėra absoliutus. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Baudžiamojo proceso kodekse numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu, tokių priemonių taikymas pateisinamas jomis siekiamais svarbiais BPK nustatytais tikslais – siekiant užtikrinti pareikštus civilinius ieškinius, galimą (išplėstinį) turto konfiskavimą. Be to, nuosavybės teisių apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė ir ji panaikinama teismo nutartimi, vos tik šios prievartos priemonės taikymas tampa nereikalingas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamojo turtui – automobiliui „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taikytas 2022 m. spalio 17 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro nutarimu, panaikintinas įsiteisėjus nuosprendžiui, apie tai nedelsiant informuotinas turto arešto aktų registro tvarkytojas (BPK 151 straipsnio 8 dalis, b. l. 81-82).

Prokuroro prašymas nuo teismo sprendimo paskelbimo grąžinti kaltinamajam pasus, jei šis sutiks baudą įskaityti iš 1600 Eur lėšų, kurioms taikomas laikinas nuosavybės apribojimas, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi, visų pirma teismo nuosprendis negali būti sąlyginis, be to, laikino nuosavybės apribojimo, 2022 m. spalio 17 d. prokuroro nutarimu taikyto 1600 Eur kaltinamojo lėšoms, pagrindas buvo galimos automobilio vertės konfiskacijos užtikrinimas. Kaip aukščiau nustatyta, laikinas nuosavybės apribojimas pritaikytas ir pačiam automobiliui, nurodant, kad jis priklauso kaltinamajam. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad šiuo nuosprendžiu teismas nusprendė konfiskuoti ne automobilio vertę, o patį automobilį, laikytina, kad išnyko laikinojo nuosavybės apribojimo piniginėms lėšoms pagrindas, kuriuo buvo visiškai apribotas disponavimas minėtomis lėšomis. Taip pat pastebėtina, kad pagrindas nukreipti baudos išieškojimą į 1600 Eur kaltinamojo lėšas būtų buvęs, jei minėtos lėšos būtų kaip užstatas ir pats kaltinamasis išreikštų valią pinigus, sumokėtus už užstatą, užskaityti kaip jo bausmę (BPK 133, 119 straipsniai). Tai atitiktų ir teismų praktiką šiuo klausimu (žr., pvz., Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1-183-634/2015, Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis Nr. 1-1051-890/2017 ir kt.). Tačiau nagrinėjamu atveju 1600 Eur kaltinamojo lėšoms buvo taikytas ne užstatas, o laikinas nuosavybės apribojimas automobilio vertės konfiskacijai užtikrinti. Dėl šių teisiškai reikšmingų aplinkybių nėra teisinio pagrindo minėtas 1600 Eur pinigines lėšas užskaityti kaip jo bausmę, todėl laikinas nuosavybės teisės apribojimas 1600 Eur piniginėms lėšoms panaikintinas įsiteisėjus nuosprendžiui.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas, priimdamas sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgia į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamąjį O. Z. byloje gynė advokatas Bronius Varsackis. Byloje pateikta 2022 m. spalio 18 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 136,67 Eur. Išlaidos yra pagrįstos būtinu kaltinamojo gynėjo dalyvavimu procese. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus, iki nusikalstamos veikos padarymo dirbo, duomenų apie sunkią turtinę padėtį nenustatyta, juolab panaikinus laikinąjį nuosavybės apribojimą piniginėms lėšoms, jam bus grąžinta 1600 Eur. Įvertinus šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog šiuo atveju tikslinga iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

O. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 51 MGL, tai yra 2 550 eurų (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą, ją sumokant per 2 (dviejų) mėnesių baudos sumokėjimo terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti O. Z. galutinę bausmę – 34 MGL, tai yra 1 700 eurų (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą, ją sumokant per 2 (dviejų) mėnesių baudos sumokėjimo terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti O. Z. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. spalio 16 d. 18:16 val. iki 2022 m. spalio 17 d. 11:25 val. (vieną parą), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir laikyti, kad jam paskirta 32 MGL (1600 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 2, 3 dalimis, BK 72 straipsnio 5 dalimi paskirti O. Z. baudžiamojo poveikio priemones:

– draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. spalio 17 d.

– konfiskuoti automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, VIN kodas (DUOMENYS NESKELBTINI), laikomą uždarosios akcinės bendrovės „Augenas“ aikštelėje, esančioje Kaune, Technikos g. 18A.

Iš kaltinamojo O. Z. priteisti 136,67 Eur (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus 67 ct) jam teiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: AB „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Luminor bankas“ Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB „SEB bankas“ Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: registracijos pažymėjimą, konfiskuoti ir perduoti automobilio konfiskavimą vykdysiančiai institucijai; vairuotojo pažymėjimą, vairuotojo kvalifikacinę kortelę, saugomus voke byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, siųsti Ukrainos Respublikos ambasadai Lietuvoje; dvejus pasus, saugomus prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti O. Z..

O. Z. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą (dviejų pasų) ir specialios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą kaltinamojo O. Z. turtui – 1600 Eur piniginėms lėšoms, saugomoms Kauno apskrities VPK, ir automobiliui „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, VIN kodas (DUOMENYS NESKELBTINI),12ET, taikytas 2022 m. spalio 17 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro nutarimais. Apie panaikintą laikiną nuosavybės apribojimą pranešti turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Išaiškinti O. Z., kad bauda (1600 Eur) turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą asmens pasirinktame banke per teismo nustatytą terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjęs nurodytą sumą, jis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111), tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.