Kauno apygardos teismo nutartis

2025-01-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-92-926/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-01-22
Bylos Nr.
1A-92-926/2025
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aušra Vingilė, Odeta Gruodienė, Daiva Jankauskienė
Nuteistasis
P. D.
Civilinis ieškovas
UAB „(duomenys neskelbtini)“
Advokatai
Mečislovas Norvaišas
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-92-926/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12687-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1;1.1.8.1.1; 1.1.8.10.6; 1.2.14.1.1; 2.1.14.2;2.4.2.1; 2.4.6.1; 2.5.1(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės, Daivos Jankauskienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Laurai Kiškiūnaitei,dalyvaujant prokurorui Audriui Ažukui,nuteistojo P. D. gynėjui advokatui Mečislovui Norvaišui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. D. (toliau – nuteistasis) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Varėnos rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2024 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo P. D. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 (vienu trečdaliu) ir P. D. paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir P. D. paskirta galutinė subendrinta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinės bausmės vykdymo pradžios, į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta vykdant Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. rugsėjo 3 d. nuosprendį.

P. D. 2024 m. liepos 19 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuspręsta panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Taip pat nuspręsta visiškai tenkinti civilinį ieškinį ir priteisti iš P. D. civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinei žalai atlyginti 1 563,14 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt tris eurus ir 14 ct).

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. nuosprendžiu P. D. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis pagrobė svetimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto už 1 563,14 eurų, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, o būtent:

1.1. 2024 m. kovo 2 d., apie 14.50 val., (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė 3 butelius 0,7 l talpos degtinės „Danzka Vodka“ už 44,97 eurų, 1 butelį 1 l talpos degtinės „Danzka Vodka“ 19,99 eurų vertės, 3 butelius tekilos „Sierra Reposado“ už 50,97 eurų, 4 vnt. balto šokolado „Ritter Sport“ už 9,16 eurų ir 5 vnt. juodo šokolado „Ritter Sport“ už 11,45 eurus, viso pagrobė svetimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto už 136.54 eurus;

1.2. be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, t. y. 2024 m. kovo 2 d., apie 14.56 val., (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė 1 butelį 0,5 l talpos konjako „Courverse“ 22,95 eurų vertės, 3 butelius konjako 0,35 l talpos „Meukow-Congac“ už 56,97 eurų ir 3 butelius 0,7 l talpos viskio „Ballantines Scotch“ už 44,97 eurų, viso pagrobė svetimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto už 124,89 eurus;

1.3. be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, t. y. 2024 m. kovo 4 d., apie 18.02 val., (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė 2 butelius 0,2 l talpos konjako „Cognac Hennessy VS“ už 23,98 eurų, 3 butelius 0,7 l talpos brendžio „Torres Spiced“ už 47,97 eurų ir 2 butelius 1 l talpos brendžio „Torres“ už 49,90 eurus, viso pagrobė svetimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto už 121,85 eurus;

1.4. be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, t. y. 2024 m. kovo 4 d., apie 18.08 val., (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė 6 butelius 0,7 l talpos brendžio „Torres“ už 89,94 eurų, 3 vnt. šokoladus „Ferrero“ už 9,87 eurų, 2 vnt. šokolado „Rafaelo“ už 6,58 eurus, viso pagrobė svetimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto už 106,39 eurus;

1.5. be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, t. y. 2024 m. kovo 5 d., apie 17.52 val., (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė 2 butelius 0,5 l talpos tekilos „Sierra Reposado“ už 33,98 eurus, 3 butelius 0,5 l talpos tekilos „Sierra Silver“ už 50,97 eurus ir 2 butelius alyvuogių aliejaus „Bionaturalis“ po 19,99 eurų už butelį, viso už 39,98 eurus, tokiais savo veiksmais pagrobė svetimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto už 124,93 eurus;

1.6. be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, t. y. 2024 m. kovo 5 d., apie 18.57 val., (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė 6 butelius 0,7 l talpos brendžio „Torres“ už 89,94 eurų, tokiais savo veiksmais pagrobė svetimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto už 89,94 eurus;

1.7. be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, t. y. 2024 m. kovo 12 d., apie 17.56 val., (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė 3 butelius 1 l talpos degtinės „Danzka Vodka“ už 59,97 eurus, 4 butelius 0,7 l talpos degtinės „Danzka Vodka“ po 17,99 eurų už butelį, viso už 71,96 eurus, tokiais savo veiksmais pagrobė svetimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto už 131,93 eurus;

1.8. be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, t. y. 2024 m. kovo 12 d., apie 18.01 val., (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė 6 butelius 0,7 l talpos viskio „Ballantines“ už 89,94 eurų, viso pagrobė svetimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto už 89,94 eurus;

1.9. be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, t. y. 2024 m. kovo 13 d., apie 17.24 val., (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė 2 butelius 0,7 l talpos degtinės „Danzka Vodka“ už butelį, viso už 29,98 eurus ir 6 butelius 0,5 l talpos tekilos „Sierra Reposado“ už 101,94 eurus, viso pagrobė svetimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto už 131,92 eurus;

1.10. be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, t. y. 2024 m. kovo 13 d., apie 17.59 val., (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė 2 butelius 0,5 l talpos konjako „Cognac“ už 45,90 eurų ir 3 butelius 0,5 l talpos konjako „Hennesy“ už 92,85 eurus, tokiais savo veiksmais pagrobė svetimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto už 138,75 eurus;

1.11. be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, t. y. 2024 m. kovo 18 d., apie 17.43 val., (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė 3 butelius 0,35 l talpos konjako „Courvoisier“ už 62,85 eurus ir 2 butelius 0,35 l talpos konjako „Hennesy“ už 45,90 eurų, tokiais savo veiksmais pagrobė svetimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto už 108,75 eurus;

1.12. be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, t. y. 2024 m. kovo 23 d., apie 16.08 val., (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė 11 butelių 0,5 l talpos degtinės „Koskenkorva Vodka“ už 131,89 eurus, viso pagrobė svetimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto už 131,89 eurus.

1.13. be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, t. y. 2024 m. kovo 25 d., apie 15.54 val., (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė 1 butelį 1 l talpos degtinės „Danzka Vodka“ 19,99 eurų vertės, 2 butelius 0,7 l talpos degtinės „Danzka Vodka“ už 33,98 eurus, 2 butelius 0,5 l talpos tekilos „Sierra Silver“ už 39,98 eurus ir 3 butelius 0,5 l talpos degtinės „Isklianka Iceberg“ už 31,47 eurus, viso pagrobė svetimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto už 125,42 eurus.

2. Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, konstatuojant, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o apeliacinės instancijos teismui esant kitos nuomonės dėl nusikaltimo sudėties buvimo – pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl neteisingai skirtos bausmės ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju kyla klausimas, ar padaryta viena nusikalstama veika ar keletas administracinių nusižengimų, o kvalifikuojantis kaltininko veiką požymis lemia, kad vietoj administracinio nusižengimo ar baudžiamojo nusižengimo inkriminuojamas apysunkis nusikaltimas, už kurį kyla daug sunkesnių teisinių padarinių. Nuteistojo nuomone, neišsamus vagystę kvalifikuojančio požymio ištyrimas, netikslus jo įvertinimas lėmė klaidingą vagystės kvalifikavimą, neteisingos bausmės kaltinamajam paskyrimą.

2.2. Apeliaciniame skunde teigiama, kad BK 190 straipsnyje nurodyta, jog nedidelės vertės turtas yra toks, kurio vertė viršija 3 MGL, tačiau nagrinėjamoje byloje nei vienu atveju nėra žalos, viršijančios 150 eurų. Nuteistasis pripažįsta, kad pasielgė neteisingai ir neteisėtai, tačiau pripažino klydęs ir dėl to gailisi, tačiau mano, jog padarė administracinio pobūdžio nusižengimą, o ne baudžiamojo pobūdžio nusikaltimą.

2.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas net vidiniu įsitikinimu vertindamas, jog nuteistasis padarė nusikalstamą veiką, o ne administracinį nusižengimą, klydo net skirdamas bausmę, tokiu būdu netinkamai taikydamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies, 109 straipsnio 1 dalies, BK 41 straipsnio, 54 straipsnio nuostatas. Skunde pažymima, kad BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta eilė alternatyvių bausmės rūšių – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas, tačiau pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kodėl nuteistajam skirtina pati griežčiausia bausmės rūšis. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nuteistasis sutinka atlikti viešuosius darbus.

2.4. Taip pat nuteistasis Kauno apygardos teismui pateiktame prašyme nagrinėti bylą jam nedalyvaujant nurodė, kad palaiko savo apeliacinį skundą ir prašo jį tenkinti, o teisėjų kolegijai esant kitokios nuomonės nei išdėstyta apeliaciniame skunde dėl nusikaltimo sudėties buvimo, prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį, paskiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Prašyme nuteistasis taip pat nurodė, kad 2024 m. gruodžio 6 d. buvo paleistas lygtinai ir nuo to laiko jokių neigiamų santykių su teisėsauga neturėjo, dirba, ką patvirtina prie prašymo pridėta pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą, ir siekia įrodyti, jog gali gyventi nenusikalsdamas. Prašyme taip pat nurodoma, kad nuteistojo fizinė pagalba būtina ir motinai, kuri serga (duomenys neskelbtini), taip pat jai 2024 m. gegužės 29 d. atliktas (duomenys neskelbtini), o šias aplinkybes patvirtina prie skundo pridedamas ambulatorinio apsilankymo aprašymas.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistojo P. D. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nenustatęs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju nuteistasis savo kaltės neginčija, tik nesutinka su savo neteisėtų veiksmų kvalifikavimu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, kadangi nuteistojo vertinimu jo veiksmai šiuo atveju turėtų būti kvalifikuojami kaip administraciniai nusižengimai, taip pat nuteistasis prašo skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais ir patikrinusi skundžiamą Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo nuteistojo neteisėtus veiksmus kaip vieną tęstinį nusikaltimą pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir nuteistajam paskyrė tinkamą bausmę.

6. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad P. D. laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 2 d. iki 2024 m. kovo 25 d., t. y. mažiau nei per mėnesį laiko, per trylika kartų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių prekybos vietų, esančių (duomenys neskelbtini) mieste, iš viso pagrobė prekių už 1 563,14 Eur. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, dėl ko ginčas nekeliamas, esminės faktinės aplinkybės yra nustatytos paties nuteistojo P. D. parodymais (kaltę pripažino visiškai), byloje esančiais vaizdo įrašais, jų apžiūrų protokolais bei kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Nors nuteistojo vertinimu jo atlikti neteisėti veiksmai turėtų būti kvalifikuojami kaip atskiri administraciniai nusižengimai, tačiau pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju nuteistasis padarė vieną teistinę nusikalstamą veiką, kaip teisingai nurodė ir prokuroras baigiamųjų kalbų metu apeliacinės instancijos teisme.

7. BK 63 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Pagal BK 63 straipsnio 10 dalies prasmę tęstinė nusikalstama veika yra suprantama kaip pavienė nusikalstama veika, turinti vienos nusikalstamos veikos sudėties požymius ir kvalifikuojama pagal vieną BK specialiosios dalies straipsnį (jei straipsnyje nustatyta – ir straipsnio dalį bei punktą). Taigi, tęstinei kaip ir paprastai pavienei veikai būdingas objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių bendrumas. Objektyviųjų požymių visuma apibrėžiama bendru kėsinimosi objektu bei bendrais veiksmais, susijusiais bendru priežastiniu ryšiu su atsiradusiomis pasekmėmis, o subjektyviųjų – bendra kaltės forma. Nusikalstama veika yra tęstinė tais atvejais kai tas pats asmuo padaro dvi ar daugiau tame pačiame BK straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų, iš kurių kiekviena vertinama atskirai ir atitinka tame pačiame BK straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką arba kai padarius dvi ar daugiau veikų, vienas ar keli veiksmai (ar neveikimas) atitinka administracinio nusižengimo (ar kitokio teisės pažeidimo) požymius, tačiau jų visuma atitinka BK įtvirtintą nusikalstamą veiką ir visas veikas jungia bendras sumanymas.

8. Pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo paprasto pavienio nusikaltimo yra bendras kaltininko sumanymas, sujungiantis du ar daugiau veiksmų, kurie kiekvienas atskirai, nesant bendro sumanymo, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus, administracinius nusižengimus ar kitokius teisės pažeidimus. Antras būtinas požymis yra susijęs su objektyviaisiais požymiais – visi atlikti veiksmai turi atitikti to paties BK straipsnio dispozicijoje nurodytus veikos požymius, tarp jų ir tokius, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai. Kiti požymiai, kurie paprastai teismų praktikoje įvardijami kaip papildomi (neesminiai) tęstinės veikos kriterijai – nedidelis laiko tarpas, tas pats šaltinis, veikų pobūdis, intensyvumas ir kt. – dažniausiai yra tik požymiai, padedantys atskleisti subjektyviuosius tęstinės nusikalstamos veikos požymius – bendrą sumanymą (bendrą kaltės formą), tačiau jų nebuvimas jokiu būdu nepaneigia tęstinės veikos. Praktikoje, taip pat ir vagysčių bylose įmanomi atvejai, kad atskirus tęstinės nusikalstamos veikos veiksmus gali skirti tiek didelis laiko tarpas, tiek ir vagiama gali būti iš skirtingų šaltinių, tačiau veika gali būti pripažinta tęstine, jei nustatoma, kad visas veikas jungia bendras kaltininko sumanymas. Nepaisant to, pabrėžtina, kad veikos pripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl atskirų kategorijų baudžiamosiose bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-51-719/2023).

9. Nagrinėjamu atveju visais vagystės atvejais nusikalstamos veikos sudėties subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis). BK 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir jų norėjo. Atskirus tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos. Tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2006, 2K-7-96/2012). Kita vertus, sumanymas dėl kito nusikalstamos veikos epizodo nebūtinai turi būti labai konkretus. Pakanka, jog asmuo tiesiog suvoktų, kad ir toliau darys tą patį. Sumanymas nuolatos pasipelnyti, kuris dėl nusikalstamos veikos ypatumų buvo įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus, naudojant tuos pačius būdus ir priemones, ne kartą pripažintas tęstinės veikos elementu ir turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307/2004, 2K-446/2008, 2K-112-788/2015, 2K-555-788/2015, 2K-207-788/2021). Įrodinėjant ir vertinant bendrą suvokimą, svarbu ne tik kaltininko prisipažinimas ar neprisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, bet ir, be kita ko, turi būti išsiaiškinama, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti.

10. Baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistasis savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir parodė, kad į (duomenys neskelbtini) atvažiuodavo dažniausiai su „(duomenys neskelbtini)“ taksi, „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėse vogdavo, nes ten nesulaikydavo apsauga, dažniausia vogė alkoholį, kuri pigiau parduodavo taksi vairuotojams, ir šokoladą, kurį atiduodavo vaikams. Taip elgėsi, kadangi tuo metu buvo turėjo priklausomybę azartiniams lošimams, pralošdavo ir važiuodavo vogti (2 t., b. l. 147). Iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančio 2024 m. liepos 16 d. Administracinių nusižengimų registro išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už vienerius metus akivaizdžiai matyti, jog P. D. daromi administraciniai nusižengimai taip pat visi susiję tik su smulkiomis vagystėmis (2 t., b. l. 1-105). Iš 2024 m. liepos 16 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, jog P. D. eilę kartų teistas, tame tarpe ne vieną kartą ir už analogiškų nusikalstamų veikų darymą (1 t., b. l. 129-152). Taip pat baudžiamojoje byloje esantys duomenys iš VĮ „Regitra“ ir VĮ Registrų centras patvirtina, kad P. D. neturi jokio nekilnojamojo turto, taip pat jo vardu nėra registruotų transporto priemonių (2 t., b. l. 106, 107). Aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nuteistasis vogė reguliariai, prekybos vietos, iš kurių buvo grobiama, nėra nutolę viena nuo kitos, ne vienu atveju nedideliu laiko tarpu (sekančią dieną, po dviejų dienų) iš konkrečios prekybos vietos buvo grobiama ne vieną kartą, į prekybos vietas ėjo jau turėdamas tikslą iš jų ką nors pavogti, grobiamos prekės dažniausiai tos pačios rūšies, kaip pats patvirtino, pavogtas prekes vėliau parduodavo, todėl darytina išvada, kad P. D. veiksmai buvo iš anksto apgalvoti, motyvuoti ir kryptingi, kas tik patvirtina jo vieningą tyčią atitinkamam tikslui pasiekti, t. y. užsidirbti pinigų iš vagysčių. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad iš neginčytinai nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad nuteistojo P. D. tyčia vogti iš prekybos vietų ir taip gauti lėšų asmeniniams poreikiams tenkinti jau buvo susiformavusi iš anksto, kadangi jam inkriminuotas vagystes jis darė praėjus neilgam laiko tarpui, todėl manytina, jog išleidus už parduotas pavogtas prekes pinigus, nuteistasis tiesiog vėl eidavo vogti, juo labiau, kad ir pats nuteistasis, kaip minėta, pirmosios instancijos teismui nurodė, jog pralošdavo turimus pinigus ir eidavo vogti. Atkreiptinas dėmesys, jog į tą pačią prekybos vietą daryti nusikalstamų veikų P. D. ėjo ne vieną kartą, kaip ir pats nurodė, nes ten nesulaikydavo apsauga. Bylos medžiagoje taip pat nėra duomenų, kad minėtu laikotarpiu nuteistasis būtų ėmęsis kokių nors aktyvių veiksmų užsiimti kokia nors visuomenei naudinga veikla ir pragyvenimui lėšų gauti teisėtais būdais bei priemonėmis (dirbęs, bandęs įgyti specialybę ar pasinaudojęs kitomis Užimtumo tarnybos teikiamomis paslaugomis). Aukštesnysis teismas, įvertinęs nuteistojo P. D. neteisėtų veiksmų vagiant iš prekybos vietų intensyvumą, sistemingumą, veikimą tokiais pačiais vienarūšiais veiksmais bei nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumą, aprašytą aukščiau, konstatuoja, kad vagystės iš prekybos vietų kaltinime nurodytu laikotarpiu buvo apelianto pragyvenimo šaltinis ir jas jungia vieningas ir labai konkretus sumanymas – vogti ir iš šios neteisėtos veiklos užsidirbti.

11. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, jog baudžiamojoje byloje įrodyti nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos objektyvieji bei subjektyvieji požymiai, t. y. kad P. D. turėjo bendrą vieningą tyčią per neapibrėžtą laiko tarpą grobti tam tikrą rinkoje lengvai perparduodamą turtą ir iš to turėti turtinės naudos sau. Taigi, P. D. neteisėti veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip viena tęstinė veika, o ne kaip atskiri administraciniai nusižengimai, taip pat teisingai nustatyta, kad šios nutarties pirmame punkte nurodytais nusikalstamais veiksmais nuteistasis pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą 1 563,14 eurų vertės.

12. Vis dėlto, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino turtinės žalos dydį BK 190 straipsnio kontekste, kadangi BK 178 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui yra aktuali pagrobto turto vertė. BK 190 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnio administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo už vagystę, sukčiavimą, turto pasisavinimą ar išvaistymą, kai pagrobto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Lietuvos Respublikos 2008 m. liepos 15 d. priimto Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo Nr. X-1710 4 straipsnyje yra nustatyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – rodiklis, taikomas nusikalstamoms veikoms ir administraciniams nusižengimams kvalifikuoti bei bausmių ir nuobaudų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti. Lietuvos Respublikos vyriausybė 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ patvirtino bazinį bausmių ir nuobaudų dydį – 50 eurų. Taigi nustačius, kad pagrobto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (iki 150 eurų), tai asmeniui kyla administracinė atsakomybė, tačiau jei viršija 10 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (viršija 500 eurų), tai asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamu atveju P. D. teisėtai bei pagrįstai baudžiamojon atsakomybėn patrauktas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nes pagrobė turtą, kurio vertė 1 563,14 eurų, t. y. viršija 10 MGL (500 eurų). Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad nustatyta pagrobto turto vertė visiškai atitinka ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtą turtinę žalą (1 t., b. l. 88; 99), konstatuoja, kad šiame nutarties punkte aptartas pirmosios instancijos netinkamas baudžiamojo įstatymo normos taikymas nesudarė pagrindo neteisėto bei nepagrįsto procesinio sprendimo priėmimui, todėl skundžiamo nuosprendžio dalis dėl turtinės žalos vertinimo paliekamas nepakeistas.

13. Aptartų aplinkybių visuma patvirtina, kad P. D. teisėtai ir pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl veikos kvalifikavimo atmestini kaip nepagrįsti, o Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. nuosprendis paliekamas galioti be pakeitimų.

Dėl bausmės

14. BK 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Nuteisdamas asmenį, t. y. paskirdamas jam bausmę už nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo jis pripažįstamas kaltu, teismas bausmę skiria, vadovaudamasis BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, kaip antai dėl bausmės skyrimo asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 straipsnis), dėl bausmės skyrimo pavojingam recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą (BK 56 straipsnis), bausmės skyrimo, esant atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, įvertindamas kiekvienos šių aplinkybių reikšmę, atsižvelgdamas į šių aplinkybių kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parinkdamas švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys), ir kt.

15. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga ir proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-105/2009, 2K-428/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).

16. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo ir jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6/2013).

17. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Kaip matyti iš skundžiamo Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžio, P. D. už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kaip minėta, nuteistasis apeliaciniu skundu prašo paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

18. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas P. D. bausmės rūšį ir jos dydį, atsižvelgė į tai, kad buvo nustatytos nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kad nuteistasis padarė nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), kad nuteistasis teisiamas ne pirmą kartą, nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas (1 t., b. l. 129-152), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 1-105), kad byloje nėra duomenų apie nuteistajam taikytą psichiatrinį gydymą, įskaitą ar priklausomybės ligų gydymą (2 t., b. l. 115), kad nuteistasis nusikalto neišnykus teistumui, skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu atliko jam ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę, kad nuteistasis pažadėjo atlyginti padarytą turtinę žalą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad remiantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašu apie P. D., nuteistasis Lietuvos Respublikoje praeityje yra teistas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą, daugiausiai teistas už BK 178 straipsnio 4 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą. Nuteistajam daugiausiai buvo skiriamos arešto bausmės. Taip pat P. D. buvo teistas penkis kartus Didžioje Britanijoje daugiausiai už vagystes baudomis ir laisvės atėmimo bausmėmis bei du kartus Prancūzijoje už vagystes laisvės atėmimo bausmėmis (1 t., b. l. 146-151). Be to, remiantis 2014 m. birželio 19 d. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie P. D. registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus, nuteistasis administracine tvarka baustas daugiau nei šimtą kartų daugiausiai už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, paskirtų baudų nemoka (2 t., b. l. 1-105). Remiantis aptartais nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis, darytina išvada, kad P. D. nedaro išvadų iš ankstesnių teistumų, sistemingai nusikalsta, nuolat daro administracinius nusižengimus, kas rodo jo susiformavusias antivisuomenines nuostatas bei teisės normų nepaisymą, be to, visos aptartos aplinkybės neturi jokios įtakos bausmės švelninimui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Marijampolės apylinkės teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti, nuteistajam paskyrus vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, be to, Marijampolės apylinkės teismas, skirdamas P. D. bausmę, įvertino jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, todėl aukštesniajam teismui iš naujo vertinti šią aplinkybę nėra jokio objektyvaus pagrindo.

19. Kaip minėta, iš duomenų apie ankstesnius P. D. teistumus matyti, kad jam praeityje buvo taikyta ir švelnesnio pobūdžio arešto bausmė, tačiau akivaizdu, kad tai neturėjo tinkamo poveikio nuteistojo elgesiui. Aptartų aplinkybių visuma patvirtina, kad P. D. nėra linkęs savo elgesį koreguoti tinkama linkme ir savo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, kas nuteistąjį neabejotinai charakterizuoja neigiamai, rodo, kad jis nusikalto ne atsitiktinai, nuteistasis linkęs sistemingai daryti nusikalstamas veikas, negeba prisiimti atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus ir daryti tinkamas išvadas. Aptartų nuteistąjį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių ir visų bylos duomenų kontekste darytina išvada, kad Marijampolės apylinkės teismo už padarytą nusikalstamą veiką parinkta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, nustatant jos dydį mažesnį nei numatytas vidurkis, yra teisinga ir ne per griežta, leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, neprieštaraujanti teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo principams. Teigti, kad nuteistajam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra neteisinga ar aiškiai per griežta, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius tiek P. D., tiek jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančius duomenis, nepaisant nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų, teisinio pagrindo nėra. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistajam P. D., vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta laisvės atėmimo bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistajam paskirtą sumažintą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu bendrindamas su Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė.

20. Nuteistasis prašo paskirti jam švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, nes pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepasisakė, kodėl jam buvo skiriama griežčiausio pobūdžio bausmė, taip pat nuteistasis nurodo, kad sutinka dirbti viešuosius darbus, pateiktame prašyme akcentavo, jog nuo lygtinio paleidimo taikymo nėra padaręs teisės pažeidimų, dirba, be to, jo pagalba reikalinga sergančiai motinai. Pažymėtina, kad bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia ir asmens nubaudimas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad P. D. praeityje yra teistas eilę kartų už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, kaip teisingai nurodė prokuroras baigiamųjų kalbų metu, motinos sveikatos problemos nesulaikė nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, o šiuo metu nuteistojo turimi dabiniai ryšiai taip pat nesudaro pagrindo švelninti paskirtą bausmę, kadangi kaip pats nuteistasis pripažino pirmosios instancijos teisme, nusikaltimą įvykdė iš savanaudiškų paskatų, nes turėjo priklausomybę azartiniams lošimams ir pralošdavęs, važiuodavo vogti, dažniausiai naudodamasis taksi paslaugomis, pavogtą alkoholį parduodavo taksi vairuotojams, o šokoladą atiduodavo vaikams (2 t., b. l. 147). Taip pat pažymėtina ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą veiką nuteistasis padarė turėdamas neišnykusį teistumą, taigi, žinodamas apie gresiančią bausmę, ir vis dėlto pasirinkęs pakartotinai daryti nusikalstamą veiką, prisiėmė ir galimas neigiamas pasekmes, kurias jam sukuria bausmės taikymas ir jos vykdymas, o vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas – viešieji darbai, akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo, juo labiau, kad ankstesniais teismų procesiniais sprendimais skirta su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusi bausmė (areštas) nesulaikė nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

21. Išdėstytų aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, jog Marijampolės apylinkės teismas, individualizuodamas P. D. bausmę, tinkamai įvertino jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei atsižvelgė į kitų bausmės skyrimui reikšmės turinčių aplinkybių, nurodytų BK 54 straipsnio 2 dalyje, visumą. Marijampolės apylinkės teismo sprendimas skirti laisvės atėmimo bausmę, jos trukmę nustatant mažesnę nei sankcijoje numatytas vidurkis, yra priimtas tinkamai taikant baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą ir jos individualizavimą. Esant šioms aplinkybėms keisti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. nuosprendį, švelninant nuteistajam paskirtą bausmę, ar juo labiau parenkant kitą bausmės rūšį, nėra pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

22. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. sausio 6 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį P. D., sudaro 193,43 eurai, kurios turi būti priteistos iš P. D. valstybei (2 t., b. l. 191).

23. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir bylą nagrinėjant apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

24. Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis P. D. nebuvo sudaręs teisinių paslaugų sutarties su savo pasirinktu gynėju, Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartimi jam buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo baudžiamosiose bylose paslaugų administravimo skyriaus parinktas gynėjas (2 t., b. l. 176, 178). Taigi, apeliaciniame procese gynėjas buvo paskirtas ne nuteistojo P. D., o valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę. Be to, nors šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo P. D. skundą, kuris atmetamas, tačiau, spręsdama proceso išlaidų priteisimo iš nuteistojo klausimą, teisėjų kolegija taip pat įvertina ir tai, kad nuteistojo atžvilgiu po šios nutarties paskelbimo bus vykdoma skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė, dėl ko P. D. galimybės įsidarbinti ir gauti lėšas bus apribotos.

25. Atsižvelgusi į paminėtas aplinkybes bei tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už P. D. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo P. D. apeliacinį skundą.

Nepriteisti iš P. D. valstybės naudai 193,43 Eur (vieno šimto devyniasdešimt trijų eurų ir 43 euro centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. sausio 6 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjos Odeta GruodienėDaiva JankauskienėAušra Vingilė