Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, e2A-1789-826/2018

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-12-20
Bylos Nr.: e2A-1789-826/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-05934-2018-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Dobrovolskis, Albina Pupeikienė, Irma Čuchraj
Ieškovas: J. S.
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei ,,Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-1789-826/2018Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05934-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.3; 1.3.5.1; 3.1.1.2.11; 3.3.1.11; 3.3.1.18.2 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Pupeikienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ dėl Darbo ginčų komisijos 2018 m. birželio 14 d. sprendimo Nr. DGKS-3169 panaikinimo ir darbo užmokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2018 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. DGKS-3169; 2) atnaujinti ieškovei terminą reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo už 2017 m. rugpjūčio–gruodžio mėn. pareikšti; 3) priteisti iš atsakovės 1 499,92 Eur bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Nurodė, jog kreipėsi į DGK prašydama išieškoti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ darbo užmokestį už 2017 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėn., iš viso 1 103,92 Eur, neatskaičius mokesčių, ir už 2018 m. sausio, vasario, kovo mėn., iš viso 396,00 Eur, neatskaičius mokesčių. DGK 2018 m. birželio 14 d. sprendimo dalį dėl 1 103,92 Eur darbo užmokesčio išieškojimo už 2017 m. rugpjūčio–gruodžio mėn. laikotarpį atsisakė nagrinėti, o kitą prašymo dalį atmetė. Su tokiu sprendimu nesutinka. Nurodė, jog yra darbo sutartis ir buvo galima išreikalauti iš UAB „Vijuva“, tvarkiusios atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentus, visus reikalingus dokumentus. Šiuo metu, atsakovė yra faktiškai bankrutavusi įmonė, nes nuo 2017 m. atsakovės darbuotojams nėra mokamas darbo užmokestis. Ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir yra pagrindas šį terminą atnaujinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. rugsėjo 28 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį atmetė. Teismo motyvai:

3.1. DGK sprendė, jog ieškovė praleido 3 mėnesių terminą reikšti reikalavimą dėl darbo užmokesčio už 2017 m. rugpjūčio–gruodžio mėn. priteisimo. Šio termino atnaujinti neprašė, tad nebuvo pagrindo spręsti dėl praleisto termino atnaujinimo. Tačiau ieškovė nepraleido 3 metų termino perkelti individualaus darbo ginčo, dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi į DGK, nagrinėjimą į teismą, todėl ieškovės ieškinio reikalavimas atnaujinti terminą reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo už 2017 m. rugpjūčio–gruodžio mėn. pateikti nenagrinėtinas.

3.2. Nurodė, kad neįrodyta, jog ieškovei buvo neišmokėtas 1 499,92 Eur darbo užmokestis už laikotarpius nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. iki 2017 m. gruodžio mėn. ir nuo 2018 m. sausio iki kovo mėn. Pateiktų įrodymų visuma – nepasirašyti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, duomenys, jog atsakovės veiklai vykdyti reikalingos patalpos nuo 2017 m. lapkričio 1 d. buvo išnuomotos kitam ūkio subjektui, DGK sprendime nustatytos aplinkybės ir kt. nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovė ginčo laikotarpiu atsakovės naudai atliko darbo funkcijas. Ieškovės pateikta 2018 m. kovo 31 d. pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nėra pasirašyta atsakovės vadovo, todėl nepagrindžia ieškovės teisių į pinigines lėšas. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kurių dalis nėra patvirtinti UAB ,,Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ vadovo, pasirašyti asmens, apie kurio įgaliojimų turinį bei apimtį byloje nėra duomenų. Byloje nėra pateikta duomenų apie darbdavio nustatytus darbo laiko apskaitos žymėjimo ypatumus tvarkant darbo laiko apskaitos žiniaraščius, todėl įvertinti, ar juose pateikta informacija apie ieškovės darbo laiką atitinka šalių sutartas darbo sutarties sąlygas, nėra galimybės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4. Ieškovė J. S. (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimo, prašė jį panaikinti ir bylą išnagrinėti iš esmės – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

4.1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog byloje nėra pateikta rašytinių duomenų, kurie patvirtintų jos reikalavimą apie neišmokėtą darbo užmokestį.

4.1.1. Atsakovė ir UAB „Vijuva LT“ 2017 m. rugpjūčio 1 d. sudarė Buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį Nr. 2017/10. Pagal ją visi įmonės dokumentai buvo saugomi UAB „Vijuva LT“ archyve iki visiško skolos padengimo. Iš atsakovės ji negalėjo gauti dokumento apie priskaičiuotą darbo užmokestį, todėl tiesiogiai kreipėsi UAB „Vijuva LT“ ir gavo šios įmonės įgalioto atstovo pasirašytus dokumentus. Pirmosios instancijos teismas pagal įstatymą turėjo teisę išreikalauti dokumentus, kurių šalis pati negali gauti. Šiuo atveju jos, kaip silpnesniosios šalies, teisių negynė ir neįpareigojo atsakovės ar UAB „Vijuva LT“ pateikti tinkamai pasirašytus dokumentus. Taip pat teismas galėjo apklausti buvusį įmonės vadovą Š. N., kuris pildydavo darbo laiko žiniaraštį bei teikdavo jį UAB „Vijuva LT“. Ji buvo nurodžiusi teismui, kad negali pateikti tinkamai pasirašytų darbo užmokesčio apskaitos dokumentų.

4.1.2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigą. Kad ji atliko darbo funkcijas, patvirtina darbo laiko apskaitos žiniaraštis, kuris yra oficialus dokumentas. Už šio dokumento tvarkymą įmonėje buvo atsakinga ji. Tai atsakovė turėjo pareigą įrodyti, jog ji neatliko darbo funkcijų ir darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodyti duomenys neteisingi. Buvęs įmonės direktorius Š. N. 2018 m. gegužės 4 d. rašte Žemės ūkio ministerijai nurodė, kad po jo atsistatydinimo vasario 28 d. technologė ir mechanikas-inžinierius liko įforminti UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ kaip dirbantys ne visu etatu tam, kad nebūtų stabdoma veikla ir būtų išlaikytas bendrovės veterinarinio patvirtinimo numeris. Šie darbuotojai buvo įforminti ir UAB „Memel Sell“ eiti antraeiles pareigas, kad gautų pastovų darbo užmokestį. Kad ji atliko darbo funkcijas, patvirtina SODROS duomenys. Darbo sutartis su ja nutraukta nebuvo.

Atsiliepimas

5. Atsakovė UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

5.1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė darbo funkcijų neatliko. DGK 2018 m. birželio 14 d. sprendime Nr. DGKS-3169 nurodė, jog UAB ,,Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“, kaip ūkinis vienetas, pati gamybinės ūkinės veiklos nevykdė nuo 2017 m. sausio mėn. Ieškovės pateikti nauji rašytiniai duomenys patvirtina, kad bendrovės patalpose ginčo laikotarpiu veiklą vykdė kita įmonė UAB „Memel Sell“.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl naujų rašytinių įrodymų pridėjimo ir apeliacinio proceso atnaujinimo

8. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šia nuostata siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (CPK 314 straipsnis).

9. Ieškovė pateikė prašymą pridėti naujus rašytinius duomenis – 2017 m. lapkričio 2 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos audito aktą Nr. 37GPGĮ-93, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai teiktas vykdytos veiklos ataskaitas, gyvūninio maisto tvarkymo subjekto patikrinimo aktus, patalpų planą. Paaiškino, kad šių naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Jie patvirtina, jog įmonė iš dalies vykdė savo veiklą ir įmonės darbuotojai vykdė savo tiesiogines funkcijas. Naujų įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo.

10. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad teismas dėl įrodymų pridėjimo sprendžia savo nuožiūra. Tačiau nurodė, jog jie patvirtina priešingas bylos aplinkybes, nei bando įrodyti apeliantė. 2018 m. sausio 18 d. Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos akte Nr. 37GMTS-5 nurodoma, kad bendrovėje rasta produkcija su „neteisingu komerciniu pavadinimu“. Tos pačios tarnybos 2018 m. balandžio 3 d. patikrinimo akte Nr. 37GMTS-23 nurodoma, jog „UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ suteiktas veterinarinio patvirtinimo Nr. 21-09, tačiau įmonėje veiklą vykdo UAB „Memel Sell“. Nurodoma, kad „UAB „Memel Sell“ ženklinant žuvininkystės produktus naudojamas UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ veterinarinio patvirtinimo Nr. 21-09. Šie oficialiuose dokumentuose užfiksuoti pažeidimai patvirtina, jog bendrovė veikios nevykdo, o išnuomotose bendrovei priklausančiose patalpose ginčo laikotarpiu veikė ir šiuo metu veikia UAB „Memel Sell“.

Žemesnės instancijos teismas

11. Apeliacinės instancijos teismas priima ieškovės naujus į bylą pateiktus dokumentus, siekdamas visapusiško ir išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo, teisingo ginčo išsprendimo (CPK 7, 14 straipsniai). Nagrinėjamoje byloje naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimas yra teisėtas procesinis veiksmas, nes atsakovė su pateiktais rašytiniais įrodymais susipažino, atsiliepime į apeliacinį skundą turėjo galimybę pasisakyti ir šia procesine teise pasinaudojo (CPK 7, 12, 314 straipsniai).

12. Ieškovė teismui pateikė prašymą atnaujinti apeliacinį procesą. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gruodžio 11 d. civilinėje byloje Nr. e2A-1787-460/2018 priėmė sprendimą, kuriame nustatytos faktinės aplinkybės turi esminę reikšmę šioje nagrinėjamoje byloje. Pagal CPK 256 straipsnį teismas, baigiamųjų kalbų metu arba po jų iki sprendimo priėmimo pripažinęs, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Baigęs nagrinėti bylą iš esmės, teismas vėl išklauso baigiamąsias kalbas bendra tvarka. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi šia teisės norma, atsisako priimti ieškovės pateiktą prašymą kaip nenagrinėtiną.

Faktinės bylos aplinkybės

13. Byloje nustatyta, kad UAB ,,Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ ir ieškovė J. S. 2017 m. gegužės 19 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią ieškovė priimta į darbą žuvies technologe. Susitarta, jog ieškovei bus mokamas 770,00 Eur darbo užmokestis (sutarties 3 punktas). Nuo 2017 m. rugsėjo 8 d. ieškovei nustatytas 375,00 Eur per mėnesį darbo užmokestis ir 4 valandų darbo diena dirbant 5 darbo dienas per savaitę. Šalių sudarytoje darbo sutartyje buvo parengtas darbo sutarties pakeitimas, t. y. kad ieškovei nuo 2017 m. lapkričio 2 d. nustatomas 132,00 Eur darbo užmokestis, tačiau darbo sutarties pakeitimas šalių nebuvo pasirašytas. Iš byloje pateiktos darbo sutarties (su pastaba ,,atsakovo“) turinio matyti, jog buvo parengtas darbo sutarties pakeitimas apie tai, kad nuo 2017 m. spalio 23 d. atsakovei nustatyta 8 valandų darbo diena, dirbant 1 darbo dieną per savaitę, tačiau darbo sutarties pakeitimas nepasirašytas. Byloje pateiktas UAB ,,Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ pranešimas dėl ieškovės darbo grafiko, adresuotas VSDFV Klaipėdos skyriui, kuriame nurodoma, jog ieškovė dirba 5 darbo dienas po 8 val. per savaitę pagal darbo poreikį, neviršydama nustatytų valandų.

14. Ieškovė 2018 m. balandžio 18 d. kreipėsi į DGK dėl darbo užmokesčio išieškojimo iš atsakovės UAB ,,Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“. 2018 m. birželio 14 d. DGK sprendimu Nr. DGKS-3169 ieškovės prašymą atsakovei dėl darbo užmokesčio išieškojimo už 2018 m. sausio, vasario, kovo mėn. laikotarpį atmetė, o prašymo dalį dėl darbo užmokesčio išieškojimo už 2017 m. rugpjūčio–gruodžio mėn. laikotarpį atsisakė nagrinėti. Ieškovė, nesutikdama su DGK sprendimu, kreipėsi į teismą su ieškiniu (CPK 5 straipsnio 1 dalis).

15. Darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais – per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą (DK 220 straipsnio 1 dalis). Praleistas prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu. Tokiu atveju teikiamame prašyme turi būti nurodytos termino praleidimo priežastys. Praleistą prašymo pateikimo terminą darbo ginčų komisija atnaujina šias priežastis pripažinusi svarbiomis. Jeigu darbo ginčų komisija savo sprendimu termino neatnaujina, per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo galima kreiptis į teismą pareiškiant ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme (DK 220 straipsnio 2 dalis).

16. Ieškovė į DGK kreipėsi 2018 m. balandžio 18 d. prašydama iš atsakovės priteisti darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. iki 2017 m. gruodžio mėn. ir nuo 2018 m. sausio mėn. iki 2018 kovo mėn. DGK 2018 m. birželio 14 d, sprendimu Nr. DGKS-3169 atsisakė nagrinėti ieškovės prašymo dalį dėl reikalavimo priteisti neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. iki 2017 m. gruodžio mėn. motyvuodama tuo, jog praleistas DK 289 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių prašymo padavimo DGK terminas, o ieškovė nepateikė prašymo atnaujinti šį termino. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog DGK sprendimas pagrįstas ir nėra teisinio pagrindo jį panaikinti.

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savo praktikoje pasisakydamas dėl DK 289 straipsnio 1 dalyje (2012 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XI-2127, įsigaliojusio 2013 m. sausio 1 d., redakcija, kuri analogiška ir nagrinėjamoje byloje taikomai šio straipsnio redakcijai) nustatyto trijų mėnesių termino kreiptis į darbo ginčų komisiją kvalifikavimo, yra ne kartą konstatavęs, kad trijų mėnesių terminas yra procedūrinis terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2009; 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-665/2013), kuriam taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus darbo įstatymų nustatytas išimtis. Šis terminas nėra ieškinio senaties terminas, todėl dėl jo netaikomos CK pirmosios knygos IV dalies VII skyriaus „Ieškinio senatis“ (CK 1.124–1.135 straipsniai) normos. Procedūrinis terminas – tai įstatymuose, kituose teisės aktuose, sutartyse arba neteisminių institucijų nustatytas laikotarpis veiksmams atlikti įvairiose neteisminėse institucijose vykstančiose procedūrose. DK 289 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės pasibaigimo ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą teisme, o lemia teisės atlikti procedūrinį veiksmą išnykimą, t. y. asmens procedūrinė subjektinė teisė pasibaigia (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Terminui pasibaigus ir jo neatnaujinus individualus darbo ginčas negali būti nagrinėjamas iš esmės DGK, tačiau asmuo, nesutinkantis su DGK sprendimu, turi teisę per vieno mėnesio nuo DGK sprendimo priėmimo dienos terminą pareikšti ieškinį apylinkės teisme, t. y. perkelti individualaus darbo ginčo, dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi į DGK, nagrinėjimą į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016). Būtent šia teisminės gynybos teise ieškovė ir pasinaudojo.

18. Ieškovė ieškinį teismui dėl DGK 2018 m. birželio 14 d. sprendimo pateikė 2018 m. liepos 4 d., t. y. per vieną mėnesį nuo DGK sprendimo priėmimo dienos. Todėl DK 231 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto procesinio termino nepraleido.

19. DK 219 straipsnyje nustatyta, kad priimdamas sprendimus dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų (atostoginių, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir pan.) priteisimo, darbo ginčą nagrinėjantis organas (darbo ginčų komisija arba teismas) priteisia visas šias sumas, atsižvelgdamas į DK nustatytus apribojimus ir ieškinio senaties taikymo taisykles.

20. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovė už laikotarpius nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. iki gruodžio mėn. ir nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo mėn. neatsiskaitė ir liko skolinga 1 499,92 Eur (už 2017 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėn. – 1 103,92 Eur, neatskaičius mokesčių, ir už 2018 m. sausio, vasario, kovo mėn. – 396,00 Eur, neatskaičius mokesčių). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, jog atsakovė su ieškove nurodytais laikotarpiais neatsiskaitė. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad netinkamai aiškintos materialiosios teisės normos, nepagrįstai jai perkelta įrodinėjimo pareiga, todėl priimtas neteisėtas ir nepagrįstas teismo sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

21. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės pateikta 2018 m. kovo 31 d. pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nėra pasirašyta atsakovės vadovo, todėl nepagrindžia ieškovės teisių į pinigines lėšas. Apeliantė nurodė, jog atsakovė kaip darbdavė jai neteikė tokios pažymos, tad ji paprašė įmonės, kuri tvarkė atsakovės buhalteriją. Šiuo įrodymu pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis. Teisėjų kolegija sutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

22. Byloje esanti ieškovės pateikta 2018 m. kovo 31 d. pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį yra pasirašyta R. B.. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad UAB ,,Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ direktorė J. N. dokumentus pasirašiusiai R. B. nėra suteikusi jokių įgaliojimų, tad šiuo dokumentu vadovautis negalima. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais teismo argumentais. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė ir UAB „Vijuva LT“ sudarė Buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį Nr. 2017/10. Iš šios sutarties priedo Nr. 2017/10 matyti, kad UAB „Vijuva LT“ įsipareigojo parengti ir deklaruoti „Sodrai“ duomenis dėl darbuotojų priėmimo ir atleidimo, apskaičiuoti ir registruoti darbo užmokestį sistemoje, apskaičiuoti mokesčius, susijusius su darbo užmokesčių apskaičiavimu, registruoti buhalterinės apskaitos sistemoje ir deklaruoti VSDFV ir VMI sistemose, parengti darbuotojų darbo laiko žiniaraščius. Byloje neginčijama, kad R. B. yra UAB „Vijuva LT“ tinkamai įgaliota atstovė (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Iš VĮ Turto banko 2018 m. balandžio 12 d. rašto Nr. (14.6-44)-SK4-4675 matyti, jog UAB „Vijuva LT“ ir atsakovė tik 2018 m. vasario 22 d. susitarė nuo 2018 m. kovo 31 d. nutraukti Buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį Nr. 2017/10. Visi apskaitos dokumentai saugomi UAB „Vijuva LT“ iki visiško skolos padengimo. Tik 2018 m. balandžio 24 d. dokumentų perdavimo aktu Nr. 2 UAB „Vijuva LT“ perdavė dokumentus atsakovės direktorei J. N.. Atsižvelgus į tai, spręstina, kad UAB „Vijuva LT“ buvo įgaliota tvarkyti atsakovės buhalteriją, tad vien atsakovės vadovų ar jų įgaliotų asmenų parašų nebuvimas ant jos išduotų dokumentų nepaneigia ieškovės teisių į pinigines lėšas. Be to, CPK 414 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu jis mano, jog tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Šiuo atveju bylą nagrinėjęs teismas šia procesine teise nesinaudojo ir neįpareigojo UAB „Vijuva LT“ ar atsakovės pateikti tinkamai pasirašyto dokumento, kurio ieškovė pati gauti negali.

23. Atsakovė, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog ieškovė jokių darbo funkcijų neatliko, tad jai darbo užmokestis net nepriklauso. Šias aplinkybes, anot atsakovės, patvirtina DGK sprendime nurodyti faktai, kad UAB ,,Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ nevykdė veiklos nuo 2017 m. sausio mėn. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais. Visų pirma, duomenų, kad atsakovei iškelta bankroto byla, laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. buvo paskelbta prastova, nutraukta darbo sutartis su ieškove, teismui nepateikta (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Antra, ieškovės su apeliaciniu skundu pateikti rašytiniai duomenys patvirtina, kad atsakovė, kaip juridinis asmuo, vykdantis savo veiklą, buvo tikrinama atitinkamų institucijų. Trečia. Iki 2018 m. balandžio 4 d. įmonėje dirbo 4 asmenys (https://rekvizitai.vz.lt/imone/klaipedos_zuvininkystes_produktu_aukcionas/darbuotoju-skaicius/). Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad atsakovė UAB ,,Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ veiklą vykdė ir atsakovė galėjo darbo funkcijas atlikti.

Žemesnės instancijos teismas

24. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kurių dalis nėra patvirtinti UAB ,,Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ vadovo, pasirašyti asmens, apie kurio įgaliojimų turinį bei apimtį byloje nėra duomenų, ir jie nelaikytini tinkamais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais.

25. Nustatyta, kad byloje esantys dokumentai: 2018 m. vasario mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštis Nr. 2; 2018 m. sausio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštis; 2017 m. gruodžio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštis; 2017 m. spalio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštis; 2017 m. rugsėjo mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštis; 2017 m. rugpjūčio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštis, pasirašyti direktoriaus Š. N. (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad UAB ,,Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ direktore nuo 2018 m. kovo 30 d. (paskyrimo (išrinkimo) data) registruota J. N., Š. N. nuo 2017 m. balandžio 25 d. iki 2018 m. kovo 5 d. (įgaliojimų pabaigos data 2018 m. vasario 28 d.). Iš šių duomenų matyti, jog ieškovė 2018 m. vasario mėn. dirbo 19 d. (32 val.); 2018 m. sausio mėn. – 22 d. (18 val.); 2017 m. gruodžio mėn. – 19 d. (33 val.); 2017 m. spalio mėn. – 71 val.; 2017 m. rugsėjo mėn. – 21 d. (84 val.); 2017 m. rugpjūtį – 22 d. (175 val.). Byloje esantis 2018 m. kovo mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštis Nr. 3 pasirašytas įgalioto asmens R. B.. Jame nurodyta, kad 2018 m. kovo mėn. ieškovė dirbo 22 d. (34 val.). Dėl šio asmens tinkamumo pasirašyti dokumentus pasisakyta sprendimo 22 punkte. Tad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, jog šiais dokumentais negalima vadovautis, sprendžiant klausimą dėl ieškovei priklausančio darbo užmokesčio priteisimo.

26. Byloje esantys 2017 m. lapkričio darbo laiko apskaitos žiniaraštis ir 2018 m. balandžio darbo laiko apskaitos žiniaraštis Nr. 4 nepasirašyti, tačiau juose esančius duomenis patvirtina kiti įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 414 straipsnio 1 dalimi, iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų bazės gavo išrašą apie ieškovės darbovietę ir mokamas išmokas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Iš jų matyti, jog ieškovė kaip darbuotoja atsakovės įmonėje nurodyta nuo 2017 m. gegužės 22 d. iki 2018 m. sausio 31 d. Draudžiamųjų pajamų suma nurodyta nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. – 770,00 Eur, nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. – 375,00 Eur, nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d. – 279,22 Eur, nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. – 132,00 Eur, nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. – 132,00 Eur, nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. Iš 2018 m. lapkričio 29 d. SODROS duomenų matyti, kad ieškovei laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. priskaičiuota 132,00 Eur suma, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. – 132,00 Eur. Remdamasi šiais oficialiais rašytiniais įrodymais, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 22 d. iki 2018 m. kovo 31 d. dirbo pas atsakovę, jai buvo skaičiuojamas darbo užmokestis, jį apskaičiavo ir duomenis SODRAI perdavė pati atsakovė (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, laikytina, jog atsakovė, būdama ieškovės darbdavė, turėjo pareigą mokėti darbo užmokestį.

27. Darbo užmokestis ieškovei turėjo būti mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo, kartą per mėnesį. Bet kuriuo atveju už darbą per kalendorinį mėnesį negali būti atsiskaitoma vėliau negu per dešimt darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip (DK 146 straipsnio 1 dalis). Iš byloje pateiktos 2018 m. kovo 31 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (nepasirašytas atsakovės vadovo) matyti, jog ieškovei laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės mėn. iki 2018 m. kovo mėn. priskaičiuota išmokėti 3 090,96 Eur darbo užmokesčio suma, išmokėta 1 917,25 Eur (2017 m. birželio 16 d. – 254,80 Eur, 2017 m. rugpjūčio 21 d. – 602,45 Eur, 2017 m. rugpjūčio 23 d. – 350,00 Eur, 2017 m. spalio 27 d. – 300,00 Eur, 2017 m. gruodžio 9 d. – 410,00 Eur). Atsakovė šių apskaičiavimų neginčija (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad ieškovės pateikta pažyma ir kiti byloje esantys įrodymai pagrindžia ieškovės reikalavimą dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, 197 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

28. Vienu iš ieškinio reikalavimu ieškovė prašė priteisti 5 procentų palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.37 str. netaikomas darbo bylose nes pagal įstatyminį reglamentavimą DK nuostatos reguliuodamos darbo santykius turi pirmenybę bendrųjų privatinės teisės nuostatų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012) todėl ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo netenkintas.

30. Pažymėtina, kad darbo kodekso 147 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos numato delspinigių ir netesybų už pavėluotą darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimą todėl gindama savo pažeistas teises apeliantė darbo ginčų komisijoje ir pirmosios instancijos teisme turėjo teisę reikšti reikalavimą dėl DK 147 straipsnyje numatytų sankcijų taikymo darbdaviui tačiau to nepadarė, o pagal CPK 312 straipsnio nuostatas draudžiama apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus.

31. Dėl kitų apeliantės argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, kadangi, pagal kasacinio teismo praktiką, įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

32. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas, neištyrė visų rašytinių įrodymų, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl ieškovės reikalavimo priteisti neišmokėtą darbo užmokestį pagrįstumo. Teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovės apeliacinis skundas yra tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas bei priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys tenkinamas iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

33. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

34. Ieškovė teismui nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl klausimas dėl jų nespręstinas.

35. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl, iš esmės tenkinus ieškinį, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 68,00 Eur žyminio mokesčio (34,00 Eur už ieškinį, 34,00 Eur už apeliacinį skundą), sumokėto pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

ieškovės J. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies - priteisti ieškovei J. S. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ 1 499,92 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus devyniasdešimt devynis eurus devyniasdešimt du centus) darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių). Likusią dalį ieškinio netenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ valstybei 68,00 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus nulį centų) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Irma ČuchrajMarius DobrovolskisAlbina Pupeikienė