Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas

suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos atstovui N. Č.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankas, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl naminio (asmeninio) testamento pripažinimo galiojančiu ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja D. B. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti galiojančiu ir patvirtinti V. K. (toliau – ir testatorius), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) surašytą asmeninį testamentą, kuriuo jis savo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paliko pareiškėjai bei tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaip testamentinė įpėdinė, po V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paliktą turtą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Dėl asmeninio testamento patvirtinimo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas, asmeninio testamento sudarymo tvarką ir formą reglamentuojančių teisės normų tikslą, yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į asmeninio testamento tikslą – suteikti palikėjui galimybę pačiam surašyti jam priklausančio turto patvarkymą mirties atveju, įstatyme nustatytais testamento sudarymo reikalavimais siekiama užtikrinti, jog testatoriaus vidinė valia atitiktų jos išorinę išraišką testamente. Kadangi asmeninis testamentas sukuria teisinį paveldėjimo santykį tik po testatoriaus mirties, tai CK 5.30 straipsnio normos pagal savo prigimtį laikomos imperatyviosiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2004; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2009, 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-248/2015). Dėl to teismas, nagrinėdamas prašymą patvirtinti asmeninį testamentą, patikrina, ar jis atitinka CK 5.30 straipsnyje nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Testatoriaus valia yra esminis būtinas testamento elementas; ji turi būti išreikšta taip, kad būtų aišku, jog asmuo duoda patvarkymą būtent dėl paveldėjimo po jo mirties. Įstatyme įtvirtinta testamento ir konkrečiai – asmeninio testamento samprata neleidžia patvirtinti tokio asmeninio testamento, kuris neatitinka šių esminių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2004, 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).

Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad V. K. mirė (duomenys neskelbtini). Jis neturėjo artimų giminaičių, turinčių teisę paveldėti jo turtą (2020 m. rugpjūčio 26 d. Kauno vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato pažyma). Palikėjas V. K. 2016 m. spalio 31 d. surašė asmeninį testamentą, kuriame nurodė „Aš, V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), šiuo savo testamentu nusprendžiu man priklausantį butą (duomenys neskelbtini) palieku D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)“.

Šioje ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar V. K. 2016 m. spalio 31 d. surašytas dokumentas atitinka įstatymo asmeniniam testamentui keliamus imperatyvius reikalavimus, t. y. ar jis surašytas ir pasirašytas paties testatoriaus.

V. K. 2016 m. spalio 31 d. ranka surašytame asmeniniame testamente, kuris rastas jo namuose, yra aiškiai išreikšta jo valia – jam priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), palikti D. B.. Pažymėtina, kad 2016 metais, kai buvo surašytas testamentas, šis butas dar buvo registruotas V. K. motinos K. K. vardu, tačiau kadangi testatoriaus mama mirė 2011 metais, o jokių kitų artimųjų jie neturėjo, tikėtina, kad testatorius pagrįstai tikėjo, jog šis butas priklauso jam. Bylos duomenimis nustatyta, jog palikėjas su pareiškėja bendravo artimai, pastaroji palikėją prižiūrėjo, padėjo buityje, lankė jį slaugos namuose, tą patvirtino ir teismo posėdžio metu liudijusi slaugos namų VšĮ „Eimonta“ direktorė D. M., kuri patvirtino, jog V. K. daugiau niekas nelankė ir juo nesirūpino, jie net buvo įsitikinę, kad pareiškėja yra jo sutuoktinė. Pareiškėja padėjo testatoriui susitvarkyti paveldėjimo dokumentus po jo mamos mirties, V. K. būnant globos namuose prižiūrėjo ir jam priklausantį butą, išvijo iš jo asocialius asmenis, pakeitė spynas. Todėl tikėtina, kad V. K. artimesnio žmogaus neturėjo, todėl ir nusprendė vienintelį jam priklausantį turtą palikti pareiškėjai.

Testamentas pasirašytas, jame nurodyta jo surašymo data – 2016 m. spalio 31 d., bei nurodyta jo sudarymo vieta – Kaunas.

Kaip jau buvo minėta, pagrindinis klausimas šioje byloje kilo dėl to, ar asmeninį testamentą surašė ir pasirašė pats testatorius. Suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išreiškė abejones, kadangi vizualiai palyginus į bylą pateiktus V. K. su slaugos namais pasirašytus susitarimus ir asmeninį testamentą, matyti, jog ant šių dokumentų esantys parašai nėra identiški.

Pažymėtina, kad teismo galimybės nustatyti faktines bylos aplinkybes yra ribotos. Kadangi byloje sprendžiamas ginčas yra kilęs iš praeities įvykių, kuriuose teismas nedalyvavo, praeityje buvusios aplinkybės yra nustatinėjamos įrodymų pagalba. Įrodinėjimo pareiga pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo pareigos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Suinteresuotiems asmenims išreiškus abejones, ar asmeninį testamentą tikrai pasirašė V. K., pareiškėja į bylą pateikė vienintelius įrodymus, kuriuos jai pavyko gauti ir kuriuose yra testatoriaus parašai: 2021 m. liepos 8 d. ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos teikimo ir išlaidų kompensavimo sutartį Nr. SRK-1141, bei 2021 metų rugsėjo 10 d. susitarimą Nr. SRK-1729, Dėl 2021 m. liepos 8 d. ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos teikimo ir išlaidų kompensavimo sutarties Nr. SRK-1141, pakeitimo. Teismas sutinka su interesuotų asmenų nuomone, kad ant šių dokumentų esantys parašai vizualiai skiriasi nuo parašo, esančio ant asmeninio testamento. Tačiau šiuo atveju svarbi aplinkybė yra tai, jog byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad atvykdamas į ilgalaikės globos namus, V. K. jau buvo persirgęs išeminiu insultu. Byloje apklausta liudytoja slaugos namų VšĮ „Eimonta“ direktorė D. M. patvirtino, kad V. K. į jų įstaigą atvyko iš K. Griniaus slaugos namų, po persirgto insulto jam buvo paralyžiuota dešinė pusė, jis labai sunkiai vaikščiojo, beveik nevaldė dešinės rankos. Kai jis pasirašinėjo byloje pateiktas sutartis, jam reikėjo prilaikyti ranką, kadangi ji labai drebėjo, jei kitas asmuo rankos neprilaikydavo, ranka tiesiog nukrisdavo, todėl ir parašai ant tų sutarčių yra nepanašūs. Taigi, teismo įsitikinimu, tai, kad ant sutarčių, sudarytų su globos namais ir ant asmeninio testamento, esantys V. K. parašai nevisiškai sutampa, paaiškinami išimtinai fizine testatoriaus negalia, bet neįrodo, kad 2016 m. spalio 16 d. testamentą pasirašė ne pats testatorius. Pažymėtina, kad netgi ant sutarčių su globos namais, kurios sudarytos vos trijų mėnesių skirtumu, parašai yra visiškai skirtingi.

Taigi, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei suinteresuotų asmenų nurodomoms aplinkybėms, tampa aktualus kitas įrodinėjimo pareigos aspektas, t. y. sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo pareigos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš procesinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2012). Nagrinėjamu atveju, nors suinteresuoti asmenys kėlė abejones dėl testatoriaus parašo, tačiau ekspertizės byloje skirti neprašė, jokių įrodymų, patvirtinančių keliamas abejones, nepateikė. Tuo tarpu, iš visų byloje pateiktų įrodymų matyti, jog pareiškėja D. B. buvo vienintelis artimas V. K. žmogus, kuris juo rūpinosi iki pat mirties, todėl abejoti jo valia, jog po savo mirties priklausantį turtą jis norėjo palikti būtent pareiškėjai, teismas neturi jokio pagrindo.

Vertinant testatoriaus faktinį veiksnumą testamento sudarymo metu, nenustatyta, kad testamento sudarymo metu V. K. psichinė sveikatos būklė buvo pašlijusi, todėl laikytina, kad mirusysis testamento sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir jų padarinius. Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir išrašas iš neveiksnių bei ribotai veiksnių asmenų registro, bei 2021 m. liepos 23 d. išrašas iš medicininių dokumentų, kuriame nurodyta, kad testatoriaus atžvilgiu jokių psichozių nestebėta.

Įvertinęs bylos duomenų visumą, t. y. šalių bei liudytojos parodymus, rašytinę bylos medžiagą, pateikto tvirtinimui dokumento turinį, teismas daro išvadą, kad asmeninio testamento turinys atitinka testamento sampratą, t. y. jame išdėstytas aiškus patvarkymas mirties atveju. Testamentas surašytas ranka, jame nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena), vieta. Testamentas yra testatoriaus pasirašytas. Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovo nurodyta aplinkybė, kad neteisingai nurodyta testatoriaus pavardė, teismo vertinama kritiškai, kadangi visas tekstas yra surašytas to paties žmogaus, pirmoje dalyje pavardėje raidės „ce“ yra parašytos gana arti, todėl galimai atrodo, kaip raidė „o“, tačiau prie parašo tuo pačiu braižu yra aiškiai nurodyta pavardė K. Testamentas teismui tvirtinti pateiktas nepraleidus CK 5.30 straipsnyje numatyto termino, byloje nėra duomenų, jog būtų užvesta paveldėjimo byla ar būtų priimtas palikimas po testatoriaus mirties dėl asmeniniame testamente nurodyto turto, todėl prašomas tvirtinti asmeninis testamentas vertintinas kaip atitinkantis CK 5.30 straipsnyje įtvirtintus turinio ir formos reikalavimus, todėl tvirtintinas ir pareiškėjos pareiškimas tenkinamas (CK 5.30 -5.31 straipsniai).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog asmeninio testamento patvirtinimas teismo nutartimi nereiškia, kad vėliau nebegalimi ginčai dėl tokio testamento turinio ar testatoriaus būklės jo sudarymo metu. Priešingai, testamentą patvirtinus teismui, jis įgauna teisinę galią ir suteikia teisę testamente nurodytiems asmenims priimti palikimą, jo atsisakyti, gauti paveldėjimo teisės liudijimą, o suinteresuoti asmenys įgyja teisę pareikšti teisme ieškinius dėl testamento pripažinimo negaliojančiu dėl testatoriaus neveiksnumo, jo valios trūkumų sudarant testamentą ir kitų priežasčių bei naudotis kitomis juridinėmis savo teisių gynimo priemonėmis, kurios taikomos oficialiesiems testamentams. Asmeninio testamento patvirtinimas teismo tvarka taip pat nevaržo notaro teisės, esant įstatyme nustatytam pagrindui, atsisakyti atlikti tam tikrą notarinį veiksmą (pavyzdžiui, išduoti paveldėjimo teisės liudijimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 28 punktą; ir kt.).

Pareiškėja nurodo, kad kita tvarka gauti palikimo priėmimo faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų ji neturi galimybių, kadangi per įstatymų nustatytą terminą nepadavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, nes reikėjo kreiptis dėl V. K. naminio testamento pripažinimo galiojančiu.

Teismui nusprendus patvirtinti V. K. asmeninį testamentą, pareiškėja, kaip testamentinė įpėdinė, turi teisę paveldėti jo turtą. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.50 straipsnį įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Kaip Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra išaiškinęs, sprendžiant, ar asmuo priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, būtina nustatyti, ar buvo atlikti aktyvūs veiksmai, patvirtinantys, jog asmuo siekė valdyti paveldėtą turtą kaip šio savininkas. Apie tokių veiksmų atlikimą sprendžiama iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. E. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. ir kt. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-484/2011).

Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, išklausius pareiškėją bei liudytojos paaiškinimus, teismas laiko nustatytomis aplinkybėmis, kad pareiškėja D. B. po V. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdama turtą faktiškai valdyti. Šią išvadą teismas padarė remdamasis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais bei fotonuotraukomis, kurios patvirtina, kad pareiškėja palaidojo V. K., laidotuvėse be jos ir kunigo daugiau niekas nedalyvavo, pareiškėja sumokėjo visas V. K. laidojimo išlaidas, sutvarkė kapavietę, pastatė paminklą. Taip pat pareiškėja pradėjo mokėti antstolei Rimai G. V. K. skolas, susidariusias už komunalines paslaugas, 2022 m. kovo 13 d. antstolei sumokėjo 407,90 Eur (mokėjimo paskirtyje nurodyta, jog tai skola už V. K.). Byloje apklausta liudytoja D. M. taip pat patvirtino, kad po V. K. mirties visus jo asmeninius daiktus atidavė būtent pareiškėjai. Pareiškėja pagal galimybes prižiūri V. K. butą, turi jo raktus, perėmė bute buvusius asmeninius testatoriaus daiktus. Į bylą pateiktas testamentų registro išrašas patvirtina, kad po V. K. mirties paveldėjimo byla neužvesta ir palikimo niekas nepriėmė.

Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjos pareiškimas šioje dalyje taip pat tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Duomenų apie kitus galimus, į bylą neįtrauktus, paveldėtojus teismas neturi ir tokių asmenų nenustatė.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Teismas šioje byloje patyrė 11,12 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, kurios priteisiamos valstybei iš pareiškėjos (CPK 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 448, 579-582 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Pripažinti galiojančiu ir patvirtinti V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) 2016 m. spalio 31 d. surašytą asmeninį testamentą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties pradėdama turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Priteisti valstybei iš pareiškėjos D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11,12 Eur (vienuolikos eurų 12 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.