Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Dalios Kačinskienės ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „VERSLI MOTERIS“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „VERSLI MOTERIS“ ieškinį atsakovams V. C., P. K. ir R. K. dėl sandorio pripažinimo galiojančiu (sudarytu) ir nuosavybės teisės pripažinimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, atsakovų pusėje – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir notarė Nijolė Pukėnaitė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1.1. Pripažinti ieškovės ir atsakovo V. C. 2020 m. birželio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartį dėl 1,8300 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), perleidimo galiojančia (sudaryta);

1.2. Pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į Žemės sklypą;

1.3. Pripažinti atsakovo V. C. ir atsakovų P. K. bei R. K. 2022 m. balandžio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį (Notarinio registro Nr. 2551) dėl Žemės sklypo perleidimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio);

1.4. Taikyti restituciją – išreikalauti iš atsakovų P. K. bei R. K. ir grąžinti ieškovei Žemės sklypą bei priteisti iš atsakovo V. C. piniginę kompensaciją bendrai atsakovui P. K. ir atsakovei R. K.;

1.5. Priteisti iš atsakovų V. C., P. K. ir R. K. lygiomis dalimis visas patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovei.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta CK 1.93 straipsnio 4 dalies taikymui privaloma sąlyga – V. C. vengimas įforminti Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį notarine tvarka, todėl nėra teisinio pagrindo teismui tokį sandorį patvirtinti. Atmetus šį ieškovės reikalavimą, atmestinas ir išvestinis reikalavimas pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į Žemės sklypą (CK 4.47 straipsnis).

11. Jokios byloje nustatytos faktinės aplinkybės (nei tai, kad P. K. yra matininkas, nei tai, kad 2022 m. sausio mėnesį šis asmuo kontaktavo su V. C. dėl Žemės sklypo įsigijimo) neleidžia spręsti, kad P. K. ir (ar) R. K. veikė nesąžiningai. Ieškovė neįrodė, kad atsakovus V. C., P. K. ir R. K. būtų sieję kokie nors ikisutartiniai teisiniai santykiai, susiję su Žemės sklypo pirkimu–pardavimu, tuo laikotarpiu, kai ieškovę su V. C. siejo Preliminariąja sutartimi prisiimti įsipareigojimai, ar vėlesnių ikisutartinių teisinių santykių metu, kol galiojo ieškovei NŽT išduotas sutikimas įsigyti Žemės sklypą ir (ar) atsakovui V. C. NŽT išduota tokiam sandoriui privaloma pažyma.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

15.4. Ieškovė apeliaciniame skunde remiasi nauja aplinkybe, kad atsakovas be svarbių priežasčių 2021 m. rugsėjo 22 d. neatvyko pas Vilniaus miesto 17-ojo notarų biuro notarę dėl pagrindinės sutarties sudarymo. Šia aplinkybe ieškinys nebuvo grindžiamas, ieškovė nepateikė šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, o byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šią dieną ieškovė tik pranešė atsakovui apie laiko pas notarę rezervavimą 2021 m. rugsėjo 30 d., tačiau po dviejų dienų pati šį laiką atšaukė dėl nuo jos priklausančių aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, ex officio (savo iniciatyva) nenustatė CPK 329 straipsnyje įtvirtintų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

19. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės patikslintas ieškinys, kuriame pareikštas reikalavimas pripažinti Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį sudaryta, atsakovui (pardavėjui) vengiant įforminti ją notarine tvarka, ir išvestiniai reikalavimai dėl ieškovės nuosavybės teisių į Žemės sklypą pripažinimo bei atsakovų vėliau sudarytos Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo. Šioje apeliacinėje byloje iš esmės keliami klausimai, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, ar teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius sutartinius teisinius santykius ir ar pagrįstai netaikė CK 1.93 straipsnio 4 dalies normos. Teisėjų kolegija, vertindama šalių argumentus nurodytais ginčo klausimais, patikrina skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

20. V. C. ir MB „VERSLI MOTERIS“, atstovaujama direktorės A. S., 2020 m. birželio 9 d. sudarė Preliminariąją sutartį, kuria V. C. patvirtino savo įsipareigojimą parduoti, o ieškovė – ateityje pirkti Žemės sklypą; šalys įsipareigojo iki 2020 m. rugsėjo 1 d. sudaryti notarinę Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Vilniaus rajono 3-ajame notarų biure (Preliminariosios sutarties 1.1–1.3 punktai). Šalys susitarė, kad Žemės sklypo kaina yra 53 000 Eur (Preliminariosios sutarties 2.1 punktas); taip pat susitarė, kad ieškovė sumokės V. C. 5 300 Eur avansą, kuris įskaitomas Žemės sklypo kainą, 47 700 Eur Pirkėja sumokės Pardavėjui tą pačią dieną sudarius notarinę Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ir Žemės sklypo priėmimo–perdavimo aktą (Preliminariosios sutarties 2.2 punktas). Be to, Pirkėja įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. pateikti Preliminariojoje sutartyje nurodytam notarų biurui arba šalių susitarimu kitam pasirinktam notarų biurui visus su Pirkėjos asmeniu susijusius dokumentus, būtinus, kad notaras galėtų patvirtinti pagrindinę Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį (Preliminariosios sutarties 3.2 punktas), o Pardavėjas įsipareigojo iki birželio 30 d. notarų biurui pateikti galiojančią valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro išduotą pažymą sandoriui bei visus kitus dokumentus, reikalingus patvirtinti pagrindinę Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį (Preliminariosios sutarties 3.3 punktas).

21. Ieškovė 2020 m. birželio 17 d. pagal Preliminariąją sutartį pervedė į E. N. banko sąskaitą 5 300 Eur.

22. V. C. 2020 m. rugpjūčio 26 d. kreipėsi į NŽT su pranešimu dėl sprendimo parduoti Žemės sklypą už 55 000 Eur.

23. NŽT 2020 m. spalio 6 d. išdavė pažymą Nr. 48PAŽ-1442-(14.48.33 E.), kurioje nurodyta, kad V. C. Žemės sklypą gali parduoti pasirinktiems asmenims, nes parduodamo Žemės sklypo nepageidavo pirkti ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose bei 2 dalyje nurodyti asmenys. Pažymoje, be kita ko, nurodyta, kad ji galioja vienus metus nuo jos išdavimo dienos, bet ne ilgiau, iki pasikeis duomenys, pagal kuriuos pažyma buvo išduota, kai pasikeitimai gali turėti įtakos pagal ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalį nustatant asmenis, turinčius pirmumo teisę įsigyti privačios žemės ūkio paskirties žemės.

25. Per laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 24 d. iki 2021 m. liepos 23 d. (aštuoniais pavedimais) ieškovė už Žemės sklypą pervedė V. C. iš viso 47 700 Eur.

26. NŽT, įvertinusi ieškovės 2021 m. spalio 4 d. prašymą, 2021 m. spalio 7 d. išdavė ieškovei sutikimą įsigyti Žemės sklypą.

27. V. C. 2021 m. gruodžio 6 d. kreipėsi į NŽT su pranešimu dėl sprendimo parduoti Žemės sklypą už 53 000 Eur. Nurodė, kad Žemės sklypo pardavimo sąlygos: „sandorį sudaryti pusės metų laikotarpyje, apmokėti iki sandorio sudarymo momento, pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo išlaidas apmoka pirkėjas.“.

28. P. K. 2021 m. gruodžio 27 d. informavo NŽT apie sutikimą už 53 000 Eur įsigyti Žemės sklypą.

29. NŽT 2022 m. vasario 23 d. išdavė pažymą Nr. 48PAŽ-296-(14.48.33 E.), pagal kurią V. C. Žemės sklypą turi parduoti pirmumo teisę turintiems asmenims – E. P. arba P. K. Pardavėjas pasirenka, kuriam iš nurodytų asmenų arba asmenims pasiūlytomis sąlygomis parduoti žemės sklypą.

30. V. C. 2022 m. balandžio 5 d. pranešimu informavo ieškovę, kad Preliminarioji sutartis netenka galios, kadangi pagal jos sąlygas pagrindinė Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, o pagal NŽT 2022 m. vasario 23 d. pažymą Nr. 48PAŽ-296-(14.48.33 E.) parduoti Žemės sklypą ieškovei negalima.

31. Per laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 6 d. iki 2022 m. balandžio 26 d. (devyniais pavedimais) V. C. grąžino ieškovei iš viso 47 700 Eur įmokų už Žemės sklypą.

32. V. C. ir P. K. 2022 m. balandžio 6 d. pasirašė preliminariąją Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį.

33. NŽT 2022 m. balandžio 8 d. P. K. ir R. K. išdavė sutikimą įsigyti Žemės sklypą, 2022 m. balandžio 12 d. išdavė pažymą Nr. 48PAŽ-296-(14.48.33 E.), pagal kurią V. C. Žemės sklypą turi parduoti pirmumo teisę turintiems asmenims – E. P. arba P. K. Pažymoje nurodyta, kad teisė pasirinkti, kuriam iš nurodytų asmenų arba asmenims pasiūlytomis sąlygomis parduoti Žemės sklypą, priklauso V. C.

34. 2022 m. balandžio 15 d. sudaryta pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis, kuria V. C. pardavė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise P. K. ir R. K. Žemės sklypą už 70 000 Eur, ši suma V. C. pervesta 2022 m. balandžio 6 d. ir 2022 m. balandžio 15 d. mokėjimo pavedimais.

Dėl ginčo esmės

35. Ginčas byloje kilo dėl to, kaip turėtų būti kvalifikuojami tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai: kaip ikisutartiniai, kurie pasibaigė šalims nesudarius pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties, ar kaip atitinkantys pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties, kuri nebuvo įforminta notarine tvarka dėl vienos iš šalių vengimo tai padaryti, faktinio sudarymo požymius.

36. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad preliminarioji sutartis nuo pagrindinės skiriasi savo turiniu – consensus ad idem (šalių surastas sutarimas, bendra nuomonė). Siekiant šias sutartis atskirti, lemiamą reikšmę turi susitarimą sudariusių šalių valia, t. y. aiškiai išreikštas ar akivaizdžiai (aiškiai) numanomas šalių įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį. Nustatant tikrąją tam tikros sutarties šalių valią, taikytinos sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011; 2012 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2012). Siekdami nustatyti tikruosius sutarties šalių ketinimus (valią), teismai turi taikyti įstatyme įtvirtintų ir teismų praktikoje suformuluotų sutarčių aiškinimo būdų visumą: sutartys aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (CK 6.193 straipsnis). Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2008; 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010). Svarbios yra ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, jos vykdymu, kitokiais šalių veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010). Jeigu šalių ketinimai nesutampa, svarbesnė yra sutarties teksto lingvistinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2009).

37. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra nurodyta, kad preliminariosios sutarties objektas yra būsima pagrindinė sutartis, tačiau toks objektas negali būti pripažintas civilinių teisių objektu turtinių teisių aspektu. Tai pagrindinis preliminariosios sutarties skiriamasis požymis nuo pagrindinės sutarties. Preliminariosios sutartys sudaromos, kai civilinių santykių dalyviai dėl kokių nors priežasčių, pavyzdžiui: tam tikro reikalingo leidimo neturėjimo, subjektinės teisės į daiktą neturėjimo, nepakankamo daikto parengimo parduoti ir pan., gali nuspręsti pagrindinės sutarties nesudaryti iš karto, o numatyti, kad ją sudarys ateityje. Nustačius, kad šalys susitarimu siekė tik susitarti dėl tokios sutarties sudarymo ateityje, nėra pagrindo tokio susitarimo kvalifikuoti kaip pagrindinės sutarties ir reikalauti įvykdyti jį natūra, nes tai prieštarautų šalių valiai ir pažeistų sutarties laisvės principą. Pagrindiniai preliminariosios sutarties bruožai: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šio susitarimo įforminimas rašytine forma. Būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2012, 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2014).

38. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos faktinės aplinkybės (žr. šios nutarties 20–30 punktus), teisėjų kolegijos vertinimu, suponuoja išvadą, kad apeliantę su atsakovu V. C. siejo ikisutartiniai Žemės sklypo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Tiek 2020 m. birželio 9 d. šalių sudarytos sutarties turinys, aiškinant jį lingvistine prasme (atsižvelgiant ir į patį sutarties pavadinimą – „Preliminarioji žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis“), tiek šalių veiksmai po šios sutarties sudarymo patvirtina šalių susitarimą dėl pagrindinės Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ateityje. Byloje nustatyta, kad iki Preliminariojoje sutartyje nustatyto termino, t. y. 2020 m. rugsėjo 1 d., notarinės formos Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis su ieškove nebuvo sudaryta. Nors iš byloje pateikto ieškovės atstovo ir atsakovo V. C. tarpusavio susirašinėjimo bei jų ir notarės Liudmilos Mackevičienės susirašinėjimo matyti, kad, pasibaigus Preliminariojoje sutartyje nustatytam terminui, šalys toliau derino veiksmus, kuriuos kiekviena iš jų turėtų atlikti, siekdamos sudaryti pagrindinę Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau ši sutartis su ieškove notarine forma nebuvo sudaryta, o vėliau atsakovas V. C., pranešęs ieškovei, jog Preliminarioji sutartis neteko galios, Žemės sklypą pardavė atsakovams P. K. ir R. K. (žr. šios nutarties 29, 32–34 punktus).

39. Konstatavus, kad apeliantę su atsakovu V. C. siejo ikisutartiniai teisiniai santykiai ir pagrindinė Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis tarp jų nebuvo sudaryta, apeliantės pasirinktas teisių gynimo būdas, t. y. CK 1.93 straipsnio 4 dalies taikymas šiuo atveju negalimas, nes ši teisės norma, kaip yra pažymėta ir kasacinio teismo praktikoje, reglamentuoja pagrindinės sutarties šalių santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2012). Pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį, jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu; šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad minėtos normos taikymui būtinos tokios sąlygos: 1) sandoris yra dvišalis; 2) viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį; 3) kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Vykdant sandorį savo valią išreiškia ne tik šalis, kuri vykdo, bet ir šalis, kuri priima įvykdymą, todėl turi būti akivaizdi šalių valia ne tik sudaryti, bet ir įvykdyti sandorį. Sandorį, įvykdytą tokiu būdu, kad negalima nustatyti kitos šalies neabejotinos valios jį sudaryti ir įvykdyti, nėra pagrindo pripažinti galiojančiu. Be to, sprendžiant, ar tenkintinas besikreipiančios šalies reikalavimas pripažinti notarine tvarka neįformintą nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį galiojančia, nepakanka nustatyti šių trijų CK 1.93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų šio instituto taikymo sąlygų. Tokiu atveju reikia išsiaiškinti, ar sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, t. y. ar tokia sutartis ne tik dėl notarinės formos nesilaikymo, bet ir dėl kitų įstatymuose nurodytų aplinkybių negalės būti pripažinta galiojančia pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2008).

40. Apeliantės skunde teigiama, kad šiuo atveju yra visos CK 1.93 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos. Teisėjų kolegija atmeta šį argumentą kaip nepagrįstą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra konstatuota, jog avanso mokėjimas pagal preliminariąją sutartį neprieštarauja imperatyvams, įskaitant ir CK 6.165 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Taigi, avansiniai mokėjimai savaime nepaneigia pirmiau nurodytos išvados, kad ginčo šalis siejo tik ikisutartiniai Žemės sklypo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Be to, nors apeliantė sumokėjo atsakovui V. C. visą Preliminariojoje sutartyje nustatytą Žemės sklypo kainą, t. y. 53 000 Eur, negalima sutikti su apeliantės teiginiu, kad atsakovas V. C. Žemės sklypo kainą priėmė, nes byloje nustatyta, jog atsakovas V. C. dalį įmokų (iš viso 47 700 Eur) vėliau ieškovei grąžino. Be to, atsakovas V. C. neperdavė apeliantei Žemės sklypo. Pažymėtina, kad nekilnojamojo daikto perdavimo faktas turi būti įformintas CK 6.398 straipsnyje nustatyta tvarka (CK 6.393 straipsnio 4 dalis). Pagal CK 6.398 straipsnio 1 dalį, nekilnojamojo daikto perdavimas ir jo priėmimas turi būti įformintas pardavėjo ir pirkėjo pasirašytu priėmimo–perdavimo aktu arba kitokiu sutartyje nurodytu dokumentu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis, pardavėjo prievolė perduoti nekilnojamąjį daiktą laikoma įvykdyta nuo daikto perdavimo pirkėjui ir atitinkamo dokumento apie jo perdavimą pasirašymo. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovas V. C. perdavė apeliantei Žemės sklypo 2020 m. liepos 20 d. planą. Tačiau tai negali būti laikoma Žemės sklypo perdavimu apeliantei, nes pagal Preliminariosios sutarties 3.4 punktą šalys susitarė, kad iki notarinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo Žemės sklypu naudosis pardavėjas (t. y. atsakovas V. C.), o pagal 3.7 punktą šalys susitarė, kad nuosavybės teisė į Žemės sklypą pirkėjai (t. y. apeliantei) pereina nuo notarinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir priėmimo–perdavimo akto pasirašymo. Jau minėta, kad notarinės formos pagrindinės Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties apeliantė su atsakovu V. C. nesudarė. Žemės sklypo priėmimo–perdavimo akto apeliantė su atsakovu V. C. taip pat nepasirašė. Taigi, nustačius tokias aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas V. C. apeliantės atžvilgiu išreiškė neabejotiną valią ne tik sudaryti, bet ir įvykdyti Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį.

41. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad NŽT 2020 m. spalio 6 d. pažyma, kuria leista atsakovui V. C. Žemės sklypą parduoti jo pasirinktiems asmenims (t. y. apeliantei), galiojo vienerius metus nuo jos išdavimo dienos. Kadangi per šį laikotarpį notarinės formos pagrindinė Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, atsakovas V. C. kreipėsi į NŽT dėl naujos pažymos išdavimo, tačiau pagal NŽT 2022 m. vasario 23 d. ir 2022 m. balandžio 12 d. pažymas atsakovui V. C. Žemės sklypą leista parduoti pagal ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 4 punktą pirmumo teisę turintiems asmenims – E. P. arba P. K. Pažymėtina, kad ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios, kokie asmenys ir kokia eilės tvarka turi pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę, yra imperatyvios, todėl nagrinėjamu atveju Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis tarp apeliantės ir atsakovo V. C. negali būti pripažinta galiojančia ir tuo pagrindu, jog tokia sutartis prieštarautų minėtoms imperatyvioms įstatymo normoms. Apeliantės argumentas, kad atsakovas V. C. vengė įforminti Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį notarine tvarka dar iki NŽT 2020 m. spalio 6 d. pažymos galiojimo pabaigos, atmestinas dėl pirmiau nurodytų priežasčių, jog šalis siejo tik ikisutartiniai Žemės sklypo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai (žr. šios nutarties 38 punktą) ir byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovas V. C. išreiškė neabejotiną valią sudaryti ir įvykdyti tokią sutartį su apeliante (žr. šios nutarties 40 punktą).

42. Pažymėtina, kad aplinkybės, dėl kieno kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis tarp ieškovės ir atsakovo V. C., yra reikšmingos sprendžiant nuostolių atlyginimo klausimą (CK 6.165 straipsnio 4 dalis), tačiau toks reikalavimas šioje byloje nepareikštas. Todėl teisėjų kolegija šioje nutartyje išsamiau nepasisako dėl ieškovės apeliaciniame skunde ir atsakovo V. C. atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytų argumentų, susijusių su priešingos šalies kalte dėl pagrindinės Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo, nes tai nėra šios apeliacinės bylos nagrinėjimo dalykas.

43. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes bei iš esmės teisingai nustatė, jog tarp ieškovės ir atsakovo V. C. susiklostė ikisutartiniai Žemės sklypo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, o ne teisiniai santykiai, atitinkantys pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties, kuri nebuvo įforminta notarine tvarka dėl vienos iš šalių vengimo tai padaryti, faktinio sudarymo požymius. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė atmesti ieškovės reikalavimus pripažinti jos ir atsakovo V. C. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį galiojančia (sudaryta) pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį bei šios sutarties pagrindu pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į Žemės sklypą. Atmetus šiuos ieškinio reikalavimus, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinių ieškovės reikalavimų dėl atsakovų sudarytos 2022 m. balandžio 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties, kuria V. C. pardavė Žemės sklypą P. K. ir R. K., pripažinimo negaliojančia bei restitucijos taikymo. Kadangi apeliaciniame skunde nėra nurodyta konkrečių argumentų, kuriais būtų ginčijamos teismo išvados dėl minėto sandorio pripažinimo negaliojančiu tais pagrindais, kuriais rėmėsi ieškovė, nebuvimo, teisėjų kolegija šiuo aspektu išsamiau nepasisako.

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti civilinio proceso ir (ar) materialiosios teisės normų pažeidimų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis), todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

45. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovams turi būti atlyginamos bylinėjimosi išlaidos, jų turėtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

46. Pagal pateiktus duomenis, už advokato suteiktas teisines paslaugas, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, atsakovas V. C. turėjo 1 200 Eur išlaidų, o atsakovas P. K. – 500 Eur. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nustatytų maksimalių priteistinų dydžių už atitinkamas teisines paslaugas, todėl, atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą ir advokatų darbo bei laiko sąnaudas teikiant tokio pobūdžio teisines paslaugas, priteistinos iš ieškovės visa apimtimi (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės mažosios bendrijos „VERSLI MOTERIS“, juridinio asmens kodas 305542972, atsakovui V. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Priteisti iš ieškovės mažosios bendrijos „VERSLI MOTERIS“, juridinio asmens kodas 305542972, atsakovui P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.