- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-03
- Bylos Nr.
- e2-2123-643/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00539-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Atsakovas
- V. C., P. K., R. K.
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui A. L., atsakovo V. C. atstovei advokatei E. P., atsakovui P. K. ir atsakovų P. K. bei R. K. atstovui advokatui R. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos (MB) „Verslo moteris“ ieškinį atsakovams V. C., P. K. ir R. K. dėl sandorio ir nuosavybės teisės pripažinimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų byloje, - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) ir notarė N. P.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. MB „Versli moteris“ (toliau – Ieškovė) kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kurį 2022 m. birželio 1 d. patikslino, prašydama:
1.1. Pripažinti Ieškovės ir atsakovo V. C. 2020 m. birželio 9 d. pirkimo – pardavimo sutartį dėl 1,8300 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), perleidimo galiojančia (sudaryta);
1.2. Pripažinti Ieškovei nuosavybės teisę į Žemės sklypą;
1.3. Pripažinti atsakovo V. C. ir atsakovų P. K. bei R. K. 2022 m. balandžio 15 d. pirkimo – pardavimo sutartį (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl Žemės sklypo perleidimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio);
1.4. Taikyti restituciją – išreikalauti iš atsakovų P. K. bei R. K. ir grąžinti Ieškovei Žemės sklypą bei priteisti iš atsakovo V. C. piniginę kompensaciją bendrai atsakovui P. K. ir atsakovei R. K.;
1.5. Priteisti iš atsakovų V. C., P. K. ir R. K. lygiomis dalimis visas patirtas bylinėjimosi išlaidas Ieškovei.
2. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodo, kad Žemės sklypas priklausė atsakovui V. C.. 2020 m. vasaros pradžioje atsakovas V. C. pasiūlė Ieškovei Žemės sklypą įsigyti už 53 000 Eur kainą. Ieškovė su pasiūlymu sutiko. Dėl to Ieškovė su atsakovu V. C. 2020 m. birželio 9 d. sudarė preliminariąją sutartį dėl pagrindinės Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo (toliau - Preliminarioji sutartis). Ieškovė atsakovui V. C. sumokėjo 5 300 Eur dydžio avansą, kurį pervedė pastarojo nurodytam kitam asmeniui E. N..
3. Pagrindinė Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2020 m. rugsėjo 1 d. Kadangi Žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, todėl iš karto po Preliminariosios sutarties sudarymo 2020 m. vasarą atsakovas V. C. teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi NŽT dėl leidimo parduoti Žemės sklypą gavimo. Ieškovės duomenimis 2020 m. pabaigoje visi Žemės sklypo gretimų sklypų savininkai pirmumo teise pirkti Žemės sklypą už nurodytą kainą atsisakė, todėl 2020 m. rudenį NŽT išdavė atsakovui V. C. leidimą parduoti Žemės sklypą jo pasirinktam pirkėjui, tačiau už 55 000 Eur kainą.
4. 2020 m. liepos 9 d. atsakovas V. C. per pokalbių programėlę „Messenger“ pranešė Ieškovei, kad Nekilnojamojo turto registre atsirado pastaba dėl Žemės sklypo posūkio taškų koordinačių neatitikimo ir dėl to būtina atlikti naujus kadastrinius matavimus, kurie, anot atsakovo V. C., paprastai trunka 2 - 3 mėnesius.
5. Ieškovė, siekdama vykdyti Preliminariąją sutartį, atliko Žemės sklypo įvertinimą – Ieškovės užsakymu turto vertintojas J. P. atliko Žemės sklypo įvertinimą ir surašė 2020 m. rugsėjo 7 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurią Ieškovė pateikė kredito įstaigai dėl būsimo šalių sandorio finansavimo. Nors iki 2020 m. rugsėjo 1 d. pagrindinė Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis buvo nesudaryta dėl atsakovo V. C. kaltės ir jo neveikimo, tačiau šalys susitarė pratęsti Preliminariosios sutarties 1.3. punkte numatytą pagrindinės sutarties sudarymo terminą.
6. Ieškovė, kurios vardu veikė jos vadovė A. S., 2020 m. spalio 8 d. per pokalbių programėlę „Messenger“ pasiteiravo atsakovo V. C., kaip sekasi dokumentų ruošimas pagrindinės Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymui, taip pat informavo atsakovą V. C., jog gavo šio sandorio, t. y. Žemės sklypo įsigijimo, finansavimo (kreditavimo) pasiūlymą.
7. 2020 m. spalio 22 d. atsakovas V. C. pranešė Ieškovei, jog turi visus reikiamus dokumentus pagrindinės Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymui. Kadangi Ieškovė vykdo veiklą maitinimo sektoriuje ir tuo metu dėl COVID-19 pandemijos buvo paskelbtas karantinas, Ieškovės veikla buvo apribota, todėl 2020 m. spalio 22 d. atsakovui V. C. buvo pranešta, jog būsimo šalių sandorio finansavimas sustabdytas. Nepaisant to, Ieškovė ir atsakovas V. C. susitarė, jog Ieškovė sumokės visą likusią Žemės sklypo kainą, t. y. 47 700 Eur per 2021 m. vasarą kuomet bus atšaukti karantino apribojimai. Tokiu būdu, vykdydama šalių susitarimą, laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 24 d. iki 2021 m. liepos 23 d. Ieškovė sumokėjo atsakovui V. C. visą likusią Žemės sklypo kainą, t. y. 47 700 Eur.
8. Nors Ieškovė ir atsakovas V. C. faktiškai susitarė sudaryti pagrindinę Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau pastarasis ėmė vengti sudaryti pagrindinę Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. Ieškovei atlikus paskutinį mokėjimą ir paprašius atsakovo V. C. rezervuoti laiką pas notarą dėl pagrindinės Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, pastarasis laiko atvykimui pas notarę nerezervavo.
9. Ieškovė 2021 m. rugsėjo 22 d. pranešė atsakovui V. C., jog susitarė dėl šalių atvykimo pas Vilniaus miesto 17-ojo notarų biuro notarę L. M. dėl pagrindinės Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. 2021 m. rugsėjo 24 d. Ieškovė pranešė atsakovui V. C., kad pasibaigė Ieškovės sutikimo pirkti Žemės sklypą, kurį tvirtina NŽT, galiojimas, tačiau 2021 m. spalio 7 d. Ieškovė gavo NŽT patvirtintą naują sutikimą įsigyti Žemės sklypą.
10. Atsakovas V. C. informavo notarę L. M., kad jis yra gavęs NŽT pažymą, pagal kurią leidžiama parduoti Žemės sklypą už 55 000 Eur kainą. Nors Ieškovė jau buvo sumokėjusi atsakovui V. C. visą Žemės sklypo kainą – 53 000 Eur, tačiau esant tokiai padėčiai sutiko papildomai primokėti 2 000 Eur.
11. Atsakovas V. C. Vilniaus miesto 17-ojo notarų biuro notarei L. M. visų būtinų dokumentų pagrindinės Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymui taip ir nepateikė.
12. 2021 m. lapkričio 5 d. atsakovas V. C. pranešė Ieškovei, kad pasibaigė NŽT jam išduotas leidimas (pažyma) parduoti Žemės sklypą, kuris galiojo iki 2021 m. spalio mėn. pabaigos ir apie jo galiojimo terminą atsakovui V. C. buvo žinoma. Laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 7 d. iki 2021 m. lapkričio 5 d. atsakovas V. C. daugybę kartų buvo nuolat raginamas pateikti notarei L. M. trūkstamus dokumentus (Žemės sklypo planą ir NŽT išduotą leidimą), tačiau to taip ir nepadarė.
13. Šalims susitarus, kad atsakovas V. C. iš NŽT gaus naują pažymą (leidimą) dėl Žemės pardavimo, 2021 m. gruodžio 2 d. Ieškovė sužinojo, kad iki nurodytos dienos atsakovas V. C. į NŽT dėl naujo leidimo (pažymos) parduoti Žemės sklypą nesikreipė. Atsakovas V. C. informavo Ieškovę, kad 2021 m. gruodžio 6 d. pateikė NŽT prašymą dėl nurodyto dokumento gavimo.
14. 2022 m. sausio 29 d. atsakovas V. C. pranešė Ieškovei, kad su juo susisiekė atsakovas P. K., kuris pasiūlė nupirkti Žemės sklypą už ženkliai didesnę, t. y. už 60 000 Eur, kainą, tačiau jis su siūlymu nesutiko.
15. 2022 m. kovo 14 d. atsakovas V. C. elektroniniu paštu informavo Ieškovę, kad NŽT išdavė jam naują 2022 m. vasario 23 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas V. C. turi parduoti Žemės sklypą pirmumo teisę turintiems kitiems asmenims, t. y. atsakovui P. K. ir E. P. arba pasirinktinai vienam iš jų.
16. 2022 m. balandžio 6 d. atsakovas V. C. pranešė Ieškovei, jog Preliminarioji sutartis netenka galios, ir kad iš esmės jis sutinka su Ieškove sudaryti pagrindinę Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau už didesnę kainą.
17. Tik pareiškus ieškinį teisme paaiškėjo, kad atsakovas V. C., atsakovas P. K. bei atsakovė R. K. 2022 m. balandžio 15 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Pirkimo – pardavimo sutartis), pagal kurią atsakovai P. K. ir R. K. iš atsakovo V. C. įsigijo Žemės sklypą bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
Šalies argumentai
18. Ieškovės teigimu, šiuo atveju yra visos Civilinio kodekso (CK) 1.93 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos, o būtent: Ieškovė sumokėjo atsakovui V. C. visą Žemės sklypo kainą; Ieškovė visiškai įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas; atsakovas V. C. perdavė Ieškovei Žemės sklypo 2020 m. liepos 20 d. planą; atsakovas V. C. vengė įforminti pagrindinę Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį notarine tvarka. Visa tai sudaro pagrindą teismine tvarka pripažinti pagrindinę šalių Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį galiojančia (sudaryta). Pripažinus pagrindinę šalių Žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį galiojančia, t. y. patenkinus Ieškovės pagrindinį reikalavimą, tenkintinas ir jos išvestinis reikalavimas – Ieškovei pripažintina nuosavybės teisė į Žemės sklypą. Pripažinus Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį galiojančia (sudaryta) ir Ieškovės nuosavybės teisę į Žemės sklypą, Pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu atsakovas V. C. neturėjo nuosavybės teisės į Žemės sklypą ir apie tai buvo žinoma visiems atsakovams, todėl Pirkimo – pardavimo sutartis prieštarauja tiek imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str. 1 d.), tiek gerai moralei (CK 1.81 str. 1 d.) – Pirkimo - pardavimo sutartis pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio) ir byloje taikytina restitucija natūra. O atsakovams P. K. ir R. K. iš atsakovo V. C. priteistina atitinkama piniginė kompensacija, t. y. faktiškai sumokėta Žemės sklypo kaina (visa ar jos dalis).
Žemesnės instancijos teismas
19. Teismo posėdyje ieškovės atstovas advokatas A. L. ieškinį palaikė iš esmės procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų pagrindu ir prašė jį tenkinti.
Šalies argumentai
20. Atsakovas V. C. su ieškiniu nesutinka. Procesiniuose dokumentuose nurodo, kad 2020 m. gegužės 21 d. Ieškovės atstovas (A. G.) per Facebook susirašinėjimų sistemą „messenger“ atsiuntė atsakovui V. C. žinutę / užklausimą, kuria, prisistatęs kaip kaimynas, nurodė, kad jis su žmona ieško žemės pirkimui. Atsakovas V. C. planavo užsiimti Žemės sklypo pardavimu už 55 000 Eur. Priešingai, nei nurodoma ieškinyje, būtent Ieškovės atstovas, o ne atsakovas V. C. buvo sandorio iniciatorius.
21. 2020 m. birželio 9 d. Ieškovė ir atsakovas V. C. pasirašė Preliminariąją sutartį, kurioje sutarė, kad Pagrindinė notarinė sutartis bus sudaryta iki 2020 m. rugsėjo 1 d. Šalys sutarė dėl Žemės sklypo kainos (53 000 Eur) ir jos mokėjimo tvarkos – 5 300 Eur bus sumokamas kaip avansas, įskaitomas į Žemės sklypo kainą, likusi 47 700 Eur bus sumokama tą pačią dieną šalims sudarius ir pasirašius Pagrindinę sutartį ir Žemės sklypo priėmimo – perdavimo aktą. Ieškovė sumokėjo atsakovui V. C. 5 300 Eur avansą.
22. Sudarant Preliminariąją sutartį, nei viena iš jos šalių nebuvo kreipusi į NŽT dėl teisės aktų nustatyta tvarka reikalingų dokumentų išdavimo.
23. 2020 m. birželio 30 d. atsakovas V. C. kreipėsi į Vilniaus rajono 3-ąjį notarų biurą dėl Pagrindinės sutarties sudarymo, pateikė turimus dokumentus ir 2020 m. birželio 7 d. / liepos 3 d. susirašinėjimo metu gavo atsakymą, kad pagal plane nurodytas sklypo ribų posūkio taškų koordinačių reikšmes gaunamas žemės sklypo plotas neatitinka Nekilnojamojo turto registre įregistruoto ploto ir būtina kreiptis į VĮ Registrų centrą sutvarkyti šiuos neatitikimus ir kol nebus kreiptasi į matininkus dėl naujo sklypo plano padarymo ir kol jis nebus užregistruotas, sandorio ji netvirtins.
24. Atsakovas V. C. susirado matininkus ir užsakė kadastrinių matavimų darbus. Apie tai buvo informuotas Ieškovės atstovas, kuris patikino, kad skubos sandorio sudarymui nėra.
25. Be to, 2020 m. rugpjūčio 26 d. atsakovas V. C. kreipiasi į NŽT su pranešimu apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą dėl pažymos (leidimo parduoti) išdavimo. Tuo pat metu atsakovas V. C. sužinojo, kad Ieškovė neturi visos reikalingos sumos atsiskaitymui pagal Preliminariąją sutartį, kad bus siekiama gauti finansavimą bei leidimą iš NŽT dėl Žemės sklypo pirkimo.
Šalies argumentai
26. 2020 m. rugpjūčio 31 d. atsakovas V. C. Ieškovės atstovą informavo, kad kadastriniai matavimai jau atlikti, jie pateikti registruoti VĮ Registrų centrui, kad NŽT yra pateiktas prašymas leidimui parduoti žemę bei paragino Ieškovę taip pat kreiptis į NŽT dėl leidimo pirkti Žemės sklypą gavimo.
27. 2020 m. rugsėjo 1 d. pasibaigė Pagrindinės sutarties sudarymo terminas, tačiau šalys dėl jo pratęsimo buvo susitarusios dar liepos mėnesį, kuomet atsakovas V. C. sužinojo apie reikiamų papildomų kadastrinių matavimų atlikimą ir apie tai informavo Ieškovę. Be to, 2020 m. rugsėjo 1 d. nei Ieškovė, nei atsakovas V. C. nebuvo pateikę notarui visų reikiamų dokumentų tokio sandorio sudarymui, nebuvo gavę reikalingų pažymų iš NŽT, o Ieškovė, be kita ko, neturėjo ir lėšų Žemės sklypo kainai apmokėti.
28. 2020 m. spalio 6 d. atsakovas V. C. gavo iš NŽT atsakymą – Pažymą dėl siūlomo parduoti Žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad atsakovas V. C. gali Žemės sklypą parduoti pasirinktiems asmenims, kadangi parduodamo Žemės sklypo nepageidavo pirkti Žemės ūkio paskirties įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose, 2 dalyje nurodyti asmenys. Duomenys pažymoje galiojo vienerius metus.
29. 2020 m. spalio 8 d. Ieškovės atstovas informavo, jog turi pažymą iš NŽT dėl leidimo pirkti, bet dar nėra pasirašę kreditavimo sutarties. Tą pačią dieną atsakovas V. C. Ieškovės atstovą informavo, kad 2020 m. spalio 15 d. bus gauta pažyma apie kadastrinių matavimų pakeitimų įregistravimą ir tada bus galima derinti su notaru sandorio datą.
30. 2020 m. spalio 15 d. atsakovas V. C. kreipėsi į Vilniaus 3-ąjį notarų biurą dėl Pagrindinės sutarties tvirtinimo, nusiuntė visus sandoriui reikalingus dokumentus. 2022 m. spalio 22 d. atsakovas V. C. informavo Ieškovės atstovą, kokius dokumentus notarui pateikti turi pati Ieškovė. Taigi, 2020 m. spalio 15 d. atsakovas V. C. buvo pasiruošęs įforminti Pagrindinę sutartį.
31. 2020 m. spalio 22 d. Ieškovės atstovas pranešė, jog kreipėsi į kelias kredito įstaigas dėl finansavimo. Šalys sutarė, kad savaitės – dviejų bėgyje viską sutvarkys ir tada derins laiką su notaru.
32. 2020 m. spalio 28 d. atsakovas V. C. notarei pranešė, kad dėl pirkėjo (Ieškovės) kaltės, t. y. dėl negautos paskolos, Pagrindinės sutarties registravimą reikia nukelti porai savaičių.
33. 2020 m. lapkričio 22 d. atsakovas V. C. iš Ieškovės atstovo gavo informaciją, kad Ieškovė dar negavo finansavimo, kad jei jo nepavyks gauti, tuomet per vasarą iš apyvartos galėtų išsimokėti dalimis.
34. 2020 m. lapkričio 22 d. atsakovas V. C. informavo Ieškovę apie tai, kad jis (V. C.) yra pasirašęs porą APVA projektų, kurių įgyvendinimui ankstyvą pavasarį bus reikalingas atsiskaitymas ir kad jam reikalingos lėšos, t. y. jam reikia bent 20 000 Eur įmokos, norint spėti įgyvendinti projektus. Praėjus 4 mėnesiams. t. y. 2021 m. kovo 24 d. Ieškovė informavo atsakovą V. C., kad dar nepavyko gauti pinigų ir kad iki 2021 m. gegužės pabaigos planuoja susitvarkyti finansavimą. 2021 m. gegužės 24/26 dienomis Ieškovė per tris kartus perveda atsakovui V. C. viso 15 000 Eur.
35. 2021 m. liepos 19 d. Ieškovė pranešė, kad sukaupė likusią pinigų sumą ir ją artimiausiu metu perves į atsakovo V. C. sąskaitą. 2021 m. liepos 23 d. Ieškovės atstovas informavo, jog pervesta likusi suma ir kad galima rezervuoti laiką pas notarą. Šalys sutarė, kad notarą organizuos Ieškovė. 2021 m. liepos 28 d. Ieškovės atstovas informavo atsakovą V. C., kad notarė galėtų priimti 2021 m. rugpjūčio 4 d. Sekančią dieną, t. y. 2021 m. liepos 29 d. Ieškovės atstovas pranešė, jog yra problemų su įgaliojimu ir Pagrindinės sutarties pasirašymas atkeliamas rugsėjo mėnesio pradžiai, kai grįš Ieškovės direktorė.
36. 2021 m. rugsėjo 22 d. atsakovas V. C. gavo iš Ieškovės vadovės pranešimą jog 2021 m. rugsėjo 30 d. 12.30 val. yra užsakytas laikas Pagrindinės sutarties įregistravimui Vilniaus 17 - ajame notarų biure ir prisegtas reikalingų dokumentų sąrašas, tarp kurių ir reikalinga NŽT pažyma bei Žemės sklypo planas.
37. 2021 m. rugsėjo 24 d. Ieškovė pranešė, jog notaras neregistruos sandorio, nes yra pasibaigęs Ieškovei išduotas NŽT sutikimas Žemei įsigyti. Tokį sutikimą Ieškovė iš NŽT gavo 2021 m. spalio 7 d.
38. 2021 m. spalio 10 d. atsakovas V. C. notarei ir Ieškovei išsiuntė Žemės sklypo planą ir informavo, kad atsiųs NŽT elektroninę pažymą. 2021 m. spalio 13 d. notarams buvo išsiųsti elektroniniai NŽT dokumentai, o 2021 m. spalio 14 d. notarams išsiųsta NŽT dokumentų foto nuotrauka. Paaiškėjo, kad atsakovui V. C. NŽT išduota pažyma taip pat nustojo galioti (2021-10-06).
Šalies argumentai
39. 2021 m. gruodžio 6 d. atsakovas V. C. pateikė pakartotinį prašymą NŽT dėl pažymos parduoti Žemės sklypą išdavimo ir informavo apie tai Ieškovės atstovą.
40. 2022 m. sausio 29 d. atsakovas V. C. informavo Ieškovę, kad po to, kai NŽT pradėjo pažymos išdavimo procedūrą, į jį kreipėsi kaimynas atsakovas P. K. dėl Žemės sklypo pardavimo jam, su kuo jis (V. C.) nesutiko.
41. 2022 m. kovo 9 d. Ieškovės atstovas informavo atsakovą V. C., kad NŽT pažyma yra paruošta ir galima derinti laiką su notaru. Tą pačią dieną atsakovas V. C. informavo Ieškovės atstovą apie savo tėvo laidotuves.
42. 2022 m. kovo 14 d. atsakovas V. C. informavo Ieškovę, jog gavo 2022 m. vasario 23 d. parengtą NŽT pažymą Dėl Žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog atsakovas V. C. turi parduoti Žemės sklypą pirmumo teisę turintiems kaimynams: E. P. arba P. K..
43. 2022 m. balandžio 5 d. atsakovas V. C. išsiuntė Ieškovei pranešimą, jog Preliminari sutartis netenka galios. Pranešime atsakovas V. C. pasiūlė du galimus tolimesnio bendradarbiavimo kelius – atsakovas V. C. grąžina Ieškovei įmokas už Žemės sklypą arba tariamasi dėl naujų pardavimo sąlygų pagal įstatymus.
44. 2022 m. balandžio 6 / 26 dienomis Ieškovei atsakovas V. C. grąžino 47 700 Eur sumą, t. y. negrąžinta tik 5 300 Eur, pagal Preliminarios sutarties 3.5 punktą.
Šalies argumentai
45. Ieškovei atsisakius tartis dėl naujų sandorio sąlygų pagal teisės aktus ir nurodžius pervesti atgal pinigus taip užbaigiant šį klausimą, 2022 m. balandžio 15 d. buvo sudaryta Pirkimo – pardavimo sutartis su pirmumo teise turinčiu asmeniu pagal NŽT išduotą pažymą atsakovais P. K. ir R. K.. Taigi, ieškinio pateikimo dienai atsakovas V. C. jau buvo perleidęs Žemės sklypą pirmumo teisę turinčiam pirkėjams atsakovams P. K. ir R. K..
46. Teismo posėdyje atsakovo V. C. atstovė advokatė E. P. su ieškiniu nesutiko, palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją ir prašė ieškinį atmesti.
47. Atsakovai P. K. ir R. K. su ieškiniu nesutinka. Procesiniuose dokumentuose nurodo, kad jie yra ūkininkai, ūkininkauja gretimoje Molėtų savivaldybėje. 2021 metų pabaigoje jie sužinojo, kad atsakovas V. C. parduoda Žemės sklypą ir kad jie pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punktą turi pirmumo teisę įsigyti šį Žemės sklypą. Atsakovas P. K. 2021 m. gruodžio 27 d. NŽT pateikė sutikimą įsigyti parduodamą Žemės sklypą už pranešime nurodytą kainą. Kartu su sutikimu buvo pateiktas ir ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas ŪP Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovams susisiekus su V. C. paaiškėjo, kad yra dar keli pretendentai, kurie norėtų pirkti Žemės sklypą. Atsakovas V. C. paaiškino, kad jis turi teisę rinktis ir parduos Žemės sklypą tam, kuris gali sumokėti didžiausią kainą. Po derybų atsakovai sutiko pirkti iš atsakovo V. C. parduodamą Žemės sklypą už 70 000 Eur. 2022 m. balandžio 6 d. tarp šalių buvo pasirašyta preliminarioji žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis ir tos pačios dienos bankiniu nurodymu atsakovas P. K. sumokėjo atsakovui V. C. 7 000 Eur avansą. NŽT 2022 m. balandžio 12 d. atsakovams išdavė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pardavimo pirmumo teisę turinčiam asmeniui, kuria leido įsigyti pirmumo teise parduodamą Žemės sklypą.
48. Tiek V. C., tiek ir atsakovams pateikus visas reikiamas pažymas ir nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus 2022 m. balandžio 15 d. Ukmergės rajono 2 – ajame notarų biure buvo parengta Žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis, atliktas 63 000 Eur bankinis pinigų pervedimas į atsakovo V. C. sąskaitą. Po to sutartis patvirtinta šalių ir notaro parašais. Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) (Pirkimo – pardavimo sutartis) 2022 m. balandžio 16 d. įregistruota Nekilnojamojo turto registre.
Atsiliepimas
49. Atsakovų teigimu, Ieškovė klaidina teismą, nurodydama, kad atsakovai žinojo apie tai, kad neva Žemės sklypas jau buvo parduotas ir sudarė nesąžiningą sandorį. Ieškovei, kaip juridiniam asmeniui, kuris užsiima verslu, turėjo būti žinomas CK 6.393 straipsnis, kuris numato, kad nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartys turi būti notarinės formos, o privačių žemės ūkio paskirties žemės sklypų įsigijimui taikomi Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo reikalavimai. Apie jokius Žemės sklypo pardavimus ir atsakovo V. C. santykius su Ieškove atsakovams nebuvo žinoma. Nekilnojamojo turto registre jokių apribojimų šiam Žemės sklypui taikoma nebuvo. Atsakovai, pažymi, kad jų su atsakovu V. C. pasirašytos preliminarios žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties 3.7 punkte atsakovas V. C. garantavo: „Pardavėjas garantuoja, kad šios Sutarties sudarymo momentu Žemės sklypas priklauso jam ir yra be jokių apribojimų, nėra niekam įkeistas, perleistas, išnuomotas. Dėl Žemės sklypo nėra jokių įsipareigojimų, jis nėra apsunkintas areštu, nėra jokių disponavimo, valdymo ar naudojimo apribojimų. Dėl Žemės sklypo nevyksta jokie ginčai. Tuo pačiu Pardavėjas užtikrina, kad nurodytos aplinkybes nepasikeis iki Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, Žemės sklypo perdavimo Pirkėjui momento bei Pirkėjo nuosavybės teisių įregistravimo momento.“ Panaši nuostata pakartota ir Pirkimo – pardavimo sutartyje. Atsakovai Žemės sklypą įsigijo laikydamiesi visų įstatymais numatytų reikalavimų, turėjo pirmumo teisę, kuria pasinaudojo ir sumokėjo žymiai didesnę kainą, negu buvo numatyta atsakovo V. C. pirminiame sprendime parduoti Žemės sklypą. Kadangi atsakovai sąžiningai įgijo Žemės sklypą gavę atsakovo V. C. patvirtinimą ir garantijas, kad tretieji asmenys neturi ir negali turėti jokių teisių į parduodamą Žemės sklypą, jie yra sąžiningi įgijėjai, todėl vadovaujantis CK 4.96 straipsnio 2 dalimi Žemės sklypas negali būti iš jų išreikalautas.
50. Atsakovai atkreipia dėmesį, kad Ieškovė, ginčydama sandorį, kurio vertė 70 000 Eur, neteisingai nurodė ieškinio sumą ir neapmokėjo įstatyme numatytos žyminio mokesčio sumos, nepasinaudojo civiliniame procese numatytomis galimybėmis iki ieškinio padavimo susipažinti su ginčijamo sandorio pilnu turiniu, todėl ieškinio reikalavimai, liečiantys Ieškovės reikalavimą pripažinti atsakovo V. C. ir atsakovų sudarytą Pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio), nepašalinus ieškinio trūkumų negalėtų būti svarstomas. Ieškovei pašalinus ieškinio trūkumus, reikalavimas pripažinti Pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančią turėtų būti atmestas, kadangi atsakovai yra sąžiningi įgijėjai. Atmetus ieškinio reikalavimą pripažinti sandorį negaliojančiu, negalėtų būti taikoma ir restitucija, todėl ir Ieškovės reikalavimas taikyti restituciją taip pat yra atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
51. Teismo posėdyje atsakovas P. K. ir jo atstovas advokatas R. J. prašė ieškinį atmesti, iš esmės procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
52. NŽT atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodo, jog ieškinys nagrinėtinas teisės aktų nustatyta tvarka. Nurodo, kad Žemės sklypas Pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu bendrąja jungtine nuosavybės teise priklauso atsakovams R. K. ir P. K.. Nors nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 str. 1 d.) ir kuri gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 str. 1 d.), vienas iš įstatymo reguliuojamų nuosavybės teisės ribojimų įtvirtintas Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme (ŽŪPŽĮĮ).
53. Atsakovas V. C. 2020 m. rugpjūčio 26 d. NŽT pateikė prašymą, kuriuo pranešė, kad parduoda Žemės sklypą už 55 000 Eur.
Motyvuojamoji dalis
54. Atsižvelgiant į tai, kad parduodamo Žemės sklypo nepageidavo pirkti ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose ir 2 dalyje nurodyti asmenys, NŽT 2020 m. spalio 6 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui V. C. išdavė pažymą dėl Žemės sklypo pardavimo pasirinktiems asmenims, kuri galiojo vienerius metus, bet ne ilgiau, iki pasikeis duomenys, pagal kuriuos buvo išduotos šios pažymos, kai šie pasikeitimai gali turėti įtakos pagal šio straipsnio 1 dalį nustatant asmenis, turinčius pirmumo teisę įsigyti privačios žemės ūkio paskirties žemės (ŽŪPŽĮĮ 5 str. 9 d.).
55. Atsakovas V. C. 2021 m. gruodžio 6 d. NŽT pateikė prašymą, kuriuo pranešė, kad parduoda Žemės sklypą už 53 000 Eur bei nurodė Žemės sklypo pardavimo sąlygas sandorį sudaryti pusės metų laikotarpyje, apmokėti iki sandorio sudarymo momento, pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo išlaidas apmoka pirkėjas.
56. NŽT, vadovaudamasi ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2022 m. balandžio 12 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui V. C. išdavė pažymą „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam asmeniui“, kuria nurodė, kad Žemės sklypas turi būti parduodamas E. P.. NŽT pažymi, kad E. P. 2021 m. gruodžio 30 d. NŽT pateikė sutikimą kartu su Ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimu ŪP Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo sutiko už V. C. nurodytą kainą – 53 000 Eur pirkti Žemės sklypą.
57. Žemės sklypas parduotas asmeniui, turinčiam pirmumo teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, bei pateikusiam sutikimą (sprendimą) pirkti Žemės sklypą.
Teismas konstatuoja:
58. Byloje kilęs ginčas dėl Pagrindinės sutarties pripažinimo sudaryta ir nuosavybės teisių į Žemės sklypą pripažinimo (CK 1.93 str. 4 d., ) ir Pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia (CK 1.80 str. 1 d., 1.81 str. 1 d.) bei restitucijos taikymo teisinių santykių (CK 1.80 str. 2 – 4 d.).
59.1. 2020 m. birželio 9 d. V. C. ir MB „Versli moteris“ (atstovaujama direktorės A. S.) pasirašė Preliminariąją žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį (Preliminarioji sutartis), kuria C. C. patvirtino savo įsipareigojimą parduoti, o Ieškovė ateityje pirkti (sudarius Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį) žemės ūkio paskirties 1,83 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (Žemės sklypas). Šalys įsipareigojo iki 2020 m. rugsėjo 1 d. sudaryti notarinę pirkimo – pardavimo sutartį Vilniaus rajono 3-ajame notarų biure (Preliminariosios sutarties 1.1. - 1.3 punktai). Šalys susitarė dėl Žemės sklypo kainos – 53 000 Eur ir atsiskaitymo už Žemės sklypą terminų - 5 300 Eur avanso ir 47 700 Eur pasirašant notarinę Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį ir Žemės sklypo priėmimo – perdavimo aktą (Preliminariosios sutarties 2.1. – 2.2. punktai). Be to, Ieškovė įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. pateikti Preliminariojoje sutartyje nurodytam notarų biurui arba šalių susitarimu kitam pasirinktam notarui visus su pirkėjo asmeniu (Ieškove) susijusius dokumentus, būtinus, kad notaras galėtų patvirtinti pagrindinę Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį (Preliminariosios sutarties 3.2 punktas), o V. C. įsipareigojo iki birželio 30 d. notarų biurui pateikti galiojančią Valstybės įmonės Registrų centro išduotą pažymą sandoriui bei visus kitus būtinus dokumentus, reikalingus patvirtinti pagrindinę Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį (Preliminariosios sutarties 3.3 punktas). Preliminariosios sutarties 3.4., 3.5. ir 5.1. punktuose šalys įtvirtino pagrindinės Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo teisines pasekmes (atsižvelgiant šalies, dėl kurios pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, kaltę).
59.2. Ieškovė 2020 m. birželio 17 d. pagal Preliminariąją sutartį pervedė į E. N. banko sąskaitą 5 300 Eur.
59.3. V. C. 2020 m. rugpjūčio 26 d. kreipėsi į NŽT su pranešimu dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą (Žemės sklypą) už 55 000 Eur.
59.4. 2020 m. spalio 6 d. NŽT išdavė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria V. C. leido parduoti Žemės sklypą. Pažymoje, be kita ko, nurodyta, kad ji galioja vienus metus nuo jos išdavimo dienos, bet ne ilgiau, iki pasikeis duomenys, pagal kuriuos pažyma buvo išduota, kai pasikeitimai gali turėti įtakos pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (ŽŪPŽĮĮ) 5 straipsnio 1 dalį nustatant asmenis, turinčius pirmumo teisę įsigyti privačios žemės ūkio paskirties žemės.
59.5. 2020 m. rugsėjo 7 d. buvo surašyta turto (Žemės sklypo) vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią Žemės sklypas įvertintas – 53 100 Eur verte. Žemės sklypo vertinimas atliktas Ieškovės užsakymu, įkeitimo tikslu, ir skirtas Lietuvos Respublikoje registruotoms kredito įstaigoms.
59.6. Per laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 24 d. iki 2021 m. liepos 23 d. (aštuoniais pavedimais) Ieškovė už Žemės sklypą pervedė V. C. viso 47 700 Eur.
59.7. Įvertinęs Ieškovės 2021 m. spalio 4 d. prašymą NŽT 2021 m. spalio 7 d. išdavė Ieškovei sutikimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemės (Žemės sklypą) Nr. (duomenys neskelbtini).
59.8. V. C. 2021 m. gruodžio 6 d. kreipėsi į NŽT su pranešimu dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą (Žemės sklypą) už 53 000 Eur.
59.9. 2021 m. gruodžio 27 d. P. K. informavo NŽT apie sutikimą už 53 000 Eur įsigyti Žemės sklypą.
59.10. Atsakydama į V. C. 2021 m. gruodžio 7 d. pranešimą NŽT 2022 m. vasario 23 d. išdavė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo (Žemės sklypo) pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui – E. P. arba P. K.. Pažymoje nurodyta, kad teisė pasirinkti, kuriam iš nurodytų asmenų arba asmenims pasiūlytomis sąlygomis parduoti Žemės sklypą, priklauso V. C..
59.11. 2022 m. balandžio 8 d. NŽT P. K. ir R. K. išdavė sutikimą įsigyti Žemės sklypą.
59.12. 2022 m. kovo 9 d. Ieškovės vadovė A. S. pasirašė žemės ūkio paskirties žemės (Žemės sklypo) pirkėjo (juridinio asmens) deklaraciją
59.13. 2022 m. balandžio 5 d. V. C. pranešė Ieškovei, kad Preliminarioji sutartis netenka galios, kadangi pagal jos sąlygas pagrindinė Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, o pagal NŽT 2022 m. vasario 23 d. pažymą parduoti Žemės sklypą Ieškovei negalima.
59.14. Per laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 6 d. iki 2022 m. balandžio 26 d. (devyniais pavedimais) V. C. grąžino Ieškovei viso 47 700 Eur įnašo už Žemės sklypą.
59.15. 2022 m. balandžio 6 d. tarp V. C. ir P. K. buvo pasirašyta preliminarioji žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, o 2022 m. balandžio 15 d. buvo pasirašyta ir pagrindinė Pirkimo – pardavimo sutartis, kuria V. C. pardavė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise P. K. ir R. K. Žemės sklypą už 70 000 Eur, kurie V. C. buvo pervesti 2022 m. balandžio 6 d. ir 2022 m. balandžio 15 d. pavedimais.
59.16. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju A. G. nurodė, kad Ieškovė veikia renginių ir viešo maitinimo organizavimo srityje. Su atsakovu V. C. sutarė dėl Žemės sklypo įsigijimo, tačiau atėjus laikui atsirado trukdžių dėl kadastrinių matavimų, todėl sandorio tvirtinimas atsidėjo. Vėliau prasidėjo covidiniai suvaržymai, dėl kurių Ieškovei pasunkėjo finansavimo klausimų sprendimas. Ieškovė su V. C. susitarė, kad už žemės sklypą bus atsiskaityta per vasarą. Ieškovė vasarą sumokėjo visą kainą. Vėliau sekė kiti trukdžiai su dokumentų derinimu. Iš pradžių baigėsi Ieškovės pažyma, vėliau baigėsi atsakovo V. C. pažyma. V. C. tik gruodžio mėnesį kreipėsi į NŽT dėl naujos pažymos. Iš pradžių V. C. žadėjo Žemės sklypo kitiems asmenims, taip pat ir P. K., neparduoti, vėliau iš Ieškovės ėmė reikalauti didesnės Žemės sklypo kainos. Iki pat pranešimo, kad Preliminarioji sutartis nutraukiama, Ieškovė nebuvo informuota apie tai, kad sandoris nebus sudaromas. Pajautęs, kad V. C. vengia bendradarbiauti, jis (liudytojas A. G.) nesuderinęs to su Ieškovės vadove, apimtas emocijų, parašė atsakovui V. C., jog pastarasis grąžintų už Žemės sklypą sumokėtus pinigus, tačiau Ieškovė niekada neatsisakė savo ketinimų įsigyti Žemės sklypą.
Dėl Pagrindinės sutarties pripažinimo sudaryta ir nuosavybės teisių į Žemės sklypą pripažinimo
60. Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti jos ir atsakovo V. C. 2020 m. birželio 9 d. pirkimo – pardavimo sutartį dėl 1,8300 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas), perleidimo galiojančia (sudaryta) bei pripažinti Ieškovei nuosavybės teisę į Žemės sklypą. Tai yra, Ieškovė nagrinėjamu atveju siekia įrodyti, kad jai sumokėjus atsakovui V. C. visą Žemės sklypo kainą 2020 m. birželio 9 d. sutartis turėtų būtų kvalifikuota Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi ir, atsakovui V. C. vengiant ją įforminti notarine tvarka, turėtų būti pripažinta teismo. Toks Ieškovės reikalavimas pagal nagrinėjamu atveju susiklosčiusią situaciją vertintinas, kaip nepagrįstas ir neteisėtas, todėl atmestinas.
61. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį, apibrėžiančią pirkimo–pardavimo sutarties sampratą, pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pagal CK 6.309 straipsnio 1 dalį laikoma, kad įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimajam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas–pardavimas. Kai pirkti ar parduoti daiktą įsipareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą (CK 6.309 straipsnio 3 dalis). Su šios normos taikymu tiesiogiai susijusi ir CK 1.93 straipsnio 4 dalis, nustatanti, kad jeigu viena iš sandorio šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu; šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia. Pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą galima išskirti tokius šios sutarties bruožus: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, rašytinis šio susitarimo įforminimas. Tais atvejais, kai būtina atskirti preliminariąją sutartį nuo pagrindinės, dėl kurios šalys galėjo tartis preliminariojoje sutartyje, lemiamą reikšmę turi susitarimą sudariusių šalių valia. Nustačius, kad išreikšta šalių valia aiškiai rodo jų susitarimą ateityje sudaryti kitą, t. y. pagrindinę, sutartį, konstatuotinas ikisutartinių santykių etapas ir preliminariosios sutarties sudarymo faktas. Nustatant tikrąją tam tikros sutarties šalių valią, taikytinos sutarčių aiškinimo taisyklės, nurodytos CK 6.193 straipsnyje. Kilus šalių ginčui, teismas turi nustatyti tikruosius šalių ketinimus ir pagal juos kvalifikuoti susitarimą teisės taikymo požiūriu: yra tai preliminarioji ar pagrindinė sutartis. Nustačius, kad šalys susitarimu siekė tik susitarti dėl tokios sutarties sudarymo ateityje, nėra pagrindo tokio susitarimo kvalifikuoti kaip pagrindinės sutarties. Daikto kainos sumokėjimas pats savaime nesudaro pagrindo šalių ikisutartinių santykių kvalifikuoti kaip pagrindinės sutarties.
62. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2020 m. birželio 9 d. Preliminariojoje sutartyje šalys (Ieškovė ir atsakovas V. C.) aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė pagrindinę Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį sudaryti ateityje, susitarė dėl termino, iki kada turi būti sudaryta pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis. Todėl nėra jokio faktinio ir / ar teisinio pagrindo tarp šalių 2020 m. birželio 9 d. susiformavusių teisinių santykių kvalifikuoti Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi, kaip nuosavybės teisių į Žemės sklypą atsiradimo pagrindu, atitinkamai nėra pagrindo tenkinti ir Ieškovės reikalavimą pripažinti šią sutartį galiojančia CK 1.93 straipsnio 4 dalies pagrindu.
63. Byloje be to nustatyta, kad ir nesudarius Pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties per Preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą, t.y. iki 2020 m. rugsėjo 1 d., tarp šalių tęsėsi ikisutartiniai teisiniai santykiai dėl Žemės sklypo pirkimo – pardavimo.
64. Ypač svarbu pabrėžti, kad ginčo Žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, ir tokios paskirties žemės sklypų pirkimo – pardavimo santykius be bendrųjų teisės normų reglamentuoja ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas (ŽŪPŽĮĮ).
65. Kaip jau minėta, Ieškovė siekia, kad teismas patvirtintų Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandorį tarp jos ir atsakovo V. C. CK 1.93 straipsnio 4 dalies, pagal kurią, jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu ir šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nereikia, pagrindu.
66. Kasacinio teismo pažymima, kad CK 1.93 straipsnio 4 dalies norma turi būti aiškinama ir taikoma nepažeidžiant civilinėje teisėje galiojančio sutarties laisvės principo, pagal kurį civilinių santykių subjektai yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį, ar jos nesudaryti. Negalima priversti asmens sudaryti sutartį prieš jo valią, išskyrus atvejus, kai tokia pareiga nustatyta įstatymo ar savanoriško įsipareigojimo (CK 6.156 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-200-469/2017). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taip pat išaiškinta, jog tam, kad būtų galima taikyti CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nurodytą išimtį, būtinos tokios sąlygos: 1) sandoris yra dvišalis; 2) viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį; 3) kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Nustačius, kad nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo pripažinti sandorį galiojančiu pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2011).
67. Teismui sprendžiant ginčą dėl sandorio pripažinimo galiojančiu CK 1.93 straipsnio 4 dalies pagrindu taikomos bendrosios Civilinio proceso kodekso (CPK) įrodinėjimo taisyklės, tarp jų ir 178 straipsnyje įtvirtinta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
68. Ieškovė byloje įrodinėja, kad šalių valia atitiko CK 6.305 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pirkimo –pardavimo sutarties sampratą. Ji pervedė atsakovui V. C. visą Žemės sklypo kainą (53 000 Eur), o atsakovas V. C. perdavė jai Žemės sklypo planą. Ginčo dėl šių faktinių aplinkybių tarp proceso šalių nėra. Iš esmės ginčas kilęs dėl trečiosios CK 1.93 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymui privalomos sąlygos – atsakovo V. C. vengimo įforminti sandorį notarine tvarka.
69. Abi šalys į bylą teikė susirašinėjimą, patvirtinantį ikisutartinius Žemės sklypo pirkimo – pardavimo teisinius santykius po to, kai pagrindinė Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta per Preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą (iki 2020-09-01). Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad 2020 m. rugsėjo 1 d. pasirašyti pagrindinę Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį pasirašyti nebuvo pasirengę abi šalys, tačiau nuo 2020 m. spalio 15 d. būtent atsakovas V. C. pašalino visas kliūtis notariniam sandorio patvirtinimui. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad sudaryti Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį kliūtimi buvo ne atsakovo V. C. vengimas ją įforminti notariškai, o Ieškovės lėšų tokiam sandoriui neturėjimas. Byloje nustatyta, kad Žemės sklypo kainą Ieškovė atsakovui V. C. sumokėjo tik 2021 m. liepos 23 d. Toliau sekę šalių veiksmai (A. G. (veikiančio Ieškovės vardu) pranešimas apie su notare suderintą laiką 2021-08-04 dienai, 2021-07-29 to paties A. G. pranešimas apie „problemas“ su įgaliojimu jam veikti Ieškovės vardu, bei Ieškovės vadovės negalėjimą tai sutvarkyti iki sutarto pas notarę laiko, Ieškovės vadovės 2021-09-22 pranešimas apie pas notarę sutartą (rezervuotą) laiką 2021-09-30 dienai bei Ieškovės pranešimas, jog notariškai patvirtinti sandorio 2021-09-30 nepavyks dėl to, kad pasibaigęs Ieškovei išduotas NŽT sutikimas Žemės sklypo įsigijimui ir dėl to Ieškovė priversta kreiptis į NŽT su nauju prašymu, Ieškovės 2021-10-07 pranešimas apie gautą iš NŽT sutikimą (leidimą) jai įsigyti Žemės sklypą) leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad iki pat 2021 m. spalio 7 d. dienos atsakovo V. C. veiksmų negalima vertinti, kaip vengimo įforminti Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandorį notarine tvarka. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad sandoris nebuvo įformintas labiau dėl Ieškovės netinkamo veikimo – po Žemės sklypo kainos sumokėjimo būtent Ieškovė, organizavusi notarinį patvirtinimą, neturėjo tam reikalingų dokumentų (tinkamai įforminto įgaliojimo, NŽT sutikimo (leidimo)). Kaip matyti iš bylos medžiagos, tuo metu, kai Ieškovė įgijo paskutinį sandorio notariniam patvirtinimui reikalingą dokumentą (NŽT sutikimą (leidimą)), atsirado objektyvi, nuo atsakovo V. C. valios nepriklausiusi, aplinkybė – baigė galioti NŽT atsakovui V. C. išduota ir pagal ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 9 punktą vienerius metus galiojusi pažyma. Taigi, iki pat 2021 m. spalio 7 d. jokių atsakovo V. C. veiksmų nėra pagrindo vertinti kaip vengimo įforminti sandorį notarine tvarka. Vėliau, t. y. nuo 2021 m. spalio 7 d. galimybę patvirtinti sandorį notariškai eliminavo ne atsakovo V. C. vengimas CK 1.93 straipsnio 4 dalies aiškinimo ir taikymo prasme, o privalomo dokumento (NŽT pažymos) nebuvimas. Iš į bylą pateikto šalių ir notarių susirašinėjimo galima daryti labiau tikėtiną prielaidą, kad V. C. gauti NŽT pažymą ne vengė, bet to nepadarė dėl techninių nesklandumų teikiant dokumentus NŽT elektronine forma.
70. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad V. C. į NŽT su pranešimu dėl sprendimo parduoti Žemės sklypą kreipėsi 2021 m. gruodžio 6 d. Šio pranešimo pagrindu NŽT 2021 m. vasario 23 d. išdavė pažymą, pagal kurią V. C. Žemės sklypą turi parduoti E. P. arba P. K.. Tai suponuoja išvadą, kad įforminti Žemės sklypo pirkimo - pardavimo sandorį tarp Ieškovės ir atsakovo V. C. notariškai nėra galimybės ne dėl atsakovo V. C. valinio (sąmoningo) vengimo, o dėl tokio sandorio prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms (ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnis).
71. Apibendrinant šio sprendimo 63 – 73 punktuose aptartas faktines aplinkybes bei nurodytus motyvus darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta privaloma CK 1.93 straipsnio 4 dalies taikymui sąlyga – V. C. vengimas įforminti Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandorį notarine tvarka, todėl nėra teisinio pagrindo teismui tokį sandorį patvirtinti. Atmetus Ieškovės reikalavimą patvirtinti Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandorį atmestinas ir išvestinis reikalavimas pripažinti Ieškovei nuosavybės teisę į Žemės sklypą (CK 4.47 straipsnis).
72. Ieškovės argumentai apie tai, jog jai atsakovas V. C. nėra grąžinęs 5 300 Eur iš sumokėtos už Žemės sklypą kainos nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, todėl teismas dėl jų nepasisakys.
Dėl Pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo
73. Ginčydama ir prašydama pripažinti V. C. ir P. K. bei R. K. 2022 m. balandžio 15 d. pirkimo – pardavimo sutartį (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl Žemės sklypo perleidimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio) bei pritaikyti restituciją, t. y. išreikalauti iš P. K. bei R. K. ir grąžinti Ieškovei Žemės sklypą, o iš V. C. priteisti P. K. ir R. K. piniginę kompensaciją, Ieškovė nurodo, kad ginčijamos Pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu V. C. jau neturėjo nuosavybės teisių į Žemės sklypą ir apie tai buvo žinoma tik V. C., tiek ir P. K. bei R. K., todėl ginčijama sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 dalis).
74. Ieškovės argumentus, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu C. C. neturėjo nuosavybės teisės į Žemės sklypą, paneigia jau anksčiau šiame sprendime teismo padarytos išvados, kad Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandoris, nepaisant šalis siejusių ikisutartinių teisinių santykių, sudarytas nebuvo, todėl nuosavybės teisės į Žemėse sklypą Ieškovei jokiu teisėtu pagrindu neperėjo.
75. Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Sutartis gali būti pripažinta niekine ir negaliojančia CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu tuomet, kai ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-684/2019, 17 punktas ir jame nurodyta ankstesnė kasacinio teismo praktika). Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą, sandorio negaliojimas yra siejamas su jo prieštaravimu imperatyvioms teisės normoms, t. y. su vienareikšmiškai įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, kuriomis siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką. Sandorio pripažinimas negaliojančiu šiuo pagrindu yra sutarties laisvės principo išimtis. Privatinėje teisėje dominuoja dispozityvus, bet ne imperatyvus teisinio reguliavimo metodas. Imperatyvioji teisės norma CK 1.80 straipsnio prasme yra tokia, kuria siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką, todėl aiškinantis normos imperatyvumą turi būti nustatyta, ar egzistuoja viešasis interesas, kuriam užtikrinti ji skirta. Teisės norma, kurioje nėra aiškiai išreikšto imperatyvo, gali būti pripažįstama imperatyvia įvertinus jos tikslus ir uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normomis ir t. t. Kita vertus, vien privalomojo teisės normos pobūdžio konstatavimas nepakankamas pripažinti, kad ją pažeidžiantis sandoris yra niekinis, jeigu privaloma taisyklė saugo tik privačius civilinės apyvartos dalyvių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014; 2019 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-969/2019, 35 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismai, pripažindami sandorius negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu, procesiniame sprendime turi nurodyti ne tik CK 1.80 straipsnį, bet ir konkrečią imperatyviąją įstatymo normą, kuriai sandoriai prieštarauja, nes, to nepadarius, teismų procesiniai sprendimai būtų nepakankamai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2012).
76. Jokie byloje nustatyti faktai neleidžia daryti išvados, kad atsakovų V. C. (Žemės sklypo savininko) ir P. K. bei R. K. (privalomą NŽT leidimą ir įstatyminę pirmumo teisę turinčių pirkėjų) 2022 m. balandžio 15 d. sudaryta Pirkimo – pardavimo sutartis prieštarautų kokioms nors imperatyvioms įstatymo normoms. Ir priešingai, Ieškovės siekis įforminti Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandorį su ja, neturinčia pirmumo teisės įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę, prieštarautų ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnyje įtvirtintam imperatyvui.
77. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Ieškovė, siekdama nuginčyti tarp atsakovų sudarytą Pirkimo – pardavimo sandorį, nurodo, jog atsakovai (tiek V. C., tiek P. ir R. K.) veikė nesąžiningai.
78. Viešoji tvarka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-187-421/2017 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad sandorio šalies sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas; teisės klausimas – ar teisingai aiškinami sąžiningumo kriterijai atitinkamuose teisiniuose santykiuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumą nusako asmens psichikos būklė konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Sąžiningumo turinio reikalavimai gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-187-421/2017 48 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
79. Jokios byloje nustatytos faktinės aplinkybės (nei tai, kad P. K. yra matininkas, nei tai, kad 2022 m. sausio mėnesį šis asmuo kontaktavo su V. C. dėl Žemės sklypo įsigijimo) neleidžia spręsti, kad P. K. ir / arba R. K. veikė nesąžiningai. Pastebėtina, kad Ieškovė neįrodė, jog atsakovus V. C., P. K. ir R. K. būtų sieję kokie nors ikisutartiniai teisiniai santykiai, susiję su Žemės sklypo pirkimu – pardavimu, tuo laikotarpiu, kai Ieškovę su V. C. siejo Preliminariąja sutartimi prisiimti įsipareigojimai, ar vėlesnių ikisutartinių teisinių santykių metu, kol galiojo Ieškovei NŽT išduotas sutikimas įsigyti Žemės sklypą ir / arba atsakovui V. C. NŽT išduota tokiam sandoriui privaloma pažyma.
80. Nesant teisinių pagrindų pripažinti Pirkimo – pardavimo sandorį negaliojančiu, atmestinas ir Ieškovės išvestinis reikalavimas dėl restitucijos taikymo (CK 1.80 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
81. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
82. Ieškinį atmetus, teisė į patirtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimą įgijo atsakovai. V. C. pateikė prašymą priteisti iš Ieškovės 1 960 Eur atstovavimo išlaidų, kurias pagrindė sąskaitomis už teisines paslaugas (serija EP Nr. (duomenys neskelbtini)) bei mokėjimo pavedimais (2022-05-12, 2022-06-06, 2022-07-10, 2022-09-09 ir 2022-10-17). Atsakovas P. K. prašo priteisti 2 000 Eur atstovavimo išlaidų, grindžiamų sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Pinigų priėmimo kvitu Serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini).
83. CPK 98 straipsnyje, reglamentuojančiame išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą, nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas (1 d.).
84. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.2 įtvirtintas 2,5 dydžio koeficientas už atsiliepimą į ieškinį, 8.3 punkte įtvirtintas 1,5 dydžio koeficientas už tripliką, o 8.19 punkte įtvirtintas 0,1 koeficientas už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą.
85. Teisinės paslaugos advokatų atsakovams buvo teikiamos 2022 m. II ketvirtį ir III ketvirtį, taigi, apskaičiuojant advokatui mokėtiną maksimalų užmokestį, taikytinas 2021 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 1 679,30 Eur ir 2022 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 1 729,90 Eur. Atsakovų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos yra žymiai mažesnės nei rekomenduojamas maksimalus dydis, laikytinos protingomis, tinkamai ir pakankamai pagrįstomis, todėl priteistinos iš Ieškovės.
86. Be to, valstybei iš Ieškovės priteistina 9 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio kodekso 1.80, 1.81, 1.93, 6.156, 6.165, 6.305 straipsniais ir Civilinio proceso kodekso 93, 270, 307 straipsniais teismas
nusprendžia:
MB „Versli moteris“ ieškinį atmesti.
Priteisti V. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš MB „Versli moteris“ (j. a. k. 305542972) 1 960 Eur (tūkstantį devynis šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti P. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš MB „Versli moteris“ (j. a. k. 305542972) 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš MB „Versli moteris“ (j. a. k. 305542972) 9 Eur (devynis eurus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos teismą.