Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-14581-484/2025

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-12-17
Bylos Nr.: eI3-14581-484/2025
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Ina Kirkutienė
Pareiškėjas: E. Š.
Atsakovas: Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

29.1.3Išmokų, išmokėtų ir (arba) panaudotų pažeidžiant teisės aktus, grąžinimas ir išieškojimas
55.1.1Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas

Administracinė byla Nr. eI3-14581-484/2025Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00634-2025-9Procesinio sprendimo kategorija: 29.1.3; 55.1.1 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 17 d.VilniusRegionų administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. Š. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas E. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) Panevėžio apygardos skyriaus 2025 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. 21RE4-108 (AG4-78/22-2025) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė, NMA ar Agentūra) Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Panevėžio paramos administravimo skyriaus 2025 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. SKP-106 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą grindžia šiais argumentais:

2.1. NMA nenurodo, kokios konkrečiai licencijos, numatytos Licencijavimo pagrindų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 937 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. liepos 20 d. nutarimo Nr. 750 redakcija), nepateikė pareiškėjas. NMA taip pat nenurodo, kokios konkrečios Licencijavimo pagrindų aprašo nuostatos buvo pažeistos. Pareiškėjas buvo informuotas, kad veiklos vykdymui būtinas leidimas-higienos pasas. Iš skundžiamo Sprendimo neaišku, ar pareiškėjui sankcija yra paskirta už tai, kad jis nepateikė leidimo-higienos paso, ar kad nepateikė licencijos. Taip pat neaišku, kokiu teisiniu pagrindu vadovaujantis leidimas-higienos pasas yra prilyginamas licencijai. NMA tokios savo išvados teisiniais argumentais nepagrindžia. Komisija dėl šių pareiškėjo argumentų nepasisakė, nenurodė, kodėl juos atmetė.

2.2. Licencijavimo pagrindų apraše nėra įtvirtinta, kad leidimas-higienos pasas yra prilyginamas licencijai, todėl nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, kad pareiškėjas, su paskutiniu mokėjimo prašymu nepateikdamas licencijos, pažeidė Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo nuo 2018 m. taisyklių, kai verslo planui įgyvendinti yra mokama išmoka, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 3D-773 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo nuo 2018 m. taisyklių, kai verslo planui įgyvendinti yra mokama išmoka, patvirtinimo“ (toliau – Įgyvendinimo taisyklės) 20.10 punktą. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjui skirti sankcijas.

2.3. Komisija nėra viešojo administravimo subjektas ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje. Komisija nepagrįstai ėmėsi viešojo administravimo funkcijų ir bandė pagrįsti NMA išvadą, kad pareiškėjas pažeidė Įgyvendinimo taisyklių 20.10 punktą. NMA, o ne Komisija, priėmusi negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalis). Jei asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės negalėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus, toks trūkumas vertintinas kaip esminis, sudarantis savarankišką ir pakankamą pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2013 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-990/2013, 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-602/2021).

2.4. NMA sprendimą turi pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais ne po to, kai jis buvo priimtas, o visus argumentus privalo nurodyti priimtame Sprendime.

2.5. Skundžiamas Sprendimas neatitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnio 2 punkto reikalavimų, nes NMA, priimdama skundžiamą Sprendimą, pablogino pareiškėjo, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, padėtį. Komisija netinkamai išaiškino non reformatio in peius (draudimo keisti į blogąją pusę) principą.

2.6. NMA Panevėžio paramos administravimo skyriaus 2024 m. liepos 24 d. sprendime, kurį panaikino Komisija, buvo nurodyta, kad esą pareiškėjas netinkamai įgyvendino verslo planą. Tada NMA jam taikė sankcijas pagal Įgyvendinimo taisyklių 52.2. punktą. Kitų trūkumų, įskaitant licencijos nepateikimą, NMA Panevėžio paramos administravimo skyriaus 2024 m. liepos 24 d. sprendime nurodyta nebuvo.

2.7. Visos tariamai naujai paaiškėjusios aplinkybės buvo žinomos ir NMA Panevėžio paramos administravimo skyriaus 2024 m. liepos 24 d. sprendimo priėmimo metu. Po to iš esmės niekas nepasikeitė. Jei pareiškėjas nebūtų apskundęs NMA Panevėžio paramos administravimo skyriaus 2024 m. liepos 24 d. sprendimo, akivaizdu, kad pareiškėjui sankcija pagal Įgyvendinimo taisyklių 20.10 punktą nebūtų pritaikyta.

2.8. NMA, skundžiamu Sprendimu iš naujo pritaikydama sankcijas kitu pagrindu, pablogino pareiškėjo padėtį.

2.9. NMA turi įrodyti, jog pareiškėjas pateikė melagingą informaciją. Tačiau NMA nenurodo, kuri informacija pateikta buvo melaginga. Nepateikia tai pagrindžiančių įrodymų. Sankcijų taikymas nenurodant jokių faktinių argumentų ir grįstas prielaidomis pažeidžia nekaltumo prezumpciją (Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis). Nekaltumo prezumpcija turi platesnį turinį ir ji negali būti siejama vien su baudžiamaisiais teisiniais santykiais (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas).

2.10. Komisija nepagrįstai ėmėsi viešojo administravimo funkcijų ir bando pagrįsti NMA išvadą, kad pareiškėjas pažeidė Įgyvendinimo taisyklių 21.4. punktą. NMA, o ne Komisija, priėmusi negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais (VAĮ 10 straipsnio 5 dalis). Be to, NMA sprendimą turi pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais ne po to, kai jis buvo priimtas, o visus argumentus privalo nurodyti priimtame Sprendime.

2.11. Pareiškėjui pritaikytos sankcijos ne tik neatitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo, taip pat teisinės valstybės principų, bet ir apskritai neturi teisinio pagrindo. Pritaikytos sankcijos neindividualizuotos pagal bendrąsias prievartos priemonių taikymo asmeniui taisykles (pvz., žr. LVAT 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1550-502/2017). Komisija nenurodė, kodėl šiuos pareiškėjo argumentus atmetė.

2.12. Paramos susigrąžinimas galimas tik Įgyvendinimo taisyklių 52.1–52.2 papunkčiuose nustatytais atvejais: jeigu verslo planas nepradedamas įgyvendinti per 9 mėnesius nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos, sprendimas skirti paramą panaikinamas ir visa išmokėta parama susigrąžinama (52.1 papunktis); jeigu verslo planas įgyvendintas netinkamai (nesukurta (-os) verslo plane nurodyta (-os) darbo vieta (-os), nevykdoma pelninga ekonominė veikla), išmokėta parama susigrąžinama, o likusi išmokos dalis nemokama (52.2 papunktis).

2.13. Pažeidimų, numatytų Įgyvendinimo taisyklių 52.1-52.2 papunkčiuose, nepadarė, todėl visos paramos susigrąžinimo sankcija pareiškėjui pritaikyta nepagrįstai. Komisija šiuos pareiškėjo argumentus ignoravo ir dėl jų nepasisakė.

2.14. NMA Panevėžio paramos administravimo skyrius neargumentavo, kodėl buvo paskirta visos paramos susigrąžinimo sankcija. Tai laikytina esminiu sprendimo motyvavimo trūkumu (pvz., LVAT 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1290-602/2018).

2.15. NMA, taikydama sankcijas pareiškėjui, pažeidė principą, draudžiantį bausti du kartus už tą patį nusižengimą (lot. non bis in idem). Pareiškėjo atžvilgiu už tai, kad jis teikė pirties paslaugas neturėdamas šiai veiklai išduoto leidimo-higienos paso, buvo pradėta administracinė teisena. NMA pripažįsta, kad pareiškėjas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro paskirtą baudą sumokėjo. Taigi, pareiškėjas už tai, kad neturėjo leidimo-higienos paso, jau buvo nubaustas ir antrą kartą už tą patį nebegali būti baudžiamas. Tuo labiau, kad, kaip minėta, leidimas-higienos pasas nėra prilyginamas licencijai, kas apskritai neleidžia taikyti jokių sankcijų pareiškėjui nagrinėjamu atveju.

2.16. Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 „Dėl Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos Patvirtinimo“ (toliau – Sankcijų taikymo metodika) 1 priedo 18 punktas negali būti taikomas nagrinėjamu atveju, kadangi NMA nenurodė, kokią melagingą informaciją pateikė pareiškėjas.

2.17. Sankcijų taikymo metodikos 1 priedo 27 punkte nenumatyta galimybė taikyti visos paramos susigrąžinimo sankcijos.

2.18. Sankcijų taikymo metodikos 5 punkte nustatyta, kad sankcija skiriama atsižvelgiant į pažeidimo reikšmingumą, mastą, trukmę ir pasikartojimą. Šiais kriterijais NMA nesivadovavo, o Komisija ignoravo pareiškėjo skunde pateiktus argumentus, nenurodė, kodėl juos atmetė.

2.19. Padarytas pažeidimas reikšmingų pasekmių nesukėlė. Pareiškėjo vykdomas projektas yra tęstinio pobūdžio, todėl nėra pagrindo teigti, kad pažeidimas, nurodytas skundžiame Sprendime, yra pasikartojantis. Pareiškėjas kitų projektų nevykdė ir nevykdo.

2.21. Pareiškėjui visos paramos susigrąžinimo ir kitos sankcijos pritaikytos nepagrįstai.

Atsiliepimas

3. Atsakovė NMA su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. NMA atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

3.1. Pareiškėjas, įgyvendindamas projektą, neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų, turinčių reikšmės sprendimui išmokėti paramos lėšas priimti.

3.2. Pareiškėjas, teikdamas paraišką, įsipareigojo laikytis Įgyvendinimo taisyklių 20 punkte nurodytų gauti paramą sąlygų ir reikalavimų.

3.3. Pareiškėjas be leidimo vykdė verslo plane numatytą fizinės gerovės užtikrinimo veiklą (kodas pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių– 960400) patalpose, kuriose nėra galima pirčių veikla, ir, žinodamas šias aplinkybes bei atitinkamų teisės aktų reikalavimus, sąmoningai toliau vykdė veiklą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus.

3.4. Pareiškėjas, teikdamas paraišką, patvirtino, kad turės licenciją, reikalingą vykdyti veiklą. Dėl šio neatitikimo pareiškėjas papildomai buvo informuotas NMA 2023 m. spalio 17 d. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2023 m. spalio 6 d. raštu Nr. (5-11 14,1,2Mr)2-46334 informavo pareiškėją, kad norint vykdyti veiklą, būtina pakeisti pastato paskirtį ir turėti leidimą-higienos pasą.

3.5. Licencija – leidimas verstis tam tikra veikla. Licencija išduodama, jei subjektas atitinka nustatytus reikalavimus. Ūkinės veiklos laisvė nėra absoliuti, asmuo ja naudojasi laikydamasis tam tikrų privalomų reikalavimų, apribojimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2008 m. kovo 5 d., 2011 m. sausio 6 d. nutarimai).

3.6. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 4 straipsnio 7 dalį, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jeigu ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (LVAT 2025 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eP-1-502/2025). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.77 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad juridinis asmuo privalo turėti visas licencijas (leidimus), kurios įstatymuose numatytos kaip būtinos jo veiklos sąlygos.

3.7. Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodyta, jog pirčių, saunų, baseinų paslaugų veikloms yra būtinas leidimas-higienos pasas.

3.8. Leidimas-higienos pasas išduodamas ar patikslinamas įrašant Licencijų informacinėje sistemoje įrašą.

3.9. VAĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administraciniai sprendimai dėl licencijų priimami Licencijų informacinėje sistemoje.

3.10. Licencijų informacinės sistemos tikslas – gerinti verslo aplinką, ūkio subjektams suteikiant galimybę rasti įvairių rūšių gautas licencijas vienoje vietoje, suteikti galimybę visuomenei gauti informaciją, ar ūkinė veikla yra legali ir saugi, centralizuotai kaupiant ir viešinant duomenis apie suteiktas teises vykdyti ūkinę veiklą, vienoje vietoje tvarkyti licencijos, reikalingos tam tikrai ūkinei veiklai pradėti ir vykdyti, išdavimo, tikslinimo, keitimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ar galiojimo panaikinimo duomenis, užtikrinti duomenų suvedimą ir paiešką, sudaryti galimybes informacinių technologijų priemonėmis išduoti licencijas ir priimti administracinius sprendimus dėl licencijų išdavimo, patikslinimo, papildymo, pakeitimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ar galiojimo panaikinimo.

3.11. Paraiškos V dalies „Pareiškėjo įsipareigojimai“ 15 punkte pareiškėjas įsipareigojo ne vėliau kaip paskutinio prašymo pateikimo dieną pateikti projekte numatytai veiklai vykdyti reikalingą licenciją, kaip nurodyta Įgyvendinimo taisyklių 20.10 punkte.

3.12. Pareiškėjas, žinodamas Įgyvendinimo taisyklių nuostatas ir tai, kad projekte numatytai veiklai vykdyti reikalingas leidimas-higienos pasas, tačiau nesiimdamas veiksmų jam gauti bei projekte numatytą veiklą toliau sąmoningai vykdydamas be leidimo-higienos paso, nesielgė atidžiai, rūpestingai, teisingai bei sąžiningai, savo pareigas įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Pareiškėjo veiksmai prieštarauja protingumo principui.

3.13. NMA – vienintelė akredituota institucija administruojanti valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei lėšas bei atliekanti jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas. NMA yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš valstybės biudžeto bei Europos Sąjungos lėšų, todėl NMA privalo užtikrinti tinkamą ir teisėtą valstybės biudžeto bei Europos Sąjungos lėšų panaudojimą. Iš neteisės negali kilti teisė (lot. ex iniuria ius non oritur), t. y. Europos Sąjungos lėšomis negali būti remiama veikla, kuri vykdoma pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

3.14. Komisija, visapusiškai įvertinusi byloje surinktus įrodymus, Sprendimo turinį, pagrįstai nusprendė, jog NMA Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje administracinio sprendimo turiniui keliamus reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas.

3.15. LVAT praktikoje yra konstatuota, kad teismo sprendimas, kuriuo buvo panaikintas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas dėl to, kad jame nėra aiškūs jo priėmimo motyvai, nereiškia, jog viešojo administravimo subjektas yra įpareigotas priimti priešingą sprendimą – šiuo atveju viešojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimą, tačiau jame turi būti aiškiai nurodyti tokio sprendimo motyvai (2014 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-2008/2013; 2014 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-120/2014; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-476-556/2017). Todėl nesutinka su pareiškėjo skundo argumentu, kad Agentūra priimdama skundžiamą Sprendimą, pablogino pareiškėjo padėtį.

3.16. NMA turėjo priimti aiškesnį (detalizuojant konkrečius faktinius ir teisinius pagrindus), VAĮ nuostatas atitinkantį, sprendimą, o ne priimti priešingą sprendimą.

3.17. NMA vertino ne tik pareiškėjo dokumentus, paaiškinimus, teiktus iki NMA 2024 m. liepos 28 d. sprendimo priėmimo, bet ir naujus įrodymus – 2024 m. gruodžio 16 d. atliktos patikros (patikros ataskaita Nr. V-VP-1671912), kurios metu, be kita ko, nustatyta, jog pareiškėjas ir toliau veiklą vykdo be leidimo-higienos paso, rezultatus ir Nacionalinės visuomenės sveikatos centro pateiktą informaciją (2024 m. gruodžio 19 d. atsakymas (reg. Nr. BR5.2-23312), kurioje nurodyta, kad pareiškėjas teikia pirties paslaugas neturėdamas šiai veiklai išduoto leidimo-higienos paso.

3.18. Ginčas yra kilęs dėl administracinio sprendimo, kuriuo yra išreiškiama viešojo administravimo subjekto valia, o ne dėl administracinės procedūros sprendimo.

3.19. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad non reformatio in peius (draudimo keisti į blogąją pusę) principas nėra pažeidžiamas tuo atveju, kai skundžiamą sprendimą priėmęs subjektas atlieka pakartotinį patikrinimą ir priima naują sprendimą (LVAT 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A4703-1062/2018).

3.20. Pareiškėjas, teikdamas paraišką, patvirtino, kad turės leidimą, reikalingą vykdyti veiklą, tačiau su paskutiniu Mokėjimo prašymu jo NMA nepateikė, nors ir ne kartą apie tai buvo informuotas bei ragintas tai padaryti, todėl laikytina, jog pareiškėjas NMA pateikė melagingą informaciją.

3.21. Pareiškėjas, žinodamas atitinkamų teisės aktų reikalavimus, be leidimo apskritai net negalėjo vykdyti veiklos, tačiau sąmoningai toliau ją vykdė. Europos Sąjungos lėšomis remiama tik teisėtai vykdoma veikla. Taigi, visuma Sprendime nurodytų faktinių aplinkybių patvirtina, kad pareiškėjas pirties veiklai vykdyti leidimo-higienos paso neturėjo, nors buvo įsipareigojęs jį turėti ir pateikti NMA.

3.22. Įgyvendinimo taisyklių 51 punkte numatyta, jog netinkamai įgyvendinančiam (įgyvendinusiam) projektą paramos gavėjui taikomos Europos Sąjungos (toliau – ES) ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytos sankcijos. Gali būti taikomos tokios sankcijos: paramos sumos sumažinimas, paramos neskyrimas, reikalavimas grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos, kitos poveikio priemonės dėl su gauta arba su mokėjimo prašyme prašoma išmokėti parama susijusių įsipareigojimų nevykdymo ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymo. Sankcijos taikomos Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 „Dėl Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

3.23. Įgyvendinimo taisyklių 52 punkte nurodytos specifinės sankcijos, kurios taikomos Priemonės veiklos sričiai pagal Įgyvendinimo taisykles, o šiuo atveju NMA pareiškėjui už nustatytus pažeidimus sankcijas taikė vadovaudamasi Sankcijų metodika, o ne Įgyvendinimo taisyklių 52 punkte numatytas specifines sankcijas (Sprendime net nėra minimas Įgyvendinimo taisyklių 52 punktas ar/ir atitinkami jo papunkčiai). Pareiškėjas netinkamai aiškina teisės aktų nuostatas.

3.24. Sprendimas pagrįstas jame nurodytais teisės aktais, taip pat ir Sankcijų metodika, kurioje yra nustatytas ir pareiškėjui taikomas sankcijos dydis. Sankcijų metodikos 1 priedo 18 punkte numatyta konkreti sankcija – paramos neskyrimo arba paramos sumažinimo ir (arba) susigrąžinimo 100 proc. nuo paramos sumos bei papildoma sankcija – neskiriama parama pagal tą priemonę arba už atitinkamo tipo veiksmus ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus, remiantis Reglamento Nr. 640/2014 35 straipsnio 6 dalimi.

3.25. NMA sprendime aiškiai nurodė, jog sankcija pareiškėjui taikoma atsižvelgiant į pažeidimo reikšmingumą (pareiškėjas sąmoningai nevykdė įsipareigojimų, kurie susiję su projekto įgyvendinimu), mastą (pareiškėjas, žinodamas šias aplinkybės ir atitinkamų teisės aktų reikalavimus, negalėjo vykdyti veiklos, tačiau sąmoningai toliau ją vykdė, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus), trukmę (pareiškėjas gavo pajamas iš vykdomos veiklos 2022–2024 m.) ir pasikartojimą (pareiškėjas buvo ne vieną kartą informuotas apie neteisėtą veiklos vykdymą be leidimo patalpose, kuriose nėra galima pirčių veikla).

3.26. Nagrinėjamu atveju NMA nebuvo galimybės taikyti mažesnę sankciją, nei visos paramos susigrąžinimas. Tai pažeistų ir lygiateisiškumo principą kitų paramos gavėjų atžvilgiu.

3.27. Sankcija nebuvo taikoma tik formaliai, o buvo įvertintos visos situacijos aplinkybės.

3.28. Paramos lėšų grąžinimas, nesilaikius sutartų sąlygų, nėra sankcija (žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-9-968-2020). Pareiškėjui paskirta ne sankcija (nuobauda), o atitinkama administracinė priemonė, t. y. išmokėtos paramos dalies susigrąžinimas.

3.29. Sprendimas atitinka VAĮ jam keliamus reikalavimus, jame išdėstyti Sprendimo priėmimo motyvai, nurodytos teisės aktų nuostatos, Sprendimas yra individualizuotas, motyvuotas ir pagrįstas. Sprendime išdėstyti motyvai yra adekvatūs, aiškūs ir pakankami, iš kurių pareiškėjas, kaip matyti iš skundo argumentacijos, iš esmės suprato priimto Sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Ginčas byloje kilo dėl NMA 2025 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. SKP-106 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, kuriuo konstatuotas pažeidimas ir pareiškėjui pritaikyta visos paramos susigrąžinimo sankcija, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. birželio 12 d. NMA Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Panevėžio paramos administravimo skyriui pateikė paraišką Nr. 19VP-KP-20-1-04365-PR001 paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ (toliau – Priemonė) gauti (toliau – Paraiška) projektui Nr. 19VP-KP-20-1-04365-PR001 „Žmogaus gerovės užtikrinimo veiklos vystymas“ (toliau – Projektas) įgyvendinti.

6. NMA Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Panevėžio paramos administravimo skyrius 2020 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. KP-1718(10.6.1) „Dėl paramos skyrimo“ informavo pareiškėją apie tai, kad jis yra patvirtintas paramos gavėju ir Projektui „Žmogaus gerovės užtikrinimo veiklos vystymas“ įgyvendinti skiriama 37 000,00 Eur dydžio paramos suma, iš kurios Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos sudaro iki 31 960 Eur, t. y. 85 proc. paramos sumos ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšos sudaro iki 5 640 Eur, t. y. 15 proc. paramos sumos.

7. NMA Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Panevėžio paramos administravimo skyrius 2020 m. gruodžio 16 d. rašte Nr. KP-1718(10.6.1) „Dėl paramos skyrimo“, be kita ko, nurodė, kad parama skiriama šioms išlaidoms: 1) statybinės medžiagos, įranga 179 kv. m pirčiai (įranga: 2 dušo kabinos, 1 krosnis, akmenys, 1 tualetas, 1 kriauklė, gultai, vandens kubilas; statybinės medžiagos: stogo danga, plytelės, cementas, apšiltinimo medžiagos, mediena, langai, durys); 2) darbai 179 kv. m pirties įrengimui (plytelių klijavimas, stogo dengimas, tinkavimas, dažymas, apkalimas lentelėmis); 3) aplinkos tvarkymo darbai 1 ha plote (žemių lyginimas, apželdinimas, trinkelių klojimas).

8. NMA 2020 m. gruodžio 28 d. Paramos gavėjui išmokėjo 30 080,00 Eur avansą.

9. Paramos gavėjas 2021 m. spalio 7 d. Agentūrai pateikė prašymą „Dėl termino atidėjimo“ (reg. Nr. GDP-3385). Paramos gavėjas prašė leisti pratęsti verslo plano įgyvendinimo terminą iki 2022 m. gruodžio 31 d., nes laiku negavo medžiagos. Agentūra prašymą tenkino ir 2022 m. spalio 14 d. pranešimu Nr. KP-371 „Dėl projekto pakeitimo“ informavo Paramos gavėją, jog neprieštarauja, kad Projektas būtų įgyvendintas iki 2022 m. gruodžio 31 d., o mokėjimo prašymas bei galutinė ataskaita pateikti iki 2023 m. birželio 31 d.

10. Paramos gavėjas 2023 m. birželio 19 d. NMA pateikė mokėjimo prašymą Nr. 19VP-KP-20-1-04365-MP003 ir galutinę ataskaitą Nr. 19VP-KP-20-1-04365-PI001.

11. NMA, 2023 m. liepos 17 d. atlikusi patikrą vietoje ir nustačiusi pažeidimus, 2023 m. spalio 17 d. pasiūlė Paramos gavėjui Projekto įgyvendinimo terminą pratęsti iki 2023 m. gruodžio 31 d.

12. Paramos gavėjas 2023 m. spalio 23 d. NMA pateikė prašymą „Dėl termino atidėjimo ir pateikto mokėjimo prašymo bei galutinės ataskaitos išregistravimo“ (reg. Nr. GDP-2270). Paramos gavėjas prašė pratęsti verslo plano įgyvendinimo terminą iki 2023 m. gruodžio 31 d. dėl nustatytų neatitikimų ištaisymo. Agentūra tenkino prašymą ir 2023 m. spalio 25 d. pranešimu „Dėl atsakymo į prašymą“ (reg. Nr. BRK-15068(10.6.1Mr) informavo Paramos gavėją, kad neprieštarauja, jog Projektas būtų įgyvendintas iki 2023 m. gruodžio 31 d., o mokėjimo prašymas bei galutinė ataskaita pateikti iki 2024 m. vasario 28 d.

13. Paramos gavėjas 2024 m. vasario 28 d. NMA pateikė galutinę Projekto įgyvendinimo ataskaitą Nr. 19VP-KP-20-1-04365-PI002 ir galutinį mokėjimo prašymą Nr. 19VP-KP-20-1-04365- MP004 (toliau – Mokėjimo prašymas), pagal kurį Paramos gavėjas prašė išmokėti antrąją išmokos dalį, t. y. 6 920,00 Eur už įsigytą investiciją – pirties įrengimą.

14. Agentūra, vertindama Mokėjimo prašymą, 2024 m. kovo 25 d. atliko patikrą vietoje, kurios metu nustatė, kad pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) apdengtas nauja stogo danga, skardos profilio kraigas, vėjalentės, lietaus nuvedimo sistema, visi pastato langai įstiklinti, pastatas su durimis. Durys medinės, sukaltos iš naujų lentų. Prie pastato yra šulinys su hidroforu. Elektros instaliacija pastate neįrengta (laidų, rozečių, nebaigtas statyti ir neįrengtas). Patikros metu nebuvo pateiktas atliktų darbų aktas, statybos darbų žurnalas. Paramos gavėjas nepateikė visų patirtų išlaidų pagrindžiančių dokumentų (sąskaitų faktūrų) ir apmokėjimus įrodančių (banko išrašų) dokumentų. Atliekant patikrą vietoje nustatyta, kad Paramos gavėjas Projekte numatytos veiklos nevykdo (nepateikti veiklos vykdymą įrodantys dokumentai) ir netvarko buhalterinės apskaitos Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (nepateikti finansinės atskaitomybės (balansas, pelno (nuostolių) ataskaita) dokumentai).

15. Agentūra 2024 m. balandžio 12 d. raštu Nr. BRK-5146(10.6.1Mr Paramos gavėjui pateikė paklausimą. Agentūra Paramos gavėjo paprašė pateikti pastato paskirties pakeitimo dokumentus ir leidimą-higienos pasą vykdomai veiklai, paaiškinimą, kodėl nebuvo panaudotos visos įsigytos prekės, kodėl neįsigytos visos investicijos ir neatlikti numatyti darbai.

16. Pareiškėjas 2024 m. balandžio 16 d. Agentūrai pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad: „Pirtis veikia pilna apimtimi, pamurintas geras pečius yra akmenys. Vienas dušas buvo įsigytas už nuosavas lėšas, elektrai naudojamas elektros generatorius. Daililenčių nepanaudojau, nes jos kol kas nebereikalingos ir persigalvojau nebenaudosiu. Pirtis veikia pilna apimtimi.“

17. Agentūra, vadovaudamasi Įgyvendinimo taisyklių 52.2. punktu, 2024 m. liepos 29 d. priėmė sprendimą Nr. BRK-13314 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, kuriuo Paramos gavėjui pritaikė 30 080,00 Eur (avansinė paramos dalis) susigrąžinimo sankciją ir 7 520 Eur paramos neskyrimo sankciją.

18. Pareiškėjas, nesutikdamas su Agentūros 2024 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. BRK- 13314 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, su skundu kreipėsi į Komisijos Panevėžio apygardos skyrių, prašydamas panaikinti Agentūros 2024 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. BRK- 13314 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“.

19. Komisijos Panevėžio apygardos skyrius 2024 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. 21RE4-159 (AG4-132/22-2024) Agentūros 2024 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. BRK-13314 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ panaikino.

20. Komisijos Panevėžio apygardos skyrius, spręsdamas dėl NMA Panevėžio paramos administravimo skyriaus 2024 m. liepos 24 d. sprendimo teisėtumo, nustatė, kad jis neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje administracinio sprendimo turiniui nustatytų reikalavimų, todėl 2024 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. 21RE4-159 (AG4-132/22-2024) pareiškėjo skundžiamą NMA Panevėžio paramos administravimo skyriaus 2024 m. liepos 24 d. sprendimą panaikino. Komisijos Panevėžio apygardos skyrius sprendime Nr. 21RE4-159 (AG4-132/22-2024) taip pat nurodė, kad skundžiamo 2024 m. liepos 24 d. sprendimo panaikinimu nėra paneigiama atsakovės teisė iš naujo spręsti dėl pareiškėjo tinkamo sutartinių įsipareigojimų, prisiimtų įgyvendinant Projektą, vykdymo bei priimti administracinį sprendimą, atitinkantį VAĮ 10 straipsnio keliamus reikalavimus, ar ginčo klausimą išspręsti taikiu būdu.

21. Agentūra, vadovaudamasi Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir .Administravimo taisyklės) 188, 189, 243.1, 243.2, 243.3 ir 243.12 punktais bei Įgyvendinimo taisyklių 20.10, 21.4, 24 ir 51 punktais, Sankcijų metodikos 4 ir 5 punktais, Sankcijų metodikos 1 priedo lentelės 18 ir 27 punktais, 2025 m. vasario 28 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-106 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, kuriuo pareiškėjui pritaikė 30 080,00 Eur (avansinė paramos dalis) susigrąžinimo sankciją ir 7 520 Eur neskyrimo sankciją bei pritaikė papildomą sankciją – neskirti paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“ arba už atitinkamo tipo veiksmus ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus remiantis Reglamento Nr. 640/2014 35 straipsnio 6 dalimi.

22. Pareiškėjas, nesutikdamas su Agentūros Sprendimu, 2025 m. balandžio 11 d. su skundu kreipėsi į Komisijos Panevėžio apygardos skyrių, prašydamas panaikinti Agentūros Sprendimą.

23. Komisijos Panevėžio apygardos skyrius 2025 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 21RE4- (AG4-78/22-2025) pareiškėjo skundą atmetė.

24. Komisijos Panevėžio apygardos skyrius 2025 m. birželio 2 d. sprendime konstatavo, kad pareiškėjas, teikdamas Agentūrai paskutinį Mokėjimo prašymą, nepateikė Projekte numatytai pirčių veiklai vykdyti reikalingo leidimo-higienos paso.

25. Komisijos Panevėžio apygardos skyrius 2025 m. birželio 2 d. sprendime pažymėjo, kad NMA Panevėžio skyrius Sprendime aiškiai nurodė faktines aplinkybes, patvirtinančias Įgyvendinimo taisyklių 20.10 punkte pareiškėjui nustatyto reikalavimo neįvykdymą. Komisijos Panevėžio apygardos skyrius nepagrįstais laikė pareiškėjo skundo argumentus, jog skundžiamas Sprendimas yra nemotyvuotas.

26. Komisijos Panevėžio apygardos skyrius 2025 m. birželio 2 d. sprendime nurodė, kad ginčijamas Sprendimas, be kita ko, grindžiamas ne tik prieš tai nustatytomis aplinkybėmis, bet ir naujomis aplinkybėmis, paaiškėjusiomis po NMA Panevėžio paramos administravimo skyriaus 2024 m. liepos 24 d. sprendimo priėmimo bei liudijančiomis tęstinį pareiškėjo įsipareigojimų netinkamą vykdymą.

27. Administravimo taisyklių 188 punkte nustatyta, kad netinkamai įgyvendinančiam (įgyvendinusiam) projektą paramos gavėjui, pareiškėjui, jų partneriui (-iams) (kai partneriai galimi pagal Priemonės įgyvendinimo taisykles) gali būti taikomos ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytos sankcijos. Pagal Programos priemones gali būti taikomos tokios sankcijos: paramos dydžio sumažinimas, paramos neskyrimas, reikalavimas grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos, kitos poveikio priemonės dėl su gauta arba prašoma parama susijusių įsipareigojimų nevykdymo ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymo. Detali sankcijų apskaičiavimo ir taikymo tvarka nustatoma, vadovaujantis Sankcijų taikymo metodika ir atskirų Priemonių įgyvendinimo taisyklėmis (Administravimo taisyklių 189 punktas).

28. Administravimo taisyklių 243 punkte, be kita ko, nustatyta, kad pažeidimą mokėjimo agentūra gali nustatyti tada, kai pareiškėjas arba paramos gavėjas pažeidžia Programos paramos gavimo ir naudojimo sąlygas: teikdamas paramos paraišką, mokėjimo prašymą, kasmetinį prašymą, projekto ataskaitą ar kitus dokumentus, pateikia melagingą informaciją arba dėl aplaidumo nepateikia būtinos informacijos, turinčios reikšmės sprendimo suteikti paramą ir (arba) išmokėti paramos lėšas priėmimui arba tinkamai paramos paraiškos ir projekto kontrolei vykdyti (243.1 punktas); nesilaiko su skirta parama susijusių įsipareigojimų, nepasiekia priežiūros rodiklių, nepasiekia arba neišlaiko atitikties atrankos kriterijams ir (arba) tinkamumo sąlygoms (243.2. punktas); vykdydamas projektą, pažeidė Lietuvos Respublikos ir (arba) ES teisės aktų reikalavimus, kiek jie yra susiję su projekto įgyvendinimu (243.3. punktas); vykdydamas projektą, pažeidė kitas paramos skyrimo ir naudojimo sąlygas (243.12. punktas).

29. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas įgyvendina projektą Nr. 19VP-KP-20-1-04365-PR001 „Žmogaus gerovės užtikrinimo veiklos vystymas“, kuriam parama skirta pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“.

30. Paramos teikimo ir administravimo tvarką pagal Programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ (toliau – priemonė) veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ (toliau – veiklos sritis), kai parama verslo planui įgyvendinti išmokama mokant išmoką, kai pareiškėjui nereikia teikti išlaidas pagrindžiančių komercinių pasiūlymų, o paramos gavėjui – patirtų išlaidų ir jų apmokėjimo įrodymo dokumentų, reglamentuoja Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo nuo 2018 m. taisyklės, kai verslo planui įgyvendinti yra mokama išmoka, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 3D-773 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo nuo 2018 m. taisyklių, kai verslo planui įgyvendinti yra mokama išmoka, patvirtinimo“ (2020 m. gegužės 14 d. įsakymo Nr. 3D-369 redakcija; toliau – Įgyvendinimo taisyklės).

31. Įgyvendinimo taisyklių 9 punkte nustatyta, kad pagal priemonės veiklos sritį parama teikiama ne žemės ūkio veiklai pradėti. Remiama ekonominė veikla, nurodyta Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje, patvirtintame Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 „Dėl Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus patvirtinimo“ (toliau – EVRK).

32. Programos priemonės veiklos srities prioritetas – skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse ( Įgyvendinimo taisyklių 6 punktas). Priemonės veiklos srities tikslinė sritis – veiklos įvairinimo, mažųjų įmonių kūrimo ir plėtojimo, taip pat darbo vietų kūrimo lengvinimas (Įgyvendinimo taisyklių 7 punktas). Priemonės veiklos srities kompleksiniai tikslai: inovacijų kūrimas, diegimas ir sklaida (Įgyvendinimo taisyklių 8.1. papunktis); tvari plėtra (įskaitant aplinkosaugą ir klimato kaitos švelninimo veiksmus; Įgyvendinimo taisyklių 8.2 papunktis).

33. Įgyvendinimo taisyklių 26 punkte nustatyta, kad didžiausias išmokos dydis – 18 800 Eur (aštuoniolika tūkstančių aštuoni šimtai eurų), kai sukuriama ne mažiau kaip 1 darbo vieta (etatas), arba 37 600 Eur (trisdešimt septyni tūkstančiai šeši šimtai eurų), kai sukuriamos ne mažiau kaip dvi darbo vietos (etatai).

34. Pareiškėjas, pasirašydamas Paraišką, be kita ko, įsipareigojo nuo Paraiškos pateikimo dienos iki Projekto kontrolės laikotarpio pabaigos užtikrinti, kad nebus sukurta neteisėtų sąlygų gauti paramą, kaip nurodyta Galimai neteisėtai sukurtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-889 „Dėl Galimai neteisėtai sukurtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika; Įgyvendinimo taisyklių 23.14 papunktis).

35. Pareiškėjas, pasirašydamas Paraišką, taip pat įsipareigojo:

1) Pradėti įgyvendinti verslo planą ne vėliau kaip per 9 mėnesius nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos, t. y. nuo 2020 m. gruodžio 16 d., ir raštu apie tai informuoti NMA (Įgyvendinimo taisyklių 23.1 punktas);

2) Iki 2021 m. gruodžio 31 d. verslo planą įgyvendinti tinkamai per jame numatytą laikotarpį, kuris ne ilgesnis kaip 3 metai nuo NMA rašytinio pranešimo apie verslo plano įgyvendinimo pradžią ir ne vėlesnis kaip 2022 m. gruodžio 31 d. Laikoma, kad verslo planas įgyvendintas tinkamai, kai pasiekti projekto rezultatai, t. y. atliktos visos verslo plane numatytos investicijos, pasiektas priežiūros rodiklis – sukurta (-os) darbo vieta (-os)) ir vykdoma pelninga ekonominė veikla, taip pat NMA pateiktas paskutinis mokėjimo prašymas ir galutinė projekto įgyvendinimo ataskaita (Įgyvendinimo taisyklių 23.2 punktas);

3) Iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos sukurti ne mažiau kaip 2 (dvi) darbo vietas (etatus), susijusius su ekonomine veikla, kuriai prašoma paramos, ir išlaikyti jas iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos (turi būti vadovaujamasi Projektų, įgyvendinamų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, rodiklio „Naujos darbo vietos sukūrimas ir išlaikymas“ pasiekimo vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 3D-718 „Dėl Projektų, įgyvendinamų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, rodiklio „Naujos darbo vietos sukūrimas ir išlaikymas“ pasiekimo vertinimo metodikos patvirtinimo“) (Įgyvendinimo taisyklių 23.3 punktas);

4) Iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos įsigyti verslo liudijimą arba individualios veiklos pažymą (Įgyvendinimo taisyklių 23.4. punktas).

5) Nuo paramos paraiškos pateikimo dienos iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos tvarkyti buhalterinę apskaitą (sudaryti balansą, pelno (nuostolių) ataskaitas) (Įgyvendinimo Taisyklių 23.5 punktas).

6) Nuo paramos paraiškos pateikimo dienos iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos užtikrinti, kad su projektu susijusių buhalterinių operacijų įrašai būtų atskiriami nuo kitų, įprastinių paramos gavėjo operacijų (Įgyvendinimo taisyklių 23.6 punktas).

7) Viešinti paramą pagal Suteiktos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą viešinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-925 „Dėl Suteiktos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą viešinimo taisyklių patvirtinimo“ (Įgyvendinimo taisyklių 23.7. punktas).

8) Ne vėliau kaip per 10 darbo dienų raštu pranešti NMA apie bet kurių duomenų, nurodytų pateiktoje ir užregistruotoje paramos paraiškoje, pasikeitimus (Įgyvendinimo taisyklių 23.8. punktas).

9) Sudaryti sąlygas institucijų, atliekančių paramos paraiškų vertinimą, atranką ir projektų įgyvendinimo priežiūrą, programos įgyvendinimo priežiūrą, atstovams ar jų įgaliotiems asmenims patikrinti paramos paraiškoje ir prie jos pridedamuose dokumentuose pateiktus duomenis ir atlikti patikrą projekto įgyvendinimo vietoje, gauti papildomos informacijos apie projektą nuo paramos paraiškos pateikimo dienos, taip pat audituoti, kontroliuoti, tikrinti, kaip yra laikomasi tinkamumo gauti paramą sąlygų ir reikalavimų, kaip yra vykdomas projektas ir ekonominė veikla, kuriai buvo skirta parama, po sprendimo skirti paramą priėmimo dienos iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos (Įgyvendinimo taisyklių 23.9. punktas).

10) Teikti NMA visą informaciją ir duomenis, reikalingus statistikos tikslams, programos įgyvendinimo stebėsenai, viešinimui bei reikalingiems vertinimams atlikti (Įgyvendinimo taisyklių 23.10. punktas).

11) Pasikeitus Smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statuso deklaracijoje (toliau –Deklaracija) pateiktiems duomenims, pateikti NMA atnaujintą Deklaraciją per 10 darbo dienų nuo duomenų pasikeitimo fakto (Įgyvendinimo taisyklių 23.11. punktas).

12) Nuo Paraiškos pateikimo iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos užtikrinti atitiktį tinkamumo sąlygoms (Įgyvendinimo taisyklių 23.12. punktas).

13) Nuo Paraiškos pateikimo iki Projekto kontrolės laikotarpio pabaigos atitikti labai mažos įmonės reikalavimus, nurodytus Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme (taikoma juridiniams asmenims) ir Komisijos rekomendacijoje Nr. 2003/361/EB (taikoma fiziniams asmenims) (Įgyvendinimo taisyklių 14, 20.1 ir 23.12 punktai).

14) Projekto įgyvendinimo metu ir Projekto kontrolės laikotarpiu užtikrinti atitiktį atrankos kriterijui – sukurti ir projekto kontrolės laikotarpiu išlaikyti ne mažiau kaip vieną nesezoninę darbo vietą (Įgyvendinimo taisyklių 23.12 punktas).

15) Projekto įgyvendinimo metu ir projekto kontrolės laikotarpiu teikti nemobiliąsias paslaugas (Įgyvendinimo taisyklių 37 punkto lentelės 2 eilutė).

16) Projekto įgyvendinimo metu ir projekto kontrolės laikotarpiu užtikrinti atitiktį atrankos kriterijui – pareiškėjas turi būti kaimo vietovėje veikiantis ūkio subjektas, kuris iki Paraiškos pateikimo dienos yra kaimo gyventojas, ne trumpiau kaip 1 metus deklaravęs gyvenamąją vietą kaimo vietovėje (Įgyvendinimo taisyklių 23.12 punktas).

17) Užbaigus statybos darbus, ne vėliau kaip iki paskutinio mokėjimo prašymo pateikimo dienos statybos užbaigimo dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti IS „Infostatyba“. Jeigu pagal teisės aktus statybos užbaigimo dokumentų IS „Infostatyba“ registruoti neprivaloma, statybos užbaigimo dokumentai turi būti pateikti NMA ne vėliau kaip su paskutiniu mokėjimo prašymu (Įgyvendinimo taisyklių 23.13. punktas).

18) Iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos sukurti naują (-as) darbo vietą (-as) ir pradėti pelningai veikti, o iki Projekto kontrolės laikotarpio pabaigos išlaikyti naują (-as) darbo vietą (-as) (Įgyvendinimo taisyklių 23.15. punktas).

19) Įsigyti visas verslo plane numatytas investicijas iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos ir saugoti patirtų išlaidų ir jų apmokėjimo įrodymo dokumentus (paramos gavėjas neteikia patirtų išlaidų ir jų apmokėjimo įrodymo dokumentų, jeigu to nepaprašo NMA) (Įgyvendinimo taisyklių 23.17. punktas).

20) NMA paprašius, pateikti visus būtinus dokumentus (Įgyvendinimo taisyklių 1 priedo V skyriaus „Pareiškėjo įsipareigojimai“ 22 eilutė).

21) Projekto įgyvendinimo ir kontrolės laikotarpiais neteikti melagingos informacijos (Įgyvendinimo taisyklių 1 priedo V skyriaus „Pareiškėjo įsipareigojimai“ 19 eilutė).

22) Įvykus įvykiui, kurio metu sunaikinamas projekto lėšomis įsigytas ar sukurtas turtas, atkurti turtą ne mažesne negu atkuriamąja turto verte ir ne blogesnių techninių parametrų, ir apie tai raštu pranešti NMA ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo tokios informacijos sužinojimo (Įgyvendinimo taisyklių 23.18 punktas).

23) Atsiskaityti su tiekėjais tik per finansų įstaigas (Įgyvendinimo taisyklių 46 punktas).

24) Mokėjimo prašymą pateikti ne vėliau kaip iki 2023 m. birželio 30 d. ir pirmaisiais metais po verslo plano įgyvendinimo metų, t. y. 2022 m. vasario 28 d. (Įgyvendinimo taisyklių 47 punktas).

36. Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo, pareiškėjui poveikio priemonė paskirta už Įgyvendinimo taisyklių 20.10, 21.4 ir 24 punktų pažeidimą.

37. Įgyvendinimo taisyklių 20.10 punkte nustatyta, kad, jei projekte vykdoma ar numatyta vykdyti ekonominė veikla, kuriai vykdyti turi būti gauta licencija, kaip nurodyta Licencijavimo pagrindų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 937 „Dėl Licencijavimo pagrindų aprašo patvirtinimo“, pareiškėjas licenciją arba kitą Licencijavimo apraše nurodytą dokumentą pateikia Agentūrai su paramos paraiška arba įsipareigoja pateikti su paskutiniu mokėjimo prašymu.

38. VAĮ 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato: 1) licencijų rūšių sąrašą; 2) licencijų išdavimo modelius ir jų taikymo pagrindus. Teisė pradėti ar vykdyti tam tikrą veiklą ūkio subjekto įgyjama vadovaujantis vienu iš licencijavimo modelių: „G“ („griežtuoju“) arba „D“ („deklaravimu“). Licencijų išdavimo modelis „G“ taikomas, kai prieš išduodant licenciją reikalingas ūkio subjekto patikrinimas. Licencijų išdavimo modelis „D“ taikomas, kai ūkio subjekto išankstinis patikrinimas nėra atliekamas ir ūkio subjektui pakanka pateikti deklaraciją; 3) licencijos duomenų įrašymo Licencijų informacinėje sistemoje tvarką. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 937 „Dėl Licencijavimo pagrindų aprašo ir Licencijų informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ 1.1. punktu patvirtino Licencijavimo pagrindų aprašą (toliau – Aprašas), o 1.2. punktu Licencijų informacinės sistemos nuostatus.

39. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 937 „Dėl Licencijavimo pagrindų aprašo ir Licencijų informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ 2 punktu įgaliojo Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministeriją: atlikti Licencijų informacinės sistemos valdytojo funkcijas (2.1.1. papunktis); patvirtinti licencijų rūšių sąrašą (2.1.2.papunktis); valstybės įmonę Registrų centrą atlikti Licencijų informacinės sistemos tvarkytojo funkcijas (2.2. papunktis).

40. Licencijavimo pagrindų aprašas (ginčui aktuali redakcija) nustato principus, kuriais vadovaujantis vertinamas ūkinės veiklos licencijavimo pagrįstumas, rengiami tam tikros rūšies ūkinės veiklos licencijavimą reguliuojantys įstatymų ir licencijavimo taisyklių projektai, licencijų išdavimo modelius.

41. Aprašo 18 punkte nustatyta, kad ūkio subjekto teisė vykdyti tam tikrą veiklą gali būti ribojama tik įstatymu, tai yra veiklos licencijavimą reguliuojančiuose įstatymuose turi būti įtvirtintos šios su ūkio subjektų veiklos licencijavimu susijusios nuostatos. Licencija – dokumentas ar įrašas Licencijų informacinėje sistemoje, kuriuo įstatymų nustatytais atvejais suteikiama teisė vykdyti tam tikros rūšies ūkinę veiklą (VAĮ 2 straipsnio 7 dalis).

42. Taigi iš šio teisinio reguliavimo seka, kad tam tikros rūšies ūkinės veiklos licencijavimas reguliuojamas įstatymų.

43. Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo (toliau – Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas) 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui, kitam fiziniam asmeniui, kuris naudojasi Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos teisės aktų jam suteiktomis judėjimo Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėmis, Lietuvos Respublikoje įsteigtam juridiniam asmeniui, kitų Europos Sąjungos valstybių narių juridiniam asmeniui, organizacijai ar jų filialams, kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ar kitose užsienio valstybėse įsteigtų juridinių asmenų ar organizacijų registruotiems filialams Lietuvos Respublikoje (toliau – fizinis, juridinis asmuo ar filialas) verstis veikla, nurodyta šio straipsnio 4 dalyje, leidžiama tik turint šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotą leidimą-higienos pasą. Leidimo-higienos paso išdavimo taisykles (toliau – Taisyklės) tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Iš fizinio, juridinio asmens ar filialo nereikalaujama įvykdyti Taisyklėse nurodytų reikalavimų ar sąlygų, jeigu per Taisyklėse nurodytą terminą nustatoma, kad tokius pačius ar iš esmės panašius reikalavimus ar sąlygas jis yra įvykdęs kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir jų laikosi.

44. Veiklos rūšys, kurioms būtinas leidimas-higienos pasas, nurodytos Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 1-15 punktuose.

45. Byloje nustatyta, kad Paramos gavėjas 2023 m. spalio 23 d. verslo plane (toliau – ir Verslo planas) nurodė, kad planuoja Fizinės gerovės užtikrinimo veiklą (EVRK S sekcija, EVRK 96 skyrius, EVRK 96.0 grupė, EVRK 96.4 klasė). Paramos gavėjas Verslo plane nurodė, kad numato teikti pirties paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims.

46. Pareiškėjas Verslo plane nurodė, kad pirties paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims numato teikti ūkiniame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame pareiškėjui. Pareiškėjas Verslo plane, be kita ko, nurodė, kad numato įrengti 179,00 kv. m pirtį. Verslo plane nurodyta, kad pirtis bus sudaryta iš garinės, priepirčio, persirengimo vietos ir dušo kambario. Numatyta įsigyti įranga: 2 dušo kabinos, 1 krosnis, akmenys, 1 tualetas, 1 kriauklė, gultai, vandens kubilas. Vandentiekis ir nuotekų įrengimai bus įrengiami nuosavomis lėšomis.

47. Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma Nr. 713288 patvirtina, kad pareiškėjas 2022 m. lapkričio 24 d. vykdo Fizinės gerovės užtikrinimo veiklą (kodas pagal EVRK 960400).

48. Taigi, pagal Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 10 punktą pareiškėjas, vykdydamas Fizinės gerovės užtikrinimo veiklą ir teikdamas pirties paslaugas, privalo turėti šiai veiklai vykdyti būtiną leidimą–higienos pasą. Byloje ginčo dėl šios aplinkybės nėra.

49. Pareiškėjas nesutinka, kad leidimas–higienos pasas, taip, kaip jis suprantamas pagal Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 10 punktą, yra laikomas licencija, o jo teikiamos paslaugos yra licencijuojama veikla.

50. Minėta, kad tam tikros rūšies ūkinės veiklos licencijavimas reguliuojamas įstatymų.

51. Pagrindinės licencijuojamos visuomenės sveikatos priežiūros veiklos sąlygos įtvirtintos Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo VI skyriuje.

52. Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visuomenės sveikatos priežiūros veikla Lietuvos Respublikoje turi teisę verstis Lietuvos Respublikos arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėmis, Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, kitų Europos Sąjungos valstybių narių juridiniai asmenys, organizacijos ar jų filialai, taip pat kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ar kitose užsienio valstybėse įsteigtų juridinių asmenų ar organizacijų Lietuvos Respublikoje registruoti filialai (toliau – fizinis, juridinis asmuo ar filialas), turintys šio įstatymo nustatyta tvarka tam išduotą ir galiojančią licenciją.

53. Pagal Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 43 straipsnio 2 dalį licencijuojamos visuomenės sveikatos priežiūros veiklos rūšys yra: 1) privalomasis pirmosios pagalbos mokymas; 2) privalomasis higienos įgūdžių mokymas; 3) privalomasis mokymas apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai; 4) visuomenės sveikatos saugos ekspertizė; 5) poveikio visuomenės sveikatai vertinimas; 6) kenkėjų kontrolė (dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija).

54. Pareiškėjo Projekte vykdoma Fizinės gerovės užtikrinimo veikla – pirties paslaugos nepatenka į licencijuojamos visuomenės sveikatos priežiūros veiklos rūšių, nurodytų Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje, apimtį.

55. Leidimų-higienos pasų išdavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. V-632, (toliau – Taisyklės) nustato leidimo-higienos paso išdavimo, atsisakymo išduoti, patikslinimo, galiojimo panaikinimo, galiojimo sustabdymo ir galiojimo sustabdymo panaikinimo sąlygas ir tvarką (1 punktas). Sveikatos apsaugos ministras 2010 m. liepos 13 d. įsakymą Nr. V-632 priėmė įgyvendindamas Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 3 dalį, o ne Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 43 straipsnio 2 dalį.

56. Taisyklių 37 punkte nustatyta, kad leidimas-higienos pasas (Taisyklių 3 arba 4 priedas) išduodamas ar patikslinamas įrašant Licencijų informacinėje sistemoje įrašą. Įrašas apie išduotą ar patikslintą leidimą-higienos pasą įrašomas į Licencijų informacinę sistemą ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo valstybės rinkliavos sumokėjimo, jeigu valstybės rinkliava sumokėta ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo informacijos pareiškėjui apie nustatyto dydžio valstybės rinkliavos sumokėjimą išsiuntimo dienos. Įrašius šį įrašą į Licencijų informacinę sistemą, įkeliama ir vertinimo pažyma (patikslinta pažyma).

57. Tai, kad leidimas-higienos pasas įrašomas į Licencijų informacinę sistemą, nesudaro pagrindo išvadai, kad pirties paslaugos, kurioms privalomas leidimas–higienos pasas, laikomos licencijuojamos visuomenės sveikatos priežiūros veiklos rūšimi Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 43 straipsnio 2 dalies kontekste.

58. Įgyvendinimo taisyklių 21.4. punkte nustatyta, kad parama neteikiama, jeigu pareiškėjas paramos paraiškoje, pridedamuose ar pagal paklausimą pateiktuose dokumentuose pateikė melagingą informaciją. Tokiu atveju taikomas apribojimas gauti paramą pagal Priemonę tais kalendoriniais metais, kuriais nustatyta, kad pareiškėjas pateikė melagingą informaciją, ir kitais kalendoriniais metais.

59. Pažymėtina, kad pareiškėjas, pasirašydamas Paraišką, licencijos ar kito Licencijavimo apraše nurodyto dokumento su paramos Paraiška Agentūrai nepateikė. Pareiškėjas, pasirašydamas Paraišką, įsipareigojo Agentūrai pateikti licenciją. Tai, kad pareiškėjas Projekte vykdomai veiklai neturi leidimo–higienos paso, jis pripažįsta ir šios aplinkybės neneigia. Iš Agentūros Sprendimo yra visiškai neaišku, kada ir kokią melagingą informaciją pareiškėjas pateikė Agentūrai.

60. Pagal Įgyvendinimo taisyklių 24 punktą parama skiriama ir išmoka mokama, jeigu verslo plane suplanuotos išlaidos yra būtinos verslo planui įgyvendinti ir ekonominei veiklai vykdyti, tiesiogiai susijusios su remiama ekonomine veikla ir yra ne mažesnės negu prašoma paramos suma.

61. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. vasario 28 d. Agentūrai pateikė galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą Nr. 19VP-KP-20-1-04365-PI002 ir Mokėjimo prašymą, pagal kurį Paramos gavėjas prašė išmokėti antrąją išmokos dalį, t. y. 6 920,00 Eur už įsigytas investicijas – 1 ha ploto aplinkos tvarkymo darbus (žemių lyginimas, apželdinimas, trinkelių klojimas), 179 kv. m pirties įrengimo darbus (plytelių klijavimas, stogo dengimas, tinkavimas, dažymas, apkalimas lentelėmis), statybinės medžiagas, įrangą 179 kv. m pirčiai (įranga: 2 dušo kabinos, 1 krosnis, akmenys, 1 tualetas, 1 kriauklė, gultai, vandens kubilas; statybinės medžiagos: stogo danga, plytelės, cementas, apšiltinimo medžiagos, mediena, langai, durys).

62. Minėta, kad skundžiamą Sprendimą Agentūra priėmė iš esmės nustačiusi Įgyvendinimo taisyklių 20.10 ir 21.4 punktų pažeidimus. Sprendime joks vertinimas dėl verslo plane suplanuotų išlaidų, būtinų verslo planui įgyvendinti ir ekonominei veiklai vykdyti, nepateiktas. Iš skundžiamo Sprendimo visiškai neaišku, kaip Įgyvendinimo taisyklių 24 punkto nuostatos koreliuoja su Sprendime nurodytais galimais pažeidimais: licencijos neturėjimu ir melagingos informacijos pateikimu.

63. Nors Agentūra Sprendime ir nurodė, kad Paramos gavėjas, įgyvendindamas Projektą, neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų, turinčių reikšmės sprendimui išmokėti paramos lėšas priimti, tačiau kokių prisiimtų įsipareigojimų Paramos gavėjas neįvykdė, Agentūra Sprendime nekonkretizavo.

64. Pareiškėjas neneigia, kad teikdamas Paraišką, jis įsipareigojo laikytis Įgyvendinimo taisyklių 20 punkte nurodytų gauti paramą sąlygų ir reikalavimų, tačiau laikosi kategoriškos nuostatos, kad jo Projekte vykdoma veikla nėra licencijuojama ir jokios melagingos informacijos su veiklos vykdymu Projekte jis Agentūrai nepateikė.

65. Agentūra Sprendime nurodo, kad Paramos gavėjas, teikdamas Paraišką, patvirtino, kad jis turės licenciją, reikalingą vykdyti veiklą. Agentūra Sprendime pažymi ir tai, kad Paramos gavėjas su paskutiniu Mokėjimo prašymu nepateikė licencijos ir neužtikrino atitikties tinkamumo sąlygoms, tačiau šių teiginių nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisiniais argumentais Sprendime nepagrindžia.

66. Teismas pažymi, kad nuoseklioje LVAT praktikoje yra konstatuota, jog kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai, todėl kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-709-415/2017; 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2457-575/2021; 2024 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-478-1047/2024).

67. Teisė į gerą administravimą ir veiksmingą teisinę gynybą garantuojama ir Europos Sąjungos teisėje, kuri šioje byloje yra svarbi kaip papildomas teisės aiškinimo šaltinis. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 296 straipsnyje nurodoma, kad teisės aktuose nurodomi juos priimti paskatinę motyvai ir pasiūlymai, iniciatyvos, rekomendacijos, prašymai ar nuomonės, kurių reikalaujama pagal sutartis. Pagal Chartijos 41 straipsnio 2 dalies c punktą, teisė į gerą administravimą apima administracijos pareigą pagrįsti savo sprendimus. Chartijos 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo, kurio teisės ir laisvės, garantuojamos Sąjungos teisės, yra pažeistos, turi teisę į veiksmingą jų gynybą teisme šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

68. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog SESV 296 straipsnyje reikalaujamas motyvavimas turi aiškiai ir nedviprasmiškai atskleisti aktą priėmusios institucijos argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti priimtą priemonę pagrindžiančius motyvus, o kompetentingas teismas – vykdyti savo kontrolę (žr., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimo A-A. prieš Tarybą ir Nyderlandai prieš A-A., C?539/10 P ir C?550/10 P, 138 punktą, 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimo Taryba prieš B., C-417/11 P, EU:C:2012:718, 50 punktą).

69. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendime byloje K., T-262/15 pažymėta, kad pareiga nurodyti asmens nenaudai priimto akto motyvus, numatyta SESV 296 straipsnio antroje pastraipoje ir Chartijos 41 straipsnio 2 dalies c punkte, siekiama, viena vertus, suteikti suinteresuotajam asmeniui pakankamai informacijos, kuri leistų žinoti, ar aktas yra pagrįstas, o jeigu jis turi trūkumų – ginčyti jo galiojimą Sąjungos teisme, ir, kita vertus, leisti šiam teismui atlikti šio akto teisėtumo kontrolę. Taip suformuluota pareiga motyvuoti yra esminis Sąjungos teisės principas, nuo kurio gali būti nukrypta tik dėl imperatyvių reikalavimų. Todėl iš principo apie motyvus suinteresuotajam asmeniui turi būti pranešta kartu su jo nenaudai priimtu aktu ir motyvų stokos negali ištaisyti tai, kad suinteresuotasis asmuo apie sprendimo motyvus sužino per procesą Sąjungos teisme (39 punktas).

70. Nors Agentūra Sprendime ir vadovavosi Administravimo taisyklių 243.1, 243.2, 243.3 ir 243.12 punktais, tačiau šiuose punktuose nurodytų pažeidimų su konkrečiomis Paraiškos ir Projekto įgyvendinimo aplinkybėmis nesusiejo. Iš skundžiamo Sprendimo yra visiškai neaišku, kokius pareiškėjo veiksmus Projekte Agentūra laiko pažeidimu. Sprendime Agentūra apsiribojo atsietu nuo faktinių aplinkybių teisės aktų citavimu.

71. Įgyvendinimo taisyklių 51 punkte nustatyta, kad netinkamai įgyvendinančiam (įgyvendinusiam) projektą paramos gavėjui taikomos ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytos sankcijos. Gali būti taikomos tokios sankcijos: paramos sumos sumažinimas, paramos neskyrimas, reikalavimas grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos, kitos poveikio priemonės dėl su gauta arba su mokėjimo prašyme prašoma išmokėti parama susijusių įsipareigojimų nevykdymo ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymo.

72. Teismas atkreipia dėmesį, kad tiek pareiškėjas, tiek Agentūra pripažįsta, jog pareiškėjo Projekte vykdomai veiklai yra būtinas leidimas-higienos pasas, kurio pareiškėjas neturi. Tiek pareiškėjas, tiek Agentūra pripažįsta, kad pareiškėjas veiklą Projekte vykdo ūkiniame pastate, kuriame, anot Agentūros, tokia veikla negalima. Nors Agentūra šias aplinkybes ir mini Sprendime, tačiau šių aplinkybių vertinimo Administravimo taisyklių 243 punkto kontekste nepateikia.

73. Teismas, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad Agentūros Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

74. Todėl Agentūros Sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pareiškėjo skundas tenkinamas, o Agentūros Sprendimas panaikinamas, įpareigojant Agentūrą iš naujo atlikti Paraiškos vertinimą ir priimti VAĮ 10 straipsnio nuostatas atitinkantį sprendimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnis 2 ir 4 punktai).

75. Komisijos Panevėžio apygardos skyriaus išvada, jog skundžiamas Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje administracinio sprendimo turiniui keliamus reikalavimus, yra visiškai nepagrįsta. Todėl tais pačiais motyvais naikinamas ir Komisijos sprendimas.

76. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie bylos baigčiai jokios reikšmės neturi ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinėja. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Dėl išlaidų atlyginimo

77. Pareiškėjas prašo priteisti šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

78. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

79. Pareiškėjas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė prašymo raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Todėl pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. Š. skundą patenkinti.

Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus 2025 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. 21RE4-108 (AG4-78/22-2025).

Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Panevėžio paramos administravimo skyriaus 2025 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. SKP-106 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“.

Įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos iš naujo atlikti paraiškos Nr. 19VP-KP-20-1-04365-PR001 paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ gauti projektui Nr. 19VP-KP-20-1-04365-PR001 „Žmogaus gerovės užtikrinimo veiklos vystymas“ įgyvendinti vertinimą ir priimti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatas atitinkantį sprendimą.

Pareiškėjo E. Š. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų administracinį teismą.

Teisėja Ina Kirkutienė