- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-05-08
- Bylos Nr.
- 1-421-865/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33350-2024-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
- Kaltinamasis
- E. J.
- Nukentėjusysis
- J. B.
- Advokatai
- Aleksandras Gončarkas, Mykolas Girdiušas
kaltinamajam E. J., jo gynėjui advokatui Mykolui Girdiušui, nukentėjusiajai J. B. – J. (dalyje posėdžių), jos atstovui advokatui Aleksandr Gončarko,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeim. padėtis - vedęs, nedirba, teistas:
1) 2006-09-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 2d., 260 str. 2d. dviejų metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis LR BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
2) 2022-04-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 2d., 286 str. vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;
3) 2022-08-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Teismo nustatytos aplinkybės
E. J. tyčia mušdamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, o būtent:
Žemesnės instancijos teismas
2024-08-25 apie 07 val. 00 min. bute adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – žmoną J. B.-J., pasireiškusiu tuo, kad tyčia rankomis sugriebė jai už abiejų rankų ir stipriai suspaudęs bei paėmęs už plaukų pradėjo tempti, o jai nugriuvus ant grindų, jis tampė ją po butą, bei sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau 10 smūgių į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas odos kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke, poodines kraujosruvas dešiniame petyje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairėje krūtyje, dešiniame krūtinės šone, nugaroje, sėdmenyse, dešinėje šlaunyje, kairėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje, kairėje blauzdoje, odos įbrėžimus kakle, dešiniame petyje, dešiniame dilbyje, kairiame dilbyje, odos nubrozdinimus dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje, nugaroje, dešiniame kelyje, dešinėje blauzdoje, kairėje blauzdoje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.
II. Byloje surinkti įrodymai
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamuoju apklaustas E. J. parodė, jog kaltę jis pripažįsta iš dalies. Mano, jog konfliktas buvo abipusis. Teigė, jog smūgių nebuvo, buvo apsistumdymas. Nurodė, jog bandė nukentėjusiąją ištempti iš namų, nes ji buvo neištikima. Smūgių, kuriuos pagarsino prokurorė, nepripažįsta. Nepripažįsta visų smūgių, nes buvo bandoma nukentėjusiąją išmesti iš namų. Pripažįsta, jog tempė iš namų. Suduotų 10 smūgių į įvairias kūno vietas nepripažįsta. Pradžioj buvo užduotas klausimas apie vaikiną, su kuriuo ji išdavinėjo, ji melavo, melavo paskui pradėjo smūgiuoti pirma ir po smūgių bandė ją išmesti iš namų. Jie grūmėsi, jis, E. J., krito, ji krito. Pas jį buvo ir krūtinė, ir galva, ir rankos nukentėję, ne tai, kad sudavė, grumtinių metu krito, vertėsi. Buvo jis šoko būsenoje, tiksliai nepasakys, kur lietė žmonai, kai grūmėsi. Sunkiai prisimena, kiek kartų griuvo, nes buvo afekto būsenoje. Sunku pasakyti, kiek tęsėsi grumtynės. Jis išvažiavo iš namų, ji paprašė likti namuose iki ryto ir iš pačio ryto turėjo išvažiuoti. Jis, E. J., bandė nukentėjusiąją ištempti iš namų. Nukentėjusioji jį mušė telefonu. Nukentėjusioji priešinosi tempimui. Jie griuvo, nes grūmėsi. Vyko buitinis konfliktas. Jis buvo šoko būsenoje, nesitikėjo, kad nukentėjusioji gali taip pasielgti, išduoti su kitu vaikinu. Grumtynių metu smūgiai gal buvo per rankas, kad paleistų duris. Ji nenorėjo išeiti, ji norėjo būti namuose, o jis nukentėjusiąją norėjo išmesti kaip skudurą, nes pasielgė kaip mazgotė. Jis nukentėjusiajai pasakė, kad ji yra mazgotė, čia negyvens. Nukentėjusioji norėjo likti tame bute ir norėjo, kad jis, E. J., būtų išmestas iš jo tėvų buto, kad jis vyktų gyventi pas tėvus ir ji taip įsivaizdavo, kad jai liks butas ir vaikams ir visą gyvenimą gyvens, atsives savo vaikiną. Konfliktas su žmona prasidėjo namuose. Dieną prieš konfliktą buvo jis vestuvėse. Vestuvėse nieko nevyko tarp jo ir žmonos. Vestuvėse trenkė jis tam vyrui, su kuriuo išdavinėjo buvusi žmona. Tas vyras pradėjo rėkti, kad iškvies policiją ir baigėsi konfliktas. Jį, E. J., mašina nuvežė namo, darbuotojas buvo. Konfliktas buvo namuose, o ten konflikto nebuvo, jo akyse ten jokio konflikto nebuvo. Už tokius veiksmus mano, jog per mažai. Konflikto pradžia su žmona nebuvo vestuvėse, jis įvyko namie. Apie tą patį vyrą kalba, prie ko čia jo žmona ir tas vyras. Šiuo atveju su žmona jokio konflikto nebuvo vestuvėse. Eiga tokia, kad namie pradėjo aiškintis santykius dėl to vyro, kuriam jis trenkė. Priežastis trenkti, nes jie išdavinėjo. Matė jis įrašą telefone. Grįžęs namo pradėjo aiškintis, norėjo išgirsti jos pasiaiškinimą, kas vyksta tarp jos ir to vyro. Iniciatorius mano, kad žmona, nes ji pirma pradėjo smūgiuotis, kaip nebūtų keista ji arši, konfliktiška. Jis turi savigarbos, kodėl jis turi išeiti iš savo namų ir kodėl turi kreiptis į policiją, jis gali tai atlaikyti, jam būtų žema ant žmonos sakyti. Tuo metu nebuvo neblaivus. Neprisimena, ar savo parodymus skaitė prieš pasirašydamas. Jis parvežė žmoną namo. Ją pasiėmė nuo (duomenys neskelbtini), kur buvo tas vyras. Jis prašė pasiaiškinti, kaip suprasti jos elgesį. Ji prisiekinėjo, kad jį E. J., myli. Jis pasakė, kad ji nemeluotų. Tuomet pasipylė smūgiai iš jos pusės į jį. Čia namuose. Namuose nieko nebuvo nei aplinkinių, nei vaikų, nieko. Po to tempė jis ją iš namų, norėjo išmesti iš namų, buvo virtuvėje. Jis, E. J., viską pamiršęs buvo kaip buvo, pražuvo, jai atleido. Jis negalvojo apie jokį fizinį skausmą, galvojo, kaip ją išmesti iš namų. Jie abu buvo nukritę ant grindų. Įmanoma, kad buvo trenkta, kai ji laikėsi už durų staktos per rankas, kad paleistų. Smūgiavo jis, E. J., su delnu, kiek kartų negali pasakyti. Bandydamas ištempti iš namų gali būti, kad spaudė stipriai jos rankas. Neprisimena, kad už plaukų būtų tempęs. Kumščiais smūgių nebuvo sudavęs. Neprisimena, ar vestuvėse jis buvo sužalotas ar jo galva buvo sužalota. Žmonos atsiprašė ne kartą. Teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį apmokės. Nukentėjusiosios civilinio ieškinio nepripažįsta.
2024-09-05 E. J. įtariamojo apklausos protokolas. Kaltę prisipažįsta iš dalies. Jis lietuvių kalbą supranta, moka gerai, vertėjas jam nereikalingas. Pranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas. Įtarimo esmė ir turinys jam yra suprantamas. Dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažįsta iš dalies dėl įvykusio konflikto. Dėl kokios dalies, nenori patikslinti. Anksčiau yra teistas, niekur nedirba. Priklausomybės nuo alkoholio neturi. Narkologo ir psichiatro įskaitose nėra registruotas. Su žmona J. B.-J. gyvena kartu apie 9 metus. Gyvena jo tėvams priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini). Su žmona turi du mažamečius vaikus - berniukus, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų. 2024-08-25 buvo su žmona vestuvėse, kur tarp jų įvyko konfliktas dėl pavydo. Vestuvėse vartojo alkoholį, išgėrė apie 200 gr. konjako. Ryte abu grižo namo apie 5 val. Vaikų namuose nebuvo, jie buvo pas uošvį. Namuose aiškinosi santykius, buvo žodinis konfliktas, kuris peraugo į muštynes. Gailisi labai dėl įvykusio konflikto. Mano, kad jie vienodai kalti dėl šio konflikto, savo veiksmų nepateisina, žmonos atsiprašė. Šiuo metu ji su vaikais gyvena atskirai. Pagal šaukimą buvo atvykęs į 2 policijos komisariatą, bet jam pasakė, kad nežino koks jo tyrėjas. Vėliau kviečiamas telefonu pas tyrėją neatvyko, nes jam buvo bloga savijauta. Daugiau duoti parodymų nepageidauja. ( b. l. 82).
2024-09-23 Įtariamojo E. J. apklausos protokolas. Kaltę prisipažįsta iš dalies. Jis pasilieka prie savo pirminių parodymų, nieko papildomai pasakyti nepageidauja. Tikslesnius parodymus duos teisme. Pateikė prie bylos teismo medicinos specialisto išvadą, kurioje užfiksuoti jam padaryti kūno sužalojimai to pačio įvykio metu, kuriuos jam padarė jo žmona J. B.-J. Dėl to niekur nesikreipė, nes nenori. ( b. l. 90).
Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji J. B. – T. parodė, jog prasidėjo viskas vestuvėse, ten buvo visa kompanija, ji kalbėjosi su visų bendru pažįstamu, vyras užpavydėjo, įvyko taip, kad jis pasakė, kad ji negali su tuo vyru kalbėtis. Ji paklausė, kodėl negali kalbėtis. Tuomet vyras vėl pamatė, kad ji kalba su tuo vyriškiu. Tuomet E. J. tą žmogų užpuolė iš nugaros, tada prasidėjo tarp jų konfliktas. E. J. apie pirmą valandą nakties išvažiavo namo. Ji, J. B. – T. toliau liko vestuvėse. Tada jos atvažiavo paimti. Su savo darbuotoju apie 6 val. ryto ji grįžo namo. Prasidėjo klausimai, kas ten su juo. Ji vyrui pasakė, kad tiesiog šnekėjosi. Jis paprašė parodyti telefoną. Ji parodė, nes neturėjo ką slėpti. Telefone buvo likusios paprasčiausios žinutės, rašytos prieš pusę metų apie tai, kaip jai sekasi. Nieko daugiau. Tada E. J. pradėjo iš jos atiminėti telefoną. Ji pradėjo daužyti, pradėjo iš jo atiminėti. E. J. jai trenkė per veidą ir pasakė, jog ji buvo neištikima. Ji paneigė, pasakė, kad tai jo vaizduotė. E. J. pradėjo daužyti jos telefoną, ją griauti ant žemės. Ji telefoną atgavo. Prisimena, kaip ji tupi ant žemės. E. J. bandė išplėšti jos telefoną, kad jį sudaužyti. Tada prasidėjo grumtynės, ją tempė už plaukų, kad išmesti iš namų, daužė. Ji nuėjo į kitą kambarį. E. J. vėl atidarė duris, ją daužė. Vėl ją tempė už plaukų. Ji bandė kabintis, vyko draskymai, tampymai po visą butą. Ji galiausiai pasakė, jog jai skauda, visa buvo su mėlynėmis. Baigėsi, kai ji sėdėjo vaikų kambaryje ant sėdmaišio. Ji pasakė, kad nebegali, jai skauda. E. J. vis tiek ją tampė. E. J. ją spardė kojomis. Viskas vyko pora valandų. Galiausiai sudaužė E. J. jos telefoną, kompiuterį, kad negalėtų su niekuo susisiekti, pasiėmė paskutinius pinigus iš jos piniginės ir išvažiavo, kad negalėtų nei išvažiuoti niekur, nei susisiekti, nes vaikai buvo pas jos tėtį sode. Smūgių buvo nemažai, buvo grumtynės, spardymai, tempimai. Prokuroro nurodyta ne mažiau 10 smūgių teisingai. Tiksliai nepasakys, kiek kartų buvo ji nugriuvusi ant grindų, bet irgi buvo nemažai. Sveikatos sužalojimai – buvo daug mėlynių, nubrozdinimų, jai buvo šonkaulių rentgenas darytas, nes buvo sunku pasilenkti, koją labai skaudėjo, buvo sunku vaikščioti. Buvo čia (rodo dešinės akies apačioje) kraujosruva. Buvo mėlynės ant rankų, gumbai didžiuliai, viskas aprašyta ligoninės išvadoje. Kai vyras išvažiavo, ji ėjo į šalia esančią parduotuvę, kiek atsiminė mamos numerį, prašė telefono, kad paskambinti, nes tėtis buvo pasikeitęs telefoną, kadangi vaikai buvo pas tėtį, kad atsiųstų numerį. Bandė su visais susisiekti, kad paskambinti, kad nesijaudintų, kad atvažiuos pasiimti vaikų. Kadangi pirmadienį ryte vežė vaiką į klinikas, tai po to kreipėsi vakare į medikus, kai jai išoperavo dantį. Mėlynės labai matėsi, po įvykio iškart nusiuntė nuotraukas savo draugėms, sesei, ligoninėje buvo su ilga suknele ir Žalgirio megztiniu, kad nesimatytų nieko, o po to (duomenys neskelbtini) ligoninėje ją apžiūrėjo. L. M. jos sesė, jai siuntė nuotraukas ir papasakojo apie įvykį. Civilinį ieškinį 2500 Eur sudaro patirtas fizinis skausmas, smurtas, psichologinis, tiesiog visos tos mėlynės, kad nedarbingume buvo ji savaitę. Civilinį ieškinį palaiko. Ji priešinosi, kai E. J. ją bandė jėga išvaryti iš namų, norėjo, kad ją paleistų. Besipriešindama lietė jo rankas, E. J. ją rankomis griebė, ji irgi jam griebė, kad ją paleistų. Po to įvykio sutuoktinį matė. E. J. grįžo prieš jai išvažiuojant pasiimti vaikus, po pietų. Įvykis įvyko apie 7 valandą, po įvykio išvažiavo ir tada grįžo po pietų. Neatsiprašė. Ji parašė, kad jai reikia mašinos pasiimti vaikams. Jam buvo neįdomu. Šnekėjosi po poros mėnesių, tačiau nebuvo to, kad labai gailėtųsi ar atsiprašytų. Įvykio dieną po pietų apie sužalojimus nešnekėjo. Matėsi, kad buvo prakirsta galva, bet čia buvo vestuvėse. Vestuvėse užpuolė žmogų iš nugaros, jis atgal nedavė, tada atėjo raminti keli jo draugai, E. J. pargriovė ant žemės. Matė, kad jam bėgo kraujas. dar mačiau kaip koridoriuje už rankų, jau tada pas jį bėgo kraujas, buvo prakirsta galva, turbūt krito aš nežinau. Tą konfliktą aš mačiau, daug žmonių matė. Čia buvo viduj, jis trenkė žmogui paskui atėjo raminti jo draugai ir tada paguldė jį ant grindų. Vyro charakteris labai užsiliepsnojantis, konfliktiškas. E. J. anksčiau buvo vartojęs smurtą. Kokius šešis kartus buvo vartojęs. Anksčiau ji kentėjo, nes vaikai buvo mažamečiai. Vestuvėse vyras vartojo alkoholį. Kirstinė žaizda ant galvos gal, kai krito, kai bandė jį raminti, nes ten baldai buvo, ji nematė jo paties. Trys žmonės jį paguldė ant žemės. Dėl turtinės žalos nesikreipė ji, nes kompiuteris buvo nuo studijų laikų, senas, neturi čekių. O telefonas gal prieš 4 metus buvo pirktas, tai nieko neturi nei kiek jis vertas. Su vyru būna taip, jog vieną dieną bendrauja, kitą dieną pilasi grasinimai, konfliktai, keiksmažodžiai. Sužalojimus, kurie nurodyti specialisto išvadoje, ji palaiko, kad jie atsirado būtent dėl šito įvykio. Stipriai skaudėjo. Neigiamos pasekmės – buvo daug mėlynių, buvo karšta, visą laiką turėjo rengtis, kad niekas nieko nematytų, sunkiai kelias dienas vaikščiojo, savaitę laiko negalėjo pasilenkti, dėl to turėjo imti nedarbingumą, skausmai per visą kūną ir mėlynės buvo. Sudaužytą telefoną nupirko įmonė.
2024-08-27 J. B.-J. liudytojo apklausos protokolas. Šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su savo sutuoktiniu E. J. bei 2 bendrais vaikais, E. J. bei E. J. Su vyru santuokoje apie 10 metų. 2024-08-24 apie 18 val. 30 min. kartu su sutuoktiniu nuvyko į draugų vestuves, kurios vyko (duomenys neskelbtini) rajone. Prieš tai savo mažamečius vaikus paliko pas savo tėtį D. B. Švenčiant draugų vestuves, jie visi vartojo alkoholinius gėrimus. Maždaug apie 01 val. 00 min. jos sutuoktinis pamatė, kad ji bendrauja su vienu iš vestuvių svečių, kuris buvo vyras, kurio vardas T., o tai jos sutuoktiniui nepatiko, todėl jis priėjęs prie minėto vyro pasakė, kad jis negali su ja bendrauti. Dėl šios situacijos tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu E. sudavė su ja bendravusiam vyrui. Jos sutuoktinio sukeltą konfliktą atėjo numalšinti kiti vestuvių svečiai, kadangi E. buvo stipriai įpykęs ir galimai pergėręs alkoholinių gėrimų. Po to jos sutuoktinis ir toliau nenusiramino, buvo agresyviai nusiteikęs, todėl vienas iš jo draugų, jį parvežė namo, o ji toliau liko vestuvių vakarėlyje. Pasibaigus vestuvių vakarėliui, maždaug apie 06 val. 00 min. ji sugrįžo namo bei atsirakinusi duris užėjo į vidų. Bute buvo jos sutuoktinis, kuris pamatęs ją, jai pradėjo priekaištauti, kodėl ji su juo kartu nevažiavo namo, taip pat sakė, kad jis čia liko dėl to kalčiausias, nors toks nėra. Dėl vestuvių vakarėlyje įvykusio konflikto tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu E. paėmė iš jos telefoną ir pradėjo skaityti SMS žinutes. Nieko nesuradęs, jis paėmė jos telefoną, kuris buvo įgytas santuokos metu, metė stipriai į grindis. Pakėlus nuo grindų telefoną, E. iš jos jėga išplėšė telefoną ir vėl trenkė stipriai į grindis, ko pasekoje sudaužė jos telefoną. Tęsiant konfliktą su E., jis pradėjo ją varyti iš namų, tačiau ji jo neklausė, teigdama, kad ji čia turi teisę gyventi kartu su jų bendrais vaikais, tačiau jis ir toliau buvo agresyviai nusiteikęs ir pradėjo ją jėga varyti iš namų, o būtent, savo rankomis sugriebė jai už abiejų rankų ir stipriai suspaudė bei bandė taip išvaryti iš buto, taip pat tuo metu paėmė jai už plaukų ir pradėjo tempti, po ko ji nugriuvo ant grindų, o jai gulint ant jų, sutuoktinis toliau prieš ją smurtavo tampydamas po visas buto grindis, taip pat sutuoktinis ne mažiau 10 kartų sudavė rankomis jai į įvairias kūno vietas. Dėl tokių sutuoktinio veiksmų ji patyrė stiprų fizinį skausmą, kurį vertina 8 balais iš 10. Visą laiką, kol vyko konfliktas, sutuoktinis daužė bute esančius daiktus, tarp kurių ir jos kompiuterį, išmėtė po visą butą. Po panaudoto smurto prieš ją, E. pasiėmė iš namų esančius pinigus ir kažkur išvažiavo, kiek suprato, kad išvažiavo į barą gerti alkoholinius gėrimus. Į policiją tuo metu nepaskambino, kadangi buvo sudaužytas jos mobilaus ryšio telefonas. Taip pat ir dėl to, kad ji jo bijo. Atsikėlusi ji nuvyko pasiimti savo vaikų, su kuriais apie 22 val. 30 min. grįžo namo. Tuo metu jos sutuoktinis miegojo, todėl susirinkusi būtiniausius daiktus nuvyko pas savo motiną V., adresu (duomenys neskelbtini). Iš pradžių apie įvykį savo mamai nesakė, kadangi nemėgsta pasakoti savo asmeninio gyvenimo bėdų, kad nesusijaudintų. 2024-08-26 apie tai, kad sumušė ją E. pasakė savo sesei bei mamai, kadangi iš šalies gavo daug patarimų, kad dėl sutuoktinio veiksmų reikia kreiptis į ligoninę ir policiją, todėl kartu su sese nuvyko į (duomenys neskelbtini) klinikas, kurioje jai diagnozavo rankų bei kojų nubrozdinimus, dauginius kūno sumušimus. Jos sutuoktinis E. prieš ją yra smurtavęs ne vieną kartą, tačiau į policiją niekada nėra pranešusi, kadangi jo bijo, taip pat ir dėl vaikų. Dėl civilinio ieškinio apsispręs tyrimo eigoje. Daugiau apie įvykį nieko pasakyti negali. ( b. l. 9-11)
2024-09-20 J. B.-J. liudytojo papildomos apklausos protokolas. Dėl jai padarytų kūno sužalojimų, užfiksuotų teismo medicinos specialisto išvadoje gali pasakyti, kad odos kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke jai padarė 2024-08-25 jos vyras E. J., konflikto metu sudavęs smūgį rankos delnu. Taip pat jai nuo jo smūgių rankomis padaryta poodines kraujosruvas kairėje krūtyje, dešiniame krūtinės šone, nugaroje, sėdmenyse, dešinėje šlaunyje, kairėje šlaunyje, taip pat spyręs su koja jis padarė jai poodines kraujosruvas dešinėje blauzdoje, kairėje blauzdoje, bei griebęs su ranka padarė odos įbrėžimus kakle. Visi kiti sužalojimai padaryti jai pargriuvus arba atsitrenkiant į baldus ar bute esančius daiktus kai jis ją tampė po butą, pati smurto eiga buvo intensyvi, todėl smūgių eiliškumo pasakyti negali. Viso jis jai sudavė ne mažiau negu 10 smūgių, kiek tiksliai pasakyti negali, kaip ir sakė pirminėje apklausoje. Po šio įvykio gyvena atskirai, planuoja pateikti ieškinį dėl santuokos nutraukimo. Po įvykio buvo savaitę nedarbinga, gydėsi (duomenys neskelbtini) rajono poliklinikoje Dėl sudaužytų kompiuterio ir telefono ji pretenzijų neturi ir civilinio ieškinio dėl turtinės žalos neteiks. ( b. l. 42).
Teisiamajame posėdyje liudytoja L. M. parodė, jog nukentėjusioji yra jos sesuo, o kaltinamasis jos sesers vyras, vis dar esamas. Jeigu pasakojant nuo pradžių, kartu dalyvavo draugų vestuvėse, ten kaip ir viskas buvo gerai, konflikto jokio nebuvo. Tik žino, kad prieš pačias vestuves buvo jos seseriai pasakyta iš E. J., kad jeigu be jo eis į vestuves, jai baigsis nekaip. Jie kartu nuėjo į vestuves, kaip ir viskas buvo gerai. Ji, L. M., su vyru iš vestuvių išvažiavo dvyliktą, pirmą valandą, sesuo liko toliau. Tai kas buvo pačiose vestuvėse negali pasakyti, nematė, bet kitą dieną pakalbėjo su draugais, kurių buvo vestuvės, žino tai, kad tarp E. J. ir jos sesers, ir dar vieno vyriškio vyko konfliktas, kad neva jos sesuo apgaudinėja E. J. su kitu, nors to nežino ji, ar buvo, ar nebuvo. Labai abejoja. E. J. su kitu vyriškiu susimušė. Su nukentėjusiąja kitą dieną nešnekėjo, šnekėjo dar kitą dieną, 26 d. turbūt. Tuo metu ji buvo (duomenys neskelbtini) ligoninėje su vaiku, pabendravo ir galiausiai pasakė, kas įvyko tą rytą, 25 dieną. Pasakė, kad jie susikonfliktavo vestuvėse, papasakojo lygiai tą patį, ką ir draugai, kad įvyko konfliktas tarp jos vyro ir jos, ir tarp kito vyriškio, ir kad galiausiai įvyko muštynės, kad ji grįžo namo, E. J. jos laukė ir ją pradėjo mušti, sudaužė jos kompiuterį, telefoną, atėmė pinigus, kad ji negalėtų nieko išsikviesti nei paskambinti, ir galiausiai paliko ją vieną namuose. Sakė, kad už plaukų paėmė, stumdė, spardė. O kad spardė buvo akivaizdu, nes visos kojos buvo sudaužytos, buvo didžiausios mėlynės ant kojų. Lygiai taip pat buvo ant dešinės pusės šonkaulių labai didelė mėlynė, kurią parodė. Pakitimus matė ant kojų, rankų, buvo apdraskymai čia (rodo riešus, dilbius) kaip žaizdos. Ir ko sesuo pati nematė, sakė, kad jai skauda nugarą, bet ji, L. M., pamatė jos šonkaulius. Jos nuvyko į ligoninę tą 26 dieną, jai peršvietė, nustatė stiprų sumušimą. Išoriškai matė ant sesers mėlynes, kraujosruvas. Kadangi pati to įvykio nematė, jai papasakojo sesuo, kaip viskas nutiko. O dėl žinutės lygiai taip pat buvo viskas papasakota t. y. ar buvo, ar nebuvo negali teigti, kad tikrai buvo, ji viską žino iš to, ką pasakojo.
2024-10-25 liudytojos L. M. apklausos protokolas. J. B.-J. yra jos sesuo, jų santykiai yra labai geri, jos palaiko nuolat ryšį bendrauja beveik kiekvieną dieną telefonu arba susitinka. 2024-08-24 dieną ir vakare jie buvome visi kartu: J. B.-J. su savo vyru, L. M. - su savo vyru, jų bendrų draugų vestuvėse. Ji su savo vyru išvažiavo namo apie 01 val. nakties , o sesuo ir jos vyras E. J. dar pasiliko vestuvėse. Kada jie nuvažiavo namo, nežino. Kitą dieną, t. y. 2024-08-25 sužinojo iš bendrų pažįstamų, kad vestuvėse buvo konfliktas tarp E. J. ir vieno jauno vyro, kuris sėdėjo šalia jos sesers ir bendravo su ja vestuvėse. E. J. sukėlė pavydo sceną tam vyrui dėl rodomo dėmesio jos seseriai J.. 2024-08-26 apie 12 val. ji su J. kalbėjo telefonu ir L. M. J. atsiuntė savo nuotrauką, kur matėsi sumušimai ant jos kojų, pamatė mėlynes, nubrozdinimus. J. papasakojo, kad ją sumušė jos vyras E. J. jai grįžus namo po vestuvių jų bute, t. y 2024-08-25 ryte. J. papasakojo, kad E. iš pradžių sudaužė jos kompiuterį, telefoną, ją spardė, daužė kumščiais dėl pavydo, po ko jis išėjo iš buto. Paklausus, kodėl ji iš karto jai to nepapasakojo, J. atsakė, kad bijojo, kad dar labiau jos nesumuštų. Ji pasakė, kad po sumušimo jai skauda šoną ir prie šonkaulių. Tada pasakė, kad jai reikia važiuoti į ligoninę apžiūrai ir pranešti apie įvykį policijai. L. M. pasakė, kad važiuos kartu. Susitiko (duomenys neskelbtini) ligoninėje, kur ją apžiūrėjo gydytojai ir paleido namo. Pati pamatė, kad J. padaryta daug kraujosruvų, ant rankų, kojų, ant šonų ir nugaros. E. J. pažįsta daug metų, su juo mažai bendrauja, turėjo su juo konfliktą, žinojo, kad jis yra konfliktiškas žmogus, kai būna pavartojęs alkoholio. Apie ankstesnius konfliktus ar naudojamą smurtą sesuo jai nepasakojo, negali pakomentuoti.( b. l. 75).
2024-08-27 J. B.-J. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas. 2024-08-25 apie 07 val. 00 min. adresu (duomenys neskelbtini), bute, jos neblaivus sutuoktinis E. J., gim. (duomenys neskelbtini) pradėjo ją varyti iš namų, jai nepaklusus, jis ją pradėjo varyti fiziškai iš namų, o būtent, savo rankomis sugriebė už abiejų rankų ir stipriai suspaudė bei bandė taip mene išvaryti iš buto, taip pat tuo metu paėmė jai už plaukų ir pradėjo tempti, po ko ji nugriuvo ant grindų, o jai gulint ant jų, sutuoktinis toliau prieš ją smurtavo tampydamas po visas buto grindis, taip pat sutuoktinis ne mažiau 10 kartų sudavė rankomis jai į įvairias kūno vietas. Dėl tokių sutuoktinio veiksmų ji patyrė stiprų fizinį skausmą. 2024-08-26 nuvyko į (duomenys neskelbtini) klinikas, kur jai diagnozavo rankų bei kojų nubrozdinimus, dauginius kūno sumušimus. Prašo dėl tokių vyro veiksmų pradėti ikiteisminį tyrimą. ( b. l. 9-24).
2024-08-27 J. B.-J. asmens apžiūros protokolas. Apžiūros objektas yra J. B.-J. gim. (duomenys neskelbtini) kūnas. Moters kūnas apžiūrimas adresu (duomenys neskelbtini), buto kambaryje. Apžiūrėjus moters kūną ant dešinio peties, matome rausvos spalvos kraujosruvas, kurios tęsėsi iki raktikaulio, pečio nugarinėje dalyje, matome rausvos spalvos nubrozdinimą. Taip pat ant dešinės rankos stipinkaulio priekyje ir gale, matome melsvos spalvos kraujosruvas, taip pat ant dešinės rankos alkūnės, matome nedidelį nubrozdinimą bei kelias kraujosruvas. Apžiūrėjus kairę ranką ant alkūnės, matome rudai raudonos spalvos nubrozdinimą. Stipinkaulio vidinėje dalyje, matome melsvos spalvos kraujosruva. Apžiūrėjus moters dešinę koją ant blauzdikaulio, matome melsvos ir raudonos spalvos kraujosruvas ant dešinės kojos kelio, matome rausvos spalvos nubrozdinimą. Apžiūrėjus moters dešinę koją ant blauzdikaulio ir vidinės šlaunies pusės, matome melsvos ir raudonos spalvos kraujosruvas, taip pat šalia kelio, matome rudai raudonos spalvos nubrozdinimą. ( b. l. 30-39).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada 2024-09-03 Nr. (duomenys neskelbtini) J. B.-J. padaryta odos kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, poodinės kraujosruvos dešiniame petyje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairėje krūtyje, dešiniame krūtinės šone, nugaroje, sėdmenyse, dešinėje šlaunyje, kairėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje, kairėje blauzdoje, odos įbrėžimus kakle, dešiniame petyje, dešiniame dilbyje, kairiame dilbyje, odos nubrozdinimus dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje, nugaroje, dešiniame kelyje, dešinėje blauzdoje, kairėje blauzdoje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrukdymu. ( b. l. 47-49).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo
Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A- 5/2014, Nr. 2K-164-895/2016, Nr. 2K-474-489/2016, Nr. 2K-227-788/2017). Todėl svarbią reikšmę įgyja ne tik tiesioginiai (pačių konflikto dalyvių parodymai), tačiau ir netiesioginiai įrodymai (pvz., parodymai asmenų, kuriems nukentėjusysis pasakojo apie konfliktą), ypač atvejais, kuomet nukentėjusiajam sukeliamas tik fizinis skausmas, nepadarant jam sunkesnių sužalojimų. Įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad sukeliami atitinkami, BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyti padariniai.
Teismas, ištyręs bei įvertinęs tiek atskirai, tiek sujungdamas į vientisą įrodymų grandinę baudžiamojoje byloje surinktus tiek tiesioginius, tiek netiesioginius įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, taip pat jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad E. J. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t.y. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – žmoną J. B.-J., pasireiškusiu tuo, kad tyčia rankomis sugriebė jai už abiejų rankų ir stipriai suspaudęs bei paėmęs už plaukų pradėjo tempti, o jai nugriuvus ant grindų, jis tampė ją po butą, bei sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau 10 smūgių į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą su specialisto konstatuotais sužalojimais.
Pats kaltinamasis E. J. savo kaltę pripažino iš dalies, teigė, jog konfliktas buvo abipusis, t.y. ir prieš jį smurtavo nukentėjusioji, tačiau nukentėjusiosios J. B. – J. kaltės ar ne kaltės klausimas šioje byloje nesprendžiamas, o byla nagrinėjama dėl kaltinamojo E. J. veiksmų. Tai, jog kaltinamasis E. J. smurtavo prieš nukentėjusiąją patvirtina ir specialisto išvada. Specialisto išvada nustatyta, kad J. B.-J. padaryta odos kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, poodinės kraujosruvos dešiniame petyje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairėje krūtyje, dešiniame krūtinės šone, nugaroje, sėdmenyse, dešinėje šlaunyje, kairėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje, kairėje blauzdoje, odos įbrėžimus kakle, dešiniame petyje, dešiniame dilbyje, kairiame dilbyje, odos nubrozdinimus dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje, nugaroje, dešiniame kelyje, dešinėje blauzdoje, kairėje blauzdoje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrukdymu. Tą patį patvirtina ir nukentėjusiosios J. B. – J. asmens apžiūros protokolo duomenys. Tai, jog ant nukentėjusiosios J. B.- J. kūno buvo daug mėlynių, kurias apžiūrėjo nurodė ir liudytoja L. M. Ji parodė, jog nukentėjusioji pati jai papasakojo, jog prieš ją smurtavo kaltinamasis E. J..
Viso proceso metu nukentėjusioji J. B. – J. buvo nuosekli. Jos pareiškimo duomenys taip pat patvirtina jos tolesnius parodymus bei nusikalstamos veikos padarymą. Pareiškime nurodyta, jog 2024-08-25 apie 07 val. 00 min. adresu (duomenys neskelbtini), bute, jos neblaivus sutuoktinis E. J., gim. (duomenys neskelbtini) pradėjo ją varyti iš namų, jai nepaklusus, jis ją pradėjo varyti fiziškai iš namų, o būtent, savo rankomis sugriebė už abiejų rankų ir stipriai suspaudė bei bandė taip mene išvaryti iš buto, taip pat tuo metu paėmė jai už plaukų ir pradėjo tempti, po ko ji nugriuvo ant grindų, o jai gulint ant jų, sutuoktinis toliau prieš ją smurtavo tampydamas po visas buto grindis, taip pat sutuoktinis ne mažiau 10 kartų sudavė rankomis jai į įvairias kūno vietas. Dėl tokių sutuoktinio veiksmų ji patyrė stiprų fizinį skausmą. 2024-08-26 nuvyko į (duomenys neskelbtini) klinikas, kur jai diagnozavo rankų bei kojų nubrozdinimus, dauginius kūno sumušimus.
Taigi, nuosekli, išsami įrodymų grandinė patvirtina, jog kaltinamasis E. J. padarė nusikalstamą veiką.
Dėl aukščiau aptartų kaltinamojo E. J. veiksmų atsirado baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai – nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiuos smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą savo veikos pobūdį, numatydamas, kad dėl jo smurto gali sukelti nukentėjusiajai sveikatos sutrikdymą, ir šių padarinių norėjo. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.
Taigi, kaltinamojo E. J. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo E. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustato. Kaltinamojo E. J. atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
IV. Bausmės skyrimo klausimai
Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmių rūšys– viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas, atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.
Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K- 265- 1073/2018, Nr. 2K- 98- 1073/2019, 2K-49-976/2020).
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam E. J. atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą –E. J. padarė tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). E. J. savo veiksmais nukentėjusiajai nežymiai sutrikdė sveikatą.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau buvo nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai, teismo nuomone, turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis E. J. anksčiau teistas už analogišką smurtinio pobūdžio veiką, bei kitas nusikalstamas veikas. Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis baustas administracine tvarka. Kaltinamasis dirba, susituokęs, turi vaikų. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Teismas sprendžia, kad Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam E. J. už padarytą nusikalstamą veiką parinkus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą bausmę – areštą. Skirti švelnesnes bausmes (viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą) nėra pagrindo, nes kaltinamasis išvadų nepadarė, švelnesnės bausmės nebus efektyvios ir nepasieks savo tikslų.
Teismo vertinimu, kaltinamajam E. J. tikslinga skirti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį– 90 parų arešto bausmę.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.
Nagrinėjamu atveju teismas įvertina, kad kaltinamasis E. J. padarė vieną smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką prieš nukentėjusiąją. Kaltinamasis E. J. yra santuokoje, turi vaikų, kaltinamasis dirbantis. Dėl to, teismo vertinimu, atidėti arešto bausmę kaltinamajam tikslinga.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad bausmės vykdymo atidėjimo institute humaniškumo principo reikalavimai derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus, tai, kad kaltinamasis turi pastovią gyvenamąją vietą, darbą, vaikų, šeimą, žada atlyginti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį, konstatuotina, jog yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog paskirtos arešto bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jam paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas vieneriems metams, paskiriant kaltinamajam įpareigojimus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas, nuo 2025-04-03 iki 2025-04-28.
V. Dėl civilinių ieškinių
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos CK 6.283 straipsnio 2 dalis numato, kad suluošinus ar kitaip sužalojus fizinį asmenį už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio asmens patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. CK 6.263 straipsnio 2 dalis įpareigoja atsakingą asmenį atlyginti žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymu numatytais atvejais – ir neturtinę žalą.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 125,59 Eur turtinę žalą (b.l. 68). Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys grindžiamas nukentėjusiosios J. B.-J. gydymo išlaidomis, jis nėra didelis, pagrįstas, motyvuotas, dėl to tenkintinas ir nurodyta 125,59 Eur turtinė žala Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistina atlyginti iš kaltinamojo E. J.
Nukentėjusioji J. B. – J. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 2500 Eur neturtinę žalą (b.l. 63-64).
Be to, nukentėjusiosios J. B.-J. advokatas pateikė prašymą priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas 968 Eur nukentėjusiosios naudai iš kaltinamojo. Prie prašymo pridėjo dokumentus.
Teismo motyvai dėl civilinio ieškinio. Nukentėjusioji J. B.-J. parodė, jog civilinį ieškinį palaiko, 2500 Eur prašomą neturtinę žalą sudaro patirtas fizinis skausmas, smurtas, psichologinis, tiesiog visos tos mėlynės, kad nedarbingume buvo ji savaitę.
Vertindamas nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo teismas pažymi, kad teismui nekilo abejonių, kad nukentėjusioji J. B.-J. dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą, taigi ji turi teisę į šios žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis).
Įstatymas neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, kas teismo įvertinama pinigais.
Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įvardytus tokio pobūdžio žalos apskaičiavimo kriterijus - į neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.
Kaltinamasis E. J. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai nežymiai sutrikdė sveikatą. Kaltinamasis padarė prieš nukentėjusiąją tyčinę smurtinę nusikalstamą veiką. Kaltinamasis smurtavo, kilus konfliktui, buvo neblaivus. Taigi, kaltinamasis veikė neblaivumo įtakoje, buvo veikos padarymo metu nukentėjusiosios sutuoktinis. Kaltinamasis savo veiksmais sutrikdė sveikatą šeimos nariui – žmonai.
Nustatant neturtinės žalos dydį reikšminga ir kaltinamojo turtinė padėtis. Kaltinamasis E. J. pilnametis, darbingo amžiaus, dirbantis, neįgalumo grupės neturi. Atsižvelgiama į tai, jog dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji patyrė skausmą, ankt kūno buvo daug kraujosrūvų, jautė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita.
Pagal naujausią teismų praktiką priteisiamos neturtinės žalos sumos fizinio skausmo, tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais svyruoja nuo 200 eurų iki 1000 eurų (apeliacinės bylos Nr. 1A-148-498/2017, 1A-147-651/2017, 1A-381-594/2017, 1A-27-606/2017, 1A-583-843/2017, 1A-550-290/2017).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus neturtinės žalos dydis mažintinas ir iš kaltinamojo E. J. nukentėjusiajai J. B. – J. priteistina 500 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Dėl advokato išlaidų. Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Nukentėjusiosios J. B.-J. advokatas pateikė prašymą priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas 968 Eur nukentėjusiosios naudai iš kaltinamojo. Prie prašymo, kaip minėta, pridėjo dokumentus.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K- 347-976/2018, 2K-225-303/2019).
Teismas įvertina, kad nurodyta suma pagrįsta pridėtais dokumentais, įvertinus nagrinėjamos bylos apimtį (su kaltinamuoju aktu sudaro 2 tomai), vykusių teisiamųjų posėdžių skaičių, parengtų procesinių dokumentų pobūdį ir skaičių, nagrinėjamo klausimo sudėtingumą, Matyti, jog nukentėjusioji advokatui už atstovavimą teismo posėdyje, pasirengimą bylos nagrinėjimui sumokėjo 2025-01-07 363 Eur, už ikiteisminio tyrimo metu suteiktą teisinę pagalbą sumokėjo 605 Eur. Šios advokato išlaidos protingos, ne per didelės, atitinka nustatytus kriterijus. Nurodyta 968 Eur suma priteistina atlyginti nukentėjusiosios J. B.-J. naudai iš kaltinamojo E. J.
VI. Kiti klausimai
Kaltinamajam E. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį, tikslinga panaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kurioje nurodė, kad iš kaltinamojo E. J. valstybės naudai priteistina 170,83 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos už gynėjo advokato Mykolo Girdiušo suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tokia nuostata įtvirtinta įsigaliojus 2020 m. birželio 26 d. įstatymui Nr. XIII-3180 (nuo 2020-07-15). Tačiau BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga.
Nagrinėjamu atveju E. J. gynėjas skirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kadangi kaltinamasis buvo suimtas ir turėjo ribotas galimybes savarankiškai realizuoti teisę į gynybą ar savarankiškai susirasti gynėją. Taigi, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje yra būtinas ne dėl to, kad šito pageidauja kaltinamasis, o kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamas veikas, teisę į gynybą. Atitinkamai nėra pagrindo konstatuoti, jog kaltinamasis vengė pats pasisamdyti gynėją, todėl nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas iš kaltinamojo E. J. būtų nesuderinamas su procesinėmis kaltinamojo teisėmis į gynybą. Esant šioms aplinkybėms, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš E. J. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
E. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir jį nubausti areštu 90 parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti kaltinamojo E. J. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2025-04-03 iki 2025-04-28.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu arešto bausmės vykdymą kaltinamajam E. J. atidėti 1 metams, įpareigojant kaltinamąjį: atsiprašyti nukentėjusiosios J. B.-J. ir per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje.
Kaltinamajam E. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir nurodytą 125,59 Eur turtinę žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteisti atlyginti iš kaltinamojo E. J.
Nukentėjusiosios J. B. – J. civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 2500 Eur neturtinę žalą tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo E. J. nukentėjusiajai J. B. – J. priteisti 500 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalimi nurodytą advokato išlaidų 968 Eur sumą priteisti atlyginti nukentėjusiosios J. B.-J. naudai iš kaltinamojo E. J.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl advokatų išlaidų priteisimo iš kaltinamojo E. J. atmesti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.