Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo DKV EURO SERVICE GmbH + Co. KG atstovui advokato padėjėjui Eimantui Čepui, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Krausas“ atstovei advokato padėjėjai Astai Kaminskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo DKV EURO SERVICE GmbH + Co. KG ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Krausas“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Atsakovė teismo posėdžio dieną pateikė prašymą teismo sprendimo išdėstymo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų sumažinimo. Nurodė, kad su skolos suma visiškai sutinka. Pažymėjo, jog yra apmokėjusi dalį skolos (iš 66 295,22 Eur sumos šiai dienai pagrindinė skola sudaro 57 804,74 Eur), ką savo ieškinyje pripažįsta ir ieškovas. Prašo išdėstyti 24 mėnesiams skolos sumą.

6. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad palūkanos yra nustatytos įstatymu, todėl nemažintinos, o bylinėjimosi išlaidos yra mažesnės nei rekomenduojamas priteisti maksimalus jų dydis. Pabrėžė, kad atsakovė jau metai nei kiek nemoka skolos, todėl sutiktų su pusės metų terminu priteistos sumos išdėstymui. Atsakovės atstovė nurodė, kad pagal finansines galimybes sumažino skolą. Patvirtino, jog dviejų metų laikotarpis priteistos sumos išdėstymui padėtų įmonei išvengti nemokumo. Pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalies dėl skolos priteisimo pripažinimo.

II. Byloje nustatytos aplinkybės, teismo motyvai, išaiškinimai ir išvados

Motyvuojamoji dalis

6. Byloje nustatyta, kad 2018 m. sausio 11 d. DKV EURO SERVICE GmbH + Co. KG, kaip DKV kortelių išdavėjas, ir UAB „Krausas“, kaip klientas, sudarė sutartį dėl DKV kortelių naudojimo, kliento Nr. 605197 (toliau – Sutartis), kuria ieškovas įsipareigojo suteikti atsakovei galimybę naudojantis DKV kortelėmis visuose DKV serviso centruose įsigyti degalų, tepalų, aksesuarų automobiliams, atsarginių dalių, taip pat atsiskaityti už remonto, serviso ir kitas paslaugas, sumokėti rinkliavas ir mokesčius už naudojimąsi keliais, keltais, automagistralėmis ir avarinės tarnybos paslaugomis, o atsakovė įsipareigojo už įsigytas prekes bei paslaugas su ieškovu tinkamai atsiskaityti Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais.

7. Atsakovė Sutarties pagrindu nuo 2019 m. liepos 15 d. iki 2020 m. vasario 29 d. įsigijo iš ieškovo prekių ir paslaugų iš viso už 66 295,22 Eur. Tai patvirtina 11 ieškovo išrašytų ir atsakovei apmokėti pateiktų sąskaitų – faktūrų: 19/610635427/000, 19/610756366/000, 19/610834640/000, 19/611032843/000, 19/611072185/000, 19/611144586/000, 19/611391757/000, 19/611516947/000, 19/612005970/000, 19/612170745/000, 20/613133094/000.

8. Pagal Sutarties 4.2. punktą, atsakovė už įsigytas prekes ir paslaugas privalo atsiskaityti ne vėliau kaip per 25 (dvidešimt penki) dienas nuo sąskaitos – faktūros išrašymo dienos. Suėjus mokėjimo terminui, atsakovė su ieškovu atsiskaitė tik iš dalies. Atsakovė iki šiol skolinga 57 804,74 Eur.

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis numato, jog „prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius“.

10. Remiantis CK 6.305 straipsnio 1 dalimi, pagal pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas įsipareigoja perduoti prekes pirkėjui nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti prekes ir sumokėti už jas nustatytą pinigų sumą. Pirkimo–pardavimo sutarties pagrindinis bruožas yra tai, kad šia sutartimi pardavėjas perduoda pirkėjui daiktą ir nuosavybės teisę į jį, t. y. sutarties pagrindu pasikeičia daikto savininkas. Pirkimo–pardavimo sutarties dalyku gali būti daiktai, kuriuos pardavėjas jau turi ar kurie gali būti sukurti ar pardavėjo įgyti ateityje, nes prievolės dalyku gali būti ir turtas, kuris bus sukurtas ateityje (CK 6.3 straipsnio 2 dalis).

11. Byloje nustatyta, jog atsakovė pažeidė sutartinę prievolę laiku atsiskaityti už prekes (CK 6.205 straipsnis), pripažįsta skolos faktą ir dydį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia priteisti iš atsakovės 57 804,74 Eur skolos (CK 6.38 straipsnis, CPK 268 straipsnio 5 dalis).

Dėl palūkanų priteisimo iš skolininko, praleidusio piniginės prievolės įvykdymo terminą

12. Piniginės prievolės neįvykdymo atveju bendra pinigų suma, kurią privalo sumokėti skolininkas, susideda iš, pirma, neįvykdytos piniginės prievolės sumos; antra, palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi pinigais, kai jos nustatytos sutartyje (mokėjimo, pelno palūkanos, pavyzdžiui, paskolos sutartyje, CK 6.872 straipsnis); trečia, palūkanų, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius po prievolės įvykdymo termino praleidimo (kompensuojamosios palūkanos, CK 6.261 straipsnis).

13. Kai atsiradusi prievolė neapibrėžta konkrečiu terminu, ji pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį tampa privalomai vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti. Ikiteisminės kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti už laikotarpį po pareikalavimo vykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teisme dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015).

14. Pagal CK 6.261 straipsnį, įstatyme nustatytas kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-969/2017, 24 punktas). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014).

15. Ieškovas prašė priteisti 2 774,78 Eur palūkanas, apskaičiuotas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos (toliau – Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymas) įstatymo 3 straipsnio 1 dalį.

16. Atsakovė prašė sumažinti apskaičiuotas palūkanas, nurodydama, kad nuo 8 proc. mažintinos iki 3 proc. dydžio palūkanų. Palūkanų dydžio ir skaičiuojamojo laikotarpio neginčijo (CPK 12, 178 straipsniai).

17. Teismas atmeta prašymą dėl palūkanų normos sumažinimo, kadangi ieškovas jas prašė priteisti pagal įstatyme numatytą leistiną skaičiuoti jų dydį (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

18. Remiantis Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymas) įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, kreditorius turi teisę į komercinėje sutartyje ar šiame įstatyme nustatytas palūkanas be įspėjimo skolininkui, jeigu kreditorius įvykdė komercinėje sutartyje ir (ar) įstatymuose jam nustatytas pareigas ir laiku negavo jam priklausančios mokėtinos sumos, išskyrus atvejus, kai skolininkas nėra atsakingas už vėlavimą sumokėti. To pačio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Pažymėtina, kad Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo taikymo sritis apibrėžta plačiai - jis taikomas „visiems <...> komerciniams sandoriams“, kurie atitinka jo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą apibrėžtį ir nepatenka į taikymo srities išimtis, nustatytas įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje. Sandorio patekimas į minėto teisės akto materialiąją taikymo sritį gali būti nustatomas taikant šiuos kriterijus: 1) sutarties subjektinės sudėties – toks sandoris turi būti sudarytas tarp dviejų ir daugiau ūkio subjektų inter se (tarpusavyje) arba tarp vieno ar daugiau ūkio subjektų vienoje pusėje bei vienos ar daugiau valstybės institucijų kitoje pusėje; 2) komercinio sandorio kriterijaus; 3) sandorio dalyko – pagal sandorį turi būti arba perduodamos prekės, arba teikiamos paslaugos, arba atliekami darbai, arba atliekami keli iš šių veiksmų; 4) sandorio atlygintinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-413-378/2016).

19. Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma yra 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu.

20. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, bei į tai, jog tarp šalių, kaip ūkio subjektų, susiklostė komerciniai santykiai, prašomoms priteisti palūkanoms taikoma 8 proc. palūkanų norma, nustatyta remiantis aukščiau nurodytomis teisės aktų nuostatomis bei viešai skelbiama Europos Centrinio Banko informacija, t. y. 0 proc. fiksuotoji palūkanų norma padidinta 8 proc. punktais. Atsakovė vėluoja atsiskaityti su ieškovu už įsigytas prekes ir paslaugas pagal pateiktas sąskaitas – faktūras nuo 2019 m. rugpjūčio 10 d., todėl apskaičiuotos palūkanos sudaro 2 774,78 Eur, kurios priteisiamos iš atsakovės (CK 185 straipsnis). Taip pat iš atsakovės ieškovės naudai priteisiamos 8 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020.06.15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl priteistos skolos išdėstymo

21. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį „teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Jeigu teismo sprendimui, kuriuo iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, šio sprendimo įvykdymas atsakovo prašymu gali būti atidėtas kitiems biudžetiniams metams. Skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymą atidėti ar išdėstyti negalima“.

22. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė vėluoja apmokėti nuo 2019 m. liepos 15 d. pagal 11 ieškovo išrašytų ir atsakovei apmokėti pateiktų sąskaitų – faktūrų: 19/610635427/000, 19/610756366/000, 19/610834640/000, 19/611032843/000, 19/611072185/000, 19/611144586/000, 19/611391757/000, 19/611516947/000, 19/612005970/000, 19/612170745/000, 20/613133094/000.

23. Atsakovė prašė išdėstyti 24 mėnesiams skolos sumą. Nurodė, kad yra apmokėjusi dalį skolos (iš 66 295,22 Eur sumos šiai dienai pagrindinė skola sudaro 57 804,74 Eur). Paaiškino, kas siekė atsiskaityti geranoriškai su visais kreditoriais, nes daugelį teisminių ginčų išsprendė taikos sutartimis. Atsakovės nuomone, ieškovas yra stabiliai veikianti, turinti finansinių resursų bendrovė, o atsakovė, jei jai nebus išdėstytas skolos mokėjimas, bus priversta pradėti nemokumo procedūrą.

24. Teismas sutinka su ieškovo argumentu, kad atsakovei jau metus nemokant skolos, jis yra priverstas finansuoti atsakovės veiklą. Tačiau atkreipia dėmesį, kad už tai ieškovas prašė priteisti 8 proc. palūkanų už uždelstą atsiskaityti laiką, kurios gali kompensuoti jo praradimus. Kita vertus, atsakovė iš dalies sumokėjo skolą, ji yra įtraukta į mokesčių mokėtojų, nukentėjusių nuo COVID-19, sąrašą.

25. Teismas vertina, kad esant šioms aplinkybėms skolos sumokėjimas atsakovei iš karto yra apsunkintas, todėl sprendžia, kad sprendimo vykdymo išdėstymas 12 mėnesių laikotarpiui nepažeis ieškovo interesų, ir nei ieškovui, nei atsakovei nesukels neigiamų pasekmių. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad skolos išdėstymas 12 mėnesių laikotarpiui pažeistų jo interesus. Ieškovas yra stabiliai veikianti įmonė, byloje nėra duomenų apie jo patiriamus finansinius sunkumus (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovas skolą atgaus laipsniškai per ilgesnį laikotarpį, o atsakovei bus sudarytos sąlygos geranoriškai įvykdyti sprendimą. Taip pat teismas sprendžia, jog bylos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, jog atsakovė sąmoningai ignoruoja ieškovo interesus, atsiskaitinėdamas su kitais kreditoriais, taip jiems suteikdamas pirmenybę. Viena vertus, atsakovė jau metai naudojasi didesne pinigų suma, grąžino nedidelę dalį skolos. Kita vertus, ieškovei yra priteista 8 proc. palūkanų iki visiško atsiskaitymo. Nors byloje kilo ginčas, ar atsakovė bus pajėgi atsiskaityti net ir išdėsčius skolos sumokėjimą, nes jos pateikti finansinės apskaitos dokumentai yra prieštaringi, teismas vertina, kad ieškovė nepateikė patikimų įrodymų, kad atsakovė nemoka skolų ir negauna pajamų, būtinų skoloms apmokėti (CPK 178 straipsnis).

26. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad sprendimo vykdymo išdėstymas 12 mėnesių laikotarpiui nė vienai iš šalių nebus aiškiai nenaudingas ir nepažeis lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo bei proporcingumo principų (CK 1.2 straipsnio 1 dalis).

27. Vadovaujantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, visos priteistos skolos, tame tarpe, delspinigių mokėjimas išdėstomas 12 mėnesių laikotarpiui – įpareigojant 60 579,52 Eur skolą sumokėti per 12 mėnesių laikotarpį, pradedant mokėti lygiomis dalimis kiekvieno mėnesio paskutiniąją dieną, pradedant nuo sekančio mėnesio po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio.

29. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80 – 87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88 – 92, 97 – 99 straipsniai. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

30. Ieškovas patyrė 1 450,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovė įrodinėja, kad ieškinys yra šabloninis, kurį rengia advokato padėjėjai, todėl teisinės pagalbos išlaidos turi būti mažinamos.

31. Pažymėtina, jog CPK 93 straipsnio 1 dalies nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamojoje praktikoje dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo aiškinama, jog teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016). Taigi sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba, priteisimo, privaloma vadovautis ne tik pamatiniais teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, tačiau ir atsižvelgti į Rekomendacijas (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-304-370/2020, 45 punktas).

32. Byloje nustatyta, kad išlaidos už teisines paslaugas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R–85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatyto dydžio (nauja redakcija nuo 2015.03.20), yra pagrįstos ir įrodytos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Teismas sutinka su atsakove, kad nagrinėjamoje byloje išties nebuvo kilęs itin sudėtingas ginčas bei nesusiklostė išskirtinė teisinė situacija, o byloje esančio ieškinio parengimas nereikalavo sudėtingos teisinės analizės, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog už šio ieškinio parengimą ieškovas sumokėjo du kartus mažesnę sumą, taip pat į tai, kad ieškovo atstovas rinko ir pateikė į teismą naujus įrodymus, taip pat atstovavo ieškovui teismo posėdį, leidžia pagrįstai spręsti, jog prašymas dėl 1 450,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

33. Ieškovas už ieškinio reikalavimus sumokėjo 1 172,00 Eur žyminio mokesčio. Tenkinus ieškinį, iš atsakovės taip pat priteisiama ieškovo naudai jo sumokėto 1 172,00 Eur žyminio mokesčio suma (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Viso iš atsakovės ieškovės naudai priteisiama 2 622,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

34. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo DKV EURO SERVICE GmbH + Co. KG (juridinio asmens kodas: HRA4053) ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovo DKV EURO SERVICE GmbH + Co. KG (juridinio asmens kodas: HRA4053) naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Krausas“ (juridinio asmens kodas: 302277547) 57 804,74 Eur (penkiasdešimt septyni tūkstančiai aštuoni šimtai keturi eurai, 74 ct) skolos, 2 774,78 Eur (du tūkstančiai septyni šimtai septyniasdešimt keturi eurai, 78 ct), 8 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020.06.15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 2 622,00 Eur (du tūkstančiai šeši šimtai dvidešimt du eurai) bylinėjimosi išlaidų.

Išdėstyti priteistos skolos išieškojimą, nustatant, kad 60 579,52 Eur skola mokama per 12 mėnesių laikotarpį, pradedant mokėti lygiomis dalimis kiekvieno mėnesio paskutiniąją dieną, pradedant nuo sekančio mėnesio po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.