Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-02-04 · Civilinė byla Nr. e2S-169-232/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. e2VP-887-272/2020Nutartis · 2020-02-26Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. KasacijaNutartis · 2020-03-16Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2020-08-27Vilniaus apygardos teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2021-02-04Vilniaus apygardos teismas
  5. 2VP-3435-424/2023Nutartis · 2023-04-14Vilniaus regiono apylinkės teismas
  6. ApeliacijaNutartis · 2025-12-16Vilniaus apygardos teismas
  7. KasacijaNutartis · 2026-03-04Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  8. KasacijaNutartis · 2026-04-08Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-04
Bylos Nr.
e2S-169-232/2021
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-00311-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Liuda Uckienė
Skolininkas
R. K.
Kreditorius
L. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-169-232/2021Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00311-2018-3Procesinio sprendimo kategorija 3.5.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 4 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolės R. D. pareiškimą dėl sprendime nurodytų pasekmių taikymo skolininkei R. K. nevykdant teismo sprendimu jai nustatyto įpareigojimo, išieškotoja L. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja antstolė R. D. (toliau – ir antstolė) vadovaudamasi CPK 771 straipsnio 2 dalimi, pateikė teismui pareiškimą dėl vykdomajame dokumente nurodytų pasekmių taikymo, kuriame prašė taikyti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. vykdomajame dokumente Nr. e2-3139-983/2018 nurodytas pasekmes: atsakovei R. K. (toliau – atsakovė arba skolininkė) neįvykdžius sprendime nurodytų įpareigojimų per teismo nustatytą terminą – leisti ieškovei L. L. (toliau – ieškovė arba išieškotoja) pašalinti savavališkos statybos padarinius, išieškant visas patirtas išlaidas iš atsakovės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. spalio 29 d. nutartimi pareiškimą tenkino. Leido ieškovei pašalinti savavališkos statybos padarinius, išieškant visas patirtas išlaidas iš atsakovės: išardyti rekonstruoto pastato – garažo dalį, esančią ieškovės žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ieškovės žemės sklypas), iki bendros žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ribos tokiu būdu, kad atsakovės žemės sklype, kadastro (duomenys neskelbtini) (toliau – atsakovės žemės sklypas), likusi šio pastato dalis (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo pastato išorinės sienos krašto) prie ieškovės žemės sklypo ribos, plane nurodytoje vietoje nebūtų ilgesnė nei 6,16 m, pašalinti ieškovės žemės sklype po žeme paklotus inžinerinius tinklus (elektros kabelius ir lietvamzdžius), bei atstatyti šioje ieškovės žemės sklypo dalyje žemės sklypo reljefą ir dangą į iki savavališkų statybos darbų buvusią būklę – išlyginti žemės reljefą ir ant jos buvusioje vietoje pakloti betonines šaligatvio plyteles bei išardyti terasos dalį, esančią arčiau nei 3 m atstumu iki ieškovės žemės sklypo ribos.

3. Teismas nustatė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimu atsakovė įpareigota per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti rekonstruoto pastato – garažo dalį, esančią ieškovės žemės sklype iki bendros su atsakovės žemės sklypu ribos, tokiu būdu, kad atsakovės žemės sklype likusi šio pastato dalis (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo pastato išorinės sienos krašto) prie ieškovės žemės sklypo ribos, plane nurodytoje vietoje nebūtų ilgesnė nei 6,16 m, pašalinti ieškovės žemės sklype po žeme paklotus inžinerinius tinklus (elektros kabelius ir lietvamzdžius), bei atstatyti šioje ieškovės žemės sklypo dalyje žemės sklypo reljefą ir dangą į iki savavališkų statybos darbų buvusią būklę – išlyginti žemės reljefą ir ant jos buvusioje vietoje pakloti betonines šaligatvio plyteles bei išardyti terasos dalį, esančią arčiau nei 3 m atstumu iki ieškovės žemės sklypo ribos.

4. Teismas nurodė, kad sprendimas įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 5 d., todėl turėjo būti įvykdytas iki 2020 m. sausio 5 d. Atsakovei nevykdant sprendimo, 2020 m. kovo 6 d. išieškotojai buvo išduotas vykdomasis raštas, kuris 2020 m. balandžio 16 d. buvo priimtas vykdyti antstolės. Vykdymo procese antstolė 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu Nr. S-20-167-9205 konstatavo, kad teismo sprendimas neįvykdytas.

5. Pažymėjo, kad 2018 m. lapkričio 19 d. sprendime nurodytos ir sprendimo neįvykdymo pasekmės. Pareiga pašalinti teismo sprendime nurodytas savavališkos statybos padarinius tenka atsakovei, o jai nevykdant teismo sprendimo – teisė jį įvykdyti suteikta ieškovei.

6. Nurodė, kad skolininkė turėjo daugiau negu pakankama laiko teismo sprendimui įvykdyti, tačiau to nepadarė, todėl teisė įvykdyti teismo sprendimą suteikiama ieškovei.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu skolininkė R. K. prašė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartį panaikinti ir pratęsti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-3139-983/2018 įvykdymo terminą šešiems mėnesiams nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

8. Nurodė, kad ginčo pastatas (garažas) buvo pastatytas 1989 metais iki ginčo žemės sklypų suformavimo 2007 metais. Po žemės sklypų suformavimo pastatas buvo rekonstruotas, iš dalies panaudojant seno 1989 metais pastatyto garažo pamatus, iš dalies padidinant garažo užstatytą plotą (pastatant priestatus lygiagrečiai ieškovės ir atsakovės žemės sklypų ribai).

9. Pažymėjo, kad kreipėsi dėl sprendimo išaiškinimo, prašydama teismo išaiškinti ar skolininkė turi ardyti tik naujai pristatytus pastato dalis (priestatus), ar skolininkė turi ardyti (išardyti) buvusio seno pastato konstrukcijas (pamatus), kurie egzistavo nuo pastato pastatymo 1989 metais ir įregistravimo į Nekilnojamojo turto registrą ir žemės sklypų suformavimo.

10. Nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi išaiškino, kad vykdydama įsiteisėjusį teismo sprendimą, atsakovė turi išardyti taip pat ir senojo pastato garažo dalis, buvusias iki jo rekonstrukcijos, patenkančias į ieškovės žemės sklypą, nors pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą tokių dalių nėra. Paaiškino, kad pradėjus vykdyti sprendimą ir nuardžius pastato apšiltinamąjį sluoksnį tapo aišku, kad rekonstrukcijai panaudotos seno (1989 m. statyto) pastato konstrukcijos (pamatai) yra ir gretimame ieškovės žemės sklype, ir žemės sklypai suformuoti pažeidžiant Kadastro nuostatų 20 punktą.

11. Paaiškino, kad sprendimo įvykdymui reikia išardyti dalį laikančių pastato konstrukcijų taip, kad pastatui būtų padaryta kuo mažesnė žala, kad likusios pastato konstrukcijos (kiek leidžia sprendimas) išliktų. Išardžius vienas pastato laikančias konstrukcijas, reikia konstruktyvių sprendinių kaip (kuo) pakeisti esamas laikančias konstrukcijas, kad likusi pastato dalis nesugriūtų, kaip sutvirtinti ir užsandarinti pagal sprendimą liekančias pastato konstrukcijas.

12. Teigė, kad sprendimu nustatytas pernelyg trumpas sprendimo įvykdymo terminas, kuri prašo pratęsti 6 mėnesiams. Toks laikas būtų pakankamas sprendimui įvykdyti pačios skolininkės jėgomis.

13. Nurodė, kad ieškovės ir atsakovės santykiai yra itin konfliktiški. Pačiame sprendime nėra nurodyta, kaip turi būti vykdomas sprendimas (ar turi būti gaunami statybą (griovimą kaip statybos darbų rūšį) leidžiantys dokumentai, ar turi būti parengti konstrukciniai sprendiniai, ar po griovimo darbų likusi pastato dalis turi būti perstatoma ar bent jau konservuojama, sutvirtinama. Skolininkė negali būti tikra, kad išieškotoja, pati atlikdama statybos darbus, atliks griovimo darbus parengusi konstruktyvo apskaičiavimą ir užtikrins pagal sprendimą paliktinos pastato dalies stabilumą.

Atsiliepimas

14. Išieškotoja L. L. atsiliepimu prašė atskirąjį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15. Nurodė, kad skolininkė nėra pradėjusi vykdyti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimo. Pastato demontavimo (išardymo) darbai nėra pradėti. Pažymėjo, kad skolininkė neketina gera valia vykdyti teismo sprendimo.

16. Paaiškino, kad skolininkė siekia maksimaliai užvilkinti teismo sprendimo įvykdymo laiką bei tokiu būdu siekia finansiškai pakenkti išieškotojai, žinant, kad tokiu būdu išieškotoja negalės baigti įteisinti savo žemės sklype pastatyto naujo pastato bei dėl šios priežasties bus priversta mokėti bankui padidintas palūkanas už pastato statybai gautą kreditą.

17. Nurodė, kad seno 1989 m. statyto medinio garažo pamatų vieta ir naujai pastatyto naujo mūrinio ūkinio pastato pamatų vieta nesutampa. Teigė, kad iki 2015 m. gegužės mėn. buvęs 1989 metais pastatytas pastatas stovėjo vien tik atsakovės žemės sklype tokiu būdu, jog garažo išorinė šiaurės rytinė 6,16 m ilgio siena sutapo su bendra atsakovės žemės sklypo ir ieškovės žemės sklypo riba.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

19. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria leista išieškotojai pašalinti savavališkos statybos padarinius.

20. CPK 771 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. To paties straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos šio Kodekso 273 straipsnyje, arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų.

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimu įpareigojo atsakovę per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti rekonstruoto pastato – garažo dalį, esančią ieškovės žemės sklype iki bendros ieškovės ir atsakovės žemės sklypų ribos tokiu būdu, kad atsakovės žemės sklype likusi šio pastato dalis (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo pastato išorinės sienos krašto) prie ieškovės žemės sklypo ribos plane nurodytoje vietoje nebūtų ilgesnė nei 6,16 m, pašalinti ieškovės žemės sklype po žeme paklotus inžinerinius tinklus (elektros kabelius ir lietvamzdžius), bei atstatyti šioje ieškovės žemės sklypo dalyje žemės sklypo reljefą ir dangą į iki savavališkų statybos darbų buvusią būklę – išlyginti žemės reljefą ir ant jos buvusioje vietoje pakloti betonines šaligatvio plyteles bei išardyti terasos dalį, esančią arčiau nei 3 m atstumu iki ieškovės žemės sklypo ribos. Atsakovei neįvykdžius šių įpareigojimų teismo nustatytu terminu – leido ieškovei pašalinti savavališkos statybos padarinius, išieškant visas patirtas išlaidas iš atsakovės. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą paliko nepakeistą. Taigi sprendimas įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 5 d., todėl turėjo būti įvykdytas iki 2020 m. sausio 5 d.

22. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, pakeisti sprendimo vykdymo tvarką – atidėti teismo sprendimo vykdymą ar jį išdėstyti (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

23. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. vasario 26 d. nutartimi atmetė atsakovės prašymą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimo įvykdymo atidėjimo iki 2020 m. spalio 30 d.

24. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi išaiškino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą, nurodydamas, kad atsakovė turi išardyti tiek naujai pastatytą, tiek seną pastato dalį, patenkančią į ieškovės žemės sklypą. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį paliko nepakeistą.

25. Taip pat nustatyta, kad atsakovei nevykdant sprendimo, 2020 m. kovo 6 d. išieškotojai buvo išduotas vykdomasis raštas, kuris 2020 m. balandžio 16 d. buvo priimtas vykdyti antstolės. Antstolė 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu Nr. S-20-167-9205 konstatavo, kad 2018 m. lapkričio 19 d. teismo sprendimas neįvykdytas.

26. Nagrinėjamu atveju skolininkė teismo sprendimo nevykdo nuo 2019 m. gruodžio 5 d., t. y. daugiau negu metus laiko. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad teismo sprendimo vykdymas, o tuo pačiu ir išieškotojo teisių įgyvendinimas, negali priklausyti išimtinai nuo skolininkės veiksmų (neveikimo). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad netgi jeigu skolininkė sprendimą vykdyti pradėtų nuo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutarties išaiškinančios sprendimą įsiteisėjimo dienos, skolininkė turėjo pakankamai laiko sprendimui įvykdyti. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkė sprendimo nevykdo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai teisę įvykdyti teismo sprendimą suteikė ieškovei.

27. Nurodytų aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skolininkės atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

28. Skolininkė prašė pratęsti i Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimo įvykdymo terminą.

29. CPK 284 straipsnyje numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

30. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgiant į konfliktiškus skolininkės ir išieškotojos santykius, į aplinkybe, kad nutartis priimama žiemos metu, o atsakovė įpareigota pašalinti ieškovės žemės sklype po žeme paklotus inžinerinius tinklus (elektros kabelius ir lietvamzdžius), ko tikėtina dėl oro sąlygų (užšalusios žemės) negalės artimiausiu metu įvykdyti, siekiant suteikti skolininkei papildomą terminą sprendimo įvykdymui, mano tikslinga iki 2021 m. gegužės 1 d. atidėti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nutarties vykdymą.

31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atskirąjį skundą atmetus, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos išieškotojai iš skolininkės.

32. Išieškotoja prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pateikė įrodymus, kad patyrė 400 Eur išlaidų už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą.

33. Išieškotojos prašoma priteisti advokato pagalbos išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.16 punkte nustatyto dydžio, todėl išieškotojos prašymas tenkinamas, jai priteistina 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atidėti iki 2021 m. gegužės 1 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nutarties vykdymą.

Priteisti iš skolininkės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išieškotojai L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Liuda Uckienė