Šiaulių apygardos teismo nutartis

3. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2022 m. sausio 24 d. nutartimi pareiškėjo A. Ž. skundą dėl antstolio V. D. veiksmų atmetė.

4. Teismas pažymėjo, kad antstolis V. D. nuo pat vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) pradžios vykdė vykdymo veiksmus. Vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad reguliariai buvo atliekamos užklausos bankuose, valstybės biudžetinėje įstaigoje „Sodra“, Gyventojų registre ir kituose registruose. Kartu teismas pažymėjo, kad skoloms išieškojimo senaties termino pagal įstatymus nėra. Skola per atitinkamą laikotarpį nebuvo išieškota, nes skolininko A. Ž. lėšos buvo nepakankamos atlikti išskaitas, kurių dydį nustato įstatymas. Todėl teismas darė išvadą, kad vykdymo procesas užsitęsė dėl skolininko A. Ž. nemokumo ir jo finansinės padėties.

5. Teismas nurodė, kad pareiškime dėl antstolio nušalinimo A. Ž. nenurodė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 65 straipsnyje įtvirtinto antstolio nušalinimo pagrindo, todėl nei teismas, nei pats antstolis, skolininkui nenurodžius pagrindų ir aplinkybių, negali spręsti dėl pareikšto nušalinimo pagrįstumo. Be to, nušalimas buvo pareikštas jau vykdomosios bylos eigoje, o ne prieš pradedant priverstinio vykdymo veiksmus (CPK 636 straipsnio 2 dalis).

6. Teismas darė išvadą, jog antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, nepažeidė CPK nuostatų, bei nėra antstolio nušalinimo pagrindo, todėl tenkinti pareiškėjo skundo nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atskirasis skundas netenkinamas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolio V. D. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta pagal Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. teismo įsakymą Nr. eL2-939-669/2019 dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. Ž. išieškotojos UAB „Besmegeniai“ naudai.

11. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – ir Antstolių įstatymas) 2 straipsnyje nustatyta, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

12. CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, jog vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad atsižvelgiant į tai, jog nei CPK, nei ATPK administracinės nuobaudos, baudos vykdymo senaties terminai nenustatyti, todėl turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, pagal kurį taikytinas dvejų metų administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminas, jeigu per tą laiką valdžios institucijos dėl nuobaudos įvykdymo neatliko jokių veiksmų. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti, be kita ko, nustatyta, ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Jeigu per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jeigu negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).

13. Nagrinėjamu atveju apelianto atžvilgiu užvestoje vykdomojoje byloje vykdomas skolos išieškojimas juridinio asmens naudai įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo pagrindu, o ne dėl baudos administracinio teisės pažeidimo byloje išieškojimo, kuriam pagal aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką gali būti taikomas dvejų metų senaties terminas, todėl skolos išieškojimas iš apelianto privalo būti vykdomas iki visiško įvykdymo. CPK nenumato įstatymo pagrindo teismo sprendimo vykdymą nutraukti, jeigu per tam tikrą laiko tarpą teismo sprendimas nebuvo įvykdytas, kitaip tariant CPK nėra nustatytas vykdymo senaties terminas dėl skolos išieškojimo. CPK nustatyti tik terminai, per kuriuos vykdomieji dokumentai pateikiami vykdyti. Atsižvelgiant į nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir teisinį reglamentavimą, šioje byloje nėra pagrindo nutraukti vykdomąją bylą dėl išieškojimo senaties (CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

14. Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys patvirtina, kad antstolis V. D. nuo 2019-06-06 iki 2022-01-01 periodiškai teikė užklausas apie skolininko A. Ž. turtą, gaunamas pajamas VSDFV, Nekilnojamojo turto registrui, Kelių transporto priemonių registrui, Valstybiniam ginklų registrui, Socialinės paramos šeimai informacinei sistemai, bankams (vykd. byl. l. 6-11, 57-63, 75-78). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog antstolis reguliariai atliko vykdymo veiksmus, susijusius su priteistos skolos išieškojimu, todėl nepagrįsti apelianto argumentai, jog teismas tik deklaratyviai nurodė, kokie veiksmai buvo atliekami vykdomojoje byloje.

15. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo nutartį pakeisti, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).