Panevėžio apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs kaltinamosios V. B. skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria atmestas prašymas panaikinti kaltinamajai V. B. taikomą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-183-477/2024 V. B. yra kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį.

2. Skundžiama Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024 m. gruodžio 2 d. nutartimi, atmestas kaltinamosios prašymas panaikinti jai nuo 2023 m. gruodžio 5 d. taikomą kardomąją priemonę – dokumento – asmens paso paėmimą.

3. Kaltinamoji V. B. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024 m. gruodžio 2 d. nutartį ir įpareigoti užtikrinti tinkamą paimto dokumento – paso sąlygų laikymosi kontrolės tvarką, kad kaltinamoji galėtų įstatymo nustatyta tvarka pasinaudoti nepilnamečių vaikų poreikiams ir interesams patenkinti įstatyminio atstovo teisėmis.

4. Kaltinamosios V. B. skundas paliekamas nenagrinėtas.

Motyvuojamoji dalis

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 439 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad BPK X dalyje nustatyta tvarka neskundžiamos teismų nutartys dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, dėl galimumo nagrinėti bylą, kai kas nors iš proceso dalyvių neatvyko, dėl pareikštų nušalinimų, dėl naujų įrodymų rinkimo, dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo, dėl pastabų teisiamojo posėdžio protokole bei tvarkos palaikymo teisiamojo posėdžio metu, dėl įrodymų tyrimo teisme atnaujinimo. Šiuo atveju yra skundžiama Utenos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 2 d. nutartis, kuria buvo atmestas kaltinamosios prašymas. Tokio pobūdžio nutartis, nors jos rezoliucinėje dalyje ir nurodyta apskundimo tvarka, patenka į BPK 439 straipsnio 2 dalies reguliavimo sritį ir yra neskundžiama. Todėl nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo priimti kaltinamosios skundo bei perduoti jį nagrinėti Panevėžio apygardos teismui. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamosios V. B. skundas dėl Utenos apylinkė teismo Zarasų rūmų 2024 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria atmestas prašymas panaikinti kardomąją priemonę – dokumento paėmimą, paliekamas nenagrinėtas.

6. Atkreiptinas dėmesys, kad kokie ir dėl ko pareikšti proceso dalyvių prašymai, dėl kurių priimtos teismų nutartys yra neskundžiamos, baudžiamojo proceso įstatymas konkrečiai nenurodo. Pagal susiformavusią teismų praktiką, paprastai tai yra tokio pobūdžio nutartys, kurių vykdymas iš karto užtikrina greitą ir visapusišką bylos išnagrinėjimą, tačiau visais atvejais tokia išvada gali būti daroma tik įvertinus, ar proceso dalyvių prašymų išnagrinėjimas nesukliudys teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, ir ar toks sprendimas neturės įtakos proceso dalyvio teisėms ir teisėtiems interesams priimant teisingą nuosprendį ir nutartį, t. y. įvertinus, ar nebus padaryti esminiai BPK pažeidimai, numatyti BPK 369 straipsnio 3 dalyje.

7. Pagal BPK 22 straipsnio 3 dalį kaltinamasis turi teisę ne tik pateikti prašymus, bet ir apskųsti teismo nuosprendį ar nutartis. Pagal BPK 440 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo teisme dalyviai turi teisę paduoti aukštesniajam teismui skundus dėl žemesniojo teismo nutarčių, jeigu mano, kad žemesniojo teismo nutartimi pažeistos jų teisės ir teisėti interesai. Tai reiškia, kad kaltinamojo teisė apskųsti žemesnės instancijos teismo procesinį sprendimą yra viena iš esminių ir apriboti šią teisę galima tik išimtinais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka.

8. Sprendžiant klausimą, kokios teismų nutartys pripažįstamos priimtomis dėl proceso dalyvių prašymų ir kurios yra neskundžiamos, labai svarbi ir jau galiojanti teismų praktika dėl BPK 439 straipsnio 2 dalies aiškinimo, kai paduodamas skundas dėl nutarties, kuria netenkintas tam tikras proceso dalyvio prašymas, t. y. kokie prašymai patenka į minėto straipsnio 2 dalies taikymo apimtį, o kokie - ne.

9. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis iš esmės buvo suvienodinta praktika dėl teismo nutarčių, kuriomis atsakyta tenkinti prašymą dėl tam tikrų kardomųjų priemonių panaikinimo ir sąlygų pakeitimo. Konstatuota, kad klausimo dėl kai kurių kardomųjų priemonių panaikinimo ar jų sąlygų pakeitimo išsprendimas nesusijęs su kitų asmenų teisėmis ir teisėtais interesais, taip pat su teismo galimybe išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti joje teisingą nuosprendį ar nutartį. Nagrinėdamas tokius prašymus, teismas nesprendžia klausimų, kurių neteisingas išsprendimas gali būti pripažintas esminiu BPK pažeidimu. Atsižvelgiant į tai, buvo padaryta išvada, kad teismų nutartys dėl kai kurių kardomųjų priemonių panaikinimo ar šių kardomųjų priemonių sąlygų pakeitimo, net ir tais atvejais, kai jos yra priimtos pagal bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymus, yra neskundžiamos BPK X dalyje nustatyta tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-72-870/2022, Nr. 1S-168-487/2018, Nr. 1S-363-387/2020, Nr. 1S-161-870/2022, Nr. 1S-362-870/2020).

Aukštesniojo teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 439 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamosios V. B. skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 2 d. nutarties palikti nenagrinėtu.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.