- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-08
- Bylos Nr.
- 1S-161-870/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
- Kaltinamasis
- A. I.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamosios A. I. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 12 d. protokolinės nutarties, kuria netenkintas kaltinamosios A. I. prašymas panaikinti taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. I. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 233 straipsnio 1 dalį.
2. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pranešimai apie įtarimus A. I. įteikti: 2017 m. kovo 15 d., 2017 m. rugsėjo 8 d., 2017 m. spalio 3 d., 2019 m. lapkričio 19 d., 2019 m. lapkričio 26 d. Galutinis pranešimas apie įtarimą A. I. įteiktas 2020 m. gegužės 20 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. A. I. nuo 2017 m. kovo 14 d. iki 2017 m. kovo 23 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. 2017 m. kovo 23 d. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. 2017 m. rugsėjo 28 d. pakeistos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygos (išvardinti asmenys su kuriais uždrausta bendrauti). Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – kaltinamajai taikoma iki šiol.
4. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. lapkričio 24 d. teismo posėdyje protokoline nutartimi netenkino kaltinamosios A. I. prašymo panaikinti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nurodė, kad A. I. yra kaltinama ir sunkių nusikaltimų padarymu, o panaikinus kardomąją priemonę ir kaltinamajai neatvykus į posėdį, teismas neturėtų jokių galimybių taikyti procesinių prievartos priemonių. Protokolinėje nutartyje taip pat pažymėjo, kad ateityje teismas galėtų svarstyti klausimą dėl pastarosios kardomosios priemonės naikinimo įmokėjus užstatą.
5. Pakartotinai prašymą panaikinti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti kaltinamoji A. I. pateikė 2022 m. gegužės 6 d. Pastarasis prašymas svarstytas artimiausiame teismo posėdyje 2022 m. gegužės 12 d. Teismas protokoline nutartimi prašymo netenkino, iš esmės atsisakymą motyvavo tais pačiais argumentais. Teismas taip pat paaiškino, kad trumpalaikės kelionės tarp posėdžių leidžiamos, o sprendžiant klausimą dėl taikomos kardomosios priemonės pakeitimo į užstatą, įmokėto užstato suma turėtų būti ne mažesnė nei šioje byloje pareikštų civilinių ieškinių suma (t. 33, b. l. 48–51).
II. Skundo argumentai ir prašymai
6. Kaltinamoji A. I. skunde prašo panaikinti 2022 m. gegužės 12 d. teisiamojo posėdžio metu priimtą teismo protokolinę nutartį ir tenkinti jos 2022 m. gegužės 5 d. prašymą dėl kardomosios priemonės panaikinimo.
7. Kaltinamosios A. I. nuomone, teismo sprendimas netenkinti jos prašymo dėl kardomosios priemonės panaikinimo yra nemotyvuotas ir priimtas pažeidžiant procesines teisės normas. Kaltinamoji A. I. cituoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 238 straipsnio 1 dalį bei nurodo, kad pateiktas prašymas negalėjo būti išspręstas protokoline nutartimi. Pasak kaltinamosios A. I., Šiaulių apygardos teismas, atmesdamas prašymą, priėmė nemotyvuotą nutartį, nenurodė argumentų, kodėl reikalinga toliau tęsti kardomosios priemonės taikymą, o teismo siūlymas pažeisti kardomosios priemonės sąlygas negali būti laikomas tinkamu ir motyvuotu prašymo išnagrinėjimu.
8. Skunde akcentuojama, kad kardomoji priemonė A. I. taikoma ilgiau nei 5 metus. Kaltinamosios A. I. įsitikinimu, kardomoji priemonė yra betikslė, nes per visą bylos nagrinėjimą teisme, ji nėra praleidusi ar pavėlavusi nė į vieną teismo posėdį, taip pat nėra atlikusi kitų veiksmų, dėl kurių būtų vilkinamas baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Kaltinamoji cituoja Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1S-62-387/2020, Nr. 1S-45-1076/2020, susijusias su kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti panaikinimu.
Šalies argumentai
9. Kaltinamosios A. I. teigimu, ji su Lietuva yra saistoma stipriais socialiniais ir ekonominiais ryšiais. Nuo 2004 m. rugpjūčio 10 d. įkūrusi ūkininko ūkį, kuriame vykdoma nuolatinė veikla, nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d. suteikta teisė vykdyti vaisių uogų ir daržovių sulčių gamybą, nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. suteikta teisė vykdyti kitas vaisių ir daržovių perdirbimo ir konservavimo veiklas, nuo 2020 m. birželio 17 d. ji yra (duomenys neskelbtini) asociacijos vadovė, 2022 m. vasario 18 d. ji deleguota kaip ekspertė dalyvauti Europos Komisijos seminaruose. Skunde pažymima, kad 2019 m. spalio 1 d. A. I. priimta į (duomenys neskelbtini) krypties doktorantūros studijas, yra charakterizuojama teigiamai. Skunde nurodoma ir tai, kad kaltinamoji A. I. yra ištekėjusi, turi tris vaikus, nekilnojamojo turto, įsipareigojimų dėl vykdomos ūkinės veiklos.
10. Skunde kaltinamoji A. I. atkreipia dėmesį, kad byloje yra keturi kaltinamieji, tačiau tik jai buvo taikytas suėmimas, po to rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Pasisakydama dėl teismo motyvo, kad kardomoji priemonė negali būti naikinama, o tik keičiama į kitą kardomąją priemonę – užstatą, kuris turėtų būti ne mažesnis kaip 70 000 Eur, kaltinamoji pažymi, jog baudžiamojoje byloje Šiaulių miesto savivaldybės administracija yra pateikusi civilinį ieškinį 30 682 Eur sumai, kuriuo prašoma šią sumą solidariai priteisti iš visų kaltinamųjų.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo argumentai ir išvados
Kaltinamosios A. I. skundas paliekamas nenagrinėtas.
12. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 12 d. protokolinė nutartis ginčijama keliais aspektais: 1) prašymas panaikinti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti negalėjo būti išspręstas protokoline nutartimi; 2) protokolinė nutartis netenkinti kaltinamosios prašymo panaikinti kardomąją priemonę yra nemotyvuota; 3) A. I. taikoma kardomoji priemonė yra betikslė, todėl turi būti panaikinta. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundo argumentais, vadovaudamasis nagrinėjamai situacijai aktualiomis BPK 253, 439 straipsnių nuostatomis bei nenukrypdamas nuo Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos praktikos, skundą palieka nenagrinėtą.
13. BPK 253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjimo teisme metu kilusius klausimus teismas išsprendžia nutartimis, prieš tai išklausęs dalyvaujančių nagrinėjant bylą teisme asmenų nuomones. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas nusprendžia, ar nutartis surašyti kaip atskirus dokumentus ir priimti pasitarimų kambaryje, ar jas priimti pačioje posėdžių salėje ir įrašyti į teisiamojo posėdžio protokolą. Taigi, minėtos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos suteikia teismui teisę nuspręsti, kokios formos – rašytines ar protokolines – nutartis priimti, išsprendus proceso dalyvių prašymus.
14. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad apygardos teismas, priimdamas protokolinę nutartį, kaltinamosios A. I. prašymą panaikinti kardomąją priemonę išnagrinėjo netinkamai. Nustatyta, kad prašymas buvo sprendžiamas teismo posėdyje bylą nagrinėjančio teisėjo, išklausius kitų proceso dalyvių nuomones ir priimant protokolinę teismo nutartį kaip tą numato BPK 253 straipsnio nuostatos, todėl skundo argumentas dėl netinkamos nutarties formos atmetamas kaip nepagrįstas.
15. Taip pat nėra pagrindo sutikti ir su skundo argumentu, kad minėta protokolinė nutartis yra nemotyvuota. Nors Šiaulių apygardos teismas protokoline nutartimi, atmesdamas kaltinamosios prašymą, nevertino kaltinamosios elgesio viso proceso metu bei užsitęsusio proceso (daugiau nei 5 metai), tačiau glaustai išdėstė motyvus, dėl griežtesnės kardomosios priemonės (užstato) galimo svarstymo kaip alternatyvos paskirtai kardomajai priemonei, išaiškino, kad kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti skirta tikslu užtikrinti kaltinamosios dalyvavimą teismo posėdžiuose, o kai posėdžiai nevyksta, pateikus prašymą išvykti nedraudžiama. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, kaltinamoji tokia teise pasinaudojo, kreipėsi į teismą su prašymu leisti išvykti, prašymas buvo tenkintas.
16. BPK 439 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo teisme dalyviai bei kiti asmenys turi teisę BPK X dalyje nustatyta tvarka apskųsti žemesniųjų teismų bylos parengimo nagrinėti ar teisiamajame posėdyje priimtas nutartis, taip pat BPK numatytais atvejais – kitas teismų priimtas nutartis aukštesniesiems teismams, išskyrus atvejus, kai BPK numato specialią atskirų teismo nutarčių apskundimo tvarką. Pažymėtina, kad BPK 439 straipsnio 2 dalyje imperatyviai numatyta, jog BPK X dalyje nustatyta tvarka neskundžiamos teismų nutartys dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo. BPK nėra išskirtos nutartys pagal formą kurios yra neskundžiamos, todėl visos nutartys – tiek žodinės, tiek protokolinės, kuriomis yra atmetami bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymai, yra neskundžiamos BPK X dalyje nustatyta tvarka, jei BPK nenumatyta speciali tokių nutarčių apskundimo tvarka. Aukštesnysis teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad BPK III dalyje yra reglamentuojamos procesinės prievartos priemonės, nurodyta šių priemonių taikymo tvarka, taip pat numatyta, kurių priemonių taikymas gali būti skundžiamas.
17. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą ne visos teismų priimtos nutartys, kuriomis byla išnagrinėjama iš esmės, gali būti skundžiamos. Tai pagrįsta tuo, kad teisinis reglamentavimas negali sudaryti prielaidų vilkinti baudžiamųjų bylų nagrinėjimą, proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis ir kitomis teisėmis, todėl tam tikri ribojimai dėl proceso dalyvių teisės apskųsti teismo procesinius veiksmus yra galimi. Toks aiškinimas nesuvaržo asmens teisių, kadangi proceso dalyviai gali pakartotinai teikti prašymus teismui, kurio žinioje yra byla, o teismas privalo tokius prašymus motyvuotai išnagrinėti. Be to, teismas, kurio žinioje yra byla, turi būti aktyvus ir iš karto privalo savo iniciatyva panaikinti paskirtą ir taikomą procesinę prievartos priemonę, kai ji tampa nebereikalinga, jos tolimesnis taikymas neproporcingai suvaržo žmogaus teises ir nebeatitinka baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų.
18. Kaltinamoji A. I. padavė skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 12 d. protokolinės nutarties, kuria atmestas jos prašymas panaikinti taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, tačiau, kaip minėta, teismų nutartys dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo yra neskundžiamos (BPK 439 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, į formuojamą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-72-870/2022; Nr. 1S-30-318/2021; Nr. 1S-362-870/2020; Nr. 1S-80-449/2020; 1S-363-387/2020 ir kt.) konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju nebuvo jokio teisinio pagrindo priimti kaltinamosios skundą bei jį perduoti nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui. Kaltinamosios A. I. skundas dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 12 d. protokolinės nutarties, kuria netenkintas kaltinamosios prašymas panaikinti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paliekamas nenagrinėtas, todėl dėl skunde dėstomų argumentų, susijusių su pastarosios ar kitos kardomosios priemonės taikymo reikalingumo, aukštesnysis teismas plačiau nepasisako.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamosios A. I. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 12 d. protokolinės nutarties palikti nenagrinėtą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.