- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-19
- Bylos Nr.
- e2A-2263-936/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15081-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eglė Surgailienė, Urmila Valiukienė, Asta Jakutytė-Sungailienė
- Ieškovas
- K. L. N., I. N.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Eglės Surgailienės ir Urmilos Valiukienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų K. L. N. ir I. N. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl pažeistų teisių gynimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai K. L. N. ir I. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę, atstovaujamą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, savo lėšomis iškelti kelią iš ieškovų nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Vilnius, per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Šalies argumentai
1.1. Nurodė, kad 2009 m. liepos 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-15435 pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo 0,1000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo įgijimo metu nebuvo įregistruoti jokie žemės sklypo apribojimai, nebuvo žinomos aplinkybės apie tai, kad į sklypą yra įsiterpusi (duomenys neskelbtini) g. dalis. Iš prie Vilniaus miesto savivaldybės 2009 m. rugsėjo 22 d. Projektavimo sąlygų sąvado Nr. RPS 1849 pridėto Situacijos plano paaiškėjo, kad žemės sklypo dalyje, tarp plane pažymėtų ribos posūkio taškų 1-4, yra įsiterpusi (duomenys neskelbtini) g. (dabar (duomenys neskelbtini) g.).
1.2. Ieškovai kreipėsi į atsakovę su reikalavimu iškelti iš privataus žemės sklypo kelią už jo ribų, t. y. pakoreguoti kelio trajektoriją. Atsakovė neprieštarauja, kad (duomenys neskelbtini) g. (dabar (duomenys neskelbtini) g.) važiuojamoji dalis būtų koreguojama, tačiau šiuos darbus turi atlikti žemės sklypo savininkas. Ieškovai nesutinka savo lėšomis finansuoti vietinės reikšmės kelio iškėlimą iš jiems nuosavybės teise priklausančio sklypo. Vilniaus miesto savivaldybė teigia, kad žemės sklypas buvo suformuotas ant esamos (duomenys neskelbtini) g. važiuojamosios dalies, tačiau tam pagrįsti neturi jokios techninės dokumentacijos. 2003 m. buvo suremontuota važiuojamoji (duomenys neskelbtini) g. dalis (buvusi (duomenys neskelbtini) g.). Tikėtina, kad remontuojant važiuojamąją kelio dalį buvo pakeista kelio konfigūracija ir dalis važiuojamojo kelio neteisėtai pateko į ieškovų žemės sklypą.
1.3. Dėl žemės sklype esančios (duomenys neskelbtini) g. važiuojamosios dalies patiriami nepatogumai: žemės sklypo plotas faktiškai sumažėjęs apie 10 proc., nėra sanitarinės apsaugos zonos, želdiniams skirtas plotas sumažėjęs. (duomenys neskelbtini) g. ne tik jungia Vilniaus miestą su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bet ja važinėja ir kitose gatvėse naujai suformuotų sklypų naujakuriai, gatvė judri. Automobiliai (duomenys neskelbtini) g. važiuoja arti želdinių, kartais juos pažeisdami. Ieškovai neturi galimybės įsirengti tvoros, į sklypą laisvai gali patekti kiti asmenys, gyvūnai. Sklypas yra kampinis ir ribojasi su dviem gatvėmis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tiek želdinių plotas, tiek tvoros buvimas labai svarbūs savininkų gerbūviui. Trikdomas ieškovų privatumas ir neleidžiama tinkamai naudotis žemės sklypu bei įgyvendinti nuosavybės teisę.
1.4. Žemės sklypo ribose nebuvo jokių istoriškai susiformavusių kelių, galimai kelio konfigūracija keitėsi dėl netinkamos kelio būklės, t. y. gyventojai išvažinėjo dalį žemės sklypo neteisėtai keisdami kelio konfigūraciją. Vien tai, kad gyventojams buvo patogiau išvažinėti dalį žemės sklypo, neleidžia keisti kelio konfigūracijos ir apriboti žemės sklypo savininkų teises. Kiekvienais metais ieškovai moka žemės mokestį, apskaičiuotą nuo viso ploto.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
2.1. Nurodė, kad sklypas yra kampinis, šalia kelio važiuojamosios dalies, ieškovai tai galėjo matyti apžiūrėdami sklypą, o pasirašę pirkimo-pardavimo sutartį jie sutiko su tokiomis sąlygomis, juos tenkino tokia žemės sklypo sandara. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties 4.5 punkte pardavėja garantavo, kad nėra paslėptų turto trūkumų. Taigi ieškovai žinojo apie tariamus trūkumus ir žemės sklypo pirkimas tokiomis sąlygomis ieškovus tenkino arba pardavėja juos slėpė. Tokiu atveju ieškovai turėtų teikti ieškinį ne atsakovei, o pardavėjai. Ieškovai, veikdami kaip vidutiniškai protingi, rūpestingi ir atidūs asmenys, pirkdami sklypą galėjo užsakyti kadastrinius matavimus, kuriuose būtų nurodytos ribos ir dar 2009 m. būtų išsiaiškinta sklypo situacija. Ieškovai žinojo, kad kadastriniai matavimai atlikti 1995 m., 2003 m. buvo kelio remonto darbai, tad turėjo pasidomėti žemės sklypu faktine prasme. Visos ieškovų išdėstytos aplinkybės buvusiai žemės sklypo savininkei G. P. nekliudė įgyvendinti savo nuosavybės teisės, žemės sklypo sumažinimui turėjo duoti sutikimą buvusi savininkė arba tam tikrais išskirtiniais ženklais (tvora, kuoliukais, kažkokiu kitu nurodymu) ji turėjo išskirti savo žemės sklypą, kad nebūtų išvažinėta jos žemės sklypo dalis, o vėliau ir išasfaltuota.
2.2. Būtų neproporcinga įpareigoti atsakovę savo lėšomis perkelti kelią vien dėl ieškovų neapdairumo, pasirenkant didelius kaštus sukeliantį variantą. Nėra duomenų, kad ieškovai (ar buvusi savininkė) būtų kreipęsi dėl kompensacijos gavimo už tariamą trūkstamą žemės sklypo plotą. Vien ieškovų nepatogumai nesudaro pagrindo bendrojo naudojimo kelią, kuris turi didelę reikšmę vietovės infrastruktūrai, priverstinai perkelti į kitą vietą. Savivaldybės lėšomis ne tik kelias būtų perkeltas į kitą vietą, tačiau ir būtų nepagrįstai išnaudotos savivaldybės lėšos. Kelio perkėlimas yra sudėtingas, reikalaujantis didelių lėšų, kelias yra reljefiškai nepatogioje vietovėje, asfaltuotas. Privatus kelių asmenų interesas dėl 10 arų žemės negali būti aukščiau už viešąjį. Nėra duomenų, kad žemės sklypas nebuvo suformuotas ant bendrojo naudojimo kelio ar kad ieškovai ir buvusi savininkė tinkamai prižiūrėjo savo žemės sklypą. Atsakovė neturi atsakyti ir perkelti kelią savo lėšomis dėl force majeure ar kitų asmenų nerūpestingumo, nesant jos kaltės. Ieškovai nesikreipė dėl žemės mokesčio sumažinimo, mokėjo visą 0,1 ha dydžio mokestį.
3. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus. Nurodė, kad pareiga vykdyti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą, tiesimą ir saugaus eismo organizavimą yra savarankiška Vilniaus miesto savivaldybės funkcija. Nekilnojamojo turto registro duomenimis 1000 kv. m ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2009 m. liepos 23 d. priklauso ieškovams. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos duomenimis, Vilniaus miesto Spalio rajono liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1989 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. 282 Dėl žemės sklypų skyrimo individualiai statybai O. T. buvo skirtas ir 1995 m. balandžio 7 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P01/95-5350 parduotas 1000 kv. m ploto žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam nei žemės servitutai, nei specialios žemės ir miško naudojimo sąlygos, nei kiti apribojimai nebuvo nustatyti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 7 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – įpareigojo atsakovę Vilniaus miesto savivaldybę, atstovaujamą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, savo lėšomis iškelti kelią iš ieškovų I. N. ir K. L. N. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilnius, per 9 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
4.1. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, jog jos elgesys nutiesiant kelią per ieškovams priklausantį žemės sklypą visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus, taigi atsakovė turi pareigą atsakyti pagal ieškovų pareikštus reikalavimus. Kiti atsakovės nurodyti argumentai, nesukuria atsakovės veiksmų teisėtumo išasfaltuojant privataus žemės sklypo dalį. Atsakovė kaip viešojo administravimo subjektas, atlikdama kelių tiesimo, remonto darbus turi veikti taip, kad nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės, prieš atlikdama tokio pobūdžio darbus įsitikinti jų teisėtumu, pasitikrinti turimus duomenis viešame registre ir pan.
4.2. Aplinkybė, kad ieškovai kreipėsi į atsakovę, siekdami išsiaiškinti, kokiomis sąlygomis būtų galima patiems iškelti kelio ginčo dalį iš jiems priklausančio žemės sklypo, o atsakovė nurodė, jog tokiu atveju ieškovai turi rekonstruoti (duomenys neskelbtini) g. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) g., iškeliant (duomenys neskelbtini) g. už sklypo ribos, nesuponuoja ieškovams imperatyvios pareigos savo lėšomis šalinti atsakovės be teisėto pagrindo atliktų veiksmų sukeltas pasekmes.
4.3. Atsakovei, kaip kelio savininkei, teko pareiga užtikrinti, kad kelio dalies, kuri patenka į ieškovų sklypą, įrengimas būtų atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų. Siekiant sudaryti saugias eismo sąlygas, nuo kelio briaunų į šalis nustatomos ir kelio apsaugos zonos. Tai reiškia, kad ieškovams priklausančiame žemės sklype kelio apsaugos zona, kiti gatvei priskirti elementai gali dengti ieškovų papildomą žemės sklypo dalį. Duomenų, kaip atsakovė ketina įrengti kitas ginčo kelią sudarančias dalis, apsaugos zoną, neribojant ir nepažeidžiant papildomai ieškovų teisių bei tuo pačiu užtikrinant kitų eismo dalyvių saugumą, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog ieškovai pagrindė, kad jų sklype esanti važiuojamoji gatvės dalis pažeidžia jų kaip žemės sklypo savininkų teises, o atsakovė to nepaneigė. Atsakovė neįrodė, kad jos elgesys visiškai atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl jai tenka savo veiksmais sukurtos pasekmės.
4.4. Byloje nustatyta, kad yra objektyvios sąlygos (duomenys neskelbtini) g. ginčo dalies trajektoriją pakoreguoti (perkelti) taip, kad gatvė nepatektų į ieškovams priklausantį žemės sklypą, t. y. gatvės ginčo dalį galima įrengti (perkelti) neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Šiuo metu esama gatvės ginčo dalies trajektorija neužtikrina ieškovų teisėtų interesų įgyvendinti savo kaip savininkų teises, galimai neatitinka įstatymo reikalavimų turėti apsaugos zoną, kelkraštį ir užtikrinti ja besinaudojančių asmenų, eismo dalyvių saugumą. Šiame kontekste pažymėtina, kad ieškovai reiškia reikalavimą tik dėl kelio dalies, patenkančios į jų žemės sklypą (46 kv. m) iškėlimo. Esant nurodytam, teismas darė išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog perkėlus kelio ginčo dalį neproporcingai nukentėtų visuomenės interesas. Nesant sąlygų viseto, dėl kurių gali būti ribojama ieškovų nuosavybės teisė, duomenų, kad kelias (kelio ginčo dalis) kaip inžinerinis statinys (statinio dalis), esantis ieškovams priklausančio sklypo ribose, būtų buvęs teisėtai sukurtas pagal statybą reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus, ieškovų reikalavimas pripažintas pagrįstu.
4.5. Teismas, atsižvelgęs į gyventojų interesą turėti kelią, į tai, kad turi būti atlikti tam tikri parengiamieji ir praktiniai veiksmai, reikalingi ginčo kelio daliai iškelti, užtikrinant kitų gyventojų interesą naudotis saugiu keliu, vadovaudamasis protingumo, proporcingumo principais, įpareigojo atsakovę savo lėšomis iškelti kelią per 9 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
5. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – K. L. N. ir I. N. ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Byloje nėra jokių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų, net ir įsiterpus važiuojamajai kelio daliai į privatų žemės sklypą, kelią iškelti turėtų ne atsakovė. Nėra išlikusių rašytinių duomenų, įrodančių, kad (duomenys neskelbtini) g. remontą atliko atsakovė. Šiuo atveju nebuvo įrodyta, kad dėl atsakovės veiksmų kelias buvo galimai netinkamai išasfaltuotas. Iš liudytojų paaiškinimų matyti, kad galimai 1999-2003 metais kelio matavimus ir asfaltavimą atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“. Byloje nėra duomenų, įrodančių, kad 1999-2003 metais (duomenys neskelbtini) g. matavimus ir asfaltavimą atliko Vilniaus miesto savivaldybė. Atsakovės įsitikinimu, teismas neturėjo jokio pagrindo konstatuoti, kad atsakovė netinkamai išasfaltavo (duomenys neskelbtini) g., neturėdamas pakankamai duomenų, įrodančių, kad apskritai remontą atliko atsakovė.
5.2. Nėra jokių neteisėtų atsakovės veiksmų šioje byloje, ieškinys yra teikiamas netinkamam atsakovui, tačiau teismas nepasisakė dėl šio klausimo. Atsakove šioje byloje turėtų būti buvusi žemės sklypo savininkė G. P. Nėra jokių duomenų, kad G. P. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl tariamai padaryto pažeidimo jai priklausančiai nuosavybei, taip pat prieš kelio remontą ji neapsitvėrė turimo žemės sklypo. G. P. niekas nekliudė įgyvendinti savo nuosavybės teisės, t. y. jei iš tiesų kelias buvo nutiestas tinkamai neišmatavus teritorijos, žemės sklypo sumažinimui turėjo duoti sutikimą buvusi savininkė arba tam tikrais išskirtiniais ženklais išskirti žemės sklypą, kad remonto metu nebūtų išvažinėta jai priklausančio žemės sklypo dalis, o vėliau ir išasfaltuota. Akivaizdu, kad buvusi žemės sklypo savininkė nesiėmė pakankamų apdairumo priemonių, siekiant išsaugoti savo turimą nuosavybę, taip pat apie galimai sumažėjusį žemės sklypą neinformavo ieškovų prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį. Šiuo atveju arba ieškovai žinojo apie tariamus trūkumus ir žemės sklypo pirkimas tokiomis sąlygomis juos tenkino, arba pardavėjas galimai sumažinto žemės sklypo faktą nuo ieškovų slėpė iki pat pirkimo-pardavimo sutarties įsigaliojimo.
5.3. Ieškovai, veikdami kaip vidutiniškai protingi, rūpestingi ir atidūs žmonės, pirkdami žemės sklypą, turėjo įvertinti visas faktines ir teisines žemės sklypo savybes, tačiau tokie veiksmai nebuvo atlikti. Ieškovai akivaizdžiai sutiko su esamomis sąlygomis, juos tenkino tokio žemės sklypo sandara, nors be didelių sunkumų galėjo užsakyti atlikti tikslius kadastrinius matavimus, kurie būtų nurodę konkrečias žemės sklypo ribas. Taigi būtų neproporcinga įpareigoti atsakovę savo lėšomis iškelti kelio dalį vien dėl ieškovų neapdairumo.
Šalies argumentai
5.4. Kartu su 2010 m. sausio 18 d. Statybos leidimu Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) „Vienbutis gyv. namas“ buvo išduotos Prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygos, pagal kurias ieškovai turėjo pareigą iškelti kelią, tačiau ieškovai, nepaisydami išduotų sąlygų, kreipėsi į teismą su analogišku reikalavimu, skirtu atsakovei. Susiekimo komunikacijos sąlygose numatoma, ką būsimas pastato savininkas privalo padaryti miesto infrastruktūrai, t. y. vienbučių namų atvejais duodamas nurodymas sutvarkyti gatvę prie savo sklypo arba iš viso nebūna tokių sąlygų. Gavus leidimą, sąlygos tapo projekto sudėtine dalimi, kurį ieškovai privalėjo vykdyti.
5.5. Byloje nėra duomenų, kad ieškovai (ar buvusi savininkė) būtų kreipęsi dėl kompensacijos gavimo už tariamą trūkstamą žemės sklypo plotą, taip pat nėra duomenų, kad kompensaciją ieškovams būtų atsisakyta suteikti. Ieškovai, pirkdami žemės sklypą, puikiai žinojo, kad jis yra šalia kelio ir vien ieškovų nepatogumai nesudaro pagrindo bendrojo naudojimo kelią, kuris turi didelę reikšmę vietovės infrastruktūrai, priverstinai perkelti į kitą vietą. Atsakovės nuomone, šis sprendimo būdas mažų mažiausiai būtų neproporcingas, kai tuo labiau ieškovai neįrodo nei savo teiginių realumo, nei apeliantės neteisėtų veiksmų buvimo. Šiuo atveju kelio perkėlimas, manytina, būtų pats nuostolingiausias, neproporcingiausias ir daugiausiai pasekmių sukeliantis sprendimo būdas.
5.6. Kelią teismas įpareigojo iškelti atsakovę savivaldybės lėšomis, tad nepagrįstai siekiama išnaudoti savivaldybės turimas lėšas, kurios skiriamos tik būtiniausiems su automobilių ir pėsčiųjų eismo saugumu susijusiems darbams atlikti. Palikus galioti skundžiamą sprendimą, susiklostytų visiškai neprotinga ir neteisinga situacija, kadangi kelio perkėlimo procedūra yra sudėtinga, reikalaujanti didelių lėšų, taip pat kelias yra reljefiškai nepatogioje vietovėje, asfaltuotas. Bendrojo naudojimo ginčo kelias gyventojams turi didelę reikšmę, pastaraisiais metais ypatingai yra judrus, reikalingas susisiekimui. Perkėlus kelią, didžiausią nuostolį patirtų visuomenė ir nukentėtų viešasis interesas, siekiant išsaugoti ieškovų žemės sklypą. Juo labiau, teismas nevertino aplinkybės, kad šiuo metu nėra žinoma, ar objektyviai yra įmanoma iškelti kelią į kitą vietą.
Atsiliepimas
6. Ieškovai K. L. N. ir I. N. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Atsakovė, teigdama, kad jokių gatvės remonto darbų neatliko, nepateikė šį faktą patvirtinančių rašytinių įrodymų, t. y. nepateikė duomenų, koks asmuo vykdė (duomenys neskelbtini) g. (dabar (duomenys neskelbtini) g.) asfaltavimo darbus, kurio priežiūra ir remontu turėjo rūpintis Vilniaus miesto savivaldybė. Byloje apklausti liudytojai nurodė aplinkybes, kad (duomenys neskelbtini) g. asfaltavimo darbus atliko savivaldybė – faktinius kelio asfaltavimo darbus vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės valdoma įmonė.
6.2. Byloje ginčas nekilo, kad (duomenys neskelbtini) g. nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Atsakovė, būdama atsakinga už (duomenys neskelbtini) g. (senas gatvės pavadinimas (duomenys neskelbtini) g.) priežiūrą, turėjo šią pareigą vykdyti atsakingai. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad savo pareigą vykdyti gatvės priežiūrą, įskaitant remonto darbus, vykdė visiškai aplaidžiai – samdydama rangovus nekontroliavo jų atliekamų darbų. Tikėtina, kad asfaltavimo darbai buvo atlikti visiškai nerūpestingai, neatsižvelgiant į planuose numatytą kelio trajektoriją, šalia gatvės esančių sklypų išorines ribas, taip sudarant situaciją, kad asfaltavimo darbų metu dalis kelio pateko į privatų sklypą, kurį šiuo metu nuosavybės teise valdo ieškovai.
6.3. Atsakovė visos bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo aplinkybių, kad kelio remonto / asfaltavimo darbus vykdė ne savivaldybė (nors ši funkcija yra priskirta tik atsakovei), taip pat neįrodinėjo aplinkybių apie tai, kokie asmenys atliko darbus už kelio savininkę – savivaldybę. Savininkas, įskaitant Vilniaus miesto savivaldybę, turi tinkamai prižiūrėti savo turtą, o jei turto remonto metu yra pažeidžiamos kitų asmenų teisės, turto savininkas yra atsakingas už atliktus darbus. Atsakovė patvirtino, kad Vilniaus miesto savivaldybei yra žinomos aplinkybės apie atliktus kelio remonto darbus, taigi atsakovė buvo informuota apie šių darbų vykdymą ir turėjo galimybes kontroliuoti atliekamus darbus, jų apimtis bei užtikrinti, kad nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės. Nekontroliuodama atliekamų darbų, visas neigiamas iš to pasekmes ir riziką turi prisiimti kelio savininkė – Vilniaus miesto savivaldybė
6.4. Atsakovė viso proceso metu nepateikė prašymo teismui, kad ji nėra tinkama atsakove šioje byloje, todėl neatsirado pagrindo spręsti klausimo dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama civilinės bylos nagrinėjimo metu. Kaip ir buvo minėta, vietinės reikšmės keliai priklauso savivaldybei. Ieškovams reiškiant reikalavimus dėl dalies kelio iškėlimo iš sklypo, tokie reikalavimai yra reiškiami kelio savininkui, šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybei. G. P. yra buvusi ginčo žemės sklypo, savininkė, netekusi nuosavybės, ji neturi jokio materialinio suinteresuotumo šios bylos pabaiga.
Atsiliepimas
6.5. Ieškovai, prieš įsigydami ginčo žemės sklypą, buvo pakankamai apdairūs ir rūpestingi, t. y. reikalavo pardavėjos pateikti turimus dokumentus, susijusius su parduodamu turtu. Prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, pirkėjai analizavo nekilnojamojo turto registro duomenis, taip pat susipažino su kadastrinių matavimų duomenimis. Nei nekilnojamojo turto registre, nei kadastrinių matavimų duomenys nepatvirtino aplinkybių, kad perkamas žemės sklypas yra mažesnio ploto nei 0,1000 ha ploto, ar kad jame būtų nustatyti tam tikri apribojimai, įregistruotos daiktinės teisės. Tuo tarpu atsakovė, būdama kelio savininke ir žinodama, kad kelias yra įsiterpęs į privatų žemės sklypą, nesiėmė jokių priemonių, kad nekilnojamojo turto registre būtų įregistruotos atitinkamos žymos, numatančios, kad dalyje žemės sklypo yra įsiterpęs kelias.
6.6. 2010 m. sausio 18 d. ieškovams buvo išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini). Iki statybos leidimo išdavimo momento, ieškovai nebuvo įpareigoti rekonstruoti (duomenys neskelbtini) g. nuo (duomenys neskelbtini) g. sankryžos iki (duomenys neskelbtini) g. sankryžos, kaip neteisingai teigia atsakovė. Tik po to, kai ieškovai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl galimybės iškelti kelią, 2010 m. liepos 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija patvirtino Susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygas Nr. 5838. Pažymėtina, kad pagal šias sąlygas statybos leidimas išduotas nebuvo. Neišdavus statybos leidimo pagal 2010 m. liepos 14 d. patvirtintas Susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygas Nr. 5838, visi šiose sąlygose nurodyti veiksmai netampa privalomi ieškovams.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
9. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. sprendimo, kuriuo Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, buvo įpareigota per 9 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis iškelti kelią iš I. N. ir K. L. N. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vilnius, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2009 m. liepos 22 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovai I. N. ir K. L. N. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo 1000 kv.m (0,1000 ha) ploto žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. k.v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (turto pardavėja – G. P.). Žemės sklypas buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kadastro duomenų nustatymo data – 1995 m. gegužės 4 d.
11. Bylos duomenimis, ieškovų įsigytas sklypas yra stačiakampio formos, kampinis – (duomenys neskelbtini) g. (buvusi (duomenys neskelbtini) g.) ir (duomenys neskelbtini) g. sankirtoje. Iš byloje esančios 1989 m. rugpjūčio 30 d. Vilniaus miesto plano ištraukos matyti, kad (duomenys neskelbtini) g. buvo numatyta tiesios trajektorijos. Vis dėlto, byloje esančios fotonuotraukos ir Įsiterpusio į ribą kelio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas M 1:500 patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) g. yra išlinkusi ir šiuo metu patenka į ieškovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. sankirtoje yra išasfaltuoto kelio nuskliaustas ieškovų sklypo kampas, į ieškovų sklypą yra įsiterpusi važiuojamoji gatvės dalis ir įsiterpęs kelio plotas užima 46 m² ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo). Ieškovams perkant žemės sklypą servitutas, specialios naudojimo sąlygos nebuvo nustatytos, byloje nėra jokios kitos informacijos apie ginčo sklypui taikytinus ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimus. Bylos duomenimis, ieškovai moka žemės mokestį už visą jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą.
12. 2012 m. gegužės 23 d. ieškovai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydami iš jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo iškelti dalį (duomenys neskelbtini) g. (dabar (duomenys neskelbtini) g.) asfaltuotos kelios dangos. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio ir transporto departamento 2012 m. birželio 14 d. rašte nurodyta, kad ieškovams priklausantis žemės sklypas buvo suformuotas ant istoriškai susiformavusio kelio. Esama ginčo kelio danga buvo suremontuota 2003 metais. 2009 m. spalio 6 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio ir transporto departamentas raštu Nr. A51-22299 (2.9.3.17-UK4) nurodė, kad neprieštarauja ginčo gatvės važiuojamosios dalies koregavimui. 2010 m. liepos 13 d. vienbučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), projekto korektūrai buvo išduotos naujos prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygos Nr. 5838, kuriose nurodyta žemės sklypo savininkui rekonstruoti (duomenys neskelbtini) g. nuo (duomenys neskelbtini) g. iki (duomenys neskelbtini) g., perkeliant (duomenys neskelbtini) g. važiuojamąją dalį už žemės sklypo ribos. Iš byloje esančio Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio ir transporto departamento 2018 m. liepos mėn. rašo Nr. A51-/18(2.9.4.9E-UK7) matyti, kad teritorijų planavimo bei kitų rašytinių dokumentų, pagal kuriuos (duomenys neskelbtini) g. važiuojamoji dalis patenka į ginčo žemės sklypo ribas, savivaldybė neturi. Be to, ginčo gatvės važiuojamosios dalies perkėlimui ir kitų gatvei priskirtų elementų įrengimui (šaligatvių, lietaus vandens surinkimo ir nuvedimo sistemos) būtina parengti susisiekimo komunikacijų techninį projektą. Taip pat paminėtame rašte nurodyta, kad yra galimybė rekonstruoti (duomenys neskelbtini) g. savivaldybės ir gyventojų bendromis lėšomis. Iš byloje esančio 2021 m. vasario 15 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos rašto dėl bendrajam pagalbos centrui duoto pranešimo nustatyta, kad 2021 m. vasario 13 d. ieškovė I. N. informavo apie įvykį, susijusį su transporto priemone, kuri apgadino gyvatvorę (įvykio byla Nr. ROIK Nr. (duomenys neskelbtini).
13. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad (duomenys neskelbtini) g. dalis patenka į ieškovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, tačiau apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtent jai tenka pareiga savo lėšomis iškelti ginčo kelio dalį. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tuo, kad apeliantė neatliko neteisėtų veiksmų, važiuojamajai ginčo kelio daliai įsiterpus į privatų žemės sklypą, dėl ko ne ji turėtų iškelti kelią savo lėšomis ir yra netinkama atsakovė byloje.
14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnį savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad CK 4.98 straipsnyje įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas yra negatorinis ieškinys.
15. Ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-344/2012; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016).
16. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).
17. Nagrinėjamoje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovai I. N. ir K. L. N. yra 1000 kv.m (0,1000 ha) ploto žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. k.v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkai. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad į ieškovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą yra įsiterpusi (duomenys neskelbtini) g. važiuojamoji dalis, dėl ko yra faktiškai sumažėjęs įsigyto žemės sklypo plotas. Be to, ieškovai neturi galimybės įsirengti visą jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą juosiančios tvoros, į jų žemės sklypą laisvai gali patekti kiti asmenys, gyvūnai. Taigi tokiu būdu yra trikdomas ieškovų privatumas ir apsunkinamos galimybės visapusiškai naudotis žemės sklypu bei įgyvendinti nuosavybės teisę. Tiek ieškovai, tiek atsakovė patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) g. yra itin judri, bylos duomenimis eismo įvykio metu buvo apgadinti ieškovų gyvatvorę sudarantys augalai. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvada, kad ieškovai įrodė, jog žemės sklype esanti važiuojamoji ginčo gatvės dalis pažeidžia jų kaip žemės sklypo savininkų teises, o atsakovė to nepaneigė (CPK 185 straipsnis).
18. Kaip jau buvo nurodyta, ieškovas, reiškiantis negatorinį ieškinį, neturi įrodyti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, būtent atsakovas turi įrodyti savo elgesio teisėtumą.
19. Keliai nuosavybės teise priklauso valstybei, savivaldybėms, fiziniams ar juridiniams asmenims (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis). Vietinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros užsakovo funkcijas vykdo jų savininkai ir (ar) valdytojai (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 5 straipsnio 4 dalis). Savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškųjų savivaldybės funkcijų (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 32 punktas). Keliai projektuojami, tiesiami, statomi, rekonstruojami, taisomi (remontuojami) ir prižiūrimi vadovaujantis įstatymais, kitais teisės aktais bei normatyviniais statybos techniniais dokumentais (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 8 straipsnio 2 dalis).
20. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovė neįrodė, jog jos elgesys nutiesiant kelią per ieškovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą visiškai atitiko teisės aktų reikalavimus, t. y. kad jos elgesys buvo teisėtas (CPK 185 straipsnis). Nors apeliantė teigia, kad byloje nėra duomenų, jog ji atliko ginčo kelio atkarpos remonto / asfaltavimo darbus, vis dėlto, iš nutarties 19 punkte nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad šios funkcijos įgyvendinimas įstatymu yra priskirtas išimtinai apeliantės (kaip ginčo kelio savininkės) kompetencijai. Taigi nepriklausomai nuo to, kad faktiniam darbų įgyvendinimui galimai buvo pasitelkti tretieji asmenys (šiuo atveju, kaip teigia apeliantė, įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“), tai savaime nešalina apeliantės pareigų ir atsakomybės. Juo labiau, nagrinėjamu atveju apeliantė net ir neįrodinėjo, kad ji nėra ginčo kelio savininkė, be kita ko, ir / ar kad kelio remonto / asfaltavimo darbai buvo vykdomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytais dokumentais, t. y. teisėtai. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovams priklausantis žemės sklypas buvo suformuotas ant istoriškai egzistavusio kelio, nėra ir teritorijų planavimo ar kitų rašytinių dokumentų, pagal kuriuos (duomenys neskelbtini) g. važiuojamoji dalis patenka į ieškovams priklausantį žemės sklypą. Priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovams nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui nėra nustatyta tam tikrų apribojimų ar įregistruotos daiktinės teisės. Be to, iš byloje esančios 1989 m. rugpjūčio 30 d. Vilniaus miesto plano ištraukos matyti, kad (duomenys neskelbtini) g. tiesios trajektorijos, be išlenkimo, kuris užima ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį. Atsakovė duomenų, iš kurių būtų matyti, kaip buvo suprojektuotas, tiestas ar remontuotas kelias, kuris įsiterpia į ieškovams priklausančio žemės sklypo ribas, teismui nepateikė (CPK 185 straipsnis). VĮ Registrų centro duomenimis, (duomenys neskelbtini) g. kaip inžinerinis statinys nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad būtent atsakovei tenka pareiga savo lėšomis pašalinti neteisėto savo (ne)veikimo pasekmes. Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareigos savo lėšomis pašalinti neteisėtai nutiestą kelio atkarpą perkėlimas ieškovams šiuo atveju neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (CPK 3 straipsnio 1 dalis).
21. Šiame kontekste atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kuriais atsakovė kvestionuoja atsakovo tinkamumą šioje civilinėje byloje. Kaip jau buvo nurodyta šios nutarties 20 punkte, pareiga ginčo kelio remontą / asfaltavimą vykdyti laikantis teisės aktų reikalavimų tenka būtent apeliantei. Todėl atmestini kaip teisiškai nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad buvusi sklypo savininkė G. P. (kuri, apeliantės teigimu, turėtų būti atsakovė šioje byloje) vykstant kelio remonto darbams turėjo pažymėti jai priklausiusio žemės sklypo ribas, kad nebūtų išvažinėta, o vėliau ir išasfaltuota sklypo dalis.
22. Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, atsakovės apeliacinis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakius, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
24. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
25. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmestas, iš jos priteistinas ieškovo K. L. N. apeliacinės instancijos teisme patirtų 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės (apeliantės) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, j. a. k. 188710061, ieškovo K. L. N., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.