- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-10
- Bylos Nr.
- e2S-1141-910/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15081-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- K. L. N., I. N.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų K. L. N. ir I. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų K. L. N. ir I. N. ieškinį Vilniaus miesto savivaldybei dėl pažeistų teisių gynimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami įpareigoti atsakovę per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis iškelti kelią iš ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir priteisti iš atsakovės ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 27 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų ieškinį.
Šalies argumentai
3. Iš ieškovų pateiktų ieškinio priedų teismas nustatė, kad ieškovai yra kreipęsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydami įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybę, atstovaujamą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis iškelti kelią iš ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi nustatė ieškovams terminą skundo trūkumams pašalinti. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad šios teismo nutarties priėmimo metu pareiškimo trūkumų šalinimo klausimas Vilniaus apygardos administraciniame teisme dar nėra išspręstas. Atsižvelgdamas į tai, kad duomenų, jog pareiškėjai būtų atsisakę nuo skundo, nurodę teismui, kad jų nešalins ar pan., nėra, teismas vertino, jog nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi teisinė situacija, kai ieškovai siekia inicijuoti du paralelinius teismo procesus bendrosios ir administracinės kompetencijos teismuose, reikšdami tapačius reikalavimus tam pačiam atsakovui.
Žemesnės instancijos teismas
4. Nurodytų motyvų pagrindu teismas konstatavo, kad ieškinio pateikimo teismui metu ir šios teismo nutarties priėmimo metu jau yra pradėtas teisminis procesas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl ieškovų ieškinį atsakovei atsisakė priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.
5. Teismas, įvertinęs reikalavimo pobūdį ir faktinį pagrindą, padarė išvadą, kad ieškiniu yra ginčijamas savivaldybės neveikimas (nevykdymas viešosios funkcijos) – neiškeliant kelio pagal žemės sklypo / namo patvirtintą projektą. Teismas vertino, kad ginčas yra kildinamas iš savivaldybės administravimo subjekto neveikimo viešojo administravimo srityje, todėl jis yra teismingas administraciniam teismui, kartu nurodydamas, jog šią aplinkybę patvirtina ir Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis, kuria buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovai pateikė atskirąjį skundą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Visų pirma ieškovai kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, tačiau 2019 m. balandžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-16428-987/2019 ieškinį buvo atsisakyta priimti, nurodant, kad ginčas yra teismingas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Dėl šios priežasties 2019 m. gegužės mėnesį buvo kreiptasi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi nustatęs terminą skundo trūkumams pašalinti nurodė, kad administraciniai teismai nagrinėja bylas, kylančias iš administracinių teisinių santykių, o ginčai dėl nuosavybės teisės pažeidimo, nesusijusio su valdymo netekimu, sprendžiami CPK nustatyta tvarka, ieškinį pateikiant bendrosios kompetencijos teismui.
6.2. Ieškovai, sutikdami su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi, t. y. kad ginčus dėl nuosavybės teisių pažeidimų turi spręsti bendrosios kompetencijos teismas, taip pat atsižvelgdami į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija nebuvo priėmusi jokio sprendimo ir viešame registre nėra nustatyti jokie žemės sklypo naudojimo apribojimai, pakartotinai kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
6.3. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui nustačius trūkumus, yra pripažįstama, jog ginčas yra teismingas administraciniams teismams. Priešingai, Vilniaus apygardos administracinis teismas nutartyje nurodė, kad ginčai, susiję su nuosavybės teisės pažeidimais, nesusijusiais su valdymo netekimu, yra sprendžiami bendrosios kompetencijos teismuose.
6.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ginčas tarp ieškovų ir atsakovės yra kilęs iš administracinių teisinių santykių. Tai, kad kelio trajektorija bėgant metams pasikeitė dėl jo naudojimo esant prastai kelio būklei ir dalis kelio įsiterpė į žemės sklypą, negalima laikyti, kad iš to kylantys teisiniai santykiai yra administraciniai, kurie yra nagrinėtini administraciniuose teismuose. Šioje byloje pareikštas reikalavimas įpareigoti atsakovę jos lėšomis iškelti dalį kelio iš ieškovams priklausančio sklypo ir taip atkurti buvusią padėtį iki kelio įsiterpimo į žemės sklypą. Šis reikalavimas yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
8. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
9. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų ieškinį. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų priėmimą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
Dėl atsisakymo priimti ieškinį, kai teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu
10. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovai kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, prašydami įpareigoti atsakovę per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis iškelti kelią iš ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 23 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų ieškinį, kartu išaiškindamas, jog kilęs ginčas teismingas administraciniams teismams. Atsižvelgdami į šią nutartį, ieškovai su analogiško turinio skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
11. Vilniaus apygardos administracinį teismas 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-3487-595/2019 nustatė pareiškėjams (šioje byloje – ieškovai) 14 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos gavimo dienos terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti skundo reikalavimą ir skųsti konkretų ginčo atveju priimtą atsakovės sprendimą (raštą), arba atsakovės neveikimą, tuo atveju, jei pareiškėjai kreipėsi į atsakovę su prašymu dėl ginčo dalyko ir negavo nustatytu terminu atsakymo. Vilniaus apygardos administracinis teismas nutartyje pažymėjo, kad tam, jog pareiškėjų reikalavimas įpareigoti atsakovę atlikti pareiškėjų prašomus veiksmus būtų priimtas nagrinėti teisme, turi būti nustatyta, jog tarp šalių yra kilęs ginčas viešojo administravimo srityje, t. y. kad atsakovė atsisako atlikti jos kompetencijai priskirtinus veiksmus arba vilkina tokių veiksmų atlikimą, bei išaiškino, kad tuo atveju, jeigu atsakovė individualiais administraciniais aktais atsisakė atlikti pareiškėjų prašomus veiksmus, tai jie turėtų reikšti reikalavimus dėl konkrečių administracinių aktų (ar jų dalių) panaikinimo. Tuo atveju, jeigu pareiškėjai į atsakovę dėl skunde nurodyto ginčo dalyko nesikreipė, savarankiškas reikalavimas teismui, toks, koks suformuluotas skunde (dėl įpareigojimo atlikti veiksmus), nėra galimas. Teismas taip pat pažymėjo, kad administraciniai teismai nagrinėja bylas, kylančias iš administracinių teisinių santykių, o ginčai susiję su nuosavybės teisės pažeidimu, nesusijusiu su valdymo netekimu, sprendžiami CPK nustatyta tvarka, pateikiant ieškinį bendrosios kompetencijos teismui.
12. Vadovaudamiesi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartyje nurodytais išaiškinimais, ieškovai pakartotinai su tapačiu ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuris skundžiama 2019 m. gegužės 27 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų ieškinį, nes jos priėmimo metu jau buvo inicijuotas teisminis procesas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu Vilniaus apygardos administraciniame teisme.
13. Taigi byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų ieškinį, kai teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
14. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytais pagrindais. CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Šio ieškinio nepriėmimo pagrindo tikslas – užtikrinti, kad dėl vieno ir to paties ginčo nebūtų priimta kelių teismo sprendimų. Tai reiškia, kad šalys vienu metu negali užvesti kelių bylų dėl to paties ginčo.
15. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta ir ieškovai neginčija aplinkybės, kad tiek Vilniaus miesto apylinkės teisme, tiek Vilniaus apygardos administraciniam teisme buvo inicijuotas tapatus teisinis ginčas. Tokiu atveju darytina išvada, kad nustatęs, jog teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.
16. Kita vertus, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinė byla pagal minėtą pareiškėjų (šioje byloje – ieškovų) skundą atsakovei nebuvo iškelta. Pareiškėjai 2019 m. gegužės 31 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui pareiškimą, kuriame nurodė, kad teismo nustatytų trūkumų nešalins, nes sutinka su teismo nutartyje pateiktu išaiškinimu, jog ginčai dėl nuosavybės teisės pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, sprendžiami CPK nustatyta tvarka, ieškinį pateikiant bendrosios kompetencijos teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 3 d. nutartimi pareiškėjų skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjams. Taigi aplinkybė, lėmusi teismo atsisakymą priimti ieškovų ieškinį, šios nutarties priėmimo metu yra išnykusi, t. y. teismo žinioje nebėra bylos dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Dėl rūšinio bylos teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui
17. Rūšinis teismingumas (competentia ratione materiae) reiškia, pirma, koks – bendrosios kompetencijos ar specializuotas – teismas turi nagrinėti bylą, t. y. nustatoma teismo rūšis; antra, tam tikros kategorijos bylų priskyrimą konkrečiai teismų sistemos grandžiai, t. y. kuris teismas nagrinės bylą kaip pirmosios instancijos teismas. Taigi pagal rūšinį teismingumą atribojama bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų kompetencija bei apylinkių ir apygardų teismų, kaip pirmosios instancijos teismų, kompetencija (CPK 25 straipsnis).
18. Vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos atribojama administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 21 straipsnio 2 dalis, CPK 36 straipsnio 2 dalis). Taigi bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcija atribojama atsižvelgiant ne vien tik į ginčo subjektą, bet ir į teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, teisinę prigimtį ir pobūdį. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (dominuojančio teisinio santykio taisyklė) (ABTĮ 21 straipsnio 1 dalis, CPK 36 straipsnio 2 dalis).
19. Jau nurodyta, kad byloje pareikštu ieškiniu ieškovai prašo įpareigoti atsakovę per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis iškelti kelią iš ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Ieškinyje teigiama, kad, gavus Vilniaus miesto savivaldybės 2009 m. rugsėjo 22 d. parengtą Projektavimo sąlygų sąvadą, paaiškėjo, jog (duomenys neskelbtini) gatvė yra įsiterpusi į pareiškėjams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Į žemės sklypą įsiterpusi važiuojamoji kelio dalis faktiškai sumažina bendrą žemės sklypo plotą ir apriboja ieškovų galimybes tinkamai valdyti ir naudotis visu jiems priklausančiu žemės sklypu (pavyzdžiui, dėl į žemės sklypą įsiterpusios gatvės ieškovai neturi galimybės įsirengti tvoros). Taigi iš ieškinio pagrindo ir dalyko matyti, kad ieškovai pareikštu ieškiniu iš esmės siekia apginti nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, t. y. kad būtų pašalintos kliūtys naudotis jų nuosavybės teise (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.98 straipsnis).
20. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas rūšinio bylos teismingumo klausimą, iš esmės apsiribojo konstatavimu, jog pareikštu ieškiniu ginčijamas savivaldybės neveikimas, tačiau neanalizavo teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, teisinės prigimties ir pobūdžio.
21. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad, kylant abejonių dėl civilinės bylos teismingumo, teismas turi teisę kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją ginčui dėl teismingumo išspręsti (CPK 36 straipsnio 2–4 dalys).
22. Išdėstytų motyvų pagrindu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
patenkinti atskirąjį skundą.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. nutartį.
Ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.