Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Laimos Ribokaitės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Ekstara“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Nemokumo valdymas“, ieškinį atsakovui A. S. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

5. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos – apeliacinio skundo faktinis ir teisinis (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių nagrinėjamoje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ar būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl nagrinėjamoje byloje iškeltam ginčo klausimui išnagrinėti reikšmingų faktinių aplinkybių

18. Apeliantas nuo 2014 m. kovo 14 d. (paskyrimo data – 2014 m. vasario 21 d.) iki 2018 m. vasario 23 d. (įgaliojimų pabaigos data – 2018 m. vasario 20 d.) ėjo ieškovės LUAB „Ekstara“ generalinio direktoriaus pareigas.

19. Ieškovė (paslaugų teikėja) ir VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (klientė, užsakovė) 2017 m. gegužės 4 d. sudarė dengiamos komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančios atliekų surinkimo sistemos eksploatavimo paslaugos teikimo sutartį. Sutartyje ir pagal ją užsakovės 2017 m. gegužės 5 d. pateiktą užsakymą „Dėl pakuočių atliekų tvarkymo“, kurį priėmęs pasirašė apeliantas, ieškovė įsipareigojo 2017 metais sutvarkyti tiek pakuočių atliekų: 1) 971,784 t popieriaus ir kartono pakuočių atliekų; 2) 994,635 t plastiko pakuočių atliekų ir 439,307 t stiklo pakuočių atliekų.

21. Užsakovė VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ iš ieškovės baudos pareikalavo sutarties 7 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Nurodytame punkte įrašyta, kad esminiu paslaugų teikėjo padarytu sutarties pažeidimu laikomas aplinkybė, kai paslaugos teikėjas ir (arba) subteikėjas nesuteikė ar iš dalies nesuteikė paslaugos per sutartyje nustatytą terminą.

22. Pagal 2017 m. gegužės 4 d. sutarties 7 straipsnio 3 dalį, baudos dydis yra šio straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose nurodytais atvejais, jei dėl to pakuotės naudotojas (-ai) gali neįgyti ir (arba) netekti arba neįgyja ir (arba) netenka mokesčio lengvatos ar jos dalies ir (arba) klientui ir (arba) pakuotės naudotojui taikomos sankcijos už užduočių neįvykdymą, – pakuotės naudojo mokėtino ar sumokėto mokesčio ir jam taikytinų ar taikytų finansinių sankcijų už pakuotės atliekų tvarkymo užduočių neįvykdymą atitinkamu mokestiniu laikotarpiu suma.

23. Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 7 d. nutartimi iškėlė ieškovei bankroto bylą ir jos nemokumo administratore paskyrė UAB ,,Nemokumo valdymas“. Ši nutartis įsiteisėjo 2018 m. vasario 19 d. (civilinė byla Nr. eB2-28-601/2023).

24. VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ 2018 m. kovo 15 d. pranešimu „Dėl neįvykdytų įsipareigojimų“ pareikalavo, kad ieškovė sumokėtų 911 668 Eur baudą už 2017 metais nesutvarkytą pakuočių atliekų kiekį ir nurodė, jog ,nesumokėjus baudos, po trijų dienų bus pradėti skaičiuoti 0,02 proc. delspinigiai už neapmokėtą sumą (t. 2, b. l. 88).

25. Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 14 d. nutartimi patvirtino LUAB ,,Ekstara“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą (jis patikslintas 2018 m. birželio 19 d., 2018 m. liepos 5 d., 2018 m. rugsėjo 3, 12 d., 2018 m. spalio 10 d., 2019 m. vasario 14 d., 2019 m. gruodžio 23 d., 2021 m. spalio 19 d. nutartimis). Teismas 2018 m. birželio 19 d. nutartimi patvirtino kreditorės VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ 909 596 Eur finansinį reikalavimą. Teismas 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartimi pripažino UAB ,,Ekstara“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

26. Nagrinėjamoje byloje Kauno apygardos teismas 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovo 1 223 184,42 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 680 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 13 531,84 Eur bylinėjimosi išlaidų.

27. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (civilinė byla Nr. e2A-494-798/2022). Teismas nustatė, kad apeliantas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei turėjo kreiptis 2017 m. balandžio 16 d., bet ne vėliau kaip iki 2017 m. balandžio 21 d. (plius penkios dienos, kai bendrovė tapo nemoki), tačiau pažeidė nurodytą pareigą, todėl privalo atlyginti žalą, o jos dydį iš naujo išnagrinėjęs bylą turi nustatyti pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės pateiktoje „lentelėje 3 yra nuodytos kreditorių skolų sumos, kurios išeina už ginčo laikotarpio (nuo 2017 m. balandžio 16 d. iki 2018 m. vasario 7 d.) ribų, pavyzdžiui: <...> 2018 m. kovo 15 d. VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (909 596,40 Eur) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutarties 53 punktas).

Dėl likviduojamai dėl bankroto bendrovei iš buvusio vadovo atlygintinos žalos dydžio

28. Juridinio asmens vadovui galima taikyti civilinę atsakomybę, jeigu nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, neteisėtus veiksmus ir žalą siejantis priežastinis ryšys ir kaltė. Nagrinėjamoje byloje pirmą kartą šią civilinę bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas konstatavo apelianto neteisėtus veiksmus (neveikimą), t. y., kad jis pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtiną pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartyje nustatė, kad apeliantas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei turėjo kreiptis 2017 m. balandžio 16 d., bet ne vėliau kaip iki 2017 m. balandžio 21 d. Nurodyta aplinkybė neginčijama nei apeliaciniame skunde, nei atsiliepime į jį.

29. Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Bendrovės vadovui nevykdant pareigos ar pavėlavus pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda įstatymu nustatyta civilinė atsakomybė: vadovas turi atlyginti dėl to kreditorių patirtą žalą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015). Taigi, apeliantas, kaip buvęs ieškovės vadovas, privalo atlyginti žalą, kurią kreditoriai patyrė, nes jis laiku nepateikė teismui pareiškimo iškelti ieškovei bankroto bylą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis).

30. Konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015). Tokiu atveju žala laikoma po vadovui atsiradusios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo atsiradę nauji kreditorių reikalavimai ar nuo tos dienos padidėjusi iki nurodytos dienos atsiradusių kreditorių reikalavimų dalis (pvz., delspinigių forma), jei ši bendra išaugusi įmonės skolų suma liks nepadengta. Taigi delsimu inicijuoti bankroto bylą padaryta žala turi kilti per laikotarpį, kurį vadovas vėlavo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą (laikotarpis tarp pareigos atsiradimo momento ir bankroto bylos iškėlimo), ir tuo laikotarpiu įmonei atsiradusi žala dėl padidėjusių įmonės įsipareigojimų turi būti teisiniu priežastiniu ryšiu susijusi su vadovo delsimu inicijuoti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-2019/2020, 33 punktas).

31. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu žalos atlyginimo dydžiu, nes, jo nuomone, iki nemokumo bylos iškėlimo ieškovei nekilo prievolės sumokėti baudą užsakovei VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ pagal 2017 m. gegužės 4 d. sutartį.

32. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė neteisingai nurodo, jog šią bylą pirmą kartą išnagrinėjus apeliacinės instancijos teisme Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartyje nustatytos aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pateikti išaiškinimai buvo pateikti nagrinėjant ginčą pirmą kartą toje pačioje byloje, todėl jie prejudicinės galios neturi. Teismo sprendimo prejudicinė galia yra suprantama kaip atvejis, kai įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Šį pozityvųjį res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) poveikį įtvirtina CPK 182 straipsnio 2 punktas, nustatantis, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Tokios pozicijos laikomasi taip pat ir kasacinio teismo praktikoje aiškinant prejudicinių faktų institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-125-403/2022, 44 punktas; 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-1075/2022, 68 punktas).

33. Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 182 straipsnio 2 punkto norma negali būti taikoma, kai tam tikras faktines aplinkybes nustato anksčiau bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas toje pačioje byloje, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, nes tai neatitinka vieno esminių prejudicialumo nustatymo kriterijų – kad aplinkybės turi būti nustatytos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą, apeliacinės instancijos teismo nutartyje, kuria byla grąžinta nagrinėti iš naujo, išdėstyti išaiškinimai nėra besąlygiškai privalomi, nes bylą nagrinėjant iš naujo gali būti nustatytos kitos bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015). Dėl to nagrinėjamoje byloje pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nepagrįstai remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartyje nustatytomis aplinkybėmis kaip prejudiciniais faktais.

34. Iš nagrinėjamos bylos duomenų nustatyta, kad apeliantui 2017 m. balandžio 16 d., bet ne vėliau kaip iki 2017 m. balandžio 21 d., kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei. Ji ir VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ sudarė sutartį 2017 m. gegužės 4 d., t. y. jau bendrovei (ieškovei) esant nemokiai ir apeliantui nevykdant pareigos inicijuoti ieškovės bankroto bylą. Apeliantas buvo ieškovės vadovas, todėl žinojo faktinę bendrovės finansinę padėtį ir turėjo pareigą įvertinti ieškovės galimybę įvykdyti sutartį, taip pat ir sutarties neįvykdymo padarinius. Pagal sutartį ieškovė turėjo 2017 metais sutvarkyti konkrečius užsakovės užsakyme nustatytus pakuočių atliekų kiekius, bet jų nesutvarkė (žr. šios nutarties 19 punktą). Pasibaigus 2017 metams, apeliantas žinojo, kad bendrovė neįvykdė sutartinių įsipareigojimų užsakovei VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ ir dėl to ieškovė tapo atsakinga už sutarties neįvykdymą, jai kilo sutarties neįvykdymo teisiniai padariniai, nustatyti 2017 m. gegužės 4 d. sutarties 7 straipsnyje. Ieškovės įsipareigojimas užsakovei VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ buvo sutvarkyti pakuočių atliekas, o šio įsipareigojimo tinkamas įvykdymas užtikrintas sutartine bauda – nesutvarkius atliekų, sumokėti baudą ir atlyginti nuostolius.

35. Apeliantas teisingai nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartyje konstatavo jo, kaip buvusio ieškovės vadovo, pareigą atlyginti žalą, padarytą ieškovei laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 16 d. (neteisėto neveikimo pradžios momento) iki 2018 m. vasario 7 d. (bankroto bylos iškėlimo). Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad jam nekilo pareigos atlyginti žalą (baudą), nes VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ pareikalavo ją sumokėti tik 2018 m. kovo 15 d. pranešimu, t. y. ne Lietuvos apeliacinio teismo nustatytu laikotarpiu, bet vėliau, jau iškėlus ieškovei bankroto bylą.

36. Nagrinėjamoje byloje vertinant pareigos pagal sutartinių prievolių įvykdymo užtikrinimą atsiradimo momentą, svarbu tai, kad apeliantas, kaip bendrovės vadovas, sudarė sutartį su VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ ieškovei jau esant nemokiai – sutartis sudaryta 2017 m. gegužės 4 d., t. y. tuo laikotarpiu, už kurį apeliantas turi atlyginti žalą, susijusią su naujų ieškovės kreditorių reikalavimų atsiradimu ar esamų padidėjimu, ieškovei (nuo 2017 m. balandžio 16 d. iki 2018 m. vasario 7 d.). Apeliantas, nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylios ieškovei iškėlimo ir sudarydamas nurodytą 2017 m. gegužės 4 d. sutartį, pažeidė įstatyme nustatytą pareigą, todėl yra atsakingas už šios sutarties neįvykdymo teisinius padarinius, nepaisant to, kad kreditorė VšĮ „Pakuočių tvarkymo centras“ tik 2018 m. kovo 15 d. raštu pareikalavimo sumokėti sutartyje nustatytą baudą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamoje byloje svarbu tai, kad apeliantas, ieškovei sudarius aptariamą sutartį, šios bendrovės veiklą organizavo taip, kad sutartiniai įsipareigojimai neįvykdyti, ir toks sutarties pažeidimas, kaip sąlyga prievolei sumokėti netesybas už pažeidimą kilti, įvykdytas laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 16 d. iki 2018 m. vasario 7 d., t. y. apeliantui nevykdant įstatyme nustatytos pareigos inicijuoti ieškovei bankroto bylą. Apeliantas privalėjo įvertinti tai, kad, ieškovei nevykdant sutarties, jos įsipareigojimai kreditoriams padidės, kiti asmenys – VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ klientai – dėl neįvykdytos sutarties negalės pasinaudoti įstatyme nustatyta mokestine lengvata. Tai, kad VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ pareikalavo sumokėti baudą po to, kai ieškovei iškelta bankroto byla, nepaneigia apelianto pareigos atlyginti žalą ieškovei. Apelianto neteisėtą neveikimą (t. y. nesikreipimą nuo 2017 m. balandžio 16 d. į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo) ir ieškovės įsipareigojimų naujai kreditorei VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ prisėmimą (atsiradimą) bei dėl šių įsipareigojimų netinkamo įvykdymo (pažeidimo) atsiradusį naują finansinį reikalavimą sieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Dėl to teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, kad nurodytos kreditorės reikalavimas atsirado ne laikotarpiu, per kurį apeliantas pažeidė pareigą inicijuoti ieškovei bankroto bylą, kad kreditorė galėjo ir nepareikalauti sumokėti baudą.

37. Žala ieškovei ir jos kreditoriams atsirado dėl apelianto neteisėto neveikimo delsiant inicijuoti ieškovei bankroto bylą (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Jeigu apeliantas būtų laiku kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei, 2017 m. gegužės 4 d. sutartis dėl pakuočių atliekų sutvarkymo paslaugos nebūtų sudaryta, ieškovei nebūtų kilę neigiamų padarinių dėl sutarties neįvykdymo. Apelianto delsimas inicijuoti bankroto bylą, ieškovės veiklos organizavimas taip, kad ji neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, nulėmė ne tik žalos atsiradimą, bet ir jos padidėjimą. Dėl to apeliantas neteisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo priteistinos žalos dydį, nesivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartyje pateiktu išaiškinimu, kreditorės VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ 2018 m. kovo 15 d. reikalavimas sumokėti 909 596,40 Eur baudą susidarė ne ginčo laikotarpiu (kai atsakovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo). Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino tai, kad ieškovės kreditoriams neįvykdytų prievolių apimtis sietina ne su užsakovės reikalavimo sumokėti baudą pateikimo ieškovei momentu, bet su ieškovės sutartinių įsipareigojimų prisiėmimu sudarant 2017 m. gegužės 4 d. sutartį. Dėl to pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstą žalos, kurią ieškovei turi atlyginti apeliantas, dydį.

38. Apeliantas teigia, kad jam teismas neteisingai pritaikė sankciją, ir remiasi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018). Pažymėtina, kad nurodytoje nutartyje kasacinis teismas išaiškino, kad bendrovės vadovui taikoma civilinė atsakomybė nėra sankcija už neteisėtus veiksmus, žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, todėl vienais atvejais gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, – mažesnis už ją. Šie išaiškinimai suformuluoti, sprendžiant juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018, 30 punktas).

39. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas įvertino žalos dydį pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes: ieškovės nemokumo momentą, sutarties dėl pakuočių atliekų sutvarkymo sudarymo datą, jos vykdymo laikotarpį, bankroto bylos iškėlimo datą, užsakovės VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ pateiktus duomenis, pagrindžiančius patirtų nuostolių dydį. Nustačius, kad ieškovės įsipareigojimai kreditorei VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ kilo dėl to, kad apeliantas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, ieškovės vardu sudarė sutartį su šia kreditore, turėdamas pareigą inicijuoti bankroto bylos ieškovei iškėlimą, ir dėl to ieškovė patyrė žalos, nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktika ir pritaikė atsakovui sankciją. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas žalos dydį nustatė atsižvelgęs į faktines bylos aplinkybes, o tai, priešingai negu teigia apeliantas, atitinka jo nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus.

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, nustatytas faktines aplinkybes, nurodytą kasacinio teismo praktiką, padaro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai užsakovės VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ 911 668 Eur reikalavimą kvalifikavo kaip ieškovei apelianto veiksmais (ir neveikimu) padarytą žalą, kilusią dėl pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo pažeidimo (ĮBĮ 8 straipsnio 1, 4 dalys). Nurodytos žalos atsiradimą ir apelianto neteisėtą neveikimą sieja teisinis priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

41. Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bankrutavusiai bendrovei buvusio vadovo veiksmais padarytos žalos dydį, tinkamai taikė materialiosios teisės normas, kuriose reglamentuotos vadovo civilinės atsakomybės sąlygos, vadovavosi aktualia teismų praktika. Dėl to apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

42. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

43. Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 1 punkte nustatyta, kad šios Rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį.

44. Teismas atmeta apeliacinį skundą, todėl ieškovei iš apelianto priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė nurodė kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ji patyrė 907,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ir pateikė jas pagrindžiančius įrodymus: PVM sąskaitą faktūrą, mokėjimo nurodymą. Spręsdama dėl ieškovei atlygintinų išlaidų dydžio, teisėjų kolegija atsižvelgia į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus: nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga, nereikalavo specialių žinių, byloje nebuvo sprendžiamų naujų, teismų praktikoje nenagrinėtų klausimų. Į bylą pateikti duomenys pagrindžia, kad ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidų 2023 metų pirmą ketvirtį. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2022 metų trečio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), pagal kurį pagal Rekomendacijas apskaičiuojamas maksimalus priteistinas užmokestis už advokato suteiktas teisines paslaugas, dydis, buvo 1 799 Eur. Dėl to maksimali priteistina bylinėjimosi išlaidų suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą sudaro 2 338,70 Eur (Rekomendacijų 7 punktas, 8.11 papunktis). Ieškovės patirtų išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose įtvirtinto dydžio. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios būtų pagrindas sumažinti ieškovei atlygintinų išlaidų dydį, todėl jai iš apelianto priteisiama 907,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Ekstara“ (juridinio asmens kodas 300643273) iš atsakovo A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 907,50 Eur (devynis šimtus septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.