Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2021-02-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-45-574/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-06-29Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2021-01-14Lietuvos apeliacinis teismas
  3. ApeliacijaNuosprendis · 2021-02-23Vilniaus apygardos teismas
  4. T-18-818/2024Nutartis · 2024-06-27Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-02-23
Bylos Nr.
1A-45-574/2021
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-02326-2009-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgita Mačionytė, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Audrius Cininas
Nuteistasis
G. J.
Advokatai
Andriejus Melkovas, Andrejus Melkovas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-45-574/2021Teisminio proceso Nr. 1-10-1-02326-2009-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.2; 1.2.18.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,

sekretoriaujant Agnei Strunkytei,dalyvaujant prokurorei Galinai Seniut,nuteistajam G. J., jo gynėjui advokatui Andriejui Melkovui,vertėjai rasai Gyskai

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. J. gynėjo advokato Andriejaus Melkovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo G. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. BK 75 straipsnio pagrindu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant nuteistąjį tęsti darbą arba pradėti dirbti, arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti ne mažiau nei 50 procentų nukentėjusiesiems nusikalstama veika padarytos turtinės žalos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. G. J. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą tokiomis aplinkybėmis: jis nuo 2010 m. liepos 22 d. iki 2011 m. birželio 27 d. būdamas UAB ,,A. P.“, įmonės kodas 302454691, registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą - pagal laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 6 d. iki 2011 m. gegužės 28 d. su UAB ,,A. P.“ fizinių asmenų sudarytas paslaugos teikimo sutartis už tariamas apgyvendinimo viešbutyje paslaugas sumokėtas pinigines lėšas, žinodamas, kad jo vadovaujama UAB ,,A. P.“ paslaugų pagal nurodytas sutartis nesuteiks, tuo tikslu jam bei jo nurodymu apie nusikalstamą veiką nežinantiems UAB ,,A. P.“ darbuotojams organizavus UAB ,,A. P.“ neva teikiamų paslaugų reprezentacinius renginius, potencialiems UAB ,,A. P.“ klientams buvo teikiama juos klaidinanti informacija apie UAB ,,A. P.“ tariamai teikiamas paslaugas, t. y. apie 7 nakvynių trukmės apgyvendinimą klientų pasirinktuose sutartyje išvardintuose viešbučiuose ir kurortuose 35 mėnesių laikotarpiu nuo sutarties sudarymo dienos. Tokiu būdu, laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 6 d. iki 2011 m. gegužės 28 d., įvairiose Lietuvos miestų ir rajonų renginiams skirtose patalpose, UAB ,,A. P.“, atstovaujamos G. J. vardu, apgaule, su suklaidintais 59 fiziniais asmenimis buvo sudarytos paslaugos teikimo sutartys bei išrašius pinigų priėmimo kvitus gauta iš viso 152 111,75 Lt (44 085,00 Eur), t. y.

1. iš V. K. ir A. K. įgijo 2587 Lt (750 Eur) pagal paslaugos teikimo sutartį Nr. 0010-838-PE bei 2010-08-06 Pinigų priėmimo kvitą Serija AMB Nr. 001804;

2. iš J. B. ir N. B. įgijo 3278 Lt (950 Eur) pagal paslaugos teikimo sutartį Nr. 0010-842-PE bei 2010-08-07 Pinigų priėmimo kvitą Serija AMB Nr. 001782;

3. iš D. B. ir V. B. įgijo 3278 Lt (950 Eur) pagal paslaugos teikimo sutartį Nr. 0010-901-GJ bei 2010-09-13 Pinigų priėmimo kvitą Serija AMB Nr. 001159;

4. iš R. B. ir L. B. įgijo 2933 Lt (850 Eur) pagal paslaugos teikimo sutartį Nr. 0010-67-WS bei 2010-09-13 Pinigų priėmimo kvitą Serija AMB Nr. 001028;

5. iš E. P. ir R. P. įgijo 3278 Lt (950 Eur) pagal paslaugos teikimo sutartį Nr. 0010-22-JMH bei 2010-09-17 Pinigų priėmimo kvitą Serija AMB Nr. 003065;

6. iš R. M. ir R. M. įgijo 3278 Lt (950 Eur) pagal paslaugos teikimo sutartį Nr. 0010-17-RG bei 2010-09-29 Pinigų priėmimo kvitą Serija AMB Nr. 003286;

7. iš J. R. ir L. R. įgijo 3278 Lt (950 Eur) pagal paslaugos teikimo sutartį Nr. 0010-127-WS bei 2010-10-01 Pinigų priėmimo kvitą Serija AMB Nr. 001075;

8. iš V. O. ir V. V. įgijo 3278 Lt (950 Eur) pagal paslaugos teikimo sutartį Nr. 0010-93-GB bei 2010-10-08 Pinigų priėmimo kvitą Serija AMB Nr. 003242;

9. iš I. G. ir M. G. įgijo 3278 Lt (950 Eur) pagal paslaugos teikimo sutartį Nr. 0010-1047-PE bei 2010-10-08 Pinigų priėmimo kvitą Serija AMB Nr. 003475;

10. iš N. B. ir J. B. įgijo 3278 Lt (950 Eur) pagal paslaugos teikimo sutartį Nr. 0010-1043-PE bei 2010-10-08 Pinigų priėmimo kvitą Serija AMB Nr. 003408;

11. iš L. J. ir J. J. įgijo 3278 Lt (950 Eur) pagal paslaugos teikimo sutartį Nr. 0010-118-JMH bei 2010-10-19 Pinigų priėmimo kvitą Serija AMB Nr. 003576;

12. iš E. B. ir L. B. įgijo 3278 Lt (950 Eur) pagal paslaugos teikimo sutartį Nr. 0010-180-WS bei 2010-10-20 Pinigų priėmimo kvitą Serija AMB Nr. 003136;

13. iš G. G. ir A. G. įgijo 3105 Lt (900 Eur) pagal paslaugos teikimo sutartį Nr. 0010-160-JMH bei 2010-10-28 Pinigų priėmimo kvitą Serija AMB Nr. 003221;

14. iš R. N. ir K. N. įgijo 1639,75 Lt (475 Eur) pagal paslaugos teikimo sutartį Nr. 0010-67-RG bei 2010-11-15 Pinigų priėmimo kvitą Serija AMB Nr. 003779;

15. iš K. B. ir A. L. įgijo 3287 Lt (950 Eur) pagal paslaugos teikimo sutartį Nr. 0010-1257-PE bei 2010-11-16 Pinigų priėmimo kvitą Serija AMB Nr. 003980;

16. iš E. K. ir S. K. įgijo 1380 Lt (400 Eur) pagal paslaugos teikimo sutartį Nr. 0010-323-AS bei 2010-11-17 Pinigų priėmimo kvitą Serija AMB Nr. 003903;

17. iš D. M. ir B. M. įgijo 2243 Lt (650 Eur) pagal paslaugos teikimo sutartį Nr. 0010-221-PE bei 2010-11-17 Pinigų priėmimo kvitą Serija AMB Nr. 003602;

18. iš I. Ž. ir J. Ž. įgijo 1639 Lt (475 Eur) pagal paslaugos teikimo sutartį Nr. 0010-23-GRB bei 2010-11-20 Pinigų priėmimo kvitą Serija AMB Nr. 003858;

19. iš R. S. įgijo 3278 Lt (950 Eur) pagal paslaugos teikimo sutartį Nr. 0010-2506-GJ bei 2010-11-24 Pinigų priėmimo kvitą Serija AMB Nr. 003847;

20. iš R. M. ir Z. M. įgijo 2588 Lt (750 Eur) pagal paslaugos teikimo sutartį Nr. 0010-1365-PE bei 2010-12-02 Pinigų priėmimo kvitą Serija AMB Nr. 004885;

21. iš S. B. ir G. O. Čepšienės įgijo 1205 Lt (350 Eur) pagal paslaugos teikimo sutartį Nr. 0010-1543-GJ bei 2010-12-08 Pinigų priėmimo kvitą Serija AMB Nr. 004536;

22. iš D. Š. ir A. Š. įgijo 2932 Lt (850 Eur) pagal paslaugos teikimo sutartį Nr. 0010-3095-GJ bei 2011-01-04 Pinigų priėmimo kvitą Serija AMB Nr. 003799;

23. iš A. K. ir D. L. (buvusi Maksvytienė) įgijo 1380 Lt (400 Eur) pagal paslaugos teikimo sutartį Nr. 0010-1630GJ bei 2011-01-05 Pinigų priėmimo kvitą Serija AMB Nr. 004568;

24. iš J. D. ir O. D. įgijo 1208 Lt (350 Eur) pagal paslaugos teikimo sutartį Nr. 0011-1697GJ bei 2011-01-19 Pinigų priėmimo kvitą Serija AMB Nr. 005690;

25. iš D. S. ir L. S. įgijo 3278 Lt (950 Eur) pagal paslaugos teikimo sutartį Nr. 0011-1700-GJ bei 2011-01-20 Pinigų priėmimo kvitą Serija AMB Nr. 005691;

26. iš R. B. ir L. B. įgijo 1639 Lt (475 Eur) pagal paslaugos teikimo sutartį Nr. 0011-2126-GJ bei 2011-01-20 Pinigų priėmimo kvitą Serija AMB Nr. 004126;

27. iš Č. S. ir D. S. įgijo 3105 Lt (900 Eur) pagal paslaugos teikimo sutartį Nr. 0011-2140-GJ bei 2011-01-22 Pinigų priėmimo kvitą Serija AMB Nr. 004446;

28. iš N. J. ir E. J. įgijo 1208 Lt (350 Eur) pagal paslaugos teikimo sutartį Nr. 0011-1706-GJ bei 2011-01-22 Pinigų priėmimo kvitą Serija AMB Nr. 005694;

29. iš V. G. ir J. G. įgijo 2588 Lt (750 Eur) pagal paslaugos teikimo sutartį Nr. 0011-1701-PE bei 2011-01-26 Pinigų priėmimo kvitą Serija AMB Nr. 005800;

30. iš D. N. ir V. N. įgijo 3105 Lt (900 Eur) pagal paslaugos teikimo sutartį Nr. 0011-1717-PE bei 2011-01-28 Pinigų priėmimo kvitą Serija AMB Nr. 005813;

31. iš G. B. ir A. B. įgijo 3000 Lt (870 Eur) pagal paslaugos teikimo sutartį Nr. 0011-3151-GJ bei 2011-01-28 AB „Snoras“ mokėjimo nurodymą Nr. 920135;

32. iš K. J. ir R. J. įgijo 2415 Lt (700 Eur) pagal paslaugos teikimo sutartį Nr. 0011-2172-GJ bei 2011-02-03 Pinigų priėmimo kvitą Serija AMB Nr. 005926;

33. iš M. R. ir R. R. įgijo 3000 Lt (870 Eur) pagal paslaugos teikimo sutartį Nr. 0011-2173-GJ bei 2011-02-04 Pinigų priėmimo kvitą Serija AMB Nr. 005895;

34. iš M. P. Blažaičio ir E. B. įgijo 3105 Lt (900 Eur) pagal paslaugos teikimo sutartį Nr. 0011-1772-GJ bei 2011-02-08 Pinigų priėmimo kvitą Serija AMB Nr. 005677;

35. iš R. K. ir D. K. įgijo 3278 Lt (950 Eur) pagal paslaugos teikimo sutartį Nr. 0011-1797-GJ bei 2011-02-10 Pinigų priėmimo kvitą Serija AMB Nr. 005506;

36. iš E. J. ir V. J. įgijo 3278 Lt (950 Eur) pagal paslaugos teikimo sutartį Nr. 0011-2196-GJ bei 2011-02-11 Pinigų priėmimo kvitą Serija AMB Nr. 005930;

37. iš L. M. ir R. M. įgijo 2070 Lt (600 Eur) pagal paslaugos teikimo sutartį Nr. 0011-3183-GJ bei 2011-02-18 Pinigų priėmimo kvitą Serija AMB Nr. 005309;

38. iš A. V. ir G. V. įgijo 3105 Lt (900 Eur) pagal paslaugos teikimo sutartį Nr. 0011-1874-PE bei 2011-02-22 Pinigų priėmimo kvitą Serija AMB Nr. 005440;

39. iš A. S. ir D. S. įgijo 3105 Lt (900 Eur) pagal paslaugos teikimo sutartį Nr. 0011-1911-PE bei 2011-03-01 Pinigų priėmimo kvitą Serija AMB Nr. 005367;

40. iš V. R. ir J. R. įgijo 3105 Lt (900 Eur) pagal paslaugos teikimo sutartį Nr. 0011-1935-PE bei 2011-03-03 Pinigų priėmimo kvitą Serija AMB Nr. 005233;

41. iš R. R. ir R. R. įgijo 3000 Lt (870 Eur) pagal paslaugos teikimo sutartį Nr. 0011-2276-GJ bei 2011-03-04 Pinigų priėmimo kvitą Serija AMB Nr. 005319;

42. iš A. D. ir J. B. įgijo 3105 Lt (900 Eur) pagal paslaugos teikimo sutartį Nr. 0011-1943-PE bei 2011-03-04 Pinigų priėmimo kvitą Serija AMB Nr. 005227;

43. iš S. S. ir G. S. įgijo 1380 Lt (400 Eur) pagal paslaugos teikimo sutartį Nr. 0011-2289-GJ bei 2010-08-07 Pinigų priėmimo kvitą Serija AMB Nr. 004041;

44. iš V. K. ir M. K. įgijo 3105 Lt (900 Eur) pagal paslaugos teikimo sutartį Nr. 0011-2074-PE bei 2010-08-07 Pinigų priėmimo kvitą Serija AMB Nr. 005028;

45. iš I. P. ir O. P. įgijo 1725 Lt (500 Eur) pagal paslaugos teikimo sutartį Nr. 0011-2079-PE bei 2011-03-29 Pinigų priėmimo kvitą Serija AMB Nr. 005026;

46. iš A. J. ir A. J. įgijo 1898 Lt (550 Eur) pagal paslaugos teikimo sutartį Nr. 0011-1964-GJ bei 2011-03-30 Pinigų priėmimo kvitą Serija AMB Nr. 006334;

47. iš V. S. ir S. S. įgijo 1035 Lt (300 Eur) pagal paslaugos teikimo sutartį Nr. 0011-2115-PE bei 2011-04-02 Pinigų priėmimo kvitą Serija AMB Nr. 005068;

48. iš Z. S. ir E. S. įgijo 2588 Lt (750 Eur) pagal paslaugos teikimo sutartį Nr. 0011-1958-PE bei 2011-03-05 Pinigų priėmimo kvitą Serija AMB Nr. 005081;

49. iš A. U. ir R. U. įgijo 2588 Lt (750 Eur) pagal paslaugos teikimo sutartį Nr. 0011-2154-PE bei 2011-04-09 Pinigų priėmimo kvitą Serija AMB Nr. 005195;

50. iš L. A. ir R. A. įgijo 2760 Lt (800 Eur) pagal paslaugos teikimo sutartį Nr. 0011-2214-PE bei 2011-04-20 Pinigų priėmimo kvitą Serija AMB Nr. 006243;

51. iš A. V. ir R. V. įgijo 3105 Lt (900 Eur) pagal 2011-04-20 paslaugos teikimo sutartį Nr. 0011-4056-GJ;

52. iš A. Č. ir K. Č. įgijo 1208 Lt (350 Eur) pagal paslaugos teikimo sutartį Nr. 00101-4058-GJ bei 2011-04-21 Pinigų priėmimo kvitą Serija AMB Nr. 006490;

53. iš A. V. ir S. V. įgijo 1725 Lt (500 Eur) pagal paslaugos teikimo sutartį Nr. 0011-4108-GJ bei 2011-05-04 Pinigų priėmimo kvitą Serija AMB Nr. 006185;

54. iš A. K. (A. K.) ir I. K. įgijo 3105 Lt (900 Eur) pagal paslaugos teikimo sutartį Nr. 0011-2292-PE bei 2011-05-07 Pinigų priėmimo kvitą Serija AMB Nr. 006533;

55. iš N. N. ir M. N. įgijo 3105 Lt (900 Eur) pagal paslaugos teikimo sutartį Nr. 0011-4125-GJ bei 2011-05-10 Pinigų priėmimo kvitą Serija AMB Nr. 006180;

56. iš V. K. įgijo 3105 Lt (900 Eur) pagal paslaugos teikimo sutartį Nr. 0011-4133-GJ bei 2011-05-11 Pinigų priėmimo kvitą Serija AMB Nr. 006197;

57. iš V. G. ir R. G. įgijo 2415 Lt (700 Eur) pagal paslaugos teikimo sutartį Nr. 0011-2315-PE bei 2011-05-13 Pinigų priėmimo kvitą Serija AMB Nr. 006518;

58. iš A. Ž. ir A. Ž. įgijo 2588 Lt (750 Eur) pagal paslaugos teikimo sutartį Nr. 0011-4177-GJ bei 2010-05-28 Pinigų priėmimo kvitą Serija AMB Nr. 006606.

Tokiu būdu jis apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – pinigines lėšas, viso – 152 111,75 Lt (44 085,00 Eur).

2. Taip pat G. J. nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „A. p.“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, t. y.: G. J., nuo 2010 m. liepos 22 d. iki 2011 m. rugsėjo 2 d. užimamų UAB „A. p.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigų pagrindu pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 21 straipsnio 1 ir 2 punktų nuostatas būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka, siekdamas nuslėpti jo vadovaujamos UAB „A. p.“ vardu laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 6 d. iki 2011 m. gegužės 28 d. vykdomą sukčiavimą apgaule įgyjant šios įmonės klientų didelės vertės pinigines lėšas, organizavo apgaulingą UAB „A. p.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, t. y. jis, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 bei pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. rugpjūčio 12 d. Įsakymu Nr. 1K-240, laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 22 d. iki 2011 m. rugsėjo 2 d. pagal 2010 m. birželio 26 d. buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. 100727-5 UAB „A. p.“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB „V. F.“ atsakingiems asmenims nepateikė UAB „A. p.“ laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 20 d. iki 2011 m. birželio 13 d. su 6 fiziniais asmenimis sudarytų sutarčių bei iš viso 15 819 Lt (4 581,50 Eur) sumos mokėjimą patvirtinančių dokumentų (duomenų), dėl ko apie jo nusikalstamus ketinimus nežinantys UAB „V. F.“ atsakingi asmenys nesudarė UAB „A. p.“ pajamų apskaitos registrų dėl 15 819 Lt (4 581,50 Eur) gavimo kasoje bei šių ūkinių operacijų neatvaizdavo UAB „A. p.“ buhalterinėje apskaitoje, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „A. p.“ veikos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, ar struktūros už laikotarpį nuo 2010 m. rugpjūčio 6 d. iki 2011 m. gegužės 28 d.;

- pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, žinodamas, kad 2009 m. lapkričio 1 d. rinkodaros sutartis sudaryta tarp UAB „A. p.“ ir Kipro bendrovės „M. L.“, kuri 2010 m. sausio 18 d. buvo pakeista marketingo sutartimi Nr. 10/01/18, yra fiktyvi ir jokių finansinių operacijų su Kipro bendrove „M. L.“ nevyksta ir nevyks, taip pat žinodamas, kad UAB „A. p.“ jokių paslaugų Kipro bendrovei „M. L.“ nesuteikia, kad pinigų sumos, nurodytos:

- PVM sąskaitoje-faktūroje 2010-07-31 Nr. AMB10-07 – 261 118,00 Lt (75 625,00 Eur);

- PVM sąskaitoje-faktūroje 2010-08-31 Nr. AMB1008 – 190 841,95 Lt (55 271,65 Eur);

- PVM sąskaitoje-faktūroje 2010-09-30 Nr. AMB1009 – 318 345,05 Lt (92 199,10 Eur);

- PVM sąskaitoje-faktūroje 2010-10-31 Nr. AMB10-10– 368 111,47 Lt (106 612,45 Eur);

- PVM sąskaitoje-faktūroje 2011-01-31 Nr. AMB11-01 – 350 845,91 Lt (101 612,00 Eur);

- PVM sąskaitoje-faktūroje 2011-02-28 Nr. AMB11-02 – 299 889,15 Lt (86 853,90 Eur);

- PVM sąskaitoje-faktūroje 2011-03-31 Nr. AMB11-03 – 284 652,63 Lt (82 441,10 Eur);

- PVM sąskaitoje-faktūroje 2011-04-30 Nr. AMB11-04 – 202 108,61 Lt (58 534,70 Eur),

realiai Kipro bendrovei „M. L.“ nebus sumokėtos, šias sąskaitas-faktūras, kuriose nurodytų ūkinių operacijų turinys neatitinka tikrovės, patvirtino savo parašu ir pateikė UAB „A. p.“ buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui, nežinančiam apie daromą nusikalstamą veiką, bei nurodė išvardintas sąskaitas-faktūras įtraukti į UAB „A. p.“ apskaitą, ir šiuos tikrovės neatitinkančius dokumentus įtraukus į UAB „A. p.“ buhalterinę apskaitą, iškreipė tikruosius įmonės ūkinės finansinės veiklos rezultatus, dėl ko iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 31 d. iki 2011 m. balandžio 30 d.;

- pažeisdamas 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies nuostatą „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>“, 2000-02-17 Vyriausybės nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 9 punkto nuostatą „<...>atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiam buhalteriui pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, - nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. <...>“, nes 2010 m. rugpjūčio mėn. – 2011 m. birželio mėn. laikotarpiu atskaitingas asmuo - direktorius G. J. - nepateikė pinigų sumokėjimą pagrindžiančių dokumentų 42 400,64 Lt (12 280,07 Eur) sumai.

Tokiu būdu, tokiais savo veiksmais, G. J., apgaulingai tvarkė UAB „A. p.“ buhalterinę apskaitą, dėl ko buvo iškreipti ir nuslėpti duomenys apie tikrąją šios įmonės ūkinę-finansinę būklę, jos pajamas bei turtą, ir dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „A. p.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 22 d. iki 2011 m. birželio 27 d.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistojo G. J. gynėjas advokatas A. M. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. nuosprendį – pripažinti atsakomybę švelninančia aplinkybe dalinį žalos atlyginimą bei pritaikant BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas skirti švelnesnę bausmę. Taip pat prašoma atmesti prašymą dėl ekstradicijos išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir jų priteisimo iš nuteistojo.

3.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl aplinkybės, jog teisminio proceso metu į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą žalos atlyginimui buvo pervestas žalos atlyginimas. Nuteistojo sutuoktinė D. J. padarė du pavedimus: 2020 m. gegužės 19 d. – 916,83 svarų ir 2020 m. birželio 9 d. – 911,87 svarai. Nors pavedimai padaryti skirtingose bylose, šiose bylose yra iš esmės analogiški kaltinimai dėl tų pačių veikų tuo pat metu, tačiau dėl teismo ir prokuroro darbo krūvio galimai nenorima kviesti daugybės liudytojų, todėl atmesti prašymai sujungti bylas. Visiškai nėra aišku, kuo remiantis teismas šioje baudžiamojoje byloje nurodė, kad pavedimai yra dėl kitos bylos, nes būtent šios bylos posėdžio metu gynėjas informavo, kad padarytas pavedimas dėl žalos atlyginimo šiai bylai ir buvo pateikta kopija. Kitoje byloje buvo pateiktas atskiras pavedimas. Akivaizdu, kad šiuo atveju dalinis žalos atlyginimas pripažintinas švelninančia aplinkybe.

3.2. Teismas, netaikydamas BK 62 straipsnio nuostatų, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nukrypo nuo teismų praktikos. Kaip matyti, G. J. atžvilgiu yra net trys lengvinančios aplinkybės, jis dalinai atlygino žalą. Teismo nuosprendis, kuriuo paskirtas laisvės atėmimas su bausmės vykdymo atidėjimu, nėra pagrįstas, nes bausmė yra netinkamai individualizuota, asmuo negalės išvykti iš šalies, Lietuvoje jis negalės dirbti – nuteistasis yra užsienio pilietis, todėl darbo Lietuvoje jis neras. Dėl šios priežasties jis negalės atlyginti per tokį trumpą laiką net 50 procentų žalos. Priimtu nuosprendžiu užprogramuotas teismo sąlygų nevykdymas ir vėlesnis asmens pasiuntimas atlikti likusią bausmę.

3.3. Sprendžiant BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo klausimą, turėjo būti kruopščiai įvertintos tiek su veikos padarymu, tiek su nuteistojo asmenybe susijusios faktinės aplinkybės visumoje ir tik tuomet daroma išvada, ar reikalinga ir galima, atsižvelgiant į teisingumo principą ir bausmės tikslus, skirti švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumu, todėl apylinkės teismas turėjo šias aplinkybes įvertinti ir taikyti G. J. atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas arba, kaip minėta, BK 62 straipsnyje nurodytas bausmės skyrimo taisykles.

3.4. Kritiškai vertintina pirmosios instancijos teismo pozicija nustatant vykdymo atidėjimo terminą bei įpareigojant G. J. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba pradėti dirbti, arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti ne mažiau nei 50 procentų nukentėjusiesiems nusikalstama veika padarytos turtinės žalos. Teismas turėjo teisę išsiaiškinti nuteistojo pragyvenimo šaltinius, jo turtinę padėtį ir galimybes. Nuteistasis nurodė, kad turi šeimos įmonę Jungtinėje Karalystėje. Be to, Jungtinėje Karalystėje veikia Europos vykdomasis raštas, yra galimybė išieškoti priverstine tvarka, todėl įpareigojimas atlyginti tokią didelę žalos sumą per 12 mėnesių yra neproporcingas.

Šalies argumentai

3.5. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl bausmės skyrimo, visiškai formaliai ir bendrais bruožais vertino nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, nors prašyme pastarasis nurodė, kad jis nori būti su šeima, 13 vaikų, iš kurių 6 yra mažamečiai, o bendravimas su jais dėl ekstradicijos jau nutrūkęs 8 mėnesius. Po 10 metų vykusio proceso, ne kartą neteistam, itin gerai charakterizuojamam asmeniui, buvusiam 23 Jungtinės Karalystės karinio oro pajėgų ugniagesiui, turint nepriekaištingą reputaciją, paskirta ypatingai griežta bausmė ir parodo tik vieną esminį aspektą – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas.

3.6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 5 d. priėmė nutartį skirti nuteistajam kardomąją priemonę suėmimą, 2014 m. kovo 5 d. buvo paskelbta jo paieška, išduotas Europos arešto orderis, 2019 m. gruodžio 19 d. G. J. buvo parskraidintas į Lietuvą ir sulaikytas. Taigi įtarimai buvo pateikti ,,už akių“, po 3 metų nuo nusikaltimo padarymo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ekstradicijos išlaidos priteisiamos tuo atveju, jeigu jos atsirado dėl ekstradijuoto asmens sąmoningų veiksmų, kuriais jis vengia baudžiamojo persekiojimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2k-191/2006). Nuteistasis iš Lietuvos išvyko dar prieš jį nepradėjus baudžiamojo persekiojimo. Išvykdamas jis nežinojo, kad yra įtariamas, apie tai jam nebuvo pranešta, nors jis nesislapstė, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis sąmoningai, vengdamas baudžiamojo persekiojimo, išvyko iš Lietuvos Respublikos ir kad tokie veiksmai lėmė ekstradicijos išlaidas. Ta aplinkybė, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą ir nustačius nuteistojo gyvenamąją vietą užsienyje, policijos pareigūnams teko imtis priemonių siekiant jį atgabenti į Lietuvos Respubliką, nesudaro pagrindo išvadai, kad ekstradicijos išlaidas lėmė nuteistojo veiksmai. Šiuo atveju visos išlaidos turi būti apmokamos iš valstybės biudžeto.

4. Teismo posėdžio metu nuteistasis G. J. ir jo gynėjas advokatas A. M. prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistoji bei jos gynėja apeliaciniu skundu kaltės bei veikos kvalifikacijos neginčija, nuosprendį skundžia dėl paskirtos per griežtos bausmės ir prašo ją švelninti.

6. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos bei atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus reikšmingus bylai kriterijus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68-942/2016 kt.).

7. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

8. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog sąlygų skirti nuteistajai švelnesnę bausmę, negu nustatyta įstatyme, nagrinėjamu atveju, nėra. BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Sprendžiant klausimą dėl to, ar paskirta bausmė atitinka teisingumo principą, turi būti įvertinami bylos duomenys, apibūdinantys tiek kaltininko padarytą nusikalstamą veiką, tiek kaltininko asmenybę. Nagrinėjamu atveju, teismas nenustatė nei išimtinių, nei kitų aplinkybių, kurių visuma sudarytų pagrindą G. J. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Nuteistojo G. J. asmenybę apibūdinantys duomenys nėra išskirtinai teigiami, duomenys, apibūdinantys nusikalstamą veiką, taip pat nerodo mažesnio jos pavojingumo.

9. Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra bent viena iš 1–6 punktuose numatytų aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo (ar netaikymo) klausimą, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tai buvo išsamiai išanalizuota ir patvirtinta kasacinėse nutartyse Nr. 2K-740/2006, 2K-424/2007, 2K-449/2007, 2K-123/2008, 2K-7–287/2009, 2K-650/2012 ir kt.).

10. BK 62 straipsnio 1 dalis taikoma tuomet, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra bent dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Iš bylos matyti, kad nagrinėjamu atveju nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyse numatytų būtinų sąlygų, kurioms esant būtų galima spręsti dėl švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo nuteistajam. Taigi taikyti G. J. BK 62 straipsnio nuostatas nėra teisinio pagrindo.

11. BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad už minėto nusikaltimo padarymą gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvadomis, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai G. J. atžvilgiu gali būti pasiekti tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir skirti švelnesnę bausmės rūšį nėra jokio teisinio pagrindo.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra nuteistojo asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumą mažinančių aplinkybių. Gynėjo skunde nurodytos G. J. charakterizuojančios aplinkybės, jo šeimyninė padėtis vertintinos teigiamai, tačiau tai yra įprastos, o ne išimtinės aplinkybės, dėl kurių įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas padarytai veikai ir kaltininko asmenines savybes apibūdinančioms aplinkybėms, vertinant jas kaip visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115-648/2016).

13. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad taikyti šias nuostatas G. J. nėra teisinio pagrindo. Nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti šias veikas ir tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Gynėjas apeliaciniame skunde taip pat atkreipia dėmesį, į tai, kad nuteistasis baudžiamojo proceso metu siekė atlyginti padarytą žalą, pervedė dalį sumos į teismo depozitinę sąskaitą, pateikia duomenis, patvirtinančius apie šiuo metu atliekamus pervedimus nukentėjusiesiems ir prašo šią aplinkybę pripažinti švelninančia G. J. atsakomybę. Šis gynėjo prašymas, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat yra pagrįstas. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kai kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą, ši aplinkybė gali būti pripažįstama lengvinančia asmens teisinę atsakomybę. Teismų praktikoje ši aplinkybė atsakomybę lengvinančia pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą (t. y. tiek turtinę, tiek neturtinę) iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345/2013, 2K-211/2014, 2K-560/2014 ir kt.). Teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiajam tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-437/2007, 2K-94/2010, 2K-579/2010, 2K-345/2013 kt.).???

14. Nuteistojo gynėjo teigimu, skiriant nuteistajam bausmę turėjo būti atsižvelgta į ilgą baudžiamąjį procesą ir šiuo pagrindu skirti švelnesnes prievartos priemones. BPK 44 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė, priklausomai nuo baudžiamojoje byloje nustatytų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių (BK 54 straipsnio 2 dalis ir kt.) ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo aplinkybių, gali būti pagrindas švelninti bausmę pagal atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-256/2009, 2K-503/2010, 2K-7-109/2013 ir kt.) arba gali būti skiriama švelnesnė, nei sankcijoje nurodyta, bausmė (BK 54 straipsnio 3 dalis), jei atsižvelgus į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę ir bylos išnagrinėjimo per įmanomai trumpiausią laiką reikalavimo pažeidimo aplinkybes nusprendžiama, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, dėl kurios straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192/2011, 2K-7-45/2007, 2K-107-489/2017, 2K-215-895/2019).

15. Pažymėtina, kad galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su savaime proceso ilgumu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281-746/2016, 2K-48-696/2017). Kriterijai, kuriais remiantis vertinama, ar baudžiamojo proceso trukmė atitinka baudžiamojo proceso įstatyme numatytus reikalavimus, paprastai yra bylos sudėtingumas (faktų, kuriuos reikia nustatyti, pobūdis, padarytų nusikalstamų veikų, kaltinamų asmenų skaičius, įrodymų kiekis ir jų rinkimo sudėtingumas, teisiniai bylos aspektai, kt.); asmenų, dėl kurių taikytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą; proceso reikšmė persekiojamam asmeniui (pvz., taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo trukmė), taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso metu buvo nepateisinamo delsimo požymių, ar buvo laikotarpių, kai ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai arba jie buvo atliekami per ilgai.

16. Nagrinėjamu atveju, proceso trukmė nelaikytina nepagrįstai ilga, kadangi ją sąlygojo ir paties nuteistojo elgesys - G. J. išvyko iš Lietuvos Respublikos, buvo paskelbta jo paieška, išduotas Europos arešto orderis, G. J. vengė būti perduotas Lietuvos Respublikai. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo didelės apimties, todėl nebuvo galimybių užbaigti ikiteisminį tyrimą per įmanomai trumpiausius terminus.

17. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nuteistojo gynėjas pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad daliai nukentėjusiųjų, t. y. R. R., A. L., D. S., E. J., G. S., R. B., I. Ž., R. M., A. D. 2020 m. gruodžio 1 d. mokėjimo nurodymais buvo pervestos piniginės lėšos po 100 Eur kiekvienam nukentėjusiajam. Iš bylos duomenų matyti, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo pateikti duomenys, jog nuteistojo sutuoktinė D. J. padarė du pavedimus - 2020 m. gegužės 19 d. – 916,83 svarų ir 2020 m. birželio 9 d. – 911,87 svarų nukentėjusiesiems padarytai žalai atlygint.

18. Kaip minėta anksčiau, remiantis kasacinio teismo praktika, BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos asmens atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimui nėra būtina, kad nuosprendžio priėmimo metu būtų atlyginta visa nukentėjusiesiems padaryta žala, galimas ir dalinis atlyginimas, jei iš tokių asmens veiksmų matyti aktyvios kaltininko pastangos ir siekis sumažinti nusikalstama veika sukeltus padarinius. Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusiųjų skaičius yra pakankamai didelis, padaryta žala siekia 44 085 Eur, nuteistasis pagal savo finansines galimybes sumokėjo dalį sumų turtinei žalai atlyginti, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės leidžia spręsti, kad nuteistasis G. J. stengiasi sumažinti sukeltus padarinius, t. y. žalą, o didesnių sumų sumokėjimas, atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis šiuo metu nedirba dėl taikomos kardomosios priemonės – suėmimo, todėl neturi galimybių sumokėti ženklesnes sumas žalai atlyginti. Tokiu būdu teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas, nagrinėjamu atveju konstatuoti, jog yra nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Nustačius minėtą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, G. J. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį skirtina trumpesnė, nei paskyrė apylinkės teismas, laisvės atėmimo bausmė.

19. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalies sankcija numato, kad už minėtame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Skirdamas už minėtą nusikalstamą veiką G. J. laisvės atėmimo bausmę, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl kitų, švelnesnių sankcijoje nurodytų bausmių paskyrimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirta per griežta bausmė. Vertinant tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek apygardos teisme nustatytas nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, kurios nekartojamos, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, nuteistajam gali būti paskirta švelnesnė sankcijoje numatyta bausmė – areštas. Sankcijoje numatytos bausmės – baudos paskyrimas netikslingas, atsižvelgiant į G. J. finansines galimybes sumokėti paskirtą baudą, vertinant nukentėjusiesiems atlygintinos žalos sumų kontekste.

20. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012).

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, atidedant nuteistajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nebuvo pagrindo skirti G. J. įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba pradėti dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis G. J. gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje, byloje nėra jokių duomenų, jog jis ilgą laiką nedirbo ar vengtų dirbti, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, įpareigojimas dirbti, o nedirbant registruotis Užimtumo tarnyboje Lietuvos Respublikoje, yra perteklinis. Nuteistajam paskirtas įpareigojimas atlyginti ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų nusikalstama veika padarytos žalos, yra pakankamas įpareigojimas, užtikrinantis, jog nuteistasis dirbs ir vykdys įpareigojimą atlyginti dalį žalos.

22. Sutiktina su gynėjo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į nuteistojo turtinę padėtį, žalos sumą, nustatė per trumpą terminą ne mažesnei nei pusei padarytos žalos daliai atlyginti, todėl jis, įvertinus realias galimybes sumokėti nustatytą dalį žalos, nustatytinas ilgesnis – 2 metai ir 9 mėnesiai.

23. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis neturi mokėti ekstradicijos išlaidų, nes jos kilo ne dėl nuteistojo sąmoningų veiksmų. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 6 punktą, be proceso išlaidų, numatytų šio straipsnio 1–5 punktuose, proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui.

21. Kaip matyti iš bylos duomenų, po nusikaltimo padarymo 2014 m. kovo 5 d. buvo priimta nutartis skirti nuteistajam kardomąją priemonę suėmimą, 2014 m. kovo 5 d. buvo paskelbta jo paieška, išduotas Europos arešto orderis, o 2019 m. gruodžio 19 d. G. J. buvo parskraidintas į Lietuvą ir sulaikytas. Remdamasis šiais duomenimis, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad G. J. į užsienį išvyko siekdamas pasislėpti nuo baudžiamojo persekiojimo Lietuvoje, todėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos patirtas išlaidas nuteistojo ekstradicijai įvykdyti pripažino proceso išlaidomis ir nusprendė jas išieškoti iš G. J..

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors 2019 m. gruodžio 20 d. G. J. buvo paskelbtas 2014 m. vasario 25 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės nutarimas pripažinti jį įtariamuoju dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje, 209 straipsnyje, 222 straipsnio 1 dalyje (t. 27, b. l. 128), G. J. stengėsi išvengti baudžiamojo persekiojimo. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, asmenys buvo pripažįstami nukentėjusiaisiais nuo 2011 m. Kai kurie liudytojai parodė, kad 2011 metais jie pradėjo ieškoti UAB „A. p.“, tačiau įmonės jau neberado, įmonė kelis kartus persikraustė vis kitur. Galutiniame rezultate jie liko be kelionės ir be pinigų - jiems pradingo jų sumokėti pinigai ir išvykti į kelionę jiems nepavyko (liudytoja V. O.), paskutinį el. laišką iš bendrovės gavo 2011 m. birželio 10 d., o paskui bet koks ryšys su UAB „A. p.“ nutrūko (liudytoja R. P.) (t. 2, b. l. 122-123, 186-187), liudytojas K. B. parodė, kad paskutinį kartą su UAB „A. p.“ bendravo 2011 m. balandžio mėnesį, pranešdamas, kad kreipsis į teismą dėl skolos grąžinimo, tą patį parodė ir liudytoja A. L. (t. 3, b. l. 206-207, 171) bei kiti liudytojai, 2011 m. birželio 27 d. UAB „A. p.“ buvo iškelta bankroto byla, o pats nuteistasis parodė, kad jis iš Lietuvos išvyko 2011 m. birželio mėnesį, tikslios datos nepamena (t. 27, b. l. 157-158).

23. Atsižvelgus į išdėstytą akivaizdu, jog G. J. žinojo apie savo veiksmų neteisėtumą, sulaukęs aktyvaus nukentėjusiųjų į jį kreipimosi išvyko atgal į Jungtinę Karalystę. Nors formaliai jam dar nebuvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, nuteistasis, suvokdamas galimą baudžiamojo persekiojimo jo atžvilgiu pradėjimą, sąmoningai priėmė sprendimą išvykti iš Lietuvos. Be to, 2014 m. kovo 5 d. buvo paskelbta jo paieška, o tai parodo, jog nuteistasis buvo nepasiekiamas ir pareigūnai ėmėsi visų priemonių, siekiant jį surasti. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas ekstradicijos išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir jas išieškoti iš nuteistojo yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo G. J. gynėjo advokato Andrejaus Melkovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. nuosprendį dalyje dėl bausmės paskyrimo pakeisti.

G. J., pripažintam kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, paskirti 2 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

G. J., pripažintam kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, paskirti 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti iš dalies jas sudedant, keičiant arešto bausmę laisvės atėmimo bausme pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto, a papunkčio taisykles, bei paskirti subendrintą 2 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 1 (vienerių) metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per 2 metus ir 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti ne mažiau nei 50 procentų nukentėjusiesiems nusikalstama veika padarytos turinės žalos.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Audrius CininasJurgita MačionytėVirginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė