- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-14
- Bylos Nr.
- 1S-13-318/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-02326-2009-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ernesta Montvidienė
- Nuteistasis
- G. J.
- Advokatai
- Andriejus Melkovas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų A. B., Ernestos Montvidienės ir R. P. (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo nuteistojo G. J. gynėjo advokato Andriejaus Melkovo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo G. J. gynėjo advokato Andriejaus Melkovo prašymas dėl baudžiamųjų bylų sujungimo.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjimui apeliacine tvarka yra gautos dvi baudžiamosios bylos:
1.1. baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal nuteistojo G. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo:
Žemesnės instancijos teismas
1.1.1. G. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojantį nuo 2007 m. liepos 21 d.) už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis nuo 2010-07-22 iki 2011-06-27 būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos Vilniuje, (duomenys neskelbtini), direktoriumi, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą – pagal laikotarpiu nuo 2010-08-06 iki 2011-05-28 su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ fizinių asmenų sudarytas paslaugos teikimo sutartis už tariamas apgyvendinimo viešbutyje paslaugas sumokėtas pinigines lėšas, žinodamas, kad jo vadovaujama UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ paslaugų pagal nurodytas sutartis nesuteiks, tuo tikslu jam bei jo nurodymu apie nusikalstamą veiką nežinantiems UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams organizavus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ neva teikiamų paslaugų reprezentacinius renginius, potencialiems UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ klientams buvo teikiama juos klaidinanti informacija apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ tariamai teikiamas paslaugas, t. y. apie 7 nakvynių trukmės apgyvendinimą klientų pasirinktuose sutartyje išvardintuose viešbučiuose ir kurortuose 35 mėnesių laikotarpiu nuo sutarties sudarymo dienos. Tokiu būdu, laikotarpiu nuo 2010-08-06 iki 2011-05-28, įvairiose Lietuvos miestų ir rajonų renginiams skirtose patalpose, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos G. J. vardu, apgaule, su suklaidintais 59 fiziniais asmenimis buvo sudarytos paslaugos teikimo sutartys bei išrašius pinigų priėmimo kvitus gauta iš viso 152 111,75 Lt (44 085,00 Eur). Tokiu būdu, jis apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – pinigines lėšas, viso – 152 111,75 Lt (44 085,00 Eur).
1.1.2. Be to, G. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojantį nuo 2004 m. liepos 13 d.) už tai, kad G. J., nuo 2010-07-22 iki 2011-09-02 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, siekdamas nuslėpti jo vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu laikotarpiu nuo 2010-08-06 iki 2011-05-28 vykdomą sukčiavimą apgaule įgyjant šios įmonės klientų didelės vertės pinigines lėšas, organizavo apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą ir taip apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko buvo iškreipti ir nuslėpti duomenys apie tikrąją šios įmonės ūkinę-finansinę būklę, jos pajamas bei turtą, ir dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2010-07-22 iki 2011-06-27.
1.2. Baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal nuteistojo G. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo:
1.2.1. G. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 203 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2010-11-04 iki 2011-07-13, tyčia, veikdamas bendrininkų grupe kartu su N. E. (kurio atžvilgiu priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-03 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) ir su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas, bendram nusikalstamam tikslui įvykdyti parengė nusikalstamos veikos planą, kaip apgaule savo ir minėtų bendrininkų naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, kurį įgyvendinant organizavo juridinio asmens įsteigimą, vadovavo šiam juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veikai nuslėpti, o būtent:
jis, turėdamas tikslą savo ir bendrininkų naudai apgaule įgyti svetimą turtą, t. y. už tariamas apgyvendinimo paslaugas viešbučiuose iš asmenų įgyti pinigus, žinodamas, kad realiai jokios veiklos nevykdys, jokių paslaugų neteiks, turėdamas tikslą sudaryti tariamai veikiančios įmonės įvaizdį, nurodė N. E. įsteigti įmonę ir būti jos direktoriumi. N. E. vykdydamas šį nurodymą, įsteigė įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nuo 2010-11-04 paskyrė save direktoriumi, 2010-11-05 įregistravo minėtą įmonę Registrų centre, 2010-11-02 pasirašė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr.10/14 su UAB „(duomenys neskelbtini)”, pagal kurią išnuomojo patalpas tariamai įmonės veiklai vykdyti, bei į darbą UAB (duomenys neskelbtini)” priėmė darbuotojus – vadybininkus, kurie nežinodami apie vykdomą nusikalstamą veiką, nežinodami, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” jokios realios ūkinės komercinės veiklos nevykdo ir paslaugų neteikia, vykdydami G. J., N. E., asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas, nurodymus – telefoninių pokalbių metu kviesti asmenis atvykti į kelionių pristatymus bei jų metu įtikinti sudaryti sutartis dėl apgyvendinimo sutartuose viešbučiuose, pasirašė paslaugų sutartis su atvykusiais asmenimis, bei gavę iš jų pinigus, išrašė pinigų priėmimo kvitus, kuriuos kartu su pinigais laikotarpiu nuo 2010-11-04 iki 2011-07-13, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose perdavė G. J. ir jo bendrininkams N. E. ir asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas, kurie įgiję šiuos pinigus, jokių paslaugų nesuteikė ir neketino suteikti. Tokiu būdu G. J. organizavo UAB „(duomenys neskelbtini)” įsteigimą, bei kartu su bendrininkais N. E. ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas, laikotarpiu nuo 2010-11-04 iki 2011-07-13 jam vadovavo, naudojant neteisėtai veiklai nuslėpti.
1.2.2. G. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su N. E. ir su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas, turėdamas tikslą savo ir bendrininkų naudai įgyti svetimą turtą, t. y. už tariamas apgyvendinimo viešbutyje paslaugas iš asmenų įgyti pinigus, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” jokių paslaugų nesuteiks, t. y. su asmenimis sudarytų sutarčių nevykdys bei jokių apgyvendinimo paslaugų nesuteiks, organizavo netikrų dokumentų pagaminimą, kurių pagrindu iš asmenų savo ir bendrininkų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:
jis UAB „(duomenys neskelbtini)” vadybininkams nurodė telefoninių pokalbių metu kviesti asmenis atvykti į kelionių pristatymus, jų metu įtikinti sudaryti sutartis dėl apgyvendinimo sutartuose viešbučiuose, gauti už šias paslaugas pinigus bei pasirašyti pinigų priėmimo kvitus. Vadybininkai, vykdydami šiuos nurodymus, nežinodami apie G. J., N. E., asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas, nusikalstamus ketinimus, laikotarpiu nuo 2010-11-04 iki 2011-07-13, reprezentacijų įvairiuose Lietuvos miestuose metu, pateikė asmenims juos klaidinančią informaciją apie UAB „(duomenys neskelbtini)” teikiamas paslaugas – apgyvendinimą viešbučiuose kelionių metu, kurie apgaulės įtakoje – būdami suklaidinti dėl UAB „(duomenys neskelbtini)” neva teikiamų paslaugų, pasirašė paslaugų teikimo sutartis, pinigų priėmimo kvitus, bei sumokėjo pinigus, kuriuos UAB ,,(duomenys neskelbtini)” vadybininkai laikotarpiu nuo 2010-11-04 iki 2011-07-13, ikiteisminio metu tiksliai nenustatytose vietose, perdavė G. J., N. E., asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas, kurie juos įgiję savo poreikių tenkinimui, apgyvendinimo viešbučiuose neorganizavo ir jokių paslaugų nesuteikė. Tokiu būdu per laikotarpį nuo 2010-11-04 iki 2011-07-13 vadybininkams sudarius sutartis su 126 asmenimis, šių netikrų dokumentų – sutarčių pagrindu už tariamas paslaugas G. J. savo ir bendrininkų naudai apgaule įgijo 253 007 Lt (73 275,90 Eur).
1.2.3. G. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis veikdamas bendrininkų grupe su N. E. ir su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas, laikotarpiu nuo 2011-03-23 iki 2011-06-16, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku bei vietoje, žinodamas, kad N. E. UAB „(duomenys neskelbtini)” dokumentų ir piniginių lėšų A. F. P. S. neperduos, pagamino žinomai netikrą dokumentą – 2011-06-13 Dokumentų ir piniginių lėšų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 11/06/13, kuriame melagingai nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)” buvęs direktorius N. E. perduoda, o naujasis įmonės direktorius perima visus UAB „(duomenys neskelbtini)” finansinius dokumentus, visus įmonės apskaitos duomenis, raštus bei dokumentus, visas bendrovės sudarytas sutartis su klientais, su paslaugų teikėjais, su darbuotojais ir kt., visus kitus bendrovės dokumentus ir visas UAB „(duomenys neskelbtini)” pas atskaitingą asmenį – N. E. buvusias pinigines lėšas pagal finansinius dokumentus, kuriuos šio Dokumentų ir piniginių lėšų priėmimo – perdavimo akto pasirašymo dieną (2011-05-31 finansinių dokumentų duomenimis), sudaro 244 275,36 Lt ir laikė šį žinomai netikrą dokumentą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iki tol, kol jį 2011-06-16 (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pateikė pasirašyti N. E. ir asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas, kurie jį pasirašydami patvirtino šiame dokumente nurodytus tikrovės neatitinkančius duomenis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teisme teisiamajame posėdyje nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal nuteistojo G. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. nuosprendžio pagal nuteistojo G. J. gynėjo prašymą buvo išspręstas baudžiamųjų bylų sujungimo klausimas. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi netenkino nuteistojo G. J. gynėjo prašymo sujungti baudžiamąsias bylas motyvuojant tuo, kad šiose bylose tirtos veikos, nepaisant to, jog jas padarė tas pats asmuo, buvo padarytos prieš skirtingus asmenis (nukentėjusiuosius) ir dėl to tarpusavyje nebuvo susijusios taip, jog efektyvus jų tyrimas būtų galimas tik ikiteisminius tyrimus atliekant viename ikiteisminiame tyrime, taip pat teisminiame nagrinėjime. Toks pat nusikalstamos veikos kvalifikavimo straipsnis nėra tapatu nusikalstamos veikos aplinkybėms. G. J. galimai padarytos nusikalstamos veikos yra padarytos skirtingų asmenų atžvilgiu, skirtingu metu, skirtingose vietose, dirbant skirtingose bendrovėse. G. J. aukščiau minėtais nuosprendžiais yra nuteistas už kelių nusikalstamų veikų padarymą, šios nusikalstamos veikos nėra viena tęstinė nusikalstama veika. Iš nagrinėjamoje byloje priimto nuosprendžio, G. J. paskirta laisvės atėmimo bausmė – 2 metai ir 6 mėnesiai ir, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant įpareigojimus. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-1115-1011/2020 priimtu nuosprendžiu G. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams ir 4 mėnesiams. Minėtose abiejose bylose yra paduoti apeliaciniai skundai būtent dėl neteisingų bausmių paskyrimo. Neįsiteisėjęs teismo nuosprendis neturi jokios teisinės reikšmės asmeniui skiriant bausmę paskesniu jo atžvilgiu priimtu nuosprendžiu, t. y. negali sunkinti jo teisinės padėties. Tokiais atvejais, bausmė skiriama pagal taisykles, numatančias bausmės skyrimą pirmą kartą nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju sujungti nagrinėjamas bylas nėra pagrindo.
III. Skundo argumentai
3. Nuteistojo G. J. gynėjas advokatas A. Melkovas skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartį ir sujungti baudžiamąsias bylas G. J. atžvilgiu.
3.1. Gynėjas skunde nurodė, kad nesutinka su apygardos teismo nutartimi. Nesujungus bylų apeliacinės instancijos teisme G. J. padėtis ženkliai blogėja. Analogiški prašymai dėl bylų sujungimo, esant tam pačiam įtariamajam, analogiškoms veikų aplinkybėms ir net kaltinimams buvo teikiami tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, tačiau apygardos teismas gynėjo prašymą atmetė, nors ir pripažino, kad toks bylų sujungimas galimas.
3.2. Gynėjo teigimu, abi bylos buvo išnagrinėtos sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, apeliaciniai skundai pateikti tik dėl bausmių, todėl jų nagrinėjimas neužtruks. Daugelio vagysčių byloje jos yra sujungiamos į vieną tyrimą, jose daug nukentėjusiųjų, todėl bylų skaidymas pagal nukentėjusiuosius yra nepagrįstas. Siekdamos nustatyti optimalią teisingumo ir operatyvumo pusiausvyrą, kuri priklauso nuo kiekvienos bylos aplinkybių, valstybės institucijos turi tinkamai spręsti bylų išskyrimo (sujungimo) klausimus. Būtinybė tai daryti gali kilti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teismo proceso metu.
3.3. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) G. J. nuteistas už tai, kad jis nuo 2010-07-22 iki 2011-06-27 būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos Vilniuje, (duomenys neskelbtini), direktoriumi, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą – pagal laikotarpiu nuo 2010-08-06 iki 2011-05-28 su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ fizinių asmenų sudarytas paslaugos teikimo sutartis už tariamas apgyvendinimo viešbutyje paslaugas sumokėtas pinigines lėšas, žinodamas, kad jo vadovaujama UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ paslaugų pagal nurodytas sutartis nesuteiks, tuo tikslu jam bei jo nurodymu apie nusikalstamą veiką nežinantiems UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams organizavus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ neva teikiamų paslaugų reprezentacinius renginius, potencialiems UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ klientams buvo teikiama juos klaidinanti informacija apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ tariamai teikiamas paslaugas, t. y. apie 7 nakvynių trukmės apgyvendinimą klientų pasirinktuose sutartyje išvardintuose viešbučiuose ir kurortuose 35 mėnesių laikotarpiu nuo sutarties sudarymo dienos. Tokiu būdu, laikotarpiu nuo 2010-08-06 iki 2011-05-28, įvairiose Lietuvos miestų ir rajonų renginiams skirtose patalpose, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos G. J. vardu, apgaule, su suklaidintais 59 fiziniais asmenimis buvo sudarytos paslaugos teikimo sutartys bei išrašius pinigų priėmimo kvitus gauta iš viso 152 111,75 Lt (44 085,00 Eur). Tuo tarpu Vilniaus miesto apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) G. J. nuteistas už tai, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)” vadybininkams nurodė telefoninių pokalbių metu kviesti asmenis atvykti į kelionių pristatymus, jų metu įtikinti sudaryti sutartis dėl apgyvendinimo sutartuose viešbučiuose, gauti už šias paslaugas pinigus bei pasirašyti pinigų priėmimo kvitus. Vadybininkai, vykdydami šiuos nurodymus, nežinodami apie G. J., N. E., asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas, nusikalstamus ketinimus, laikotarpiu nuo 2010-11-04 iki 2011-07-13, reprezentacijų įvairiuose Lietuvos miestuose metu, pateikė asmenims juos klaidinančią informaciją apie UAB „(duomenys neskelbtini)” teikiamas paslaugas – apgyvendinimą viešbučiuose kelionių metu, kurie apgaulės įtakoje – būdami suklaidinti dėl UAB „(duomenys neskelbtini)” neva teikiamų paslaugų, pasirašė paslaugų teikimo sutartis, pinigų priėmimo kvitus, bei sumokėjo pinigus, kuriuos UAB ,,(duomenys neskelbtini)” vadybininkai laikotarpiu nuo 2010-11-04 iki 2011-07-13, ikiteisminio metu tiksliai nenustatytose vietose, perdavė G. J., N. E., asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas, kurie juos įgiję savo poreikių tenkinimui, apgyvendinimo viešbučiuose neorganizavo ir jokių paslaugų nesuteikė. Tokiu būdu per laikotarpį nuo 2010-11-04 iki 2011-07-13 vadybininkams sudarius sutartis su 126 asmenimis, šių netikrų dokumentų – sutarčių pagrindu už tariamas paslaugas G. J. savo ir bendrininkų naudai viso įgijo 253 007 Lt (73 275,90 Eur). Taigi abi sukčiavimo veikos buvo padarytos tuo mat metu, analogišku būdu.
3.4. Gynėjas nesutinka su teismo išvada, kad G. J. neįsiteisėjęs nuosprendis pirmoje byloje neturi reikšmės skiriant bausmę kitoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai nesusipažino su nuosprendžių motyvais, nes būtent baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teisėjas L. Dudys, skirdamas realią bausmę G. J., atsižvelgė į tai, kad jis įvykdė net 3 nusikaltimus, be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-29 nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, t. y. už nusikaltimo, kuris pagal savo pobūdį, nusikalstamos veikos įvykdymo modelį yra analogiškas šioje byloje išnagrinėtam sukčiavimui (nuosprendžio 113 lapas). Taigi G. J. teisinė padėtis ženkliai pablogėjo.
3.5. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nuteistojo teisinė padėtis buvo pasunkinta dėl to, kad už vienarūšę nusikalstamą veiklą, vykdytą tuo pačiu laikotarpiu, jis nuteistas keturiais atskirais nuosprendžiais (kasacinio teismo nutartis Nr. 2K-185/2014).
3.6. Pagal Europos Žmogaus T. T. (toliau – ir EŽTT), baudžiamųjų bylų dėl sukčiavimo apimtis ir sudėtingumas, kuriuos dažnai komplikuoja kelių įtariamųjų dalyvavimas, gali pateisinti ilgą procesą (e.g. C.P. and others v. France, no. 36009/97, 18 October 2000, § 30; Hozee v. T. N. judgment of 22 May 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-III, p. 1102, § 52). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjui pateikti kaltinimai dėl sukčiavimo sunkinančiomis aplinkybėmis ir apgaulingo apskaitos tvarkymo buvo susiję su jo kaip pagrindinės ribotos atsakomybės holdingo bendrovės, kurią sudarė daugiau kaip 50 visame pasaulyje įsikūrusių bendrovių, pareigomis. Todėl ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas Švedijoje, Anglijoje, Velse, Meno saloje, Džersyje, JAV, Nyderlanduose, Šveicarijoje, Lichtenšteine, Honkonge ir Singapūre. EŽTT nusprendė, kad baudžiamųjų bylų sujungimas buvo tinkamas.
4. Atsiliepimų į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Nuteistojo G. J. gynėjo advokato A. Melkovo skundas atmetamas.
5. Teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi ir skundo argumentais bei įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi pagrįstai nesujungė baudžiamųjų bylų, apeliacine tvarka nagrinėjamų G. J. atžvilgiu Vilniaus apygardos teisme. Skunde pateikiami argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą apygardos teismo nutartį.
6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 254 straipsnis reglamentuoja bylos išskyrimą, bylų sujungimą ir nutraukimą ar perdavimą prokurorui. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą baudžiamosios bylos išskyrimas ar baudžiamųjų bylų sujungimas yra teismo prerogatyva. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas bylos nagrinėjimo teisme metu gali BPK 234 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju bylą išskirti į kelias arba kelias bylas sujungti į vieną. Teismas, kiekvienoje byloje vertindamas konkrečias aplinkybes bei proceso eigą, sprendžia, ar tikslinga bylas sujungti ar išskirti ir ar tai nepakenks teisingo sprendimo priėmimui.
7. Baudžiamojo proceso paskirties esmei būdingi proceso greitumo, procesinės lygybės, viešumo, teisingo bylos išnagrinėjimo principai. Proceso greitumo reikalavimas įpareigoja tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnus, tiek teismus visus procesinius veiksmus atlikti ir sprendimus priimti kaip įmanoma greičiau. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismo siekimas bylą išnagrinėti greitai ir per trumpiausią laiką iš tikrųjų atitinka BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatas apie baudžiamojo proceso paskirtį.
8. Nagrinėjamu atveju žemesnės instancijos teismas laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir skundžiamoje nutartyje įvertino baudžiamųjų bylų sujungimo tikslingumą, pateikė savo motyvus bei padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju sujungti nagrinėjamas bylas nėra pagrindo.
9. Iš bylos medžiagos ir informacinės teismų sistemos LITEKO matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. nuosprendžiu G. J. buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, kurias jis padarė 2010 m. liepos 22 d. – 2011 m. birželio 27 d. laikotarpyje, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Kaip matyti iš jam pareikšto kaltinimo, G. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu su 59 fiziniais asmenimis sudarė paslaugų teikimo sutartis, pagal kurias gavo iš viso 152 111,75 Lt (44 085,00 Eur) sumą ir taip apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą. Minėtu laikotarpiu jis apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. T. T. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu G. J. nuteistas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 203 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, kurias jis padarė 2010 m. lapkričio 4 d. – 2011 m. liepos 13 d. laikotarpyje, kartu su bendrininkais vadovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)”, įsteigtai ir naudojamai neteisėtai veiklai nuslėpti. Per laikotarpį nuo 2010-11-04 iki 2011-07-13 nieko nežinantiems vadybininkams sudarius sutartis su 126 asmenimis, šių netikrų dokumentų – sutarčių pagrindu už tariamas paslaugas apgaule G. J. savo ir bendrininkų naudai viso įgijo 253 007 Lt (73 275,90 Eur). Be to, pagamino žinomai netikrą dokumentą – 2011 m. birželio 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)” dokumentų ir piniginių lėšų priėmimo-perdavimo aktą, kuriame melagingai nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie finansinių dokumentų, visų įmonės apskaitos duomenų, raštų bei dokumentų, visas bendrovės sudarytų sutarčių su klientais, su paslaugų teikėjais, su darbuotojais ir kt., visų kitų bendrovės dokumentų ir visų UAB „(duomenys neskelbtini)” pas atskaitingą asmenį – N. E. buvusių piniginių lėšų pagal finansinius dokumentus perdavimą, jį laikė ir pateikė pasirašyti N. E..
10. Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad šiose bylose tirtos veikos, nepaisant to, jog jas padarė tas pats asmuo, buvo padarytos prieš skirtingus asmenis (nukentėjusiuosius), skirtingose vietose, dirbant skirtingose bendrovėse. Šios nusikalstamos veikos (sukčiavimas) nėra viena tęstinė nusikalstama veika. Todėl pripažintina, kad nagrinėjamu atveju baudžiamųjų bylų sujungimas į vieną bylą nėra tikslingas, nes šiuo procesiniu veiksmu nebus pasiekti bylų procesui pirmosios instancijos teisme keliami tikslai. Tokios išvados nepaneigia tai, kad abi bylos buvo išnagrinėtos sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, apeliaciniai skundai pateikti tik dėl bausmių ir jų nagrinėjimas galimai neužtruks. Toks pat nusikalstamos veikos kvalifikavimo straipsnis ir tai, kad sukčiavimo veikos buvo padarytos panašiu laiku, taikant panašų mechanizmą, šioje konkrečioje situacijoje nepagrindžia tęstinės nusikalstamos veikos požymių.
11. Gynėjo skunde teigiama, kad nuteistojo teisinė padėtis buvo pasunkinta dėl to, kad už vienarūšę nusikalstamą veiklą, vykdytą tuo pačiu laikotarpiu, jis nuteistas dviem atskirais nuosprendžiais. Be to, skirdamas G. J. bausmę Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu, teismas atsižvelgė į tai, kad jis jau buvo nuteistas už sukčiavimą ankstesniu nuosprendžiu. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu šie skundų argumentai yra nepagrįsti.
12. Iš tiesų, iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. turinio matyti, kad aptardamas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas pažymėjo tai, kad „G. J. įvykdė net 3 nusikaltimus, be to, kaip minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-29 nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 182 str. 2 d., t. y. už nusikaltimo, kuris pagal savo pobūdį, nusikalstamos veikos įvykdymo modelį yra analogiškas šioje byloje išnagrinėtam sukčiavimui“. Ši aplinkybė, jei turėti omenyje, kad abi bylos būtų nagrinėjamos vienoje byloje, leistų spręsti ne tik apie nusikalstamų veikų sistemiškumą, bet ir, įvertinus nukentėjusių skaičių, apie didesnį paties nuteistojo pavojingumą, visgi nebuvo įvertinta, nes, kaip teisingai nurodė skundžiamą nutartį priėmęs teismas, neįsiteisėjęs teismo nuosprendis neturi jokios teisinės reikšmės asmeniui skiriant bausmę paskesniu jo atžvilgiu priimtu nuosprendžiu, t. y. negali sunkinti jo teisinės padėties. Tokiais atvejais, bausmė skiriama pagal taisykles, numatančias bausmės skyrimą pirmą kartą nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Tai ir buvo padaryta minėtame nuosprendyje.
13. Kitos gynėjo skunde išsakytos abejonės dėl G. J. padėties pablogėjimo, baudžiamąsias bylas išnagrinėjus atskirai, yra deklaratyvios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant BK 63 straipsnį laikomasi BK 54 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, o paskirta galutinė subendrinta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Kai po nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo kitoje byloje nustatoma, kad asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, pagal paskutinį nuosprendį, remiantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta galutinė subendrinta bausmė paprastai negali būti griežtesnė, nei ta bausmė, kuri galėjo būti paskirta pagal vieną nuosprendį, jei visos nusikalstamos veikos būtų tiriamos vienoje byloje. Tokiais atvejais paskutiniu nuosprendžiu skiriama bausmė negali būti griežtinama vien tuo pagrindu, kad asmuo turi teistumą pagal nuosprendį pirmojoje byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6/2013 ir kt.).
14. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo ją naikinti.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo G. J. gynėjo advokato Andriejaus Melkovo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartį.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.