Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis G. J. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai ir nurodė, jog atliko visus tuos veiksmus, kurie nurodyti kaltinamajame akte. Paaiškino, jog jis 2009 m. atvyko į Lietuvą ir pradėjo dirbti vadybininku „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje. Praėjus 4-5 mėnesiams minėtos įmonės direktorius išėjo ir vadovauti įmonei „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo jis. „(duomenys neskelbtini)“ savininkas buvo vyras, kurio vardas buvo A. W., jis pasakė kitam asmeniui, kad jis nelabai gerai atlieka savo darbą ir kad nori, jog įmonei vadovautų jis (G. J.). Buvo atlikti visi oficialūs darbai susiję su direktoriaus perregistravimu. Jis buvo oficialus įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas su sprendžiamuoju balsu. Jam tapus direktoriumi, įmonė toliau veikė taip kaip anksčiau. Buvo pardavinėjami atostogų turai savaitei į Tenerifę, Maltą, taip pat buvo bandoma apimti ir kitas vietas. Buvo daromos prezentacijos ir pristatinėjami atostogų turai visoje Lietuvoje.Į prezentacijas atvykdavo fiziniai asmenys, kurie ketino kažkur vykti. Jis pasirašydavo visus dokumentus, o klientai sumokėdavo grynais arba banko pavedimu. Atostogas užsisakydavo prezentacijos metu, jei norėjo nuvykti atostogų, tuomet atvykdavo į buveinę. Tuo metu jo asistentė buvo E. J. bei turėjo teisininką vardu K., kiek jam žinoma, viskas buvo teisinga. Vadybininkai parnešdavo pinigus atgal jam, kontraktas nukeliaudavo pas E. J.. aš prižiūrėdavau pinigus. Buvo išrašomi pinigų priėmimo kvitai, kuriuos jis pasirašinėjo ir pinigai buvo pervedami jam bei buvo saugomi pas jį. Kai jis perėmė įmonės vadovavimą, įmonę buvo ištikę finansiniai sunkumai ir visi pinigai buvo išmokami darbuotojams, mokant atlyginimus ir mokesčius, kadangi buvo daug vėlavimų.Buvo stengtasi toliau veikti ir gauti prieigą prie naujų vietų, kur galėtų keliauti klientai, tačiau tuo metu jis taip pat žinojo, kad jie negalės keliauti. Gana daug žmonių nukeliavo tuo metu atostogų, kurias jie pardavinėjo, tačiau negalėdavome padaryti taip, kad atostogų nuvykti galėtų kiekvienas. Sudarydamas sutartis jis iš anksto žinojo, kad negalės suteikti žmonėms galimybę poilsiauti, tačiau žinodamas tai, sudarinėjo vis naują ir naują sutartį. Gauti pinigai buvo panaudoti darbuotojų atlyginimams, tačiau didžiausia dalis skoloms padengti, t. y. mokesčiams, patalpų nuomai, elektrai ir t. t. Įmonėje dirbo apie 50 žmonių, visi dirbo oficialiai. Įstatus ir antspaudą jis turėjo savo žinioje. Įmonės buhalteriją tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kasdienė procedūra buvo tokia: E. J. paimdavo visas sutartis, visus mokėjimus ir kas savaitę pristatydavo buhalteriai. Buvo žodiniu susitarimu buvo nustatyta, kad dokumentai buvo teikiami buhalterei dėl apskaitos tvarkymo. Buvo tokių atvejų, kada buhalterė kreipdavosi dėl papildomų dokumentų, kai jai kažko truko. Iškilus bet kokiai problemai, jis klausdavo E. J., kadangi jis pats nekalba lietuviškai. Budavo gaunami prašymai iš E. J. dėl to, kad truko dokumentų, tačiau jis nieko nedarė jeigu truko dokumentų. E. J. bandė tvarkyti apskaitos dokumentus taip gerai kiek galėjo pagal jo pateiktus duomenis. Reikėdavo slėpti dokumentus, dėl to, kad pasiliko sau dalį pinigų ir neatiduodavo apskaitai į buhalteriją, o pasilikdavo sau. Įmonės buhalteriai nežinojo, kad dalį pinigų palieka sau, kuriuos naudojo savo reikmėms ir neturi pateisinančių dokumentų. Teko pasirašinėti tam tikrus atskaitomybės dokumentus teikiant duomenis į VMI ir kitas institucijas. Visus tsu tuo susijusius įrašus tvarkė E. J.. „(duomenys neskelbtini)“- tai buvo ofšorinė sąskaita, kuri nebuvo tikra. Tokia praktika jau vykdavo iki jam pradėjus dirbti, o jis toliau tęsė tą veiklą kai tapo direktoriumi. „(duomenys neskelbtini)“ taip pat priklausė A. W., jis ją įsteigė ir jis yra šios fiktyvios, netikros įmonės savininkas. Įmonė buvo (duomenys neskelbtini). Tarp jų buvo sudaryta bendradarbiavimo sutartis. Ji buvo sudaryta taip, kad 10 Anglijos vadybininkų gaudavo didelę pinigų sumą kas savaitę, A. W. gaudavo tuos pinigus, kad niekas nemokėtų mokesčių. Kai tapo direktoriumi, jis tiesiog toliau naudojosi tą įmone tam, kad nerodytų mokesčių, nes norėjo užsidirbti kuo daugiau pinigų, nemokėti mokesčių. Labai gailisi dėl to, ką padarė, prieš 3 metus buvo suimtas ir dėl to prarado pusę savo šeimos. Niekada anksčiau nebuvo padaręs nieko panašaus. Jis tiesiog toliau tęsė tą pačią veiklą ir darė tą patį, ką ir ankstesnis direktorius. Nurodė, jog ieškiniai pagrįsti, kai pagaliau grįš į (duomenys neskelbtini), kur dirba samdomu architektu, ketina tęsti savo darbą ir viską atiduoti.Supranta, kad žmonės nukentėjo ir dėl to labai gailisi. Per 4-5 metus galėtų susimokėti. Taip pat nurodė, kad yra vedęs, turi 13 vaikų, iš kurių 4- jo, o kiti jo sutuoktinės, tačiau jis prisideda prie jų išlaikymo. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus G. J. nurodė, kad turėjo marketingo skyrių, merginos skambindavo ir kvietė klientus į prezentacijas, kur buvo dalijami prizai. Prizas buvo tam, kad paskatintų žmones atvykti į prezentaciją. Prezentacijos vyko Lietuvos viešbučiuose, kuriuos rezervuodavo iš anksto. Pagrindinis viešbutis buvo „(duomenys neskelbtini)“. Buvo pasirenkami tokie brangūs viešbučiai, kad tai atrodytų geriau ir pravarčiau įmonei. Į dieną būdavo 2, kartais 3 prezentacijos. Į vieną prezentaciją buvo kviečiamos 6 poros, kadangi kurortai užsienyje reikalaudavo, kad būtų vyras ir žmona. Prezentacijos vyko apie 1-1,5 val.. Jis arba vienas iš vadybininkų atsistodavo kartu su vertėju ir paaiškindavo kaip visa tai veikia, tuomet jis arba jo vadybininkas išeidavo iš patalpų ir merginos buvo išmokytos parodyti knygas/bukletus, kuomet jis grįždavo, parduodavo tuos turus. Prašydavo, kad tie pinigai būtų sumokėti tą pačią dieną grynais. Taip jau buvo daroma prieš tai kai jis pradėjo dirbti, o jis tiesiog tęsė tai, kas jau buvo daroma. Jei žmonės primigtinai prašydavo galimybės sumokėti banko pervedimu, jie sutikdavo. Tačiau jis sakė savo darbuotojams, kad bandytų įkalbinėti klientus mokėti grynais pinigais. Prašė grynųjų dėl to, kad įmonės banko sąskaita buvo areštuota, nes buvo vykdomas tyrimas dėl vykdomos veiklos. Piliečiams taip pat buvo suteikta galimybė per 21 dieną kreiptis dėl pinigų grąžinimo. Ir tokių situacijų buvo kelios. Grąžindavo pinigus tam, kuris ilgiausiai laukė. Nevisus pinigus gražindavo, kadangi, kai perėmė vadovavimą, buvo labai daug klientų, nuo 50 iki 100, kurie norėjo atšaukti sutartis. Jam ir pačiam tekdavo bendrauti su nepatenkintais klientais. Bandė juos nuraminti ir paprašyti palaukti kol galės grąžinti pinigus. Iš Lietuvos išvyko 2011 m. birželio 5 d. 2011 metų. Manė, prieš išvykdamas, apmokėjo ir pilnai atsiskaitė už nuomą ten, kur gyveno, o įmonę perdavė A. S.. Į mano namus atvyko jo advokatas K. R., A. S., E. J. ir jis pats dalyvavo, teisininkas K. R. davė jiems dokumentus ir įmonė buvo perduota , tuomet jis pasakė visiems, kad vyksta atgal į (duomenys neskelbtini). Negali prisiminti adreso, kur tuo metu buvo įmonės buveinė, bet tuo metu įmonė dar veikė. Darbuotojų jau buvo nedaug. Nieko nežino apie tai, kad atvykus policijos pareigūnams, buvo rasta dalis tiesiog chaotiškai sumestų apskaitos dokumentų. Nurodė, kad įmonė keitė savo ofisus, būstines, keitėsi įmonės kontaktai. Pasikeitė tie adresas tiek telefonas. Merginoms buvo pasakyta, kad jos susisiektų su klientais ir pasakytų apie naują adresą. Taip pat buvo noras pasislėpti nuo nepatenkintų klientų. Tuo metu jo atlyginimas buvo 10% nuo pardavimo apimties. Manė, kad tai buvo oficialiai įforminta, bet tiksliai to nežino, kadangi kiekvieną savaitę kažkas keitėsi. Į savaitę gaudavosi apie 7000-8000 eurų. Jis į savaitę gaudavo apie 700 eurų. Taip jau buvo, kai atvyko dirbti. Nuosavų pinigų neturėjo ir nebandė įmonę gelbėti savo pinigais. Paaiškino, kad po to, kai išvyko į (duomenys neskelbtini), su teisėsauga jokių problemų neturėjo, neturėjo jokių ikiteisminių tyrimų. Jam taip pat žinoma įmonė „(duomenys neskelbtini)“, jis buvo šios įmonės akcininku, kuriuo tapo 2011 metais. Tam tikrais aspektais „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ veikė kartu. Bendrovės vykdė analogišką veiklą. Kadangi buvo labai daug viešinimo laikraščiuose, o A. W. norėjo pinigų, buvo priimtas bendras sprendimas atidaryti kitą įmonę. Ir visi tie pinigai buvo atiduodami A. W., be jokių dokumentų. Labai stipriai gailisi dėl padarytų veikų. Papildomai nurodė, kad jei galėtų grįžti į (duomenys neskelbtini), turės garantiją, kad bus įdarbintas pilnu etatu ir taip pat galės dirbti papildomai, tam, kad atlygintų žalas. Be to nori sugrįžti ir pamatyti savo vaikus.

24. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju 2015-03-09 J. D. nurodė, kad kadangi praėjo nemažai laiko, tiksliai visų aplinkybių neprisimena. Kiek prisimena, 2011 m. jam į mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas. Iš kokio telefono numerio jam paskambino, neprisimena, jo neišsaugojo. Iš balso suprato, kad kalba su vyriškiu, kuris prisistatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu, tačiau vardo ir pavardės nepasakė, klausinėjo apie jo ir šeimos kelionių pomėgius, vėliau pakvietė į prezentaciją, teigė, kad kažką laimėjo. Prezentacija, kaip jis teigė, turėjo vykti Alytaus mieste, kavinėje. Kavinės pavadinimo ir adreso neprisimena, gali tik nurodyti apytikslę vietą - Alytaus miesto centras. Su žmona O. D. pasitaręs, kartu su ja nuvyko į nurodytą kavinę nurodytą dieną, t. y. 2011 m. sausio 19 d. Vietoje juos pasitiko firmos atstovai, palydėjo iki staliuko. Prezentacija buvo uždaro tipo, kaip suprato, pateko tik iš anksto pakviesti asmenys. Prezentacijoje matė tik vieną jam pažįstamą asmenį, kurio pavardė K., vardo neprisimena, gyvenantį (duomenys neskelbtini) (kitų kontaktinių duomenų nežino), tačiau kiek po to su juo dar teko bendrauti, jis suteiktomis paslaugomis pasinaudojo. Prezentacijoje angliškai kalbėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. J., kurio kalbą vertė kitas asmuo. Vertėjo vardo ir pavardės nežino. Prezentacijos metu buvo giriama jų paslauga - jie siūlė tik apgyvendinimą pasirinktoje užsienio valstybėje. Buvo pateiktas sąrašas su užsienio valstybėmis ir viešbučiais. Detalizuoti pateikto sąrašo dėl praėjusio ilgo laiko tarpo negali. Po direktoriaus kalbos prie kiekvieno asmeniškai atėjo po konsultantą. Prie jų su žmona priėjo moteris, kuri neprisistatė, todėl jos vardo ir pavardės pasakyti negali. Detalizuoti, ką ji jiems kalbėjo, siūlė, negali, tačiau, kiek prisimena, kalbėjo įtaigiai, gyrė teikiamą paslaugą. Prezentacijos metu nei psichologinė, nei fizinė prievarta nebuvo naudojama, tik, kaip minėjo, bendravę asmenys kalbėjo labai įtaigiai. Juos prezentacija įtikino, todėl nusprendė siūlytą paslaugą nusipirkti. Pasirinko viešbutį „(duomenys neskelbtini)“, esantį Tenerifėje. Kadangi su savimi grynųjų pinigų neturėjo, jis kartu su žmona nuėjo į banką Swedbank, esantį Alytuje, adreso neprisimena, kur nusiėmė 1208,00 Lt. Grįžo atgal į kavinę, kurioje su ta pačia moterimi, kuri prieš tai juos konsultavo, pasirašė Paslaugos teikimo sutartį ir pinigų priėmimo kvitą, t. y. sumokėjo prašomą sumą mainais į teisę tam tikru laikotarpiu vykti į pasirinktą viešbutį. Moteris su jais bendravo lietuviškai, neatkreipė tuo metu dėmesio, kad ant pinigų priėmimo kvito ji įrašė keistoką vardą ir pavardę. Apsikeitus minėtais dokumentais ir pinigais, jie išvažiavo atgal į namus. Kitą dieną žmona iš kitos kelionių firmos, kurios pavadinimo neprisimena, pasidomėjo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir sužinojo, kad ši firma yra nepatikima. Todėl jis, nenorėdamas rizikuoti, norėjo pasinaudoti paslaugos teikėjo įsipareigojime nurodytu 7.5.1 punktu, kuriame nurodyta, kad per 7 dienas nuo sutarties pasirašymo paslaugos teikėjas gražina visą gavėjo įmokėtą sutarties kainos sumą per 30 dienų. Pasakyti datos negali, tačiau per minimas septynias dienas jis nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), kur įteikė pranešimą apie vienašališką sutarties nutraukimą. Su juo bendravo firmos atstovas T. B., su kuriuo apsikeitė telefono numeriais. T. B. telefono numerio pasakyti negali, nes neprisimena. 2011-02-10 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo atsakymą, kad jie gavo jo pranešimą apie vienašališką sutarties nutraukimą ir kad laikantis sutartyje nurodytų nuostatų pinigus grąžins. Dar kelis kartus telefonu bendravo su T. B., tačiau paskutinio pokalbio metu pastarasis asmuo nurodė, kad buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius pasisavino ar iššvaistė šios bendrovės lėšas ir nebeturi lėšų, kuriomis galėtų atsiskaityti su klientais. Dar pažadėjo, kad 2011 m. gegužės mėn. bus šaukiami nukentėję žmonės, kuriems bus pasiūlyta kas mėnesį grąžinti po 100,00 Lt. Tačiau apie jokį susirinkimą informuotas nebuvo, bendravimas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutrūko visiškai. Taigi, iki šio momento jo sumokėtų 1208,00 Lt nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei jų atstovai negrąžino, jis sutartyje nurodyta paslauga nepasinaudojo. Todėl jam UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 1208,00 Lt arba 350,00 Eur turtinę žalą (5 tomo b.l. 17).

2015-03-09 nutarimu J. D. pripažintas nukentėjusiuoju (5 tomo b.l. 18).

2015-03-09 J. D. pateikė civilinį ieškinį 350 Eur sumai. 2015-03-09 nutarimu J. D. pripažintas civiliniu ieškovu (5 tomo b.l. 20-21).

25. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju 2014-11-24 D. S. nurodė, kad 2011 metais, tikslios datos dabar neprisimena, jo žmonai į mobilaus ryšio telefoną paskambino iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai ir pakvietė sudalyvauti reprezentacijoje dėl kelionių organizavimo į Tenerifę, Maltą, Ispaniją. Pasiūlymas buvo dalyvauti poromis. Tada jie su žmona, datos neprisimena, kartu nuvyko į viešbutį prie stoties, šiuo metu jo pavadinimo neprisimena, Vilniuje. Ten vyko reprezentacija. Buvo pristatomos šios bendrovės teikiamos paslaugos, t. y. suteikiamos apgyvendinimo paslaugos viešbučio nakvynės pasirinktuose kurortuose (Maltoje „ (duomenys neskelbtini) “, Tenerifėje „ (duomenys neskelbtini)“, Ispanijoje „(duomenys neskelbtini) ). Šio susitikimo metu jis su žmona pasirašė paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo suteikti apgyvendinimo paslaugas aukščiau nurodytuose kurortuose. Šia paslauga jie galėjo pasinaudoti per 35 mėnesius nuo sutarties pasirašymo, t. y. tris kartus išvykti į pasirinktus kurortus, t. y. laikotarpiu nuo 2011-01-20 iki 2013-12-20. Sutarties pasirašymo metu sumokėjo 3278,00 Lt grynais pinigais. Pinigus mokėjo grynais pinigais tai vadybininkei, kuri pristatinėjo jiems kelionę, taip pat ta pati mergina ir pasirašė paslaugos teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) . Grįžęs namo, internete perskaitė apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimus ir suprato, kad pateko į sukčių spąstus, kad juos apgavo. Tada jis pradėjo domėtis šios bendrovės veikla. Paaiškėjo, kad yra labai daug besiskundžiančių žmonių, kad bendrovė daug ką apgavo, t. y. pardavė paslaugą, tačiau ją pasinaudoti niekas negali. Tada jie parašė pretenziją dėl pinigų susigrąžinimo, kaip kad buvo numatyta sutartyje. Juos informavo raštiškai, kad 30 dienų laikotarpyje jiems bus grąžinta visa sumokėta suma. O dar vėliau bendrovė pradėjo vengti savo klientų, pakeitė adresą. Iki šiol jiems niekas pinigų už apgyvendinimą negrąžino. Liudytojas nurodė, kad visą prezentaciją vedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. J., dalyvaujant vertėjai. Pažymėjo, kad jam yra padaryta 3278,00 Lt turtinė žala. Prašo jį pripažinti nukentėjusiuoju bei civiliniu ieškovu byloje (5 tomas b.l. 55-56).

2014-11-24 nutarimu D. S. pripažintas nukentėjusiuoju (5 tomas b.l. 57).

2014-11-24 D. S. pateikė civilinį ieškinį 3278,00 Lt sumai. 2014-11-24 nutarimu D. S. pripažintas civiliniu ieškovu (5 tomas b.l. 58-59).

26. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju 2011-11-10 L. B. nurodė, kad 2011 m. sausio mėnesio pradžioje, mano, kad galėjo būti apie 10 mėnesio diena, jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino moteris, kuri paaiškino, kad vykdo apklausą dėl poilsinių kelionių, pasiteiravo, ar gali užduoti keletą klausimų. Tik paskambinusi moteris prisistatė, tačiau visa tai pasakė taip greitai, kad jis nesuprato, todėl jos vardo ar kitų duomenų nurodyti negali. Jis sutiko, todėl moteris jo klausė apie tai, ar jo šeima keliauja, į kokias keliones vyksta, į kokias šalis, kiek tam skiria lėšų ir panašiai. Pokalbio pabaigoje skambinusi moteris užsiminė, kad dalyvaujantys apklausoje asmenys taip pat dalyvauja ir loterijoje, kurios metu galima laimėti vieną iš trijų prizų - laikrodį, vaizdo kamerą, plazminį televizorių. Minėjo, kad su juo bus vėliau susisiekta. Tuo jų pokalbis ir baigėsi. Po šio skambučio praėjus maždaug savaitei, jam į tą patį mobiliojo ryšio telefoną paskambino, kaip suprato iš balso, ta pati moteris ir pasakė, kad jis atrinktas į prizą laimėjusių asmenų sąrašą ir pakvietė kartu su savo antrąja puse atvykti atsiimti prizo. Moteris primygtinai reikalavo, kad į susitikimą atvyktų kartu su žmona. Kaip dabar suprato, būtinai atvykti su žmona reikėjo todėl, kad galėtų iškart priimti galutinį sprendimą būdami vietoje, kad nereikėtų išeiti ar paskambinus tartis su kuo nors, kad neturėtų galimybės apsigalvoti. Koks konkrečiai prizas buvo laimėtas, turėjo sužinoti loterijos būdu, atvykęs į nurodytą vietą. Moteris nurodė, kad susitikimas vyks viešbutyje „(duomenys neskelbtini) “, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, 2011-01-20, galima buvo atvykti vienu iš trijų laikų - 9.00 val., 12.00 val. arba 15.00 val. Dar bekalbant telefonu jis pasitarė su žmona, kuri tuo metu buvo šalia jo, ir jie nusprendė vykti 12.00 val.; apie tai pasakė skambinusiai moteriai. Daugiau jokių reikalavimų atvykti ar ką nors su savimi turėti pateikta nebuvo, reikalavimas buvo tik vienas - atvykti su žmona. Apie tai, kad reikia turėti kokį nors dokumentą ar pinigų, nebuvo užsiminta. Tuomet jis 2011-01-20, 12.00 val. kartu su žmona R. B. nuvyko į minėtą viešbutį. Čia pamatė, kad yra atvykusios dar keturios poros. Čia pat prie jų atvyko kelios merginos, kurios, paklaususios pavardžių, juos palydėjo į trečiame aukšte esančią konferencijų salę. Atėjus į minėtą salę, kiekviena iš porų buvo pasodinta prie atskiro staliuko, prie kiekvienos iš porų priėjo po vieną merginą, kelionių agentūros atstovę. Prie staliuko priėjusios merginos balsas buvo ne toks pat, kaip skambinusios telefonu merginos. Prisėdus prie stalelio atstovė pasakojo apie agentūros veiklą, siūlomą paslaugą. Salėje muzika skambėjo taip, kad prie kito stalelio sėdintys asmenys negirdėtų vienas kito pokalbio, jie visi trys kalbėjo būdami artimame kontakte vienas su kitu, nes patys sunkiai galėjo girdėti, ką kuris kalba. Atstovė pasakojo apie įmonės veiklą - minėjo, kad yra galimybė investuoti į įvairiose pasaulio vietose esantį nekilnojamąjį turtą, skirtą poilsiui. Moteris minėjo, kad investavus į nekilnojamąjį turtą - viešbučius, investitoriai turi galimybę pagal suderintą grafiką šiuose viešbučiuose gyventi atostogaudami. Po pokalbio pradžios praėjus apie 10 minučių, į salę atėjo vyriškis, kuris prisistatė esąs agentūros vadovas G. J., su juo taip pat atvyko ir vertėja. Vyriškis dar vieną kartą paaiškino apie investavimo į nekilnojamąjį turtą galimybę. Po kiek laiko G. J. pasakė, kad jeigu nori įsitikinti investavimo galimybės realumu, apžiūrėti viešbučius, į kuriuos galimai investuos, tai jis siūlo išvykti į tris keliones - viena iš kelionių buvo į Tailandą, į du viešbučius, kelionės trukmė - dvi savaitės, kita - savaitės trukmės kelionė buvo į Tenerifę, paskutinė- taip pat savaitės trukmės į Maltą. Pats G. J. pabaigoje pokalbio paminėjo, kad visos šios kelionės kainuoja 3278 Lt, tuomet jis baigė savo prezentaciją, vėl buvo pagarsinta muzika ir jie toliau bendravo su prie jų stalelio sėdėjusia atstove. Jis jai sakė, kad apie tai nori daugiau laiko pagalvoti, tačiau ji minėjo, kad vietų skaičius yra ribotas, o šią dieną bus dar kelios grupės asmenų, todėl jeigu jie nenuspręs dabar, tai gali kiti užimti jų vietą. Pastebėjo, kad kitos su jais kartu pristatyme buvusios poros pasiūlymo atsisakė ir iš konferencijų salės išėjo, joje liko jie su žmona, atstovė bei G. J. vertėja. Dar detaliau aiškinantis pateiktą pasiūlymą, jiems buvo parodyta jų su žmona vėliau pasirašyta paslaugos teikimo sutartis. Sutartį su žmona detaliai analizavo ir jis paklausė ar gali sumokėti pavedimu, tačiau jam buvo pasakyta, kad pavedimu mokėti nėra galimybės, dėl ko tiksliai nėra galimybės, dėl techninių ar kokių kitų priežasčių, nurodyta nebuvo. Tiesiog buvo teigiama, kad grynaisiais jie atsiskaito atlikdami viešbučių rezervacijas, taip jiems yra patogiau. Suabejojus dėl pinigų grąžinimo, priėjusi G. J. vertėja paaiškino, kad sutartyje yra numatyta, kad jie turi teisę nutraukti sutartį per 7 dienas ir tuomet jiems per 30 dienų bus grąžinti visi pinigai. Vis tik pagalvojęs jis nusprendė, kad tokios kelionės jam vis tiek yra per brangios, ir tuomet jie su žmona išėjo iš šios konferencijų salės, atsisakę pasiūlymo. Su jais kartu ėjo ir minėta prie jų stalelio sėdėjusi atstovė ir jau būnant hole prie minėtos konferencijų salės moteris pasakė, kad jie gali traukti prizą - pamatė, kad ant palangės yra padėtos kelios dėžutės. Vieną iš jų žmona ištraukė ir pamatė, kad yra laimėtas laikrodis bei 50 procentų nuolaida kelionei, todėl už ją būtų reikėję mokėti 1639 Lt. Tokia kaina pasirodė priimtina už kelionę, tačiau jis pasakė, kad šiuo metu su savimi neturi pakankamai pinigų. Žmona sakė, kad kažkiek turi ji, kažkiek jis, o kiek trūksta, gali nusiimti nuėjęs į artimiausią bankomatą, todėl jie visi trys nusileido į viešbučio pirmame aukšte esančią kavinę, kur žmona liko su atstove pildyti sutarties, o jis nuėjo į (duomenys neskelbtini), kur iš bankomato nuėmė trūkstamą pinigų sumą. Grįžus atgal į viešbutį, pasirašė minėtą paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o žmona sumokėjo 1639 Lt. Kaip patvirtinimą apie sumokėjimą, gavo kvitą, kurį pasirašė tas pats G. J.. Tą pačią dieną grįžus į namus jis internete paieškojo viešos informacijos apie šią įmonę ir pamatė, kad ji yra labai įsiskolinusi, todėl iškart suprato, kad greičiausiai ir jis buvo apgautas ir savo pinigų jau neatgaus. Tos pačios dienos vakare ar rytojaus dieną į savo elektroninio pašto dėžutę jis iš „(duomenys neskelbtini)“ gavo patvirtinimą bei informacinį pranešimą, kuriame nurodomas elektroninio pašto adresas bei kontaktinis telefono numeris. Po sutarties pasirašymo dienos jie su žmona kelias dienas galvojo, ar iškart reikalauti grąžinti pinigus, ar rizikuoti ir laukti, kol jie įvykdys sutartį ir išvyks į kelionę. Vis tik buvo nuspręsta reikalauti grąžinti pinigus, todėl 2011-01-23 buvo surašytas pareiškimas dėl vienašališkos sutarties nutraukimo, kurį elektroniniu paštu, faksu nusiuntė „(duomenys neskelbtini)“. 2011-02-10 iš minėtos įmonės buvo gautas pranešimas, kad sutartis yra nutraukiama, ir, kaip ir privalu, pagal sutartį pinigus jiems grąžins per 30 dienų. Jis su šia įmone bendravo elektroniniu paštu, o žmona skambino telefonu. Paskambinus nurodytuoju numeriu (duomenys neskelbtini) juo atsiliepę asmenys patvirtindavo, kad pinigus jiems grąžins per nurodytą laikotarpį. Įmonės atstovams buvo pateiktas sąskaitos numeris, į kurį turėtų būtų pervesti minėti pinigai, taip pat buvo siūloma atvykti pasiimti pinigų į Vilnių, į įmonės buveinės vietą, tačiau buvo paaiškinama, kad konkrečiu metu nėra direktoriaus, todėl fiziškai vietoje pinigų paduoti negali. Galiausiai sulaukus 2011-03-10 dienos, kuri jo manymu, buvo paskutinė diena, kada buvo galima grąžinti pinigus, jis pats skambino į įmonę minėtu telefonu, tačiau niekas neatsiliepė, taip pat rašė elektroninius laiškus nurodytu adresu, tačiau gaudavo atsakymą, kad jo laiškas adresato nepasiekė. 2011-03-25 žmona dar kartą pakalbėjo su įmonės atstovu ir dar kartą buvo pažadėta, kad pinigai bus pervesti kitą savaitę, tačiau tuo nepatikėjus, tą pačią dieną buvo surašytas įspėjimas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau į šį raštą jokio atsakymo nebuvo gauta. Liudytojas mano, kad šioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje yra sukčiavimo požymių, todėl kad įmonė sutarties sudarymo dieną neturėjo galimybių įgyvendinti pagal sutartį prisiimtų įsipareigojimų arba grąžinti sumokėtų pinigų, nes turėjo labai daug įsipareigojimų, buvo nemoki, bankrutavusi, todėl žinodama, kad pinigų negrąžins, jų neturėjo ir imti. Pasiūlymas investuoti į nekilnojamąjį turtą užsienio šalyse tarptautinėje kompanijoje, jo manymu, nėra apgaulė, jis tuo domėjosi, ši veikia yra sėkmingai vykdoma, „(duomenys neskelbtini)“ tik pristatė šios veiklos gaires, o konkrečiau apie tai turėjo būti kalbama nuvykus ilsėti sutartyje minimuose viešbučiuose. Prašo ištirti šią nusikalstamą veiką ir nubausti kaltus asmenis įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad šios nusikalstamos veikos metu jis patyrė turtinės ir moralinės žalos, todėl prašo jį pripažinti nukentėjusiuoju (5 tomas b.l. 93-94).

2011-11-10 nutarimu L. B. pripažintas nukentėjusiuoju (5 tomas b.l. 95).

2011-11-10 L. B. įteiktas pranešimas apie teisę pareikšti civilinį ieškinį (5 tomas b.l. 96).

2011-12-12 L. B. pateikė civilinį ieškinį 4639,00 Lt sumai. 2011-12-12 nutarimu L. B. pripažintas civiliniu ieškovu (5 tomas b.l. 101-102).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja 2011-11-10 R. B. nurodė, kad 2011 m. sausio mėnesį jos vyras L. B. jai pasakė, kad jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino moteris, kuri vykdė apklausą apie keliones ir jų keliavimo įgūdžius, tam skiriamas sumas ir panašiai, minėjo, kad ta pati moteris jam paskambino ir pranešė, kad jis yra laimėjęs prizą, tačiau tik loterijos būdu bus nustatyta, kokį tiksliai, todėl jiems abiems reikėtų vykti į prezentaciją viešbutyje „(duomenys neskelbtini) “. Jie tiksliai net nežinojo, ko vyksta į minėtą viešbutį, tačiau įtarė, kad bus pateiktas kažkoks pasiūlymas dėl kelionių, nes būtent apie tai vyro klausinėjo telefonu. Sutarė, kad į prezentaciją vyks 2011-01-20, 12.00 val. Minėtą dieną atvykus į nurodytą viešbutį, juos pasitiko mergina, kuri juos palydėjo į liftą, juo pakilo į trečiąjį aukštą ir nuėjo į salę. Buvo pirmieji, atėję į ją, prisėdo prie pirmojo stalelio kartu su juos palydėjusia mergina, kuri prisistatė esanti vadybininkė, vardo bei pavardės nenurodė. Į šią salę taip pat atvyko ir kitos poros, mano, kad jų galėjo būti apie 5, tačiau tiksliai pasakyti negali, nes nesidairė. Būnant čia, buvo garsiai įjungta muzika. Mergina jiems pasakojo, kad jie gali investuoti į nekilnojamąjį turtą, viešbučius užsienio šalyse, o po to patys tuose pačiuose viešbučiuose gyventi. Po kiek laiko į salę atėjo įmonės, berods, savininku G. J. prisistatęs vyriškis, kuris jiems dar kartą papasakojo apie investavimo galimybę ir pasiūlė nuvykti į kelionę, į kelis viešbučius, kur atostogautų ir tuo pačiu sužinotų daugiau apie tokį investavimo būdą. Vyriškis minėjo, kad keturių savaičių gyvenimas užsienio kurortuose jiems kainuos 3278 Lt. Vyriškiui pakalbėjus, vėl buvo pagarsinta muzika ir jie toliau kalbėjo su prie jų stalelio sėdėjusia vadybininke. Ji pasakojo, kad tai yra gera kaina, kad jie turėtų priimti šį pasiūlymą. Jos vyras paklausė, ar būtų galima sumokėti pavedimu, tačiau į tai buvo atsakyta, kad pas juos veikia vienas atsiskaitymo būdas - grynaisiais, detaliau apie negalėjimą mokėti pavedimu nieko nesakė. Jiems buvo pasakojama, kad jie visiškai nieko nepraranda pasirašydami šią sutartį, nes jeigu jų kuri nors sutarties sąlygų netenkins ar jeigu jie apsigalvos, tuomet pagal sutartį galės per 7 dienas ją nutraukti ir visi jų sumokėti pinigai jiems bus grąžinti. Pasakius, kad jiems reikia pagalvoti ir kad atvyks pasirašyti sutarties rytojaus dieną, jiems buvo pasakyta, kad jie išvyksta daryti prezentacijų į Druskininkus ir jų jau nebus, be to, tas pasiūlymas galioja tik šiandien ir tik dabar. Galiausiai nusprendus, kad kaina yra per didelė, ketino išeiti iš salės, tačiau kartu su jais buvusi vadybininkė pasiūlė traukti loteriją ir pasirinkti prizą. Ji ištraukė lapelį, ant kurio buvo parašyta, kad laimėjo laikrodį ir 50 procentų nuolaidą kelionės kainai. Pamačius tai, ji pasakė vyrui, kad už tokią kaimą šią kelionę gali imti, vyras dar dvejojo, tačiau sutiko. Kadangi tuo metu neturėjo reikiamos pinigų sumos, t. y. 1639 Lt, todėl vadybininkė jiems pasiūlė nueiti iki artimiausio bankomato ir nusiimti reikiamą pinigų sumą. Ji liko viešbutyje su vadybininke pildyti sutarties, o vyras nuėjo iki bankomato. Vyrui grįžus, jie pasirašė minėtą sutartį ir sumokėjo pinigus, jiems buvo pateiktas pinigų priėmimo kvitas. Tiek sutartį, tiek ir kvitą pasirašė priėjęs G. J.. Pasirašius sutartį jie išvyko iš viešbučio. Grįžus į namus ir paskaičius atsiliepimus apie įmonę internete, pamatė, kad įmonė turi daug skolų, kad yra beveik nemoki, todėl su vyru nusprendė nutraukti šią sutartį ir susigrąžinti sumokėtus pinigus. Sutartį pasirašė penktadienį, o jau pirmadienį, 2011-01-23, jie parašė pareiškimą dėl vienašališko sutarties nutraukimo. Šį pareiškimą jie išsiuntė tris kartus: faksu, registruotu laišku ir elektroniniu paštu. Ji taip pat paskambino į šią įmonę pasiteirauti, ar jie gavo jų pareiškimą, ir pareikalavo pateikti patvirtinimą. Taip pat kalbėdama sakė, kad nutraukia sutartį. Su ja kalbėjęs vyriškis apgailestavo dėl to ir patikino, kad tikrai grąžins visus sumokėtus pinigus, teigė, kad tą padarys per savaitę. Praėjus savaitei laiko ji vėl skambino ir vėl kalbėjo apie pinigų grąžinimą, tačiau jai ir vėl buvo pasakyta, kad pinigus perves per savaitę. Paklausus, kodėl to negali padaryti dabar, buvo paaiškinta, kad direktoriaus šiuo metu nėra, jis yra išvažiavęs ir tik kai jis grįš, iškart ir atliks pervedimą. Paklausus, ar jie iš tikrųjų žada įvykdyti savo įsipareigojimus, buvo patikinta, kad jeigu jau jis pasakė, kad bus sumokėta, tai tikrai bus sumokėta ir tikrai pinigus jie atgaus. Taip pat pasiteiravus, ar jie išvis turi pinigų sumokėti, jis atsakė, kad tikrai turi, tuomet pasiūlius tuoj pat atvykti į Vilnių ir šiuos pinigus pasiimti, buvo pasakyta, kad neturi grynųjų pinigų. Vėliau sužinojus, kad įmonė turi didelių skolų ir jos sąskaitos yra areštuotos, suprato, kad ir sąskaitoje pinigų jie neturėjo. Galiausiai 2011-02-10 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo gautas raštas, kad jie gavo jų pranešimą apie nutrauktą sutartį, kad dėl to apgailestauja ir kad kaip ir numatyta sutartyje, jie šiuos pinigus perves per 30 dienų. Po šio rašto negavo daugiau jokių dokumentų iš šios įmonės. Ji po to dar kelis kartus įmonei skambino turimais telefono numeriais, tačiau niekas telefono jai nepakėlė, nors signalas buvo geras. Taip pat įmonei buvo siunčiami raštai elektroniniu paštu, tačiau ir jie grįždavo atgal nepasiekę adresato. Galiausiai 2011-03-25 įmonei registruotu paštu buvo išsiųstas įspėjimas apie ketinimą iškelti bankroto bylą, tačiau ir į šį įspėjimą jokio atsakymo nebuvo gauta. Kadangi 30 dienų terminas jau buvo praėjęs ir jie pinigų vis dar nebuvo gavę, todėl kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Iki šiol iš įmonės nėra gautas joks raštas ar pinigai pagal šią sutartį, taip pat nėra nė karto niekas iš įmonės skambinęs ir su jais apie tai kalbėjęs, visą laiką skambindavo tik jie. Prašo nubausti dėl šio nusikaltimo kaltus asmenis. Kadangi šio įvykio metu ji patyrė turtinės ir moralinės žalos, todėl prašo ją pripažinti nukentėjusiąja (5 tomas b.l. 97-98).

2011-11-10 nutarimu R. B. pripažinta nukentėjusiąja (5 tomas b.l. 99).

2011-11-10 R. B. įteiktas pranešimas apie teisę pareikšti civilinį ieškinį (5 tomas b.l. 100).

2011-12-12 R. B. pateikė civilinį ieškinį 4639,00 Lt sumai. 2011-12-12 nutarimu R. B. pripažinta civiline ieškove (5 tomas b.l. 101-102).

27. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju 2015-03-12 Č. S. nurodė, kad 2011 metais, tikslios datos dabar neprisimena, jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai ir pakvietė sudalyvauti reprezentacijoje dėl kelionių organizavimo. Pasiūlymas buvo dalyvauti poromis. Tada jis su žmona 2011 m., tiksliai kada, neprisimena, nuvyko į reprezentaciją, kuri vyko viešbutyje (duomenys neskelbtini) mikrorajone, tiksliai kur, neprisimena, Vilniuje. Reprezentacijoje buvo papasakota apie kelionę trims metams. Viskas buvo pristatyta skubiai ir nedelsiant reikėjo apmokėti, kadangi iš karto buvo taikomos didelės nuolaidos. Jiems pasirodė iš tiktųjų labai pigu, su didelėmis nuolaidomis, be to, loterijos metu buvo laimėtas laikrodis. Tada jiems buvo pasiūlyta kelionė apgyvendinimas po 7 nakvynes trijuose kurortuose: „(duomenys neskelbtini) “ Maltoje, „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ Tenerifė. Sutartis buvo sudaroma 35 mėnesių laikotarpiui nuo 2011-01-22 iki 2013-12-22, atsiskaitymas turėjo vykti iš karto grynais pinigais. Kadangi kelionės kaina jiems pasirodė pigi, žmona iš karto sumokėjo grynais pinigais. Reikėjo sumokėti 3105 Lt (900 Eur). Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta paslaugos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) bei sumokėti pinigai. 2011-01-24 jie nusprendė nutraukti sutartį ir tą pačią dieną įteikė prašymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ją nutraukti bei grąžinti visą įmokėtą sumą, t. y. 3150 Lt. 2011-02-08 UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtino, jog sutartis nutraukta ir per 30 dienų bus grąžinta visa sumokėta suma, t. y. iki 2011-02-24, tačiau iki šiol pinigų niekas negrąžino. Iš pradžių UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai žadėjo skolos išmokėjimą vėlesniais mėnesiais, tačiau pažado nevykdė. Po ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai pradėjo kviesti juos į susitikimus ir siūlyti kitas išeitis, tačiau jie suprato, kad juos apgavo ir antrą kartą jau būti apgautais nenorėjo. Galutiniame rezultate jie liko be kelionės ir be pinigų. Pradingo jų sumokėti pinigai ir išvykti į kelionę jiems nepavyko. Prašo jį pripažinti byloje nukentėjusiuoju bei civiliniu ieškovu 900 Eur sumai (5 tomas b.l. 118-119).

2015-03-12 nutarimu Č. S. pripažintas nukentėjusiuoju (5 tomas b.l. 120).

2015-03-12 Č. S. pateikė civilinį ieškinį 3105,00 Lt (900,00 Eur) sumai. 2015-03-12 nutarimu Č. S. pripažintas civiliniu ieškovu (5 tomas b.l. 121-122).

28. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja 2012-11-30 E. J. nurodė, kad 2011 m. sausio galimai 21 d., į jos telefoną, dabar jau numerio nepasakys, paskambino asmuo ir pranešė, kad ji laimėjo du laikrodžius (vyrišką ir moterišką), taip pat galės laimėti ir televizorius. Tačiau privalo atvykti 2011-01-22 į Utenos mieste vyksiantį informacinį renginį. Kadangi viskas vyko taip greitai, jie nespėjo šia telefonu pateikta informacija pasidomėti, be to, nespėjo įsiminti ir įmonės telefonu užsienio kalba paminėto pavadinimo. 2011 m. sausio 22 d. konferencijų salėje, esančioje Utenos mieste, tikslaus adreso nepamena, tai buvo kavinė, t. y. skirtoje vietoje jie su vyru N. J. sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugos teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo suteikti apgyvendinimo paslaugas 7 dienų nakvynėms jų pasirinktame kurorte, o jie už jas susimokėti atitinkamą sumą. Sutarties sudarymo metu sumokėjo 1208 Lt, tai patvirtina 2011-01-22 pinigų priėmimo kvito AMB Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta prie ikiteisminio tyrimo medžiagos kopija. Tos pačios dienos vakare, o gal ir kitą dieną, jie pasidomėjo viešoje erdvėje apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, kur rado daug neigiamos informacijos. Iš viešos erdvės sužinojo, kad tai yra sukčių bei aferistų kompanija, kuri apgaudinėja žmones visoje Lietuvoje. Šią informaciją galima aptikti interneto paieškos tinkle www.google.lt. Apgauti žmonės skundėsi viešoje erdvėje paslaugų nesuteikimu, atsisakymu grąžinti įmokėtus pinigus, kai klientas nutraukia sutartį ir t. t., iš ko jie susidarė nuomonę, kad įmonė įsteigta sukčiavimui ir žmonių mulkinimui. Dėl šių aplinkybių jie su vyru nutarė nutraukti sudarytą sutartį, kas buvo numatyta sutartyje. 2011-01-24 jie, pasinaudodami sutarties 7.5.1 punktu, nusiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą nutraukti sutartį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ su sutarties nutraukimu sutiko bei pažadėjo per 30 dienų grąžinti visą jų už sudarytą sutartį sumokėtą pinigų sumą - 1208 Lt. Tačiau pinigų nesumokėjo iki šios dienos, tai yra 2012-11-30. Remiantis tarp šalių sudarytos sutarties 7.5 punktu, jie turi teisę nuraukti sutartį nepasibaigus jos galiojimo laikui, jei bet kuri iš šalių raštu praneša apie savo ketinimą nutraukti sutartį. Vadovaujantis sutarties 7.5.1 punktu, jeigu sutartis yra nutraukiama nepasibaigus jos galiojimo laikotarpiui jų iniciatyva, per septynias dienas nuo sutarties pasirašymo paslaugos teikėjas privalo grąžinti visą jų įmokėtą sutarties kainos sumą per 30 dienų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-02-07 rašytiniu pranešimu informavo juos, kad sutinka su sutarties nutraukimu bei įsipareigoja už paslaugas sumokėtus pinigus grąžinti laikantis, kaip jau minėjo, sutarties 7.5.1 punkto reikalavimų, tačiau šio savo įsipareigojimo ši įmonė iki šiol neįvykdė. Jie yra skambinę telefonu ir reikalavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžinti jų pinigus, tai yra įvykdyti įsipareigojimą, tačiau nuolat išgirsdavo tik pažadus. Po maždaug dviejų savaičių UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiliepė telefonu. Tai patvirtina apgaulės faktą, kad sutartį jie su jais sudarė tik siekiant išvilioti pinigus ir nesiruošiant jiems suteikti paslaugas. Taip pat jie informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie nutrauktą sutartį raštu, į ką jie jiems ir atsakė, tačiau piktybiškai vengė išmokėti jų įmokėtą pinigų sumą. Po kurio laiko jie iš viešos erdvės sužinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra paskelbta bankroto byla, tačiau buvo matyti, kad toliau mulkino žmonės, įsteigę kitą įmonės pavadinimą, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „Kosta“. Iš viešos erdvės jie sužinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra apgavusi apie 5000 Lietuvos gyventojų, kurie iš šios įmonės nieko neatgavo, kadangi buvo sumaniai paslėptas jos turtas, pervedant lėšas į užsienio ofšorines kompanijas. Pasiskaitę straipsnius viešoje erdvėje bei įvertinę UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos mąstą suprato, kad pateko į gudriai paspęstas sukčių pinkles, kurie nesąžiningai veikdami, apgaulės būdu priversdavo žmones sudaryti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartis ir iš karto susimokėti. Liudytojos teigimu, šį įmonė, panaudodama psichologinį spaudimą, žadėdama nuolaidas, prizus ir labai pigias keliones, viso to net nesiruošė suteikti. Pažymėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, panaudodama jų atžvilgiu psichologinį spaudimą, kalbėdami bei žadėdami puikias paslaugas dėl minėtos kelionės, juos tiesiog įtikino ir apgaule iš jų išviliojo 1208 Lt. Prašo patraukti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybėn ir apriboti jų nuosavybės teisę galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti (5 tomas b.l. 189-190).

Papildomai apklausta liudytoja 2013-03-05 E. J. nurodė, kad papildo savo ankstesnius parodymus ir paaiškino, kad susitikimas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyko kavinės „Abu“ priklausančioje salėje. Buvo paruošta apie dvylika staliukų, prie kiekvieno staliuko sėdėjo po du klientus, kurie buvo pakviesti į šios bendrovės pristatomą projektą. Pastarieji asmenys pristatė apie 10 viešbučių įvairiose šalyse (pvz. Ispanija, Egiptas, Juodkalnija), aiškino, kokia šių viešbučių kaina. Iš anksto sumokėjus pinigus viešbutyje jau yra rezervuojama vieta ir klientas bet kada gali keliauti į tą viešbutį ir jame ilsėtis. Jie pristatinėjo visą kompleksą viešbučių, pagal kurį sutartis būtų sudaroma trim metams, per tą laikotarpį galima aplankyti 3 viešbučius klientui patogiu metu. Jų nurodyto komplekto kaina buvo apie 3 500 Lt, ir jis buvo skirtas 4 asmenims. Jie įtikinėjo, kad tai yra labai pigu, kad galima nuvykti klientui patogiu metu, kada pats užsinori. Iš pradžių apie įmonę, apie jos veiklą kalbėjo moteris, tai pat ji projektoriuje rodė nuotraukas. Ji nurodė savo vardą ir pavardę, tačiau koks vardas ir kokia pavardė, pasakyti negali, nes nepamena. Kaip tiksliai atrodė ši moteris, pasakyti negali, nes taip pat nepamena, tik gali pasakyti, kad ji buvo apie 40 metų, šviesių plaukų, vidutinio kūno sudėjimo. Po to ši moteris pristatė įmonės vadovą, nurodė jo pavardę ir vardą, tai buvo G. J.. Jis pasisveikino lietuvių kalba, paskui kalbėjo angliškai, o jį pristačiusi moteris vertė į lietuvių kalbą. Jis tai pat pristatinėjo savo įmonės veiklą, kalbėjo apie viešbučius, aiškino, kad klientui yra žymiai pigiau ir patogiau, jeigu užsisakoma iš anksto. Salėje buvo 7 konsultantės, kurios taip pat aiškino, kaip galima užsisakyti ir kodėl tai naudinga. Kadangi jiems su vyru trijų kelionių nereikėjo, todėl ji paklausė konsultantės, ar galima užsisakyti vieną viešbutį, ji tuo metu nežinojo ir sakė, kad pasiteiraus pasibaigus pristatymui. Prie jų stalelio dirbusi konsultantė nurodė savo vardą ir pavardę, tačiau šiuo metu nepamena nei vardo, nei pavardės. Juos aptarnaujanti konsultantė, baigiantis renginiui, pasikvietė tą pačią moterį, kuri pradėjo šį renginį. Jos vyras N. J. paklausė, ar galima išsipirkti tik vieną viešbutį ir kokia tai kaina. Jiems buvo paaiškinta, kad galima išsipirkti apgyvendinimui po 4 keturis asmenis po 7 (septynias) nakvynes šios bendrovės nurodytuose viešbučiuose, bei nurodė, kad šios sutarties kaina būtų 1208 Lt. Po to N. J. tos pačios moters paprašė parodyti ir susipažinti su paslaugos teikimo sutarties blanku. Ji nuėjo ir nuo savo staliuko atnešė sutarties blanką. Susipažinus su blanke nurodytomis sąlygomis, nutarė, kad juos tenkina tokia sutartis. Padavė savo asmens dokumentus ir ant jų staliuko konsultantė pildė paslaugos teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) . Tuo metu N. J. išvažiavo, ji pasiliko salėje. Tuo metu konsultantė baigė surašyti sutartį. Po sutartimis pasirašė ji ir jos vyras N. J.. Pinigai 1208 Lt buvo paduoti tai moteriai, kuri vedė šį renginį ir leido sudaryti sutartį dėl vieno viešbučio. Ji pasiėmė pinigus, paslaugos teikimo sutartį ir nuėjo prie savo staliuko, ji ten išrašinėjo pinigų priėmimo kvitą. Po kurio laiko ji grįžo prie jų ir atsinešė sutartį, kvitą. Sutartyje buvo pasirašęs šios įmonės vadovas G. J., prie jo parašo buvo padėtas bendrovės antspaudas. Kvite, kad pinigus gavo, buvo pasirašęs įmonės vadovas G. J.. Kad pinigai sumokėti, pasirašė ji. Vėliau, sužinoję, kad yra apgauti, 2011 m. gegužės mėn. civilinio proceso tvarka kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą dėl patirtos žalos priteisimo. 2011-07-05 Vilniaus apylinkės teismas priėmė sprendimą, pagal kurį jos ir jos vyro naudai lygiomis dalimis iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisė 1208 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą ir 1036 Lt bylinėjimosi išlaidų (5 tomas b.l. 193-194).

2012-11-30 nutarimu E. J. pripažinta nukentėjusiąja (5 tomas b.l. 191).

2012-11-30 E. J. pranešta apie teisę pateikti civilinį ieškinį (5 tomas b.l. 192).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju 2012-11-30 N. J. davė analogiškus parodymus (5 tomas b.l. 165-166).

Papildomai apklaustas liudytoju 2013-02-15 N. J. davė parodymus iš esmės analogiškus jo ir E. J. 2012-11-30 parodymams (5 tomas b.l. 169-170).

2012-11-30 nutarimu N. J. pripažintas nukentėjusiuoju (5 tomas b.l. 167).

2012-11-30 N. J. pranešta apie teisę pateikti civilinį ieškinį (5 tomas b.l. 168).

29. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju 2012-02-06 V. G. nurodė, kad 2011 m. sausio 26 d. jis kartu su žmona J. G. pasirašė paslaugų teikimo sutartį Nr. duomenys neskelbtini su bendrove „(duomenys neskelbtini)“. Pagal šią sutartį bendrovė įsipareigojo iki 2014-102-26 organizuoti gavėjui 4 apgyvendinimus po 7 nakvynes pasirinktuose kurortuose. Šią sutartį pasirašė Šiaulių mieste „duomenys neskelbtini“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ prezentacijos metu. Už paslaugas apmokėjo 2588 Lt grynaisiais, gavo kasos orderį. 2011 m. birželio mėnesį jis kreipėsi į bendrovę pagal sutartyje nurodytą adresą (duomenys neskelbtini) , Vilnius, tačiau šios bendrovės ten nebuvo, gali būti, jog bendrovė bankrutavo. Jis skambino direktoriaus G. J. pavaduotojai V., tačiau ji atsakė, kad jis ne čia pataikė (tel. Nr. duomenys neskelbtini). 2011 m. spalio mėnesį gavo pasiūlymą vykti į Maltą, tačiau, kaip ir minėjo, atvykus pasitikslinti dėl apgyvendinimo Maltoje, bendrovės minėtu adresu nebuvo. Per televizijos laidą „duomenys neskelbtini“ matė reportažą apie bendrovės, pavadinimu „duomenys neskelbtini“, adresu duomenys neskelbtini, Vilnius, vykdomą analogišką veiklą, matė, jog šios bendrovės vadovas taip pat yra G. J. (6 tomas b.l. 5).

Papildomai apklaustas liudytoju 2012-02-24 V. G. nurodė, kad 2011 m. sausio mėnesį jis kartu su savo žmona J. G. pasirašė paslaugų teikimo sutartį, registruotą Nr. (duomenys neskelbtini), su bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, registruotos Kipre, atstovu Lietuvoje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios buveinės adresas buvo nurodytas (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kiek supranta, sutartį pasirašęs vyras ir buvo tas, kurio pavardė nurodyta sutartyje t. y. G. J.. Sutartį pasirašė „(duomenys neskelbtini)“ vykusio pristatymo metu. Į šį renginį buvo pakviesti telefonu. Pagal šią sutartį atstovaujanti bendrovė įsipareigojo iki 2014-12-26 suorganizuoti jiems keturis apgyvendinimus po septynias nakvynes pasirinktinuose kurortuose. Jie pasirinko Tenerifę, Maltą, Egiptą ir Ispaniją. Sudaręs sutartį prezentacijos metu, jis sumokėjo jiems vietoje grynaisiais pinigais 2588 Lt ir gavo pinigų priėmimo kvitą serija AMB Nr. duomenys neskelbtini. Tų pačių metų vasario mėnesį susisiekė su ta pačia firma ir prašė, kad būtų suorganizuota kelionė į Tenerifę, tačiau neatitiko sutarties sąlygų, todėl jam pasiūlė vykti į Maltą ir grąžinti pusę pinigų nuo įneštos sumos, kad jis nenutrauktų sutarties, ir liepė askambinti birželio mėnesį. Jis tuo metu skambino, tačiau telefonai jau buvo išjungti, todėl 2011 m. birželio mėnesį liudytojas nuvyko į bendrovę pagal sutartyje nurodytą adresą (duomenys neskelbtini), Vilnius, tačiau ten nuvykęs pamatė tuščią patalpą. 2012 m. sausio pabaigoje jis per televiziją pamatė laidą „duomenys neskelbtini“, kur buvo gvildenama ta pati problema. Jis pamatė, kad tai - tie patys asmenys, su kurias ir pasirašė sutartį. Kadangi vasario mėnesį jis vyko į Vilnių, todėl nuvyko ir į firmą UAB „duomenys neskelbtini“, apie kurią ir buvo rodoma laida. Ten gavo mobilaus ryšio telefono numerį, duomenys neskelbtini, juo paskambino, atsiliepė mergina, prisistačiusi V., kuri ir tada vykusio renginio metu vertė iš anglų kalbos. Jam pareikalavus grąžinti pinigus už nesuteiktą paslaugą, jam atsakė, kad ji nieko nežino tuo klausimu ir išjungė telefoną (6 tomas b.l. 9-10).

2012-02-24, 2014-02-11 nutarimais V. G. pripažintas nukentėjusiuoju (6 tomas b.l. 11, 16).

2014-02-11 V. G. pateikė civilinį ieškinį 3000,00 Lt sumai. 2014-02-11 nutarimu V. G. pripažintas civiliniu ieškovu (6 tomas 17-18).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja 2014-02-11 J. G. nurodė, kad 2009 metais į jų namus UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiuntė laišką ir pakvietė dalyvauti į prezentaciją duomenys neskelbtini, kur pasakojo apie kurortus, apgyvendinimą, maitinimą ir panašiai. Dar aiškino, kad už tą pačią sumą (apie 3000 Lt), gali pasiimti dar du žmones. Pristatantysis buvo vyras apie 40 m., amžiaus, kalbėjo anglų kalba, o moteris, apie 35 m. amžiaus, vertėjavo. Prie kiekvienos šeimos sėdėjo po vieną mergaitę, iš viso kokios 6 mergaitės, kurios pasakojo, kaip tuose kurortuose labai gerai. Ji buvo prezentacijoje su savo vyru V. G., be jų dar buvo 6-7 poros. Dar burtų keliu jie traukė dovanas ir ištraukė rankinius laikrodžius ir jiems buvo pasakyta, kad po savaitės - dviejų tie laikrodžiai bus atsiųsti jiems į namus, tačiau taip niekas jiems ir neatsiuntė nei laikrodžių, nei pakvietimų vykti poilsiauti į Maltą, Tenerifę ar į Egiptą. Jiems buvo paaiškinta, kad visur galės vykti už tuos pačius 3000 Lt, kas metus laiko, po savaitę. Prezentacijos metu buvo rodomos skaidrės apie kurortus ir apie juos pasakojama. Labai maloniai buvo įtikinėjami apie kurortus ir poilsį juose, tačiau jokios prievartos nebuvo. Prezentacijos metu buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis su minėtu užsieniečiu vyru ir vertėja moterimi. Ant sutarties pasirašė liudytoja, jos vyras ir minėtas užsienietis. Sutarties grafas pildė jauna mergaitė, ir kai visi ant sutarties pasirašė, tuojau pat buvo įmokėti pinigai, kuriuos pasiėmė minėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, ir tuo pačiu kartu buvo išrašyti pinigų priėmimo kvitai, kuriuos pildė taip pat minėti asmenys, ir pasirašė jau minėtas užsienietis asmuo. Tų asmenų pavardžių neprisimena. Jokiomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgyvendinimo paslaugomis, pagal sudarytą sutartį ji su vyru nepasinaudojo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams pretenzijas reiškia, kadangi pastarieji jokių paslaugų jiems nesuteikė ir sumokėtų pinigų negrąžino. Pažymėjo, kad gal tris kartus telefonu skambino minėtai UAB, tačiau kiekvieną kartą jiems buvo atsakyta, kad paskambintų vėliau, t. y. po 2-3 savaičių, o paskui visiškai niekas neatsiliepė į jų skambučius. Gal po kokių trijų mėnesių buvo su vyru užvažiavę į minėtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinę Vilniuje, tačiau minėtos bendrovės nurodytu adresu nebebuvo. Sudaryta su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartis randasi Vilniaus AVPK NTV ENTS, kur buvo apklausiamas jos vyras. Dėl minėto įvykio jos vyras buvo apklausiamas ir Šiaulių AVPK. Paaiškino, kad su minėta bendrove elektroniniu paštu jie nesusirašinėjo (6 tomas b.l. 19-20).

2012-11-30 nutarimu J. G. pripažinta nukentėjusiąja (6 tomas b.l. 21).

30. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja 2011-01-01 D. N. nurodė, kad tikslios datos nepamena, galėjo būti 2011 m. sausio mėnesio viduryje, į fiksuoto ryšio namų telefoną paskambino moteris ir paklausė, ar galėtų atsakyti į klausimus, kur keliavo pastaruoju metu. Kadangi mėgsta keliauti, sutiko atsakyti į moters klausimus. Moteris klausinėjo, į kokias šalis buvo išvykę per pastaruosius trejus metus ir kur norėtų dar išvykti. Su skambinusia moterimi kalbėjo jos vyras V. N.. Į moters klausimus jis atsakė, kad jie nori išvykti į Baikalą. Moteris paklausė, ar jie sutiktų, kad šie jos vyro atsakymai dalyvautų loterijoje. Ji paaiškino, kad tai loterija, kurioje galima laimėti laikrodį, televizorių arba vaizdo kamerą. Jos vyras pasakė, kad sutinka, ir tuo pokalbis baigėsi. Po savaitės į tą patį telefoną paskambino ta pati moteris ir pasakė, kad jie laimėjo loterijoje ir pakvietė juos atvažiuoti 2011-01-28 į Klaipėdoje, viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, tikslaus adreso ji neprisimena, vyksiančią kelionių prezentaciją, kur jie galės atsiimti ir laimėtą prizą. Kokį prizą laimėjo, moteris telefonu nepasakė. Jie sutiko važiuoti į šią prezentaciją ir 2011-01-28, apie 15-16 val., nuvyko į moters nurodytą vietą. Minėto viešbučio konferencijų salėje buvo surengta kelionių prezentacija. Prezentacijos metu kalbėjusi moteris prisistatė esanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkė, kuri bendrais bruožais papasakojo apie bendrovę ir pademonstravo skaidres, kuriose buvo informacija apie įvairiose šalyse esančius kurortus, viešbučius ir pan. Ant stalo konferencijų salėje buvo padėti bendrovės dokumentai, tarp kurių buvo ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos išduota licencija, suteikianti teisę organizuoti keliones. Po vadybininkės kalbėjo jos paminėtos bendrovės direktorius vardu P., pavardės neprisimena. Jis kalbėjo anglų kalba ir pasakojo, kad jie vysto naują turizmo rūšį, pagal jį užsisakę kelionę pas juos, galės laisvai rinktis kelionės laiką, vietą, perleisti kelionę draugams. Atlikus bendrą pristatymą, prie jų priėjo kita jauna mergaitė ir pasiūlė jiems sudaryti su jų bendrove sutartį, pagal kurią sumokėjus 900 Eur arba 3105 Lt, trijų metų laikotarpyje jiems būtų suteiktos paslaugos vykti į tris keliones Ispanijoje, Juodkalnijoje, Maltoje. Kadangi sutiko sudaryti sutartį, jiems pasakė, kad bendrovė dovanos ir ketvirtąją kelionę į Egiptą. Šis pasiūlymas jiems pasirodė patrauklus ir jie sutiko sudaryti tokią sutartį. Sutarties blanką turėjo mergina, kuri bendravo su jais, ir ji savo ranka į sutarties blanką įrašė jos ir vyro asmens duomenis, kelionių vietas, laikotarpį ir mokestį už keliones. Sutartį pasirašė ji, jos vyras ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Jie minėtai merginai, kurios asmens duomenų nežino, sumokėjo pinigus - 3105 Lt, ir ji išrašė jiems pinigų priėmimo kvitą. Be jų, prezentacijoje dalyvavo dar apie 7-8 poros, iš kurių kelios taip pat pasirašė tokias sutartis. Šių porų jie nepažįsta. Grįžę po prezentacijos panaršė internete ir surado atsiliepimų apie minėtą bendrovę. Atsiliepimai buvo nekokie ir jie pabijojo būti apgauti, todėl pasinaudojo sutartyje numatyta sąlyga per septynias dienas nutraukti sutartį ir susigrąžinti sumokėtus pinigus. 2011-02-02 jie išsiuntė prašymą bendrovei nutraukti sutartį ir grąžinti pinigus. Šie prašymai buvo du - vieną išsiuntė elektroniniu paštu, kitą faksu. 2011-03-31 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo pranešimą, kad sutartis yra nutraukta ir kad per 30 dienų jiems bus grąžinti pinigai. Pinigų iki šiol UAB „(duomenys neskelbtini)“ jiems negrąžino. Neseniai ji sužinojo, kad dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos Vilniaus mieste Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje yra atliekami ikiteisminiai tyrimai. Mano, kad ši bendrovė, negrąžindama jos pinigų, juos apgavo, pasinaudodama šia apgaule, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai įgijo jos turtą, t. y. 3150 Lt, todėl prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo ir nubausti kaltus asmenis. Dėl neteisėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmų jai yra padaryta 3105 Lt turtinė žala (6 tomas b.l. 43-45).

2011-07-01 nutarimu D. N. pripažinta nukentėjusiąja (6 tomas b.l. 46).

2011-07-01 D. N. pateikė civilinį ieškinį 3105 Lt sumai. 2011-07-01 nutarimu D. N. pripažinta civiline ieškove (6 tomas b.l. 47-48).

Liudytoja D. N. mirė 2013-07-21.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju 2011-07-01 V. N. nurodė, kad tikslios datos nepamena, galėjo būti 2011 m. sausio mėnesio viduryje, į fiksuoto ryšio namų telefoną paskambino moteris ir paklausė, ar galėtų atsakyti į klausimus, kur keliavo pastaruoju metu. Kadangi mėgsta keliauti, sutiko atsakyti į moters klausimus. Moteris klausinėjo, į kokias šalis buvo išvykę per pastaruosius trejus metus ir kur norėtų dar išvykti. Į moters klausimus jis atsakė, kad jie nori išvykti į Baikalą. Moteris paklausė, ar jie sutiktų, kad šie jos vyro atsakymai dalyvautų loterijoje. Ji paaiškino, kad tai loterija, kurioje galima laimėti laikrodį, televizorių arba vaizdo kamerą. Jos vyras pasakė, kad sutinka, ir tuo pokalbis baigėsi. Po savaitės į tą patį telefoną paskambino ta pati moteris ir pasakė, kad jie laimėjo loterijoje ir pakvietė juos atvažiuoti 2011-01-28 į Klaipėdoje, viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, tikslaus adreso ji neprisimena, vyksiančią kelionių prezentaciją, kur jie galės atsiimti ir laimėtą prizą. Kokį prizą laimėjo, moteris telefonu nepasakė. Jie sutiko važiuoti į šią prezentaciją ir 2011-01-28, apie 15-16 val., nuvyko į moters nurodytą vietą. Minėto viešbučio konferencijų salėje buvo surengta kelionių prezentacija. Prezentacijos metu kalbėjusi moteris prisistatė esanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkė, kuri bendrais bruožais papasakojo apie bendrovę ir pademonstravo skaidres, kuriose buvo informacija apie įvairiose šalyse esančius kurortus, viešbučius ir pan. Ant stalo konferencijų salėje buvo padėti bendrovės dokumentai, tarp kurių buvo ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos išduota licencija, suteikianti teisę organizuoti keliones. Po vadybininkės kalbėjo jos paminėtos bendrovės direktorius vardu Polas, pavardės neprisimena. Jis kalbėjo anglų kalba ir pasakojo, kad jie vysto naują turizmo rūšį, pagal jį užsisakę kelionę pas juos, galės laisvai rinktis kelionės laiką, vietą, perleisti kelionę draugams. Atlikus bendrą pristatymą, prie jų priėjo kita jauna mergaitė ir pasiūlė jiems sudaryti su jų bendrove sutartį, pagal kurią sumokėjus 900 Eur arba 3105 Lt, trijų metų laikotarpyje jiems būtų suteiktos paslaugos vykti į tris keliones Ispanijoje, Juodkalnijoje, Maltoje. Kadangi sutiko sudaryti sutartį, jiems pasakė, kad bendrovė dovanos ir ketvirtąją kelionę į Egiptą. Šis pasiūlymas jiems pasirodė patrauklus ir jie sutiko sudaryti tokią sutartį. Sutarties blanką turėjo mergina, kuri bendravo su jais, ir ji savo ranka į sutarties blanką įrašė jo ir žmonos asmens duomenis, kelionių vietas, laikotarpį ir mokestį už keliones. Sutartį pasirašė jis, jo žmona ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Minėtai merginai jo žmona D. N. sumokėjo pinigus - 3105 Lt, ir ji išrašė jiems pinigų priėmimo kvitą. Be jų, prezentacijoje dalyvavo dar apie 7-8 poros, iš kurių kelios taip pat pasirašė tokias sutartis. Šių porų jie nepažįsta. Grįžę po prezentacijos panaršė internete ir surado atsiliepimų apie minėtą bendrovę. Atsiliepimai buvo nekokie ir jie pabijojo būti apgauti, todėl pasinaudojo sutartyje numatyta sąlyga per septynias dienas nutraukti sutartį ir susigrąžinti sumokėtus pinigus. 2011-02-02 jie išsiuntė prašymą bendrovei nutraukti sutartį ir grąžinti pinigus. Šie prašymai buvo du - vieną išsiuntė elektroniniu paštu, kitą faksu. 2011-03-31 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo pranešimą, kad sutartis yra nutraukta ir kad per 30 dienų jiems bus grąžinti pinigai. Pinigų iki šiol UAB „(duomenys neskelbtini)“ jiems negrąžino (6 tomas b.l. 68-70).

Prie bylos medžiagos pridėtame 2011-01-28 pinigų priėmimo kvite serija AMB Nr. duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad D. N. sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sutartį Nr. duomenys neskelbtini) 3105 Lt (900 Eur).

31. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju 2014-11-26 G. B. nurodė, kad 2011 metais, tikslios datos dabar neprisimena jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai ir pakvietė sudalyvauti reprezentacijoje dėl kelionių organizavimo į Tenerifę, Maltą arba Ispaniją. Pasiūlymas buvo dalyvauti poromis. Tada jie su žmona, datos neprisimena, kartu nuvyko į viešbutį „(duomenys neskelbtini)“, kur vyko prezentacija. Jiems buvo papasakota apie kelionę trims metams. Viskas buvo pristatyta skubiai ir nedelsiant, kadangi iš karto buvo taikomos didelės nuolaidos. Kadangi jiems pasirodė labai pigu, su didelėmis nuolaidomis, jis iš karto pavedimu per banką apmokėjo sąskaitą - 3000 Lt, taip pat vietoje pasirašė kartu su žmona paslaugos teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartis buvo sudaroma 35 mėnesių laikotarpiui nuo 2011-01-28 iki 2013-12-28 ir apgyvendinimas po 7 nakvynes pasirinktuose kurortuose: Malta „duomenys neskelbtini“, Tenerifeje „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“, Ispanija, Marbelja „(duomenys neskelbtini) “. Kas pasirašė paslaugos teikimo sutartį, šiuo metu tiksliai neprisimena. Kelionė turėjo būti tais pačiais metais vasarą. Kai buvo nupirkti bilietai skrydžiui į Ispaniją (Malaga ir Tenerife), tada jis kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovus dėl rezervacijos ir patvirtinimo jiems viešbučio. 2011 m. jis kartu su žmona išskrido į Ispaniją „(duomenys neskelbtini) “, kur prabuvo savaitę laiko, po ko išskrido savaitei į Tenerifę, į viešbutį „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“. Grįžę iš kelionės norėjo pasinaudoti kelione trečią kartą, tačiau į telefono skambučius niekas neatsakinėjo, taip pat buvo nuvykta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą, tačiau jiems durų niekas neatidarė, prie įėjimo į pastatą buvo užrašas, kurio turinio jis šiuo metu neatsimena. Po šito įvykio jis su žmona suprato, kad jie buvo apgauti sukčiais. Šiuo metu jam yra padaryta 1000 Lt turtinė žala. Prašo jį pripažinti nukentėjusiuoju bei civiliniu ieškovu minėtoje byloje (6 tomas b.l. 82-83).

2014-11-26 nutarimu G. B. pripažintas nukentėjusiuoju (6 tomas b.l. 84).

2014-11-26 G. B. pateikė civilinį ieškinį 1000 Lt sumai. 2014-11-26 nutarimu G. B. pripažintas civiliniu ieškovu (6 tomas b.l. 85-86).

32. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju 2011-08-02 K. J. nurodė, kad 2011 metų sausio mėnesį, kada tiksliai, neprisimena, jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino moteris, kuri prisistatė kelionių organizatore, ir pakvietė atvykti į renginį, susijusį su kelionėmis. 2011-02-03 jis kartu su žmona R. J. nuvyko į renginį viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, Vilniuje. Renginį vedė užsienietis vyriškis, kuris neprisistatė, ir lietuviškai kalbanti moteris, kuri irgi neprisistatė. Apie save vyriškis ir moteriškė pasakė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai. Moteriškę ir vyriškį galėtų pažinti iš išvaizdos. Renginio metu jiems buvo pasakojama apie keliones, rodomos skaidrės. Renginio metu, 2011-02-03 jis kartu su žmona R. J. pasirašė paslaugų teikimo sutartį Nr. 0011-2172-G. J.. Sutartis buvo sudaryta tarp jų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pusės sutartį pasirašė vyriškis, kuris vedė renginį. Sutartis buvo sudaryta dviem egzemplioriais - vienas jam, kitą pasiėmė merginos, dalyvavusios renginyje. Sutarties blankas jau buvo atspausdintas ant popieriaus, jame tiesiog buvo padaryti rankraštiniai įrašai ir uždėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ spaudas. Spaudą ant sutarties uždėjo vyriškis, kuris vedė renginį. Minimą vyriškį jis buvo sutikęs 2011 metų birželio mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pokalbio metu vyriškis jam paaiškino, kad įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ jis jau nebedirba ir neturi jokių kontaktų su ja. 2011-02-03 pagal sutartį jis minėto renginio metu, merginai, kuri kaip asistentė buvo priskirta prie jų renginio metu, sumokėjo 2415 Lt. Mergina, gavusi pinigus, jam išrašė pinigų priėmimo kvitą serija duomenys neskelbtini, o jį pasirašė jo jau minėtas vyriškis. Pagal jo su žmona R. J. pasirašytą sutartį jam žadėjo, kad jis galės savo pasirinktu laiku savaitę laiko ilsėtis pagal sutartį pasirinktame viešbutyje. 2011-02-04 pamąstęs, kad neturės galimybės pasinaudoti tiekiamomis paslaugomis pagal sutartį, nusprendė pagal sutartyje numatytas sąlygas ją nutraukti. Apie sutarties nutraukimą raštu informavo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, įteikdamas jiems prašymą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Prašymą iš jo priėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas T., kurio telefono numeris (duomenys neskelbtini). 2011 metų vasario mėnesį jis, nuvykęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ būstinę (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, gavo raštą apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžins iš jo pagal sutartį gautus pinigus. Būdamas Vilniuje jis pastoviai užeidavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ būstinę, kur bendraudavo su T. ir jam vis būdavo žadama, kad pinigus grąžins vėliau. Paskutinis siūlymas buvo, kad jam pinigus grąžins per du metus po 100 Lt kas mėnesį. 2011 metų birželio mėnesį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutrūko ryšiai ir jis nebegali rasti jų darbuotojų. Mano, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai apgaule, įgydami jo pasitikėjimą, išviliojo iš jo 2415 Lt, tuo padarydami jam materialinę 2415 Lt žalą (6 tomas b.l. 87-88).

2015-03-06 nutarimu K. J. pripažintas nukentėjusiuoju (6 tomas b.l. 98).

2015-03-06 K. J. pateikė civilinį ieškinį 2415,00 Lt (700,00 Eur) sumai. 2015-03-06 nutarimu K. J. pripažintas civiliniu ieškovu (6 tomas b.l. 99-100).

33. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja 2011-09-29 R. R. nurodė, kad 2011 m. sausio mėnesio pabaigoje jai į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino nepažįstama moteriškė. Iš kur ji susižinojo jos telefono numerį, ji nežino. Paskambinusi moteriškė prisistatė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pakvietė dalyvauti firmos prezentacijoje, kuri vyko Panevėžio rajone, kaimo turizmo sodyboje, bet kokiame kaime, negali pasakyti. Kaimo turizmo sodybos pavadinimo taip pat neprisimena. Prezentacija vyko 2011-02-04, apie 10-11 val. Prezentacijoje dalyvavo apie 10 porų, kurie buvo susodinti prie atskirų staliukų, taip pat ji ir jos vyras M. R.. Prie kiekvieno staliuko buvo priskirta po merginą. Jos pristatinėjo ekskursijas, kelionių ir apgyvendinimo galimybes, kad per jų firmą keliaujant bus daug pigiau, negu per kitas kelionių agentūras. Taip pat siūlė pigiau įsigyti nekilnojamąją turtą užsienyje. Jos siūlė užsienyje pigiai pasinaudoti viešbučiais, tai yra sumoki 3000 Lt ir tris metus gali nemokamai gyventi jų nurodytuose viešbučiuose, patiems reikės susimokėti tik už kelionę iki norimos vietos. Buvo nurodytos trys vietos, tai yra Tailandas, Malta ir Kanarų salos - Tenerifė. Taip pat prezentacijoje dalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas iš Maltos, jis prisistatė kaip G. J., kalbėjo angliškai apie galimybes keliauti. Vertėja jiems išversdavo. Jiems buvo pasiūlyta pasirašyti paslaugų teikimo sutartis. Tie, kurie nesusidomėjo pasiūlymu, išėjo, o kas susidomėjo, pasiliko. Ji ir jos vyras M. R. pasiliko. Jiems pasakė, kad reikia susimokėti pagal sutartį tris tūkstančius Lt, iš karto ir grynaisiais pinigais. Ji ir jos vyras M. R. nuvažiavo į Panevėžį, bankomate pasiėmė tris tūkstančius litų ir grįžo į prezentaciją. Tada prie jų staliuko buvusi mergina surašė paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) jos ir jos vyro M. R. vardu, tai yra sutartis jau buvo atspausdinta, reikėjo įrašyti tik jų asmens duomenis, sutarties galiojimo laiką ir sumokėtą pinigų sumą. Sutartis galiojo tris metus. Pagal sutartį jie tris metus galėjo keliauti į Maltą, Tailandą ir Kanarų salas, gyventi nurodytuose viešbučiuose, tik patiems reiktų susimokėti kelionės išlaidas. Sutartyje skiltyse „Gavėjas“ pasirašė ji ir jos vyras M. R., o „„(duomenys neskelbtini)“ - G. J.. Taip pat buvo surašytas pinigų priėmimo kvitas Serija (duomenys neskelbtini), ant kurio pasirašė jos vyras ir G. J.. Kvitą surašė mergina. Pinigus pasiėmė prie jų staliuko buvusi mergina, bet kur juos padėjo, ji nematė. Sutartį jie pasirašė savo noru, prieš juos prievarta nebuvo naudojama. Po sutarties pasirašymo jiems davė traukti burtus ir laimėti prizus. Jie laimėjo laikrodį, kurį jiems žadėjo atsiųsti paštu dviejų savaičių laikotarpyje, tačiau neatsiuntė. Tada jiems kilo įtarimas, kad tai nepatikima firma. 2011-05-23 jie pradėjo elektroniniu paštu teirautis dėl galimybių keliauti. Ji parašė laišką iš vyro M. R. elektroninio pašto. Tą pačią dieną gavo atsakymą, kad galimybė yra. Jie norėjo keliauti į Maltą, bet jiems atsakė, kad į Maltą nėra galimybės, bet gali keliauti į Tenerifę. Susirašinėjo 2011 m. birželio 9 ir 10 dienomis. 2011-06-13 jiems atsiuntė viešbučio rezervacijos formą, jie ją užpildė ir išsiuntė, tačiau jokio patvirtinimo negavo. Rašė 2011 m. birželio 15, 21 ir 29 dienomis, bet jokių atsakymų nebuvo, telefonu prisiskambinti negalėjo. Suprato, kad juos apgavo. Jie pagal sudarytą paslaugų teikimo sutartį ir už sumokėtus pinigus jokiomis paslaugomis nepasinaudojo. Pinigų atsiimti negalėjo, nes nebuvo iš ko. Liudytoja nurodė, kad jiems buvo duotas telefono numeris, kuriuo paskambinus galima nutraukti sutartį ir atsiimti pinigus, tačiau šis telefonas visada buvo išjungtas ir niekada niekas neatsiliepdavo; skambino ne kartą. Mano, kad yra apgauta, šiuo nusikaltimu jai padaryta (bendrai su vyru M. R.) 3000 Lt turtinė žala (6 tomas b.l. 119).

2011-09-29 nutarimu R. R. pripažinta nukentėjusiąja (6 tomas b.l. 120).

2020-03-03 R. R. pranešta apie teisę pateikti civilinį ieškinį (t.6 b.l. 139).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju 2011-09-29 M. R. davė analogiškus parodymus (6 tomas b.l. 141-142).

2011-09-29 nutarimu M. R. pripažintas nukentėjusiuoju (6 tomas b.l. 143).

2015-03-26 M. R. pateikė civilinį ieškinį 870,00 Eur sumai. 2015-03-26 nutarimu M. R. pripažintas civiliniu ieškovu (6 tomas b.l. 146-147).

2019-03-08 liudytojas M. R. mirė.

34. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju 2011-11-17 M. P. B. nurodė, kad 2011 metais, vasario mėnesio pradžioje, telefonu jam paskambino nepažįstama moteris, kuri pasakė savo vardą, kurio dabar neprisimena. Iš kokio numerio skambino, nežino, neatsimena, jo niekur nefiksavo. Paskambinus ji klausinėjo apie keliones, ar patinka keliauti, ar jis yra kur buvęs ir panašiai. Daugiau nieko su ja nekalbėjo, apie tai, kad ji to klausinėjo, įtarimo jokio nesukėlė. Po kelių dienų ji vėl paskambino, lyg iš to paties numerio, ir pasakė, kad Marijampolėje, „duomenys neskelbtini)“ viešbutyje vyks kelionių pristatymas, loterija, kvietė atvykti. Liudytojas sutiko, pasakė, kad su žmona atvyks. Ji pasakė, kad juos kažkas pasitiks, kas, dabar vardo nepamena. Ji nurodė, kad pristatymas prasidės ryte, lyg 8 ar 9 val., nežino tiksliai. Daugiau ji neskambino. Į pristatymą 2011 m. vasario 8 d. rytą liudytojas su žmona E. B. nuvyko į nurodytą vietą, juos pasitiko moteris. Mano, kad ją atpažintų: nei tamsi, nei šviesi, ilgų plaukų, vidutinio ūgio, smulkaus sudėjimo, daugiau nepamena apie jos išvaizdą. Kai nuėjo į salę, ten buvo užimti apie 6 - 7 staliukai, prie kurių sėdėjo jam nepažįstami žmonės, tai pat atvykę į kelionių pristatymą. Prie stalelio sėdėjo tik jis ir žmona. Visiems susirinkus, maždaug 15-16 žmonių, prasidėjo pristatymas. Nepažįstamas vyriškis anglų kalba pristatinėjo keliones, pasakojo apie šalis, apie kelionių gerąsias puses, rodė skaidres, siūlė išsipirkti į kai kurias šalis kambarius. Jo pasakojimą į lietuvių kalbą vertė moteris. Be jų, prie kiekvieno stalelio prieidavo po merginą, kurios dar smulkiau viską paaiškindavo. Tiksliai ką kas kalbėjo, neatsimena. Šalia kelionių pristatymo vyko loterija, kurios metu buvo galima laimėti televizorius ir laikrodžius. Loterijoje dalyvavo tik tie, kurie užsakė keliones. Visi laimėjo laikrodžius. Tie laikrodžiai jiems atiduoti nebuvo, buvo prižadėta, jog jie bus asmeniškai atsiųsti mėnesio laikotarpyje. Tačiau iki šiol to laimėto laikrodžio liudytojas negavo. Loterijoje dalyvavo kartu su žmona. Viso pristatymo metu keliones užsakinėjo su jais, įskaitant žmones, sėdėjusius prie 3 stalelių. Tų kitų asmenų nepažįsta, jie jaunesni už jį. Pristatydami keliones jie davė sąrašus, kur jie tas keliones gali rinktis, už tai, kad jie išpirks viešbučius, reikėjo sumokėti iš anksto. Keliones rinkosi jo žmona, todėl smulkiau pasakyti, kur jie planavo vykti, negali, nes nepamena. Jie tą dieną sumokėjo 3105 Lt už, kaip jie minėjo, viešbučius, kuriuose apsistos vykdami į pasirinktą vietą. Sutartis galiojo 3 metus. Laikas nesvarbu, galima pasirinkti. Vienas išvykimas yra 4 asmenims, viso 3 išvykimai per tris metus. Juos galima išnaudoti per metus arba per tris metus. Liudytojas sumokėjo pinigus, nepamena, ar buvo išrašyta sąskaita, ar ne. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) . Joje pasirašinėjo tiek jis, tiek jo žmona. Kada pasirašė teikėjas ir kas tiksliai pasirašė, nežino, jis buvo išėjęs į banką pinigų, nematė. Buvo sutarta, kad kai pasirinks kelionę ir nuspręs į ją vykti, tada turi susisiekti su teikėju jų nurodytu telefonu (duomenys neskelbtini) arba el. paštu (duomenys neskelbtini). Pagal jų rekomendacijas, bilietus geriau pirkti tik tada, kai susisieks su jų bendrove ir viską aptars. Viešbučius, kai pasirinks laiką, rezervuos ta pati bendrovė. Tokiu jų pasiūlymu liudytojas su žmona susigundė ir įsigijo 3 keliones, sudarydami sutartį. Jokių įtarimų, kad tai sukčiaujama, nei jam, nei jo žmonai nekilo. 2011 metais, liepos mėnesį, jie su žmona pasirinko vieną kelionę ir nusprendėme į ją vykti. Jie mėgino susisiekti su kompanija jų nurodytu telefonu, tačiau susisiekti nebuvo galima. Elektroniniu paštu susisiekti nemėgino. Nepavykus su jais susisiekti, paprašė, kad jo žentas G. P.. kurio tel. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvyktų į Vilnių ir juos mėgintų surasti pagal duotą adresą, tačiau tokiu adresu tokios bendrovės nebuvo. Iki šios dienos liudytojas susisiekti su bendrove negali, todėl jaučiasi su žmona apgauti, praradę pinigus (6 tomas b.l. 152-153).

2011-11-17 nutarimu M. P. B. pripažintas nukentėjusiuoju (6 tomas b.l. 154).

2011-12-19 M. P. B. pateikė civilinį ieškinį 3105,00 Lt sumai. 2011-12-19 nutarimu M. P. B. pripažintas civiliniu ieškovu (6 tomas b.l. 163-164).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja 2011-11-19 E. B. nurodė, kad 2011-02-08 ji su savo vyru M. P. B. buvo nuvykusi į kelionių prezentaciją, kuri vyko viešbutyje „duomenys neskelbtini“, esančiame (duomenys neskelbtini) Marijampolėje. Dėl šio apsilankymo viską telefonu tarėsi jos vyras. Atvykus jie su vyru buvo pasodinti prie vieno iš stalelių. Čia prie jų kiek vėliau prisėdo viena iš merginų, kuri prezentacijos metu sėdėjo kartu, su jais bendravo. Ji prisistatė vardu, kurio liudytoja dabar neprisimena, ir pasisakė esanti įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja, lyg tai vadybininkė. Vėliau ji pasiūlė rinktis kelionės vietas. Liudytojai ir jos vyrui pareiškus, kad jie norėtų išvykti, ta mergina atsinešusi sutarties paruoštą šabloną, ją pildė liudytojos ir jos vyro vardu. Sutartį rašė dviem egzemplioriais, kurių vieną po jų patvirtinimo parašais paliko jiems, o vieną pasiliko. Merginos rašytoje sutartyje, grafoje „Paslaugos teikėjas“ jau buvo parašytas parašas. Liudytojos vyras M. P. B. perdavė tai merginai, surašiusiai sutartį, pinigus - 3105 Lt. Paėmusi šiuos pinigus, mergina buvo pakilusi nuo jų stalelio, buvo tokia kaip ir pertraukėlė, po to ji atnešė ir jos vyrui perdavė pinigų priėmimo kvitą, kuriame tiksliai buvo nurodyta sumokėta vyro suma pinigų, t. y. 3105 Lt. Mergina dar paaiškino, kad prieš ketinant išvykti, reikia susisiekti telefonu, ir davė jiems dar vieną lapą, kuriame nurodytas numeris. Kai jau ketino vykti, apie 2011 m. liepos mėn., žino, kad vyras niekaip neprisiskambino nurodytu numeriu. Visą pinigų sumą, t. y. 3105 Lt, sumokėjo vyras iš savų pinigų, todėl ieškinį reikš tik jis (6 tomas b.l. 165-166).

35. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja 2011-10-21 D. K. nurodė, kad 2011 m. sausio mėnesį, tiksliai datos nepamena, į jų fiksuoto ryšio telefoną paskambino moteris, kuri sakė, jog vykdoma apklausa apie atostogas, kuri nieko neįpareigoja. Jiems pasikalbėjus apie atostogas bendromis temomis, vėliau, t. y. vasario mėnesį, vėl paskambino į fiksuoto ryšio telefoną, ir skambinusi moteris pranešė, kad jie vykdė apklausą apie atostogas, jie laimėjo prizą, ir juos pakvietė į prezentaciją, (duomenys neskelbtini), Kaune esančiame viešbutyje, kurio pavadinimo nepamena. Prezentacija vyko 2011-02-10. Atvykus ten buvo ir kitų žmonių, juos suvedė į viešbutyje esančią salę, pasodino prie stalo kartu su vyru ir su jais bendravo mergina, konsultantė, kuri pradėjo pasakoti apie galimybes nebrangiai pailsėti užsienyje, prabangiuose viešbučiuose, ir rodė bukletus. Pristatymas buvo abstraktus. Prie kiekvieno stalo buvo susodintos poros ir prie jų buvo atskirai po konsultantę. Vėliau į salę įėjo vyras, prisistatęs „(duomenys neskelbtini)“ atstovu, kalbėjo angliškai, jo kalbą išvertė mergina. Jis pasakojo apie poilsį viešbučiuose, pradėjo kalbėti apie jų kainas, paaiškino, kad sutartis sudaroma trims metams ir bus galima pasirinkti po septynias nakvynes viešbučiuose skirtingose jų siūlomose šalyse. Pradinė kaina buvo 950 Eur tiesiog aukciono principu - kas pirmas nupirks, tai bus tokia kaina, o vėliau ji kils. Jos vyras pakėlė ranką ir nupirko tą paslaugą. Jokios prievartos, įtikinėjimo nebuvo. Prezentacijos metu sudarė paslaugų teikimo sutartį, turėjo iš karto sumokėti pinigus grynais, tačiau jų su savimi neturėjo. Tada vyras nuvažiavo į namus ir atvežė 950 Eur, o ji tuo metu buvo salėje, kalbėjo su konsultante, ji rodė viešbučių bukletus, aptarė, diskutavo apie sutarties sąlygas, tiesiog rinkosi užsienio šalis. Kai vyras atvažiavo ir padavė pinigus, mergina užpildė sutarties blanką „Paslaugos teikimo sutartis“, kuri buvo su parašais, ją pasirašė tuo metu tik ji su vyru. Paėmusi pinigus, mergina juos įsidėjo į rankinę, o pinigų priėmimo kvitą jau užpildytą ir pasirašytą atnešė kita mergina, tamsiais plaukais, kuri vertėjavo. Pagal tą paslaugų teikimo sutartį apgyvendinimo paslaugomis nepasinaudojo, nes norėdama užsakyti paslaugą, gegužės pabaigoje pradėjo skambinti nurodytu telefonu, tačiau niekas neatsiliepė. Tada internetiniame puslapyje pažiūrėjo, kad įmonė yra pakeitusi savo buveinės adresą iš (duomenys neskelbtini) ir duotas mobilaus telefono numeris, tačiau juo skambinant susisiekti buvo neįmanoma, nes nuolat telefonas buvo išjungtas. Dėl paslaugos teikimo susirinkusi nukentėjusių asmenų grupė, susibūrusi bendraudama internetu, važiavo į Vilnių (duomenys neskelbtini) gatvėje ieškoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės, bet nuvykę nerado. Susitikusių žmonių rate 2011-07-11, pokalbio metu jie tiesiog tarpusavyje išsikalbėjo, kad tą pačią veiklą ir tie patys žmones vykdo dirbdami UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo paskelbtas bankrotas. Ji ieškojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl paslaugos gavimo, bet ne dėl pinigų grąžinimo, 2011-07-07 siuntė registruotą laišką dėl paslaugos, bet jos laiškas buvo grąžintas su prierašu, kad patalpos uždarytos, todėl tiesiog ir nebuvo galimybes su kažkuo bendrauti iš UAB „duomenys neskelbtini“. Pretenzijų UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi, nes nori, kad suteiktų žadėtą paslaugą arba grąžintų įmokėtą sumą, t. y. padarytą 3278 Lt žalą. Liudytoja pažymėjo, kad daugiau su niekuo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų, po prezentacijų ji nebendravo (6 tomas b.l. 184).

2011-10-21 nutarimu D. K. pripažinta nukentėjusiąja (6 tomas b.l. 188).

2014-02-28 D. K. pateikė civilinį ieškinį 3278,00 Eur sumai dėl turtinės žalos ir 10000 Lt dėl moralinės žalos. 2014-02-28 nutarimu D. K. pripažintas civiliniu ieškovu (6 tomas b.l. 191-192).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju R. K. davė analogiškus parodymus (6 tomas b.l. 193).

2011-10-21 nutarimu R. K. pripažintas nukentėjusiuoju (6 tomas b.l. 194).

2015-03-20 R. K. pateikė civilinį ieškinį 950,00 Eur sumai. 2015-03-20 nutarimu R. K. pripažintas civiliniu ieškovu (6 tomas b.l. 198-199).

36. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju 2014-11-12 E. J. nurodė, kad 2011 metais, tikslios datos dabar neprisimena, jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai ir pakvietė sudalyvauti reprezentacijoje dėl kelionių organizavimo į Tenerifę, Maltą, Ispaniją. Pasiūlymas buvo dalyvauti poromis. Tada jis su žmona, datos neprisimena, kartu nuvyko į viešbutį „(duomenys neskelbtini)“. Ten vyko reprezentacija. Buvo pristatomos šios bendrovės teikiamos paslaugos, t. y. suteikiamos apgyvendinimo paslaugos pasirinktuose kurortuose (Maltoje „(duomenys neskelbtini)“, Tenerifėje „(duomenys neskelbtini)“, Ispanijoje „(duomenys neskelbtini) “, bei „(duomenys neskelbtini)“). Šio susitikimo metu jis su žmona pasirašė paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo suteikti apgyvendinimo paslaugas aukščiau nurodytuose kurortuose. Šia paslauga jie galėjo pasinaudoti per 35 mėnesius nuo sutarties pasirašymo, t. y. keturis kartus išvykti į pasirinktus kurortus. Laikotarpis buvo nuo 2011-02-11 iki 2014-01-11. Sutarties pasirašymo metu sumokėjo 3 278,00 Lt grynais pinigais. Pradėjus planuoti vasaros poilsį, vadovaudamasis sutarties sąlygomis, kelis kartus susisiekė su bendrovės vadybininkais, tačiau buvo atsakoma, kad šiuo metu nėra galimybės pasinaudoti sutartyje numatytomis apgyvendinimo paslaugomis nurodytuose viešbučiuose, bei šiuo metu nieko negali pasiūlyti. Liudytojas pažymėjo, kad sutartyje buvo nurodyta, kad trejų mėnesių bėgyje bus grąžinta visa sumokėta suma, t. y, 3278.00 Lt, kuri bus pervesta jam į sąskaitą. Tačiau iki šiol jam niekas pinigų už apgyvendinimą negrąžino. Visą prezentaciją vedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. J., dalyvaujant vertėjai. Kas pasirašė paslaugos teikimo sutartį, šiuo metu neatsimena. Jam yra padaryta 3 278,00 Lt turtinė žala. Prašo jį pripažinti nukentėjusiuoju bei civiliniu ieškovu minėtoje byloje (7 tomas b.l. 10-11).

2014-11-12 nutarimu E. J. pripažintas nukentėjusiuoju (7 tomas b.l. 12).

2014-11-12 E. J. pateikė civilinį ieškinį 950,00 Eur sumai. 2015-03-20 nutarimu E. J. pripažintas civiliniu ieškovu (7 tomas b.l. 10-11, 13).

37. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju 2011-09-28 L. M. nurodė, kad jam 2011-02-18, apie 09 val. į mobilų telefoną paskambino vadybininke prisistačiusi moteris, atstovaujanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir jį su žmona pakvietė į prezentaciją, vyksiančią 2011-02-18, 12 val. Biržų m. viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, kurios metu grupė šios bendrovės asmenų, rodydami vaizdinę medžiagą, reprezentuos viešbučius. Į reprezentaciją nuvykus joje dalyvavo dar 5 poros asmenų, viena pora išėjo nesulaukę prezentacijos pabaigos. Prezentaciją vedė R. G., jam padėjo 5 asistentės, jos bendravo su poromis, siūlė prekę, įtaigiai kalbėjo, įtikinėjo, akcentavo, kokią naudą jie gaus pirkdami jų prekę. Po prezentacijos buvo pasiūlyta pasirašyti dviejų metų laikotarpiui sutartį, pagal kurią gauna galimybę apsigyventi dviejuose viešbučiuose 7 dienoms per metus. Jie galėjo pasirinkti, į kokius viešbučius galės keliauti, buvo siūloma apsigyventi viešbučių apartamentuose. Paslauga kainavo 2070 Lt. Jie su žmona nusprendė pasirašyti sutartį, tačiau neturėjo reikiamos sumos pinigų. Jie su žmona pasirašė sutartį, ją pasirašius buvo pareikalauta vietoje susimokėti, todėl jis su žmona važiavo į namus paimti reikiamą sumą pinigų, kaip užstatą paliko asmens tapatybės kortelę. Pinigus į „(duomenys neskelbtini)“ viešbutį atvežė vienas. Pinigus perdavė asistentei ir pasirašė ant kvito, tada ant jo pasirašė R. G., taip pat R. G. pasirašė ir ant sutarties; pasirašė jam su žmona matant. Kur jo atvežtus ir perduotus pinigus padėjo asistentė, nepastebėjo. Kitą dieną jie su žmona persigalvojo ir išsiuntė prašymą į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad nutrauktų jų pasirašytą sutartį. Sutartyje buvo numatytas punktas, kad jie turi teisę sutartį nutraukti per 7 dienas ir atgauti pinigus. Gavo atsakymą raštu, kad per 30 dienų bus pervesti pinigai į jo nurodytą sąskaitą, tačiau pinigai pervesti nebuvo. Paslauga jie nepasinaudojo, kadangi savo noru nutraukė sutartį. Kadangi per 30 dienų pinigai nebuvo pervesti, jis nuolat rašė laiškus į UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jam buvo atrašyta tik vieną kartą, telefonu bendraujant su firmos atstovais jie jam siūlė pinigus grąžinti dalimis, tačiau ir to nepadarė. Laiškus jis rašė T. B., firmos darbuotojui. 2011-06-18 jo firmai siųstas laiškas grįžo atgal su žyma, kad patalpos yra uždarytos. Jiems su žmona padaryta turtinė žala 2070 Lt (7 tomas b.l. 29-30).

2011-09-29 nutarimu L. M. pripažintas nukentėjusiuoju (7 tomas b.l. 31).

2015-03-18 L. M. pateikė civilinį ieškinį 600,00 Eur sumai. 2015-03-06 nutarimu L. M. pripažintas civiliniu ieškovu (7 tomas b.l. 34-35).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja 2011-09-29 R. M. davė analogiškus parodymus (7 tomas b.l. 36-37).

2011-09-29 nutarimu R. M. pripažinta nukentėjusiąja (7 tomas b.l. 38).

38. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja 2011-09-29 A. V. nurodė, kad 2011 m. vasario mėnesio pradžioje, datos tiksliai neprisimena, jos vyrui G. V. paskambino mergina, kurios duomenų nežino, išskyrus, kad prisistatė nuo kompanijos „(duomenys neskelbtini)“. Mergina skambino keletą kartų ir primygtinai prašė atvykti į „(duomenys neskelbtini) viešbutį, dalyvauti kelionių prezentacijoje, kurią organizuoja UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2011-02-22, apie 14 val., kartu su vyru G. V. nuvyko į viešbutį, kurio pavadinimo neprisimena, esantį Klaipėdos miesto senamiestyje, adreso taip pat neprisimenu. Prezentaciją vedė pats UAB „(duomenys neskelbtini)“ prezidentas, kuris prisistatė, kad yra prezidentas, tačiau jo duomenų nežino. Prezidentas jiems paaiškino konkrečiai ir trumpai apie pačią prezentaciją ir apie keliones. Jis kalbėjo angliškai, o vertėja jiems išvertė į lietuvių kalbą. Mano, kad prezidentas buvo Graikijos pilietis. Jam padėjo septyni asistentai. Prezentacijoje taip pat buvo apie 16 žmonių, kurių nepažįsta ir jų duomenų nežino. Ji su vyru sėdėjo prie staliuko, o juos kalbino ir apie keliones kalbėjo prezidento asistentė mergina, kurios duomenų taip pat nežino. Mergina buvo labai maloni, pastoviai įkyriai įkalbinėdavo pirkti kelionę į pasirinktą šalį. Mergina pasakojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalumai yra tokie, kad sumokėjus nuo 5 iki 15 000 Eur, išsirenki nuo 1 iki 52 savaičių laikotarpį atostogų viename iš „(duomenys neskelbtini)“ viešbučių 32-jose pasaulio šalyse. Mergina aiškino, kad nusipirkus jų, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiamą paslaugą, ją galima išsipirkti visam gyvenimui, galima šią paslaugą parduoti, nuomoti ir paveldėti. Prezentacija vykdavo aukcionu būdu. Prezidentas pasiūlė, kas pirmas nusipirks kelionę už 900 Eur tai gaus dovaną, t. y. vieną kelionę nemokamai. Ji ir vyras sutiko ir pirmi nusipirko jų kelionę. Tuoj pat buvo pasiūlyta sudaryti paslaugų teikimo sutartį, kurią jie ir sudarė. Prie šio apklausos protokolo prideda sudarytą sutartį iš 3 lapų. Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartį pasirašė ji su vyru ir prezidentas. Kadangi su savimi pinigų neturėjo, tai ji nuėjo prie bankomato ir nusiėmė 3000 Lt. Grįžusi pinigus, 3105 Lt, sumokėjo prezidentui, kuris išrašė pinigų priėmimo kvitą, kurio serija (duomenys neskelbtini). Kvite taip pat pasirašė ji su vyru ir prezidentas. Prideda pinigų priėmimo kvitą. Pinigus pasiėmė pats prezidentas, kuriuos įsidėjo į kišenę. Sutartis buvo dalinai užpildyta, tik buvo įrašyti jos ir vyro duomenys bei pasirinktos kelionės. Sudaryta sutartimi nei ji, nei vyras G. V. nepasinaudojo, kadangi 2011-09-10 ji pradėjo skambinėti prezentacijos metu duotu telefonu (duomenys neskelbtini) dėl kelionės užsakymo, tačiau prisiskambinti negalėjo, nes telefonas buvo visada išjungtas. Bandant ieškoti internete UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontaktų sužinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra iškelta bankroto byla ir tada galutinai įsitikino, kad juos paprasčiausiai apgavo. Ji turi pretenzijų UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš jos ir vyro išviliojo 3105 Lt. Todėl jiems yra padaryta 3105 Lt materialinė žala. Daugiau po 2011-02-22 įvykusios prezentacijos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovais nebuvo susitikusi ir nėra kalbėjusi. Prezentacija įvyko tik vieną kartą. Prezentacijos metu jiems asistentė mergina pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtinimą dėl kelionių pakeitimo ir raštą dėl kelionių planavimo. Minėta raštą ir patvirtinimą prideda prie šios apklausos (7 tomas b.l. 50-52).

2011-09-29 nutarimu A. V. pripažinta nukentėjusiąja (7 tomas b.l. 59).

2015-03-18 A. V. pateikė civilinį ieškinį 900,00 Eur sumai. 2015-03-18 nutarimu A. V. pripažinta civiline ieškove (7 tomas b.l. 63-64).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju 2011-10-04 G. V. nurodė, kad 2011 m. vasario mėnesio pradžioje, datos tiksliai neprisimena, jam paskambino mergina, kurios duomenų nežino, išskyrus, kad prisistatė nuo kompanijos „(duomenys neskelbtini)“, kuri primygtinai prašė atvykti į Klaipėdos miesto viešbutį, dalyvauti kelionių prezentacijoje, kurią organizuoja UAB „(duomenys neskelbtini)“, esanti (duomenys neskelbtini) , Vilniuje. Mergina skambino keletą kartų ir jis su žmona A. V. sutiko, todėl kartu 2011-02-22, apie 14 val., nuvyko į viešbutį, kurio pavadinimo neprisimena, esantį Klaipėdos miesto senamiestyje, adreso taip pat neprisimena. Prezentaciją vedė pats UAB „(duomenys neskelbtini)“ prezidentas, kuris prisistatė, kad yra prezidentas, tačiau jo duomenų nežino. Prezidentas jiems paaiškino konkrečiai ir trumpai apie pačią prezentaciją ir apie keliones. Jis kalbėjo angliškai o vertėja išvertė į lietuvių kalbą. Mano, kad prezidentas buvo Graikijos pilietis. Jam padėjo septyni asistentai. Prezentacijoje taip pat buvo apie 16 žmonių, kurių nepažįsta ir jų duomenų nežino. Jis su žmona sėdėjo prie staliuko, o juos kalbino ir apie keliones kalbėjo prezidento asistentė mergina, kurios duomenų taip pat nežino. Mergina buvo labai maloni, pastoviai įkyriai įkalbinėdavo pirkti kelionę į pasirinktą šalį. Mergina aiškino, kad nusipirkus jų, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiamą paslaugą, ją galima išsipirkti visam gyvenimui, galima šią paslaugą parduoti, nuomoti ir paveldėti. Prezentacija vyko aukcionu būdu. Prezidentas pasiūlė, kas pirmas nusipirks kelionę už 900 Eur, tai gaus dovaną, t. y. vieną kelionę nemokamai. Jis ir žmona sutiko ir pirmi nusipirko jų pasiūlytą kelionę. Tuoj pat buvo pasiūlyta sudaryti paslaugų teikimo sutartį, kurią jie ir sudarė. Sutarties numeris yra (duomenys neskelbtini). Sutartį pasirašė jis su žmona ir prezidentas. Kadangi su savimi pinigų neturėjo, tai žmona A. V. nuėjo prie bankomato ir nusiėmė 3000 Lt. Grįžusi pinigus, 3105 Lt, sumokėjo prezidentui, kuris išrašė pinigų priėmimo kvitą, kurio serija (duomenys neskelbtini). Kvite taip pat pasirašė jis su žmona ir prezidentas. Pinigus pasiėmė pats prezidentas, kuriuos įsidėjo į kišenę. Sutartis buvo dalinai užpildyta, tik buvo įrašyti jo ir žmonos duomenys bei pasirinktos kelionės. Sudaryta sutartimi nei jis, nei žmona A. V. nepasinaudojo, kadangi žmona 2011-09-10 pradėjo skambinėti prezentacijos metu duotu telefonu (duomenys neskelbtini) dėl kelionės užsakymo, tačiau prisiskambinti negalėjo, nes telefonas buvo visada išjungtas. Bandant ieškoti internete UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontaktų sužinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra iškelta bankroto byla ir tada galutinai įsitikino, kad juos paprasčiausiai apgavo. Jis turi pretenzijų UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš jo ir žmonos A. V. išviliojo 3105 Lt. Todėl jiems yra padaryta 3105 Lt materialinė žala. Daugiau po 2011-02-22 įvykusios prezentacijos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovais nebuvo susitikęs ir nėra kalbėjęs. Prezentacija įvyko tik vieną kartą. Prezentacijos metu jiems asistentė pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtinimą dėl kelionių pakeitimo ir raštą dėl kelionių planavimo (7 tomas b.l.65-67).

2011-10-04 nutarimu G. V. pripažintas nukentėjusiuoju (7 tomas b.l. 68).

39. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja 2011-10-11 D. S. nurodė, kad 2011 metų vasario mėnesį, tiksliai dienos neatsimena, į jos mobilaus ryšio telefoną paskambino moteris, kuri prisistatė, kad yra iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, pakvietė dalyvauti prezentacijoje (duomenys neskelbtini). Todėl su savo vyru A. S. liudytoja nuvyko į minėtą prezentaciją. Kada vyko renginys, neatsimena. Jį vedė moteris, taip pat kartas nuo karto pasisakydavo vyras, kuris kalbėjo ne lietuviškai. Jų nei vardų, nei pavardžių neatsimena. Prezentacijoje aiškino, kaip būtų pigiau keliauti, kalbėjo apie atostogas, siūlė įvairias keliones. Prezentacijoje dalyvavo tik vieną kartą, jos metu kelionę galėjo įsigyti aukciono būdu. Fizinės prievartos prieš juos niekas nenaudojo, o buvo nuolat įtikinėjami, naudojamas psichologinis spaudimas, kad kuo greičiau įsigytų jų siūlomas keliones. Prezentacijoje ji su vyru sudarė paslaugos teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje paslaugos tiekėjas įsipareigojo apgyvendinti po 7 nakvynes pasirinktuose kurortuose. Jos vyrui pasirašius pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), ji su savimi turėtus pinigus padėjo ant stalo. Kas tiksliai juos pasiėmė, moteris ar vyras, neatsimena bei neatkreipė dėmesio, kur tuos pinigus padėjo. Jie gavo pinigų priėmimo kvito kopiją, ar ant jo jau buvo parašai, ar juos pasirašė tuomet, neatkreipė dėmesio. Liudytoja su vyru apgyvendinimo paslaugomis nepasinaudojo, kadangi paskambinus nurodytu telefonu rezervuoti vietų, jai paaiškino, kad rezervuos vietas tik šeimos nariams, nors prezentacijoje aiškino, kad galima vykti su draugais, be to, sutartyje sąlygų, kad keturi asmenys, kuriems galima rezervuoti viešbučius, turi būtinai būti tik šeimos nariai, nebuvo. Kadangi jie tikėjosi važiuoti su draugais, todėl pareikalavo nutraukti sutartį. Jie paprašė, kad liudytoja atsiųstų raštą dėl sutarties nutraukimo. 2011-03-03 ji išsiuntė raštą dėl sutarties nutraukimo. 2011-03-25 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo patvirtinimą, jos sutartis nutraukta bei kad per 30 dienų atgaus sumokėtus 3105 Lt. Tačiau žadėtų pinigų iki šiol nėra atgavę. Nuolat buvo skambinama į minėtą firmą, tačiau T. B., kuris prisistatė šios firmos vadybininku, nuolat žadėjo pervesti pinigus. Paskambinus 2011-06-01, jis paaiškino, kad pinigų nėra ir pasiūlė į mėnesį pervesti po 100 Lt. Supratę, jog pinigų neatgaus, kreipėsi į policiją. Liudytojai padaryta 3105 Lt turtinė žala, dėl kurios turi pretenzijų UAB „(duomenys neskelbtini)“ (7 tomas b.l. 84-85).

2011-10-11 nutarimu D. S. pripažinta nukentėjusiąja (7 tomas b.l. 86).

2020-03-03 D. S. pranešta apie teisę pateikti civilinį ieškinį (7 tomas b.l. 88).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju 2011-10-06 A. S. nurodė, kad 2011 metų vasario mėnesį, tiksliai dienos neatsimena, jo žmonai D. S. į mobilaus ryšio telefoną paskambino iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kažkoks asmuo ir pakvietė dalyvauti prezentacijoje Šiaulių miesto (duomenys neskelbtini). Todėl jis su savo žmona D. S. nuvyko į (duomenys neskelbtini). Kokią tai įvyko dieną, neatsimena, taip pat neatsimena atstovų vardų ir pavardžių. Renginį vedė moteris, o kartas nuo karto ateidavo vyriškis, kuris kalbėjo ne lietuviškai. Prezentacijoje buvo kalbama atostogas, aiškino, kaip būtų galima pigiau keliauti. Liudytojas su žmona dalyvavo tik vienoje prezentacijoje, kurioje buvo siūlomos kelionės. Kelionę galėjo įsigyti aukciono būdu. Fizinės prievartos prieš juos niekas nenaudojo, o buvo nuolat įtikinėjami, naudojamas psichologinis spaudimas, kad kuo greičiau pirktų kelionę. Prezentacijos metu liudytojas sudarė paslaugos teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje paslaugos teikėjas įsipareigoja apgyvendinti po 7 nakvynes pasirinktuose kurortuose. Pagal sutartį 3105 Lt padavė žmona UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui, kuriuos grynais turėjo su savimi. Kam tiksliai juos padavė, neatsimena. Jiems po pinigų perdavimo pateikė pinigų priėmimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją. Ar priėmimo kvituose buvo jau pasirašyta ar ne, neatsimena, taip pat neatsimena, kas juos davė ir kam buvo paduoti pinigai. Kas toliau buvo daroma su pinigais, liudytojas nematė. Apgyvendinimo paslaugomis jie su žmona nepasinaudojo, kadangi grįžę su žmona į namus ir pasinaudoję internetu, pasidomėjo apie minėtą UAB, perskaitė atsiliepimus. Kadangi atsiliepimai buvo neigiami, tučtuojau susiskambino su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurių žmona paprašė kuo greičiau rezervuoti viešbučių kambarius, nes bijojo, kad kelionė neįvyks ir jie bus apgauti. Besikalbant telefonu, paaiškėjo, kad keturi asmenys, kurie galėjo vykti kartu, būtinai turėjo būti šeimos nariai. Kadangi jie su žmona tikėjosi važiuoti kartu su draugais, be to, prezentacijoje akcentavo, kad gali važiuoti draugai bei apie tai, jog keturi asmenys būtinai turi būti šeimos nariai, niekas jiems nesakė ir nebuvo to parašyta sutartyje, jie pareikalavo nutraukti sutartį. Jie (įmonė) atsakė, kad tuomet atsiųstų raštą dėl sutarties nutraukimo. Tai 2011-03-03 liudytojas ir padarė. 2011-03-25 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo patvirtinimą, jog sutartis nutraukta ir kad per 30 dienų grąžins sumokėtus pinigus. Raštą pasirašė minėtos firmos direktorius G. J.. Tačiau iki šiol žadėtų pinigų jie negavo. Liudytojas paaiškino, kad prieš tai buvo nuolat skambinta firmos vadybininku prisistačiusiam T. B., kuris nuolat žadėjo pervesti pinigus. Tačiau paskambinus 2011-06-01 T. B., jis paaiškino, kad pinigų nėra bei pažadėjo kas mėnesį persiųsti po 100 Lt. Supratę, kad savo pinigų neatgaus, kreipėsi į policiją. Liudytojui padaryta 3105 Lt turtinė žala, dėl kurios turi pretenzijų UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t.7 b.l. 96-97).

2011-10-07 nutarimu A. S. pripažintas nukentėjusiuoju (7 tomas b.l. 98).

40. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju 2011-09-30 J. R. nurodė, kad 2011 sausio mėnesį į savo telefoną sulaukė skambučio iš moters, prisistačiusios iš kažkokios firmos, kuri jo klausinėjo apie atostogas, ar jis dažnai keliauja, kur keliauja ir kitokius panašius klausimus. Pokalbio metu ji nurodė, kad jo telefoną atrinko ir kvietė su šeimos nariu atvykti į jų rengiamą prezentaciją, susijusią su kelionėmis, kurios metu bus galima laimėti prizus, kiek pamena, televizorius, laikrodžius. Jis pasakė, kad šiuo metu jo žmona yra išvykusi ir grįš tik vasario pabaigoje. Vasario pabaigoje vėl į savo telefoną sulaukė tos pačios firmos, kaip vėliau paaiškėjo, UAB „(duomenys neskelbtini)“, skambučių. Su žmona pasitarę ir pagalvoję, kad mėgsta keliauti, nusprendė į prezentaciją nueiti. Jie buvo pakviesti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ prezentaciją, kuri vyko 2011-03-03, apie 11.00 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“. Į prezentaciją vyko kartu su savo žmona V. R.. Prezentacijoje dalyvavo aštuonios poros, prie kiekvienos iš porų buvo po atstovą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pačią prezentaciją vedė vyras, prisistatęs firmos atstovu. Jis prezentaciją vedė anglų kalba, šalia stovėjo vertėja, kuri verte į lietuvių kalbą. Prie kiekvienos iš porų sėdėjusi firmos atstovė per vyro pertraukas išsamiau papasakodavo apie viešbučius, apie sąlygas juose, vietoves, kur jie randasi ir kitus klausimus, kuriuos užduodavo prezentacijos klausytojai. Prezentacijos metu buvo siūlomos apgyvendinimo paslaugos jiems tinkamu laiku, bet kuriame iš jų siūlomų keturių viešbučių. Įtikinėjimas buvo didelis, jie darė psichologinį spaudimą. Prezentacijos pabaigoje jie su žmona sudarė sutarti su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi jie mokėjo psichologiškai paveikti ir juos įtikinti, traktuodami, kad tokiomis geromis sąlygomis sutartį galima sudaryti tik prezentacijos metu. Jų sutarties sąlygose buvo nurodyta, kad tris metus jie su žmona gali skristi į vieną iš keturių pasirinktų viešbučių ir jame gyventi 7 paras nemokamai. Jie sudarė sutartį 3105 litams. Kadangi jiems trūko pinigų vietoje susimokėti, jie kartu su žmona nuėjo į „Swedbank“ bankomatą, esantį prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“. Žmona nuo savo kortelės nuėmė 3000 Lt. Sutartys jau buvo paruoštos iš anksto. Pinigų priėmimo kvituose taip pat buvo pasirašyta iš anksto. Pinigus atidavė vadybininkei, kuri buvo prie jų stalelio ir su jais bendravo. Kur ji padėjo paduotus pinigus, jis nepastebėjo. Jie nepasinaudojo paslaugomis, už kurias buvo sumokėję. Pretenzijų jie su žmona UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi, nes negalėjo pasinaudoti paslaugomis, už kurias yra sumokėję. Po kelių dienų jie pamatė straipsnį laikraštyje ir atsiliepimus internete, kad minėta firma apgaudinėja savo klientus. Nepraėjus 7 dienoms po sutarties pasirašymo, jis surašė prašymą dėl sutarties nutraukimo, nes žmona išvyksta į Norvegiją ir jiems nebus galimybės keliauti. Pagal sutarties sąlygas, nutraukus sutartį per 7 dienas nuo pasirašymo, firma turėjo per 30 dienų jiems į patogią sąskaitą sugrąžinti visus įmokėtus pinigus. Jam paskambinus į firmą, jos atstovas pasakė, kad prašymą gali išsiųsti registruotu paštu. Jiems išsiuntus, po kiek laiko paskambino iš firmos ir pasakė, kad jų prašymas gautas ir pinigus grąžins. Pinigų per sutartyje nurodytą laikotarpį jiems niekas negrąžino, todėl jis ėmė jiems skambinti, jie jį vis guodė, kad šiuo metu turi problemų, o pinigus tikrai grąžins. Vėliau UAB (duomenys neskelbtini)“ firmos telefonu jau niekas neatsiliepė. Jis 2011-07-15 kartu su grupele žmonių, nukentėjusių nuo šios firmos, vyko į Vilnių, į minėtos firmos būstinę. Nuvykus į firmos būstinę, ant durų buvo parašyta, kad firma iškėlė į (duomenys neskelbtini). Nuvykus ant durų nurodytu adresu, ten rado firmą pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadybininkas jiems nurodė, kad jie perpirko firmą iš „(duomenys neskelbtini)“ ir kad jie pagal jų sutartis jokių paslaugų neteiks ir padėti niekuo negali. Matėsi, kad pervadintoje firmoje dirbo daugelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų. Po tokio įvykio jie nuvyko į Turizmo Departamentą ir kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Šiuo metu jo žmona yra išvykusi į Norvegiją, turėtų grįžti tik gruodžio mėnesį, todėl nėra galimybes jai atvykti apklausai. Dėl šio įvykio prašo jį pripažinti nukentėjusiuoju (7 tomas b.l. 103-104).

Papildomos apklausos metu 2014-02-03 liudytojas J. R. davė analogiškus parodymus papildydamas, kad Turizmo agentūroje prie Ūkio ministerijos sužinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau subankrutavusi, yra pasivadinusi nauju pavadinimu, kaip buvo pavadinta, neprisimena, įsikūrusi naujoje vietoje, kur - taip pat neprisimena, tačiau nuvyko į nurodytą vietą, kur pamatė jau matytus bendrovės atstovus, teikiančius tas pačias paslaugas, tuo momentu buvo atėję žmonės sudaryti sutartis. Tada bendrovės atstovai jiems pasakė, kad jie nieko bendro su UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi, nieko apie tai nežino, tačiau jie matė tuos pačius atstovus, tą patį anglakalbį įmonės vadovą, todėl jų toks pasiteisinimas pasirodė absurdiškas ir jie iškvietė policiją Atvykę policijos pareigūnai išsivežė minėtą vadovą ir pluoštą dokumentų. Jie irgi, susirinkę apie 10 nukentėjusių žmonių, nuvyko į policiją, surašė pareiškimus. Gavo raštą, įmonės bankroto byla perduota bankroto administratoriui P. V.. 2011 m. apie rugsėjo mėn. paskambinus P. V., pastarasis nepaaiškino, kaip atgauti pinigus, lyg ir sakė, kad pinigų nėra ir juos atgauti nėra vilčių, todėl toliau apie galimybes juos atgauti nesidomėjo (7 tomas b.l. 111).

2020-03-04 nutarimu J. R. pripažintas nukentėjusiuoju (7 tomas b.l. 121).

2015-03-19 V. R. pateikė civilinį ieškinį 950,00 Eur sumai. 2015-03-19 nutarimu V. R. pripažinta civiline ieškove (7 tomas b.l. 125-126).

41. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja 2011-10-04 R. R. nurodė, kad 2011 m. kovo 4 d. į jos telefoną paskambino moteris ir pranešė, kad ji laimėjo laikrodį su kelione. Iš kokios agentūros ji prisistatė, liudytoja pasakyti negali, bet ne iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tada moteris paprašė jos kartu su vyru atvykti į „(duomenys neskelbtini)“ sodybą, esančią Panevėžio rajone, atsiimti laimėtų dovanų bei susipažinti su jų veikla. Tą pačią diena jie su vyru ir nuvyko. Ten nuvykus prie jų prisistatė jauna mergina, kuri su jais palaikė ryšį, nes ten buvo dar keletas porų, prie kurių jiems neleido prieiti ir pabendrauti. Kiekviena pora turėjo po vadybininkę. Pačią prezentaciją vedė vyriškis, atvykęs užsienio, jo angliška tarmė buvo labai nerišli, jo kalbą vertė dar kita moteris. Prezentacijos metu jis kalbėjo apie pigų poilsį užsienyje. Prezentacijoje buvo tik vieną kartą. Prezentacijos metu pajautė psichologinį spaudimą, kurio metu buvo įtikinėjami būtinai naudotis jų teikiamomis paslaugomis, kadangi tai yra vienintelis pristatymas šiuo metu ir taikomos visos lengvatos. Prezentacijos metu jie sudarė paslaugos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties sąlygos buvo tokios, kad du apgyvendinimai po 7 nakvynes pasirinktuose kurortuose Maltoje ir Tenerifėje. Tada prezentaciją vedęs vyriškis juos patikino, kad už šią suteiktą paslaugą reikalinga susimokėti nedelsiant ir grynais pinigais valandos bėgyje. Pavedimas netiko. Tada vienas iš jų turėjo nuvykti į bankomatą ir paimti nurodytą 3000 Lt sumą. Abiejų sutuoktinių jie neišleido. Pinigus išgryninti važiavo liudytojos vyras. Sutarčių formos buvo surašytos vietoje, o jiems teliko jas užpildyti ir pasirašyti. Kvitus pasirašinėjo tas pats vyriškis, kuris ir vedė prezentaciją, jį merginos vadino „(duomenys neskelbiti)“. Visus pinigus paėmė tas pats „(duomenys neskelbiti)“. Jokiomis jų paslaugomis jie nepasinaudojo. Grįžusi iš prezentacijos pradėjo domėtis internete apie jų firmą bei teikiamas paslaugas. Benaršant rado žmonių atsiliepimus apie šią firmą. Jie buvo neigiami. Žmonės tiesiog buvo nusivylę arba apgauti. Kitą dieną liudytoja surašė prašymą apie sutarties panaikinimą ir nusiuntė registruotu paštu adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Į jos nusiųstą registruotą prašymą po kelių dienų gavo į elektroninį paštą marketingo vadybininko asistento Tado raštą, kad jų prašymas užregistruotas, ir patikinimą, kad po sutarties nutraukimo per 30 dienų bus grąžinta visa sumokėta sutarties suma. Negavus per 30 dienų jai žadėtų pinigų, liudytoja dar kartą papildomai kreipėsi tuo pačiu adresu dėl garantinio rašto pinigų grąžinimui. 2011-04-13 ji gavo raštą, kuriame buvo įsipareigota iki 2011-06-27 grąžinti jos pinigus į pateiktą sąskaitą. Visus jai rašytus raštus pasirašinėjo direktorius G. J.. Daugiau su šios firmos darbuotojais pabendrauti nepavyko, nes telefonai buvo išjungti, adresas buvo pakeistas (7 tomas b.l. 137-140).

2014-02-11 nutarimu R. R. pripažinta nukentėjusiąja (7 tomas b.l. 152).

2014-02-11 R. R. pateikė civilinį ieškinį 3000,00 Lt sumai. 2014-02-11 nutarimu R. R. pripažinta civiline ieškove (7 tomas b.l. 153, 154).

42. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju 2012-01-24 A. D. nurodė, kad 2011 metų vasario mėn., tiksliai dienos pasakyti negalėjo, paskambino jo telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) moteris, kuri pasiūlė 2011-03-04 dieną atvykti į (duomenys neskelbtini), kur vyks prezentacija, 9 val. ryte. Jis į prezentaciją atvyko su drauge J. B., dar be jų buvo atvykusios 9 poros. Prezentaciją vedė vyras, kaip prisistatė, generalinis direktorius, jo vardo, pavardės nepamena, buvo vadybininkė su vertėja ir prie kiekvieno staliuko porų - po konsultantę, t. y. iš viso 13 darbuotojų. Prezentacijoje jie dalyvavo tik vienoje, jos metu buvo kalbama apie kelionių paslaugas (apnakvindinimą 7 paras, pasitikimą, palydą) užsienio šalyse, t. y. Malta, Kanarų salos ir Egiptas, ir už tas keliones turėjo sumokėti 3105 Lt. Tos paslaugos buvo tiesiog brukamos, kad jie sutiktų vykti, jie prie trijų kelionių pasiūlė dar ketvirtą kelionę kaip dovaną, į tą pačią sumą įeinančią, pasirinkti iš sąrašo. Pasirinko Ispaniją. Prezentacijos metu paslaugų teikimo sutartį sudarė su konsultante, kuri savo duomenų, kaip dabar liudytojas mato, nepateikė, o tik pasirašė. Kadangi reikėjo sumokėti grynais pinigai, važiavo į „Vilniaus banką“ ir nusiėmė 3105 Lt, kuriuos sumokėjo konsultantei, kuri jam išdavė pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini). Kol nuėmė pinigus banke, konsultantė paruošė sutartį, kai padavė pinigus, juos ji pasidėjo pas save į papkę. Tomis paslaugomis, kurias pasiūlė UAB „(duomenys neskelbtini)“, nepasinaudojo, nusiuntė prašymą, kad nebevyks į keliones, pagal sutartį 20 dienų bėgyje turėjo pinigus sugrąžinti, tačiau taip jam pinigų ir negrąžino ir jokių paslaugų nesuteikė. Kadangi nevykdė sutarties sąlygų, negrąžino pinigų, liudytojas turi pretenzijų UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui dėl negrąžintų pinigų, nes jis savo sutarties sąlygų nepažeidė. Dėl pinigų grąžinimo skambino telefonu UAB „(duomenys neskelbtini)“, ten sujungdavo su vadybininku, kuriam liudytojas nurodė savo banko sąskaitą, į kurią turėjo grąžinti pinigus, ir jį tikino, kad taip padarys, bet iki šio momento pinigų dar negrąžino. Paskutinį kartą liudytojas skambino 2011 m. birželio mėnesį, vadybininkas prašė pinigų grąžinimą atidėti, tačiau taip jų ir negrąžino. Vadybininko nei vardo nei pavardės nežino. O 2011-08-27 paskambino paskutinį kartą į UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau telefonas jau buvo nebegaliojantis, todėl kreipėsi į policiją. Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra padarę liudytojui materialinės žalos 3105 Lt sumai, kurią prašo padėti atgauti (7 tomas b.l. 162).

Papildomai apklaustas liudytoju 2014-02-03 A. D. nurodė, kad 2011 m. vasario mėn. nepažįstamas vyras paskambino ir prisistatęs iš kelionių agentūros klausinėjo, ar mėgsta keliauti. Maždaug po pirmo skambučio praėjus 10 dienų, paskambino moteris ir, prisistačiusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstove, pakvietė į prezentaciją „(duomenys neskelbiti)“, kuri vyko 2011-03-04. Prezentacijos metu buvo pakviesta 10 porų ir kiekvienai porai atstovavo po vieną konsultantę, taip pat buvo vertėja ir, kaip liudytojas mano, užsienietis vadovas. Prezentacijos metu buvo pristatoma firmos veikla ir siūlė savo paslaugas - viešbučių nuomą užsienyje poilsiui. Prezentaciją vedė, kaip liudytojas mano, užsienietis vadovas ir vertėja. Prievartos nebuvo, o buvo gundoma mažomis paslaugų kainomis ir loterijos pobūdžio prizais. Prizai buvo plazminiai televizoriai ir brangūs rankiniai laikrodžiai. Prezentacijos metu buvo pasiūlytos 3 kelionės, o po to staiga pasiūlė ketvirtą kelionę už tą pačią kainą, tai liudytojas ir susigundė pasirašyti sutartį. Sutartį pasirašė konsultantė ir ji užpildė sutarties grafas, taip pat pasirašė liudytojas ir jo draugė J. B.. Pinigus padavė iškart po prezentacijos tai pačiai konsultantei, kuri turėjo jau užpildytą kvitą su parašais, o kur ji vėliau padėjo pinigus, nežino. Paslaugomis pasinaudoti nepavyko, nes, nesuderinę su juo, pakeitė sutarties sąlygas. Apie pakeistas sąlygas sužinojo, kai pats paskambino į šią firmą tel. Nr. (duomenys neskelbtini), bei nurodytas firmos adresas (duomenys neskelbtini) , Vilnius, o su konsultante susisiekti daugiau nepavyko, jos anketinių duomenų nežino, tik prezentacijos metu buvo užsisegusi lentelę su V. vardu, bei paprašius telefono numerio, ji nesakė, tik nurodė elektroninį paštą (duomenys neskelbtini). Kadangi nei kelionės, nei pinigų liudytojas negavo, tai kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą 2011-06-03. Kadangi sutartis galiojo 7 paras, o firma be jų žinios po 3 dienų pakeitė sąlygas, todėl prašė grąžinti pinigus, nes nebetenkino sutarties sąlygos ir į firmą kreipėsi raštiškai dėl sutarties nutraukimo, nepažeisdamas 7 dienų sutarties sąlygų, o iš jų gavo atsakymą, kad per 30 dienų bus grąžinti visi pinigai, tačiau jų negrąžino (7 tomas b.l. 173-174).

2012-01-23, 2014-02-03 nutarimais A. D. pripažintas nukentėjusiuoju (7 tomas b.l. 175).

2014-02-03 A. D. pateikė civilinį ieškinį 3105 Lt sumai. 2014-02-03 nutarimu A. D. pripažintas civiliniu ieškovu (7 tomas b.l. 176-177).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja 2012-01-25 J. B. nurodė, kad 2011 metų kovo pradžioje jos draugas A. D. pasakė, kad jie eis į prezentaciją, į kokią, nežinojo, nes ji buvo tik šalia ir jo pokalbiuose telefonu nedalyvavo. Nuvyko į vienintelę prezentaciją „(duomenys neskelbtini)“ 2001 m. kovo 4 d., kur buvo apie 8 staliukus, prie kurių sėdėjo poros ir po konsultantę bei prieš visą auditoriją kalbėjo vadybininkė ar vertėja, kuriai pristatant paslaugų produktą, vis įsiterpdavo vyras, pristatytas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, kurio anketinių duomenų liudytoja nepamena. Prezentacijoje ji dalyvavo, tačiau jokio nuostolio nepatyrė, kadangi sutartis, pinigus bei visus kontaktus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais turėjo tik A. D.. Smulkiau dėl įvykio neturi ką papasakoti, nes įvykiai seni ir jų nepamena. Nukentėjo jos draugas ir ji norėtų, kad kaltininkas būtų surastas (7 tomas b.l. 179).

Papildomai apklausta liudytoja 2012-02-03 J. B. nurodė, kad 2011 metų vasario mėnesį jos draugui A. D. telefonu paskambino konsultantas, vardo, bei pavardės nepasakė, ir teiravosi apie jų planuojamas keliones atostogų metu. Jokių paslaugų jis nesiūlė, tik domėjosi, kur jie yra buvę, kur važiavę bei kur dar norėtų nuvažiuoti; tuo metu viskas ir pasibaigė. Praėjus maždaug 2-3 savaitėms, paskambino konsultantė ir prisistatė, kad yra iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kelionių agentūros. Konsultantės vardo bei pavardės ji neužfiksavo, nes ji kalbėjosi su jos draugu, ir pakvietė dalyvauti kelionių pristatymo prezentacijoje, kuri vyks (duomenys neskelbtini)2011 metų kovo pradžioje, dabar jau tikslios datos nepamena, galėjo būti kovo 4 diena. 2011 metais liudytoja ir jos draugas A. D. atvyko į prezentaciją (duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Prezentacijos metu įėjus į salę, konsultantės visus atėjusius žmones užregistravo, t. y. užsirašė jų anketinius duomenis, vardą, pavardę. Į prezentaciją atėjo 16 žmonių, buvo aštuoni stalai, prie kiekvieno stalo sėdėjo po konsultantę, bei po porą pasodino prie kiekvieno stalo, kad konsultantė galėtų išsamiai papasakoti kiekvienai porai apie pristatomą kelionę. Su jais bendravo konsultantė V., maždaug apie 20-22 metų amžiaus, šviesiais ilgais plaukais, smulkaus kūno sudėjimo, jos pavardės nežino. Jiems V. siūlė keliones į Ispaniją, Kanarų salas, Maltą, mergina su savimi turėjo žemėlapį, labai išsamiai ir įtikinamai viską išdėstė, rodė kelionių maršrutus, braižė schemas, aiškino, kad jų kelionių agentūra turi savo atstovybes daugelyje šalių, buvo aiškinama, kad tai labai pigu. Po to ant ekrano buvo rodomi visų miestų, į kuriuos jiems siūlė vykti, apartamentai, žodžiu, buvo rodoma vaizdinė medžiaga - multimedija, apie kurią kalbėjo, kaip jiems pristatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prezidentas G. J. - vyras apie 30-35 metų amžiaus, tamsaus gymio, vyras kalbėjo angliškai, jam vertėjavo viena iš konsultančių, kas ji tokia, liudytoja nebepamena, nes tai jau buvo seniai. Jis paaiškino, kad kelionės metu numatytos 7 nakvynės keturiuose kurortuose, t. y. Maltoje, Kanarų salose, Ispanijoje, Egipte, jos jiems kainuotų 3105 Lt, ir daugiau jis nieko nekalbėjo. Po jo pristatymo jie pokalbį toliau tęsė su konsultante V.. Prezentacijos metu jie patyrė psichologinį spaudimą dėl greito apsisprendimo pasirašant sutartį, nes viskas galiojo tik tuo metu, t. y. prezentacijos metu, nes jeigu ne prezentacijos metu, tai viskas kainuos daug brangiau - taip jiems buvo sakoma. Kiek brangiau, niekas neaiškino. Žmonės pradėjo abejoti, tai, kaip paskatinimui, už tą pačią kainą, 3105 Lt, buvo pridėta ketvirta šalis, t. y. dar galės aplankyti ir Egiptą, nes iš pradžių kalbėjo tik apie tris šalis. Tuomet žmonės ėmė gundytis, jie taip pat susigundė, be to, buvo sakoma, kad jie gali į kelionę pasiimti dar vieną porą, kuriai niekas nekainuos, t. y. jie galės vykti į kelionę keturiese už tą pačią 3105 Lt kainą (t. y. už tuos pinigus bus užsakyti apartamentai, kuriuose galės apsistoti, maitinimas ir nuvykimas ir parvykimas už savo pinigus). Prezentacijos metu jie su konsultante V. sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo 35 mėnesių laikotarpyje suteikti apgyvendinimo paslaugas po 7 nakvynes savaitei keturiuose kurortuose, numatytuose sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties grafas pildė jų konsultantė V., ir jie abu, t. y. ji ir jos draugas A. D., pasirašė sutartyje. Kai pasirašė sutartį, konsultantė pasakė, kad jie iš karto turi sumokėti visą sumą grynais, t. y. 3105 Lt. Jie pasakė, kad dabar su savimi tokios sumos neturi. Konsultantė sakė, kad gali palaukti, kol jie nueis iki bankomato, nes jie pasakė, kad pinigai yra bankomate ir per pusvalandį juos gali atnešti. Po pusvalandžio jie atnešė pinigus, t. y. pinigus mokėjo jos draugas A. D.. Jiems buvo išduotas pinigų priėmimo kvitas, kurį užpildė jų konsultantė V., jie gavo pinigų priėmimo kvito kopiją, kurią pasirašė jos draugas A. D., o konsultantė pasirašė grafoje, kad pinigus gavo. Viskas vyko tą pačią dieną, t. y. 2011-03-04, prezentacijos metu, jie sumokėjo pinigus, ir viskas, daugiau su minėtos bendrovės atstovais susitikę nebuvo. Vėliau jie dar bendravo telefonu. 2011 kovo 8 d. buvo paskambinta į liudytojos draugo A. D. telefoną, paskambinusi moteris, juos pasveikino, kad jie tapo kelionės agentūros nariais ir nori keliauti, pasveikino liudytoją su kovo 8-aja. A. D. pasiteiravus, kada jau galėtų pradėti ruoštis ir su kuo turi pradėti derinti kelionės reikalus, moteris paaiškino, kad jie gali susisiekti su konsultante V. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). A. D. dar pasakė, kad prezentacijos metu jiems buvo pasakyta, kad keliauti gali 4-iese, tuomet moteris labai nustebo ir paaiškino, kad gali keliauti tik dviese. Tada liudyto A. D. supyko ir pasakė, kad niekur jie nebevažiuos ir kad jis nori nutraukti sutartį, susigrąžinti pinigus. Moteris teigė, kad gerai, mes juos grąžinsime, nėra jokių problemų, jei norite, galite nutraukti sutartį. Tuomet, kai jie pradėjo skambinti ir teirautis dėl sutarties nutraukimo bei pinigų grąžinimo, niekas nebekėlė ragelio, o jų konsultantė V. paaiškino, kad gali kreiptis sutartyje nurodytu telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). Paskambinus minėtu telefonu, atsiliepęs vyras prisistatė vadybininku ir nurodė, kad pasikeitė jų sudarytos sutarties sąlygos, į kelionę gali vykti tik du asmenys, oro uoste jų niekas nepasitiks ir į vietą nepalydės, o prezentacijos metu konsultantė paaiškino, kad oro uoste juos pasitiks ir jie bus palydėti į vietą, kur turės gyventi. Nepažeisdami sutarties sudarymo sąlygų, jie kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei nepažeisdami punkto 7.5.1, sutartį nutraukė dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdomų sutarties įsipareigojimų (dėl 4-turių asmenų išvykimo). 2011-03-25 sprendimu gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimą raštu, kad, vadovaujantis 7.5.1 punktu, per 30 dienų jiems bus grąžinta sumokėta suma, tačiau iki šiol pinigų jie negavo (7 tomas b.l. 181-183).

43. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja 2011-10-04 S. S. nurodė, kad 2011 kovo mėnesio 1-4 dienomis, tiksliai nepamena, telefonu ar jai ar vyrui paskambino ir pakvietė į UAB „(duomenys neskelbtini)“' prezentaciją, kuri turėjo vykti „(duomenys neskelbtini „(duomenys neskelbtini)“. Kiek žino, skambino moteris. Skambučiai buvo mažiausiai kelis kartus ir buvo prašoma primygtinai dalyvauti prezentacijoje. 2011-03-05, apie 9 val. ryto, su vyru G. Š. nuvyko į „(duomenys neskelbtini „(duomenys neskelbtini)“. Prezentaciją vedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadas, prisistatęs kaip A. S., ir apie 10 firmos darbuotojų. Renginio metu skaidrių pagalba buvo pristatomos kelionės. Renginio pabaigoje buvo surengta loterija, kurios metu dalyviai šeimomis buvo kviečiami į atskirą patalpą traukti burtų. Dalyvaudama loterijoje su vyru ištraukė „laimingą“ žetoną, jiems buvo siūloma kelionę įsigyti su penkiasdešimt procentų nuolaida. Ilgai dvejoję su vyru sutiko įsigyti teikiamą paslaugą. Pinigų su savimi neturėjo, nes buvo nutarę nieko nepirkti. Firmos darbuotoja, kurios nepažįsta ir matė pirmą kartą, primygtinai įkalbinėjo pirkti kelionių paketą. Tada su vyru nutarė sudaryti paslaugų teikimo sutartį. Vyras išvyko į Panevėžio miestą į bankomatą pasiimti pinigų. Grįžus vyrui, „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje sudarė paslaugų sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstove, kurios nepažįsta. Sumokėjo 1380 Lt grynais, pinigus priėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. S.. Jis ir pasirašė paslaugos teikimo sutartį ir pinigų priėmimo kvitą. Kur jis įsidėjo paimtus pinigus, neatkreipė dėmesio. Tuo prezentacija ir baigėsi, kitose prezentacijose nedalyvavo. Grįžę namo internete pasidomėję apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, sutartį nutarė nutraukti. 2011-03-09 išsiuntė elektroninį laišką adresu „(duomenys neskelbtini). prašydama nutraukti sutartį. Po kelių bandymų telefonu susisiekti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ norint paklausti, ar gavo prašymą nutraukti sutartį, 2011-03-15 iš T. B. el. p. „(duomenys neskelbtini) gavo atsakymą, kad prašymas gautas 2011-03-09. 2011-03-25 gavo paštu laišką, kuriame buvo žadama, kad per trisdešimt dienų bus grąžinta visa suma, tai yra 1380 Lt. Kadangi minėta suma negrąžinta iki šiol, todėl minėtai bendrovei pretenzijų turi. Jai padaryta bendra 1380 Lt turtinė žala (8 tomas b.l. 14-15).

2011-10-04 nutarimu S. S. pripažinta nukentėjusiąja (8 tomas b.l. 27).

2011-10-04 S. S. pateikė civilinį ieškinį 1380,00 Lt sumai. 2014-02-11 nutarimu S. S. pripažinta civiline ieškove (8 tomas b.l. 28-29).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju 2011-10-05 G. S. nurodė, kad 2011 kovo mėnesio 1-4 dienomis, tiksliai nepamena, telefonu jam paskambino ir pakvietė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ prezentaciją, kuri turėjo vykti „(duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“. Iš skambintojo balso suprato, kad kalba su moterimi. Skambučiai buvo keli ir buvo prašoma primygtinai dalyvauti prezentacijoje. 2011-03-05, apie 9.00 val. ryto, su žmona S. S. nuvyko į „(duomenys neskelbtini)“. Prezentaciją vedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadas, prisistatęs kaip A. S., ir apie 10 firmos darbuotojų, kuriuos matė pirmą kartą ir jų nepažįsta. Renginio metu skaidrių pagalba buvo pristatomos kelionės. Renginio pabaigoje buvo surengta loterija, kurios metu dalyviai šeimomis buvo kviečiami į atskirą patalpą traukti burtų. Dalyvaudami loterijoje su žmona S. S. ištraukė „laimingą“ kuponą, jiems buvo siūloma kelionę įsigyti su penkiasdešimt procentų nuolaida. Pinigų su savimi neturėjo, nes buvo nutarę nieko nepirkti. Firmos darbuotoja, kurios nepažįsta ir matė pirmą, kartą primygtinai įkalbinėjo pirkti kelionių paketą. Tada su žmona nutarė sudaryti paslaugų teikimo sutartį. Jis išvyko į Panevėžio miestą į bankomatą pasiimti pinigų, žmona liko prezentacijos vietoje. Grįžęs „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje sudarė paslaugų sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstove, kurios nepažįsta. Sumokėjo 1380 Lt grynais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadas A. S. pasirašė paslaugos teikimo sutartį ir pinigų priėmimo kvitą ir pasiėmė pinigus. Kur jis įsidėjo paimtus pinigus, neatkreipė dėmesio. Tuo prezentacija ir baigėsi, kitose prezentacijose nedalyvavo. Grįžę namo internete pasidomėję apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, sutartį nutarė nutraukti. 2011-03-09 žmona išsiuntė elektroninį laišką adresu „(duomenys neskelbtini), prašydama nutraukti sutartį. 2011-03-15 iš T. B. el.p. „(duomenys neskelbtini) žmona gavo atsakymą, kad prašymas gautas 2011-03-09. 2011-03-25 gavo paštu laišką, kuriame buvo žadama, kad per trisdešimt dienų bus gražinta visa suma, tai yra 1380 Lt. Kadangi minėta suma negrąžinta iki šiol, todėl minėtai bendrovei pretenzijų turi. Jam ir jo sutuoktinei bendrai padaryta 1380 Lt turtinė žala. Taip pat nurodo, kad jis civilinio ieškinio nereiškia, nes minėti pinigai yra jų šeimos bendri, todėl civilinį ieškinį pareiškė jo sutuoktinė S. S. (8 tomas b.l. 30-31).

2011-10-05 nutarimu G. S. pripažintas nukentėjusiuoju (8 tomas b.l. 32).

44. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju 2011-09-29 E. S. nurodė, kad apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sužinojo 2011-03-05. Prieš tai keletą kartų skambino moteris ir prisistatė, kad yra vadybininkė iš kelionių agentūros, vardo nesakė. Į prezentaciją pakvietė telefonu 2011 m. kovo mėn. pradžioje. Prezentacija vyko „(duomenys neskelbtini)“, konferencijų salėje. Prezentacijoje dalyvavo kartu su savo žmona Z. S.. Prezentacijoje buvo vieną kartą. Jos metu buvo kalbama anglų kalba ir vadybininkė vertė į lietuvių kalbą visą pokalbį. Kalbėjo apie tai, kad jie gali įsigyti kambarius ir tuose kambariuose galės ilsėtis ne tik jie, bet ir jų draugai, tačiau su sąlyga, kad jie pirks kelionę. Prezentacijos metu buvo siūloma labai pigi kelionė, pigiai gyventi, geras aptarnavimas. Su jais bendravo vadybininkė, ji labai įtikinėjo, kad būtent šią minutę reikia pirkti kelionę, nes po kelių valandų kelionė žymiai pabrangs, kalbėjo labai įtikinamai, jo nuomone, vadybininkė jam taikė psichologinę prievartą. Prezentacijos metu 2011-03-05 sudarė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 4 kelionių, t. y. į Tailandą, Maltą, Kanarus ir Ispaniją. Už keliones sumokėjo 2588 Lt. Pinigus padavė vadybininkei, kuri juos įsidėjo į papkę. Pinigų su savimi neturėjo, todėl važiavo į bankomatą paimti pinigų. Ant sutarties pasirašė, kaip jiems buvo paaiškinta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Sutartį pasirašė jų akivaizdoje. Pinigų priėmimo kvituose taip pat pasirašė direktorius. Paslaugomis nepasinaudojo, kadangi paslaugos neatitiko tikrovės. Pretenzijų turi UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl negrąžintų 2588 Lt. Jie sutartį su jais nutraukė per penkias dienas ir jie turėjo pagal sutarties sąlygas grąžinti pinigus. Jie kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad grąžintų sumokėtus pinigus, rašė laišką internetu, 2011-03-11 išsiuntė registruotą laišką. 2011-04-08 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo informavimą, kad per 30 dienų jiems bus grąžinti pinigai, tačiau pinigų negrąžino. Paskutinį kartą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir vadybininke bendravo 2011 metų gegužės mėnesio viduryje. Jie tada jam paaiškino, kad pinigus grąžins, tačiau ne dabar, nes dabar jie neturi pinigų. Ir jie dar jam kaip kompensaciją pasiūlė dar vieną kelionę, tačiau jis jos atsisakė ir pareikalavo grąžinti pinigus. Dėl šio įvykio patyrė 2588 Lt materialinę žalą (8 tomas b.l. 57-58).

2011-09-29 nutarimu E. S. pripažintas nukentėjusiuoju (8 tomas b.l. 59).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja 2011-09-29 Z. S. davė analogiškus parodymus (8 tomas b.l. 47-48).

2011-09-29 nutarimu Z. S. pripažinta nukentėjusiąja (8 tomas b.l. 54).

2015-03-18 Z. S. pateikė civilinį ieškinį 750 Eur sumai. 2015-03-18 nutarimu Z. S. pripažinta civiline ieškove (8 tomas b.l. 55-56).

45. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju 2011-08-23 V. K. nurodė, kad 2011-03-28 kartu su drauge M. K. nuvyko į Vilniuje „(duomenys neskelbtini ) viešbutį „(duomenys neskelbtini)“, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ prezentaciją. Prezentacijos metu jiems buvo pasiūlyta iš 7 užsienio šalių išsirinkti tris valstybes, kuriose jie norėtų poilsiauti, ir jiems bus taikomos didelės nuolaidos. Jis išsirinko tris šalis ir pasirašius sutartį jam reikėjo sumokėti 3105 Lt. Jam sumokėjus minėtą sumą, jie pasirašė sutartį, kurią prideda prie pareiškimo, ir jiems pasakė įmonės darbuotojas, kad jeigu jie per 21 dieną persigalvos ir atsisakys kelionės, tai būtinai juos informuoti ir jie grąžins pinigus. Jo draugė M. K. buvo nuėjusi pas juos į (duomenys neskelbtini), Vilniuje, maždaug po poros savaičių, ir patvirtino, kad jie tikrai važiuos į nurodytas šalis poilsiauti. Tuo metu buveinėje (duomenys neskelbtini) buvo darbuotojai ir net nekilo įtarimas, kad tai gali būti apgaulė. Jam kilus įtarimams, kad įmonės darbuotojai jiems neskambina ir nieko nepraneša, jis 2011-07-25 nuėjo į (duomenys neskelbtini) ir pamatė, kad tuo adresu įmonė jau išsikėlusi. Padaryta žala - 3105 Lt (8 tomas b.l. 72).

2011-08-23 nutarimu V. K. pripažintas nukentėjusiuoju (8 tomas b.l. 82).

2015-03-09 V. K. pateikė civilinį ieškinį 3105 Lt (900,00 Eur) sumai. 2015-03-09 nutarimu V. K. pripažintas civiliniu ieškovu (8 tomas b.l. 83-84).

46. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju 2020-02-27 O. P. nurodė, kad tikslios datos nepamena, nes praėjo jau labai daug metų, galėjo būti 2011 m. pradžioje, kiek pamena, jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino moteris ir paklausė, ar galėtų atsakyti į kelis klausymus, bei pradėjo klausinėti apie tai, ar jie mėgsta keliauti, kur keliavo pastaruoju metu. Viskas vyko labai seniai, todėl plačiau papasakoti apie minėtą pokalbį negali. Praėjus neilgam laikui po minėto skambučio, sulaukė dar vieno, kurio metu moteris siūlė atvykti, būtinai su antrąja puse, į kelionių prezentaciją. To paties pokalbio metu moteris patarė atsinešti su savimi grynųjų pinigų, tam, kad jeigu jį sudomins jų pristatomos kelionės, galėtų iš karto sudaryti sutartį ir apmokėti grynaisiais pinigais. Jie su žmona I. P. nutarė nuvykti į šį pristatymą, kurį, kaip vėliau sužinojo, organizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tikslios datos nepamena, bet galimai paslaugos teikimo sutartyje nurodytą dieną, t. y. 2011-03-29, jie su žmona nuvyko moters telefonu nurodytu adresu - į viešbutį „(duomenys neskelbtini)“, buvusį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Moteris pokalbio metu taip pat sakė, kad prezentacijos metu vyks loterija, kurios metu galima bus laimėti vertingą prizą. Minėto viešbučio konferencijų salėje buvo surengta kelionių prezentacija. Juos pasitiko mergina, kuri palydėjo prie atskirai stovinčio staliuko. Be jų buvo dar nemažai porų, tačiau jų tikslaus skaičiaus nurodyti negali, šių žmonių nepažinojo. Kiekviena pora buvo pasodinta prie atskiro staliuko ir su kiekviena pora bendravo atskira mergina. Prezentaciją vedė vyras užsienietis, o jam vertėjavo moteris lietuvė. Jie bendrais bruožais papasakojo apie bendrovę ir pademonstravo skaidres, kuriose buvo informacija apie įvairiose šalyse esančius kurortus, viešbučius ir pan. Galimai prezentaciją vedę vyras ir moteris prisistatė, bet jis jų vardų nepamena. Vyras pasakojo, kad jie vysto naują turizmo rūšį, o būtent: užsisakę kelionę pas juos, jie su šeima ar draugais galės laisvai rinktis kelionės laiką, vietą, ir net gi perleisti kelionę draugams 3 metų laikotarpyje. Šalis reikėjo pasirinkti ir nurodyti sutartyje, nuo šalių, viešbučių ir kelionių skaičiaus priklausė ir kaina, bet tiksliau jis dabar papasakoti negali, nes nepamena. Jie su žmona pasitarę nutarė sudaryti sutartį, nes pristatymas paliko gerą įspūdį, bendrovė atrodė labai rimta ir patikima, pristatymo vieta, t. y., geras viešbutis, konferencijų salė, užsienietis vadovas, tvarkingos gerai aprengtos merginos, mandagus bendravimas. Jie su žmona pasirinko keliones į Maltos ir Juodkalnijos viešbučius, kurių pavadinimų nepamena, bet galimai tai buvo paslaugos teikimo sutartyje, kurią jie tą dieną pasirašė, nurodyti viešbučiai „(duomenys neskelbtini)“ ir „R. K.“. Paslaugų teikimo sutarties blanką turėjo su jais bendravusi mergina, ji savo ranka įrašė jo ir žmonos asmens duomenis, kelionių vietas, laikotarpį ir mokestį už keliones. Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė jis ir žmona. Jis nepamena, ar sutartis jau turėjo įrašytą numerį, taip pat nepamena, ar sutartis ties skiltimi „„(duomenys neskelbtini)“ jau buvo pasirašyta, jeigu ne, tai kas ir kada minėtoje vietoje pasirašė. Po sutarties pasirašymo jis iš karto merginai padavė sutartyje nurodytą sumą, t. y. 1725 Lt. Mokėjo litais. Jis nepamena, kur mergina padėjo jo paduotus pinigus. Mergina išrašė jiems pinigų priėmimo kvitą, kurio numerio nepamena. Po sutarties pasirašymo vyko loterija, kurios metu poros po vieną buvo vedamos į atskirą kambarį. Jie taip pat dalyvavo, tačiau nepamena, ar kažką laimėjo, galimai ten buvo kažkoks nereikšmingas daiktas. Jis jau dabar nepamena, bet lyg tai grįžus po prezentacijos ar tai kažką perskaitė apie bendrovę, ar kažkas papasakojo apie jos nepatikimumą, bet po kelių dienų jie raštu kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ su prašymu nutraukti paslaugų teikimo sutartį ir grąžinti jiems pinigus, tačiau jokio atsakymo nesulaukė. Jie kreipėsi į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą, bet ši nors ir priėmė jiems palankų sprendimą konstatuodama, kad pasirašytos Paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kelių punktų sąlygos yra nesąžiningos, bet galiausiai patarė kreiptis į teismą. Tačiau į teismą jie nesikreipė, o parašė pareiškimą policijai. Po kiek laiko jie gavo pranešimą, kad jų pareiškimas yra prijungtas prie ikiteisminio tyrimo, kurio numerio jis nepamena, ir kad vyksta tyrimas; po to daugiau jokių žinių iš policijos negavo. Vėliau, tikslios datos nepamena, jie kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorių su prašymu įtraukti juos į kreditorių sąrašą. Kiek jam yra žinoma, jie buvo įtraukti į minėtos bendrovės kreditorių sąrašą, tačiau jokios išmokos negavo. Šiai dienai jiems su žmona yra padaryta turtinė žala - 500 Eur (sutarties sudarymo dienai 1725 litai) sumoje. Prašo pripažinti jį nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu šiame ikiteisminiame tyrime, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingų asmenų neteisėtais veiksmais jam ir jo žmonai yra padaryta turtinė žala 500 Eur sumoje (8 tomas b.l. 105-106).

2020-02-27 nutarimu O. P. pripažintas nukentėjusiuoju (t.8 b.l. 107).

2020-02-27 O. P. pateikė civilinį ieškinį 500 Eur sumai. 2020-02-27 nutarimu O. P. pripažintas civiliniu ieškovu (8 tomas b.l. 108-109).

47. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja 2011-10-12 A. J. nurodė, kad 2011-03-03 į jos telefoną paskambino nepažįstama moteris ir pakvietė sudalyvauti pristatyme apie turistines keliones. Tą pačią dieną pakvietė atvykti į viešbutį „(duomenys neskelbtini)“ adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), kur ji tą pačią dieną, apie 15 val,. nuvyko kartu su vyru A. J.. Ji su vyru dalyvavo tik viename pristatyme. Prezentaciją vedė angliškai kalbantis vyriškis, vertėjavo moteris, jų duomenų nežino. Prezentacijos metu buvo pristatoma firma „(duomenys neskelbtini)“, siūlomos jos paslaugos, įvairios turistinės kelionės ir akcentuojama, kad kelionės bus pigesnės, jeigu bus užsakomos prezentacijos metu. Buvo siūlomi kelionių užsakymai, tarpininkavimas lėktuvų bilietų pirkimui, apgyvendinimui viešbučiuose, ekskursijos bei tarpininkavimas pusryčių ir vakarienių užsakymui kelionėse. Tai buvo pateikiama įtikinėjant, kad užsakant keliones per UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutaupys pinigų. Jokia prievarta naudojama nebuvo. Prezentacijos metu ji su A. J. sėdėjo minėto viešbučio salėje prie staliuko, prie jų dar sėdėjo mergina, prisistačiusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstove. Po prezentacijos ji kartu su vyru su prie jų sėdėjusia atstove pasirašė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų teikimo sutartį trims kelionėms nenustatytam laikui į tris šalis: Maltą, Tenerifę, Ispaniją. Pagal sutartį sumokėjo iš viso 1898 Lt, kuriuos pasiėmė iš bankomato ir grįžo į pristatymą, perdavė merginai, sėdėjusiai šalia jų staliuko, kuri pati pasirašė sutartį ir pinigų priėmimo kvitą. Pinigus ji padavė angliškai pristatymą vedusiam vyriškiui. Pagal sudarytą paslaugų teikimo sutartį apgyvendinimo ir kitomis paslaugomis nepasinaudojo, nes niekur nevyko. Per 6 dienas po sutarties pasirašymo jie apsigalvojo ir nutarė nutraukti sutartį, kaip numatyta sutarties sąlygose. Tam nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovybę Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kur pateikė raštą dėl sutarties nutraukimo atstovybėje buvusiam vadybininkui (jo duomenų nežino), kuris pažadėjo, kad įmonė grąžins pinigus per mėnesį laiko į jų nurodytą sąskaitą, kurią nurodė sutarties nutraukimo metu. Liudytoja pažymėjo, kad turi pretenzijų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl negrąžintų pinigų, kurių nei dalies neatgavo. Pinigus bandė susigrąžinti, nuvyko 2 kartus į įmonės atstovybę Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bei apie 5 kratus skambino į įmonę telefonu, pokalbio metu vyriškis žadėjo, kad įmonė pinigus grąžins; su kokiu atstovu bendravo, nežino. Paskutinį kartą su įmonės atstovu telefonu bendravo 2011 m. birželio mėn. viduryje, tiksliau nepamena. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi pretenzijų dėl jai ir vyrui negrąžintų pinigų, iš viso 1898 Lt. Dokumentų kopijas: sutartį, pinigų mokėjimo kvitą ir sutarties nutraukimo dokumentą registruotu laišku 2011 liepos mėn. yra išsiuntusi į Vilniaus apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrių (8 tomas b.l. 120-121).

2011-10-12 nutarimu A. J. pripažinta nukentėjusiąja (8 tomas b.l. 125).

2015-03-19 A. J. pateikė civilinį ieškinį 550 Eur sumai. 2015-03-19 nutarimu A. J. pripažinta civiline ieškove (8 tomas b.l. 126-127).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju 2011-10-12 A. J. davė analogiškus parodymus (8 tomas b.l. 128-129).

2011-10-12 nutarimu A. J. pripažintas nukentėjusiuoju (8 tomas b.l. 130).

48. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja 2011-10-03 V. S. nurodė, kad maždaug 2011 metų pavasarį jai telefonu paskambino moteris ir pakvietė į kelionių prezentaciją, kuri vyks viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“. 2011 balandžio 2 d. atvyko į prezentaciją, kurią organizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atvyko su savo vyru S. S.. Prezentaciją vedė šviesi stambi mergina, kuri kalbėjo lietuviškai, ir tamsaus gymio smulkaus sudėjimo vyriškis, kuris kalbėjo angliškai. Prezentacijoje dalyvavo ir daugiau merginų, kurios su kiekviena pora žmonių bendravo atskirai. Prezentacijos metu buvo siūloma VIP apartamentuose apgyvendinti labai palankiomis sąlygomis. Prezentacijos metu buvo rodomos skaidrės apie siūlomus viešbučius, ant lapų braižė schemas, darė skaičiavimus ir t. t. Prezentacijos metu ji ir jos vyras pasirašė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu, kurioje buvo nurodyta, kad apgyvendins keturis asmenis septynioms nakvynėms Maltoje viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“. Sutartis galioja tris metus. Už siūlomą kelionę ji sumokėjo 1035 Lt. Pinigus paėmė minėtas anglakalbis vyriškis. Reikiamą sumą pinigų ji turėjo su savimi ir pinigus sumokėjo iš karto. Sutartys jau buvo paruoštos iš anksto, tik prie jų stalo sėdėjusi mergina įrašė jų rekvizitus, pasirašė sutartis minėtas anglakalbis vyriškis. Šis vyriškis pasirašė ir pinigų priėmimo kvite Nr. (duomenys neskelbtini). Gavęs pinigus, vyriškis pasišalino. Kur jis padėjo pinigus, ji nematė. 2011 metų rugpjūčio mėnesį ji pasiskambino nurodytu numeriu dėl rezervacijos, tačiau niekas neatsiliepė telefonu. Ji planavo 2011 metų rugsėjo mėnesį su vyru vykti į kelionę, t. y. į Maltą. 2011 metų gegužės mėnesį ji buvo skambinusi nurodytu telefonu ir jai nurodė, kad kai ji norės vykti, tai prieš mėnesį turi pasiskambinti ir užsiregistruoti, nes jie per mėnesį turi rezervuoti kambarius. Po 2011 metų rugpjūčio mėnesio, kai jai nepavyko prisiskambinti dėl kelionės į Maltą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams, ji internete rado parašyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebevykdo veiklos. Ji susisiekė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriumi, kuris nurodė, kad pinigų susigrąžinti nėra galimybių. Ji turi pretenzijų dėl neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų, ir jei bendrovė negali įvykdyti savo įsipareigojimų, tuomet privalo grąžinti pinigus, t. y. 1035 Lt. Jai padaryta žala 1035 Lt (8 tomas b.l. 141-143).

2011-10-03 nutarimu V. S. pripažinta nukentėjusiąja (8 tomas b.l. 144).

2015-03-24 V. S. pateikė civilinį ieškinį 300 Eur sumai. 2015-03-24 nutarimu V. S. pripažinta civiline ieškove (8 tomas b.l. 165-166).

49. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju 2011-09-27 A. U. nurodė, kad 2011 metų kovo mėnesio pradžioje paskambino telefonu, pasakė, kad atlieka apklausą tyrimų tarnyba, bet ji atlieka apklausas apie keliones, klausė, ar mėgstate keliauti, kokiose šalyse yra tekę būti, bet neprisistatė, kad yra iš firmos „(duomenys neskelbtini)“. Po dviejų savaičių vėl buvo paskambinta, tada prisistatė, kad iš firmos „(duomenys neskelbtini)“, ir pasiūlė dalyvauti prezentacijoje apie keliones. Kadangi jis negalėjo dalyvauti, tai jie 2011-04-06 paskambino antrą kartą ir paklausė, ar jis gali dalyvauti prezentacijoje „(duomenys neskelbtini)“. 2011-04-09, apie 15.30 val., jis dalyvavo prezentacijoje, kuri vyko „(duomenys neskelbtini)“. Atvykus į prezentacijos salę, prie durų buvo tikrinami vardai ir pavardės, ar būtent atvyko kviesti asmenys, nes jie norėjo apsisaugoti nuo kitų žmonių, kurie jau jų ieškojo. Prezentacijoje liudytojas dalyvavo su savo žmona, vedančioji prisistatė, kad yra vardu V.. Ji buvo pagrindinė ir dar gal 6 atstovės, kurios dalyvavo prezentacijoje. Pristatė, kad yra tarptautinės organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ nariai ir kad jie siūlo išsirinkti atostogas eilę metų, kad galima keitimosi sistema, kad galima keisti poilsio vietas. Buvo prašoma įnešti 5000 Lt sumą. Kadangi niekas nesutiko mokėti 5000 Eur, tai formos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai pasiūlė pažintines keliones - 3 keliones iš karto su 3 metų garantija, už kurias paprašė apie 3300 Lt. Kadangi visi abejojo, tai pirmoms dviem poroms pasiūlė dar pigesnę kelionę už 2588 Lt. Kadangi vyrai su savimi neturėjo pinigų, tai juos siuntė atsivežti pinigų, o moterys liko salėje ir vadybininkė prašė, kad būtų pasirašyta sutartis. Sutartį pirmoji pasirašė jo žmona. Sugrįžęs iš bankomato į „(duomenys neskelbtini)“, pasiėmė ir perskaitė sutartį, kurioje buvo parašyta, kad 2011 sausio mėnesį jiems buvo išduota licencija verstis turizmo veikla. Sutartyje buvo punktas, kad jei klientas atsisako per 7 dienas paslaugos, tai grąžinami pinigai. Perskaitęs sutartį, ją pasirašė ir jis. Ant pinigų gavimo kvitų pasirašė vyriausiasis menedžeris, o sutartį, kiek pamena, jų firmos atstovai jau buvo pasirašę. Pinigus grynaisiais perdavė jų firmos atstovui, pavardės nesakė, pinigai buvo perduoti grynaisiais į rankas, pinigus perdavė vienai atstovei, kai su ja išėjo iš banko „Swedbank“. Pinigus pasiėmė firmos atstovė pačiam „(duomenys neskelbtini)“ prie banko ir atidavė sutarties lapus ir kvitą. Apgyvendinimo paslaugomis nepasinaudojo, nes jie neparodė, kur randasi tie viešbučiai, neparodė viešbučių adresų. Kadangi 3 dienas jis intensyviai ieškojo, kaip iki tų vietų nuvykti, su dviem persėdimais, ir viešbučiai yra toli nuo paplūdimio, nusprendė, kad sąlygos netenkina ir norėjo atsisakyti jų teikiamų paslaugų. 2011-04-12 elektroniniu paštu ir registruotu laišku nusiuntė atsisakymą. 2011-04-15 skambino į firmą tiesiogiai, jam pasakė, kad su atsisakančiais klientais bendrauja vadybininkas T. B.. Kai liudytoją su juo sujungė, paklausė, kada jam bus grąžinti pinigai, vadybininkas pasakė, kad pinigus reikia atvažiuoti pasiimti grynais, pasakė, kad pinigus gauna kiekvieno mėnesio 14-28 dienomis. 14-ta diena buvo praėjusi, pinigų neturi, tai pasakė, kad 28-tą dieną jis praneš, kad gauna pinigus. Liudytojas pradėjo skambinti, jie žadėjo, kad tikrai atsiskaitys, pradėjo išsisukinėti. Liudytojas internete pasitikrino jų veiklą, atsiliepimus, prieš 2 metus buvo iškelta bankroto byla. Gegužės 3 d. liudytojas nuvyko į Vilnių, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ firmos ofisą pas vadybininką T. B., pasakė, kad 28-ta diena praėjo, o jam pinigų negrąžino, pasakė, kad jie pinigus turi išmokėti 12-tą gegužės mėn. dieną. Nuo gegužės 9 d. firma „(duomenys neskelbtini)“ nebekėlė telefono ragelio, nebeatsakydavo į elektroninį paštą. Gegužės 12 d. liudytojas nuvažiavo į Vilnių su savo advokatu A. K. į ofisą. Ofise sekretorė pasakė, kad T. B. išvykęs, susisiekti negalima. Po pietų pavyko susisiekti su vadybininku T. B., jis sakė, kad firma skolinga 800 žmonių, ir žadėjo už pinigus grąžinti lengvatines keliones. Paskutinį kartą liudytojas bendravo su firmos atstovais gegužės 12 d. Padaryta žala yra 2588 Lt, kurių iki šiol nėra atgavęs (t.8 b.l. 179-181).

Papildomai apklaustas liudytoju 2014-02-10 A. U. nurodė, kad 2011 m. balandžio mėn. pradžioje jam į mobilų telefoną paskambino moteris ir pasakė, kad atlieka apklausą apie keliones. Po to pasiūlė atvykti į „(duomenys neskelbiti)“, kur bus prezentacija. Liudytojas atsakė, jog negali. Po kelių dienų paskambino vėl ir pasiūlė balandžio 9 d. atvykti į tą pačią „(duomenys neskelbtini)“ su žmona. Paskambino vėliau vyriškis ir pasitikslino, ar jie atvyks, sakė, jog reikia registruotis. Atvykus į „(duomenys neskelbtini)“, juos pasitiko merginos ir nuvedė į patalpas, prieš tai pasitikslinę prezentacijos registraciniame lape. Patalpose buvo daugiau porų, prie jų sėdėjo merginos ir rodė bukletus bei pasakojo apie šalis. Vėliau atėjo stambi moteris, vardu lyg tai V.. Ji pristatė airį P. R. (duomenys neskelbtini), kuris pradėjo pasakoti, jog jo kompanija priklauso „(duomenys neskelbtini)“ turizmo organizacijai ir gali pasiūlyti įsigyti užsienyje butus atostogoms. Kadangi niekas nesusidomėjo, po kiek laiko airis sugrįžo ir pradėjo siūlyti pigias viešbučių registracijas keturiose šalyse, jeigu pirmieji užsakys. Pastoviai buvo dirbančių merginų įtikinėjami, kaip čia puiku, kad galima lengvai ten nuvykti. Jiems susidomėjus, airis priėjo ir pasakė, jeigu keliones ima tuoj pat, tai ketvirta šalis bus jiems rezervuojama už trijų kainą. Liudytojui nuvykus pasiimti pinigų, bankomatas neveikė, kai sugrįžo į „(duomenys neskelbtini)“, siūlantys paslaugą labai sunerimo. Tada pradėjo siūlyti pasiimti pinigus kitur, kadangi žmona ant sutarties tuo metu jau buvo pasirašiusi. Liudytojas permetė akimis sutarties sąlygas ir pamatęs, jog galima ją nutraukti per septynias dienas, nieko neįtardamas, pasirašė. Stambi moteris pasiūlė su jais vykti vienai merginai ir iš jų paimti pinigus grynais. Jie su ja nuvyko į Šiauliuose „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centre esantį banko skyrių ir paėmę 2588 Lt atidavė juos lydėjusiai merginai. Ji padavė jiems visus dokumentus. Ta mergina prasitarė, jog yra studentė ir mokosi M. R. universitete, kad šioje firmoje dirba laisvu nuo studijų metu. Ant pinigų gavimo kvito pasirašė airis P. R. (duomenys neskelbtini). Grįžę namo pradėjo žiūrėti, kur viešbučiai ir kaip juos pasiekti, pasirodė, kad ten vykstant reikia persėdimų ir kelionė trunka iki pusantros paros. Jiems tai netiko. Paskambinusi po kelių dienų firmos atstovė pasakė, jog galima pigiai nuskristi su Skyscanner pagalba, bet ir ten nieko doro nerado. Tada pasinaudojęs sutartyje numatyta sąlyga, balandžio 12 d. išsiuntė raštą, kad sutartį nutraukia ir prašo grąžinti jam pinigus. Tos firmos atstovas T. B. vis sakė, kad pinigai bus tik balandžio 14 d. arba 28 d. Nuvykęs į Vilnių liudytojas išgirdo iš T. B., jog pinigų dabar nėra, bus gegužės mėnesį, ir kad reikia atvykti pasiimti pinigus pačiam. Dar kartą liudytojas buvo Vilniuje „(duomenys neskelbtini)“ ofise su advokato padėjėju A. K., bet iš T. B. kalbos suprato, jog tų pinigų reikalauja dar 800 žmonių. Vėliau ši firma pakeitė adresą, o dar vėliau bankrutavo. Bankroto administratorius pasakė, jog kasoje nėra nė 100 Lt ir skola susdariusi net darbuotojams. Vėliau airis P. R. (duomenys neskelbtini) su ta V. dar bandė apgaudinėti žmones įkūrę kitą firmą - „(duomenys neskelbtini)“ (8 tomas b.l. 188-189).

2014-02-10 nutarimu A. U. pripažintas nukentėjusiuoju (8 tomas b.l. 195).

2014-02-10 A. U. pateikė civilinį ieškinį 2588 Lt sumai. 2015-03-18 nutarimu A. U. pripažintas civiliniu ieškovu (8 tomas b.l. 196-197).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja 2011-09-27 R. U. nurodė, kad ją kvietė dalyvauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ prezentacijoje jos vyras A. U.. Prezentacija vyko „(duomenys neskelbtini)“, prezentacijoje dalyvavo su savo vyru. Prezentaciją vedė moterys ir buvo vienas vyras užsienietis, kurio kalbą vertėja vertė į lietuvių kalbą iš anglų kalbos. Prezentacijos metu buvo kalbama apie keliones, kaip galima išsirinkti viešbutį ir juo naudotis. Pradžioje žadėjo pažintines keliones ir pigesnius viešbučius nei kur kitur. Prezentacija vyko, vedė vienas žmogus, po to prie kiekvienos poros priėjo po atstovą ir kalbėjo apie keliones. Prezentacijos metu jie sudarė sutartį, prieš jos dar pasirašymą pasakė, kas pirmas pasirašys, tai žadėjo 3 ar 4 pažintines keliones dar pigesnes. Kadangi pinigų su savimi neturėjo, tai jos vyras iš „(duomenys neskelbtini)“ išėjo iki bankomato, o tuo metu liudytoją kalbino vadybininkė, pasiūlė pasirašyti sutartį, liudytoja ją perskaitė, nieko įtartino jai nepasirodė, per 7 dienas atsisakius būtų grąžinami visi pinigai. Liudytoja pasirašė paslaugų teikimo sutartį, ar sutartis jau buvo pasirašyta, nepamena. Kadangi pinigus mokėjo jos vyras, tai ji nepamena, kas pasirašė pinigų priėmimo kvituose. Firmos vadybininkę vyro automobiliu atsivežė iki „(duomenys neskelbtini)“ ir nuėjo su ja į „Swedbank“, nes vyras iš bankomato neparsinešė pinigų. Pačiame „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkei padavė pinigus, ji juos pasiėmė. Apgyvendinimo paslaugomis nepasinaudojo, nes ji su vyru norėjo, kad pinigus grąžintų, nes neįtiko firmos siūlomos paslaugos. Pasidomėjus internete, kad firma yra nepatikima. Pinigų grąžinimo tvarka rūpinosi jos vyras. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovais liudytoja nebendravo. Jai kartu su vyru padaryta 2588 Lt žala (8 tomas b.l. 198-199).

Papildomai apklausta liudytoja 2014-02-10 R. U. davė parodymus iš esmės analogiškus A. U. parodymams (8 tomas b.l. 200-201).

2014-02-10 nutarimu R. U. pripažinta nukentėjusiąja (8 tomas b.l. 202)..

2014-02-10 R. U. pateikė civilinį ieškinį 2588 Lt sumai. 2014-02-10 nutarimu R. U. pripažinta civiline ieškove (8 tomas b.l. 203-204)

50. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja 2011-09-28 L. A. nurodė, kad pirmą kartą su savo sutuoktiniu R. A. UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuotoje prezentacijoje buvo prieš porą metų, ir ji vyko „(duomenys neskelbtini)“. Iš kur tiksliai apie ją sužinojo, negali pasakyti. Antrą kartą į prezentaciją juos pakvietė patys UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai telefonu. Prezentacija vyko 2011 m. balandžio 20 d. „(duomenys neskelbtini)“. Šią prezentaciją vedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu prisistatęs vyriškis, jo duomenų nepamena, ir kalbėjo jis apie galimybės įsigyti kelionių paketus. Prezentacijoje dalyvavo su savo sutuoktiniu. Prezentacijoje buvo siūloma, kaip minėjo, sudarius sutartį įsigyti kelionių paketus, į kuriuos įėjo keliavimas bei apgyvendinimas keliose šalyse. Paslaugos buvo reklamuojamos naudojant skaidres, jokia prievarta ar įtikinėjimai naudoti nebuvo. Sutartį dėl kelionių paketo sudarė prezentacijos metu, sutartyje buvo numatytos 4 kelionės į skirtingas šalis po 7 nakvynes. Grynais pinigais sumokėjo 2760 Lt, sutartį pasirašė renginį vedęs įmonės vadovas, jam ir buvo perduoti pinigai, jis taip pat pasirašė ir ant pinigų priėmimo kvito. Nei sutartis, nei kvitas iš anksto pasirašyti nebuvo. Negali pasakyti, kam padavė pinigus juos paėmęs įmonės vadovas. Pasirašinėjant dokumentus dalyvavo ir įmonės asistentės, kurios viską tvarkė, kadangi pats prezentaciją vedęs ir dokumentus pasirašinėjęs įmonės vadovas buvo užsienietis. Pagal sudarytą Paslaugų teikimo sutartį jie buvo liepos mėnesį išvykę į vieną kelionę Tenerifėje, tačiau iš jos grįžus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovais susisiekti ir pasiteirauti dėl kitų kelionių nebepavyko. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pretenzijų turi dėl neįvykdytų sutarties sąlygų, t. y. neįvykusių likusių trijų kelionių. Jokių pretenzijų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikšti neturėjo galimybių, kadangi visi jų nurodyti telefonų numeriai buvo nepasiekiami, elektroniniu paštu taip pat niekas neatsakydavo. Paskutinį kartą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovais bendravo gegužės mėnesį, kuomet buvo derinama kelionė į Tenerifę. Bendravimas vyko elekroniniu paštu ir telefonu. Su kuo tiksliai iš atstovų buvo bendraujama, negali pasakyti, kadangi pristatinėjama buvo vardais. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė apie 2000 Lt turtinę žalą (9 tomas b.l. 8-9).

2011-09-28 nutarimu L. A. pripažinta nukentėjusiąja (9 tomas b.l. 10).

2015-03-18 L. A. pateikė civilinį ieškinį 800 Eur sumai. 2015-03-18 nutarimu L. A. pripažinta civiline ieškove (9 tomas b.l.11-12).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju 2011-10-03 R. A. davė analogiškus parodymus (9 tomas b.l. 13).

2011-10-03 nutarimu R. A. pripažintas nukentėjusiuoju (9 tomas b.l. 14).

51. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju 2014-11-10 A. V. nurodė, kad 2011 metais tikslios datos dabar neprisimena, jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai ir pakvietė sudalyvauti reprezentacijoje dėl kelionių organizavimo į Tenerifę, Maltą, Ispaniją. Pasiūlymas buvo dalyvauti poromis. Tada jie su žmona ir dukra, datos neprisimena, kartu nuvyko į viešbutį - restoraną, esantį Senamiestį, šiuo metu pavadinimo neprisimena. Ten vyko reprezentacija. Buvo pristatomos šios bendrovės teikiamos paslaugos, t. y. suteikiamos apgyvendinimo paslaugos po 7 viešbučio nakvynes pasirinktuose kurortuose (Maltoje „(duomenys neskelbtini)“, Tenerifeje „(duomenys neskelbtini)“, Ispanijoje „(duomenys neskelbtini)“, bei „(duomenys neskelbtini)“). Šio susitikimo metu jie su žmona pasirašė paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo suteikti apgyvendinimo paslaugas aukščiau nurodytuose kurortuose. Šia paslauga jie galėjo pasinaudoti per 35 mėnesius nuo sutarties pasirašymo, t. y. keturis kartus išvykti į pasirinktus kurortus. Sutarties pasirašymo metu sumokėjo 3 105 Lt grynais pinigais. Pradėjus planuoti vasaros poilsį, vadovaudamasis sutarties sąlygomis, kelis kartus susisiekė su bendrovės vadybininkais, tačiau buvo atsakoma, kad šiuo metu nėra galimybės pasinaudoti sutartyje numatytomis apgyvendinimo paslaugomis nurodytuose viešbučiuose, bei šiuo metu nieko negali pasiūlyti. Kadangi norėjo su šeima dar tais pačiais metais pasinaudoti įsigyta paslauga, dažnai skambindavo į bendrovę, tačiau susisiekti būdavo vis sunkiau. Į skambučius niekas neatsiliepdavo. Tada jis pradėjo domėtis šios bendrovės veikla. Paaiškėjo, kad yra labai daug besiskundžiančių žmonių, kad bendrovė daug ką apgavo, t. y. pardavė paslaugą, tačiau ja pasinaudoti niekas negali. Bendrovė pradėjo vengti savo klientų, pakeitė adresą. Kai jam pavyko susisiekti su bendrove, 2011-05-16 įteikė Jiems prašymą nutraukti sutartį ir grąžinti įmokėtus pinigus. 2011-05-23 gavo iš bendrovės raštą, kad sutartis yra nutraukta ir jam per 30 dienų bus grąžinta 30 procentų sumokėtos sumos. Kadangi jų tokios sutarties nutraukimo sąlygos netenkino, nuvyko į bendrovę. Jam buvo pasiūlyta pasirašyti susitarimą, pagal kurį pinigai jam bus grąžinti per pusantrų metų, mokant kas mėnesį po 150 Lt. Tačiau iki šiol jam niekas pinigų už apgyvendinimą negrąžino. Visą prezentaciją vedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. J., dalyvaujant vertėjai. Kas pasirašė paslaugos teikimo sutartį, jis šiuo metu neatsimena. Jam yra padaryta 3105 Lt turtinė žala. Prašo jį pripažinti nukentėjusiuoju bei civiliniu ieškovu minėtoje byloje.

2014-11-10 nutarimu A. V. pripažintas nukentėjusiuoju (9 tomas b.l. 45).

2014-11-10 A. V. pateikė civilinį ieškinį 3105 Lt sumai. 2014-11-10 nutarimu A. V. pripažintas civiliniu ieškovu (9 tomas b.l. 46-47).

52. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju 2011-11-02 A. Č. nurodė, kad 2011-04-21 Bačkonių konferencijų centre dalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuotame renginyje-pristatyme, kuriame įsigijo paslaugą - apgyvendinimą 7 d. nakvynei kurorte „W.“, Maltoje, pagal paslaugos sutartį Nr. (duomenys neskelbiti) ir pagal pinigų priėmimo kvitą AMB Nr. (duomenys neskelbiti) sumokėjo 1208 Lt. Sutartį pasirašė jis ir pristatyme dalyvavęs bei renginį vedęs vadybininkas W. D. S.. Kas surašė sutartį bei išrašė pinigų priėmimo kvitą, jis nematė. W. D. S. į pristatymą buvo atvažiavęs ne vienas, kartu su padėjėjomis, kurios, kiek girdėjo, visos kalbėjo lietuviškai. W. D. S. pristatyme kalbėjo anglų kalba, jo kalbą į lietuvių vertė jo padėjėja. Pinigus, t. y. 1208 Lt, jis padavė W. D. S.. Sutartį ir pinigų priėmimo kvitą jam padavė pats W. D. S.. Planuodamas savo šeimos atostogas, 2011 metų birželio mėnesį, jis kelis kartus skambino į UAB „(duomenys neskelbtini)“, norėdamas suderinti viešbučio rezervavimo datą. Pradžioje jis norėjo suderinti atvykimo datą, o tada pirkti lėktuvo bilietus. Nepavykus susisiekti su minimos įmonės darbuotojais, jis pradėjo domėtis minima įmone ir sužinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavo, kad įmonės steigėjai ir atsakingi asmenys yra ne Lietuvos piliečiai, o įmonės buhalterinė apskaita yra vedama aplaidžiai. Pagal sudarytą sutartį jis neišvyko į planuotą kelionę rugpjūčio mėnesį į Maltą, nors sudaryta sutartis galioja iki 2014-03-21. Dėl šių jo paminėtų aplinkybių įtaria, kad W. D. S., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, galimai apgaule įgijo savo ar kitų asmenų naudai jo įneštus pinigus - 1208 Lt. Kad pilietis W. D. S. yra Lietuvoje, jis išsiaiškino 2011-10-06 nuvykęs į Kauną, kur viešbutyje, esančiame Vytauto gatvėje, buvo organizuojamas panašaus pobūdžio pristatymas, į kurį telefonu ir jis buvo pakviestas. Renginio vedėjas buvo tas pats asmuo, t. y. W. D. S., su kuriuo 2011-04-21 jis Bačkonyse, Kaišiadorių r., pasirašė sutartį Nr. 0011-4058-G. J.. Jam pavyko sužinoti, kad minimai dienai W. D. S. dirbo UAB „Kosta“ (9 tomas b.l. 68).

2011-12-16 ir 2014-01-30 nutarimais A. Č. pripažintas nukentėjusiuoju (9 tomas b.l. 69).

2014-01-30 A. Č. pateikė civilinį ieškinį 1208 Lt sumai. 2014-01-30 nutarimu A. Č. pripažintas civiliniu ieškovu (9 tomas b.l. 72-73).

Liudytojas A. Č. mirė 2015-04-13.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja 2014-01-31 K. Č. nurodė, kad 2011 m. jos vyrui A. Č. paskambino kažkokios firmos atstovas ir pakvietė dalyvauti renginyje apie keliones į užsienį. Tuomet vyrui sutikus dalyvauti, vyko kartu į Bačkonių restoraną, kur jo patalpose jam nepažįstami asmenys, t. y. vyriškis užsienietis ir merginos, kiek jų buvo, neprisimena, pristatinėjo siūlomas keliones ir apgyvendinimą viešbučiuose užsienyje. Prezentaciją vedė užsienietis, jam vertėjavo mergina. Jos metu susirinkusiems buvo siūlomas kelionių paketas bei pristatomi viešbučiai, kur keliautojai būtų apgyvendinti, buvo demonstruojama vaizdinė medžiaga. Prezentacijos metu jų primygtinai pirkti kokias nors paslaugas nereikalavo, tiesiog mano, kad pristatydami keliones, visus įtikinėjo ir mandagiai siūlė įsigyti jų siūlomų kelionių paketus. Prezentacijos pabaigoje, pasitarusi su vyru, nusprendė pirkti numatomą jų kelionę į Maltą. Ten pat viena iš buvusių merginų užpildė kažkokius dokumentus, kuriuose pasirašė jos vyras ir, kiek pamena, užsienietis. Ar ji kur nors pasirašinėjo, neprisimena. Tuomet iš karto vietoje pinigus - 1200 Lt - sumokėjo vyras, jam buvo išduotas kažkokio dokumento nuorašas. Kam buvo paduoti ir kur padėti pinigai, ji tiksliai nepamena, mano, kad pinigus paėmė pats užsienietis. Paslaugomis nepasinaudojo, nes vėliau skambinant duotu telefono numeriu vyrui nepavyko susisiekti su formos atstovais. Galimai dar tais pačiais metais vyrui vėl buvo skambinta į mobiliojo ryšio telefoną ir pasiūlyta panaši paslauga, tačiau buvo pristatyta kitos firmos vardu. Jie nusprendė specialiai nuvykti į Kauno m. siūlomą prezentaciją ir ten nuvykus pastebėjo, kad ten buvo tas pats vyras užsienietis. Prasidėjus prezentacijai, kuri vyko viešbutyje „(duomenys neskelbiti)“, pastebėjo, kad tie patys asmenys siūlo panašiais paslaugas, kaip ir siūlė jiems ankščiau. Nesibaigus prezentacijai kartu su vyru išėjo ir pasikvietė pasikalbėti užsienietį su vertėja. Vyras pasiteiravo apie ankščiau sumokėtus pinigus ir už tai negautas paslaugas, tačiau užsienietis jiems aiškino, kad nieko nežino, vėliau užsiminė, kad neva jis pats buvo apgautas ir jų sumokėtų pinigų neturi. Toliau tos dienos prezentacijoje jie nedalyvavo (9 tomas b.l. 74) .

2020-03-04 K. Č. pateikė civilinį ieškinį 350 Eur sumai. 2020-03-06 nutarimu K. Č. pripažinta civiline ieškove (9 tomas b.l. 78-80).

53. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju 2011-10-11 A. V. nurodė, kad 2011 metų balandžio mėnesį jam į mobilųjį telefoną paskambino moteris, kuri pasakė, kad atstovauja firmą UAB „(duomenys neskelbtini) ir atliko apklausą apie keliones. Po apklausos praėjo apie mėnesis laiko, kai vėl paskambino moteris iš minėtos firmos ir nurodė, kad jis laimėjo prizą, kurį reikia vykti atsiimti. 2011 metų gegužės 4 d. teko vykti į Mažeikius į viešbutį „A. P.“, esantį adresu Mažeikiai, (duomenys neskelbtini). Nuvykus į viešbutį įvyko prezentacija, kurios metu buvo siūloma paslauga, tai yra apgyvendinimas viešbučiuose kelionių metu. Atsimena, kad buvo vertėja, kuri vertė asmens kalbą, kuris pasirašė po sutartimi. Sutartį sudarė ir jis su žmona. Pinigus teko sumokėti iš karto, neleido sumokėti pavedimu ar vėliau. Jie su žmona neturėjo 1725 Lt, tai žmonos tėvas, nuvykęs į bankomatą, nuėmė pinigus, kuriuos davė jiems. Sutarties sudarymo metu ant sutarties pasirašė jis ir jo žmona. Taip pat nori nurodyti, kad prezentacijos metu dalyvavo apie 10 porų. Kiekvienai porai buvo skirtas atskiras staliukas. Prie kiekvieno staliuko ateidavo konsultantas. Po prezentacijos, išėjus iš salės, kurioje vykdo prezentacija, konsultante davė traukti lapelius, kuriuose yra nurodyti prizai. Jis su žmona ištraukė kelionę, kuri kainuoja pigiau. Su žmona pasitarė ir nusprendė, kad nori vykti į kelionę, todėl sugrįžo atgal į salę, kurioje vyko prezentacija. Tada konsultantė atnešė sutartį pasirašyti jam ir žmonai. Kai jis su žmona pasirašė sutartį, prie jų atėjo žmogus, kuris vedė prezentaciją, ir kuris lietuviškai nekalbėjo, ir pasirašė sutartį. Po sutarties sudarymo pinigus įdavė konsultantei. Konsultantė išrašė kvitą. Grįžę su žmona įtarė, kad juos apgavo ir pasidomėjo internete apie firmą. Po dviejų dienų, tai yra 2011-05-06, išsiuntė registruotą laišką į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad grąžintų pinigus, kadangi sudarytoje sutartyje buvo nurodyta „jei persigalvosit per mėnesį, pinigus grąžinsime“. Gautame iš firmos atsakyme buvo nurodyta, kad per 30 dienų grąžins pinigus, tačiau pinigų negrąžino. Dar vėliau bandė skambinti į firmą, tačiau telefonas buvo išjungtas. Jam ir jo žmonai padaryta turtinė žala 1725 litai (9 tomas b.l. 105-106).

2011-10-11 nutarimu A. V. pripažintas nukentėjusiuoju (9 tomas b.l. 107).

2015-03-13 A. V. pateikė civilinį ieškinį 500,00 Eur sumai. 2015-03-13 nutarimu A. V. pripažintas civiliniu ieškovu (9 tomas b.l. 110-111).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja 2011-10-14 S. V. davė analogiškus parodymus (9 tomas b.l. 112-113).

2011-10-14 nutarimu S. V. pripažinta nukentėjusiąja (9 tomas b.l. 119).

54. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju 2014-11-27 A. K. nurodė, kad 2011 metais, tikslios datos dabar neprisimena, jo žmonai į mobilaus ryšio telefoną paskambino iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai ir pakvietė sudalyvauti reprezentacijoje dėl kelionių organizavimo į Tenerifę, Maltą, arba Ispaniją. Pasiūlymas buvo dalyvauti poromis. Tada jie su žmona, datos neprisimena, kartu nuvyko į „(duomenys neskelbtini)“ Lietuva, Vilniuje, viešbutį, kur vyko reprezentacija. Buvo papasakota jiems apie kelionę trims metams. Viskas buvo pristatyta skubiai ir nedelsiant, kadangi iš karto buvo taikomos didelės nuolaidos. Kadangi jiems pasirodė labai pigu, su didelėmis nuolaidomis, iš karto sumokėjo grynais pinigais sąskaitą 3105,00 Lt, taip pat vietoje pasirašė kartu su žmona paslaugos teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartis buvo sudaroma 35 mėnesių laikotarpiui nuo 2011-05-07 iki 2014-04-07 ir apgyvendinimas po 7 nakvyne pasirinktuose kurortuose: Malta „(duomenys neskelbtini)“, Tenerifėje „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“, Ispanija, Marbelja „ (duomenys neskelbtini)“. Kas pasirašė paslaugos teikimo sutartį, šiuo metu jis tiksliai neprisimena. Kelionė turėjo būti tais pačiais metais rugpjūčio mėnesį. Suplanavę atostogas jie nuvyko į (duomenys neskelbtini), Vilniuje, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, tačiau įmonė jau pakeitė adresą, buvo jiems pasakyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ persikėlė į kitas patalpas adresu (duomenys neskelbtini) , Vilniuje. Nuvykus naujuoju adresu jiems buvo pasakyta kreiptis į policiją, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ daugiau neketina vykdyti nei savo veiklos, nei savo įsipareigojimų. Tada jie suprato, kad pateko į sukčių spąstus. Po šito įvykio jis su žmona suprato, kad jie buvo apgauti sukčių. Liudytojas nurodė, kad šiuo metu jam yra padaryta 3105,00 Lt turtinė žala. Prašo jį pripažinti nukentėjusiuoju bei civiliniu ieškovu minėtoje byloje (9 tomas b.l. 127-128).

2014-11-27 nutarimu A. K. pripažintas nukentėjusiuoju (9 tomas b.l. 129).

2014-11-27 A. K. pateikė civilinį ieškinį 3105,00 Lt sumai. 2014-11-27 nutarimu A. K. pripažintas civiliniu ieškovu (9 tomas b.l. 130-131).

55. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja 2014-11-11 N. N. nurodė, kad 2011-05-10 ji kartu su vyru (prieš tai jiems skambino telefonu) buvo pakviesti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ prezentaciją dėl kelionių organizavimo į Tenerifę, Maltą, Ispaniją, kuri vyko konferencijų ir renginių centre „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Minėtame pristatyme buvo apie 12 porų, kur prie atskiro staliuko prie kiekvienos poros sėdėjo po vadybininką ir nuoširdžiai gyrė savo įmonę dėl kelionių organizavimo. Buvo pristatomos šios bendrovės teikiamos paslaugos, t. y. suteikiamos apgyvendinimo paslaugos - nakvynės pasirinktuose kurortuose (Maltoje, Tenerifeje, Ispanijoje). Šio susitikimo metu ji su vyru pasirašė paslaugų teikimo sutartį Nr. „(duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoji suteikti apgyvendinimo paslaugas aukščiau nurodytuose kurortuose. Pinigus turėjo sumokėti tuoj pat, todėl jos vyras nuvažiavo iki bankomato ir išsigrynino pinigus ir pagal pinigų priėmimo kvitą jie sumokėjo viso 3105 Lt. Kai grįžo namo, jie šeimos nariams papasakojo, kad sudarė sutartį dėl kelionės ir kad pigiai vyks ilsėtis. Tada jos sesers dukra peržiūrėjo kompiuteryje skelbimus ir paskaičius komentarus pasakė, kad tai yra apgaulė ir kad yra daug nusiskundimų. Tada jie kitą dieną su vyru nuvyko į (duomenys neskelbtini) 4, Vilniuje, tam, kad nutraukti sudarytą sutartį. Nuvykus nutraukti sutarties, jiems buvo paaiškinta, kad visa suma - 3105 Lt - jiems bus grąžinta mėnesio bėgyje, jie žadėjo paskambinti. Prie bylos yra informavimas dėl pinigų grąžinimo, kurį pasirašė direktorius G. J.. Po mėnesio laiko jie skambučio nesulaukė, tada patys pradėjo skambinti, jiems niekas neatsiliepė. Tada ji su vyru nuvyko į (duomenys neskelbtini) , Vilniuje, tačiau sužinojo, kad iš ten jie išsikraustė į (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ten važinėjo keliolika kartų ir reikalavo pinigų, tačiau jiems buvo pasakyta, kad raštiškai atsiųs jiems paštu, kadangi reikia direktoriaus parašo, o direktorius yra susilaužęs koją. Po kurio laiko jie vėl nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir sutiko savininką, kuris nuomojo iš jo patalpas. Paaiškino, kad minėta įmonė išsikėlė nesumokėjusi nuomos mokesčio ir daugiau jokių duomenų apie juos neturi. Daugiau su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovais taip ir neteko susitikti. Visą prezentaciją vedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. J., dalyvaujant vertėjai. Kas pasirašė paslaugos teikimo sutartį, ji nežino, kadangi ji buvo jau pasirašyta. Jai yra padaryta 3105 Lt turtinė žala. Prašo ją pripažinti nukentėjusiąja bei civiline ieškove minėtoje byloje (9 tomas b.l.146-147).

2014-11-11 nutarimu N. N. pripažinta nukentėjusiąja (9 tomas b.l. 148).

2014-11-11 N. N. pateikė civilinį ieškinį 3105 Lt sumai. 2014-11-11 nutarimu N. N. pripažinta civiline ieškove (9 tomas 149-150).

56. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju 2015-03-10 V. K. nurodė, kad 2011 metais, tiksliai kada, neprisimena, jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai ir pakvietė sudalyvauti reprezentacijoje dėl kelionių organizavimo. Pasiūlymas buvo dalyvauti poromis. Tada jis su žmona 2011-05-11 nuvyko į reprezentaciją, kuri vyko viešbutyje, pavadinimo neprisimena, esantį adresu (duomenys neskelbtini)Vilniuje. Jiems buvo papasakota apie kelionę trims metams. Viskas buvo pristatyta skubiai ir nedelsiant reikėjo apmokėti, kadangi iš karto buvo taikomos didelės nuolaidos. Jiems pasirodė labai pigu, su didelėmis nuolaidomis. Tada jiems buvo pasiūlyta kelionė apgyvendinimas po 7 nakvynes 4 kurortuose: „(duomenys neskelbtini)“ Maltoje, „(duomenys neskelbtini)“ Tenerifėje, „ (duomenys neskelbtini)“ Ispanijoje, „(duomenys neskelbtinil“ Ispanijoje. Sutartis buvo sudaroma 35 mėnesių laikotarpiui nuo 2011-05-11 iki 2014-04-11, atsiskaitymas turėjo vykti iš karto grynais pinigais. Kadangi kelionės kaina pasirodė pigi, jis iš karto nuėjo į artimiausią banko skyrių bei išsigrynino pinigus. Reikėjo sumokėti 3105 Lt (900 Eur). Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta paslaugos sutartis Nr. 0010-4133-G. J. bei sumokėti pinigai. Po savaitės laiko norėjo rezervuoti kelionę į pasirinktą šalį, pradėjo domėtis įmone, skambino, važiavo į įmonę, tačiau jam buvo paaiškinta, kad šiuo metu kelionės rezervuoti negali, kadangi nėra pasirašyta sutartis su viešbučiais. Jam sakė kreiptis po mėnesio, po mėnesio jis vėl pradėjo ieškoti, tačiau rasti nepavyko, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsikėlė iš patalpų, o dar vėliau pasirodė spaudoje informacija apie minėtą įmonę, kad nuo jos nukentėjo daug žmonių, kurie sumokėjo už poilsio keliones, tačiau ilsėtis neišvyko, liko apgauti sukčių. Dar vėliau kreipėsi į policiją dėl minėto įvykio. Prašo jį pripažinti byloje nukentėjusiuoju bei civilinių ieškovu 900 Eur sumai (9 tomas b.l. 169-170).

2015-03-10 nutarimu V. K. pripažintas nukentėjusiuoju (9 tomas b.l. 171).

2015-03-10 V. K. pateikė civilinį ieškinį 3105,00 Lt. (900,00 Eur) sumai. 2015-03-10 nutarimu V. K. pripažintas civiliniu ieškovu (9 tomas b.l. 172-173).

57. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju 2011-10-05 R. G. nurodė, kad 2011-05-13 į mobilųjį telefoną paskambino moteris, klausinėjo apie keliones, kur atostogauja ir t. t. Po to skambino vyriškis ir pasakė, kad jis yra atrinktas ir kviečiamas dalyvauti prezentacijoje, kuri vyks „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, 2011-05-13, 18.00 val. Dalyvavo kartu su žmona. Buvo tik vienoje prezentacijoje, ją vedė vyras, kalbėjo angliškai, vertėjavo moteris ir dar viena moteris buvo šalia. Jokios prievartos nebuvo naudojama, buvo rodomos skaidrės, buvo įtikinėjama, kaip jie gerai atostogaus ir kur gyvens. Prezentacijos metu buvo sudaryta sutartis. Pinigų neturėjo, su žmona buvo išvykę į namus pasiimti pinigų. Buvo sumokėta 2415 Lt. Tiek jis, tiek žmona pasirašė sutartyje. Ją padavė pasirašyti moteris, kuri taip pat pasirašė sutartyje. Pinigus įsidėjo į voką, palinkėjo geros kelionės, ir jie išėjo. Į jokias kelionės nevyko. Neišvyko, kadangi negalėjo prisiskambinti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir suderinti su jais kelionių smulkmenų. Jis buvo nuvykęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą 2011-05-17 į Vilnių, ten nutraukė pasirašytą sutartį. Ofise buvo tik viena sekretorė, kuri ir nutraukė su juo sutartį. Pasakė, kad pinigai bus grąžinti per 2 savaitės. Tačiau pinigų iki 2011-10-05 jis neatgavo. Padaryta žala 2415 Lt. Tiek jis, tiek žmona turi pretenzijų. Žmona jau pripažinta nukentėjusiąją, prašo ir jį pripažinti nukentėjusiuoju (9 tomas b.l. 182).

2011-10-05 nutarimu R. G. pripažintas nukentėjusiuoju (9 tomas b.l. 183).

2015-03-18 R. G. pateikė civilinį ieškinį 700 Eur sumai. 2015-03-18 nutarimu R. G. pripažintas civiliniu ieškovu (9 tomas b.l. 186-187).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja 2011-09-29 V. G. davė analogiškus parodymus (9 tomas b.l. 188).

2011-09-29 nutarimu V. G. pripažinta nukentėjusiąja (9 tomas b.l.189).

58. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja 2011-09-28 A. Ž. nurodė, kad apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sužinojo iš telefoninio skambučio, kai asmuo, prisistatęs minėtos įmonės atstovu, atliko apklausą apie keliones. Antrą kartą paskambinęs telefonu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas pakvietė ją kartus su vyru dalyvauti prezentacijoje, kuri vyko Utenoje, (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje. Prezentacijoje dalyvavo kartu su vyru A. Ž.. Prezentaciją vedė A. C. generalinis menedžeris, buvo vertėja ir dar 2 atstovai. Prezentacijos metu buvo pasakojama apie keliones, visame pasaulyje turimus viešbučius, minėjo apie pigesnį apgyvendinimą užsienio šalių viešbučiuose be tarpininku, buvo rodomos skaidrės, kuriose buvo matomi jų viešbučiai, kuriuose apgyvendinami jų klientai. Kartu su vyru dalyvavo tik vienoje prezentacijoje. Buvo siūloma keliauti su jų firma – naudotis jų apgyvendinimo paslaugomis už tam tikrą kainą, jų viešbučiuose apsigyventi nemokamai, prieš tai sudarant paslaugų teikimo sutartį. Įtikinėjimai buvo, jie pasireiškė tuo, kad prie kiekvienos šeimos sėdėjo po vieną atstovą, kuris vis aiškino, kokia gera jų firma, klesti be jokios apgaulės, niekas nenori nieko apgauti. Ji momentais buvo suabejojusi, tačiau tas atstovas iš karto pamatė ir pradėjo įtikinėti ją, jog čia viskas gerai, neišsigalvokit, jie patikimi ir viskas bus puiku. Prezentacijos metu sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal pinigų priėmimo kvitą serija AMB Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartyje aptartos sąlygos ir tuo pačiu nutraukimo sutarties. Pagal sutartį pinigus sumokėjo A. C.. Suma buvo 2588.00 Lt. Pinigų su savimi neturėjo, vyras, nuvykęs į SEB bankomatą, nuėmė pinigus, jos tuo momentu neišleido išvykti, nes sakė, jog reikia kuo skubiau užpildyti sutartį. Sutartis buvo nepasirašyta, ją ir kvitą pasirašė generalinis mendžeris A. C.. Pinigus paėmė mergina, kuri visą laiką sėdėjo šalia jų. Nematė, tiesiog neatkreipė dėmesio, kur ji įsidėjo pinigus ir kam perdavė, pinigus padavė vyras A. Ž.. Nepasinaudojo jokiomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugomis, sutartį pasirašė 2011-05-28, o nutraukė 2011-06-01. Paslaugomis nepasinaudojo ir sutartį nutraukė, nes suprato, kad pateko į organizuotų sukčių pinkles, ir iškarto, t. y. 2011-05-31, parašė prašymą, kurį pristatė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonę Vilniuje. Prašymą nutraukti sutartį padavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkui T. B.. Bandė iš karto susigrąžinti pinigus, tačiau nuvykus į įmonę jie atsisakė grąžinti pinigus, paminėjo, jog grynųjų pinigų šiuo metu neturi ir dalį pinigų žadėjo po savaitės grąžinti. Paskutinį kartą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų bendravo su T. B., po to nuolatos skambino, tačiau į telefoninius skambučius niekas neatsiliepdavo. Iki šios dienos pinigų ir jokių žinių apie jų firmą negavo. Turi pretenzijų UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes jiems su vyru A. Ž. padaryta 2588.00 Lt turtinė žala (10 tomas b.l. 13-14).

2011-09-28 nutarimu A. Ž. pripažinta nukentėjusiąja (10 tomas b.l. 20).

2015-03-17 A. Ž. pateikė civilinį ieškinį 750 Eur turtinei ir 500 Eur neturtinei žalai (10 tomas b.l. 24).

2015-03-17 nutarimu A. Ž. pripažinta civilinė ieškove (10 tomas b.l. 23).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju 2011-09-28 A. Ž. davė analogiškus parodymus (10 tomas b.l. 25-26).

2011-09-28 nutarimu A. Ž. pripažintas nukentėjusiuoju (10 tomas b.l. 27).

????

Kitų liudytojų parodymai:

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja 2009-12-18 R. J. parodė, kad dirba Valstybiniame turizmo departamente informacijos, analizės ir kontrolės skyriaus vedėjos pareigose. Jų skyrius išduoda kelionės organizatorių arba kelionių agentūros pažymėjimus, atlieka rizikos priežiūrą. Kelionių organizatoriaus pažymėjimas išduodamas įmonei, kuri organizuoja ir parduoda savo kelionės. Kelionių agentūros pažymėjimas išduodamas įmonei kai ji parduoda kitų kelionių organizatorių kelionės. Kelionių organizatorius yra ta įmonė, kuri ji anksto parengia ir už bendrą kainą parduoda tiesiogiai arba per tarpininkus turizmo paslaugų paketą, iš kurį įeina ne mažiau kaip dvi turizmo paslaugos, t. y. apgyvendinimas, vežimas, informacijos paslaugos, pramogų ir laisvalaikio paslaugos, maitinimas. Dėl jų pareiškimo, rašyto policijai, dėl neteisėtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, paaiškina, kad 2009 metų gruodžio mėnesio pradžioje į jų departamentą kreipėsi daug piliečių, kurie nurodė, kad jie buvo kviečiami į prezentaciją, kurioje, kaip jie suprato, bus pristatoma nauja turizmo agentūra Lietuvoje. Tačiau prezentacijoje jie nusipirko keliones, po ko jiems iškilo abejonės dėl šios įmonės veiklos teisėtumo. Jiems didelį įtarimą sukėlė pats pardavimo būdas, nes buvo daromas didelis psichologinis spaudimas. Jie patikrino savo duomenų bazėje ir nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ į juos nesikreipė ir jiems nebuvo išduotas nei kelionių agentūros, nei kelionių organizatoriaus pažymėjimas. Vėliau nukentėję piliečiai jiems pateikė sutarčių kopijas, kurias jie pasirašė su minėta bendrove. Jų skyrius atliko pateiktų sutarčių analizę ir įvertinimą, po ko gali pareikšti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kelionių organizatoriaus pažymėjimas, kadangi jie parduoda apgyvendinimą ir aptarnavimo paslaugas, kaip nurodyta sutarties 1 punkte. Realiai jie parduoda apgyvendinimą, vežimo paslaugas, ekskursijas ir kitas paslaugas, ką patvirtina bendrovės išduotas patvirtinimas. Šiuo atveju bendrovė teikia ne mažiau kaip dvi turizmo paslaugas. 2009-12-16 pas juos į departamentą užėjo du vyrai ir moteris. Vienas vyras prisistatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi C. L., moteris prisistatė direktoriaus pavaduotoja, kitas vyras prisistatė kaip teisininkas. Ji jiems viską išaiškino, kad pagal jų veiklos pobūdį jiems reikia kelionių organizatoriaus pažymėjimo, su kuo jie sutiko ir domėjosi, kokių reikia dokumentų, norint gauti minėtą pažymėjimą. Jie suprato, kad jie ruošiasi kreiptis į jų departamentą dėl pažymėjimo gavimo (10 tomas b.l. 108-109).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja 2009-12-22 L. P. parodė, kad 2009 metų lapkričio pradžioje į jų bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius C. L. dėl buhalterinių paslaugų teikimo tvarkant jų bendrovės buhalterinę apskaitą. Jų bendrovės veikla - buhalterinių paslaugų teikimas. Su juo suderino sutarties sąlygas, paruošė standartinę jų paslaugų teikimo sutartį, kurią bendrovių vadovai pasirašė 2009-11-10 jų ofise (duomenys neskelbtini) 4. Sutartį C. L. pasirašė tik anglų kalba, nes lietuviškai jis nesupranta. Prideda sutarties kopiją, 3 lapus. Po sutarties pasirašymo jie pradėjo tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją, ruošti ataskaitas Sodrai, Mokesčių inspekcijai, kurias pateikdavo šioms institucijoms elektroniniu būdu, nes turėjo tam įgaliojimą. Ji vedė jų didžiąją knygą, kasos knygą, pirkimų - pardavimų žurnalus, atskaitingo asmens žurnalą pagal jų pateiktus dokumentus. Dokumentus jai atnešdavo direktoriaus asistentė E. J.. Dokumentų perdavimo aktai nebuvo pildomi, nes šia bendrove ji pasitikėjo ir tokia yra praktika. Suvedus duomenis, dokumentus (kasos dokumentus, sąskaitas faktūras, pinigų priėmimo kvitus) 2009-12-21 grąžino E. J., nes pasak jos, dokumentai buvo reikalingi Mokesčių inspekcijai. Iš jos kompiuteryje likusių duomenų gali pasakyti, kad pagal jai pateiktus pirminius dokumentus bendrovė per 2009 metų lapkričio mėnesį gavo pajamų 137 267,90 Lt, per 2009 metų gruodžio mėnesį jie gavo 229 637,30 Lt pajamų. Per veiklos laikotarpį už paslaugas jie išleido 58 212,34 Lt, mokant grynaisiais, be to, pavedimu turėjo sumokėti 51 273,15 Lt sumą. Kiek tiksliai buvo sumokėta pavedimu, dabar pasakyti negali, nes neturiu duomenų. Kasos knygos duomenis ji turi 2009-12-17 dienai ir gali pasakyti, kad kasos grynųjų pinigų likutis turėjo būti 248 101 Lt sumai. Šią sumą pagal 2009-12-17 kasos išlaidų orderį Nr. 12 yra paėmęs direktorius C. L.. Orderyje jis yra pats pasirašęs ir, kiek žino, šis orderis yra policijoje prie dokumentų paimtų per kratą. E. J. ją informavo, kad šią sumą direktorius paėmė norėdamas atsiskaityti su viešbučiais Tenerifėje. Kai reikėjo bendrovę registruoti PVM mokėtoju, E. J. pateikė jai UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarčių kopijas su viešbučiais Tenerifėje, pagal kurias UAB „(duomenys neskelbtini)“ už tarpininkavimą rezervuojant viešbučius priklauso 10 proc. nuo užsakymų sumos. Šių sandorių smulkmenų ji nežino. Dėl bendrovės veiklos žino tai, kad jie tarpininkauja rezervuojant viešbučius. Už jų paslaugas jie yra sumokėję jiems 4174 Lt pavedimu už lapkričio mėnesį (10 tomas b.l. 31).

Papildomai apklausta liudytoja 2012-01-18 L. P. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikia buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)” gali pasakyti, kad su pastaraisiais buvo sudaryta Buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų sutartis, pagal kurią teikė jiems paslaugą, tvarkė jų buhalterinę apskaitą pagal jų pateiktus ūkinės finansinės veiklos dokumentus. Sutartis su bendrove buvo sudaryta 2009-11-19 iki 2010-05-13 ir vėliau nuo 2010-07-01 iki 2011-06-16. Pradžioje sutartis buvo sudaryta, o vėliau nutraukta, kadangi nebuvo mokama pagal sutartį už suteikiamas paslaugas. Vėliau vėl sudarius sutartį už paslaugas mokestį imdavo iš anksto. Dėl direktorių bei UAB „(duomenys neskelbtini)” vadovų gali pasakyti, kad buvo kažkokie užsieniečiai, pirmas, kiek pamena, buvo N. T., po jo buvo dar vienas, pavardės, vardo nepamena, paskutinis buvo G. J.. Ji su jais bendravo per UAB „(duomenys neskelbtini)” administratore E. J.. Pastaroji jai pateikdavo ūkinės finansinės veiklos dokumentus arba ji pati nuvažiuodavo į jų ofisą Vilniaus vartuose, kur administratorė jai duodavo dokumentus. Pagal jai pateiktus dokumentus ji suvesdavo visus dokumentus į apskaitą, sutvarkydavo ataskaitas Mokesčių inspekcijai, Sodrai, paskaičiuodavo darbo užmokestį ir dokumentus grąžindavo E. J. arba bendrovės direktoriui. Apie tai, kad dokumentai grąžinti ir juos gavo UAB „(duomenys neskelbtini)”, jai pasirašydavo E. J., jei nebūdavo direktoriaus, arba pats direktoriaus, jei jis būdavo. Atnešus dokumentus bei juos perimant E. J. juos visus sutikrindavo. Dėl pačios UAB „(duomenys neskelbtini)” ūkinės finansinės veikos bei buhalterinės apskaitos gali pasakyti, kad pagrindinės bendrovės pajamos buvo gaunamos lėšos iš klientų pagal sudarytas sutartis dėl apgyvendinimo užsienio viešbučiuose. Jai buvo pateikiamos sutartys bei prie jų kasos pajamų orderiai dėl įmokų pagal sutartis. Kiek pamena, kasos pajamų orderiuose buvo UAB „(duomenys neskelbtini)” direktoriaus parašai. Suvedus kasą, E. J. paklausdavo, kur yra kasa, seifas, laikomi bendrovės pinigai. E. J. atsakydavo, kad visi pinigai, kasa yra pas direktorių, nes jis kasininkas ir atsakingas už tai. Bendrovės pagrindinės išlaidos buvo darbo užmokestis darbuotojams, kiek pamena, mažiausias darbo užmokesčio vidurkis darbuotojui buvo 1400 Lt, tai susidarydavo nemaža suma Sodrai bei gyventojų pajamų mokesčio. Kiek pamena, buvo vėluojamos mokėti įmokos Sodrai, dėl to Sodra net grasino kreiptis dėl bankroto. Taip pat nemažai išlaidų sudarė apmokėjimai viešbučiams Lietuvoje už konferencijų sales, nes UAB „(duomenys neskelbtini)” vykdė pardavimus per prezentacijas viešbučiuose. Taip pat didelės išlaidos buvo telekomunikacijų tinklams už paslaugas, nes UAB „(duomenys neskelbtini)” reklamavosi telemarketingo būdu, skambindavo darbuotojai ir kviesdavo klientus į prezentacijas. Taip pat buvo kitų ūkinių išlaidų. Pagal pateiktus dokumentus matydavosi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” pagal bendradarbiavimo sutartį su „(duomenys neskelbtini)“ jiems sumokėdavo grynais pinigais. Jai buvo pateikiami dokumentai, iš kurių matydavosi, kad pagal kasos išlaidų orderius UAB „(duomenys neskelbtini)” direktorius perduodavo grynuosius pinigus, o „(duomenys neskelbtini)“ atstovas juos gaudavo. „(duomenys neskelbtini)“ atstovo ji nematė ir kaip būdavo perduodami pinigai, nežino. Perduodamos sumos „(duomenys neskelbtini)“ buvo įvairios - nuo 20 000 Eur ir daugiau, priklausydavo nuo iš klientų surinktų pinigų. Prie savo apklausos pateiks turimų UAB „(duomenys neskelbtini)” ataskaitų, suvestinių balansų kompiuterinius variantus elektroniniu paštu (10 tomo b.l. 32-33).

2012-01-23 liudytoja L. P. savo iniciatyva pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)” dokumentų perdavimo-priėmimo aktų kopijas (15 lapų) ir UAB „(duomenys neskelbtini)” 2011-06-30 balanso kopiją (2 lapai) (10 tomo b.l. 36-53).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju 2020-02-05 K. P. parodė, kad nuo pat įmonės įkūrimo dirba UAB „Auditas LT“, seniau buvęs pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“, skirtingose pareigose. Pradžioje buvo direktorius, šiuo metu yra komercijos vadybininkas. Kadangi praėjo jau daug laiko, jis negali prisiminti tikslių datų bei įvykių, todėl bandys atkurti tai, ką atsimena. Jis neatsimena ne tik tikslios datos, bet ir metų, tačiau atsimena, kad jų įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje taip pat dirba jo mama L. P., sudarė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, tačiau nepamena jo vardo bei pavardės, dėl buhalterinių paslaugų teikimo tvarkant jų bendrovės buhalterinę apskaitą. Jų bendrovės veikla - buhalterinių paslaugų teikimas. Jis nepamena, kas būtent suderino sutarties sąlygas su minėtu direktoriumi, tačiau jie turi paruošę standartinę jų paslaugų teikimo sutartį. Paprastai sutartį pasirašo bendrovių vadovai, tačiau nepamena, ar tuo metu jis buvo jų bendrovės vadovu, ir nepamena, kas būtent iš jų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pusės pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Pamena, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovai, jie su laiku keitėsi, tačiau jis pamena tik paskutinį iš jų – G. J., nemokėjo lietuvių kalbos. Kiek atsimena, su minėtos įmonės atstovais daugiausia buvo bendraujama su mergina vardu E. J., bendraudavo jo mama L. P., tačiau esant būtinumui bendraujant su bendrovės vadovais jis padėdavo, nes moka anglų kalbą. Pamena, kad įmonės ofisas buvo Vilniaus Vartuose, taip pat žino, kad įmonės veiklos sritis buvo kelionių organizavimas. Įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė jo mama, o jis tik kartais padėdavo jai susikalbėti su G. J., kuris buvo vienintelis įmonės vadovas su kuriuo man teko bendrauti, lietuvių kalbos jis nemokėjo. Taip pat jis pamena, kad teisinius bendrovės reikalus tvarkė teisininkas K. R.. Nei jis, nei jo mama tikrai jokių sąskaitų, tame tarpe ir ofšorinių, jokiame banke UAB „(duomenys neskelbtini)” vardu neatidarinėjo. Norėtų pažymėti, kad jie apskritai nedirba su klientų bankų sąskaitomis, neturi prisijungimų prie jų sąskaitų, neatlieka jokių pavedimų, tame tarpe ir mokesčių ar darbo užmokesčio mokėjimų. Nei jis, nei jo mama, ar kitas jų bendrovės darbuotojas negalėjo patarti G. J. ir/ar kam nors kitam atidaryti įmonės vardu ofšorinę sąskaitą ir atlikinėti mokėjimus iš jos. Kaip jau minėjo, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterine apskaita dirbo jo mama, todėl jis nieko apie tai pasakyti negali. Jie dirba daug metų pagal nusistovėjusią praktiką, kuomet dokumentacija yra tvarkoma pagal kliento (įmonės) atsakingų asmenų pateikiamus dokumentus, jie patys jokių orderių, pinigų priėmimo kvitų ir pan. neišrašo ir neišrašydavo. Pagal jiems pateiktus dokumentus jie suveda visus dokumentus į apskaitą, sutvarko ataskaitas Mokesčių inspekcijai, Sodrai, paskaičiuoja darbo užmokestį ir dokumentus grąžina klientams, klientų dokumentų pas save stengiasi nelaikyti. Jie yra bendrovė, tvarkanti klientų buhalterinę apskaitą, į artimą bendravimą su klientų vadovais jie nesileidžia. Jis nepamena jokio susirinkimo, kuriame, be jų su mama, butų dalyvavę E. J., K. R., daug UAB „(duomenys neskelbtini)” vadybininkų ir G. J., taip pat nepamena, kad G. J. būtų minėjęs ar skundęsis, kad kažkas iš jo reikalauja pinigų. Kartais, esant reikalui, buvo organizuojami darbiniai susitikimai, kuriuose, be jų su mama, dalyvaudavo E. J., K. R. ir G. J., tačiau jų metu buvo aptariami klausimai, susiję su ataskaitomis, priėmimo ir atleidimo klausimais ir pan. Jis pas G. J. namuose (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nepamena, buvo tik vieną kartą, tikslios datos nepamena. Tą kartą jis paskambino G. J. į jo naudojamą mobiliojo ryšio numerį, kurio dabar nepamena, ir paklausė dėl atsiskaitymo už buhalterines paslaugas, nes jis už jas nebuvo atsiskaitęs. G. J. pakvietė jį atvykti į jo namus (duomenys neskelbtini), jis jau nepamena, kodėl G. J. jį kvietė būtent į namus, gal jis jau nebeturėjo ofiso, o gal ir dėl kitos priežasties, nes G. J. buvo mėgėjas „pabaliavoti“, tačiau pamena patį faktą, kad buvo pakviestas pas jį į namus. Kai jis pas šį atvyko, pamatė, kad name yra kitų, jam nepažįstamų, žmonių, tačiau E. J., K. R. tuo metu nebuvo. Jis nepamena, ar G. J. su juo tą dieną atsiskaitė, ar tik pažadėjo atsiskaityti, tačiau jis tik pasikalbėjo trumpai su G. J. ir išvažiavo. Tai buvo jo vienintelis apsilankymas G. J. namuose (duomenys neskelbtini) ir daugiau jis jo nebuvo matęs. Jis net apytiksliai nepamena, kada tai buvo, nes praėjo jau daug metų, jis nepamena, ar G. J. atsiskaitė su jų įmone už suteiktas buhalterinės apskaitos paslaugas. Jis nežino, kada būtent ir kokiomis aplinkybėmis G. J. išvyko iš Lietuvos. Jis nedalyvavo G. J. perduodant įmonės dokumentus kitam asmeniui, taip pat pasirašant dokumentus dėl įmonės perdavimo kitam asmeniui. Jis nepažįsta asmenų vardais A. ir A. W. (10 tomas b.l. 55-56).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja 2009-12-22 E. J. parodė, kad 2009 metų. lapkričio 18 pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)” direktorius asistentės pareigose. Jos darbo funkcijos - vadovo nurodymų vykdymas. Galutinai jos funkcijos nebuvo apibrėžtos, nes bendrovė tik kūrėsi. Ją į darbą priėmė direktorius C. L., su kuriuo pasirašė darbo sutartį, kurioje buvo numatytas apie 2000 Lt atlyginimas atskaičius mokesčius. Įsidarbinant direktorius C. L. ją informavo, kad bendrovės veikla - tarpininkavimas teikiant apgyvendinimo paslaugas Tenerifėje. Maždaug 2009 metų gruodžio mėnesio pradžioje jų teisininkas K. R. elektroniniu laišku ją informavo, kad pagal LR įstatymus jų bendrovei reikia kelionių organizatoriaus pažymėjimo. Šį pranešimą ji perdavė direktoriui C. L.. Po kelių dienų K. R. asmeniškai šią informaciją dar kartą pateikė direktoriui, po ko jie visi kartu važiavo į Turizmo departamentą sužinoti pažymėjimo gavimo sąlygų. Šiuo metu ruošiami dokumentai pažymėjimo gavimui. Apie įmonės steigimą nieko nežino. Bendrovės kasininko pareigas atlieka direktorius C. L., apie tai ją informavo pats direktorius. Tačiau kur saugomi kasos pinigai, nežino, nes tai ne jos kompetencija. Kur kasos grynųjų pinigų likutis, galėtų atsakyti pats direktorius. Bendrovėje nei buhalterio, nei direktoriaus pavaduotojo nėra. Apskaitą veda samdoma bendrovė UAB „V. F.“. Realiai bendrovei vadovavo direktorius C. L., kadangi jis vienintelis duodavo nurodymus, kurių visi klausydavo. Direktorius kalbėjo tik angliškai, lietuviškai nesupranta. Jai buvo išmokėtas apie 900 Lt atlyginimas už lapkričio mėnesį dirbtą laiką. Išmokėjo direktorius grynais, pasirašant žiniaraštyje. Apie bendrovės veiklą žino tik tai, kad dalis darbuotojų vykdė apklausas telefonu, kitos dalyvaudavo prezentacijose. Kaip sudaromos sutartys su klientais, kaip vyksta apmokėjimas, nežino, nes tai ne jos kompetencija. Kiek yra girdėjusi, standartinės sutarties šabloną yra paruošęs teisininkas K. R., kurio pareigų bendrovėje nežino. Kiek yra girdėjusi iš direktoriaus, bendrovė pirmiems klientams pagal sutartis ir išankstines rezervacijas suteiks apgyvendinimo paslaugas Tenerifėje 2010 metų sausio mėnesį. Jos žiniomis, yra vienintelė sutartis dėl jų bendrovės tarpininkavimo paslaugų apgyvendinant su „R. R.“ viešbučiu, kurią pateiks iki 2009-12-31. Dėl sutarčių ruošimo, nutraukimo, pinigų grąžinimo, nieko nežino, nes tai ne jos kompetencija. Papildomai pareiškia, kad apie penkis kartus direktoriaus nurodymu ėjo į Danske BANK, esantį šalia jų ofiso, ir nuo banko sąskaitos pagal čekių knygelę nuėmė grynus pinigus, tačiau sumos nurodyti negali, nes neprisimena. Čekių knygelę jai davė direktorius, o nuimtus pinigus perduodavau jam. (10 tomas b.l. 58).

Papildomai apklausta liudytoja 2011-07-07 E. J. parodė, kad per pažįstamus 2009-11-18 įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus asistente. Įsidarbinant pokalbis vyko teisininko K. R. kontoroje pastate „(duomenys neskelbtini)“. Pokalbis vyko tik su K. R.. Pokalbio metu buvo bendraujama įvairiais klausimais, tikrinamos jos anglų kalbos bei kitos žinios. Maždaug po savaitės K. R. jai paskambino ir pasakė, kad ji tinka ir su ja susisieks bendrovės direktorius ir akcininkas C. L.. Maždaug po dviejų savaičių jai paskambino C. L. ir ji su juo susitiko „(duomenys neskelbtini)“ viešbučio „(duomenys neskelbtini) Vilnius vestibiulyje. Susitikime dalyvavo ir J. T.. C. L. jį pristatė kaip kolegą. Pokalbis vyko apie bendrovės veiklos koncepciją, kuo ji užsiims. Kaip suprato, bendrovė tik pradėjo savo veiklą. Vyko steigimo procesas. J. prasitarė, kad jis yra padalinio Latvijoje vadovas. C. L. pokalbio metu pasakė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiiminės klientų apgyvendinimu užsienio kurortų viešbučiuose, kurie bus pristatomi prezentacijų metu. Prezentacijų metu bus pristatomi viešbučiai Tenerifeje, o laikui bėgant veikla bus plečiama bei reprezentuojami viešbučiai ir iš kitų šalių. Pabendravus ieškojo patalpų ofisui. Per nekilnojamojo turto agentą buvo surastos patalpos (duomenys neskelbtini), Vilnius („(duomenys neskelbtini)) penktame aukšte. Išsinuomojus patalpas, vyko personalo paieškos. Atrankos vyko buvusiame „„(duomenys neskelbtini)“, dabar „(duomenys neskelbtini)“, viešbutyje. Personalas buvo ieškomas telemarketingui, administracijai, vykdyti pardavimams - kelionėms. Viešbučius pateikdavo jau pats vadovas C. L.. Surinkus personalą vyko bendrovės veikla. 2009-11-18 vyko pirma UAB „(duomenys neskelbtini)“ prezentaciją viešbutyje „(duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini)“. Prezentacijos eiga buvo tokia - vyko dvi prezentacijos, kurių vieną pristatinėjo C. L., ? kitą - G. B.. Prezentacijų metų buvo reprezentuojami viešbučiai Tenerifeje, kokie, nepamena. Prezentacijų metu buvo paaiškinama, kaip vykti į viešbučius, kada pigiau, kaip rezervuoti skrydžio bilietus. Taip pat buvo pasakojama, kad nuvykus į viešbutį būtina sudalyvauti ten vyksiančioje prezentacijoje dėl to viešbučio narystės. Tai buvo viena iš pagrindinių apgyvendinimo Tenerifės viešbučiuose sąlyga. Jei jų nusiųstas klientas nesudalyvaudavo, tai jiems reikėdavo mokėti baudą. Ar ji buvo mokama, ar ne, nežino. Po prezentacijų dalyviai dalyvaudavo loterijoje, kurių metu buvo traukiami vokeliai. Vokeliuose būdavo prizai - laikrodžiai, kameros, televizoriai. Ar buvo nuolaidos apgyvendinimui viešbučiuose, nepamena. Po prezentacijų klientai įsigijo apgyvendinimo paslaugas reprezentuotuose viešbučiuose, sudarė sutartis, mokėjo pinigus. Kokią sumą reikėjo mokėti, nustatydavo patys vadovai - C. L.. Gauti pinigai buvo pas vadovą. Pasirašę sutartis dėl apgyvendinimo klientai atvykdavo pas juos į ofisą ir toliau bendravo su darbuotojais, atsakingais už rezervacijas dėl išvykimo. Ji sudalyvavo tik vienoje pirmų prezentacijų ir daugiau jose nedalyvavo. Dirbo pagrinde ofise. Darbo pobūdis buvo visas dokumentų ruošimas - priėmimas, atleidimas iš darbo, tabeliai, įsakymai, darbo ir priešgaisrinė sauga. Kontroliavo, kad darbuotojai būtų savo darbo vietoje, būtų atliekami darbai. Atlyginimus darbuotojams pagal žiniaraštį mokėdavo ji. Jai C. L. duodavo pinigus, žiniaraštį, ir liepdavo išmokėti atlyginimus. Ji pinigus išmokėdavo, darbuotojas, gavęs pinigus, pasirašydavo, ji grąžindavo pasirašytą žiniaraštį C. L.. Viskas vyko kaip ir gerai - buvo prezentacijos, klientai važiavo į viešbučius ir pan. Problemos prasidėjo, kai paaiškėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tokiai veiklai turėjo gauti licenciją, o jos nebuvo. Prasidėjo patikrinimai iš valstybinių institucijų. Tai prasidėjo 2009 metų gruodžio mėn. Prasidėjus nemalonumams, pasklido informacija viešoje erdvėje ir atsirado nepatenkintų klientų, kurie pageidavo nutraukti sutartis ir susigrąžinti pinigus. Prasidėjus problemoms, C. L. pradėjo panikuoti. Tada ji sužinojo apie asmenį vardu A. W., kuris neva realiai vadovauja bendrovei. Jis nusprendė bei nurodė C. L. pasitraukti iš direktoriaus pareigų ir išvažiuoti iš Lietuvos 2010 metų sausio mėn. C. L. vietą užėmė N. T.. Jam pradėjus vadovauti, veikla vyko toliau. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsiėmė licenciją ir veikla tapo kaip ir legali. Ji atlikinėjo savo pareigas ir su klientais reikalų neturėjo. Darbo užmokestį mokėjo pats N. T., pagal žiniaraštį. Naujas vadovas stengėsi vykdyti veiklą be skolų, klientų skundų, dirbti sąžiningai. 2010 metų liepos mėn. N. T. pakeitė G. J.. Mano, kad A. W. vėl tai įtakojo. G. J. buvo vadybininkas ir dirbo bendrovėje seniai. Pradėjus vadovauti G. J., bendrovei grėsė bankrotas, tačiau jis viską sutvarkė, skolas mokėjo palaipsniui, pagal grafiką, nuolat bendraudavo su nepatenkintais klientais, stengėsi rasti kompromisus, esant reikalui, grąžindavo pinigus. Viskas vyko kaip ir normaliai, sklandžiai. 2011 metų sausio mėn. prasidėjo mokėjimų vėlavimai. N. S., darbuotojams, klientams, paslaugų teikėjams. G. J. tai motyvavo pardavimų nebuvimu. G. J. dar buvo prasitaręs, kad steigs naują bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, kurios vardu vykdys tokią pačią veiklą. G. J. sakė, kad nori atsiriboti nuo A. W. ir vykdyti veiklą savo pajėgomis su nauja bendrove. Kada jis įsteigė UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji nežino. Tačiau po prasidėjusių problemų 2011 metų sausio mėn. palaipsniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai pervedami į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat šiai bendrovei buvo renkami ir nauji darbuotojai. Ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors G. J. siūlė pereiti į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi ji nesutiko, tai jis paprašė padėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus asistentei Ž. Š., esant reikalui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą vykdė (duomenys neskelbtini), Vilnius. Abi bendrovės veiklas vykdė atskirai. Pagal sudarytas sutartis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu klientai vyko į viešbučius iki jai išeinant iš darbo 2011 metų birželio 15 d. Kas kada ir kur vyksta, ji nežino, tačiau iš darbuotojų girdėjo, kad žmonės vyksta, nors G. J. atlyginimų nemokėjo. Atlyginimą mokėti darbuotojams G. J. buvo įpareigojęs ją. Jis duodavo pinigų pagal buhalterijos pateiktą žiniaraštį, kurį patikrindavo ir jai tada duodavo pinigų atlyginimams. G. J. valdė visus bendrovės finansus. 2011 metų balandžio - birželio mėn., kai reikėdavo pinigų apmokėjimams, tekdavo važiuoti jų paimti pas G. J. į T., kur jis gyveno. Ofise jis lankydavosi retai. 2011 metų gegužės pabaigoje, nemokant nuomos sutarties už patalpas (duomenys neskelbtini), Vilnius, persikraustė į (duomenys neskelbtini) , Vilnius. Taip pat patalpos (duomenys neskelbtini) jau buvo per didelės, nes buvo nedaug darbuotojų. Persikraustė 2011 metų gegužės 30 d. Bendrovei vis dar vadovavo G. J.. Taip pat 2011 metų sausio mėn. G. J. organizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigimą ir palaipsniui darbuotojus permetinėjo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikė (duomenys neskelbtini), Vilnius. Oficialiai direktoriumi buvo N. E., nors toliau viskam vadovavo G. J., visi pinigai ėjo per jį. Persikrausčius į (duomenys neskelbtini), Vilnius, padirbo dvi savaites ir ją atleido iš darbo 2011-06-15 savo prašymu. Ant prašymo pasirašė pats G. J. 2011 metų birželio 15 d. ryte. Ji pas jį nuvyko su 10 - 15 darbuotojų prašymais atleisti iš darbo savo prašymu. Ji taip padarė, nes 2011-06-14, jai paskambino G. J. ir atsiprašinėjo už viską, sakė, kad jai dėkingas kaip žmogui, verkė į ragelį, mano, buvo neblaivus. Jai kilo įtarimų, kad jis nemokės atlyginimų ir kad gali išvažiuoti iš Lietuvos, todėl ofise (duomenys neskelbtini) , Vilniuje, apie tai papasakojo ten buvusiems darbuotojams, pasakė, kad išeina iš darbo, ir ten buvę darbuotojai parašė prašymus, kuriuos nuvežė G. J. 2011-06-15 ryte. Jis buvo blaivus, pasirašė prašymus, sakė, kad su bendrove blogai, skolos. Jai susidarė įvaizdis, kad jis ruošiasi išvažiuoti. Buvo minėjęs, kad važiuos į Maltą dirbti, ir jai tai buvo pasiūlęs. Su pasirašytais prašymais grįžo į ofisą, perdavė buhalterinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ prašymus, kad sutvarkytų atleidimus, ir tiek. 2011-06-15 išėjo iš ofiso (duomenys neskelbtini), Vilnius. Raktai iš darbuotojų buvo surinkti ir palikti patalpose, o ji jas užrakino. Visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai ir daiktai buvo ten palikti. Ji raktą norėjo atiduoti G. J., tačiau jo neberado. Jai bendrovė liko skolinga apie 20 000 Lt sumą pagal darbo sutartį (10 tomas b.l. 59).

Papildomai apklausta liudytoja 2011-07-12 E. J. parodė, kad dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbuotojos užsakinėjo viešbučius pagal sudrytas sutartis su klientais, tačiau kiek žmonių išvyko, ji tikrai negali pasakyti. Visi grynieji buvo pas G. J., jis jai duodavo pinigų, kai reikėdavo apmokėti už komunalines paslaugas, darbo užmokestį ir kitą. Kur G. J. laikydavo grynuosius nežino, kai paprašydavo, tai duodavo iš kišenės kelnių ar švarko. Taip pat buvo, kad klausdavo, už ką reikia mokėti ir palikdavo pinigų ofise. Apmokėjus sąskaitą jam reikėdavo pateikti apmokėjimo dokumentą bei sąskaitą, pagal ką buvo mokama. Nuo 2011 metų sausio pradėjo vėluoti atsiskaitymai su tiekėjais, darbo užmokestis. G. J. teigimu, nebuvo pinigų, tačiau pagal sudaromas sutartis dėl apgyvendinimo matėsi, kad pinigų turėtų būti, nes klientai mokėjo už paslaugą, numatytą sutartyje. Vėliau G. J. nuo balandžio mėn. jau retai lankydavosi ir ofise, o 2011 gegužį - birželį iš viso nebuvo atėjęs į ofisą. Visi nuolatos klausdavo, kada bus mokamas darbo užmokestis, grąžinami klientams pinigai, apmokamos sąskaitos. Bendrovės darbuotojas T. B., kuris dirbo su nepatenkintais klientais, reikalavusiais grąžinti pinigus, irgi klausinėdavo G. J., kada bus grąžinami pinigai, nes reikėjo grąžinti juos nepatenkintiems klientams. G. J. pateikdavo tik vieną atsakymą, kad blogi pardavimai ir nėra pinigų, kad gal ateityje bus geriau. Tačiau reikalai nesitaisė, o tik blogėjo. Iki paskutinės akimirkos tikėjosi, kad sumokės atlyginimus ir viskas bus gerai, tačiau taip neįvyko. Ji dar su Sodra derėdavosi, kad bus sumokėti mokesčiai dalimis, palaipsniui, G. J. prašymu ir tai sakydavo ir pačiam G. J., į ką jis atsakydavo, kad gerai, sumokėsime rytoj ir pan., t. y. buvo vien pažadai ir tiek. 2011 balandžio mėn. ji vyko su bendrovės darbuotoju F. G. B. į Maltą, kur jis derėjosi su nauju viešbučiu - pavadinimo nepamena, kad jis priimtų klientus. Kiek pamena, kad lyg tai ir buvo sutarta, tačiau vėliau G. J. nusprendė to viešbučio paslaugomis nesinaudoti. 2011 metų gegužės mėn. į Maltą skrido viena, kad sužinoti, kaip Maltoje įkurti įmonę. Pabendravus su vietiniu teisininku, surinkus informaciją, grįžo ir perdavė ją G. J.. Kiek žino, jis vėliau įsteigė Maltoje įmonę N.T.S. - (duomenys neskelbtini). Tai buvo G. J. ir F. G. B. idėja. Jai irgi siūlė ten dirbti, tačiau ji atsisakė. Bendrovės veikla turėjo būti tokia pati - apgyvendinimo paslaugos, tačiau paslaugos turėjo būti parduodamos kompaktinių plokštelių pagalba, o būtent, klientas įsigyja kompaktinę plokštelę, kur yra tik jam skirta informacija bei apgyvendinimo paslauga konkrečiame viešbutyje ir per kompiuterinę sistemą ji tik susisiekia su viešbučiu ir gauna paslaugą. Kaip ta paslauga konkrečiai veikia, ji nežino, nematė. Už jos kūrimą, diegimą buvo atsakingas kažkoks žmogus Maltoje, vardu A.. Jai jį teko matyti Maltoje, tačiau artimiau nebendravo (10 tomas b.l. 63-69).

Papildomai apklausta liudytoja 2012-01-26 E. J. parodė, kad dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“, visus grynuosius valdė G. J., jis turėjo bendrovės kasoje esančius pinigus. Ji perdavinėjo bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos dokumentus buhalterinę apskaitą tvarkančiai bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai L. P.. Ji suvesdavo duomenis, paruošdavo balansus, ataskaitas, sutvarkius dokumentus bei paruošus ataskaitas VMI bei Sodrai, balansus, apskaičiavus darbo užmokestį, dokumentus L. P. grąžindavo jai. Apie dokumentų priėmimą - perdavimą pasirašydavo aktuose. Dokumentus atveždavo pati L. P. ar jos darbuotojas Kęstas į ofisą, arba vykdavo viena arba su G. J. dokumentų pasiimti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą „(duomenys neskelbtini), Vilnius, pasaže „(duomenys neskelbtini)”. G. J., gavęs balansus, ataskaitas, darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščius, juos nagrinėdavo, studijuodavo vienas, užsidaręs kabinete. Jos apie balansus, ataskaitas nieko neklausdavo, tik išstudijavęs dokumentus jai duodavo pinigų sumokėti mokesčiams nuėjus į banką. Ji pati balansų, ataskaitų VMI bei Sodrai nenagrinėdavo, tik pagal buhalterinę apskaitą tvarkančios bendrovės pateiktus žiniaraščius mokėjo atlyginimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams. Pinigų atlyginimams mokėti jai duodavo G. J., išstudijavęs darbą užmokesčio mokėjimo žiniaraščius bei suskaičiavęs, kiek reikia pinigų. Ji sumokėdavo darbuotojams darbo užmokestį, o pasirašydavo žiniaraštyje, kad gavo pinigus. Dėl apmokėjimo viešbučiams pagal sudarytas sutartis su klientais ji nelabai ką gali pasakyti, nes tokių mokėjimų neatlikinėjo. Kiek pamena, mokama buvo grynais (duomenys neskelbtini) E. K. ir kaip buvo mokami gryni pinigai, nežino. Pinigus veždavo G. J., F. G. B.. Jai atveždavo tik jau pasirašytus kasos orderius, kad pinigus (duomenys neskelbtini) atstovas gavo. Jei gerai atsimena, pasirašydavo kažkoks M. Š., bet tuo nėra tikra. Apie atskirus mokėjimus viešbučiams, kurie nurodyti klientų sutartyse, nieko nežino (10 tomas b.l. 70).

Papildomai apklausta 2020-02-06 E. J. (buvusi J.) parodė, kad šiame ikiteisminiame tyrime ji jau buvo apklausta kelis kartus, nors nepamena savo duotų parodymų, tačiau yra tikra, kad davė teisingus parodymus. Kadangi nuo įvykių praėjo jau labai daug laiko, ji nepamena tiksliai visų aplinkybių, tačiau papasakos tiek, kiek prisimins. Į jai užduotą klausimą apie pasitarimą, kurio metu G. J., tuometinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, tarėsi dėl galimybės pameluoti asmeniui vardu A. W. apie, neva, teisėsaugos domėjimąsi bendrovės reikalais, gali pasakyti, kad G. J. niekada nebuvo rengęs jokių pasitarimų, kurių metu būtų sprendžiamas klausimas dėl A. W. ar kitų asmenų veiksmų. Vardas A. W. jai yra pažįstamas, nes šį vardą buvo minėję UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriai C. L., N. T. bei G. J.. Jai susidarė įspūdis, kad šis asmuo buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių lyderis, tačiau asmeniškai jo niekada nematė. Kiek pamena, pas G. J. atvykdavo užsieniečiai, jis juos nusivesdavo į savo kabinetą, jie užsidarydavo ir kas ten buvo kalbama, ji nežino. Ji nepamena, ar šiose susitikimuose dalyvaudavo kas nors iš bendrovės darbuotojų, be direktoriaus, tačiau ji asmeniškai niekada šiuose susitikimuose nedalyvaudavo. Ji niekada nematė, kad G. J. kam nors, nesusijusiam su bendroves veikla, perdavinėtų pinigus. Taip pat nei ji pati, nei, kiek jai yra žinoma, joks kitas bendrovės darbuotojas nebuvo atsivedęs į bendrovės ofisą aktoriaus ar kokio nors kito asmens, kuris būtų vaidinęs teisėsaugos pareigūną, neva A. W. ar jo atsiustų žmonių suklaidinimui. Direktorius savo kabinete sėdėdavo vienas, užsidarydavo ir net kartais užsirakindavo, ji nematė, kad kada nors koks nors pašalinis žmogus būtų sėdėjęs šalia G. J. ir vaidinęs teisėsaugos pareigūną. Jai neteko girdėti, kad kada nors G. J. pasakotų apie jo sumušimą, neva, už tai, kad jis atsisakė sumokėti pinigus. Kadangi praėjo jau daug laiko, ji daug ko nepamena, todėl negali pasakyti, kas turėjo prisijungimus prie bendrovės banko sąskaitų/sąskaitos, tačiau tikrai šių prisijungimų neturėjo. Ji ir dabar tiksliai nežino, kas tai yra ofšorinė sąskaita ir tikrai negalėjo duoti jokių patarimų G. J. atidaryti ofšorinę sąskaitą, taip pat jai neteko girdėti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskritai turėtų tokias/tokią sąskaitą. Atlyginimas buvo mokamas tik grynaisiais pinigais pagal žiniaraštį, sudarytą buhalterines paslaugas teikiančios buhalteres, jokių išmokų iš neva ofšorinės sąskaitos niekada nebuvo gavusi. Bendrovės antspaudas buvo laikomas tai darbo stalo stalčiuje, tai ant stalo pas vadovą ir jį galėjo paimti bet kuris darbuotojas, kuriam iškildavo būtinybė pasinaudoti juo. Ji paimdavo antspaudą tuomet, kai reikėdavo sutvarkyti dokumentus: vadovo įsakymą, priėmimo-atleidimo dokumentus ir pan. Pasinaudojusi padėdavo į vietą. Antspaudas nebuvo saugomas seife, o „migruodavo“ po ofisą. Ji jau nepamena, kur ir kada paskutinį kartą pasinaudojo ir/ar matė bendrovės antspaudą. Ji nedalyvavo jokiame susirinkime G. J. namuose (duomenys neskelbtini), kuomet jis, neva, pasirašė dokumentus dėl bendrovės „perdavimo“ A.; pastarasis buvo bendrovės vadybininkas. Ji net nežino ir nemano, kad toks susirinkimas apskritai vyko, taip pat nežinojo apie tai, kad įmonė G. J. buvo kažkam perduota. Po jos išėjimo iš darbo minėtoje bendrovėje, ji daugiau nieko apie ją negirdėjo, jai nieko nėra žinoma apie jos veiklą ir jos likimą. Jai UAB „(duomenys neskelbtini)“ liko skolinga, nes už 3 mėnesius nebuvo išmokėtas darbo užmokestis. Dalį pinigų jai sumokėjo bankroto administratorius, nes ji buvo įtraukta į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąrašą (10 tomas b.l. 75-76).

Apklaustas kaip liudytojas P. R. (duomenys neskelbtini) parodė, kad, jo žiniomis, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje jis nedirba maždaug nuo 2011 m. birželio mėn., yra bankrutuojanti, šiuo metu veiklos nevykdanti, tikslaus įmonės adreso nurodyti negali. Paslaugos teikimo sutartį Nr. „(duomenys neskelbtini) pasirašė jis ir paimtus pinigus pagal kvitą AMB Nr. „(duomenys neskelbtini) (R. B. ir J. B. epizodai) perdavė į UAB „(duomenys neskelbtini)“. G. J. buvimo vieta jam nežinoma (2 tomas b.l. 85).

Apklaustas liudytoju (R. B. ir J. B. epizodas) 2011-11-15 W. D. S. parodė, kad jis 2010 rugpjūčio mėn. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, pareigos buvo pardavimų vadybininkas. Bendrovėje dirbo iki 2011 m. rugpjūčio arba liepos mėn., tiksliau nepamena. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, tikslaus adreso nepamena, jam taip pat žinoma, kad minėta bendrovė yra bankrutavusi. Apie pinigų priėmimo kvitą AMB Nr. „(duomenys neskelbtini) nieko konkretaus paaiškinti negali, kadangi nepamena, tačiau visuomet gaunami pinigai buvo atiduodami direktoriui G. J.. G. J. buvimo vieta jam nežinoma. Jis išvyko panašiu metu, kuomet jis (W. D. S.) išėjo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2 tomas b.l. 91).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju 2011-07-15 T. B. parodė, kad 2010 liepos mėn. 28 d. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ marketingo vadybininko asistentu. Jam darbą pasiūlė direktorius G. J., kai iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur dirbo jo draugė A. A., atvyko jos pasitikti. G. J. susitiko Vilniaus Vartų vestibiulyje ir jis jam pasiūlė darbą. Jis sutiko. Dirbant šiose pareigose bendravo su nepatenkintais klientais. Bendrovė užsiiminėjo apgyvendinimo paslaugų teikimu užsienio viešbučiuose. Nepatenkinti klientai būdavo, nes apsispręsdavo nevykti paskaitę atsiliepimus internete. Jam tekdavo su nepatenkintais klientais bendrauti, išsiaiškinti, kodėl atsisako kelionių, ir pan. Išklausęs pretenzijas ir vykdydamas klientų pageidavimus susigrąžinti sumokėtus pinigus pagal sutartis, eidavo pas direktorių G. J. ir prašydavo pinigų. G. J. jį išklausydavo, esant pinigų, jam jų duodavo atsiskaityti su nepatenkintais. Tačiau dažniau sakydavo, kad pinigų nėra, kad jam primintų vėliau. Būdavo, kad per savaitę atsiskaitydavo su dešimčia nepatenkintų, būdavo, kad per dvi savaites su vienu, o būdavo, kad mėnesį iš viso G. J. neduodavo tam reikalui pinigų. Visi pinigai buvo G. J. rankose, jis juos valdė. Bendrovės ofisas pradžioje buvo (duomenys neskelbtini), Vilnius, o 2011 metų gegužės mėn. persikraustė į (duomenys neskelbtini) , Vilnius. G. J. paskutinį kartą matė ofise (duomenys neskelbtini), Vilnius 2011 metų birželio pradžioje. Jis dar (duomenys neskelbtini), kažkur gyveno, rengė susitikimus, ką daryti, nes daug klientų nori atsiimti pinigus, o jų nėra. Gali pasakyti, kad buvo išvykusių, kurie grįžo ir buvo patenkinti suteiktomis paslaugomis, tačiau neigiama informacija padarė savo. Taip pat G. J. išlaidavo ir jie, darbuotojai, pergyvendavo, kad nemokamos algos ir pan. Taip pat jis G. J. mėgdavo lankytis baruose. Iš darbo išėjo 2011 metų birželio 15 d., nes nemokėjo atlyginimo ir pats G. J. buvo dingęs nuo birželio pradžios (10 tomas b.l. 102-104).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. M. nurodė, kad pagal pateiktą C.V. internete 2009-11-18 dieną įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ telemarketingo operatore. Įsidarbinant pokalbis vyko buvusio viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ kambaryje. Pokalbyje dalyvavo J. T. bei E. J.. Ji buvo pristatyta kaip bendrovės direktoriaus asistentė. Pokalbio metu daugiausia kalbėjo J. T.. Bendravo angliškai. Jis nurodė, kad bendrovė vykdys apklausas dėl apgyvendinimo kelionių metu bei jų prezentacijų. Po pokalbio ją bei dar nemažai žmonių pakvietė jau į bendrovės būstinę (duomenys neskelbtini), Vilnius, (duomenys neskelbtini). Tada atvyko nemažai jaunų merginų, kurias, kaip ir ją, priėmė vėl tas pats J. T.. Jis papasakojo, kaip vykdyti apklausas, pildyti anketas. Pradėjus dirbti, su ja sutartis buvo sudaryta po dviejų savaičių, t. y. po apmokymų. Sutartį pasirašė (duomenys neskelbtini), Vilnius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavo direktorius C. L.. Pradėjus dirbti, jos pareiga buvo bendravimas su klientais telefonu. Tai pasireikšdavo skambinant asmenims, įmonėms nurodytais kontaktiniais telefonais viešoje erdvėje - internete, telefonų knygose, bei klausinėti jų apie keliavimo ypatumus, kiek gali sau leisti bei kur norėtų keliauti ir pan. Gautą informaciją fiksuodavo anketose. Surinkus duomenis bei juos išanalizavus buvo kitas etapas. Kiti bendrovės darbuotojai skambindavo žmonėms ir kviesdavo juos į viešbučius, kurie teikdavo apgyvendinimo paslaugas kelionių metu prezentacijas, kurie vykdavo įvairiuose Lietuvos miestų viešbučiuose, pagrinde - buvusiame viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“. Pačiose prezentacijose ji nedalyvaudavo. Kiek jai teko girdėti, sukvietus žmones į prezentacijas, ten jau dalyvaudavo kiti bendrovės darbuotojai. Kviečiamiems asmenims buvo sakoma, kad jie laimėjo loterijoje laikrodžius, televizorių, kameras. Prezentacijų metu buvo pristatomi viešbučiai Tenerifeje, o būtent „(duomenys neskelbtini)“ tinkle, vėliau „(duomenys neskelbtini)“ Tenerifeje, Maljorkoje bei Juodkalnijoje. Taip pat buvo siūlomas „(duomenys neskelbtini)” viešbutis Maltoje. Buvo siūloma įsigyti pigesnį apgyvendinimą šiuose viešbučiuose sudarant sutartis 35 mėnesių laikotarpiui. Pagal sutartį galėdavo vykti keturi asmenys. Žmonės skaičiuodavo ir nuspręsdavo pasirašyti sutartis. Pasirašius sutartis apmokėjimas būdavo grynais prezentacijos metu. Kas su savimi pinigų neturėdavo, tai jiems būdavo siūloma nuvykti jų pasiimti iš bankomato ar namų. Apgyvendinimo paslaugos siūlomos buvo įvairaus amžiaus klientams, nors viešbučiai, kurie buvo reprezentuojami, galėjo apgyvendinti tik nuo 30 metų iki 60 metų. Prezentacijų metu kalbėdavo užsieniečiai, kurie sklandžiai bei glaustai perteikdavo visus siūlomų paslaugų privalumus, vertėjavo jaunos merginos. Po prezentacijų žmonės mokėdavo pinigus, sudarydavo sutartis. Prezentacijų metu surinktus pinigus už sudarytas sutartis pasiimdavo vadybininkai. Kaip vėliau sužinojo, visus pinigus pasiimdavo G. J.. Jis buvo vienas pagrindinių vadybininkų ir vesdavo prezentacijas. Kiek žino, dalis pinigų nukeliaudavo pas kažkokį tai užsienietį A. W., pavardės ir kas jis toks, nežino. Bet, kiek suprato, jis buvo šio verslo sumanytojas, žinomas visame pasaulyje. Jo dešinioji ranka buvo kažkoks E. W.. Jie oficialiai bendrovės veikioje nedalyvavo. Pagal sudarytas sutartis dalis kelionių įvyko, klientai buvo apgyvendinti. Grįžę buvo patenkinti. Dalis žmonių dėl paskelbtų komentarų internete, kad prasti viešbučiai, bendrovės atstovai aferistai, neturi leidimų veiklai, nutraukinėjo sutartis bei reikalavo pinigų. Po tokių skelbimų bendrovės veiklą tikrino policija ir to išsigandęs C. L. buvo pakeistas N. T., J. broliu, C. L. buvo nurodyta išvykti iš Lietuvos, nes jis nesusitvarko su savo pareigomis. Kas nurodė, nežino, tik tai girdėjo. Po N. T. direktoriumi tapo G. J. 2010 metų liepos mėn. Pastarasis nurodė, kad jis pakeis įvaizdį, viskas bus gerai. Toliau vyko prezentacijos, buvo sudaromos sutartys, nors realiai ne visada buvo žinoma, ar bus laisvų vietų viešbučiuose bei ar asmuo, sudaręs sutartį, paklius į pasirinktą viešbutį, nurodytą sutartyje. Visi gaunami pinigai pagal sudarytas sutartis keliavo pas G. J.. Kiek žino, buhalterinei apskaitai tvarkyti buvo samdoma bendrovė. G. J. gyvendavo nuomotuose butuose, namuose, kur tik sugalvodavo. Kiek žino, jis gyveno apartamentuose tame pačiame pastate (duomenys neskelbtini) Vilnius, vėliau privačiuose namuose. Nepatenkintiems nepatikdavo viešbutis, sąlygos, aptarnavimas, aplinka, kokybė. Nesusipratimų su klientais buvo visada. Pagal sudarytas sutartis buvo problematiška išvykti į Juodkalniją, nes negalėjo viešbučiai priimti dėl įvairų priežasčių. Viešbučiui netikdavo jų klientų amžius, rusų kalbos nemokėjimas, viešbučiai pageidaudavo, kad vyktų šeimos, o pagal sutartį ketindavo atvykti draugai. Kai kurie viešbučiai pageidavo, kad klientai turėtų kreditines korteles ir pan. Gali pasakyti, kad viešbučiai suteikdavo nemokamą nakvynę, tačiau jie siūlydavo ekskursijas, iškeldavo savo sąlygas klientams, kad jie būtų pasiturintys, išlaidūs, viliodavo visokiomis mokamomis pramogomis, piršdavo narystę viešbutyje ateičiai už nemažą mokestį ir pan. Viešbučių pagrindinis reikalavimas būdavo, kad atvykęs klientas dalyvautų to viešbučio prezentacijoje dėl narystės. Jei klientas nesudalyvauja prezentacijoje, tai jis sumoka baudą. Ne visiems klientams tai patikdavo ir jie būdavo nepatenkinti. Iš esmės gaudavosi, kad prezentacijų metu sudarant sutartį, klientai būdavo nukreipiami į viešbučius, kurie suteikdavo apgyvendinimą su sąlyga, kad juos nukreipianti bendrovė, šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri prezentacijų metu pristatydavo viešbučius, garantuos, kad jie ten išlaidaus, pirks narystę. Realiai sumokėti klientų pinigai viešbučiams pervedami nebūdavo. Klientas, sudaręs sutartį, gaudavo tik informaciją apie viešbutį, kuriame bus apgyvendintas, tačiau pats savo lėšomis vykdavo į viešbutį bei visos kitos išlaidos buvo jo - maitinimas ir pan. Viešbučių tinklas „(duomenys neskelbtini)“ reikalaudavo 500 Eur užstato, apsisaugodami dėl kliento neatitikimo jų reikalavimams, t. y. jei klientas nedalyvauja narystės prezentacijoje, atvyksta ne su šeima, kaip reikalaujama. Neatitikus viešbučio reikalavimų, klientui išvykstant užstatas nebūdavo grąžinamas. Tokie visi niuansai sukėlė klientų nepasitenkinimą. Nepasitenkinimą sukeldavo ir nutraukus sutartį negrąžinamų pinigų faktas, o tik pastovūs pažadai. Nemokant nuomos sutarties už patalpas (duomenys neskelbtini) Vilnius, persikraustė į (duomenys neskelbtini). Vilnius. Persikraustė 2011 metų gegužės 30 d. Bendrovei vis dar vadovavo G. J.. Taip pat 2011 metų sausio mėn. G. J. organizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigimą ir palaipsniui darbuotojus permetinėjo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikė (duomenys neskelbtini), Vilnius. Oficialiai direktoriumi buvo N. E., nors toliau viskam vadovavo G. J., visi pinigai ėjo per jį. Persikrausčius į (duomenys neskelbtini) , Vilnius, padirbo dvi savaites ir jį atleido iš darbo 2011-06-15 savo noru, nors jis prašymą parašė po atleidimo E. J. nurodymu. Prieš darbo pabaigą G. J. retai lankydavosi ofise, dažniausiai būdavo išvykęs. Kiek jam teko girdėti, kartu su juo išvykdavo ir E. J., susidarė toks įvaizdis, kad jie dirbo išvien. Jam bendrovė liko skolinga apie 10 000 Lt darbo užmokesčio. Gali pasakyti, kad viskam bendrovėje vadovavo G. J., kuris kontroliavo visus pinigų srautus. Paskutinė jo gyvenama vieta - (duomenys neskelbtini), privačiame name, tačiau, kiek žino, jis išvykęs iš Lietuvos, gali būti Anglijoje arba Maltoje (10 tomas b.l. 98-101).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju 2011-07-07 N. E. parodė, kad 2010-07-29 dieną įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ telemarketingo vadybininku. Apie šią bendrovę sužinojo dirbdamas viešbutyje „(duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini)“ barmenu. Viešbutyje vykdavo jų prezentacijos ir vienos metu G. J., bendrovės vadovas, jam pasiūlė geriau apmokamą darbą. Jis uždirbdavo 1 100 Lt, o jam pasiūlė 1 500 Lt ir plius priedai. Pradėjus dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, ofisas buvo (duomenys neskelbtini), Vilnius, penktame aukšte, Vilniaus vartuose. Darbo sutartį pasirašė su tuometiniu vadovu N. T., kurį vėliau pakeitė G. J.. Pradėjus dirbti, jo pareiga buvo bendravimas su klientais telefonu. Jis skambindavo asmenims, įmonėms nurodytais kontaktiniais telefonais viešoje erdvėje - internete, telefonų knygose, bei klausinėdavo jų apie keliavimo ypatumus - kiek gali sau išleisti bei kur norėtų keliauti ir pan. Gautą informaciją fiksuodavo anketose. Surinkus duomenis bei juos išanalizavus, buvo kitas etapas. Vėliau jo pareigos pasikeitė. Jis kontroliuodavo merginas, kurios atlikinėjo tokias funkcijas, kurias atliko jis. Kontroliavimas pasireiškė tuo, kad teisingai būtų pildomos anketos, užpildytas susistemindavo pagal miestus, ir tada perduodavo kitom merginom, kurios kviesdavo į prezentacijas žmones. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinė veiklos kryptis buvo apgyvendinimo paslaugų teikimas kelionių metu. Apgyvendinimas buvo siūlomas prezentacijų metu. Pardavus apgyvendinimą, t. y. klientui sudarius sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, klientai mokėdavo pinigus, kurie suplaukdavo pas G. J.. Jisai tvarkė visus bendrovės finansus ir spręsdavo apmokėjimų klausimus. Atlyginimus mokėjo E. J. pagal žiniaraščius. Pinigus jai duodavo G. J.. Gali pasakyti, kad pagal sudarytas sutartis žmonės išvykdavo. Iš sugrįžusių negirdėjo jokių blogų atsiliepimų. Problemų būdavo su tais klientais, kurie atsisakydavo kelionių ir reikalavo pinigų. Teko girdėti, kad pinigus G. J. veždavo kažkokiam A. W., kuriam už kažką reikdavo mokėti, ir tuo būdavo nepatenkintas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo iki 2010-11-17. Po to jį G. J. pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur paskyrė direktoriumi. Ten vyko ta pati veikla, „(duomenys neskelbtini), Vilnius. Ten nebebuvo A. W.. Buvo akcininkai G. J., F. G. B. ir P. E.. Nors jis ir buvo direktoriumi, tačiau viskam vadovavo G. J.. Išėjus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, su jais jokių ryšių nepalaikė. Kiek žino, G. J. permetinėjo darbuotojus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiam momentui, kas vyksta su šiomis bendrovėmis, nežino, tik žino, kad G. J. išvažiavęs iš Lietuvos. Gali pasakyti, kad buhalterinę apskaitą tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkė ta pati bendrovė (10 tomas b.l. 91-93).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju 2020-01-30 N. E. parodė, kad nuo maždaug 2007 metų, tiksliau nepamena, jis dirbo viešbutyje „(duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini)“ barmenu, būtent ten jis ir sužinojo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes viešbutyje vykdavo minėtos įmonės prezentacijos. Dirbdamas jis susipažino su G. J., kuris tuo metu buvo prezentatoriumi, t. y. pristatydavo savo paslaugas, tuo metu jis manė, kad tai yra tiesiog kelionių agentūra. Netrukus G. J. jam pasiūlė įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuo metu jis dar nebuvo minėtos bendrovės vadovu. Maždaug po mėnesio nuo pirmojo pasiūlymo, G. J. tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir vėl pasiūlė jam gerai apmokamą darbą, ir jam sutikus, 2010-07-29 dieną įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ telemarketingo vadybininku. G. J. pasiūlė 1 500 Lt ir plius priedai. Pradėjus dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisas buvo (duomenys neskelbtini), Vilnius, penktame aukšte, Vilniaus vartuose. Darbo sutartį pasirašė su tuometiniu vadovu N. T., kuris tuo metu lyg tai perdavinėjo dokumentus naujajam direktoriui G. J., tiksliau nežino, be to, jau daug ko nepamena, nes praėjo daug laiko. Darbo pradžioje jo darbo funkcijos buvo bendravimas su klientais telefonu. Jis, kaip ir kiti tą darbą dirbę darbuotojai, skambindavo asmenims telefonais, rastais viešoje erdvėje, t. y. internete, telefonų knygose ir pan., bei klausinėjo jų apie keliavimo ypatumus, kiek gali sau išleisti, kur norėtų keliauti ir pan. Gautą informaciją fiksuodavo anketose. Surinkus duomenis, susistemindavo juos pagal miestus bei išanalizuodavo. Po kiek laiko G. J. paskyrė jį marketingo vadovu, tai buvo paaukštinimas. Jis kontroliuodavo merginas, kurios atlikinėjo tokias funkcijas, kurias ankščiau atlikdavo jis, po ko iš merginų surinkdavo užpildytas anketas, jas peržiūrėdavo ir įvertindavo, atmesdavo netinkamai užpildytas anketas bei neturėjusias jokios vertės, nes apklausti asmenys neatitikdavo reikiamų kriterijų. Jis taip pat kontroliavo, ar teisingai buvo pildomos anketos, užpildytas susistemindavo pagal miestus, ir tada perduodavo kitom merginom, kurios kviesdavo į prezentacijas žmones. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinė veiklos kryptis buvo apgyvendinimo paslaugų teikimas kelionių metu. Apgyvendinimas buvo siūlomas prezentacijų metu. Ir jis, dirbdamas bendrovėje, matė, kad žmonės realiai vyksta atostogų ir jei atvyksta nepatenkintas klientas, jam grąžindavo pinigus, bet taip buvo pradžioje. Dirbdamas bendrovėje jis pats prezentacijų nematė, kas ten buvo siūloma negirdėjo, ir jokių įtarimų dėl verslo tikslų jam nekilo. Jam atrodė, kad tai puikus, klestintis verslas, būdamas pats vos 25 metų, galvojo kokį puikų darbą gavo. Vėliau jau, G. J. tapus direktoriumi, padaugėjo nepatenkintų klientų, kuriems pinigai jau nebuvo grąžinami. Su laiku jis pamatė, kad G. J. buvo alkoholikas, mėgstantis prabangą: mokėdavo po 5000 Lt už namo nuomą, važinėjo automobiliu BMW X5 ir Jagur XK8. Jau nuo 12 val. jis sėdėdavo ir gerdavo Vilniaus (duomenys neskelbtini) kavinėje. Kiek jam yra žinoma, G. J. (duomenys neskelbtini) paskutiniame aukšte buvo išsinuomojęs penthause, kur vesdavosi merginas linksmintis, taip pat buvo išsinuomojęs ten pat keletą butų, kuriuose gyveno jo pakviesti draugai iš Anglijos, kuriuos jis įdarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkais. Visos šios išlaidos reikalavo daug pinigų. Jam nėra žinoma, kiek buvo dokumentuose nurodomas G. J. atlyginimas, bet jo išlaidos buvo labai didelės. Jam nėra nieko žinoma apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofšorines sąskaitas, ar tokios apskritai buvo, jis nežino. Pardavus apgyvendinimą, t. y. klientui sudarius sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini), klientai mokėdavo pinigus, kurie suplaukdavo pas G. J.. G. J. reikalavimas buvo rinkti pinigus būtent grynaisiais, tačiau vėliau jau leido mokėti ir kortele, bet geriau imti grynais. Būtent G. J. tvarkė visus bendrovės finansus ir spręsdavo apmokėjimų klausimus. Nors jis nežinojo lietuvių kalbos, bet visus reikalus tvarkydavo per asistentę E. J., kuri jam padėdavo, išversdavo dokumentų turinį, vykdavo kartu į įvairias institucijas pagal poreikį, į teismus ir pan. Atlyginimus taip pat mokėjo E. J. pagal žiniaraščius, jis matė, kad algų mokėjimo dieną G. J. jai paduodavo pinigus. Pinigai buvo sumokami grynais, po ko jie pasirašydavo žiniaraštyje, tačiau dažnai suma žiniaraštyje skirdavosi nuo realiai mokamų pinigų, nes jie gaudavo daugiau, nei buvo nurodoma žiniaraštyje; tikslaus skirtumo dabar jau nurodyti negali. Pradžioje jis iš aplinkinių girdėjo, kad pinigus G. J. veždavo kažkokiam A. W., kuriam už kažką reikdavo mokėti, ir G. J. buvo nepatenkintas, kad reikėjo dalį pinigų atiduoti. Vėliau jam pačiam teko matyti du tvirto sudėjimo vyrus, kurie eidavo pas G. J. ir jis asmeniškai matė porą kartų, kaip G. J. minėtiems vyrams paduoda voką, kaip suprato, su pinigais, nes vėliau jis buvo jam prasitaręs, kad turi kas mėnesį mokėti A. W. po 15000 Eur. Šie vyrai pasirodydavo porą kartų į mėnesį. Po kelių metų vienas buvusių vadybininku, gyvenantis Anglijoje, jam papasakojo, kad šis verslas yra sugalvotas vyro, vardu A. W., jis įvairiose šalyse sukuria įmones, kurios vykdo įvairias sukčiavimo schemas, ir po to jo rasti ir paskirti direktoriai turi jam mokėti atitinkamą dalį pinigų, o jau kitus pinigus pasiima bendrovių vadovai. Vieną kartą jis šį A. W. buvo matęs, tuo metu jis dar nežinojo jo vaidmens. Jam visa schema išaiškėjo tik tuo metu, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai jis formaliai vadovavo G. J. prašymu, nors bendrovę valdė G. J., ir būtent jam buvo atiduodami visi pinigai. Vėliau, kiek suprato, G. J. poreikiai pinigams išaugo dar labiau, jis buvo net gi pasisamdęs du apsaugininkus, kuriems mokėdavo po, kiek žino, 2000-3000 Lt, nes nebemokėjo A. W.. Jis nežino, ką būtent sugalvojo G. J., bet vėliau nei A. W., nei jo žmonės jau nesirodydavo. Jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo iki 2010-11-17. Po to jį G. J. pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur paskyrė direktoriumi. G. J. jam aiškino, kad nori atidaryti šią įmonę tam, kad galima būtų normaliai dirbti, perkels ten visus klientus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, prezentacijos vyks jau ne viešbučiuose, o bendrovės nuomojamų patalpų salėje. Veikla vyko adresu „(duomenys neskelbtini), Vilnius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai buvo G. J., F. G. B. ir P. E.. Registruojant įmonę, jam padėdavo E. J., buvo įrašytas jis, vėliau iš jo, neva, perpirko įmonę kiti akcininkai, nes realiai jis jokių pinigų už įmonę, žinoma, negavo, tai buvo tik formalus pardavimas. Nors jis ir buvo nurodytas direktoriumi, tačiau viskam vadovavo G. J.. G. J. permetinėjo darbuotojus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Visi veiksmai įmonėje buvo daromi tik su G. J. leidimu, pinigus, kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasiimdavo G. J.. Buhalterinę apskaitą tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkė ta pati bendrovė, mano, kad visus buhalterinės apskaitos dokumentus perduodavo E. J.. Kai jį iškvietė apklausai į policiją dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, G. J. pradėjo klausinėti, dėl ko jį kvietė, ką jis sakė, ir tuomet G. J. pasakė, kad jam jau nesaugu, pasakė neiti į darbą, kad viską sutvarkys dabar jau A. S., kuris dirbo vadybininku UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kiek pamena, G. J. išvyko iš Lietuvos 2011 metų birželio mėn. 12-14 dienomis, tiksliau nepamena, po to kai jie (jis, A. S., K. R., parengęs perdavimo aktą) su A. S. pasirašė formalų dokumentų ir kasos perdavimą iš jo, kaip buvusio vadovo, jam (A. S.), kaip naujam vadovui. Tačiau realiai niekas nebuvo perduota. G. J. pabėgo iš Lietuvos, išvažiuodamas automobiliu Jaguar, po to, kai susirinko likusius pinigus, iš kur būtent, nežino, kitą dieną po minėto akto pasirašymo, nes kitą dieną menedžeriai kalbėjo, kad G. J. dingo ir niekas jo neranda. G. J. nuolat slampinėjo girtas, kabinėjosi prie žmonių ir jis tiki, kad galėjo „gauti“ nuo kokio nors žmogaus, tačiau, kad jį būtų užpuolę A. W. žmonės, negirdėjo. Jeigu būtų toks atvejis, tikrai apie tai žinotų. G. J. pats atiduodavo A. W. dalį pinigų ir žinojo „žaidimo taisykles“. Kiek žino, tokios bendrovės buvo atidarytos ir Latvijoje, Estijoje, Serbijoje, Kroatijoje. Liudytojas į klausimą: "Kodėl atsiskaitymai už keliones vyko tik grynais ir būtinai tą pačią dieną, kai vyko pristatymas?", atsakė: "Todėl, kad buvo siekis surinkti kuo daugiau grynųjų pinigų, ir kuo greičiau. Be to, žmonės paveikti pristatymo, greičiau apsispręsdavo sumokėti už siūlomas keliones, tai psichologinis manevras.", į klausimą:" Ar jam yra žinoma, kur ir kaip G. J. naudojo bendrovės grynuosius pinigus?", atsakė: "Kaip jau ir pasakojo, G. J. bendrovės pinigus naudojo savo reikmėm, o jo poreikiai buvo didžiuliai ir vis didėjo. Mano, kad net mokėdamas A. W. dalį pinigų, jis galėjo puikiai vystyti šį verslą, siųsti žmonės į keliones, mokėti atlyginimus darbuotojams" (10 tomas b.l. 94-96).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju 2011-07-05 E. G. parodė, kad pagal pateiktą anketą internete 2010-07-25 dieną įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ telemarketingo operatoriumi. Įsidarbino po pokalbio su direktoriumi G. J. bendrovės ofise (duomenys neskelbtini), Vilnius. Direktoriaus asistentė buvo E. J.. Pradėjus dirbti jo pareiga buvo bendravimas su klientais telefonu. Tai pasireikšdavo skambinant asmenims, įmonėms nurodytais kontaktiniais telefonais viešoje erdvėje - internete, telefonų knygose, bei klausinėjant jų apie keliavimo ypatumus, kiek gali sau leisti išleisti, kur norėtų keliauti ir pan. Gautą informaciją fiksuodavo anketose. Surinkus duomenis bei juos išanalizavus buvo kitas etapas. Skambindavo žmonėms ir kviesdavo į kelionių prezentacijas, kurios vykdavo viešbučiuose Lietuvoje. Sukvietus žmones į prezentacijas, ten jau dalyvaudavo kiti bendrovės darbuotojai. Kviečiamiems asmenims buvo sakoma, kad jie laimėjo loterijoje laikrodžius, televizorius, kameras. Prezentacijų metu buvo pristatomi viešbučiai Tenerifeje, o būtent „(duomenys neskelbtini)“ tinkle, vėliau „(duomenys neskelbtini)“ Tenerifeje, Maljorkoje bei Juodkalnijoje. Taip pat buvo siūlomas „ (duomenys neskelbtini)“ viešbutis Maltoje. Buvo siūloma įsigyti pigesnį apgyvendinimą šiuose viešbučiuose, sudarant sutartis įvairiam laikotarpiui. Siūlydavo išsipirkti apgyvendinimą 35 mėnesių laikotarpiui. Pagal sutartį galėdavo vykti keturi asmenys. Žmonės skaičiuodavo ir nuspręsdavo pasirašyti sutartis. Pasirašius sutartis apmokėjimas būdavo grynais pinigais prezentacijos metu. Yra girdėjęs, kad kas su savimi pinigų neturėdavo, tai jiems būdavo siūloma nuvykti jų pasiimti iš bankomato ar namų. Prezentacijų metu jokia prievarta naudojama nebuvo. Tiesa, yra dalyvavęs prezentacijoje tik vieną kartą, kuri vyko buvusiame „(duomenys neskelbtini)“ viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“. Prezentacijose kalbėdavo užsieniečiai, kurie sklandžiai bei glaustai perteikdavo visus privalumus, ir žmonės mokėdavo pinigus, sudarydavo sutartis. Prezentacijų metu surinktus pinigus už sudarytas sutartis pasiimdavo vadybininkai. Kiek pamena, pagrindinis – G. J., kuris irgi vesdavo prezentacijas. Kiek žino, visi gauti pinigai buvo atiduodami G. J.. Pagal sudarytas sutartis dalis kelionių įvyko. Dalis žmonių dėl paskelbtų komentarų internete, kad prasti viešbučiai, bendrovės atstovai - aferistai, neturi leidimų veiklai, nutraukinėjo sutartis bei reikalavo pinigų. Tačiau prezentacijos vyko toliau, buvo sudaromos sutartys. Visi gaunami pinigai pagal sudarytas sutartis toliau keliavo pas G. J.. Kiek žino, G. J. gyveno apartamentuose tame pačiame pastate (duomenys neskelbtini), Vilnius, vėliau privačiuose namuose. Gali pasakyti, kad pagal sutartis dalis išvykusių žmonių likdavo patenkinti, dalis - ne. Nepatenkinti klientai būdavo dėl negrąžinamų pinigų pagal sutartį. Pagrinde sutartis nutraukdavo klientai, paskaitę komentarus internete. Taip pat kildavo nesutarimų derinant išvykimo laiką, klientas norėjo vieno laikotarpio, tačiau būdavo problemų su viešbučiais. Pagal sudarytas sutartis su klientais, viešbučius rezervuodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos I. ir R.. Jos pagal kliento pageidavimus derindavo su viešbučiais atvykimo laiką. Klientas pats turėdavo vykti savo lėšomis į viešbutį, maitintis, nes kažkur buvo įskaičiuotas maitinimas, kažkur - ne. Visuose viešbučiuose buvo reikalavimas dalyvauti prezentacijoje dėl pastovios narystės įsigijimo. Visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ siūlomi viešbučiai buvo reklaminiai, t. y. ten vykstantis klientas turėjo atitikti tam tikrus kriterijus - amžius, materialinė bei šeiminė padėtis. Viešbučiai suteikdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokamai laisvas vietas apgyvendinimui, kad tik jie organizuotų klientų atvykimą. Viešbučiai pageidaudavo išlaidžių klientų ir kad jie įsigytų pastovią narystę. Viešbučiai atlikdavo tokias pačias prezentacijas, kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, siūlydami savo viešbučio privalumus, teikiamų paslaugų ypatybes, pramogas, išvykas, ekskursijas ir pan. Rekomenduodavo tapti jų privilegijuotais nariais už tam tikrą mokestį bei nario įmokas. Vykstant į viešbučius, klientams būdavo privalu sudalyvauti tokioje prezentacijoje, tai būdavo numatoma sutartyje bei I. ir R. apie tai pranešdavo klientams iš anksto. Jis nebendraudavo su klientais, jo pareigos buvo, kaip minėjo, telemarketingo vadybininkas, o vėliau, nuo 2010 metų spalio mėn., dirbo vadybininku, t. y. kontroliuodavo bendrovės darbuotojus, kad atliktų savo pareigas, būtų darbo vietoje, juos apmokydavo telemarketingo. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išėjo 2011 metų balandžio mėn., kadangi jam nemokėjo atlyginimo. Skola buvo ir yra 3000 Lt. Direktorius G. J. nemokėjimą motyvavo tuo, kad nėra pardavimų, skolos nepatenkintiems klientams, kurie nutraukė sutartis, Sodrai ir pan. 2011 metų birželio mėn. jam paskambino UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius N. E., kuris dirbo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, ir pasiūlė ateiti dirbti telemarketingo vadybininku. Jis pažadėjo, kad jam bus mokama 2000 Lt alga. Jis sutiko ir įsidarbino. Bendrovės buveinė buvo (duomenys neskelbtini), Vilnius. Buveinėje teko vieną kartą matyti G. J.. Jis jo pasiteiravo skolos, jis pasakė palaukti, kol viskas susitvarkys. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo tokia pati, kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kiek suprato, bendrovei vėl vadovavo akcininkas G. J., kuris vėliau dingo. Naujoje darbovietėje gavo vieną atlyginimą. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos gali pasakyti, kad, kiek pamena, ir jam žinoma, ją tvarkė kažkokia apskaitos bendrovė, tačiau kokia, nežino. Visi gryni pinigai buvo pas G. J. (10 tomo b. l. 88-90).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju 2010-03-31 F. G. B. parodė, kad maždaug nuo 2009 metų lapkričio mėnesio dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko pareigose ir yra atsakingas už prezentacijų pravedimą, kurios vyksta „(duomenys neskelbtini)“ viešbutyje arba kituose Lietuvos miestuose. Prezentacijas jis veda anglų kalba, vertėjauja merginos lietuvės. Kaip atrenkami asmenys į prezentacijas, jis nežino, nes tai yra ne jo funkcijos. Prezentacijų metu prie įėjimo durų yra iškabinamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymėjimo kopijos, o po kelionių agentūros pažymėjimo gavimo iškabinamas ir šis pažymėjimas. Prezentacijų metu būna pateikiama informacija apie bendrovės siūlomas apgyvendinimo paslaugas Tenerifėje, ten esančius viešbučius, servisą, ir rodomi bukletai, skaidrės su viešbučių vaizdais, lankytinomis vietomis. Jis siūlo apgyvendinimo paslaugas keturiems asmenims vienai savaitei ir šia paslauga jie gali pasinaudoti 35 mėnesių laikotarpyje. Jie taip pat pateikia palyginamąją analizę jų teikiamų paslaugų ir analogiškas paslaugas teikiančių bendrovių kainas, tačiau nenurodo konkrečių bendrovių pavadinimų. Prezentacijų metu, sudarant sutartis, yra nustatyta vidutinė 600 Eur paslaugos pardavimo kaina, bet ši kaina kintama ir yra derybų objektas. Jis visada turi iš anksto pasirašytas bendrovės direktoriaus sutartis, kuriose tik reikia įrašyti pirkėjo duomenis ir jiems tereikia jas pasirašyti. Priimant pinigus, išrašomi pinigų priėmimo kvitai, kuriuos jis pasirašo, nes jis atsakingas ir už pinigų surinkimą. Jei žmogus moka pavedimu, jam išrašoma sąskaita faktūra, kurią jis irgi pasirašo. Kartais pinigus jam padeda surinkti ir bendrovės darbuotojos, dalyvaujančios prezentacijose. Surinktus pinigus jis vėliau nuneša į ofisą ir užpajamuoja bendrovės kasoje. Reikalaujama sumokėti pinigus iš karto dėl to, kad prezentacijų metu siūlo labai mažą kainą. Akcentuojama, kad jie suteikia tik apgyvendinimo paslaugas, o kelione ir maitinimu turi rūpintis patys žmonės. Dėl prizų paaiškina, kad po prezentacijos visi be išimties dalyvauja traukiant prizus ir laimimas arba televizorius, arba videokamera, arba laikrodžiai. Laimėjusių televizorius ar videokameras, kurių yra ne vienas, nuotraukos skelbiamos jų internetinėje svetainėje. Prezentacijų metu dalyvauja nuo trijų iki šešių porų, kiekvienai porai yra priskiriama po vieną bendrovės darbuotoją. Šių darbuotojų funkcija yra išsamesnis vertimo paaiškinimas, papildomos informacijos suteikimas apie paslaugas ir šalį, į kurią vykstama, rekvizitų įrašymas į sutartis, kartais jos padeda sprendžiant apmokėjimo klausimus. Visos prezentacijose dalyvaujančios poros gali bendrauti tarpusavyje ir jų darbuotojos neturi teisės daryti kokį nors spaudimą, kad būtų pasirašomos sutartys. Darbuotojos gauna tik fiksuotą atlyginimą ir jokio papildomo procento už sudarytas sutartis negauna (10 tomo b.l. 79-81).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja 2011-07-05 R. Š. nurodė, kad pagal pateiktą C.V. internete 2009-11-18 įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininke, nors darbo sutartyje buvo nurodytos kitos pareigos - sekretorė. Įsidarbinant pokalbis vyko buvusio viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ kambaryje. Pokalbyje dalyvavo J. T. bei E. J.. Ji buvo pristatyta kaip bendrovės direktoriaus asistentė. Pokalbio daugiausia kalbėjo J. T.. Bendravo angliškai. Jis nurodė, kad bendrovė vykdys apklausas dėl kelionių bei jų prezentacijas. Po pokalbio ją bei dar nemažai žmonių pakvietė jau į bendrovės būstinę (duomenys neskelbtini). Tada atvyko nemažai jaunų merginų, kurias kaip ir ją priėmė vėl tas pats J.. Jis papasakojo, kaip vykdyti apklausas, pildyti anketas. Pasvarsčiusi nusprendė pabandyti ir pradėjo dirbti. Pradėjus dirbti su ja sutartis buvo sudaryta po dviejų savaičių, t. y. po apmokymų. Sutartį pasirašė (duomenys neskelbtini), Vilnius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavo direktorius C. L.. Pradėjus dirbti jos pareiga buvo bendravimas su klientais telefonu. Tai pasireikšdavo skambinant asmenims, įmonėms nurodytais kontaktiniais telefonais viešoje erdvėje - internete, telefonų knygose, bei klausinėti jų apie keliavimo ypatumus, kiek gali sau išleisti, kur norėtų keliauti ir pan. Gautą informaciją fiksuodavo anketose. Surinkus duomenis bei juos išanalizavus buvo kitas etapas. Skambindavo žmonėms ir kviesdavo į kelionių prezentacijas, kurios vykdavo viešbučiuose, pagrinde buvusiame viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“. Sukvietus žmones į prezentacijas, ten jau dalyvaudavo kiti bendrovės darbuotojai. Kviečiamiems asmenims buvo sakoma, kad jie laimėjo loterijoje laikrodžių, televizorių, kameras. Prezentacijų metu buvo pristatomi viešbučiai Tenerifeje, o būtent „(duomenys neskelbtini)“ tinkle, vėliau „(duomenys neskelbtini)“ Tenerifeje, Maljorkoje bei Juodkalnijoje. Taip pat buvo siūlomas „(duomenys neskelbtini)“ viešbutis Maltoje. Buvo siūloma įsigyti pigesnį apgyvendinimą šiuose viešbučiuose sudarant sutartis 35 mėnesių laikotarpiui. Pagal sutartį galėdavo vykti keturi asmenys. Žmonės skaičiuodavo ir nuspręsdavo pasirašyti sutartis. Pasirašius sutartis apmokėjimas būdavo grynais prezentacijos metu. Kas su savimi pinigų neturėdavo, tai jiems būdavo siūloma nuvykti jų pasiimti iš bankomato ar namų. Prezentacijų metu jokia prievarta naudojama nebuvo. Prezentacijose kalbėdavo užsieniečiai, kurie sklandžiai bei glaustai perteikdavo visus privalumus ir žmonės mokėdavo pinigus, sudarydavo sutartis. Prezentacijų metu surinktus pinigus už sudarytas sutartis pasiimdavo vadybininkai. Kiek pamena, pagrindinis – G. J., kuris irgi vesdavo prezentacijas. Kiek žino, dalis pinigų nukeliaudavo pas kažkokį tai užsienietį A. W., pavardės ir kas jis toks, nežino. Kiek teko girdėti, tai - kažkoks įtakingas užsienietis. Vėliau jį atstovavo E. W.. Pastarieji sumanė tokią veikią Lietuvoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Jie oficialiai bendrovės veikloje nedalyvavo, kaip J.. Pagal sudarytas sutartis dalis kelionių įvyko. Dalis žmonių dėl paskelbtų komentarų internete, kad prasti viešbučiai, bendrovės atstovai - aferistai, neturi leidimų veiklai, nutraukinėjo sutartis bei reikalavo pinigų. Po tokių skelbimų bendrovės veiklą tikrino policija ir to išsigandęs C. L. buvo pakeistas N. T., J. broliu. C. L. buvo nurodyta išvykti iš Lietuvos, nes jis nesusitvarko su savo pareigomis. Po N. T. direktoriumi tapo G. J. 2010 metų liepos mėn. Pastarasis nurodė, kad jis pakeis įvaizdį, viskas bus gerai. Toliau vyko prezentacijos, sudaromos sutartys, nors realiai ne visada buvo žinoma, ar bus laisvų vietų viešbučiuose bei ar asmuo, sudaręs sutartį, paklius į pasirinktą viešbutį, nurodytą sutartyje. Visi gaunami pinigai pagal sudarytas sutartis keliavo pas G. J.. Kiek žino, buhalterinei apskaitai tvarkyti buvo samdoma bendrovė. G. J. gyvendavo nuomotuose butuose, namuose, kur tik sugalvodavo. Kiek žino, jis gyveno apartamentuose tame pačiame pastate (duomenys neskelbtini), Vilnius, vėliau - privačiuose namuose. Gali pasakyti, kad pagal sutartis dalis išvykusių žmonių likdavo patenkinti, dalis - ne. Nepatenkintiems nepatikdavo viešbutis, sąlygos, aptarnavimas, aplinka, kokybė. Nesusipratimų su klientais buvo visada. Pagal sudarytas sutartis buvo problematiška išvykti į Juodkalniją, nes negali priimti viešbučiai dėl įvairų priežasčių. Viešbučiui netikdavo klientų amžius, rusų kalbos nemokėjimas, viešbučiai pageidaudavo, kad vyktų šeimos, o pagal sutartį ketindavo atvykti draugai. Kai kurie viešbučiai pageidavo, kad klientai turėtų kreditines korteles ir pan. Gali pasakyti, kad viešbučiai suteikdavo nemokamą nakvynę, tačiau jie siūlydavo ekskursijas, iškeldavo savo sąlygas klientams, kad jie būtų pasiturintys, išlaidūs, viliodavo visokiomis mokamomis pramogomis, piršdavo narystę viešbutyje ateičiai už nemažą mokestį ir pan. Viešbučių pagrindinis reikalavimas būdavo, kad atvykęs klientas sudalyvautų to viešbučio prezentacijoje; dėl narystės. Jei klientas nesudalyvauja prezentacijoje, tai jis sumoka baudą. Ne visiems klientams tai patikdavo ir jie būdavo nepatenkinti. Iš esmės gaudavosi, kad prezentacijų metu sudarant sutartį klientai būdavo nukreipiami į viešbučius, kurie suteikdavo nemokamą nakvynę, su sąlyga, kad juos nukreipiantį bendrovė, šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“, garantuos, kad jie ten išlaidaus, pirks narystę. Realiai sumokėti klientų pinigai viešbučiams pervedami nebūdavo. Klientas, sudaręs sutartį, gaudavo tik informaciją apie viešbutį ir po to bendraudavo su juo, pats savo lėšomis vykdavo į viešbutį ir ten nakvodavo nemokamai, tačiau visos kitos išlaidos buvo jo - maitinimas ir pan. Viešbučių tinklas „(duomenys neskelbtini)“ reikalaudavo 500 Eur užstato, apsisaugodami dėl kliento neatitikimo jų reikalavimams, t. y. jei klientas nedalyvauja narystės prezentacijoje, atvyksta ne su šeima, kaip reikalaujama. Neatitikus viešbučio reikalavimams, klientui išvykstant užstatas nebūdavo grąžinamas. Tokie visi niuansai sukėlė klientų nepasitenkinimą. Nepasitenkinimą sukeldavo ir nutraukus sutartį negrąžinamų pinigų faktai, o tik pastovūs pažadai. Nemokant nuomos sutarties už patalpas (duomenys neskelbtini), Vilnius, persikraustė į (duomenys neskelbtini) , Vilnius. Persikraustė 2011 m. gegužės 30 d. Bendrovei vis dar vadovavo G. J.. Taip pat 2011 metų sausio mėn. G. J. organizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigimą ir palaipsniui darbuotojus permetinėjo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikė (duomenys neskelbtini), Vilnius. Oficialiai direktoriumi buvo N. E., nors toliau viskam vadovavo G. J., visi pinigai ėjo per jį. Persikrausčius į (duomenys neskelbtini) , Vilnius, padirbo dvi savaites ir ją atleido iš darbo 2011-06-15 savo noru, nors ji prašymą parašė po atleidimo, E. J. nurodymu. Prieš darbo pabaigą G. J. retai lankydavosi ofise, dažniausiai būdavo išvykęs. Kartu su juo išvykdavo ir E. J.. Susidarė toks įvaizdis, kad jie dirbo išvien. Jai bendrovė liko skolinga apie 10 000 Lt darbo užmokesčio. Gali pasakyti, kad viskam bendrovėje vadovavo G. J., kuris kontroliavo visus pinigų srautus (10 tomo b.l. 84-87).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju 2011-07-15 R. V. nurodė, kad 2011 metų vasario mėn. pabaigoje - kovo mėn. pradžioje viename Vilniaus bare, mano, PC „(duomenys neskelbtini)“ esančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“ susipažino su G. J.. Visų susipažinimo aplinkybių nepamena, bet gali pasakyti, kad lyg tai jis jį kartu su draugu V. pavaišino ir susibendravo. Po pažinties susitikdavo nuolatos baruose ir linksmindavosi. Kai susipažino, kuo jis užsiima, nežinojo. Gali pasakyti, kad G. J. buvo labai išlaidus, pinigų neskaičiavo. Po to, laikui bėgant, G. J. pradėjo girtis, kad turi kelionių agentūrą ir pardavinėja keliones. Jo prašymu vykdavo su V. paimti atskridusių asmenų lėktuvu iš Kauno bei Rygos oro uostų, G. J. jam duodavo pinigų kelionei, gerokai daugiau nei reikdavo užsipilti kuro ir pan. Būnant bare jis paprašydavo nuvykti į jo nurodytą viešbutį Vilniuje ir paimti jam adresuotą voką iš agentūros menedžerio. Voko neatidarinėdavo, atveždavo ir paduodavo G. J.. Vieną kartą, kaip pamena, G. J. bare atidarė voką ir gyrėsi su juo buvusiomis merginomis, kad turi daug pinigų ir daro, ką nori. Gali pasakyti, kad G. J. buvo labai išlaidus, pinigų neskaičiavo, bare išleisdavo daugiau nei 3000 Lt. Mėgo prabangą bei ją demonstravo. Kai jie su juo susipažino, jis gyveno (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Maždaug 2011 metų balandžio - gegužės mėn. jis persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) esantį privatų namą. Jo agentūros „(duomenys neskelbtini)“ buveinė buvo (duomenys neskelbtini), Vilnius,. 2011 metų gegužės mėn. G. J. pasakė, kad jį krausto iš patalpų (duomenys neskelbtini) ir jis ieško ofiso. Kadangi kur jis gyveno (duomenys neskelbtini) , Vilnius, pas draugą R. yra patalpos pirmame aukšte, tinkančios ofisui, tai ir pasiūlė G. J. ten išsinuomoti. Jis sutiko, patalpos jam tiko. R. buvo parengęs nuomos sutartį, tačiau G. J. dingo taip jos ir nepasirašęs. „(duomenys neskelbtini)“ ofisas (duomenys neskelbtini) , Vilnius, buvo veikiantis apie porą savaičių. Pats G. J. buvo jame tik gal porą kartų. Maždaug gegužės mėn. pradėjo girdėti, kad G. J. domisi policija, kad jis nemoka algų darbuotojams. Pats G. J. rečiau lankydavosi baruose. Dažniau vakarėlius jis rengdavo (duomenys neskelbtini), kur atvykdavo jo darbuotojai. Iš lietuvių darbuotojų daugiausiai su G. J. bendravo E. J. ir teisininkas K. R.. G. J. verslo niuansų nežino, jis (G. J.) bendraudavo angliškai, o jis per daug angliškai nešneka. Paskutinį kartą G. J. matė 2011 metų birželio mėn. 14 ar tai 15 dieną (duomenys neskelbtini). Tada G. J. su kažkuo bendravo telefonu angliškai, ir jis suprato, kad jis nervinosi, sakė, kad Lietuvos žmonės jo nekenčia, kad jam gresia kalėjimas. Jis šnekėjo apie 10 ar 15 min. G. J. nurodymu birželio 16 d. su V. važiavo į Rygos oro uostą ir atsivežė G., lygtai G. J. kompanioną. Atvykus į (duomenys neskelbtini) 16 d. vakare G. J. namie jau nebuvo. Pasiteiravus jo sugyventinės J., kur G. J., pastaroji atsakė, kad jis išvykęs, o kur, nežino. G. J. verslo bei jo niuansų nežinojo, tik jo prašymu jam padėdavo ir tiek (10 tomo b.l. 105-107).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja 2013-03-12 L. P. nurodė, kad 2011 m. sausio mėn. pradžioje, dabar tikslios datos pasakyti negali, paskambino moteris, kuri pasakė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė ir nori išsinuomoti jų bendrovės kavinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini). Su ja susitarė dėl kainos ir datos. Ji aiškino, kad reikalingos patalpos seminarui, skirtam plėtoti jų įmonės veiklą. 2011 m. sausio 14 d. apie pietus atvyko UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai. Buvo apie 5-6 moteris, kurios kalbėjo lietuviškai, ir vienas vyriškis, kuris lietuvių kalbos nesuprato. Jiems buvo duota salė, esanti kavinės 3 aukšte, ir projektorius. Į salę atvykdavo klientai, dažniausiai tai buvo būdavo poros, kuriems buvo pristatoma šios bendrovės veikla. Ką kalbėdavo ir darydavo, pasakyti negali, nes nežino. Iš žmonių kalbų girdėjo, kad pristatydavo išsiperkamas keliones. Po renginio buvo išrašoma PVM sąskaita, jie pinigus paduodavo grynais, kurie buvo apskaitomi kavinėje esančiu kasos aparatu. 2011-01-14 buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra serijos ABU Nr. (duomenys neskelbtini). Pinigus padavė J. T., kuri pasirašė sąskaitoje. 2011 m. sausio 21 d., apie pietus atvyko UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai. Jų buvo apie 5-6. Tas pats vyriškis, kuris nemokėjo lietuvių kalbos ir likusios moterys. Jiems buvo duota ta pati salė, kurioje buvo pristatoma jų bendrovės veikla. Salėje susirinko apie 10-12 žmonių. Po renginio buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra serija ABU Nr. (duomenys neskelbtini). Pinigus padavė užsienietis, taip pat jis pasirašė sąskaitoje. Gauti pinigai buvo apskaityti kasos aparatu. Ta pat bendrovė tais pačiais metais dar vedė kelis seminarus, su jais sutartis nebuvo sudaroma, kadangi buvo atsiskaitoma grynais pinigais (5 tomo b.l. 195).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju 2012-05-14 P. V. nurodė, kad 2011-06-27 Vilniaus apygardos teisme buvo priimta nutartis dėl bankroto procedūros UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu paskelbimo, kurios administratoriumi jis buvo paskirtas. Pradėjus bankroto procedūrą, bendrovės dokumentų niekas jam neperdavė, vadovų buvimo vieta, kaip ir pačios bendrovės, jam nebuvo žinoma. Pradėjus bankroto procedūrą, neturėjo jokių žinių apie bendrovę, kaip ir apie jos turtą. Iš buhalterinę apskaitą tvarkiusios bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ sužinojo, kad visus dokumentus jie yra grąžinę bendrovės atstovui. Dėl galimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ išgrobstymo ir pasisavinimo jis kreipėsi į policiją, kur sužinojo apie pradėtą tyrimą jų atžvilgiu. Dėl susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei esamais dokumentais parašė raštą tyrimą kuruojančiai prokurorei, iš kurios gavo sutikimą susipažinti su medžiaga bei padaryti esamų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų kopijas. Suderinus laiką su tyrimą atliekančiu tyrėju, buvo apžiūrėti turimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, kurie buvo sudėti į maišus bei dėžes ir užantspauduoti. Kadangi dokumentų buvo daug, jie sudėti įvairiose talpose, nesusisteminti, nesurūšiuoti, todėl jų apžiūra bei vertinimas ir dokumentų kopijų darymas užėmė nemažai laiko. Apžiūrėjus ir įvertinus dokumentus gali pasakyti, kad negalima spręsti, ar tai visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai, bet pagal tai, kas yra, gali pasakyti, kad bendrovės atskaitingi asmenys N. T. ir G. J. paėmė nemažas pinigų sumas iš kasos atsiskaitymui su teikėjais, tačiau jokių pateisinančių dokumentų apie atsiskaitymus nėra. Taip pat didelės pinigų sumos pagal kasos išlaidų orderius apmokėtos (duomenys neskelbtini) pagal sutartis, kurių nėra. Preliminariai galima pasakyti, kad piniginės lėšos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo būti pasisavintos bei išplautos. Taip pat nėra jokio įmonės turto (10 tomo b.l. 112-113).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju 2011-08-30 R. S. nurodė, kad jo vadovaujamai bendrovei priklauso nekilnojamasis turtas - komercinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) , Vilniuje. Maždaug šių metų gegužės mėn. jo pažįstamas R. S. pasiūlė patalpas išnuomoti užsienio kompanijai. Pasak jo, kompanija nuomojosi patalpas „(duomenys neskelbtini)“ ir jai reikėjo pigesnių patalpų. Jis sutiko, ruošiant sutartį sužinojo kompanijos duomenis, tai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Į sutartį jis surašė visus kompanijos rekvizitus, kuriuos jam pasakė E. J.. Sutartį delsė pasirašyti, kaip sakė E. J., ji bus pasirašyta, tačiau jos niekas nepasirašė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikė jo patalpose apie mėnesį, gal mažiau, vėliau visi darbuotojai dingo. Vieną dieną jam paskambino R. S., kad nuomininkai išsikrausto, vežasi daiktus, tačiau kas tokie, nesakė. Išsivežė baldus, kompiuterius. Kai jie dingo, patalpose liko kažkokie dokumentai, popieriai, išmėtyti patalpose. Kokie tai dokumentai, jis nežino, jų nenagrinėjo, nes nei jis juos atvežė, nei jie jam svarbūs. Nepasirašius sutarties jis su niekuo iš jų ir nebendravo. Kuo užsiiminėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, sužinojo tik vėliau, kai jų pradėjo ieškoti žmonės (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Visus išmestus ir paliktus dokumentus 2011-07-29 pasiėmė policijos pareigūnai kratos metu. Asmens, vardu G. J., jis nepažįsta ir apie jį nieko negali pasakyti. Kompanija dingo nepasirašiusi nuomos sutarties ir už ją neatlikusi nei vieno mokėjimo (10 tomo b.l. 119-121).

Iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo (paskyrimo (išrinkimo) data/registruota):

nuo 2009-10-30/2009-11-06 iki 2010-01-08/2010-01-18 C. L.;

nuo 2010-01-09/2010-01-18 iki 2010-07-21/2010-07-27 N. T.;

nuo 2010-07-22/2010-07-27 iki 2011-09-02 G. J. (11 tomo b.l. 3-6, 42-50).

2011-06-27 Vilniaus apygardos teismo nutarties matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlė bankroto bylą (14 tomo b. l. 36-37).

2011-07-14 bankroto administratorius P. V. informavo, kad 2011-06-27 Vilniaus apygardos teismo nutartimi (įsiteisėjimo data 2011-07-08) jis yra paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriumi, tačiau jam nepavyksta aptikti įmonės ir jos turto pėdsakų, turtas yra galimai išgrobstytas, neaišku, kur yra įmonės dokumentai, tame tarpe ir buhalterinės apskaitos dokumentai. Už įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto galimą išgrobstymą galimai yra atsakingas buvęs įmonės direktorius G. J. (1 tomo b. l. 103).

2015-03-05 Vilniaus apygardos teismo sprendimu už akių ieškovui BUAB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovo G. J. priteista 424 221,07 Eur žalos atlyginimo, konstatavus, kad „… 2011-06-27 G. J. skolos likutis bendrovei sudarė 1 211 950,50 Lt (pagal bendrovės kasos knygas ir atsiskaitomosios sąskaitos Danske bank išrašo duomenis laikotarpiu nuo 2010-07-27 iki 2011-06-27 atsakovui atsiskaitymui su tiekėjais išduota ir dokumentais nepagrįsta suma) (14 tomo b.l. 13-16).

Iš Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016-03-29 patikrinimo akto Nr. (4.65)-FR0680-227 matyti, kad „2015-09-09 (duomenys neskelbtini) ryšių įstaiga pateikė atsakymą…, kad „(duomenys neskelbtini)“ išregistruota iš Kipro įmonių registro, nes Kipro mokesčių mokėtojas neteikė informacijos ir nebendradarbiavo su mokesčių administracija (išregistravimo data nenurodyta). Taip pat negalėjo pateikti prašomų PVM sąskaitų faktūrų ir kitų dokumentų, nes realusis „(duomenys neskelbtini)“ savininkas dokumentų nėra pateikęs Kipro administracijai. Įvertinus visas minėtas aplinkybės bei surinktus įrodymus, galima daryti išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pati organizavo poilsines keliones įvairiuose užsienio kurortuose, t. y. veikė kaip neatsiskleidęs tarpininkas. Įmonės pajamos yra ne komisiniai nuo įformintų pardavimų „(duomenys neskelbtini)“, o visos fizinių asmenų sumokėtos įmokos. Įmonei „(duomenys neskelbtini)“ išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformino realiai neįvykusius sandorius, tokiu būdu nuslėpdama pajamas bei mokesčius į valstybės biudžetą bei pasisavindama fizinių asmenų sumokėtas pinigų sumas“ (13 tomo b. l. 129).

2009-11-01 rinkodaros sutartyje tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta, kad šią sutartį „(duomenys neskelbtini)“ vardu pasirašė rinkodaros direktorius G. T., o nuo 2010-01-18 iki 2010-07-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo N. T., kuris 2010-01-10 pasirašė marketingo sutartį su „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu kaip pastarosios įmonės direktorius, tuo tarpu priedą Nr. 001 ir priedą Nr. 2 prie minėtos sutarties pasirašė G. J. įrašydamas savo pareigas: „director“ (2013-05-31 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) priedas) (17 tomo b. l. 164-169).

Iš 2011-07-27 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo priimtos nutarties matyti, kad buvo leista atlikti kratą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinėje – administracinėse patalpose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklausančiose UAB „(duomenys neskelbtini)“, siekiant surasti ir paimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, pinigus, sutartis, kompiuterinę techniką, CD laikmenas bei kitus daiktus ir dokumentus, galinčius turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti ( 14 tomo b.l. 126-127).

2011-07-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo atlikta krata, kurios metu buvo rasti ir paimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai ir antspaudai, kurie 2012-03-28, 2020-03-10, 2020-03-12 buvo apžiūrėti ir priduoti saugoti (14 tomo b.l. 138-165; 167-172; 175-185; 186-188).

2013-05-31 FNTT Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje Nr. 5-1/60 nurodyta:

Klausimas: Ar galima nustatyti, kokias pajamas, įplaukas gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kiek, už ką, kur jos buvo naudojamos, ar teisėtai, ar yra išlaidas bei įplaukas patvirtinantys dokumentai? Jei nėra visų išlaidas pateisinančių dokumentų, tai kokių nėra, kas už tai atsakingas?

Išvada: Bendrovė 2009 m. Pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodė atskaitomaisiais metais gavusi pardavimo pajamų iš viso 45 077,00 Lt. 2010 m. Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, Bendrovės pardavimų pajamos sudarė 3 344 843,00 Lt. 2011-06-30 dienai sudaryto tarpinio balanso duomenimis laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-06-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo pardavimo pajamų iš viso 1 158 487,91 Lt. Tyrimui nebuvo pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamų apskaitos registras bei 2009 m. lapkričio - gruodžio mėn. ir 2011 m. sausio - birželio mėn. išrašomų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registras. 2012-09-19 raštu Nr.25/ 10-2-20- 19645 buvo kreiptasi į Vilniaus apskrities VPK NTV ENTS tyrėją K. B. dėl papildomų dokumentų pateikimo. 2013-04-08 raštu Nr. 10-4-S-33 57 Vilniaus apskrities VPK NTV ENTS tyrėja I. B. informavo, kad daugiau jokių Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų pateikta nebus. Dėl to, kad tyrimui nebuvo pateikti prašomi dokumentai, tyrimo metu nėra galimybės nustatyti iš ko ir kiek Bendrovė tiriamuoju laikotarpiu gavo pajamų.

Tarp tyrimui atlikti gautų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų buvo 2010-01-01 - 2010-12-31 laikotarpio Bendrovės išrašomų Kipro bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registro išrašas. Remiantis minėto išrašo duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. sausio - spalio mėn. išrašė Kipro bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 10 sąskaitų faktūrų iš viso už 2 224 136,85 Lt ir vieną debetinę sąskaitą faktūrą už 43 818,86 Lt. Tyrimo metu nebuvo gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. lapkričio - gruodžio mėn. bei 2011 m. sausio - birželio mėn. išrašomų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registras. 2012-09- 19 raštu Nr.25/ 10-2-20-19645 buvo kreiptasi į Vilniaus apskrities VPK NTV ENTS tyrėją K. B. dėl papildomų dokumentų pateikimo. 2013-04-08 raštu Nr.10-4-S-3357 Vilniaus apskrities VPK NTV ENTS tyrėja I. B. informavo, kad daugiau jokių Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų pateikta nebus.

Tarp tyrimui pateiktų 2011 m. Bendrovės dokumentų buvo 4 sąskaitos faktūros, išrašytos Kipro bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kurių bendra vertė 1 137 496,30 Lt. Vadovaujantis 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnio 1 dalies nuostata „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“.

Tyrimui gauto UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos Danske banke Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo duomenimis Bendrovė tiriamuoju laikotarpiu gavo įplaukų iš viso 515 270,96 Lt. Iš jų:

· Iš fizinių asmenų pagal paslaugų teikimo sutartis - 455 135,20 Lt;

· Iš juridinių asmenų pagal paslaugų teikimo sutartis - 13 803,00 Lt;

· Iš juridinių asmenų kitos pinigų įplaukos - 21 628,85 Lt;

· Kitos pinigų įplaukos - 24 703,91 Lt.

Tyrimo metu gautų UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos dokumentų duomenimis Bendrovė tiriamuoju laikotarpiu gavo piniginių įplaukų iš fizinių asmenų iš viso 11 836 773,97 Lt, iš jų:

· 2009 m. - 338 042,40 Lt;

· 2010 m. - 7 894 517,57 Lt;

· 2011 m. - 3 604 214,00 Lt.

2010 m. liepos 23 d. vienintelis akcininkas G. J. suteikė Bendrovei 203 400,00 Lt beprocentinę paskolą, kurią įnešė grynais pinigais į kasą.

2011 m. sausio 18 d. buvo išrašytas kasos pajamų orderis Nr. AP255, kuriame nurodyta gautų pajamų suma viso 54 274,00 Lt. Tyrimo metu nustatyta, kad Bendrovė tą dieną, pagal pinigų priėmimo kvitus, gavo 54166,00 Lt piniginių įplaukų (l08,00 Lt mažiau). Minėtas skirtumas susidarė dėl pinigų priėmimo kvite Nr. (duomenys neskelbtini) taisytos paslaugos pardavimo sumos. Sumokėta suma žodžiais nurodyta tūkstantis du šimtai aštuoni Lt 00 ct, tuo tarpu suma skaičiais - 1 100,00 Lt. Paslaugos teikimo kaina koreguota ir 2011 m. sausio 18 d. paslaugos teikimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis 2005 m. rugpjūčio 12 d. finansų ministro įsakymo Nr. 1K-240 „Dėl pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ 15 punkto nuostata „jeigu išrašant kvitą padaroma klaida, jis pripažįstamas sugadintu. Taisyti įrašus kvite draudžiama“. Tyrimo metu nėra galimybės nustatyti kokia įplaukų suma buvo gauta pagal 2011 m. sausio 18 d. paslaugos teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) . Taip tyrimui atlikti gautų Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų buvo 20 pinigų priėmimo kvitų, pasirašytų tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir fizinių asmenų, remiantis paslaugų teikimo sutarčių pagrindu, kurių bendra suma 49 288,50 Lt. Iš jų:

- 2009 m. - 3 pinigų priėmimo kvitai, kurių bendra vertė 7 245,00 Lt;

- 2010 m. - 13 pinigų priėmimo kvitų, kurių bendra vertė 32 780,50 Lt;

- 2011 m. - 4 pinigų priėmimo kvitai, kurių bendra vertė 9 263,00 Lt.

Remiantis gautais Bendrovės kasos dokumentais (kasos knyga, kasos registru, kasos pajamų orderiais), tyrimo metu buvo nustatyta, kad 49 288,50 Lt suma nebuvo užpajamuota į kasą ir atvaizduota buhalterinėje apskaitoje. Tuo pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. 1K-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimų“.

Tiek iki bylos nagrinėjimo, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu kaltinamasis G. J. savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažino visiškai, patvirtino jų padarymo aplinkybes, nurodytas kaltinime, t. y., kad jis turėdamas išankstinę tyčią apgaule išvilioti iš žmonių pinigus t. y. įgyti svetimą turtą, suplanavo apgaulės mechanizmą – įsteigė ir vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios darbuotojai, rengdami prezentacijas iš fizinių asmenų bendrovės vardu įgydavo pinigines lėšas bei pasirašydavo sutartis, kurių pagrindu įsipareigodavo fiziniams asmenims suteikti jų pasirinktas apgyvendinimo paslaugas. Prezentacijų metu darbuotojai, siekdami palenkti nukentėjusiųjų valią, akcentuodavo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)” yra oficialiai Lietuvos Respublikoje registruota bendrovė, taip siekdami sukurti neva skaidraus, teisėto ir patikimo verslo įvaizdį, nors realiai jokių įsipareigojimų įmonė vykdyti net neketino. Su sutartyse nurodytais viešbučiais sutarčių nesudarinėjo, neįformino paslaugų pirkimo ir apmokėjimo apskaitos dokumentų. G. J. kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų įrodyta ir liudytojų parodymais – visi, be išimties ikiteisminio tyrimo metu apklausti kaip liudytojai asmenys, kurie sudarė paslaugų sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)” vieningai pareiškė, kad sudarant sutartį jautė labai didelį psichologinį spaudimą, buvo tiesiog verčiami tą pačią dieną pasirašyti sutartį sumokant grynais pinigais, net jeigu turėjo su savimi banko kortelę, kas įrodo išankstinę atsakingo asmens tyčią užvaldyti šiuos pinigus, neįtraukti visų gautų pinigų į įmonės buhalterinę apskaitą bei nenaudoti jų įmonės veikloje. Visų apklaustų liudytojų parodymai, atitinka kitus bylos duomenis ir patvirtina išankstinį sumanymą apgaule užvaldyti pinigus. Nors dalis asmenų išvyko į keliones, tačiau asmenys, kurie buvo išvykę, buvo nusipirkę kelias išvykas, o išvykti jiems pavyko tik į vieną kelionę, kuri įvyko paėjus labai nedideliam laiko tarpui po sutarties pasirašymo. Tokia veikla vertintina kaip savotiškas masalas, klientų pritraukimas, jei viešojoje erdvėje iš karto pasklistų gandai apie tai, kad niekam nepavyksta išvykti į šios įmonės organizuojamas keliones, tai logiška, kad atsižvelgiant į nedidelę Lietuvos turizmo sektoriaus rinką iš karto taptų žinoma ir busimiems klientams ir tokiu atveju, kelionių tiesiog niekas nepirktų. Kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų taip pat yra pilnai įrodyta dokumentais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti, specialisto išvada, specialistės parodymais, iš užsienio valstybių gauta medžiaga, kita byloje esančia medžiaga. Iš šioje byloje esančio (duomenys neskelbtini) ryšių įstaigos gauto atsakymo matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ išregistruota iš Kipro įmonių registro, nes Kipro mokesčių mokėtojas neteikė informacijos ir nebendradarbiavo su mokesčių administracija. Taip pat negalėjo pateikti prašomų PVM sąskaitų faktūrų ir kitų dokumentų, nes realusis „(duomenys neskelbtini)“ savininkas dokumentų nėra pateikęs Kipro administracijai. Įvertinus minėtas aplinkybės bei surinktus įrodymus, darytina išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pati organizavo poilsines keliones įvairiuose užsienio kurortuose, t. y. veikė kaip neatsiskleidęs tarpininkas. Įmonės pajamos yra ne komisiniai nuo įformintų pardavimų „(duomenys neskelbtini)“, o visos fizinių asmenų sumokėtos įmokos. Įmonei „(duomenys neskelbtini)“ išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformino realiai neįvykusius sandorius, tokiu būdu nuslėpdama pajamas bei mokesčius į valstybės biudžetą bei pasisavindama fizinių asmenų sumokėtas pinigų sumas. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis taip pat pripažino, kad tokios įmonės nebuvo ir, kad tai buvo ofšorinė sąskaita, kuri buvo atidaryta tam, kad būtų galima nuslėpti gautas pinigines lėšas ir jas užvaldyti. Taip pat byloje yra pateikta FNTT specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros dėl padarytų pažeidimų. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja R. A. patvirtino savo išvadą, atsakydama į papildomus klausimus, nurodydama, kad dėl tam tikrų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, ikiteisminio tyrimo metu buvo kreiptasi su teisinės pagalbos prašymais į visas valstybes, į kurias veda UAB „(duomenys neskelbtini)“ santykiai su kitomis įmonėmis. Buvo gauti atsakymai ir tie duomenis vienareikšmiškai patvirtina, kad daugumoje atveju įmonė neturėjo jokių ryšių su užsienio valstybėms. Iš 2012 metais gauto atsakymo matyti, kad (duomenys neskelbtini) S.L. yra įmonė, kurios veiklos tikslas yra dalinio atostogų laiko pardavimai išimtinai Rusijos turizmo rinkai, o taip pat transporto priemonių be vairuotojo nuoma Tenerifės saloje, Maljorkoje bei įvairiuose Iberijos pusiasalio vietose. Šios įmonės atstovai paaiškino, kad prieš maždaug daugiau kaip metus įmonė „(duomenys neskelbtini)“ susisiekė su jų įmone dėl (duomenys neskelbtini) turimų įvairiuose viešbučiuose apartamentų, skirtų daliniam laiko rezervavimui. Jie rezervavo laiką, tačiau galiausiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ jiems klientų neatsiuntė ir neapmokėjo už apartamentų nuomą. Daugiau jokių kontaktų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jie neturėjo. 2013 metais buvo išsiųstas teisinės pagalbos prašymas Ispanijos karalystės teisėsaugos institucijoms apklausti kaip liudytojus Ispanijos karalystėje gyvenančius asmenis bei surinkti duomenis ir informaciją dėl (duomenys neskelbtini) S.L. santykių su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vėliau buvo gautas atsakymas, kad yra tokia įmonė „(duomenys neskelbtini) .“, tačiau nevykdo veiklos nuo 2004 metų ir, kad šita bendrovė niekada neįgaliojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovauti ir neturėjo jokios teisės veikti (duomenys neskelbtini) vardu arba kaip atstovas. Tuo metu, kai buvo palaikomas santykis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonė „(duomenys neskelbtini) S.L.“ jau keletą metų nevykdė jokios veiklos. Taip pat buvo išsiųstas teisinės pagalbos prašymas Juodkalnijos teisėsaugos institucijoms apklausti liudytojus bei surinkti duomenis ir informaciją. Iš gauto atsakymo matyti, jog apie vieną iš įmonių (duomenys neskelbtini), kuri būtent ir domino teisėsaugos institucijas, įmonės komercijos direktorius informavo, kad įmonių ir asmenų nurodytų laiške nepažįsta ir niekada su jais nebendradarbiavo, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei „(duomenys neskelbtini)“, nei G. J. nepažįsta ir niekada jokių kontaktų nebuvo. Taip pat buvo išsiųstas teisinės pagalbos prašymas Kipro Respublikos teisėsaugos institucijoms apklausti liudytojus bei surinkti duomenis ir informaciją Kipro Respublikoje dėl „(duomenys neskelbtini)“ santykių su UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo gautas atsakymas, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ buvo įkurta gavus nurodymus iš jų bendradarbių Latvijos Respublikoje “BBP (duomenys neskelbtini)“, nes jie teikia įmonių administravimo ir valdytojų paslaugas. Jie buvo priversti pateikti prašymą dėl įmonės išregistravimo iš įmonių registro 2011 metais, nes jau seniai negali susisiekti su jos savininkais. „(duomenys neskelbtini)“ įmonės pajamų deklaracijose už 2009, 2010, 2011 metus yra nurodyta, kad įmonė yra nevykdanti veiklos. Apklaustas „(duomenys neskelbtini)“ viešbučio atstovas nurodė, kad yra viešbučio S. A. generalinis vadovas. Jam nėra pažįstamas vardas „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ viešbutis niekada neturėjo tiesioginio ryšio, įsipareigojimų, sutarčių ar dar ko nors minėtai įmonei. Iš esmės vienintelė įmonė, kuri patvirtino turėjusi kokių nors santykių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo Maltos įmonė, buvo išsiųstas teisinės pagalbos prašymas ir buvo gautas atsakymas, kad, iš tikrųjų, marketingo sutartis buvo sudaryta ir tam tikri klientai buvo atvykę kaip klientai atsiųsti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš pateiktos sutarties matyti, kad tai buvo nemokamas apgyvendinimas, vėl gi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ už šias nakvynes nieko neprivalėjo sumokėti. Viešbūtis „(duomenys neskelbtini)“ atsakė, kad nieko nežino apie „(duomenys neskelbtini)“ sutartis, sudarytas (duomenys neskelbtini) vardu ar atstovaujant šiai kompanijai. Jie neturi ir niekada neturėjo jokių santykių su (duomenys neskelbtini) ir neturi jokios informacijos apie šią įmonę. Kaltinamojo kaltę, padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus, patvirtina ir bylai aktualiu laikotarpiu kartu su kaltinamuoju dirbusių asmenų parodymai, jie parodė, kad visuomet gaunami pinigai buvo atiduodami direktoriui G. J. ir tik jis disponuodavo visomis piniginėmis lėšomis. T. B., kuris dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ marketingo vadybininko asistentu, parodė, kad kai kildavo nesklandumai, jis visuomet kreipdavosi į kaltinamąjį dėl pinigų, jis dažniausiai sakydavo, kad pinigų nėra, kad jam primintų vėliau. Būdavo, kad per savaitę atsiskaitydavo su dešimčia nepatenkintų klientų, būdavo, kad per dvi savaites su vienu, o būdavo, kad mėnesį laiko G. J. iš viso neskirdavo tam pinigų. Visi ikiteisminio tyrimo metu apklausti asmenys, kurie tiesiogiai bendravo ir pažinojo G. J. vienareikšmiškai nurodė, G. J. tapus direktoriumi, padaugėjo nepatenkintų klientų, kuriems pinigai jau nebuvo grąžinami. Darbuotojos R. Š., I. M. parodė, kad viskam bendrovėje vadovavo G. J., kuris kontroliavo visus pinigų srautus. Taip pat nurodė, kad G. J. bendrovės pinigus naudojo savo reikmėms, o jo poreikiai buvo didžiuliai ir vis didėjo, mėgo prabangą bei ją demonstravo, o jie, darbuotojai, pergyvendavo, kad nemokamos algos. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta L. P. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą pagal jų pateiktus ūkinės finansinės veiklos dokumentus. Visuose dokumentuose buvo UAB „(duomenys neskelbtini)” direktoriaus parašai. UAB „(duomenys neskelbtini)” pagal bendradarbiavimo sutartį su „(duomenys neskelbtini)“ jiems sumokėdavo grynais pinigais. Jai buvo pateikiami dokumentai, iš kurių matydavosi, kad pagal kasos išlaidų orderius UAB „(duomenys neskelbtini)” direktorius perduodavo grynuosius pinigus, o „(duomenys neskelbtini)“ atstovas juos gaudavo. Perduodamos sumos „(duomenys neskelbtini)“ buvo įvairios - nuo 20 000 Eur ir daugiau, priklausydavo nuo iš klientų surinktų pinigų.